PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS CENTRALIZUOTO VIDAUS AUDITO SKYRIAUS VIDAUS AUDITO METODIKOS PATVIRTINIMO
2014 m. rugpjūčio 14 d. Nr. A-874
Panevėžys
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Pavyzdine vidaus audito metodika patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1K-117 „Dėl pavyzdinės vidaus audito metodikos, vidaus auditorių profesinės etikos taisyklių ir vidaus audito poreikio įvertinimo analizės metmenų patvirtinimo“:
1. T v i r t i n u Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vidaus audito metodiką (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. A-1250 „Dėl centralizuoto vidaus audito skyriaus vidaus audito metodikos, vidaus auditorių profesinės etikos taisyklių, vidaus audito poreikio įvertinimo analizės metmenų patvirtinimo“ 1.1 punktą.
PATVIRTINTA
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos
direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 14 d.
įsakymu Nr. A-874
PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS CENTRALIZUOTO VIDAUS AUDITO SKYRIAUS vidaus audito metodika
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ši metodika nustato pagrindines Centralizuoto vidaus audito skyriaus (toliau – CVAS) atliekamo vidaus audito, taip pat vidaus audito organizavimo savivaldybės institucijoje sąlygas ir kriterijus.
2. Vidaus audito metodika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo įgyvendinimo ir vidaus audito tarnybos pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1K-117 „Dėl pavyzdinės vidaus audito metodikos ir vidaus auditorių profesinės etikos taisyklių patvirtinimo“ patvirtinta Pavyzdine vidaus audito metodika.
3. Atliekant vidaus auditą, CVAS specialistai (toliau vidaus auditoriai) vadovaujasi Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu, kitais norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus audito atlikimą, Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos parengtomis bei patvirtintomis metodinėmis rekomendacijomis, CVAS nuostatais, šia metodika bei savo pareigybės aprašymu.
4. Atliekant vidaus auditą, vidaus auditoriams rekomenduojama atsižvelgti į Finansų ministerijos interneto svetainėje skelbiamas vidaus audito metodines rekomendacijas ir klausimynus finansų, veiklos ir valdymo, institucijos programų, informacinių sistemų, viešųjų pirkimų vertinimui atlikti ir kt.
5. Metodikoje vartojamos sąvokos:
5.1. audituojamasis subjektas – viešasis juridinis asmuo, jo padalinys arba padaliniai, jam pavaldus ir (arba) jo valdymo sričiai priskirtas viešasis juridinis asmuo, kurių vidaus auditas atliekamas;
5.2. bendrosios informacinių sistemų kontrolės priemonės – viešojo juridinio asmens vadovo patvirtinti informacinių sistemų duomenų saugos nuostatai, saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklės, informacinių sistemų veiklos tęstinumo valdymo planas ir informacinių sistemų vartotojų administravimo taisyklės, skirti informacinių sistemų vidaus kontrolei užtikrinti;
5.3. taikomosios informacinių sistemų kontrolės priemonės – viešojo juridinio asmens vadovo patvirtintos informacinių sistemų vartotojų instrukcijos ir procedūros, skirtos duomenų įvedimo į konkrečią kompiuterių programą, jų apdorojimo ir rezultatų pateikimo vidaus kontrolei užtikrinti;
5.4. vidaus auditoriaus darbo dokumentai (toliau – darbo dokumentai) – vidaus auditoriaus parengti dokumentai, kuriuose pateikiama atliekant vidaus auditą surinkta informacija, įskaitant gautą medžiagą (viešojo juridinio asmens oficialius dokumentus ir jų kopijas, apskaitos dokumentų kopijas, garso įrašus, filmuotą medžiagą ir kt.), patvirtinančią nustatytas klaidas ir reikalavimų neatitikimą;
5.5. viešojo juridinio asmens rizika (toliau – rizika) – tikimybė, kad dėl tam tikrų vidinių arba išorinių veiksnių viešojo juridinio asmens tikslai nebus įgyvendinti arba bus įgyvendinti netinkamai ir dėl to jis gali patirti nuostolių;
5.6. viešojo juridinio asmens rizikos valdymas (toliau – rizikos valdymas) – viešojo juridinio asmens rizikos veiksnių nustatymo, analizės ir valdymo procesas, kai siekiant tinkamai reaguoti į riziką priimami sprendimai dėl jos poveikio pašalinimo arba sumažinimo iki priimtino lygio;
II. CVAS DARBO PLANAVIMAS
7. CVAS vedėjas sudaro ir tvirtina strateginius ir metinius CVAS veiklos planus, kurie gali būti koreguojami atsižvelgiant į savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlymus, nustatytus prioritetus ir svarbius savivaldybės administracijos veiklos arba kitus pasikeitimus. CVAS metinio veiklos plano bet kokie pakeitimai turi būti raštu suderinti su savivaldybės administracijos direktoriumi.
