Suvestinė redakcija nuo 2020-01-01 iki 2020-12-04
Sprendimas paskelbtas: TAR 2015-04-02, i. k. 2015-04952
VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2015 m. kovo 27 d. Nr. T3-95
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 str. 1 d., Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 patvirtintu Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, Vilniaus rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
2. Pripažinti netekusiais galios Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. T3-433 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo“ ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. T3-329 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-433 patvirtinto mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo pakeitimo“.
PATVIRTINTA
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos
2015 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-95
MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas tvarką, nustato mokėjimo dydžius, pagalbos pinigų mokėjimą, asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą, atleidimo nuo mokėjimo (mokėjimo dalies mažinimo) už socialines paslaugas sąlygas ir atvejus.
2. Šis Aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Vilniaus rajono savivaldybė ir kurių teikimas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto ar savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti. Už kitas privačiai ar papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines paslaugas mokama paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio) ir socialinių paslaugų įstaigos vadovo tarpusavio susitarimu paslaugas gaunančio asmens (šeimos) lėšomis.
3. Konkretų asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį nustato Socialinės rūpybos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, šiuo Aprašu ir kitais teisės aktais.
4. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžia Socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93.
5. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška.
6. Sutartys, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už socialinės globos paslaugas, pasirašomos socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių, įsipareigojusio mokėti už teikiamas asmeniui socialines paslaugas) ar jo globėjo (rūpintojo), socialines paslaugas teikiančios įstaigos vadovo ir Savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto asmens. Sutartyse nustatomos sutarties šalių tarpusavio teisės, pareigos ir mokėjimo tvarka.
Konkretus asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis pinigine išraiška yra apskaičiuojamas Asmens finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinime, kuris yra neatsiejama sutarties dalis.
7. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaičiuojamos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
8. Šiame Apraše vartojamos sąvokos:
Finansinių galimybių vertinimas – asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo procedūra, apimanti asmens (šeimos) pajamų, turto įvertinimą. Prie finansinių galimybių vertinimo priskiriamas ir mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių nustatymas.
Mokėjimo už socialines paslaugas šaltiniai – asmens (šeimos) pajamos, turtas, išreikštas pinigais, arba asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, kurios asmenų, savivaldybės ir paslaugų gavėjo susitarimu naudojamos sutartyje numatyto asmens (šeimos) mokėjimo dydžio teikiamoms socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti.
Socialinės paslaugos kaina – socialinių paslaugų įstaigos tvirtinama socialinės paslaugos teikimo vienam paslaugos gavėjui per atitinkamą laikotarpį išlaidų pinigine išraiška suma.
Šeimos nariai – sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys arba vienas iš tėvų ir jų (jo) vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys, nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų, besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Vaikai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba, šeimos nariams nepriskiriami.
Vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų asmuo.
Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
II. MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
9. Bendrosios paslaugos yra atskiros, be nuolatinės specialistų priežiūros teikiamos paslaugos: informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, transporto organizavimas, sociokultūrinės paslaugos ir kt.
Bendrųjų socialinių paslaugų tikslas – ugdyti ar kompensuoti asmens (šeimos) gebėjimus savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Bendrosios socialinės paslaugos Vilniaus rajono gyventojams teikiamos nemokamai.
III. MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
10. Socialinė priežiūra yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui (šeimai) teikiama kompleksinė, bet nuolatinės specialistų priežiūros nereikalaujanti pagalba. Socialinė priežiūra teikiama socialinių paslaugų įstaigose ar asmens namuose. Paslaugų teikimo dažnumas priklauso nuo konkrečios paslaugos ir nuo individualaus asmens (šeimos) tos paslaugos poreikio.
13. Asmens (šeimos), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, socialinė priežiūra teikiama nemokamai, išskyrus atvejus, kai asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
14. Asmens (šeimos), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui (šeimai) yra 5 procentai asmens (šeimos) pajamų.
15. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (šeimos) mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, o socialinės rizikos suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio.
16. Kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra 7 pirmąsias kalendorines dienas gali būti teikiama nemokamai.
17. Savivaldybė, gavusi socialinės paslaugos gavėjo prašymą raštu, esant objektyvioms priežastims, gali atleisti asmenį (šeimą) nuo mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas. Šiuos prašymus nagrinėja Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta Socialinės globos skyrimo komisija. Sprendimą dėl asmenų (šeimų) atleidimo nuo mokėjimo (dalies mokėjimo) už socialinės priežiūros paslaugas priima Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, atsižvelgęs į Socialinės globos skyrimo komisijos siūlymus.
