II SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS FORMOS
4. Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai Savivaldybės tarybos posėdžiuose. Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.
5. Savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia Savivaldybės tarybos komitetai ir komisijos savo posėdžiuose, Savivaldybės tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, Savivaldybės tarybos nariai, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, Savivaldybės meras ir Savivaldybės administracijos direktorius.
6. Savivaldybės taryba už savo veiklą atsiskaito bendruomenei teikdama Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį. Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį sudaro Savivaldybės veiklos ataskaita, finansinių ataskaitų rinkinys ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-242, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-21, i. k. 2021-26384
7. Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinio rengimo, pasirašymo, teikimo, skelbimo ir audito reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-242, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-21, i. k. 2021-26384
8. Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį rengia Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir strateginio planavimo skyriaus Biudžeto valdymo ir strateginio planavimo poskyris.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-242, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-21, i. k. 2021-26384
9. Savivaldybės administracijos direktorius Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį teikia svarstyti ir tvirtinti Savivaldybės tarybai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-242, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-21, i. k. 2021-26384
10. Savivaldybės meras atsiskaito bendruomenei už savo veiklą. Ši informacija apie Savivaldybės mero veiklos rezultatus įtraukiama į Reglamento 6 punkte nurodytą Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-242, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-21, i. k. 2021-26384
11. Savivaldybės tarybos veikla tarp posėdžių tęsiama komitetuose ir komisijose, taip pat Savivaldybės tarybos nariams bendraujant su rinkėjais.
V SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS TARYBOS POSĖDŽIO DARBO TVARKA
45. Kiekvieno posėdžio pradžioje registruojami Savivaldybės tarybos nariai ir kiti posėdyje dalyvaujantys asmenys. Savivaldybės tarybos nariai registruojami vardiniame sąraše ir jame pasirašo.
451. Jeigu vardiniame sąraše registruotas ir pasirašęs Savivaldybės tarybos narys išeina iš posėdžių salės neprasidėjus Savivaldybės tarybos posėdžiui ir negrįžta iki prasidedant posėdžiui, laikoma, kad Savivaldybės tarybos narys Savivaldybės tarybos posėdyje nedalyvauja.
46. Posėdžiui pirmininkauja Savivaldybės meras, kai jo nėra (Reglamento nustatytais atvejais), – Savivaldybės mero pavaduotojas, o kai šio nėra – laikinai Savivaldybės mero pareigas einantis Savivaldybės tarybos narys.
47. Savivaldybės mero pavaduotojas pirmininkauja posėdžiui:
47.1. kai svarstomi su Savivaldybės mero asmeniu susiję klausimai;
47.2. kai Savivaldybės meras serga, yra išvykęs, atostogauja;
47.3. kitais atvejais, kai Savivaldybės meras posėdyje nedalyvauja arba negali dalyvauti.
48. Posėdžio pirmininkas:
48.1. skelbia posėdžio pradžią ir pabaigą, esant reikalui, gali paskelbti darbotvarkėje nenumatytą posėdžio pertrauką;
48.2. tikrina, ar posėdyje yra kvorumas;
48.3. stebi, kad būtų laikomasi Reglamente nustatytos tvarkos ir posėdžio darbotvarkės;
48.4. suteikia Savivaldybės tarybos nariams žodį, vadovauja svarstymams, gali Savivaldybės tarybos narių paklausti, patikslindamas pasiūlymų esmę;
48.5. stebi pasisakymų trukmę. Jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o po antro įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti;
48.6. gali pratęsti pasisakymo laiką, jeigu Savivaldybės tarybos nariai neprieštarauja;
48.7. gali įspėti kalbėtoją arba nutraukti, jeigu nukrypstama nuo svarstomo klausimo esmės;
48.8. turi teisę leisti posėdyje kalbėti kviestiems asmenims;
48.9. remdamasis svarstymų rezultatais, formuluoja klausimus balsuoti, nustato balsavimo tvarką, skelbia balsavimo pradžią ir pagal balsų skaičiavimo grupės pateiktus duomenis skelbia balsavimo rezultatus;
48.10. įspėja Savivaldybės tarybos narius, jeigu šie nesilaiko Reglamento, triukšmauja salėje, kalba mobiliaisiais telefonais, įžeidinėja valstybės vadovus, Savivaldybės tarybos narius, Savivaldybės tarybos posėdžio dalyvius ar kitaip trukdo Savivaldybės tarybos darbui. Gali teikti šiuos pasiūlymus:
jeigu Savivaldybės tarybos posėdžio metu Savivaldybės tarybos narys įžeidžiančiai elgiasi ar pradeda įžeidžiančio pobūdžio ginčus su Savivaldybės tarybos nariais ar kitais asmenimis, triukšmauja posėdžio salėje, posėdžio pirmininkas tarybos narį įspėja žodžiu;
jeigu Savivaldybės tarybos narys į žodinį įspėjimą nekreipia dėmesio, antras įspėjimas jam gali būti posėdžio pirmininko nurodymu įrašytas į Savivaldybės tarybos posėdžio protokolą;
įspėjimas be žodinio įspėjimo procedūros gali būti įrašytas į protokolą už viešus grasinimus Savivaldybės tarybos nariams, už Savivaldybės tarybos nario ar narių viešą įžeidimą, už nesąžiningą balsavimą;
prireikus Savivaldybės tarybos narius perduoda svarstyti etikos klausimus nagrinėjančiai komisijai.
48.11. priima sprendimą pašalinti iš posėdžių salės posėdžio svečius ar klausytojus, taip pat žurnalistus ir operatorius, jeigu šie trukdo posėdžiui. Savivaldybės tarybos posėdžio metu svečiai, klausytojai, žurnalistai ir operatoriai sėdi jiems skirtose vietose;
48.12. pasirašo Savivaldybės tarybos posėdžio protokolą, posėdyje priimtus sprendimus ir dokumentus.
49. Kiekvienu darbotvarkės klausimu daromas vienas pagrindinis pranešimas ir vienas papildomas pranešimas. Pranešimo trukmę nustato posėdžio pirmininkas, suderinęs su pranešėju. Jis neturėtų viršyti 20 min. Papildomam pranešimui skiriama iki 10 minučių, baigiamajam žodžiui ir diskutuoti komiteto ar frakcijos vardu skiriama iki 5 minučių, komisijos ar grupės vardu – iki 3 minučių.
50. Visi pranešimai Savivaldybės tarybos posėdyje skaitomi iš centrinės tribūnos.
51. Pristatęs klausimą Savivaldybės tarybai, pranešėjas atsakinėja į Savivaldybės tarybos narių klausimus. Pranešėjas gali paprašyti posėdžio pirmininko leisti į klausimą atsakyti kitam posėdyje dalyvaujančiam asmeniui. Sprendimą dėl tokio prašymo priima posėdžio pirmininkas. Pasibaigus Savivaldybės tarybos narių pasisakymams, pranešėjai turi teisę tarti baigiamąjį žodį (iki 3 minučių).
511. Savivaldybės tarybos narys, prieš pateikdamas klausimą pranešėjui, informuoja, ar jis pateiks klausimą savo, Savivaldybės tarybos daugumos, Savivaldybės tarybos opozicijos, frakcijos ar grupės vardu. Neinformavęs, kieno vardu Savivaldybės tarybos narys pateikia klausimą, laikoma, kad klausimas pateiktas Savivaldybės tarybos nario vardu. Klausimas turi trukti ne ilgiau kaip 1 minutę, o atsakymas – ne ilgiau kaip 3 minutes. Pateikti galima du aiškiai suformuluotus klausimus, nepriklausomai nuo to, kieno vardu klausiama (antrasis klausimas yra patikslinantis pirmąjį). Savivaldybės tarybos daugumos, Savivaldybės tarybos opozicijos, frakcijos ar grupės vardu klausimą pateikti gali tik vienas jos narys. Dar kartą klausti leidžiama tik po to, kai klausiantysis iš naujo sulaukia eilės. Atsižvelgdamas į klausiančiojo žodžiu išreikštą prašymą ir į svarstomo klausimo svarbą, posėdžio pirmininkas gali leisti pateikti daugiau klausimų. Posėdžio pirmininkas gali nutraukti atsakymus į klausimus anksčiau laiko.
52. Prasidėjus diskusijai Savivaldybės tarybos narys kiekvienu svarstomu klausimu gali pasisakyti ne daugiau kaip vieną kartą, nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis kalbės. Išimtį sudaro klausimai, replikos, pasisakymai dėl balsavimo motyvų ar procedūros, diskusijos nutraukimo klausimai, pasiūlymai atmesti projektą ar atidėti svarstomą klausimą. Šiais atvejais iš anksto užsirašyti nereikalaujama, tačiau tuo pačiu darbotvarkės klausimu Savivaldybės tarybos narys turi teisę tik vieną kartą klausti, kalbėti ar pasakyti repliką, o dėl balsavimo motyvų – vieną kartą kalbėti prieš kiekvieną balsavimą. Prieš pasisakydamas kiekvienu svarstomu klausimu Savivaldybės tarybos narys informuoja, ar jis kalbės savo, Savivaldybės tarybos daugumos, Savivaldybės tarybos opozicijos, frakcijos ar grupės vardu. Savivaldybės tarybos narys savo vardu, Savivaldybės tarybos daugumos, Savivaldybės tarybos opozicijos, frakcijos ar grupės vardu gali kalbėti iki 3 minučių. Neinformavęs, kieno vardu Savivaldybės tarybos narys kalbės, laikoma, kad Savivaldybės tarybos narys kalba savo vardu. Savivaldybės tarybos daugumos, Savivaldybės tarybos opozicijos, frakcijos ar grupės vardu gali pasisakyti tik vienas jos narys. Posėdžio pirmininkas gali nutraukti kalbėtojo pasisakymą pasibaigus pasisakymo laikui arba gali pratęsti pasisakymo laiką atsižvelgdamas į svarstomo klausimo svarbą. Savivaldybės tarybos narys pasisako iš Savivaldybės tarybos nario vietos posėdžių salėje. Pirmininkui leidus, gali pasisakyti iš tribūnos.
53. Užsirašyti pasisakymui pradedama likus valandai iki Savivaldybės tarybos posėdžio pradžios, o baigiama – likus 10 minučių iki posėdžio pradžios. Tada posėdžio pirmininkas turi paskelbti diskusijoje dalyvaujančiųjų sąrašą. Pasisakyti užsirašoma Tarybos sekretoriate.
54. Posėdžio metu kalbėti galima tik posėdžio pirmininkui leidus.
55. Diskusijose dalyvaujama pagal užsirašymo eilę. Posėdžio pirmininkas gali keisti šią eilę, kad diskusijoje proporcingiau būtų atstovaujama frakcijoms, komitetams, argumentuojama „už“ ir „prieš“. Savivaldybės tarybos nariai negali perleisti vienas kitam pasisakymui skirto laiko.
