PATVIRTINTA
Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos
2016 m. birželio 29 d.
sprendimu Nr. TS V(14)-2640
KAZLŲ RŪDOS SAVIVALDYBĖS MIESTŲ IR KITŲ GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ
TVARKYMO IR ŠVAROS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kazlų Rūdos savivaldybės (toliau tekste – Savivaldybė) miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklės (toliau tekste – Taisyklės) nustato bendruosius ir specialiuosius tvarkymo ir švaros reikalavimus, taikomus fiziniams ir juridiniams asmenims, įmonėms, neturinčioms juridinio asmens statuso (toliau tekste – Asmenys) visoje Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje. Taisyklių tikslas – sudaryti ir palaikyti sveikas, saugias bei palankias visuomenės gyvenimo sąlygas, tinkamą aplinkos sanitarinę būklę.
2. Taisyklių Savivaldybėje privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys jiems priskirtose bei bendrojo naudojimo teritorijose. Už nepilnamečių vaikų pažeidimus ir šių Taisyklių nesilaikymą atsako jų tėvai ar globėjai.
3. Šios Taisyklės netaikomos vykdant policijos, priešgaisrinių, žmonių gelbėjimo tarnybų užduotis stichinių nelaimių likvidavimo metu.
4. Šios Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos želdymų įstatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. D1-376 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.05:2004. Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintu Nuotekų tvarkymo reglamentu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintu Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu ir kitais galiojančiais teisės aktais.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Asmenys – juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka naudoja (eksploatuoja) arba valdo žemės sklypus, valdas, kiemus, sodų ar gyvenamųjų namų bendrijas, pastatus, statinius, įvairios paskirties įrenginius (boilerinės, pastotės, garažai, aikštelės, prekybos kioskai ir kt.);
Bendro naudojimo teritorija – tai gatvės, aikštės, šaligatviai, pėsčiųjų takai, automobilių stovėjimo aikštelės, parkai, skverai, krantinės, paplūdimiai ir kt.;
Priskirta teritorija – Lietuvos Respublikos įstatymais ar kitais norminiais aktais priskirti sklypai asmenims, kurie valdo juos nuosavybės, nuomos, panaudos ar kitu teisėtu pagrindu, ir kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre arba priskirti patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais;
Tvarkytojai – už švarą ir tvarką atsakingi Kazlų Rūdos savivaldybės ribose esančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto savininkai, nuomininkai, naudotojai, renginių organizatoriai, prekybininkai ir pan. (įstaigos, jų filialai, įmonės, gamyklos, maldos namai, kariniai daliniai, visuomeninės ir politinės organizacijos, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, vaikų mokymo ir ugdymo įstaigos, daugiabučių namų savininkų bendrijos, administratoriai, garažų, sodininkų bendrijos, individualiųjų namų, žemės sklypų savininkai ir kiti);
Tvarkoma teritorija – asmenims priklausanti, priskirta ir bendro naudojimo teritorija;
Želdinių tvarkymas – medžių, krūmų genėjimas, sausų, įlūžusių šakų išpjaustymas, piktžolių naikinimas, medžių (kurie kelia pavojų) išpjovimas, medžių, krūmų, gėlių sodinimas.
Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka 4 punkte nurodytuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
III. BENDRIEJI TVARKYMO IR ŠVAROS REIKALAVIMAI
5. Savivaldybėje esanti žemė, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, naudojama tik pagal paskirtį, nurodytą nustatyta tvarka patvirtintuose šių teritorijų planavimo dokumentuose.
6. Priskirtose teritorijose asmenys privalo:
6.1. valyti ir prižiūrėti kiemus, žemės sklypus, pjauti žolę visuose žaliuosiuose plotuose (per metus ne rečiau kaip 3 kartus: pirmą kartą nupjauti iki gegužės 31 d., antrą kartą – iki liepos 1 d. ir trečią kartą – iki spalio 1 d.), tvarkyti želdinius, kad medžių, krūmų šakos neperaugtų sklypo ribos. Nupjautą žolę, surinktus medžių lapus bei šakas kompostuoti tinkamai įrengtose vietose arba perduoti atliekų tvarkytojui. Draudžiama laikyti neprižiūrėtą apleistą žemės sklypą.
Papunkčio pakeitimai:
Nr. TS-92, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-05-02, i. k. 2018-06958
Nr. TS-130, 2020-05-27, paskelbta TAR 2020-05-28, i. k. 2020-11383
6.2. valyti sniegą ir ledą nuo pastatų stogų, lietvamzdžių ir balkonų;
6.3. tvarkyti nutekamuosius griovius, pralaidas, vandens surinktuvus taip, kad vanduo nutekėtų nesusikaupdamas;
6.4. nekaupti ir nelaikyti nuodingų ar aplinką teršiančių medžiagų.
7. Jeigu pastatas (patalpos), statinys, įrenginys, žemės sklypas priklauso keliems asmenims, prižiūrimos teritorijos tvarkymas priklauso visiems pagal valdomą pastato ar sklypo dalį. Nesant paskirstymo, atsakomybė tenka visiems asmenims solidariai.
8. Asmenys, valdantys statinius ar jų dalis, daugiabučių namų butus nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais, privalo vykdyti jų techninę priežiūrą, laiku juos remontuoti. Nenaudojami, griūvantys statiniai turi būti aptverti, kad nebūtų galima į juos patekti ar kaupti juose atliekas. Neremontuotini statiniai nustatyta tvarka turi būti nugriauti.
9. Visi daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkai ir/ar bendrasavininkiai, nuomininkai privalo laikytis Savivaldybės tarybos patvirtintų daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo taisyklių, daugiabučių namų savininkų ir/ar bendrasavininkių bendrijų nuostatų ir nustatytų namo vidaus tvarkos taisyklių.
10. Daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkai ir/ar bendrasavininkiai, nuomininkai tvarko, patys prižiūri namui priskirtą žemės sklypą arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių paslaugų atlikimo, nepriklausomai nuo to, ar yra įsteigta daugiabučių namų savininkų bendrija, ar daugiabutį namą aptarnauja administratorius.
11. Įmonių, įstaigų, organizacijų, nuolat ar laikinai prekybos ir viešojo maitinimo paslaugas teikiančių objektų savininkai ir/ar bendrasavininkiai, nuomininkai privalo užtikrinti, kad jų įstaigos prieigose būtų tvarka ir švara. Už šiukšliadėžių švarą (savalaikį šiukšliadėžių ištuštinimą, plovimą, dezinfekavimą), tinkamą jų išvaizdą atsakingi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie jas pastatė.
12. Sausa žolė, nendrės, nukritę medžių lapai, šiaudai, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekos ne gyvenvietėse gali būti deginamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintais Aplinkos apsaugos keliamais reikalavimais deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas.
13. Želdynai ir želdiniai Savivaldybės teritorijoje tvarkomi vadovautis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu, poįstatyminiais aktais (normatyvais, taisyklėmis ir kt.), Savivaldybės tarybos patvirtintomis Želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis.
14. Žemės savininkų ar kitų naudotojų teises ir pareigas, susijusias su melioracijos statinių statyba, naudojimu ir apsauga nustato Melioracijos įstatymas, kiti poįstatyminiai aktai.
15. Ant pastatų, kitų statinių, įrenginių galima kabinti reklamą tik suderinus su Savivaldybės administracija, kitomis institucijomis. Nustatyta tvarka nesuderintą reklamą pastatų, statinių, žemės savininkai, nuomininkai, valdytojai privalo demontuoti.
16. Valstybės vėliava keliama Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo nustatyta tvarka.
IV. GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO REIKALAVIMAI
17. Jeigu prie žemės sklypo nuosavybės ribos yra įrengta centralizuota geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra, asmenys, kurie nėra prisijungę prie veikiančios centralizuotos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros ir norintys prie jos prisijungti, vandens įvadą prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros prisijungia savo lėšomis, gavus raštišką suderinimą (leidimą) iš vandens tiekėjo.
18. 17 punkte išdėstytas reikalavimas netaikomas asmenims, teisės aktų nustatyta tvarka įsirengusiems vandens gręžinį ar šachtinį šulinį, kurio vanduo vartojamas viename namų ūkyje ir kurie nepageidauja papildomai prisijungti prie veikiančios centralizuotos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros. Asmenys patys atsako už asmeniniame namų ūkyje naudojamą vandens gręžinio ar šachtinio šulinio vandens saugą ir kokybę, pagal galiojančias Lietuvos higienos normas
19. Įrengiant ir eksploatuojant geriamojo vandens individualaus tiekimo sistemas, turi būti laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų.
20. Vandentiekio skirstomuoju tinklu geriamąjį vandenį tiekiantys tiekėjai atsako už vandens saugą ir kokybę iki asmenų atsakomybėje esančių įvadų.
21. Asmenims draudžiama:
21.1. savavališkai prisijungti savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius (tinklus), geriamajam vandeniui tiesti reikalingas komunikacijas prie vandens tiekėjo valdomos infrastruktūros;
21.2. sugadinti ar pažeisti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektus, jų apsaugos nuo korozijos įrenginius, vamzdynų telemechanikos priemones, vamzdynų žymėjimo ženklus bei kitus įrenginius, susijusius su geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra, trukdyti jų savininkui arba juos eksploatuojančiai įmonei vykdyti priežiūros, remonto darbus.
V. NUOTEKŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI
22. Asmenys privalo nuotekas tvarkyti, laikydamiesi šių reikalavimų:
22.1. jeigu prie žemės sklypo nuosavybės ribos yra įrengta centralizuota nuotekų tvarkymo infrastruktūra:
22.1.1. asmenys, kurie nėra prisijungę prie veikiančios centralizuotos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, nuotekų išvadą prie centralizuotos nuotekų tvarkymo infrastruktūros prisijungia savo lėšomis;
22.1.2. naujai įrengus centralizuotą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka, nuotekų išvadą prie naujai įrengtos centralizuotos nuotekų tvarkymo infrastruktūros prisijungia savo lėšomis;
22.1.3. 22.1.1 ir 22.1.2 punktų reikalavimai netaikomi pastatų savininkams, teisės aktų nustatyta tvarka įsirengusiems nuotekų valymo įrenginius (išskyrus nuotekų kaupimo rezervuarus);
22.1.4. išleisti į centralizuotą nuotekų tvarkymo sistemą nuotekas, kuriose teršiančių medžiagų koncentracijos neviršija teisės aktais nustatytų reikalavimų nuotekų išleidimui į centralizuotą nuotekų tvarkymo sistemą;
22.2. nesant galimybių prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, galimi laikini nuotekų tvarkymo sprendimai:
22.2.1. pastato priklausiniai (gręžtiniai, šachtiniai vandens šuliniai, lauko tualetai, nuotekų kaupimo rezervuarai ir kt.) turi būti įrengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais;
22.2.2. nuotekų kaupimo rezervuarai turi būti sandarūs, su sandariais dangčiais, hidroizoliuotu dugnu ir šonais, dujų šalinimo vamzdžiais, kad nuotekos nepatektų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į jį;
22.2.3. nuotekos kaupimo rezervuaruose kaupiamos iki 2/3 talpos tūrio, reguliariai išvežamos, valomos ir dezinfekuojamos. Lauko tualetai turi būti švarūs, tvarkingi ir dezinfekuojami ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę;
22.2.4. asmenys privalo turėti dokumentus (sutartį ir (ar) apmokėjimo už nuotekų išvežimą dokumentus per paskutinius 12 mėn. ir kt.) įrodančius, kad nuotekos iš nuotekų kaupimo rezervuarų, lauko tualetų yra išvežamos nuotekų vežimo paslaugas teikiančių įmonių ir priduodamos nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančiai įmonei;
22.2.5. Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti asmenys gali pareikalauti iš Savivaldybės teritorijoje esančių nuotekų vežimo paslaugas teikiančių įmonių ar individualiai apsirūpinančių geriamuoju vandeniu asmenų pateikti jai reikalingus duomenis apie nuotekų susidarymą ir jų tvarkymą bei duomenis, reikalingus susidarančių nuotekų kiekiams nustatyti (įvertinti);
22.3. asmenims, kuriems nesudarytos sąlygos jungtis prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų kiekis nustatomas:
22.3.1. vartojantiems centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį, nuotekų kiekis prilyginamas patiekto geriamojo vandens kiekiui;
22.3.2. geriamuoju vandeniu apsirūpinantiems individualiai, nuotekų kiekis prilyginamas sunaudoto geriamojo vandens kiekiui pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso, jeigu jį techniškai galima įrengti, rodmenis. Jeigu geriamojo vandens apskaitos prietaiso techniškai neįmanoma įrengti, patiektų tvarkyti nuotekų kiekis nustatomas sutartyje, kuri sudaroma su centralizuotus nuotekų tinklus eksploatuojančia įmone;
22.4. tvarkant nuotekų kaupimo rezervuarus asmenys nuotekas, kaupiamas nuotekų kaupimo rezervuaruose, jiems prisipildžius iki 2/3 talpos tūrio, atsižvelgiant į sunaudojamo vandens apskaitą, privalo perduoti nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančiai įmonei.
22.5. asmenys, individualiai išgaunantys ir naudojantys geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkantys nuotekas, privalo:
22.5.1. teisės aktų nustatyta tvarka registruoti geriamojo vandens išgavimo gręžinį, jį naudoti ir likviduoti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka;
22.5.2. apie išgaunamą ir naudojamą geriamąjį vandenį ir (arba) tvarkomas nuotekas teikti informaciją Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka;
22.5.3. per valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų nurodytą terminą pašalinti teisės aktų, reglamentuojančių individualųjį geriamojo vandens išgavimą ir (ar) nuotekų tvarkymą, nuostatų pažeidimus;
22.5.4. per 12 mėnesių prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotiekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo nuotekų išvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategorijas) ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, ir toks asmuo neįvykdo šių taisyklių 22.5.3 punkte nustatytų reikalavimų. Ši pareiga galioja, kai yra visos šiame punkte išvardytos aplinkybės. Savivaldybė, gavusi atsakingų institucijų išvadas dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos atitikties teisės aktų reikalavimams, asmens individualaus geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo neatitikties teisės aktų reikalavimams, kai vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, privalo per 5 darbo dienas registruotu laišku informuoti asmenį nurodydama 12 mėnesių laikotarpį, iki kurio pabaigos asmuo turi prisijungti prie
viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros;
22.5.5. užtikrinti individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūrą (eksploataciją) Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka, kai tokie įrenginiai įrengti ir naudojami, ir sudaryti viešąją sutartį su nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ir (ar) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) transportavimo į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius;
22.5.6. atiduoti nuotekas ir (ar) nuotekų valymo metu susidarančias atliekas (dumblą) geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui arba geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nurodytam nuotekas transportuojančiam asmeniui. Jeigu geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas yra pasirašęs sutartis su daugiau kaip vienu nuotekas transportuojančiu asmeniu, asmenys nuotekas gali atiduoti vienam iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nurodytų individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugų teikėjų pasirinktinai. Asmenys už individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugas apmoka individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam asmeniui, kuriam atiduoda nuotekas transportuoti į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius.
23. Reikalavimai nuotekų vežimui:
23.1. nuotekų kaupimo rezervuarų turinio apdorojimas nuotekų valymo įrenginiuose gali būti vykdomas tik pagal sutartis, sudarytas su nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančia įmone;
23.2. nuotekų kaupimo rezervuarų turinio išvežimu gali užsiimti įmonės teisės aktų nustatyta tvarka turinčios teisę vykdyti tokią veiklą;
23.3 nuotekų kaupimo rezervuarų turinys turi būti vežamas į nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės nurodytą vietą;
23.4. kaupimo rezervuarų turinį draudžiama pilti į aplinką arba vežti į mažus nuotekų valymo įrenginius, kuriuose šio turinio negalima tinkamai apdoroti;
23.5. kaupimo rezervuarų turinio išleidimas į nuotekų tinklus, dumblo džiovinimo aikšteles yra neleistinas;
23.6. jei kaupimo rezervuarų turinys į nuotekų valymo įrenginius atvežamas ne valymo įrenginius aptarnaujančio personalo, jis turi būti priimamas tik dalyvaujant ir kontroliuojant nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės personalo atstovui.
24. Viešųjų tualetų priežiūra turi būti organizuojama vadovaujantis patvirtintomis higienos normomis.
25. Draudžiama:
25.1. į buitinių nuotekų šulinius versti bet kokio tipo atliekas (statybinį bei metalo laužą, šlaką, pelenus ir kt.);
25.2. nuotekų tinklus savavališkai prijungti prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų;
25.3. sugadinti ar pažeisti nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus bei kitus įrenginius, susijusius su nuotekų tvarkymo infrastruktūra;
25.4. teršti aplinką nuotekomis;
25.5. buitines nuotekas išleisti į lietaus nuotekų tinklų ar drenažinę sistemą (arba prijungti prie lietaus nuotekų tinklų ar drenažinės sistemos) ir į gamtinę aplinką;
25.6 lietaus ir drenažo nuotekas prijungti prie buities nuotekų tinklų;
25.7. užsiimti veiksmais ar veikla, kurie teršia aplinką ir gali tapti apsinuodijimų, susirgimų priežastimi, skatinti parazitų ar graužikų veisimąsi.
26. Asmenys turi teisę išleisti nuotekas į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
VI. SANITARIJOS IR HIGIENOS REIKALAVIMAI
27. Privačių valdų savininkai, daugiabučių namų tvartų savininkai ir ūkininkai auginantys gyvulius, mėšlą privalo tvarkyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintais Aplinkosaugos reikalavimais mėšlui tvarkyti.
28. Vykdomos veiklos ir atskirų technologinių procesų metu išsiskiriantys žalingi sveikatai veiksniai (cheminės medžiagos, dulkės, fizikiniai, biologiniai ir kiti faktoriai) gyvenamojoje aplinkoje neturi viršyti leistinų ribų pagal patvirtintas ir galiojančias Lietuvos higienos normas.
29. Pastatų patalpose ir aplinkoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų užkrečiamųjų ligų šaltinių. Asmenys privalo nuosavybės teise priklausančiose/naudojamose teritorijose, pastatuose ir patalpose organizuoti vabzdžių ir graužikų kontrolę bei jų kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją).
30. Šunys, katės, kiti gyvūnai, ūkinės paskirties gyvūnai, naminiai paukščiai Savivaldybės ribose laikomi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu, patvirtintais poįstatyminiais aktais šio įstatymo įgyvendinimui, Savivaldybės tarybos patvirtintomis Šunų ir kitų gyvūnų laikymo Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje taisyklėmis, kitais teisės aktais.
31. Ūkio subjektai, kuriems nustatytos sanitarinės apsaugos zonos, turi organizuoti aplinkos taršos šaltinių poveikio aplinkai stebėjimus ir prireikus imtis priemonių aplinkos taršai mažinti.
32. Visi atliekų turėtojai – individualių namų valdų, daugiabučių namų butų, sodų ir garažų valdų savininkai ir/ar bendrasavininkiai, nuomininkai, įmonės, įstaigos, organizacijos ir būstą administruojančios įmonės privalo vadovautis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu ir Savivaldybės tarybos patvirtintomis Kazlų Rūdos savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atliekų tvarkymą.
VII. BENDROJO NAUDOJIMO TERITORIJŲ TVARKYMO IR ŠVAROS REIKLAVIMAI
33. Savivaldybės administracijos darbuotojai pagal kompetenciją organizuoja ir koordinuoja bendrojo naudojimo teritorijų, vietinės reikšmės kelių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą.