8. Metinis CVAS veiklos planas sudaromas remiantis šių duomenų analize:
8.4. apklausos anketomis, klausimynais bei pokalbiais su savivaldybės administracijos direktoriumi, kitais pagal poreikį valstybės tarnautojais bei darbuotojais;
9. Metinis CVAS veiklos planas sudaromas remiantis strateginiu Panevėžio rajono savivaldybės veiklos planu bei atsižvelgiant į praėjusių kalendorinių metų CVAS atliktų vidaus auditų rezultatus. Metiniame CVAS veiklos plane turi būti nurodyta: vidaus audito objektai; ankstesnių vidaus auditų datos; vidaus auditų temos; vidaus auditų atlikimo trukmė, įskaitant laiką, paskirtą apžvelgti audituojamojo subjekto veiklą ir parengti vidaus auditų programas; konkretūs vidaus audito vykdytojai bei reikiami jam atlikti ištekliai. Metiniame CVAS veiklos plane turi būti numatyti ne tik atskiri vidaus auditai, bet ir kita CVAS veikla. CVAS vidaus auditorių mokymasis bei kvalifikacijos kėlimas, metinės CVAS veiklos ataskaitos parengimas ir kita. Apie 10–20 procentų kiekvieno vidaus auditoriaus metinių darbo dienų gali būti nepaskirstyta, kad galima būtų tinkamai vykdyti CVAS veiklą, pavyzdžiui dėl vidaus auditorių ligos, dėl metiniame CVAS veiklos plane nenumatyto vidaus audito atlikimo ir dėl kitų svarbių aplinkybių. Vidaus auditui atlikti CVAS vidaus auditoriai parenkami atsižvelgiant į numatomo atlikti vidaus audito pobūdį ir sudėtingumą, jų patirtį bei specialų pasirengimą.
10. Centralizuotas vidaus audito skyrius iki einamų metų lapkričio 1 dienos parengusi ateinančių metų CVAS veiklos plano projektą, teikia jį Panevėžio rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba tarpusavio koordinavimo tikslais. CVAS veiklos plano projektas, kai su juo susipažįsta Panevėžio rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos teikiamas Valstybės kontrolei. Ateinančių metų CVAS veiklos planas turi būti suderintas su savivaldybės administracijos direktoriumi iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. Patvirtintas planas tikslinamas bendra plano tvirtinimo tvarka.
11. CVAS vidaus auditoriai prieš kiekvieno vidaus audito atlikimą turi parengti vidaus audito programą, kurią patvirtina CVAS vedėjas. Vidaus audito programa gali būti tikslinama, o visi jos pakeitimai patvirtinami CVAS vedėjo.
12. Vidaus audito programoje turi būti nurodyta: vidaus audito tema, tikslai, vidaus audito apimtis, vidaus audito procedūros, susijusios su vidaus audito informacijos rinkimu, analizavimu ir dokumentavimu; periodai pagal vykdytojus bei pagal poreikį; kita svarbi informacija.