56. Diskusija nutraukiama Savivaldybės tarybai nutarus. Pasiūlymas diskusiją nutraukti gali būti pateiktas pasisakius ne mažiau kaip 2 kalbėtojams ir be aptarimo teikiamas balsuoti. Prieš tai posėdžio pirmininkas turi pranešti, kiek buvo užsirašiusiųjų kalbėti ir kiek jau kalbėjo.
57. Savivaldybės taryba gali iš anksto apriboti bendrą diskusijų kiekvienu klausimu trukmę arba kalbėtojų skaičių. Tuomet teikimai nutraukti diskusiją nepriimami.
58. Užsirašęs kalbėti, Savivaldybės tarybos narys gali to atsisakyti. Jei jis, neįspėjęs posėdžio pirmininko, išeina iš posėdžių salės ir nebūna, kai jam suteikiamas žodis, laikoma, kad jis atsisakė kalbėti.
59. Svarstant kiekvieną klausimą, iki balsavimo pradžios, posėdžio pirmininko reikalavimu, klausimą kontroliuojančio komiteto reikalavimu, taip pat frakcijos reikalavimu, klausimui svarstyti daroma neeilinė, ne trumpesnė kaip 30 minučių ir ne ilgesnė kaip 1 valandos pertrauka. Svarstant klausimą daryti tokias pertraukas galima iš viso tik 2 kartus. Tame pačiame posėdyje tam pačiam klausimui svarstyti daroma tik viena neeilinė pertrauka.
60. Jeigu svarstant klausimą buvo akivaizdžiai pažeistas šis Reglamentas, komitetas, rengęs sprendimo ar dokumento projektą, frakcija arba Savivaldybės meras turi teisę reikalauti, kad klausimo svarstymas būtų atidėtas.
61. Posėdžio pabaigoje suteikiama galimybė Savivaldybės tarybos nariams savo, frakcijos ar grupės vardu perskaityti pareiškimus. Apie tokius pareiškimus turi būti pranešta Savivaldybės merui ir tokie pareiškimai turi būti įtraukti į posėdžio darbotvarkę posėdžio pradžioje arba raštu posėdžio metu.
Balsavimas.
62. Baigus diskusijas dėl kiekvieno svarstomo klausimo balsavimu yra priimamas Savivaldybės tarybos sprendimas. Po balsavimo Savivaldybės tarybos nariai gali pasisakyti ir replikuoti vieną kartą. Pasisakymams ir replikoms po balsavimo skiriama iki 1 minutės.
63. Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Savivaldybės tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Savivaldybės mero balsas. Jeigu Savivaldybės meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas.
64. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomais klausimais balsuojama atvirai, pakeliant ranką, išskyrus atvejus, kai skiriamas mero pavaduotojas, Savivaldybės administracijos direktorius, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo klausimas, sprendžiamas nepasitikėjimo mero pavaduotojais, Savivaldybės administracijos direktoriumi, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas. Slaptas balsavimas Reglamente nustatyta tvarka galimas ir tais atvejais, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Etikos komisijos pirmininku, Antikorupcijos komisijos pirmininku klausimas. Balsuojant rankos pakėlimu, balsus skaičiuoja Savivaldybės tarybos posėdžių sekretorius arba Savivaldybės tarybos paskirtas (-i) Savivaldybės tarybos narys (-iai). Savivaldybės tarybos narys privalo laikyti pakeltą ranką tol, kol balsus skaičiuojantis (-ys) asmuo (-ys) nepraneša, kad balsai suskaičiuoti.
641. Duomenys apie kiekvieno Savivaldybės tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno Savivaldybės tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje.
65. Savivaldybės tarybos nariai balsuoja asmeniškai. Balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims. Balsuojama: „už“, „prieš“ arba „susilaikoma“. Savivaldybės tarybos narys privalo nebalsuoti Tarybos posėdyje, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymui. Savivaldybės tarybos nariui nebalsavus „už“, „prieš“ arba „susilaikoma“ (nepakėlus rankos, išėjus iš posėdžių salės), laikoma, kad Savivaldybės tarybos narys nedalyvavo balsuojant svarstomu klausimu. Posėdžio protokole ir balsavimo duomenų lentelėje prie atitinkamo klausimo įrašoma žyma „nedalyvavo“.
66. Savivaldybės tarybos narys privalo nusišalinti nedalyvaudamas balsavime, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir artimaisiais giminaičiais susiję turtiniai ar finansiniai klausimai arba kai jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
67. Savivaldybės tarybos narys Savivaldybės tarybos posėdyje prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo raštu (1 priedas) arba žodžiu informuoti Savivaldybės tarybą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir nusišalinimo motyvus ir, jeigu Savivaldybės taryba nusišalinimą priima, jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą.
68. Savivaldybės taryba gali motyvuotu sprendimu, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patvirtintais kriterijais, pareikšto nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti Savivaldybės tarybos narį dalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Balsavimas dėl Savivaldybės tarybos nario nusišalinimo nepriėmimo vyksta prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris Savivaldybės tarybos nariui sukelia interesų konfliktą. Duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo kartu su svarstyto klausimo balsavimo rezultatais skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje ir per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos elektroninėmis priemonėmis pateikiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatyta tvarka.
69. Balsavimo procedūros pradžią žodžiu, o Savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo metu – po diskusijos, skelbia posėdžio pirmininkas. Sprendimai gali būti tokie: pritarti pateiktam Savivaldybės tarybos sprendimo projektui, atmesti (nepritarti) Savivaldybės tarybos sprendimo projektą (-ui), pritarti naujos redakcijos (su pataisomis) Savivaldybės tarybos sprendimo projektui, atidėti Savivaldybės tarybos sprendimo projekto svarstymą.
70. Balsavimo metu po salę vaikščioti draudžiama.
71. Kol balsavimo procedūra nebaigta, jokie klausimai nesvarstomi, žodis suteikiamas tik dėl balsavimo motyvų ir balsavimo būdo, išskyrus laiką, kai skaičiuojami balsavimo rezultatai.
72. Balsuojant dėl atskirų svarstomo klausimo nuostatų, atskirų sprendimo punktų, nuostatų ar teiginių, posėdžio darbo tvarkos klausimų sprendimai priimami balsavusiųjų Savivaldybės tarybos narių balsų dauguma, taip pat gali būti priimti ir be balsavimo (visų pritarimu), jei po to, kai į posėdžio pirmininko klausimą: „Ar yra prieštaraujančių?“, niekas neatsako, ir jis paskelbia: „Priimta.“ Posėdžio pirmininkas prieš kiekvieno sprendimo balsavimą turi patikrinti, kiek Savivaldybės tarybos narių dalyvauja posėdyje.
Slaptas balsavimas.
73. Slaptai balsuojama tik įstatymų nustatytais atvejais.
74. Šiuo būdu balsuojama pertraukos metu, kurios trukmę nustato posėdžio pirmininkas, naudojant specialios formos balsavimo biuletenius.
75. Balsavimo biuletenius antspauduoja ir išduoda balsų skaičiavimo grupė.
76. Gaudami biuletenį, Savivaldybės tarybos nariai pasirašo biuletenių išdavimo lape.
77. Balsavimo vietoje turi būti slapto balsavimo kabina ir balsadėžė. Pastaroji turi būti pastatyta taip, kad balsuojantieji, eidami prie jos, galėtų pereiti slapto balsavimo kabiną. Slapto balsavimo kabiną iki balsavimo parengia Savivaldybės administracija.
78. Balsavimo biuletenių pavyzdį prieš balsavimą patvirtina Savivaldybės taryba. Į rinkimų biuletenį abėcėlės tvarka įrašomos visų sutikusių kandidatuoti kandidatų vardai ir pavardės.
79. Viename biuletenyje abėcėlės tvarka gali būti užrašomos tik kandidatų į tas pačias pareigas pavardės. Visais atvejais biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai nurodyta, dėl ko balsuojama.
80. Balsuojantysis biuletenyje išbraukia pavardes tų kandidatų, prieš kuriuos balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jam nepriimtini.
81. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai, taip pat tie, kuriuose palikta pavardžių daugiau negu renkama pareigūnų arba paliktas daugiau kaip vienas pasirinkti duotas teiginys. Papildomai įrašytos pavardės ar teiginiai neskaičiuojami, bet šie biuleteniai skaičiuojami bendra tvarka.
82. Slapto balsavimo tvarka:
82.1. jeigu buvo pasiūlyti tik du kandidatai ir nė vienas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, kandidatai kitame Savivaldybės tarybos posėdyje siūlomi pakartotinai;
82.2. jeigu buvo pasiūlyti daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, balsavimas kartojamas ir į biuletenį įrašomos dviejų daugiausia balsų gavusių kandidatų pavardės;
82.3. jeigu daugiau kaip du kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių, balsavimas kartojamas ir į biuletenį įrašomos visų kandidatų pavardės;
82.4. jeigu balsavimas nesumažina kandidatų skaičiaus, kitame Savivaldybės tarybos posėdyje kandidatai siūlomi iš naujo. Prieš kiekvieną balsavimą kandidatas gali atšaukti savo sutikimą kandidatuoti.
83. Slapto balsavimo rezultatus tvirtina Savivaldybės taryba.
84. Balsų skaičiavimo protokolą pasirašo balsų skaičiavimo grupės pirmininkas ir posėdžio nariai.
85. Balsavimo biuleteniai saugomi Savivaldybės archyve iki Savivaldybės tarybos kadencijos pabaigos.
86. Balsuoti gali būti pateiktas vienas teiginys (sprendimo projektas) arba du alternatyvūs teiginiai (sprendimų projektai). Pirmuoju atveju balsuojama „už“, „prieš“ arba „susilaikoma.“ Antruoju atveju balsuojama „už pirmąjį teiginį“ arba „už antrąjį teiginį.“ Dėl alternatyvių teiginių (sprendimų projektų) balsuojama pagal jų pateikimo svarstyti eilę. Šiuo atveju balsuojama „už“ vieną iš teiginių (sprendimų projektų), t. y. Savivaldybės tarybos narys turi vieną balsą. Jeigu teiginių yra daugiau kaip du, posėdžio pirmininkas turi juos pagal prasmę sugrupuoti taip, kad per keletą balsavimų po vieną ar du teiginius būtų išspręsti visi. Daugiausia balsų surinkęs teiginys, jeigu yra surinkta reikiama balsų dauguma, yra priimtas, priešingu atveju – jis pateikiamas papildomai balsuoti dėl sprendimo patvirtinimo. Jeigu to nepavyksta padaryti, Savivaldybės tarybos nariai gali pasiūlyti kompromisinį sprendimą arba klausimą atidėti.