Punkto pakeitimai:
Nr. T3-418, 2019-11-22, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19892
IV. PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMAS
18. Pagalbos pinigai – piniginė išmoka, mokama iš savivaldybės biudžeto lėšų:
18.1. kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) yra veiksmingiau organizuoti pinigine forma;
18.2. vaikus globojančioms šeimoms (asmenims) ir šeimynoms, kurių globojamiems vaikams Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta laikinoji globa (rūpyba), o nuolatinė globa (rūpyba) iki 2018 m. birželio 30 d. nustatyta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus teikimu, nuo 2018 metų liepos 1 d. - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone teikimu.
Punkto pakeitimai:
Nr. T3-418, 2019-11-22, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19892
19. Šios Tvarkos aprašo 18.1. punkte numatytu atveju pagalbos pinigai gali būti skiriami gyvenamąją vietą Vilniaus rajono savivaldybėje deklaravusiems asmenims (šeimoms), kuriems yra nustatytas bendrųjų socialinių paslaugų ir (ar) socialinės priežiūros poreikis, tačiau nėra galimybės šių paslaugų teikti. Pagalbos pinigais asmenys gali susimokėti už pagalbą savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, kurią asmeniui (šeimai) gali suteikti kiti asmenys, šiais atvejais:
19.2. kai šeimos narys, globėjas, rūpintojas ar kitas asmuo laikinai dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų, mokymosi ir kt.) negali prižiūrėti asmens, kuriam reikalinga priežiūra.
Punkto pakeitimai:
Nr. T3-418, 2019-11-22, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19892
20. Pagalbos pinigų suma asmeniui (šeimai) negali būti didesnė už bendrųjų socialinių paslaugų ar socialinės priežiūros paslaugų, kurioms asmeniui (šeimai) nustatytas poreikis, Savivaldybės tarybos patvirtintą šių paslaugų kainą.
Punkto pakeitimai:
Nr. T3-418, 2019-11-22, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19892
21. Pagalbos pinigų, skirtų asmeniui (šeimai) susimokėti už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, prašymus svarsto Socialinės rūpybos skyrius. Pagalbos pinigai skiriami, jų dydis, mokėjimo terminas nustatomas administracijos direktoriaus įsakymu.
Punkto pakeitimai:
Nr. T3-418, 2019-11-22, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19892
22. Šios Tvarkos aprašo 18.2. punkte numatytu atveju pateikus prašymą Socialinės rūpybos skyriui pagalbos pinigams gauti už vaikų globą (rūpybą), pagalbos pinigai vaikus globojančiai šeimai (asmeniui) ar šeimynos dalyviui skiriami Socialinės rūpybos skyriaus vedėjo įsakymu, atsižvelgus į šeimoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių ir amžių:
22.1. už vieną globojamą vaiką skiriama 3 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio išmoka per mėnesį;
22.4. už kiekvieną globojamą (rūpinamą) vaiką nuo 12 iki 18 metų pagalbos pinigų suma papildomai didinama 1 BSI dydžiu per mėnesį;
22.5. pagalbos pinigai šeimynos dalyviui skiriami už kiekvieną globojamą (rūpinamą) vaiką šeimynoje po 2 BSI dydžio išmoką per mėnesį, nepriklausomai nuo vaikų skaičiaus ir amžiaus.
Punkto pakeitimai:
Nr. T3-418, 2019-11-22, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19892
23. Pagalbos pinigai neskiriami arba jų mokėjimas nutraukiamas:
23.1. šios Tvarkos aprašo 18.1. punkte numatytu atveju:
23.1.1. pasikeitus pagalbos pinigų gavėjo socialiniam statusui (pasveikus, atgavus darbingumą ar kt.);
23.1.2. pagalbos pinigų gavėjui apsigyvenus socialinių paslaugų įstaigoje ar gaunančiam slaugos ar palaikomojo gydymo paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje;
23.2. šios Tvarkos aprašo 18.2. punkte numatytu atveju:
23.2.2. jeigu paskelbta globojamojo vaiko paieška ar jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, iki kol neišnyksta nurodytos aplinkybės;
23.2.3. jeigu laikinoji globa nustatyta tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos;
23.2.4. jeigu globojamas vaikas yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, apgyvendintas socializacijos centre ar socialinės globos institucijoje;
Punkto pakeitimai:
Nr. T3-418, 2019-11-22, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19892
V. MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
24. Dienos socialinė globa – visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu.
26. Vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis yra 20 procentų asmens pajamų.
27. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija valstybės remiamų pajamų trigubo dydžio, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis yra 20 procentų asmens pajamų.
28. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis yra 30 procentų asmens pajamų.
Kai asmuo dienos socialinės globos paslaugas, kurių poreikį nustatė Savivaldybė, gauna ne asmens gyvenamosios vietos savivaldybėje, skirtumą tarp dienos socialinės globos kainos ir asmens mokėjimo už dienos socialinę globą, padengia Savivaldybė iš savivaldybės biudžeto lėšų arba savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams socialinėms paslaugoms organizuoti, bet ne daugiau kaip Savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas maksimalus dienos socialinės globos išlaidų finansavimo dydis.
29. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei.
30. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
31. Esant objektyvioms priežastims arba atsitikus nelaimei, dėl kurios asmuo (šeima) turėjo papildomų išlaidų, paslaugos gavėjai gali būti atleidžiami nuo mokėjimo už dienos socialinę globą arba šis mokėjimas gali būti sumažintas.
32. Prašymus atleisti (sumažinti) nuo mokėjimo už dienos socialinę globą nagrinėja Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta Socialinės globos skyrimo komisija. Sprendimą dėl asmenų (šeimų) atleidimo nuo mokėjimo už dienos socialinės globos paslaugas priima Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, atsižvelgęs į Socialinės globos skyrimo komisijos siūlymus.
Punkto pakeitimai:
Nr. T3-418, 2019-11-22, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19892
VI. MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
33. Trumpalaikė socialinė globa – visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba vaikams, laikinai netekusiems
tėvų globos, nepilnametėms motinoms, šeimos nariams, globėjams, rūpintojams, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų, šeimos ar darbo įsipareigojimų ir kt.) laikinai ar darbo
savaitę negalintiems prižiūrėti asmenų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, taip pat socialinės rizikos suaugusiems asmenims ir socialinės rizikos vaikams, siekiant juos integruoti į visuomenę.
35. Suaugusio asmens ir vaiko su negalia mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą (kai šios paslaugos teikiamos institucijoje iki 5 parų (darbo dienomis) per savaitę, neterminuotai) dydis yra 60 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti. Likusi trumpalaikės socialinės globos kainos dalis socialinių paslaugų įstaigai už teikiamas trumpalaikės socialinės globos paslaugas padengiama iš Savivaldybės biudžeto lėšų arba Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams socialinėms paslaugoms organizuoti, bet ne daugiau kaip Savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas maksimalus trumpalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo dydis.
36. Suaugusio asmens ir vaiko su negalia mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą (kai šios paslaugos teikiamos institucijoje kiekvieną dieną ne mažiau kaip 12 valandų per parą, iki 6 mėnesių per metus) dydis yra 80 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti. Likusi trumpalaikės socialinės globos kainos dalis socialinių paslaugų įstaigai už teikiamas trumpalaikės socialinės globos paslaugas padengiama iš Savivaldybės biudžeto lėšų arba Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams socialinėms paslaugoms organizuoti, bet ne daugiau kaip Savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas maksimalus trumpalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo dydis.
37. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
38. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinė globos trukmei.
39. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja trumpalaikės socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
40. Krizių atvejais, kai socialinės rizikos suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, Savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos Socialinės globos skyrimo komisijos siūlymu, trumpalaikės socialinės globos paslaugos 30 kalendorinių dienų jam gali būti teikiamos nemokamai. Sprendimą priima Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo.
Punkto pakeitimai:
Nr. T3-418, 2019-11-22, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19892
VII. MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
41. Ilgalaikė socialinė globa – visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba.
42. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą. Asmens turtas vertinamas tik tais atvejais, kai asmens pajamų nepakanka susimokėti už ilgalaikę socialinę globą.
43. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį yra 80 procentų asmens pajamų, jeigu asmens turimo turto vertė mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti. Likusi ilgalaikės socialinės globos kainos dalis socialinių paslaugų įstaigai už teikiamą ilgalaikę socialinę globą padengiama iš Savivaldybės biudžeto lėšų arba Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams socialinėms paslaugoms organizuoti, bet ne daugiau kaip Savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas maksimalus ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo dydis.