III. VIDAUS AUDITO ATLIKIMAS
14. CVAS vidaus auditorius, atlikdamas vidaus auditą, priklausomai nuo vidaus audito tikslo, pagal CVAS vedėjo patvirtintą vidaus audito programą, vertina viešojo juridinio asmens (audituojamojo subjekto) vidaus kontrolės sistemos funkcionavimą bei rizikos valdymą ir turi:
14.1. tikrinti ir vertinti viešojo juridinio asmens sukurtas vidaus kontrolės procedūras ir įsitikinti, ar laikomasi viešojo juridinio asmens strateginių arba kitų veiklos planų, procedūrų, įstatymų, kitų norminių teisės aktų ir sutarčių, turinčių įtakos jo veiklai;
14.2. tikrinti, ar informacija apie viešojo juridinio asmens finansinę ir ūkinę veiklą yra patikima ir išsami, bei vertinti būdus, kaip renkama, analizuojama, klasifikuojama ir skelbiama tokia informacija;
14.3. tikrinti ir vertinti, ar valstybės ir savivaldybės turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama taupiai ir racionaliai pagal norminius teisės aktus ir sutartis;
14.4. tikrinti ir vertinti procedūras, taikomas viešojo juridinio asmens valdomo, naudojamo ir disponuojamo turto bei informacijos apsaugai, prireikus patikrinti, ar toks turtas egzistuoja (CVAS vidaus auditoriai inventorizavimą atlieka atrankos būdu);
15. Įvertinęs audituojamojo subjekto vidaus kontrolės funkcionavimą bei galimą rizikos veiksnių įtaką, vidaus auditorius vidaus audito ataskaitoje (toliau – ataskaita) pateikia vidaus kontrolės vertinimo išvadą ir rekomendacijas, kaip sustiprinti vidaus kontrolės procedūras bei rizikos valdymą viešajame juridiniame asmenyje.
16. Atsižvelgdamas į vidaus audito tikslą, pagal CVAS vedėjo patvirtintą vidaus audito programą ir jos pakeitimus vidaus auditorius atlieka vidaus audito procedūras, kurios apima:
16.1. audituojamojo subjekto finansinių ataskaitų, ūkinių operacijų pagal apskaitos sritis, vertinimą;
16.2. audituojamojo subjekto veiklos ir valdymo proceso pagal pasirinktus vertinimo kriterijus vertinimą;
16.3. audituojamojo subjekto veiklos atitiktį nustatytai veiklos politikai, planams, procedūroms, teisės aktams, sudarytoms sutartims ir kitiems reikalavimams;
16.5. audituojamojo subjekto informacinių sistemų valdymo ir naudojimo pagal pasirinktus vertinimo kriterijus vertinimą;
17. Vidaus audito atlikimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į vidaus audito temos pobūdį ir apimtį. Suderinus su CVAS vedėju, dėl pateisinamų priežasčių vidaus audito atlikimo trukmė gali būti pratęsta.
18. Vidaus auditoriai vidaus audito metu gautą informaciją turi registruoti darbo dokumentuose, kurie privalo turėti dokumento sudarytojo pavadinimą, dokumento pavadinimą, dokumento datą, dokumento numerį, dokumento tekstą ir turi būti vidaus auditoriaus pasirašyti. Darbo dokumentai yra pagrindas vidaus audito ataskaitoms parengti, taip pat vidaus audito išvadoms ir rekomendacijoms pagrįsti.
19. Darbo dokumentuose turi būti nurodytos taikytos vidaus audito procedūros ir vidaus audito apimtis, apibendrinta surinkta vidaus audito išvadas ir rekomendacijas patvirtinanti informacija
20. Darbo dokumentai gali būti įforminami įvairiai: raštu popieriuje, filmo arba magnetinėje juostoje, kompiuterinėje laikmenoje, naudojantis elektroninės technikos ir kitomis priemonėmis (įskaitant gautą medžiagą: viešojo juridinio asmens oficialius dokumentus ir jų kopijas, apskaitos dokumentų kopijas ir kt.).
21. Vidaus auditoriai vidaus audito metu arba po vidaus audito organizuojamuose susitikimuose supažindina atsakingus už atitinkamą darbo sritį viešojo juridinio asmens valstybės tarnautojus arba darbuotojus su nustatytais ir apibendrintais faktais, aptaria su jais jų veiklos tobulinimo ir nustatytų trūkumų šalinimo galimybes.
22. Vidaus auditorius, vidaus audito metu nustatęs pažeidimus, apie juos turi nedelsdamas pranešti CVAS vedėjui, kuris žodžiu arba raštu apie tai informuoja savivaldybės administracijos direktorių.