34. Vykdant bendrojo naudojimo teritorijų priežiūrą ir tvarkymą, privaloma:
34.1. nukritusius medžių lapus (rudenį), nušienautą žolę, surinkti ir išvežti į specialiai tam skirtas kompostavimo aikšteles ar perduoti atliekų tvarkytojams;
34.2. valyti šaligatvius, pėsčiųjų ir dviračių takus, išvežti sąšlavas iš jų susidarymo vietų, šienauti žaliąsias zonas, tvarkyti ir prižiūrėti įstatymų nustatyta tvarka nepriskirtus žemės sklypus, pakeles, žaliąsias juostas, kelkraščius, griovius ir kitas bendro naudojimo teritorijas;
34.3. šluoti gatvių važiuojamąją dalį, aikštes, prireikus – laistyti;
34.4. šalinti nuo ne tam skirtų vietų reklaminius, informacinius skelbimus;
34.5. organizuoti šiukšlių dėžių smulkioms atliekoms (šiukšlėms) pastatymą ir eksploataciją;
34.6. užtikrinti viešųjų tualetų tinkamą eksploatavimą;
34.7. vykdyti bendro naudojimo želdynų ir želdinių priežiūrą;
34.8. vykdyti kapinių priežiūrą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Kapinių tvarkymo taisyklėmis, Kazlų Rūdos savivaldybės leidimų laidoti išdavimo bei laidojimo, kapinių lankymo Kazlų Rūdos savivaldybėje taisyklėmis;
34.9. žiemą valyti sniegą, barstyti smėlio ar kitomis slidumą mažinančiomis priemonėmis;
34.10. atliekant sanitarinį mechanizuotą ir rankinį gatvių, aikščių, takų dangų ir kitų bendro naudojimo teritorijų valymą netrikdyti viešosios rimties;
34.11. bendro naudojimo teritorijų (gatvių, šaligatvių, aikščių ir t.t.) valymo darbai pradedami ne vėliau kaip 7 val. ryto ir baigiami kiek galima anksčiau.
35. Renginio organizatorius, organizuodamas Savivaldybės viešosiose vietose renginį, privalo gauti iš Savivaldybės administracijos išduotą leidimą renginiui organizuoti. Renginiai Savivaldybės teritorijoje viešosiose vietose organizuojami Savivaldybės tarybos patvirtinta Renginių organizavimo Kazlų Rūdos savivaldybės viešosiose vietose tvarka.
VIII. DRAUDIMAI
36. Savivaldybės bendro naudojimo teritorijoje draudžiama:
36.1. šiukšlinti, palikti, padėti, išmesti nenaudojamus ar sugedusius, sulūžusius daiktus, kitas atliekas;
36.2. deginti žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas, taip pat jas užkasti;
36.3. sandėliuoti statybines medžiagas, tarą, pašarus, kurą bei kitas medžiagas be savivaldybės administracijos leidimo;
36.4. vykdyti žemės kasimo, aptvėrimo darbus, neturint Savivaldybės administracijos leidimo;
36.5. ardyti, gadinti, užteršti kelius, gatves, šaligatvius, dviračių ir pėsčiųjų takus;
36.6. laužyti, genėti ir kirsti medžius, krūmus, jų šakas, mindžioti gėlynus, skinti, rauti gėles ir ardyti veją;
36.7. statyti, įrengti ir eksploatuoti laikinus statinius ar įrenginius neturint nustatyta tvarka suderinto projekto ar statybos leidimo (jeigu jis reikalingas);
36.8. savavališkai įrengti eismo reguliavimo priemones;
36.9. laikyti neeksploatuojamas ar techniškai netvarkingas transporto priemones, ar jų dalis;
36.10. laužyti ir gadinti eismo reguliavimo priemones, atliekų surinkimo, kitus įrengimus, infrastruktūros statinius;
36.11. plauti transporto priemones;
36.13. maudyti gyvūnus žmonių maudymosi vietose bei teršti bet kokiomis atliekomis vandens telkinius ir jų apsaugines zonas;
36.14. palikti atliekas ne tam skirtose vietose;
36.15. teršti aplinką nuotekomis, srutomis, kenksmingomis ar nuodingomis medžiagomis;
36.16. šluoti sąšlavas į lietaus vandens surinkimo ir kitus požeminių inžinerinių tinklų šulinius, taip pat pilti į juos buitinius teršalus, gatvių purvą, pelenus, sniegą ir kitas atliekas;
36.17. kabinti ant medžių sūpuokles ir skalbinius, kalti vinimis ar kitaip tvirtinti prie medžių bet kokius įrenginius, išskyrus inkilus;
36.18. ganyti ūkinės paskirties gyvulius;
36.19. be Savivaldybės administracijos leidimo naudoti prie gatvių esančius žaliuosius plotus bei kitas neužstatytas statiniais teritorijas daržui, sodui bei kitai veiklai;
36.20. rašinėti, braižyti, piešti ar kitaip gadinti pastatus, tvoras, paminklus ir kitus bendro naudojimo statinius;
36.21. iš valomų plotų sniegą pilti į gatves ar kitas viešas vietas;
36.22. sandėliuoti barstymui skirtą smėlio-druskos mišinį po medžiais, krūmais, prie gyvatvorių, ant žaliųjų zonų ir gėlynų;
36.23. autotransportu užvažiuoti, sustoti ir stovėti ant šaligatvių, išskyrus atitinkamai paženklintas vietas, takų, gėlynų, žaliųjų plotų. Išimtis daroma tik specialių tarnybų transportui darbų atlikimo metu, kai tai būtina;
36.24. tvirtinti skelbimus ant medžių, kelio ženklų, stulpų, pastatų ir statinių bei kitose šiam tikslui nenumatytose vietose. Asmuo, atsakingas už skelbime nurodytą informaciją, privalo užtikrinti, kad skelbimai nebūtų platinami šiam tikslui nenumatytose vietose.
IX. ŠVAROS IR TVARKOS REIKALAVIMAI VYKDANT STATYBOS
IR REMONTO DARBUS
37. Statinių statybą, rekonstrukciją ir kapitalinį remontą galima vykdyti tik turint suderintą projektą ir nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą (išskyrus nesudėtingus statinius). Visi statybos darbai vykdomi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymu ir poįstatyminiais aktais.
38. Statant, rekonstruojant, remontuojant statinius, jei nuo gatvės pusės statomi pastoliai, statybos aikštelė turi būti aptverta.
39. Darbų vadovas, jei darbus atlieka statybos ar kita bendrovė, arba darbus organizuojantis asmuo privalo:
39.1. užtikrinti, kad transporto priemonės, įvažiuojančios ar išvažiuojančios iš statybos aikštelės, neterštų kelių, gatvių bei kitų teritorijų;
39.2. organizuoti užterštų aplinkinių gatvių kasdienį valymą;
39.3. vykdant, užbaigus statybos darbus, statybvietę tvarkyti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, kitais poįstatyminiais aktais;
39.4. reaguoti į Savivaldybės administracijos darbuotojų pareikštas pastabas dėl bendro naudojimo teritorijų apie statybvietę sugadinimo ir nedelsiant jas sutvarkyti.
40. Pradėti vykdyti žemės kasimo darbus (dėl požeminių statinių statybos) bendro naudojimo teritorijoje galima tik gavus Savivaldybės administracijos pritarimą (leidimą) žemės darbų vykdymui. Jeigu atliekant žemės kasinėjimo darbus, reikia pašalinti želdinius, būtinas leidimas želdiniams pašalinti.
41. Statant, remontuojant namus, butus, kitas patalpas, susikaupusias statybines atliekas ir statybinį laužą iš statybvietės, aplinkinių teritorijų, kurios buvo užterštos atliekomis, išveža ir priduoda atliekų tvarkytojams darbus vykdantys asmenys. Draudžiama šias atliekas šalinti į bendro naudojimo komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.
X. KONTROLĖ IR ATSAKOMYBĖ
42. Taisyklių laikymosi kontrolę pagal kompetenciją vykdo Savivaldybės administracijos darbuotojai arba administracijos direktoriaus įgalioti asmenys ir institucijos, nurodytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse.
43. Asmenys, pažeidę šių Taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka ir tai neatleidžia jų nuo prievolės laikytis šių Taisyklių bei pašalinti esančius pažeidimus.
44. Kiti Taisyklėse neišvardinti sanitarijos, higienos, tvarkymo ir švaros reikalavimai yra taikomi vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais.
Pakeitimai:
1.
Kazlų Rūdos savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. TS-92, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-05-02, i. k. 2018-06958
Dėl Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2016-06-29 sprendimo Nr. TS V(14)-2640 pakeitimo
2.
Kazlų Rūdos savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. TS-130, 2020-05-27, paskelbta TAR 2020-05-28, i. k. 2020-11383
Dėl Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2016-06-29 sprendimo Nr. TS V(14)-2640 pakeitimo
part_a9cbc385084444139cf9806fffca0759_end