44. Jeigu suaugusio asmens turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
45. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir yra 80 procentų vaiko pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia pagal valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
46. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
47. Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžio. Išvykus ne ilgiau kaip trims paroms, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
48. Asmeniui, Savivaldybei perdavusiam, o Savivaldybei atskiru Tarybos sprendimu priėmus jo nuosavybės teise priklausantį būstą, mokėjimo už socialinę globą dydis nustatomas apskaičiavus tik jo gaunamų pajamų dalį, neatsižvelgus į asmens turimą turtą.
49. Savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos Socialinės globos skyrimo komisijos siūlymu paslaugos gavėjas gali būti atleistas nuo:
49.2. mokėjimo, kurį asmuo moka savo lėšomis, kai socialinės globos kaina viršija Savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą maksimalų ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo dydį;
49.3. sprendimą dėl atleidimo nuo mokėjimo arba jo sumažinimo priima Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo.
Punkto pakeitimai:
Nr. T3-418, 2019-11-22, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19892
VIII. ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
50. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas), pageidaujantis gauti socialinės priežiūros, dienos socialinės globos ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas.
51. Ilgalaikę socialinę globą pageidaujantis gauti asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens pajamas ir turimą turtą.
52. Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikia kartu su prašymu-paraiška skirti socialines paslaugas.
53. Informacija apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą pateikiama raštu – pildomas prašymas-paraiška (prašymo-paraiškos formą tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras) suteikti socialines paslaugas, kuriame nurodomi asmens duomenys, jo (šeimos narių) veiklos pobūdis ir kita finansinėms galimybėms mokėti už socialines paslaugas įvertinti būtina informacija.
54. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos tuo pačiu metu, kuriuo nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis. Socialinių paslaugų gavimo metu pasikeitus asmens (šeimos) pajamoms ir (ar) turtui, asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos iš naujo. Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžią, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos.
55. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, savivaldybė turi teisę finansines galimybes vertinti po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
56. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
57. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.
58. Asmens (šeimos narių), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančio (-ių) socialinę pašalpą, finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
59. Bendrųjų socialinių paslaugų reikalingo asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos.
60. Savivaldybė užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.
61. Socialinės rūpybos skyriaus, seniūnijų, Savivaldybės socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja asmenis (šeimos narius) finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių parinkimo klausimais ir jiems tarpininkauja.
62. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pagal sutartyje numatytas sąlygas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens pajamų ir turto pokyčių dienos praneša Socialinės rūpybos skyriui apie asmens (šeimos) pajamų, asmens turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.
63. Socialinės rūpybos skyrius, gavęs informaciją apie asmens (šeimos) pajamų pokyčius per socialinių paslaugų gavimo laiką, finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtosios informacijos gavimo.
64. Socialinės rūpybos skyrius, gavęs informaciją apie jau gaunančio ilgalaikę socialinę globą asmens turto pokyčius, finansines jo galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per vienerius metus nuo minėtosios informacijos gavimo.
65. Iš naujo įvertinus asmens finansines galimybes, asmuo už socialines paslaugas moka nuo to mėnesio, nuo kurio pasikeitė asmens (šeimos) pajamos ar turtas.
IX. ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS
67. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, į asmens pajamas įskaitoma:
67.1. su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas;
67.2. individualios įmonės savininko pajamos ar tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario pajamos, gautos iš šios įmonės ar bendrijos apmokestinto pelno;
67.5. išmokos žemės ūkio veikla ar pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;
67.6. pensijos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos (valstybinė socialinio draudimo pensija, valstybinė pensija, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, valstybinė signataro renta, valstybinė signataro našlių ir našlaičių renta, artistų renta (kompensacinė išmoka teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams), profesoriaus emerito mėnesinė išmoka, kitos išmokos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų; pensijų išmokos, gaunamos pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą; užsienio valstybių pensijos);
67.7. valstybinės šalpos išmokos mokamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą;
67.8. ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, statutiniams valstybės tarnautojams mokamos išmokos ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) atveju;
67.9. nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą;
67.15. netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą arba Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą;
67.18. transporto išlaidų kompensacija (tais atvejais, kai teikiamos transporto organizavimo paslaugos ar institucinė socialinė globa);
68. Pajamas, numatytas šio Aprašo 67.1–67.5, 67.9–67.12 ir 67.14-67.17 punktuose, nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme-paraiškoje skirti socialines paslaugas.
69. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, savivaldybė gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
70. Duomenis apie šio Aprašo 67.6, 67.8, 67.13 ir 67.18 punktuose nurodytas pajamas Socialinės rūpybos skyrius gauna iš atitinkamas išmokas mokančių institucijų ar įstaigų pagal asmens duomenų teikimo sutartis. Jeigu tokių sutarčių Savivaldybės administracija nesudariusi, duomenys gaunami (surenkami) iš pateiktų pažymų.
71. Duomenis apie šio Aprašo 67.7, 67.19 ir 67.20 papunkčiuose nurodytas pajamas nurodo Socialinės rūpybos skyrius.
72. Skaičiuojant asmens pajamas, imamos vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos, nurodytos šio Aprašo 67.1–67.20 punktuose.
73. Šio Aprašo 67 punkte nurodytos pajamos imamos po to, kai apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir išskaitomos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
74. Skaičiuojant šeimos pajamas, imamos visų šeimos narių vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos, nurodytos šio Aprašo 67.1–67.6 punktuose.
75. Skaičiuojant vienam šeimos nariui tenkančias pajamas, kai socialinės paslaugos teikiamos šeimoje gyvenančiam asmeniui, vidutinės šio asmens 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos ir visų šeimos narių 3 mėnesių pajamos dalijamos iš visų šeimos narių skaičiaus.
76. Jeigu asmens (šeimos) pajamos tą mėnesį, nuo kurio pradėtos gauti socialinės paslaugos, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė, asmens (šeimos) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.
77. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, nedarbo, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.
78. Vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, įskaitomos į pajamas tų mėnesių, per kuriuos jos išmokėtos.
X. ASMENS TURTAS IR JO VERTINIMAS
80. Asmens turtas vertinamas tik tais atvejais, kai asmens pajamų nepakanka sumokėti už ilgalaikę socialinę globą.
81. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių) turėtas turtas:
82. Asmens turimo arba turėto turto vertė nustatoma sumuojant visą šio Aprašo 81 punkte nurodytą turtą.
83. Tais atvejais, kai vertinamas turtas, turėtas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių), bet šio kreipimosi metu ar asmens finansinių galimybių vertinimo metu pakeistas į kitą kurį nors šio Aprašo 81 punkte nurodytą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą.
84. Tais atvejais, kai asmens turėtas turtas yra parduotas (perleistas) per praėjusius 12 mėnesių ir lėšų nebeliko arba gautos lėšos buvo panaudotos socialinės globos paslaugoms pirkti, asmens prašymą atleisti nuo dalies arba viso vieno procento turto vertės, viršijančios turto vertės normatyvą, mokesčio, svarsto Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta Socialinės globos skyrimo komisija.
Punkto pakeitimai:
Nr. T3-418, 2019-11-22, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19892
85. Tais atvejais, kai asmeniui šio Aprašo 81 punkte nurodytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.
86. Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir (arba) artimaisiais giminaičiais ir šios šeimos ir (arba) artimųjų giminaičių gyvenamoji patalpa, kurioje jie ne trumpiau kaip vienus metus yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, yra jo nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.
87. Duomenis apie asmens turimus statinius (įskaitant nebaigtus statyti) ir žemę (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių) Socialinės rūpybos skyrius gauna iš valstybės įmonės Registrų centro pagal duomenų apie gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą teikimo–gavimo sutartį.
88. Informaciją apie privalomų registruoti transporto priemonių ir privalomos registruoti žemės ūkio technikos, turimų akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertę bei pinigines lėšas nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme-paraiškoje suteikti socialines paslaugas. Prie prašymo-paraiškos pridedami turimi šio turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai (pirkimo, pirkimo–pardavimo, dovanojimo sutartys, paveldėjimo dokumentų kopijos ir kita).
89. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, asmens finansines galimybes vertinantis darbuotojas gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
90. Akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertė įskaitoma į viso turto vertės sumą, jeigu jų bendra vertė viršija 580 eurų. Piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, gautos (negrąžintos) paskolos, kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos į viso turimo turto vertę įskaitomos, jeigu kiekvienos jų suma viršija 580 eurų.
92. Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą dauginant iš asmens gyvenamosios vietos vidutinės nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti.
93. Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos valstybės įmonės Registrų centro nustatomos ir šios įmonės interneto svetainėje skelbiamos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti pagal kiekvienų metų sausio 1 d. vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertės Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose, kitose savivaldybių teritorijose.
Pakeitimai:
1.
Vilniaus rajono savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. T3-418, 2019-11-22, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19892
Dėl 2015-03-27 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-95 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo