Sprendimas netenka galios 2020-08-22:
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. T11-316, 2020-08-20, paskelbta TAR 2020-08-21, i. k. 2020-17704
Dėl Piniginės socialinės paramos teikimo Klaipėdos rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo
Suvestinė redakcija nuo 2020-04-07 iki 2020-08-21
Sprendimas paskelbtas: TAR 2014-02-05, i. k. 2014-01117
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL SOCIALINĖS PAŠALPOS TEIKIMO IR BŪSTO ŠILDYMO IŠLAIDŲ, GERIAMOJO VANDENS IŠLAIDŲ IR KARŠTO VANDENS IŠLAIDŲ KOMPENSACIJŲ TEIKIMO KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠŲ TVIRTINIMO
2014 m. sausio 30 d. Nr. T11-52
Gargždai
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (1994-07-07 Nr. I-533, 2008-09-15 Nr. X-1722 redakcijos) 6 straipsnio 43 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 38 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (2003-07-01 Nr. IX-1675, 2013-11-26 Nr. XII-621 redakcijos) 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 22 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 7 ir 8 dalimis, 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 12 punktu, 3 dalimi, n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Socialinės pašalpos teikimo Klaipėdos rajono savivaldybėje tvarkos aprašą (pridedamas).
2. Patvirtinti Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų teikimo Klaipėdos rajono savivaldybėje tvarkos aprašą (pridedamas).
3. Laikyti negaliojančiu Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012-03-29 sprendimu Nr. T11-161 patvirtintą Piniginės socialinės paramos teikimo Klaipėdos rajono savivaldybėje tvarkos aprašą
4. Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos
2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T11-52
(Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos
2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T11-495
redakcija)
SOCIALINĖS PAŠALPOS TEIKIMO KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Socialinės pašalpos teikimo Klaipėdos rajono savivaldybėje tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) paskirtis – nustatyti Klaipėdos rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) gyventojų, atitinkančių Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas, kreipimosi dėl socialinės pašalpos tvarką, jos dydžius, finansavimo šaltinius, skyrimo ir mokėjimo tvarką ir sąlygas, pagrindus, kuriems esant socialinė pašalpa didinama, mažinama, sustabdoma, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims arba ji skiriama kitais atvejais; socialinę pašalpą gaunančių asmenų teises ir pareigas, Savivaldybės administracijos teises ir pareigas, seniūnijų piniginės socialinės paramos teikimo komisijų funkcijas ir teises, sprendimų dėl socialinės pašalpos skyrimo apskundimo tvarką.
2. Šiame apraše naudojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
KREIPIMASIS DĖL SOCIALINĖS PAŠALPOS
4. Socialinė pašalpa skiriama, kai bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi ir sprendimo dėl socialinės pašalpos skyrimo priėmimo metu atitinka Įstatymo 6 straipsnyje nurodytus reikalavimus, o kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą.
5. Gyventojai dėl socialinės pašalpos skyrimo pagal deklaruotą gyvenamąją vietą kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos seniūniją arba į seniūniją, kurioje asmenys, neturintys gyvenamosios vietos, gyvena.
6. Gyventojai, pageidaujantys gauti socialinę pašalpą, užpildo nustatytos formos prašymą-paraišką ir pateikia duomenis patvirtinančius dokumentus. Prašymą-paraišką galima pildyti ir prisijungus prie Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos per internetinę svetainę www.spis.lt.
7. Seniūnijų socialinio darbo specialistai (specialistai), priėmę gyventojų prašymus-paraiškas:
7.1. patikrina pateiktus duomenis bei dokumentus, patvirtina jų kopijas, prideda duomenis iš valstybės ir žinybinių registrų bei informacinių sistemų ir tą pačią dieną užregistruoja gautą prašymą-paraišką;
7.2. išduoda prašymą-paraišką užpildžiusiam asmeniui informacinį lapelį apie priimtus ir trūkstamus dokumentus pašalpos gavėjui pasirašant prašyme-paraiškoje ties žyma „informacinį lapelį gavau“;
7.3. prideda prie bylos informacinio lapelio kopiją tuo atveju, kai kreipimosi metu pateikiami ne visi dokumentai;
7.4. suformuoja naujas ar papildo suformuotas socialinės pašalpos gavėjų bylas ir pateikia Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui (toliau – Socialinės paramos skyrius) iki kiekvieno mėnesio 20 d.
