Suvestinė redakcija nuo 2022-12-21

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2022-07-28, i. k. 2022-16271

 

 

HERB21

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS APLINKOS APSAUGOS INVESTICIJŲ FONDO PROGRAMOS LĖŠŲ NAUDOJIMO 2022 M. FINANSAVIMO KRYPČIŲ PATVIRTINIMO

 

2022 m. liepos 28 d. Nr. D1-243

Vilnius

 

 

Vykdydamas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 437 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų investicijų projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4.2 papunktį ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų gyvenamų būstų prijungimo prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-398 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų gyvenamų būstų prijungimo prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, 6.1 papunktį,

tvirtinu Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos 2022 m. lėšų naudojimo finansavimo kryptis (pridedama).

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                                    Simonas Gentvilas

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2022 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1‑243

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2022 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. D1-414

redakcija)

 

 

LIETUVOS APLINKOS APSAUGOS INVESTICIJŲ FONDO PROGRAMOS LĖŠŲ NAUDOJIMO 2022 M. FINANSAVIMO KRYPTYS

 

Eil. Nr.

Lėšų paskirtis

2022 m. kvietimams skirta

Išmokėta arba numatyta išmokėti 2022 m. 

Lėšų gavėjas

(atsakinga institucija)

Kita informacija

1.

Iš viso programoje suplanuota lėšų

 

5 750 000

 

 

1.1.

Iš jų projektams

 

4 688 371

 

 

1.2.

Kitoms išlaidoms

 

52 685

 

 

2.

Iš viso paskirstyta (3+4+5)

6 650 656

4 799 556

 

 

2.1

Rezervas

 

950 444

 

 

3.

Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšų naudojimo 2022 m. finansavimo kryptys (toliau – finansavimo kryptys), pagal kurias skelbiami kvietimai teikti paraiškas

2 950 712

1 108 927

 

Nefinansuojami projektai, susiję su:

- gyvenamojo sektoriaus ar gamybos plėtra arba naujo taršos šaltinio sukūrimu;

- atliekų deginimo įrenginių diegimu.

Projektai, numatyti arba tinkami finansuoti iš Klimato kaitos programos lėšų, ir projektai, susiję su biodegalų gamyba.

3.1.

Vandenų apsauga

1 750 712

1 050 427

 

 

3.1.1.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

projektai, susiję su nuotekų surinkimo tinklų per vartotojui nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį ar kitaip valdomą sklypą nuo centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos arba nuotekų išvado, esančių viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje), iki vartotojui priklausančio pastato (būsto) tiesimu ir prijungimu prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų, aglomeracijose, didesnėse kaip 2000 g. e. ir kurios paminėtos Europos Komisijos pagrįstoje nuomonėje.

1 750 712

1 050 427

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – APVA)

Šiai finansavimo krypčiai taikomas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų gyvenamų būstų prijungimo prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-398 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų gyvenamų būstų prijungimo prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“.

3.2.

Aplinkos oro apsauga

1 200 000

58 500

 

Nefinansuojami projektai, kuriais numatoma mažinti tik išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2, CH4, N2O, fluoruotos dujos (HFC, PFC, SF6 ir NF3)) kiekį.

3.2.1.

projektai, susiję su taršos iš

1 MW ir didesnės, bet mažesnės kaip 50 MW šiluminės galios vidutinių kurą deginančių įrenginių mažinimu.

1 200 000

58 500

APVA

Programos lėšomis finansuojami projektai, susiję su eksploatuojamų kurą deginančių įrenginių, išmetamų dujų valymo įrenginių, šiluminės energijos grąžinimo įrenginių (kondensacinių (drėgno tipo) ekonomaizerių) ar kitų taršai mažinti skirtų technologijų diegimu ir (ar) modernizavimu (vertinami pagal naudos ir kokybės vertinimo kriterijus, nustatytus finansavimo krypčių priede). Jei pareiškėjas neturi galiojančio Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (TIPK) arba Taršos leidimo (TL), privaloma pateikti Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą, parengtą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 340 „Dėl Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“.

4.

Finansiniai įsipareigojimai pagal sutartis

3 637 944

3 637 944

 

 

4.1.

Vandenų apsaugos projektai

2 451 500

2 451 500

APVA

 

4.2.

Aplinkos oro apsaugos projektai

1 186 444

1 186 444

APVA

 

5.

Kitos išlaidos

62 000

52 685

 

 

5.1.

Informacinių technologijų prekės ir paslaugos

40 000

40 000

 

 

APVA

 

5.2.

Informacinės aplinkosauginių mokesčių kontrolės sistemos atnaujinimas ir administravimas

3 000

0

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

 

5.3.

Informacinės aplinkosauginių mokesčių kontrolės sistemos atnaujinimas ir administravimas

19 000

12 865

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos

 

 

_______________

part_29f3faef8a29464b9d0211365e56cae5_end

 

Lietuvos aplinkos apsaugos

investicijų fondo programos lėšų

naudojimo 2022 m. finansavimo

krypčių priedas

 

Pareiškėjo (juridinio asmens pavadinimas) aplinkos oro apsaugos projekto „projekto pavadinimas“, VYKDOMO PAGAL 3.2.1 FINANSAVIMO KRYPTĮ, naudos ir kokybės vertinimo balų lentelė

 

Kriterijaus pavadinimas

Kriterijaus reikšmė

 

Papildoma informacija

Maksimalus vertinimas balais

Projekto vertinimas

Balai

Vertinimo pagrindimas

1. Kurą deginančio įrenginio vardinė (nominali) šiluminė galia

 

1) Sąvoka „vardinė (nominali) šiluminė galia“ (toliau – nominali šiluminė galia) suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme.

2) Projekto taikymo tikslais, kurą deginančiu įrenginiu laikomas esamas (pradėjęs veikti pradėjęs veikti anksčiau nei 2018 m. gruodžio 20 d.) kurą deginantis įrenginys, apibrėžtas Išmetamų teršalų iš vidutinių kurą deginančių įrenginių normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. D1-778 (toliau – VKDĮ normos), įskaitant mažesnės kaip 1 MW vardinės (nominalios) šiluminės galios kurą deginančius įrenginius, kurių išmetamosios dujos šalinamos per bendrą kaminą su kitomis kurą deginančių įrenginių dujomis, kai visų per bendrą kaminą išmetamąsias dujas šalinančių kurą deginančių įrenginių vardinės (nominalios) šiluminės galios suma lygi arba didesnė kaip 1 MW, bet nesiekia 50 MW, ir, vadovaujantis VKDĮ normų 10 punktu, šie įrenginiai laikomi vienu kurą deginančiu įrenginiu.

15

 

Nominalią šiluminę galią patvirtinančiu dokumentu laikomas įrenginio gamintojo išduotas dokumentas arba pagal Energetikos įstatymą Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nustatyta tvarka kompetentingos institucijos išduotas dokumentas.

 

1 MW ar didesnė, bet ne didesnė kaip 5 MW

 

15

 

 

5 MW ar didesnė, bet ne didesnė kaip 20 MW

 

10

 

2. Kurą deginančio įrenginio naudojama kuro rūšis

 

Kai VKDĮ normose apibrėžtame kurą deginančiame įrenginyje deginamas skirtingų rūšių kuras, šiame projekte naudojama kuro rūšimi laikoma rūšis, kuri naudojama didžiausios vardinės (nominalios) šiluminės galios kurą deginančiame įrenginyje.

10

 

 

Kietąjį kurą deginantis įrenginys

 

10

 

 

3. Projekto poveikis aplinkai

 

 

75

 

 

3.1. Oro taršos sumažėjimas įgyvendinus projektą

 

Įgyvendinus projektą turi būti užtikrinta:

1) kad bus laikomasi VKDĮ normose nustatytos toliau nurodytų teršalų išmetimo ribinės vertės;

2) iš taršos šaltinio išmetamo teršalo kiekio sumažėjimas.

55

 

Projektas vertinamas naudojantis duomenimis, esančiais  Aplinkos informacijos valdymo integruotoje kompiuterinėje sistemoje

(toliau –

IS AIVIKS), arba, kai dėl pagrįstų priežasčių tokių duomenų IS AIVIKS nėra, veiklos vykdytojo pagal teisės aktų reikalavimus atliktais išmetamo teršalo koncentracijos tyrimo rezultatais.

Kietosios dalelės

80 proc. ir daugiau

 

30

 

Skaičiuojamas planuojamas išmetamo teršalo kiekio sumažėjimas, palyginti su paskutinių praėjusių 3 kalendorinių metų  išmesto kiekio vidurkiu (šaltinis – IS AIVIKS).

 

 

60 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 80 proc.

 

25

40 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 60 proc.

 

20

20 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 40 proc.

 

15

Azoto oksidai

50 proc. ir daugiau

 

25

25 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 50 proc.

 

20

10 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 25 proc.

 

15

3.2. Kietąjį kurą deginančio įrenginio eksploatavimo vieta

 

 

20

 

 

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miesto padidėjusios aplinkos oro taršos zona

Kas yra padidėjusios aplinkos oro taršos zona, kaip nustatyti, ar kurą deginančio įrenginio eksploatavimo (veiklos) vieta patenka į šią zoną, nustatoma vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros žemėlapiais ir jų naudojimo aprašu, parengtais pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. D1‑12 „Dėl aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD10 lygio, viršijančio šio teršalo paros ribinę aplinkos oro užterštumo vertę didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), žemėlapių ir jų naudojimo aprašo parengimo ir taikymo“ http://gamta.lt/cms/index. Miestas apibrėžtas Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme.

20

 

Vertinama, ar kurą deginantis įrenginys eksploatuojamas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ar Panevėžio miesto teritorijoje, kuri patenka į padidėjusios aplinkos oro taršos kietosiomis dalelėmis zoną, kitą išvardytų miestų ar kitų Lietuvos miestų teritoriją.

Kita Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miesto teritorija arba kitas Lietuvos miestas

 

15

 

 

Kita urbanizuota teritorija

Urbanizuota teritorija apibrėžta Teritorijų planavimo įstatyme.

 

10

 

 

Bendras balų skaičius

 

 

∑ 100

 

 

 

Pakeistas priedo pavadinimas:

Nr. D1-414, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-20, i. k. 2022-25900

 

Pastabos:

1. Jei projekto naudos ir kokybės vertinimo metu projektui skiriama mažiau kaip 30 balų, paraiška atmetama. 

2. Jeigu pagal šią lentelę įvertinti projektai surenka vienodai balų (ne mažiau kaip 30), reitinguojama pagal subsidijos aplinkosauginį efektą, prioritetą teikiant didesnio aplinkosauginio efekto siekiančiam projektui. 

3. Balai skiriama sudarius visų projektų paraiškų vertinimo suvestinę.

 

 

 

 

Subsidijos aplinkosauginis efektas

Balai apskaičiuojami pagal formulę:

Ei = (Ri/Rmax)×10,

kur:

Ei – vertinamo projekto subsidijos aplinkosauginio efekto balai;

Ri – vertinamo projekto subsidijos aplinkosauginio efekto reikšmė, kg/Eur;

Rmax – didžiausia visų vertinamų projektų paraiškose nustatyta subsidijos aplinkosauginio efekto reikšmė, kg/Eur

 

 

Vertintojas (vardas, pavardė, parašas), data

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-414, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-20, i. k. 2022-25900

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. D1-243 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšų naudojimo 2022 m. finansavimo krypčių patvirtinimo“ pakeitimo

 

 

part_a9b0840943504c3c9bf3858b7d0b6b57_end