23. Darbo dokumentus kartu su atlikto vidaus audito ataskaitos projektu vidaus auditorius turi pateikti CVAS vedėjui.
24. CVAS vedėjas, siekdamas užtikrinti vidaus audito kokybę, atlieka:
24.1. vidaus auditorių darbo priežiūrą, užtikrinančią, kad vidaus auditas būtų atliekamas vadovaujantis CVAS vidaus audito metodikos reikalavimais;
24.2. darbo dokumentų ir ataskaitos projekto priežiūrą, kad nustatytų, ar atliktas darbas atitinka konkrečius vidaus audito tikslus ir vidaus audito programą, ar įvertinta vidaus kontrolė, ar vidaus audito metu surinkta pakankamai patikimos, tinkamos ir naudingos informacijos, ar ji yra tinkamai dokumentuota ir pagrindžia ataskaitos projekte išdėstytus faktus, išvadas, rekomendacijas, ar ataskaitos projekto struktūra ir turinys atitinka metodikos reikalavimus. CVAS vedėjas, atlikęs minėtų dokumentų peržiūrą, savo pastebėjimus ir pastabas užfiksuoja peržiūros išvadoje, nurodydamas peržiūros datą ir peržiūros rezultatus, arba pasirašo darbo dokumentų peržiūros išvados dalyje, nurodydamas peržiūros datą ir pastabas.
25. Atlikęs vidaus auditą, vidaus auditorius sudaro vidaus audito darbo dokumentų bylą bei byloje esančių darbo dokumentų apyrašą.
26. Vidaus audito dokumentų bylų naudojimą, jų saugojimą koordinuoja CVAS. Auditoriams sutikimą naudotis vidaus audito dokumentais gali duoti CVAS vedėjas, prieš tai tokį sutikimą žodžiu arba raštu suderinęs su savivaldybės administracijos direktoriumi.
IV. VIDAUS AUDITO ATASKAITOS PARENGIMAS IR JOS PATEIKIMAS
28. Atlikus vidaus auditą, turi būti parengta, CVAS vedėjo ir vidaus auditoriaus pasirašyta ataskaita, kurioje apibendrinami atlikto vidaus audito rezultatai, pateikiama informacija pakankama (vidaus audito procedūrų atlikta tiek, kad gautos informacijos užtenka nustatytiems faktams pagrįsti), patikima (informacija turi būti gauta remiantis patikimais šaltiniais (ataskaitose užfiksuoti ūkiniai įvykiai ir operacijos tikrai įvykę, duomenys nešališki, išsamūs ir patikrinti), svarbi ir naudinga (informacija, kuri panaudojama darbui atlikti, vidaus audito tikslams pasiekti) informacija pagrįsti pastebėjimai, išvados ir rekomendacijos.
29. Ataskaita gali būti:
29.1. tarpinė – pateikiama raštu audituojamojo subjekto vadovui ir skirta neatidėliotino dėmesio reikalaujančiai informacijai pateikti, vidaus audito apimties pasikeitimui nurodyti, apie vidaus audito procesą informuoti, kai atliekamas didelės apimties vidaus auditas;
29.2. galutinė – pateikiama raštu audituojamojo subjekto vadovui kartu su rekomendacijų, pateikiamų vidaus ataskaitoje, įgyvendinimo priemonių plano forma;
30. Ataskaitos struktūra:
30.1. įvadinė dalis, kurioje paprastai nurodoma vidaus audito atlikimo motyvai (pavyzdžiui, pagal metinį CVAS veiklos planą), vidaus audito vykdytojai, vidaus audito atlikimo terminas (vidaus audito pradžios ir pabaigos data), audituojamasis subjektas (bendroji informacija apie audituojamąjį subjektą), vidaus audito tikslas, audituojamas laikotarpis, vidaus audito apimtis, vidaus audito metodai ir vertinimo kriterijai;
30.2. dėstomoji dalis, kurioje išdėstomi pastebėjimai (vidaus audito metu nustatyti faktai), pateikiamos išvados ir rekomendacijos:
30.2.1. pastebėjimai – vidaus kontrolės trūkumai, nustatytos klaidos ir neatitikimai bei kita informacija, patvirtinanti vidaus audito išvadas ir rekomendacija, taip pat gali būti įtraukta informacija apie audituojamojo subjekto veiklą, įgyvendinant ankstesnio vidaus audito rekomendacijas ir sukurtas tinkamas vidaus kontrolės priemones;
30.2.2. išvados – nuomonė apie vidaus audito metu nustatytų faktų įtaką audituojamojo subjekto veiklai ir apie viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės funkcionavimą. Ataskaitoje išvados turi būti trumpos, konkrečios ir motyvuotos, pagrįstos teisės aktų reikalavimais arba vidaus kontrolės vertinimu. Jos gali apimti visą audituojamojo subjekto veiklą arba tik specifines audituojamojo subjekto veiklos ir vidaus kontrolės sritis. Vidaus kontrolė yra vertinama:
30.2.2.2. gerai – jei visa rizika yra nustatyta ir valdoma, bet yra keletas nesvarbių vidaus kontrolės trūkumų, neturinčių neigiamos įtakos viešojo juridinio asmens veiklos rezultatams;
30.2.2.3. patenkinamai – jei visa rizika yra nustatyta, tačiau dėl netinkamo rizikos valdymo yra vidaus kontrolės trūkumų, kurie gali turėti neigiamą įtaką viešojo juridinio asmens veiklos rezultatams;
30.2.3. rekomendacijos – pasiūlymai audituojamajam subjektui atlikti būtinus patobulinimus, kurie užtikrintų vidaus kontrolės veiksmingumą, teisės aktų reikalavimų laikymąsi, rizikos valdymą, veiklos tikslų įgyvendinimą ir užkirstų kelią klaidų pasikartojimui (sisteminėms klaidoms). Ataskaitoje gali būti nurodomas rekomendacijos reikšmingumo lygis – didelis, vidutinis arba mažas. CVAS vedėjas ir (arba)vidaus auditoriai rekomendacijos reikšmingumo lygį pasirenka patys, remdamiesi savo praktine patirtimi ir profesionalumu. Rekomendacijos turi būti aiškios, konkrečios ir įgyvendinamos, pateiktos pagal ataskaitoje aprašytus pastebėjimus, kurie gali turėti ir (arba) daro neigiamą įtaką viešojo juridinio asmens veiklos rezultatams.
31. Ataskaita turi būti:
31.1. objektyvi (pateikiami pagrįsti faktai, informacija nešališka, neiškraipyta, be išankstinio nusistatymo);
31.4. konstruktyvi (skatina teigiamus pokyčius viešajame juridiniame asmenyje ir padeda gerinti pastarojo veiklą);
32. CVAS vidaus auditoriaus ataskaitoje nurodyti viešojo juridinio asmens veiklos ir vidaus kontrolės sistemos trūkumai prieš tai turi būti aptarti su atitinkamais audituojamojo subjekto valstybės tarnautojais arba darbuotojais vidaus audito metu, kad būtų įsitikinta, kad vidaus auditorius ir audituojamojo subjekto valstybės tarnautojai arba darbuotojai supranta klaidos arba trūkumo esmę, taip pat aptarta, kaip geriau ištaisyti trūkumus ir klaidas arba patobulinti viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės sistemą.
33. Atlikus vidaus auditą, parengiamas ataskaitos projektas, kurį vidaus auditorius turi aptarti su audituojamojo subjekto vadovu bei su atsakingais už audituotą sritį valstybės tarnautojais ir darbuotojais (susirašinėjimų, susitikimų, komentarų teikimo ar kitais būdais).
34. Aptarus ataskaitos projektą ir įvertinus pastabas, gautas iš audituoto subjekto dėl ataskaitos projekto, parengiama galutinė ataskaita audituojamam subjektui.
35. Galutinė ataskaita pateikiama viešojo juridinio asmens vadovui kartu su lydraščiu, kuriame nurodoma, kad per 15 kalendorinių dienų nuo galutinės ataskaitos gavimo dienos:
35.1. audituojamojo viešajam juridiniam asmeniui pavaldaus arba jo valdymo sričiai priskirto viešojo juridinio asmens vadovas, suderinęs su CVAS, turi priimti sprendimą (užpildyti rekomendacijų, pateikiamų vidaus audito ataskaitoje, įgyvendinimo priemonių planą (1 priede nurodytą formą) dėl ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo, išskyrus Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 10 straipsnio 10 punkte numatytą atvejį;
35.2. audituojamojo viešojo juridinio asmens padalinio vadovas, suderinęs su CVAS, turi priimti sprendimą (užpildyti rekomendacijų, pateikiamų vidaus audito ataskaitoje, įgyvendinimo priemonių planą (1 priede nurodytą formą) dėl vidaus ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo ir pateikti jį tvirtinti viešojo juridinio asmens vadovui.
36. Jei galutinėje ataskaitoje aptinkama klaida, vidaus auditorius turi surašyti ataskaitą patikslinančią pažymą, kurią turi patvirtinti S vedėjas. Ataskaitą patikslinanti pažyma išdalijama visiems gavusiems galutinę ataskaitą.
V. PAŽANGOS STEBĖJIMAS (VEIKLA PO AUDITO)
38. CVAS vedėjas, atsižvelgdamas į ataskaitoje pateiktų išvadų ir rekomendacijų reikšmingumą, turi pavesti vidaus auditoriams atlikti rekomendacijų įgyvendinimo kontrolę.
39. Vidaus auditoriai turi stebėti ir dokumentuoti, kaip vykdomos vidaus audito ataskaitoje pateiktos rekomendacijos, ar gerinama padėtis audituotame subjekte.
40. Atlikus rekomendacijų įgyvendinimo kontrolę, vidaus auditorius surašo pažangos stebėjimo ataskaitą arba pažymą apie vidaus audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą (2 priedas).
41. CVAS vedėjas, atsižvelgdamas į vidaus audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą, gali nuspręsti pažangos stebėjimo procedūras atlikti kito vidaus audito metu arba atlikti atskirą pažangos stebėjimo vidaus auditą.
42. Tais atvejais, kai audituojamojo subjekto vadovo prisiimtas rizikos lygis dėl vidaus audito metu nustatytų klaidų bei trūkumų gali turėti neigiamą poveikį audituojamojo subjekto veiklai, kai į vidaus auditoriaus pateiktas rekomendacijas audituojamojo subjekto vadovas neatsižvelgia ir nurodytų trūkumų netaiso, CVAS privalo apie tai informuoti aukštesnio pagal pavaldumą viešojo juridinio asmens vadovą.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vidaus audito metodikos 1 priedas
(Rekomendacijų, pateikiamų vidaus audito ataskaitoje, įgyvendinimo priemonių plano forma)
REKOMENDACIJŲ, PATEIKTŲ _______________ VIDAUS AUDITO ATASKAITOJE
(vidaus audito ataskaitos data)
_______________________________________________________________________________,
(vidaus audito ataskaitos numeris ir tema)
ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS
_____________ Nr. _____
(data)
_________________
(sudarymo vieta)
|
Eil. Nr. |
Rekomendacijos Nr.
|
Rekomendacijos turinys |
Rekomendacijos reikšmingumas |
Priemonė rekomendacijai įgyvendinti |
Rekomendacijos įgyvendinimo terminai |
Už rekomendacijos įgyvendinimą atsakingas asmuo |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
______________________________ ____________ ______________________
(Audituojamojo subjekto vadovas) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
SUDERINTA
Centralizuotos vidaus audito skyriaus vedėjas
(Parašas)
(Vardas ir pavardė)
(Data)
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vidaus audito metodikos 2 priedas
(Pažymos apie vidaus audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą forma)
PAŽYMA APIE_______________ VIDAUS AUDITO ATASKAITOJE
(vidaus audito ataskaitos data)
___________________________________________________________________
(vidaus audito ataskaitos numeris ir tema)
PATEIKTŲ REKOMENDACIJŲ ĮGYVENDINIMĄ
______________________
(pažymos surašymo data ir registracijos numeris)
| Eil. Nr. |
Rekomendacijos Nr. |
Rekomendacijos turinys |
Rekomendacijos reikšmingumas |
Priemonė rekomendacijai įgyvendinti |
Rekomendacijos įgyvendinimo terminas |
Informacija apie priemonės įgyvendinimą |
|
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
____________________________ __________________ ______________________________
(Vidaus auditoriaus) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
SUSIPAŽINAU
Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėjas
(Parašas)
(Vardas ir pavardė
(Data)
______________