8. Socialinės paramos skyriaus atsakingi specialistai:
8.1. įvertina seniūnijose gautų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto vertę vadovaudamiesi Įstatymo 14, 15 ir 16 straipsnio nuostatomis, naudodamiesi VĮ Nekilnojamojo turto registro bei VĮ „Regitra“ duomenimis;
8.2. apskaičiuoja seniūnijose gautų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas vadovaudamiesi Įstatymo 17 ir 18 straipsnio nuostatomis;
9. Socialinei pašalpai gauti trūkstamus dokumentus pareiškėjai pateikia ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, o tuo atveju, kai pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos pagal kreipimosi mėnesio pajamas, dokumentus pareiškėjai pateikia per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos.
III SKYRIUS
SOCIALINĖS PAŠALPOS SKYRIMAS IR MOKĖJIMAS
10. Socialinės paramos skyriaus atsakingi specialistai, vadovaudamiesi Įstatymo 6 ir 8 straipsnių reikalavimais ir juose išdėstytomis sąlygomis, nustato pareiškėjų teisę į socialinę pašalpą, vadovaudamiesi Įstatymo III skirsnio nuostatomis apskaičiuoja jos dydį ir parengia sprendimą dėl socialinės pašalpos skyrimo, kurį pasirašo sprendimą parengęs specialistas ir skyriaus vedėjas.
11. Nustatyto dydžio socialinė pašalpa skiriama ir mokama už praėjusį mėnesį. Minimalus neišmokamos socialinės pašalpos dydis – 1,45 EUR.
12. Socialinė pašalpa teikiama pinigais, pervedant skirtas lėšas į gavėjų asmenines sąskaitas bankuose arba į pašto skyrius, išskyrus Aprašo 13 punkte numatytus atvejus.
13. Socialinė pašalpa patyrusiems socialinę riziką bendrai gyvenantiems asmenims ir vieniems gyvenantiems asmenims teikiama vadovaujantis Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu Socialinių išmokų teikimo patyrusiems socialinę riziką bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui tvarkos aprašu, pareiškėjo gyvenamosios vietos seniūnijos piniginės socialinės paramos teikimo komisijos siūlymu socialinę pašalpą arba jos dalį pervedant į socialinės kortelės sąskaitą arba pašalpos gavėjo pasirinktos prekybos įmonės sąskaitą.
14. Centrinė buhalterija socialines pašalpas pagal Socialinės paramos skyriaus paruoštus žiniaraščius perveda į paštą, gavėjų asmenines sąskaitas bankuose, socialinių kortelių sąskaitas ar socialinę riziką patyrusių bendrai gyvenančių asmenų ar vienų gyvenančių asmenų pasirinktas prekybos įmones einamojo mėnesio 10-15 dienomis.
15. Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo–paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą.
16. Socialinė pašalpa gali būti skiriama ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui (4–6 mėnesių laikotarpiui), jeigu nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, jų (jo) pajamos ir turtas.
17. Socialinė pašalpa gali būti skiriama trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui (vieno arba dviejų mėnesių laikotarpiui), jeigu yra žinomos priežastys, kad per tą laikotarpį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neteks teisės į socialinę pašalpą arba jos dydis pasikeis.
18. Paskirta, bet per 2 mėnesius neatsiimta socialinė pašalpa išmokama, jeigu dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį socialinė pašalpa buvo paskirta.
19. Sprendimas dėl socialinės pašalpos skyrimo priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos, nurodant Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygą (sąlygas), kuriai (kurioms) esant paskirta socialinė pašalpa.
20. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl socialinės pašalpos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas jo prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu (paštu arba elektroniniu paštu) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu socialinė pašalpa neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pateikti dokumentai grąžinami asmeniui, o byloje paliekamos jų kopijos.
21. Mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama socialinė pašalpa, šiems bendrai gyvenantiems asmenims paskirta ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėta pašalpa, jeigu dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po socialinę pašalpą gavusio asmens mirties dienos, išmokamos mirusįjį laidojusiam vienam iš bendrai gyvenančių asmenų, pateikus laisvos formos prašymą ir mirties liudijimo originalą, o jeigu tokio bendrai gyvenančio asmens nėra, pervedamos į vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) vardu atidarytą sąskaitą banke.
Mirus vienam gyvenančiam asmeniui, socialinės pašalpos teikimas nutraukiamas nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį paskirta ir neatsiimta socialinė pašalpa neišmokama.
22. Savivaldybės administracija nustatyta tvarka teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai duomenis apie savivaldybės teritorijoje gyvenantiems nepasiturintiems gyventojams suteiktą socialinę pašalpą bei kitus duomenis apie šią paramą. Be to, duomenis apie nepasiturinčius gyventojus, jiems teikiamą ar nepaskirtą socialinę pašalpą, nurodant jos neskyrimo priežastis, teikia Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS).
IV SKYRIUS
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS TEISĖS IR PAREIGOS TEIKIANT SOCIALINĘ PAŠALPĄ
23. Savivaldybės administracija, teikdama socialinę pašalpą, privalo:
23.1. derinti socialinės pašalpos teikimo bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, formas – nepinigine forma ir pinigais – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Socialinės pašalpos dydis pinigais negali viršyti 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio;
23.2. 6 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma) iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;
23.3. 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą vienam gyvenančiam asmeniui iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;
23.4. kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus pagrįstam įtarimui, kad yra pateikti neteisingi duomenys arba jie nuslėpti, pareikalauti, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruotų turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – Gyventojų turto deklaravimo įstatymas) nustatyta tvarka, ir informuoti nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas dėl galimai nelegaliai gautų ar gaunamų pajamų ir (ar) nelegalaus darbo ar neteisėtos veiklos, susijusios su pajamų gavimu;
23.5. kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas.
24. Savivaldybės administracija, teikdama socialinę pašalpą turi teisę:
24.1. darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą, nustatytą šioje dalyje ir (ar) šio straipsnio 3 dalyje, ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir (ar) savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti;
24.2. 3 mėnesius neteikti socialinės pašalpos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė socialinės pašalpos permoka – išmokėta ne didesnė, negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, socialinė pašalpa arba socialinės pašalpos permoka buvo grąžinta ar asmens raštu pateiktu sutikimu yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį. Jeigu nėra šiame punkte nurodytų išimčių, socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;
24.3. 3 mėnesius neteikti socialinės pašalpos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu jis nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė socialinės pašalpos permoka – išmokėta ne didesnė, negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, socialinė pašalpa arba socialinės pašalpos permoka buvo grąžinta ar asmens raštu pateiktu sutikimu yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį;
24.4. jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma) iki pareigos bus įvykdytos;
24.5. jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinės pašalpos neteikti ar nutraukti jos teikimą, iki šios pareigos bus įvykdytos;
24.6. 3 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ar 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 7 punkte nustatytos pareigos. Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma);
24.7. 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis viršija šio įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatytą piniginių lėšų normatyvą;
24.8. 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinės pašalpos perleido nuosavybėn kitam asmeniui šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytą turtą ir kreipdamiesi (kreipdamasis) dėl piniginės socialinės paramos prašyme-paraiškoje nenurodė gautų piniginių lėšų ar už jas įsigyto naujo turto;
24.9. 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą darbingo amžiaus darbingam vienam gyvenančiam asmeniui arba darbingo amžiaus darbingiems bendrai gyvenantiems asmenims, kurie dirba savarankiškai ir (ar) vykdo nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą ir kuriems ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiama socialinė pašalpa, jeigu jie prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos veiklos gavo mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį. Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;
24.10. 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas šio įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, arba nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi;
24.11. papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl socialinės pašalpos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į socialinę pašalpą;
24.12. siekdama įvertinti socialinės pašalpos teikimo veiksmingumą, Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka periodiškai tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;
24.13. nereikalauti iš socialinę pašalpą gaunančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens iš naujo pateikti tų duomenų, kurie iki pakartotinio kreipimosi yra nepasikeitę;
24.14. pasitelkti bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovus ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narius, ir (ar) seniūnaičius, ir (ar) kitus suinteresuotus asmenis dalyvauti svarstant klausimus dėl socialinės pašalpos skyrimo ir teikti socialines paslaugas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, šios dalies 2, 3, 4, 5, 6 punktuose ir 3 dalyje numatytais atvejais.
25. Patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, Savivaldybės administracijai suteikiama teisė Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka:
25.1. skirti socialinę pašalpą, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 ar 3 punkte nustatytų reikalavimų;
25.2. skirti socialinę pašalpą bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą, arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas;
25.3. skirti socialinę pašalpą bendrai gyvenantiems asmenims atskirai, kai santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu yra ginčas;
25.4. skirti socialinę pašalpą, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 procentų viršija valstybės remiamų pajamų dydį ir bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo atitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus: vienam gyvenančiam asmeniui ir dviem bendrai gyvenantiems asmenims – 25 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims – 50 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; penkiems ir daugiau bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio;
25.5. skirti socialinę pašalpą bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kai jiems socialinė pašalpa neskiriama šio įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytu atveju;
25.6. skirti socialinę pašalpą kaip vienam gyvenančiam asmeniui pilnamečiui vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant laikotarpį nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių);
26. Seniūnijų socialinio darbo specialistai, specialistai ir Socialinės paramos skyriaus specialistai atsako už teisingą dokumentų socialinei pašalpai gauti priėmimą.
27. Socialinės paramos skyrius atsako už teisingą gyventojų pajamų apskaičiavimą ir dokumentų parengimą joms išmokėti.
V SKYRIUS
SOCIALINĘ PAŠALPĄ GAUNANČIŲ AR DĖL JOS BESIKREIPIANČIŲ ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS
29. Socialinę pašalpą gaunantys ar dėl jos besikreipiantys asmenys privalo:
29.1. išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, kitų priklausančių išmokų ir (ar) pašalpų ir kita);
29.2. pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti socialinę pašalpą, ir būtinus socialinei pašalpai gauti dokumentus;
29.3 per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į socialinę pašalpą arba socialinės pašalpos dydžiui;
29.4. Savivaldybės administracijos reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;
29.5. sudaryti socialiniams darbo specialistams, specialistėms ir (ar) kitiems Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotiems Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, Savivaldybės administracijos darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;
29.6. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauti Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje;
30. Socialinę pašalpą gaunantys ar dėl jos besikreipiantys asmenys turi teisę:
30.1. kreiptis dėl socialinės pašalpos skyrimo išimties tvarka, jei pašalpa negali būti skiriama ir mokama Įstatymo nustatytais atvejais. Prašymą skirti socialinę pašalpą išimties tvarka priėmusi seniūnija teikia jį svarstyti Seniūnijos komisijai;
VI SKYRIUS
PAGRINDAI, KURIEMS ESANT SOCIALINĖ PAŠALPA SKIRIAMA PAPILDOMAI ARBA JI MAŽINAMA
31. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui papildomai skiriama socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio, už kiekvieną pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu dirbtą mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys atitinka visas šias sąlygas:
31.1. vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba (dirbo) šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiko trukmę ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, bet ne daugiau už dvi minimaliąsias mėnesines algas ar du minimaliuosius valandinius atlygius proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
31.2. prieš įsidarbinimą asmenys buvo įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau, negu nustatyta Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba dirbo užimtumo didinimo programoje numatytus darbus;
31.3. bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;
31.4. vienas gyvenantis asmuo ar kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą;
32. Darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus) socialinės pašalpos, apskaičiuotos pagal šio įstatymo 9 straipsnį, dydis yra mažinamas:
32.5. gavusiems socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių šios dalies 4 punkte nustatyto dydžio socialinė pašalpa skiriama nepinigine forma tol, kol šioje dalyje nurodyti asmenys nedirbs (taip pat savarankiškai nedirbs) arba nedalyvaus savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius.
33. Darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims socialinės pašalpos dydis nemažinamas, jeigu yra bent vienas iš šių atvejų, kai jie:
33.1. nedirba dėl priežasčių, nurodytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 punktuose;
33.2. Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytu socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu negavo Užimtumo tarnybos ar kitos valstybės valstybinės įdarbinimo tarnybos pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
34. Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys dirbo (savarankiškai dirbo) arba dalyvavo Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) Savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, šio straipsnio 2 dalyje numatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo mėnesio, kurį šios aplinkybės atsirado, pirmos dienos.
VII SKYRIUS
SENIŪNIJOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMO KOMISIJOS KOMPETENCIJA
35. Seniūnijos piniginės socialinės paramos teikimo komisijos sudėtį ir nuostatus tvirtina Administracijos direktorius, seniūno teikimu.
36. Seniūnijos piniginės socialinės paramos teikimo komisija turi teisę teikti siūlymus ir rekomendacijas Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl socialinės pašalpos, tikslinių, periodinių ir sąlyginių pašalpų skyrimo:
36.1. socialinę riziką patyrusiems bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui – ir dėl socialinės pašalpos teikimo formų (nepinigine forma ar pinigais);
36.3. kai pašalpos gavėjai nesudarė Savivaldybės administracijos darbuotojams galimybės tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;
36.4. kai pašalpos gavėjai Savivaldybės administracijos reikalavimu nedeklaravo turimo turto (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;
36.5. kai pašalpos gavėjai nedalyvavo Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir užimtumo didinimo programos veikloje;
36.6. kai asmenys per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinės pašalpos perleido nuosavybėn kitam asmeniui Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytą turtą ir kreipdamiesi (kreipdamasis) dėl socialinės pašalpos prašyme-paraiškoje nenurodė gautų piniginių lėšų ar už jas įsigyto naujo turto;
36.7. kai darbingi asmenys vykdo individualią veiklą ir (ar) nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą ir jiems (jam) ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiama socialinė pašalpa, jeigu jie (jis) prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos veiklos gavo mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį (proporcingai veiklos laikui);
36.8. socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, arba nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi.
37. Seniūnijų piniginės socialinės paramos teikimo komisijos turi teisę į posėdį kviestis 36 Aprašo punkte nurodytus pašalpų gavėjus ar besikreipusius dėl pašalpų gavimo bendrai gyvenančius ar vienus gyvenančius asmenis ir prašyti juos teikti paaiškinimus, papildomą turinčią reikšmės informaciją; dalyvauti tikrinant bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, užimtumą; teikti rekomendacijas dėl kreipimosi į nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas.
38. Seniūnijos piniginės socialinės paramos teikimo komisijos posėdžiauti renkasi 1 kartą per mėnesį arba pagal poreikį. Posėdžiai protokoluojami ir kiekvienam svarstytam atvejui priimamas rekomendacinio pobūdžio motyvuotas sprendimas apie socialinės pašalpos skyrimą, neskyrimą, sustabdymą, atnaujinimą. Protokolas ne vėliau kaip per 3 dienas pateikiamas Socialinės paramos skyriui.
39. Siūlymą apsvarstyti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens prašymus ir visus turimus dokumentus bei informaciją apie šiuos asmenis seniūnijos komisijai teikia seniūnijos atsakingi specialistai.