87. Dėl sprendimo atidėti ar atmesti klausimą, balsuojama pirmiau negu dėl klausimo esmės. Dėl skaičių balsuojama jų didėjimo tvarka. Prireikus, posėdžio pirmininkas gali keisti balsavimo tvarką, jeigu neprieštarauja pasiūlymų teikėjai.
88. Dėl balsavimo motyvų galima kalbėti po to, kai posėdžio pirmininkas paskelbia, dėl ko bus balsuojama ir paklausia, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų.
89. Balsavimą pakeliant rankas galima vieną kartą pakartoti, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas, jeigu to reikalauja posėdžio pirmininkas arba frakcija ir šios reikalavimą paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Savivaldybės tarybos narių. Frakcija to gali reikalauti, jeigu nebuvo tinkamai ir aiškiai suformuluotas teikiamas klausimas.
VI SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS TARYBOS POSĖDYJE PRIIMTŲ DOKUMENTŲ ĮFORMINIMAS IR SKELBIMAS
90. Savivaldybės tarybos posėdžiai yra protokoluojami.
91. Posėdžių protokolus ir Savivaldybės tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs Savivaldybės meras arba Savivaldybės mero pavaduotojas, ar kitas Savivaldybės tarybos narys. Savivaldybės tarybos posėdžių protokolus turi pasirašyti Savivaldybės tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra – Savivaldybės mero paskirtas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas arba Savivaldybės administracijos direktoriaus (kai yra gautas Savivaldybės mero pritarimas) paskirtas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis Savivaldybės administracijoje pagal darbo sutartį.
92. Posėdžio protokole nurodoma: Savivaldybės tarybos pavadinimas, posėdžio vieta ir laikas, posėdžio eilės numeris, Savivaldybės tarybos narių skaičius, kiek jų dalyvavo posėdyje, kiek nedalyvavo, kiek vardiniame sąraše registruotų ir pasirašiusių Savivaldybės tarybos narių išėjo iš posėdžių salės neprasidėjus Savivaldybės tarybos posėdžiui ir negrįžo iki prasidedant posėdžiui, kiek dalyvavo svečių ir kviestųjų asmenų, posėdžio pirmininko vardas ir pavardė, posėdžio darbotvarkė, kiekvieno klausimo pranešėjas ir papildomo pranešėjo vardas, pavardė ir pareigos, diskusijose dalyvavusių asmenų vardai ir pavardės, pareigos, taip pat pateikusių klausimus ar paklausimus (raštu ar žodžiu) pranešėjams ir papildomiems pranešėjams vardai ir pavardės, trumpas šių kalbų ir paklausimų išdėstymas, priimtų sprendimų sąrašas ir balsavimo rezultatai.
93. Prie posėdžio protokolo pridedama: Savivaldybės tarybos priimti sprendimai, posėdyje nedalyvavusių Savivaldybės tarybos narių sąrašas, posėdyje dalyvavusių asmenų sąrašas, pranešimai ir papildomi pranešimai, posėdžio pirmininkui raštu perduoti siūlymai ir pastabos tų Savivaldybės tarybos narių, kurie buvo užsirašę kalbėti, tačiau negavo žodžio dėl to, kad diskusijos buvo nutrauktos.
94. Už priimtų dokumentų įforminimą ir protokolo sutvarkymą atsako posėdžio sekretorius. Savivaldybės tarybos posėdžio protokolas kartu su priedais sutvarkomas, pasirašomas ir paskelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po įvykusio posėdžio.
95. Savivaldybės tarybos priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Teisės aktų ir jais patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme.
96. Sprendimai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais – ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai ūkio subjektams nustatomas palankesnis teisinis reguliavimas.
97. Savivaldybės tarybos priimti teisės taikymo aktai (individualūs teisės aktai) įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Visi Savivaldybės tarybos priimti sprendimai skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje www.sirvintos.lt.
98. Savivaldybės administracija privalo sudaryti Savivaldybės gyventojams sąlygas susipažinti su Savivaldybės tarybos sprendimais.
99. Savivaldybės tarybos sprendimai atitinkamoms valstybinėms institucijoms, visuomeninėms organizacijoms, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei pareigūnams perduodami ne vėliau kaip per savaitę po posėdžio.
VIII SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS TARYBOS KOMITETAI, FRAKCIJOS, KOMISIJOS
105. Savivaldybės tarybos komitetai sudaromi Savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Savivaldybės tarybos, Savivaldybės mero sprendimai.
106. Komitetai sudaromi iš Savivaldybės tarybos narių Savivaldybės tarybos sprendimu.
107. Savivaldybės taryboje sudaromi keturi komitetai:
107.1. Finansų, investicijų ir ūkio reikalų;
107.2. Socialinės, sveikatos apsaugos ir šeimos;
107.3. Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto;
108. Sudarant komitetus, išskyrus Kontrolės komitetą, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo.
109. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus iš šių komitetų narių Savivaldybės mero siūlymu skiria komitetai.
1091. Komiteto pirmininkas Savivaldybės mero siūlymu komiteto (išskyrus Kontrolės komitetą) sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 151 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
110. Komitetų nariai per kadenciją gali pereiti dirbti į kitą komitetą tik vieną kartą.
111. Komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus:
111.1. savo iniciatyva arba Savivaldybės tarybos pavedimu rengia Savivaldybės tarybos sprendimų projektus;
111.2. svarsto Savivaldybės tarybai pateiktų sprendimų projektus, teikia pasiūlymus ir išvadas dėl jų;
111.3. svarsto Savivaldybės biudžeto projektą ir biudžeto vykdymo apyskaitą;
111.4. dalyvauja organizaciniame darbe praktiškai įgyvendinant Savivaldybės tarybos sprendimus, Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus;
111.5. nagrinėja jų veiklos sričiai priskirtus piliečių bei visuomeninių organizacijų pasiūlymus ir skundus ir, jei reikia, su atitinkamomis rekomendacijomis juos perduoda svarstyti Savivaldybės merui, Savivaldybės administracijos direktoriui.
112. Komiteto veiklos forma yra posėdžiai. Komiteto veiklos organizacinį, informacinį ir techninį aptarnavimą atlieka Savivaldybės administracija.
113. Komitetų įgaliojimai:
113.1. Finansų, investicijų ir ūkio reikalų komitetas:
113.1.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:
113.1.1.1. strateginių Savivaldybės administracijos bei Savivaldybės valdomų įmonių ūkinės ir finansinės veiklos, taip pat Savivaldybei priklausančio turto valdymo krypčių;
113.1.1.2. Savivaldybės administracijos direktoriaus pateikto Savivaldybės tarybai tvirtinti Savivaldybės biudžeto projekto ir apibendrintų visų komitetų išvadų;
113.1.1.3. Savivaldybės biudžeto įvykdymo apyskaitos;
113.1.1.4. nebiudžetinių fondų ir lėšų sudarymo bei naudojimo tvarkos, jų panaudojimo apyskaitų;
113.1.1.5. papildomų Savivaldybės biudžeto lėšų skirstymo;
113.1.1.6. kainų ir tarifų už Savivaldybės įmonių teikiamas gyventojams paslaugas;
113.1.1.7. iš Savivaldybės biudžeto išlaikomų įstaigų ir organizacijų bendros asignavimų sumos ir darbo užmokesčio fondo nustatymo;
113.1.1.8. vietinių rinkliavų nustatymo;
113.1.1.9. sprendimų įsteigti, reorganizuoti ar likviduoti Savivaldybės įmones ir ūkines organizacijas;
113.1.1.10. mokėjimų arba kompensacijų už išperkamus žemės sklypus, naudojimosi Savivaldybės įrengimais, objektais bei gamtos ištekliais dydžių nustatymo;
113.1.1.11. finansinių lengvatų suteikimo įmonėms, steigiančioms naujas darbo vietas, tenkinančioms kitus būtiniausius gyventojų poreikius;
113.1.1.12. banko kredito panaudojimo, paskolų ėmimo ir teikimo;
113.1.1.13. Savivaldybės tarybos sprendimų, turinčių įtakos Savivaldybės biudžeto pajamoms ir išlaidoms, projektų;
113.1.1.14. smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo lėšų panaudojimo;
113.1.1.15. žemės ūkio klausimų koordinavimo, kaimo plėtros bei paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai organizavimo;
113.1.1.16. gyvenamųjų vietovių sudarymo, jų pavadinimų, teritorijų ribų nustatymo ir keitimo;
113.1.1.17. gatvių, aikščių, pastatų, statinių ir kitų Savivaldybės nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų suteikimo ir keitimo;
113.1.1.18. šilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo organizavimo;
113.1.1.19. vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimo;
113.1.1.20. centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 1-221, 2022-12-22, paskelbta TAR 2022-12-22, i. k. 2022-26424
113.1.1.21. Savivaldybės strateginių plėtros ir veiklos planų, Savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programų;
113.1.1.22. Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo programos;
113.1.2. kontroliuoja Savivaldybės įmonių ir kitų subjektų veiklą, analizuoja, kaip vykdomas Savivaldybės biudžetas, kaip Savivaldybės tarybos suformuotos institucijos arba įsteigti ūkio subjektai naudojasi jiems suteikta teise valdyti bei eksploatuoti konkrečius Savivaldybės nuosavybės objektus;
113.1.3. svarsto kitus klausimus, susijusius su išvardytais 113.1.1 papunktyje, o Savivaldybės tarybos ir Savivaldybės mero pavedimu – ir su jais nesusijusius.
113.2. Socialinės, sveikatos apsaugos ir šeimos komitetas:
113.2.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:
113.2.1.1. visuomenės pirminės sveikatos priežiūros bei sergamumo prevencijos, ligonių, neįgaliųjų ir senelių slaugos organizavimo, sanitarijos ir higienos reikalavimų laikymosi;
113.2.1.2. sveikatos fondo lėšų naudojimo;
113.2.1.3.neįgaliųjų, senyvo amžiaus asmenų rūpybos, priežiūros ir aptarnavimo organizavimo;
113.2.1.4. labdaros skirstymo tvarkos ir labdaros renginių organizavimo;
113.2.1.5. gyvenamųjų patalpų statybos ir remonto bei paramos gyventojams įsigyjant gyvenamąsias patalpas;
113.2.1.6. migracijos procesų, gyventojų užimtumo, jų kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo bei viešųjų darbų;
113.2.1.7. sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos, statybos bei komunalinių įmonių veiklos;
113.2.1.8. visuomenės sveikatos stebėsenos, ekspertizės kontrolės;
113.2.1.9.sveikatinimo veiklos planavimo;
113.2.1.10. sveikatos priežiūros specialistų tobulinimo;
113.2.1.11. sveikatos veiklos valdymo;
113.2.1.12. asmens ir visuomenės sveikatos programų rengimo;
113.2.1.13. sveikatos fondų nuostatų rengimo;
113.2.2. kontroliuoja Savivaldybės sveikatos, globos ir socialinės rūpybos įstaigų veiklą, analizuoja, kaip jose vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;
113.2.3. svarsto kitus klausimus, susijusius su išvardytais 113.2.1 papunktyje, o Savivaldybės tarybos ir Savivaldybės mero pavedimu – ir su jais nesusijusius.
113.3. Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto komitetas:
113.3.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:
113.3.1.1. vaikų ir jaunimo bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo, suaugusių žmonių švietimo organizavimo;
113.3.1.2. kultūros ugdymo, poilsio organizavimo;
113.3.1.3. kūno kultūros, sporto ir turizmo plėtojimo;
113.3.1.4. mokinių vežimo ir nemokamo maitinimo organizavimo;
113.3.1.5. mokinių iki 16 metų privalomojo ugdymo užtikrinimo;
113.3.1.6. mokesčių už švietimo įstaigų teikiamas paslaugas nustatymo;
113.3.1.7. švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir panaikinimo;
113.3.1.8. švietimo įstaigų pedagogų ir vadovų kvalifikacijos kėlimo atestacijos;
113.3.1.9. vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų kūrybinių sugebėjimų ugdymo kultūros įstaigose;
113.3.2. kontroliuoja Savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto įstaigų veiklą, analizuoja, kaip jose vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;
113.3.3. svarsto kitus klausimus, susijusius su išvardytais 113.3.1 papunktyje, o Savivaldybės tarybos ir Savivaldybės mero pavedimu – ir su jais nesusijusius.
114. Komitetų posėdžius šaukia ir jų darbotvarkę sudaro komiteto pirmininkas. Posėdį taip pat gali sušaukti daugiau kaip pusė visų komiteto narių, raštu nurodę svarstytiną darbotvarkės klausimą.
1141. Komiteto posėdis gali vykti nuotoliniu būdu arba daliai Savivaldybės tarybos narių fiziškai susirenkant į komiteto posėdį, o kitai daliai Savivaldybės tarybos narių dalyvaujant nuotoliniu būdu (toliau – mišrus būdas). Nuotoliniu būdu ar mišriu būdu vyksiančio Savivaldybės tarybos komiteto posėdžio klausimai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnyje ir Reglamente nustatytų reikalavimų ir užtikrinant Vietos savivaldos įstatyme nustatytas Savivaldybės tarybos nario teises. Nuotoliniu būdu ar mišriu būdu priimant komiteto sprendimus, turi būti užtikrintas komiteto nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas. Komiteto posėdžiai nuotoliniu būdu ar mišriu būdu vykti negali, jeigu tam raštu prieštarauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių, išskyrus:
1) kai dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino komiteto posėdžiai negali vykti Savivaldybės tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai;
2) artimiausią numatytą nuotoliniu būdu ar mišriu būdu vyksiantį komiteto posėdį.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-98, 2022-05-26, paskelbta TAR 2022-05-26, i. k. 2022-11030
115. Komitetų posėdžių darbotvarkės ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki komiteto posėdžio pradžios paskelbiamos Savivaldybės interneto svetainėje. Apie komiteto posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki komiteto posėdžio pradžios Reglamento nustatyta tvarka pranešama visiems komiteto nariams ir suinteresuotiems asmenims.
1151. Nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, kai būtina neatidėliotinai spręsti Savivaldybės funkcijoms užtikrinti būtinus klausimus ir sprendimo nepriėmimas ar delsimas jį priimti nedelsiant lemtų neigiamus padarinius Savivaldybės bendruomenei ar atskiriems jos nariams, Savivaldybės mero sprendimu komitetų posėdžių darbotvarkės gali būti paskelbiamos Savivaldybės interneto svetainėje ir apie komiteto posėdžio laiką ir jame svarstytinus klausimus visais šiais atvejais pranešama per trumpesnį negu nustatyta šio Reglamento 115 punkte terminą, bet ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki komiteto posėdžio pradžios.
116. Posėdžiai teisėti, jei juose dalyvauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių.
117. Komitetų posėdžiai protokoluojami. Posėdžių metu daromas garso įrašas. Komitetų posėdžių garso įrašai saugomi informacinėse laikmenose.
118. Komiteto sprendimai, pasiūlymai ir išvados priimami dalyvaujančių posėdyje komiteto narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komiteto pirmininko balsas.
119. Komiteto sprendimus, pasiūlymus, išvadas ir posėdžių protokolus pasirašo komiteto pirmininkas, o jam nesant – komiteto pirmininko pavaduotojas, pirmininkavęs posėdžiui.
120. Komitetas turi teisę pasiūlyti Savivaldybės tarybai papildyti arba pakeisti Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę.
121. Keli komitetai jų pirmininkų susitarimu gali šaukti bendrus posėdžius. Bendram posėdžiui vadovauja vienas iš komitetų pirmininkų. Sprendimai priimami visų komitetų narių, dalyvaujančių posėdyje, balsų dauguma. Posėdžio protokolą pasirašo posėdžiui vadovavęs vieno iš komitetų pirmininkas. Komitetai, svarstydami savo kompetencijos klausimus, turi lygias teises.
122. Komitetų atstovai gali Savivaldybės tarybos posėdžiuose daryti pranešimus komiteto kompetencijos klausimais ir papildomus pranešimus visais svarstomais klausimais. Parengtiems Savivaldybės tarybai arba perduotiems komisijai preliminariai arba papildomai svarstyti klausimams komitetai skiria pranešėjus arba papildomus pranešėjus. Komitetai bendrai parengtais klausimais gali rengti pranešimus arba atskirai pateikti savo pastabas ir pasiūlymus.
123. Komitetai turi teisę pateikti Savivaldybės tarybai pasiūlymus, kad Savivaldybės tarybos sprendimų projektai bei kiti Savivaldybės teritorijoje esantiems juridiniams ir fiziniams asmenims svarbūs klausimai būtų perduoti svarstyti visuomenei.
124. Komitetai svarstomais klausimais priima sprendimus, kurie turi rekomendacinį pobūdį Savivaldybės administracijos skyriams bei kitiems padaliniams, taip pat Savivaldybės teritorijoje esančioms valstybinėms įstaigoms ir įmonėms. Siųsdami rekomendacijas, komitetai apie jas informuoja Savivaldybės merą. Savivaldybės administracija, jos padaliniai, Savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos ir Savivaldybės valdomos įmonės su jų veikla susijusius komitetų sprendimus turi apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus turi pranešti komitetams.
125. Komitetai, svarstydami jų kompetencijai priklausančius klausimus, turi teisę pakviesti į posėdžius Savivaldybės administracijos direktorių arba jo iš anksto įgaliotą Savivaldybės administracijos darbuotoją, Savivaldybės įstaigų bei Savivaldybės valdomų įmonių vadovus ir pareikalauti iš jų pateikti paaiškinimus svarstomais klausimais. Išimties atvejais, jeigu svarstomi klausimai yra susiję su kitų Savivaldybės teritorijoje esančių įstaigų ir įmonių tiesiogine veikla, komitetas gali kviesti į posėdžius atitinkamų įmonių bei įstaigų vadovus ar jų atstovus ir prašyti pateikti paaiškinimus. Komiteto pirmininkas apie svarstomus klausimus ir posėdžių datą bei laiką praneša komiteto nariams ir kviečiamiems asmenims ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki posėdžio pradžios.
126. Komitetai tikrina, kaip atsižvelgiama į jų rekomendacijas ir pasiūlymus.
127. Komitetai turi teisę kviesti į posėdžius kitus Savivaldybės tarybos narius, valstybinių įstaigų, Savivaldybės įstaigų ir Savivaldybei pavaldžių įmonių vadovus, visuomeninių organizacijų atstovus.
128. Komiteto darbe patariamojo balso teise gali dalyvauti suinteresuoti asmenys, kai komitetas nusprendžia, kad šių asmenų dalyvavimas yra reikalingas sprendžiant svarstomus klausimus. Kai komiteto posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, komitetas gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje.
129. Seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai gali dalyvauti komiteto posėdžiuose patariamojo balso teise, kai svarstomi klausimai, susiję su seniūnaitijos gyventojais, ir pareikšti seniūnaitijos gyventojų nuomonę apie poreikius ir interesus šiais klausimais, siūlyti problemų sprendimo variantus.
130. Komiteto posėdyje pageidaujantys dalyvauti suinteresuoti asmenys privalo ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki posėdžio pradžios pateikti raštu komitetui prašymą. Jame turi būti nurodyta posėdyje pageidaujančio dalyvauti asmens (asmenų) vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, jį (juos) delegavusi organizacija ir kokį darbotvarkės klausimą svarstant norima dalyvauti. Organizacijoms nepriklausantys asmenys gali dalyvauti komiteto posėdyje, jeigu svarstomi su jais susiję darbotvarkės klausimai. Komitetas gali apriboti posėdyje dalyvaujančių suinteresuotų asmenų skaičių.
131. Komiteto narys turi sprendžiamojo balso teisę visais komitete svarstomais klausimais, taip pat turi teisę siūlyti svarstyti klausimus, dalyvauti juos rengiant, teikti pasiūlymus dėl Savivaldybės institucijų ir kitų organizacijų.
132. Komiteto pirmininkas:
132.1. šaukia komiteto posėdžius ir organizuoja jiems reikalingų dokumentų bei kitos medžiagos parengimą;
132.2. duoda komiteto nariams pavedimus, pateikia jiems medžiagą ir dokumentus, susijusius su komiteto veikla;
132.3. pirmininkauja komiteto posėdžiams;
132.4. kontroliuoja komiteto sprendimų vykdymą;
132.5. turi teisę gauti komiteto įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją iš valstybės ar Savivaldybės institucijų, įstaigų ir valstybės ar Savivaldybės valdomų įmonių.
133. Komiteto pirmininkui negalint eiti pareigų, jas vykdo pavaduotojas.
134. Visus komitetų sprendimų projektus, kuriems įgyvendinti reikalingos lėšos, prieš pateikiant svarstyti Savivaldybės tarybai, privalo išnagrinėti ir pateikti savo išvadas atitinkamas Savivaldybės administracijos padalinys ir Finansų, investicijų ir ūkio reikalų komitetas.
135. Komiteto ar komisijos pirmininkas ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo dokumento gavimo pateikia rekomendacinius sprendimus, pasiūlymus, išvadas Savivaldybės merui ir toms institucijoms, kurioms šie dokumentai skirti.
136. Savivaldybės taryboje sudaromas Kontrolės komitetas.
137. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų Savivaldybės tarybos narių frakcijų ir Savivaldybės tarybos narių grupių, jeigu jas sudaro ne mažiau kaip 3 Savivaldybės tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Kontrolės komiteto sudėtis turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Savivaldybės tarybos narių frakcijų ar Savivaldybės tarybos narių grupių ar jų skaičiaus pasikeitimo.
138. Kontrolės komiteto pirmininką iš komiteto narių deleguoja Savivaldybės tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų Savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu Savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui. Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją Savivaldybės mero siūlymu iš komiteto narių skiria Savivaldybės taryba. Jeigu Savivaldybės tarybos opozicija per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos Savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto Savivaldybės mero priesaikos priėmimo dienos nedeleguoja Kontrolės komiteto pirmininko arba deleguoja Savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį Vietos savivaldos įstatymo 151 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta Savivaldybės tarybos opozicija, Kontrolės komiteto pirmininką skiria Savivaldybės taryba iš komiteto narių mero siūlymu.
1381. Jeigu Kontrolės komiteto pirmininkas neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 151 straipsnyje nustatytų reikalavimų, šiuo pagrindu jis netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu Savivaldybės tarybos sprendimu, o jeigu Kontrolės komiteto pirmininkas buvo deleguotas Savivaldybės tarybos opozicijos, – jį opozicijos raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų Savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu artimiausio Savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui, atšaukus. Jeigu artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje Savivaldybės tarybos opozicija raštu neatšaukia savo deleguoto Kontrolės komiteto pirmininko ir nustatyta tvarka nedeleguoja kito Savivaldybės tarybos nario ar deleguoja Savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį Vietos savivaldos įstatymo 151 straipsnyje nustatytų reikalavimų, sprendimą dėl Kontrolės komiteto pirmininko įgaliojimų netekimo ir naujo Kontrolės komiteto pirmininko skyrimo mero siūlymu priima Savivaldybės taryba.
139. Kontrolės komitetas:
139.1. siūlo Savivaldybės tarybai atleisti Savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;
139.2. teikia Savivaldybės tarybai išvadas dėl Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos rezultatų;
139.3. svarsto Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projektą. Šį projektą Savivaldybės kontrolierius pateikia Kontrolės komitetui iki einamųjų metų spalio 15 d. Savivaldybės kontrolierius Kontrolės komiteto kvietimu turi dalyvauti Kontrolės komiteto posėdyje svarstant Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projektą. Kontrolės komitetas svarsto posėdyje plano projektą ir jam pritaria arba nusprendžia teikti pasiūlymus dėl plano projekto papildymo ar pakeitimo. Kontrolės komitetas Savivaldybės kontrolieriui teikia pasiūlymus dėl Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projekto papildymo ar pakeitimo. Savivaldybės kontrolierius privalo įvertinti Kontrolės komiteto pateiktus pasiūlymus ir per 14 dienų nuo šių pasiūlymų gavimo turi pateikti Kontrolės komitetui patikslintą (papildytą ar pakeistą) Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projektą bei nesutikimo motyvus, jeigu į Kontrolės komiteto pateiktus pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Kontrolės komitetas, išnagrinėjęs patikslintą (papildytą ar pakeistą) Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projektą, gali teikti papildomus pasiūlymus dėl patikslinto (papildyto ar pakeisto) Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projekto arba priimti sprendimą atsižvelgdamas į Kontrolės komiteto posėdyje dalyvaujančių Kontrolės komiteto narių daugumos nuomonę grąžinti Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projektą Savivaldybės kontrolieriui tvirtinti. Jei Kontrolės komitetas antrą kartą pateikia pasiūlymus dėl pateikto Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projekto, Savivaldybės kontrolierius turi atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus ir per 7 dienas nuo šių pasiūlymų gavimo pateikti patikslintą Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projektą. Gavęs patikslintą Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projektą, Kontrolės komitetas, atsižvelgdamas į posėdyje dalyvaujančių Kontrolės komiteto narių daugumos nuomonę, priima sprendimą dėl Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projekto ir iki einamųjų metų lapkričio 5 dienos grąžina šį plano projektą Savivaldybės kontrolieriui tvirtinti;
139.4. įvertina Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos ateinančių metų veiklos planui vykdyti reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia Savivaldybės tarybai;
139.5. svarsto Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos parengtą veiklos plano įvykdymo ataskaitą, jos pagrindu rengia ir teikia Savivaldybės tarybai išvadas dėl Savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos;
139.6. siūlo Savivaldybės tarybai atlikti nepriklausomą Savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei Savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;
139.7. periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos planas, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atlikto finansinio ir veiklos audito metu nustatytų trūkumų ar teisės aktų pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į Savivaldybės administracijos direktorių arba Savivaldybės tarybą dėl Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos reikalavimų įvykdymo;
139.8. dirba pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pradžioje iki kovo 31 d. už savo veiklą atsiskaito Savivaldybės tarybai pateikiant ataskaitą raštu, dėl kurios Savivaldybės taryba dėl ataskaitos priima sprendimą; Savivaldybės taryba Kontrolės komiteto veiklos programą patvirtina per vieną mėnesį nuo Kontrolės komiteto sudarymo, o kai Kontrolės komitetas sudarytas, – per vieną mėnesį nuo kalendorinių metų pradžios;
139.9. nagrinėja iš asmenų gaunamus pranešimus ir pareiškimus apie Savivaldybės administracijos, įmonių, įstaigų ir jų vadovų veiklą ir teikia dėl jų siūlymus Savivaldybės administracijai ir Savivaldybės tarybai arba persiunčia juos nagrinėti kompetentingoms institucijoms ar įstaigoms.
140. Savo politiniams tikslams įgyvendinti Savivaldybės tarybos nariai gali jungtis į frakcijas. Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 3 Savivaldybės tarybos nariai. Kiekvienas Savivaldybės tarybos narys gali būti tik vienos frakcijos nariu. Frakcijos gali jungtis į koalicijas ir veikti kaip viena frakcija. Frakcijos pačios nustato darbo tvarką, išsirenka vadovą.
141. Savivaldybės tarybos nariai (ne mažiau kaip 3), įkūrę frakciją, pirmajame ar kitame Savivaldybės tarybos posėdyje įteikia Savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui viešą pareiškimą, kuriuo deklaruoja, kad veiklą Savivaldybės taryboje tęsia susivieniję į frakciją, ir informuoja apie išrinktą frakcijos vadovą.
142. Pasikeitus frakcijos pavadinimui, sudėčiai ar vadovui, frakcijai iširus ar nutraukus veiklą, turi būti viešu pareiškimu, įteiktu Savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui, pranešta Savivaldybės tarybos posėdyje.
143. Savivaldybės taryba gali sudaryti komisijas bet kuriam klausimui ištirti, parengti ar kitiems Savivaldybės tarybos pavedimams atlikti. Sudarant tokią komisiją, apibrėžiamas jos veiklos tikslas, laikotarpis, nustatomas narių skaičius, Savivaldybės mero teikimu išrenkamas pirmininkas.
144. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją. Šios komisijos sudaromos laikantis proporcinio Savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komisijų sudėtis, išlaikant proporcinio Savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principą, turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos pasikeitimo. Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininką iš šių komisijų narių – Savivaldybės tarybos narių – deleguoja Savivaldybės tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų Savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu Savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui. Šių komisijų pirmininkų pavaduotojus mero siūlymu iš šių komisijų narių – Savivaldybės tarybos narių – skiria Savivaldybės taryba. Jeigu Savivaldybės tarybos opozicija per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos Savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos nedeleguoja Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų arba deleguoja Savivaldybės tarybos narius, neatitinkančius Vietos savivaldos įstatymo 151 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta Savivaldybės tarybos opozicija, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus Savivaldybės taryba mero siūlymu skiria iš šių komisijų narių – Savivaldybės tarybos narių. Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atlieka Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti valstybės tarnautojai, šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą.
145. Komisijų nuostatus tvirtina Savivaldybės taryba.
1451. Komisijos posėdis gali vykti nuotoliniu būdu ar mišriu būdu. Nuotoliniu būdu ar mišriu būdu vyksiančio Savivaldybės tarybos komisijos posėdžio klausimai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnyje ir Reglamente nustatytų reikalavimų ir užtikrinant Vietos savivaldos įstatyme nustatytas Savivaldybės tarybos nario teises. Nuotoliniu būdu ar mišriu būdu priimant komisijos sprendimus, turi būti užtikrintas komisijos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas. Komisijos posėdžiai nuotoliniu būdu ar mišriu būdu vykti negali, jeigu tam raštu prieštarauja daugiau kaip pusė visų komisijos narių, išskyrus:
1) kai dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino komisijos posėdžiai negali vykti Savivaldybės tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai;
2) artimiausią numatytą nuotoliniu būdu ar mišriu būdu vyksiantį komisijos posėdį.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-98, 2022-05-26, paskelbta TAR 2022-05-26, i. k. 2022-11030
146. Komisijos atsiskaito Savivaldybės tarybos posėdžio metu, pareikalavus Savivaldybės tarybai.
147. Komisijų veiklai reikalingą techninę pagalbą ir priemones užtikrina Savivaldybės administracija.
148. Savivaldybės taryba, priimdama Savivaldybės tarybos sprendimą, arba Savivaldybės meras, išleisdamas potvarkį, gali Antikorupcijos komisijai pavesti jos nuostatuose nustatyta tvarka dalyvauti atliekant Savivaldybės institucijų parengtų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą.
149. Įstatymų nustatytais atvejais ar Savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir kitos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos.
150. Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti Savivaldybės tarybos nariai, valstybės tarnautojai, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės gyventojai. Etikos komisijoje ir Antikorupcijos komisijoje seniūnaičiai arba seniūnaičiai ir visuomenės atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių.
1501. Savivaldybės tarybos sudaromos komisijos pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Vietos savivaldos įstatymo 151 straipsnyje, Savivaldybės tarybos narys. Komisijos pirmininkas (išskyrus Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką) mero siūlymu komisijos sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu jis neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 151 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Etikos komisijos pirmininkas ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas šiame punkte nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu Savivaldybės tarybos sprendimu, o jeigu Etikos komisijos pirmininkas ar Antikorupcijos komisijos pirmininkas buvo deleguotas Savivaldybės tarybos opozicijos, – jį opozicijos raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų Savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu artimiausio Savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui, atšaukus. Jeigu artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje Savivaldybės tarybos opozicija raštu neatšaukia savo deleguoto Etikos komisijos pirmininko ar Antikorupcijos komisijos pirmininko ir nustatyta tvarka nedeleguoja kito atitinkamos komisijos pirmininko ar deleguoja Savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį Vietos savivaldos įstatymo 151 straipsnyje nustatytų reikalavimų, sprendimą dėl Etikos komisijos pirmininko ar Antikorupcijos komisijos pirmininko įgaliojimų netekimo ir naujo atitinkamos komisijos pirmininko skyrimo mero siūlymu priima Savivaldybės taryba.
1502. Siekiant užtikrinti, kad Savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų pirmininkais būtų skiriami tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Vietos savivaldos įstatymo 151 straipsnyje, Savivaldybės tarybos nariai, Savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti Savivaldybės tarybos sudaromo komiteto ar komisijos pirmininku, privalo užpildyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją, joje pateikdamas duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Ši deklaracija pateikiama merui ir skelbiama viešai Savivaldybės interneto svetainėje (skiltyje „Taryba“ – „Tarybos nariai“) tol, kol Savivaldybės tarybos narys eina pareigas, kurioms keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.
1503. Jeigu Kontrolės komiteto pirmininko ir (ar) šiame Reglamente nustatytų komisijų pirmininkų įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, per du mėnesius nuo jų įgaliojimų nutrūkimo dienos Vietos savivaldos įstatymo 14 ir 15 straipsniuose nustatyta tvarka turi būti paskirti Kontrolės komiteto pirmininkas ir (ar) Reglamente nustatytų komisijų pirmininkai.
XI SKYRIUS
MERAS, MERO PAVADUOTOJAS
208. Savivaldybės meras yra atskaitingas Savivaldybės tarybai ir Savivaldybės bendruomenei už savo ir Savivaldybės veiklą. Savivaldybės mero įgaliojimai:
208.1. planuoja Savivaldybės tarybos veiklą, nustato ir sudaro Savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes ir teikia Savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šaukia Savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja Savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo Savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus;
208.2. įstatymų nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti Savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;
208.3. atstovauja Savivaldybei regiono plėtros tarybos kolegijoje;
208.4. pristato, derina ir teikia Savivaldybės tarybai mero pavaduotojo (pavaduotojų), Savivaldybės administracijos direktoriaus, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu), Savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojo, Vietos savivaldos įstatymo nustatytais atvejais Kontrolės komiteto pirmininko ir nustatytų savivaldybės tarybos komisijų pirmininkų kandidatūras, taip pat gali siūlyti atleisti juos iš pareigų, siūlyti skirti nuobaudas Savivaldybės administracijos direktoriui;
208.5. nustato Savivaldybės mero pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos sritis;
208.6. teikia Savivaldybės tarybai siūlymą dėl Savivaldybės tarybos kolegijos sudarymo;
208.7. teikia Savivaldybės tarybai siūlymus dėl sekretoriato sudarymo ir jo pareigybių skaičiaus nustatymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo (jeigu sekretoriatas nesudaromas);
208.8. vadovauja sekretoriato darbui (jeigu jis sudaromas), tvirtina sekretoriato nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų sekretoriato darbuotojus, mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus;
208.9. teikia komitetams, išskyrus Kontrolės komitetą, komitetų pirmininkų ir pavaduotojų kandidatūras;
208.10. teikia Savivaldybės tarybos posėdyje sprendimo projektą ir siūlo Savivaldybės tarybai pavesti Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai atlikti veiklos plane nenumatytą Savivaldybės administracijos, Savivaldybės administravimo subjektų ar Savivaldybės valdomų įmonių finansinį ir veiklos auditą, priima Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų svarstymą Savivaldybės tarybos komitetų ir Savivaldybės tarybos posėdžiuose;
208.11. kontroliuoja ir prižiūri Savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės ir Savivaldybės tarybos sprendimus;
208.12. gavęs Savivaldybės tarybos pritarimą, sudaro Savivaldybės bendradarbiavimo su valstybės institucijomis, kitomis savivaldybėmis ar užsienio institucijomis sutartis;
208.13. pagal Savivaldybės tarybos nustatytą tvarką reprezentacijos reikmėms naudoja mero fondo lėšas ir už jas atsiskaito;
208.14. tvirtina gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas Savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu;
208.15. priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; Vietos savivaldos įstatymo nustatytais atvejais, kai Savivaldybės meras negali eiti pareigų, šias funkcijas įgyvendina Savivaldybės mero pavaduotojas ar Savivaldybės mero pareigas laikinai einantis Savivaldybės tarybos narys;
208.16. priima į pareigas ir atleidžia iš jų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra Savivaldybė) vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra Savivaldybė) vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; Vietos savivaldos įstatymo nustatytais atvejais, kai Savivaldybės meras negali eiti pareigų, šias funkcijas įgyvendina Savivaldybės mero pavaduotojas ar Savivaldybės mero pareigas laikinai einantis Savivaldybės tarybos narys;
208.17. atkuria Savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teises religinėms bendrijoms ir bendruomenėms;
208.18. išduoda leidimus naudoti žūklės plotus vandens telkiniuose, tvirtina žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos žuvininkystės vandens telkiniuose priemonių planus teisės aktų nustatyta tvarka;
208.19. suteikia patalpas Seimo nariams pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą;
208.20. Reglamento nustatyta tvarka skelbia vietos gyventojų apklausą, kontroliuoja jos organizavimą ir vykdymą;
208.21. suteikia Savivaldybės administracijos direktoriui, kai Savivaldybės administracijos direktoriaus nėra, – jo pavaduotojui, Savivaldybės kontrolieriui, kai Savivaldybės kontrolieriaus nėra, – jo pavaduotojui atostogas, siunčia Savivaldybės administracijos direktorių, kai Savivaldybės administracijos direktoriaus nėra, – jo pavaduotoją, Savivaldybės kontrolierių, kai Savivaldybės kontrolieriaus nėra, – jo pavaduotoją į komandiruotes.
209. Savivaldybės meras (kai jo nėra – Savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkas) gali bet kuriuo Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomu klausimu pasakyti savo nuomonę.
210. Savo įgaliojimų laikui Savivaldybės meras gali turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Jų skaičių nustato Savivaldybės taryba.
211. Savivaldybės mero pavaduotojas (-ai) atlieka mero nustatytas funkcijas ir pavedimus. Savivaldybės meras mero pavaduotojo funkcijas nustato Savivaldybės mero pavaduotojo kadencijos laikotarpiui ir gali jas keisti. Kai Savivaldybės meras negali eiti pareigų, Savivaldybės mero pavaduotojas ar laikinai mero pareigas einantis Savivaldybės tarybos narys atlieka visas mero pareigas, išskyrus Reglamento 208.4–208.8, 208.14, 208.17, 208.18 ir 208.20 papunkčiuose nustatytus įgaliojimus. Tokiu atveju Reglamento 208.14, 208.17, 208.18 ir 208.20 papunkčiuose nustatytus Savivaldybės mero įgaliojimus atlieka Savivaldybės taryba.
212. Savivaldybės mero pavaduotojas pirmininkauja Savivaldybės tarybos ar Kolegijos posėdžiui, kai priimant Savivaldybės tarybos ar Kolegijos sprendimus Savivaldybės meras negali dalyvauti.
213. Įstatymo nustatytos Savivaldybės mero teisės ir įgaliojimai negali būti varžomi ar ribojami, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus.
214. Savivaldybės mero, Savivaldybės mero pavaduotojo, Savivaldybės mero pareigas laikinai einančio Savivaldybės tarybos nario darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina Savivaldybės taryba. Savivaldybės merui darbo užmokestis nemokamas, kai jam yra taikomos kardomosios priemonės, dėl kurių Savivaldybės meras negali vykdyti mero įgaliojimų.
215. Mero sprendimai įforminami potvarkiais.
216. Meras negali būti Savivaldybės tarybos sudaromų komitetų nariu.
217. Savivaldybės meras ir Savivaldybės mero pavaduotojas negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose bei gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
218. Savivaldybės merui ir Savivaldybės mero pavaduotojui netaikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, išskyrus nuostatas, reglamentuojančias darbo ir poilsio laiką, atostogas ir lengvatas, nurodytas Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 15 dalyje, žalos atlyginimą ir darbuotojų saugą ir sveikatą.
219. Savivaldybės merui ir Savivaldybės mero pavaduotojui atostogos suteikiamos Savivaldybės mero potvarkiu. Savivaldybės mero atostogos įforminamos mero potvarkiu, kurį pasirašo Savivaldybės mero pavaduotojas. Potvarkyje dėl Savivaldybės mero atostogų turi būti nurodomas Savivaldybės mero pavaduotojas, kuriam pavedama pavaduoti Savivaldybės merą, ir pavadavimo terminas.
220. Savivaldybės meras ir Savivaldybės mero pavaduotojas į komandiruotes vyksta Savivaldybės mero potvarkiu. Savivaldybės mero komandiruotės įforminamos mero potvarkiu, kurį pasirašo Savivaldybės mero pavaduotojas.
221. Savivaldybės meras ir Savivaldybės mero pavaduotojas vienu metu negali vykti į komandiruotes ir atostogauti. Savivaldybės merui ar Savivaldybės mero pavaduotojui dėl objektyvių aplinkybių negalint eiti savo pareigų, jų siuntimas į tarnybinę komandiruotę ir išleidimas atostogų įforminamas Savivaldybės tarybos sprendimu.
Savivaldybės meras prieš savo atostogas, komandiruotę ar numatomą kitokį atvejį, kuomet negali atlikti mero funkcijų, savo potvarkiu paveda visas mero funkcijas, išskyrus Vietos savivaldos įstatyme numatytas išimtis, atlikti Savivaldybės mero pavaduotojui. Kuomet Savivaldybės meras dėl objektyvių aplinkybių (laikinojo nedarbingumo ar kt.) tokio potvarkio priimti negali, mero funkcijos Savivaldybės mero pavaduotojui šioje pastraipoje numatytais atvejais pereina savaime.
222. Savivaldybės meras ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito bendruomenei už savo veiklą. Ši informacija apie Savivaldybės mero veiklos rezultatus įtraukiama į Reglamento 6 punkte nurodytą Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-242, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-21, i. k. 2021-26384
223. Savivaldybės meras prireikus savo kompetencijos klausimais gali sudaryti nuolatines ir laikinąsias komisijas ar darbo grupes Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų Seimo priimtų teisės aktų, Vyriausybės nutarimų, Savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimui organizuoti, Savivaldybės ekonominės ir socialinės raidos problemoms nagrinėti ir spręsti, sutartims ir susitarimams parengti ir jų įgyvendinimui koordinuoti, Savivaldybės tarybos projektams rengti bei nesutarimams dėl šių projektų svarstyti, klausimams, susijusiems su gaivalinių nelaimių ir avarijų padarinių likvidavimu, spręsti, įvairiems tikrinimams atlikti, Savivaldybės renginiams organizuoti, kitiems aktualiems klausimams ir pasiūlymams nagrinėti. Šios komisijos ar darbo grupės sudaromos iš Savivaldybės tarybos narių šių sutikimu, Savivaldybės administracijos direktoriaus deleguotų Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų, prireikus į jų posėdžius kviečiami valstybės ir Savivaldybės institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų, taip pat politinių, profesinių ir visuomeninių organizacijų atstovai, mokslininkai.
Komisijos ar darbo grupės sprendimai prireikus įforminami protokolais, kuriuos pasirašo darbo grupės pirmininkas, nariai ir sekretorius.
Jeigu sudarant laikinąsias komisijas ar darbo grupes nebuvo nurodytas jų įgaliojimų laikas, komisijos ar darbo grupės veikla nutraukiama Savivaldybės mero sprendimu arba jos baigia savo veiklą, kai įvykdo iškeltus uždavinius.
224. Komisijos darbui vadovauja mero skiriamas asmuo.
225. Komisijų uždavinius nustato Savivaldybės meras.
226. Komisijų sprendimai prireikus įforminami protokolais, kuriuos pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius.
227. Komisijos savo išvadas ir pasiūlymus (prireikus ir atitinkamą projektą) dėl Savivaldybės tarybos, Kolegijos sprendimo ar mero potvarkio teikia Savivaldybės merui.
228. Jeigu sudarant laikinąją komisiją nebuvo nurodytas jos įgaliojimų laikas, komisijos veikla nutraukiama Savivaldybės mero sprendimu arba ji baigia savo veiklą, kai įvykdo iškeltus uždavinius.
229. Savivaldybės administracijos padaliniai, Savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo teikti komisijoms (darbo grupėms) jų prašomą informaciją ir kitą medžiagą komisijų (darbo grupių) nagrinėjamais (rengiamais) klausimais.
230. Visi nuolatinių komisijų dokumentai kasmet iki vasario 1 d. (taip pat jas panaikinus), o laikinųjų komisijų dokumentai – per 10 darbo dienų nuo jų įgaliojimų pabaigos turi būti perduoti į Savivaldybės administracijos Bendrąjį skyrių.
XV SKYRIUS
ATSTOVAVIMAS GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ BENDRUOMENĖMS
266. Iš gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (vienos ar kelių bendras ribas turinčių gyvenamųjų vietovių, vienos ar kelių bendras ribas turinčių gyvenamosios vietovės dalių) yra sudaromos seniūnaitijos. Sudarant seniūnaitijas, seniūnaitijos gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius paprastai turi būti ne didesnis kaip 500 gyventojų. Sudarant seniūnaitijas miestuose iš vienos ar kelių bendras ribas turinčių kompaktiškai užstatytų teritorijų, kuriose gyventojų tankis ne mažesnis kaip 100 gyventojų / ha, gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius paprastai turi būti ne didesnis kaip 3 000 gyventojų. Seniūnaitijos sudaromos nepriklausomai nuo to, ar steigiamos seniūnijos, ar nesteigiamos. Gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas (seniūnaitijų sudarymo projektą) tvirtina meras Savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu.
267. Seniūnaitijų gyventojai Vietos savivaldos įstatymo ir Savivaldybės tarybos numatyta tvarka renka gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovus – seniūnaičius, kurie dirba visuomeniniais pagrindais. Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti tik tos seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, gyventojai, bendruomeninės organizacijos. Kandidatu į seniūnaičius gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra siūloma į seniūnaičius.
268. Seniūnaitis, atstovaudamas seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, Savivaldybės institucijose ir Savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose:
268.1. turi teisę tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant Savivaldybės institucijų sprendimų projektus, kai sprendžiami klausimai yra susiję su jo atstovaujamos gyvenamosios vietovės bendruomenės viešaisiais reikalais;
268.2. dalyvauja svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;
268.3. dalyvauja pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijoje;
268.4. dalyvauja organizuojant gyventojų apklausas ir gyventojų susitikimus su Savivaldybės tarybos nariais, seniūnu, Savivaldybės administracijos direktoriumi arba šio įgaliotu atstovu, kitais Savivaldybės ir valstybės institucijų ir įstaigų atstovais;
268.5. dalyvauja seniūnaičių sueigoje;
268.6. kalendoriniams metams pasibaigus, per 2 mėnesius, seniūnaitijos gyventojams pateikia praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą ir veiklos kryptis kitiems kalendoriniams metams.
269. Seniūnaitis skatina gyventojus:
269.1. prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją, rūpintis aplinkos apsauga;
269.2. rūpintis labiausiai pažeidžiamais bendruomenės nariais (socialinės rizikos šeimomis, nepilnamečiais, vienais gyvenančiais asmenimis, neįgaliaisiais ir kt.);
269.3. organizuoti sveikatinimo, kultūros ir sporto renginius ir juose dalyvauti;
269.4. organizuoti bendruomenės saugumo užtikrinimo priemones ir jose dalyvauti;
269.5. puoselėti savo gyvenamosios vietovės materialųjį ir nematerialųjį paveldą.
270. Seniūnaičiai seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje. Sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus ir dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto ir dėl šio plano įgyvendinimo ataskaitos. Tais atvejais, kai seniūnijos nesteigiamos, Savivaldybės meras Savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių poreikius, nustato, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnaičiai sudaro seniūnaičių sueigą.
271. Sprendžiant klausimus, susijusius su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumu, seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos projekto svarstymu ir vertinimu, atstovų delegavimu į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos narius, atstovų delegavimu dalyvauti Savivaldybės tarybos sudaromų komitetų darbe, atstovų delegavimu į Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų narius, bendruomeninės veiklos ir partnerystės su savivaldybių institucijomis stiprinimu, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga Savivaldybė, teikimo perdavimu bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms, vietos verslumo skatinimu ir su kitais visiems tos teritorijos gyventojams svarbiais reikalais, organizuojama išplėstinė seniūnaičių sueiga.
271.1. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje su sprendimo priėmimo teise dalyvauja tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiantys bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai. Bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų skaičius, jų delegavimo į išplėstines seniūnaičių sueigas ir prireikus jų rotavimo ar atšaukimo tvarka, taip pat išplėstinės seniūnaičių sueigos organizavimo, sprendimų rengimo, svarstymo tvarka nustatomi išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatuose.
271.2. Atsižvelgiant į vietos sąlygas ir aplinkybes, išplėstinėje seniūnaičių sueigoje patariamojo balso teise gali dalyvauti tos seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai.
272. Seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatus tvirtina Savivaldybės taryba.
273. Savivaldybė neatlygintinai suteikia patalpas seniūnaičių sueigai ir išplėstinei seniūnaičių sueigai organizuoti.
274. Seniūnaičiai į sueigą, įskaitant išplėstinę, renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Seniūnaičių sueiga teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė tos seniūnijos seniūnaičių. Sueigai pirmininkauja sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių išrinktas sueigos pirmininkas.
275. Seniūnaičių sueigoje ir išplėstinėje seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos pirmininko balsas. Seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi sueigos protokole.
276. Seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai. Seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos priimti rekomendaciniai sprendimai turi būti įvertinti atitinkamos Savivaldybės institucijos:
276.1. jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra Savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje. Seniūnijos seniūnas per 5 darbo dienas pateikia sueigos sprendimą ir kitą su inicijuojamu klausimu susijusią medžiagą Savivaldybės merui. Savivaldybės meras paveda sueigos sprendimą nagrinėti Savivaldybės administracijos direktoriui, kuris nurodo atitinkamam Savivaldybės administracijos skyriui rengti Savivaldybės tarybos sprendimo projektą bei teikti jį svarstyti Savivaldybės tarybai šio Reglamento nustatyta tvarka;
276.2. jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija, Savivaldybės administracijos direktorius priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo. Seniūnaičių sueigos sprendimą per 5 darbo dienas pateikia seniūnijos seniūnas;
276.3 Savivaldybės institucijos, laikydamosi Vietos savivaldos įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo paskelbti Savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose savo vertinimus dėl išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų, nurodydamos vertinimo motyvus ir numatomus veiksmus, jeigu tokių veiksmų bus imtasi.
XVII SKYRIUS
VIETOS GYVENTOJŲ DALYVAVIMAS TVARKANT VIEŠUOSIUS SAVIVALDYBĖS REIKALUS
285. Savivaldybė sudaro sąlygas vietos gyventojams dalyvauti tvarkant viešuosius Savivaldybės reikalus:
285.1. informuodama vietos gyventojus laikydamasi Vietos savivaldos įstatymo 37 straipsnyje vietos gyventojų informavimui nustatytų reikalavimų;
285.2. konsultuodamasi su vietos gyventojais laikydamasi Vietos savivaldos įstatymo 38 straipsnyje konsultavimuisi su vietos gyventojais nustatytų reikalavimų;
285.3. vertindama ir viešindama konsultavimosi su vietos gyventojais rezultatus;
285.4. įtraukdama vietos gyventojus į sprendimų priėmimą.
286. Su vietos gyventojais konsultuojamasi šiomis formomis:
286.1. vietos gyventojų apklausa (toliau – apklausa);
286.2. vieši svarstymai, susirinkimai, forumai, diskusijos;
286.3. konsultavimasis elektroninių ryšių priemonėmis Savivaldybės interneto svetainėje.
287. Apklausos rezultatai sprendimą priimančiam Savivaldybės administravimo subjektui yra patariamojo pobūdžio.
288. Dalyvavimas apklausoje yra laisvas ir grindžiamas visuotine, lygia teise tiesiogiai pareikšti nuomonę. Apklausą inicijuoti ir joje dalyvauti gali asmenys, kuriems apklausos dieną yra suėję 18 metų ir kurie savo gyvenamąją vietą yra deklaravę Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje arba kurie yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Širvintų rajono savivaldybėje.
289. Apklausai gali būti teikiami klausimai, kuriuos Savivaldybė sprendžia atlikdama savarankiškąsias funkcijas. Savivaldybės taryba gali nustatyti klausimus, kuriems spręsti turi būti organizuojamos apklausos.
289.1. Apklausos dėl savivaldybių steigimo, esamų savivaldybių panaikinimo, taip pat jų teritorijų ribų bei centrų nustatymo ir keitimo bei gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, pavadinimų joms suteikimo ir keitimo organizuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu.
290. Vieną iš apklausos būdų, nurodytų Vietos savivaldos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, – tiesioginis vietos gyventojų nuomonės įrašymas į apklausos dalyvių sąrašo lapus arba apklausa elektroninių ryšių priemonėmis Savivaldybės interneto svetainėje, ir apklausos teritoriją pasiūlo apklausos iniciatorius, sprendimą dėl apklausos būdo, laiko, vietos, trukmės ir apklausos teritorijos priima Savivaldybės meras, skelbdamas apklausą.
291. Apklausa gali būti surengta visoje Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, seniūnijos (kelių seniūnijų) aptarnaujamoje teritorijoje (aptarnaujamose teritorijose) ar jos (jų) dalyse arba gyvenamosios vietovės teritorijoje ar jos dalyje. Apklausos teritorija parenkama atsižvelgiant į tai, kurios teritorijos vietos gyventojams sprendimas, dėl kurio teikiamas klausimas apklausai, turės tiesioginį poveikį.
292. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso Savivaldybės gyventojams, Savivaldybės tarybai, Savivaldybės merui ir seniūnui.
293. Gyventojai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka.
294. Savivaldybės taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4 Savivaldybės tarybos narių grupės reikalavimu:
294.1. apklausą inicijuojanti Savivaldybės tarybos narių grupė pateikia merui prašymą dėl apklausos organizavimo. Prašymą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai;
294.2. prašyme turi būti nurodyta: apklausai teikiamo klausimo tekstas, siūlomas apklausos būdas, siūloma apklausos teritorija ir iniciatyvinės grupės atstovas (atstovai). Prašyme gali būti nurodyta siūloma apklausos vieta, data, trukmė. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos komisiją deleguoti savo atstovą;
294.3. meras privalo paskelbti apklausą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo iniciatyvinės tarybos narių grupės reikalavimo gavimo.
295. Meras apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina priimdamas potvarkį paskelbti apklausą.
296. Seniūnas seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje gali inicijuoti apklausą dėl jo kompetencijai priskirtų klausimų.
296.1. Seniūnas apklausos iniciatyvos teisę įgyvendina pateikdamas Savivaldybės merui prašymą raštu, kuriame turi būti nurodyta: pagrindas, kodėl teikiamas klausimas priklauso seniūno kompetencijai, apklausai teikiamo klausimo tekstas, siūlomas apklausos būdas, siūloma apklausos teritorija. Prašyme gali būti nurodyta siūloma apklausos vieta, data, trukmė. Seniūnas turi teisę į apklausos komisiją deleguoti save ar kitą seniūnijos atstovą;
296.2. meras, gavęs nustatyta tvarka pateiktą seniūno iniciatyvą paskelbti apklausą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų privalo paskelbti apklausą.
297. Mero potvarkyje paskelbti apklausą turi būti nustatyta: apklausai teikiamo klausimo tekstas, apklausos teritorija, būdas, data, vieta, trukmė, taip pat apklausos komisijos sudėtis.
297.1. Nustatant apklausos komisijos sudėtį, nurodomi šie duomenys: komisijos nario vardas, pavardė, jo pareigos komisijoje; jeigu komisijos narys yra Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, nurodomos ir jo pareigos Savivaldybės administracijoje; jeigu komisijos narys yra iniciatyvinės grupės deleguotas asmuo, nurodoma, kad tai yra iniciatyvinės grupės atstovas.
297.2. Mero potvarkis paskelbti apklausą ir informacija gyventojams apie numatomą konsultavimąsi turi būti paskelbti laikantis Vietos savivaldos įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
298. Apklausą organizuoja Savivaldybės administracijos direktorius Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
299. Apklausos rezultatus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po apklausos pabaigos apklausos komisija pateikia Savivaldybės merui. Meras paskelbia apklausos rezultatus laikydamasis Vietos savivaldos įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
300. Savivaldybės taryba privalo artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje Reglamento nustatyta tvarka svarstyti apklausai pateiktą klausimą, jeigu savo nuomonę pateiktu klausimu pareiškė ne mažiau kaip 10 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje.
301. Savivaldybės tarybos sprendime dėl apklausai pateikto klausimo turi būti nurodyti apklausos rezultatai ir Savivaldybės tarybos sprendimo motyvai. Savivaldybės tarybos sprendimas dėl apklausai pateikto klausimo turi būti paskelbtas laikantis Vietos savivaldos įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
302. Apklausos organizavimo išlaidos apmokamos iš Savivaldybės biudžeto.
XVIII SKYRIUS
PASIŪLYMŲ DĖL GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ NUSTATYMO IR PANAIKINIMO, PAVADINIMŲ GYVENAMOSIOMS VIETOVĖMS SUTEIKIMO IR KEITIMO, JŲ TERITORIJŲ RIBŲ NUSTATYMO IR KEITIMO NAGRINĖJIMAS
303. Iniciatyvos teisę siūlyti nustatyti ar panaikinti gyvenamąsias vietoves, nustatyti ir keisti jų teritorijų ribas, suteikti ir keisti pavadinimus gyvenamosioms vietovėms (toliau – pasiūlymai) turi tų gyvenamųjų vietovių vietos gyventojai, jose veikiantys juridiniai asmenys ir jose esančio nekilnojamojo turto savininkai. Iniciatyvos teisę šiais klausimais turi ir Savivaldybės institucijos.
303.1. Gyventojų iniciatyvos teisę teikti šiame punkte nurodytus pasiūlymus turi ne mažiau kaip 10 (dešimt) procentų atitinkamos gyvenamosios vietovės, dėl kurios teikiami pasiūlymai, gyventojų, turinčių teisę rinkti Savivaldybės tarybą. Gyventojai argumentuotus pasiūlymus teikia Savivaldybės administracijai, pagrįsdami pasiūlymų aktualumą ir reikalingumą bei pateikdami šiame punkte nurodytą kiekį gyventojų, pritariančių pasiūlymams, parašų. Gyventojai, pritariantys pasiūlymui (-ams), pasirašydami turi nurodyti savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, datą, parašą.
303.2. Juridiniai asmenys, veikiantys gyvenamojoje vietovėje, dėl kurios teikiami pasiūlymai, kartu su pasiūlymais turi pateikti atitinkamo savo valdymo organo, kuris pagal atitinkamų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, įstatus (nuostatus) yra kompetentingas atstovauti juridiniam asmeniui teikdamas analogiško pobūdžio siūlymus ir kreipimusis, rašytinį kreipimąsi, pasirašytą juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens. Pasiūlymai turi būti argumentuoti, pagrįstas jų aktualumas ir reikalingumas. Juridiniai asmenys su pasiūlymais pateikia savo išrašą iš Juridinių asmenų registro, taip pat duomenis, kurie pagrįstų, kad juridinis asmuo vykdo veiklą atitinkamos gyvenamosios vietovės, dėl kurios teikiami pasiūlymai, teritorijoje. Taip pat pateikiamas įgaliojimas pasirašyti pasiūlymus, jei pasiūlymus pasirašo įgaliotas asmuo.
303.3. Savivaldybės taryba pasiūlymų iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4 Savivaldybės tarybos narių grupės reikalavimu, kuriame nurodomas pasiūlymo (-ų) aktualumas ir reikalingumas. Reikalavimas įteikiamas Savivaldybės merui, kuris jį teikia Savivaldybės administracijai.
303.4. Teisę teikti pasiūlymus turi ne mažiau kaip 10 (dešimt) procentų nekilnojamojo turto, esančio gyvenamojoje vietovėje, dėl kurios teikiami pasiūlymai, savininkai. Nekilnojamojo turto, esančio gyvenamojoje vietovėje, dėl kurios teikiami pasiūlymai, savininkai, kartu su pasiūlymais turi pateikti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų kopijas. Pasiūlymai turi būti argumentuoti, pagrįstas jų aktualumas ir reikalingumas.
303.5. Savivaldybės administracijos direktoriaus iniciatyvos teisė teikti pasiūlymą (-us) įgyvendinama Savivaldybės administracijos direktoriaus raštu, kuriame nurodomas pasiūlymo (-ų) aktualumas ir reikalingumas.
304. Pasiūlymai pateikiami Savivaldybės administracijai, kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nagrinėja Savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos planavimo skyrius, pateikdamas argumentuotas išvadas Savivaldybės administracijos direktoriui dėl gauto pasiūlymo – pritarti arba nepritarti pasiūlymams.
305. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs Reglamento 304 punkte nustatyta tvarka išnagrinėtus pasiūlymus, kuriems pritarta, organizuoja konsultavimąsi su vietos gyventojais dėl gyvenamųjų vietovių nustatymo ir panaikinimo, pavadinimų gyvenamosioms vietovėms suteikimo ir keitimo, jų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo.
306. Administracijos direktoriaus įsakyme dėl konsultavimosi su gyventojais paskelbimo turi būti nustatyta: konsultavimuisi teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas, konsultacijos vieta, laikas ir laikotarpis (nuo 1 iki 2 mėnesių), paskirtas atsakingas asmuo ar asmenys, atsakingi už kvalifikuotų paaiškinimų teikimą konsultacijos metu.
307. Administracijos direktoriaus įsakymas dėl konsultavimosi su gyventojais paskelbimo turi būti paskelbtas Savivaldybės interneto svetainėje, seniūnijų, kurių teritorijose vyks konsultavimasis, skelbimų lentose ir gali būti skelbiamas per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones.
308. Konsultacijos laikotarpiu nurodytu laiku turi būti suteikta galimybė visiems vietos gyventojams susipažinti su dokumentais, paaiškinančiais siūlomus pakeitimus, ir apklausos lapuose pareikšti nuomonę apie teikiamus pasiūlymus. Konsultacijos vietoje turi būti asmuo, galintis teikti kvalifikuotus paaiškinimus.
309. Gyventojai nuomonę pareiškia Savivaldybės administracijos pateiktuose apklausos lapuose, kurių forma patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 651 „Dėl Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.
310. Savivaldybės administracija, atsižvelgdama į Reglamento 304 punkte nustatyta tvarka išnagrinėtus pasiūlymus ir gyventojų nuomonę, prireikus organizuoja gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų planų parengimą ir suderinimą su atsakingomis institucijomis. Parengtus dokumentus Savivaldybės administracijos direktorius įteikia Savivaldybės merui, kuris teikia juos svarstyti Savivaldybės tarybos posėdyje. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą pritarti Savivaldybės administracijos parengtiems dokumentams, jeigu reikia, ir planams, Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūloma priimti atitinkamą sprendimą.