VIII SKYRIUS
TIKSLINĖ, SĄLYGINĖ IR PERIODINĖ PAŠALPOS, JŲ SKYRIMO IR MOKĖJIMO TVARKA
41. Tikslinės, sąlyginės ir periodinės pašalpos skiriamos bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, atsidūrusiam sunkioje materialinėje padėtyje, susidariusioje dėl įvykusios nelaimės, asmens sveikatos sutrikimų, kada nepakanka valstybės teikiamos socialinės paramos, patekusiam į sunkią materialinę padėtį, kai jis yra išnaudojęs visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas. Tikslinės, sąlyginės ir periodinės pašalpos neužtikrina ilgalaikio ekonominio ir socialinio saugumo, o tik padeda bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui išgyventi sunkiomis materialinėmis sąlygomis.
42. Tikslinės, sąlyginės ir periodinės pašalpos teikiamos Piniginės socialinės paramos teikimo komisijos (toliau – Komisija) teikimu.
43. Tikslinė pašalpa gali būti skiriama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui iš dalies kompensuoti įsiskolinimus už elektros energijos, geriamojo vandens ar dujų sunaudojimą, kai dėl esamos padėties netenkinami žmogaus gyvybiniai poreikiai, apmokėti teisės aktų nustatyta tvarka atliekamo asmens švarinimo, kenkėjų naikinimo ir (ar) sukauptų šiukšlių iš būsto išvežimo paslaugas, jeigu asmens elgesys pažeidžia viešąją tvarką ir bendruomenės interesus, dėl jo neveikimo kyla grėsmė jo ir aplinkinių saugumui, bet asmuo neadekvačiai vertina situaciją ir negali jos savarankiškai spręsti, iš dalies kompensuoti mokamas dantų protezavimo išlaidas, techninės pagalbos priemonių įsigijimo išlaidas – iki 2 VRP.
44. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją dėl COVID-19 viruso, karantino metu, asmenims, kurie susidūrė su sudėtinga situacija, kuri sukelia nepalankias ekonomines finansines pasekmes (darbo netekimas, pajamų sumažėjimas ir pan.), gali būti skiriama periodinė pašalpa, ne didesnė, kaip 8 VRP bendrai gyvenantiems asmenims, ne ilgiau kaip karantino metu ir 3 mėnesius po karantino pabaigos:
Punkto pakeitimai:
Nr. T11-87, 2020-04-02, paskelbta TAR 2020-04-06, i. k. 2020-07120
45. Sąlyginė pašalpa gali būti teikiama gydymosi nuo priklausomybės ligų laikotarpiu, apmokėti nakvynės, transporto, dokumentų vertimo ar kitas būtinąsias išlaidas asmeniui, pripažintam nukentėjusiu dėl prekybos žmonėmis, pateikus tai pagrindžiančius dokumentus – iki 2 VRP .
46. Asmenys dėl tikslinės, sąlyginės ir periodinės pašalpos kreipiasi į Piniginės socialinės paramos teikimo komisiją ir pateikia prašymą ir priklausomai nuo aplinkybių reikalingus dokumentus.
47. Seniūnijos socialinio darbo specialistai, specialistai suformuoja naujas tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų gavėjų bylas ir pateikia Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui.
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
49. Jeigu socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui priklauso pagal dvi ar daugiau Įstatymo nuostatų, taikoma ta nuostata, kuri bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui yra palankiausia.
50. Jeigu neteisėtai gauta socialinė pašalpa negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.
51. Dėl Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kaltės neteisėtai išmokėtos socialinės pašalpos lėšos išieškomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
52. Savivaldybės administracija užtikrina gyventojų duomenų, pateiktų pašalpai gauti, konfidencialumą.
53. Sprendimas dėl socialinės pašalpos skyrimo ar neskyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos
2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T11-52
(Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos
2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T11-495
redakcija)
BŪSTO ŠILDYMO IŠLAIDŲ, GERIAMOJO VANDENS IŠLAIDŲ IR KARŠTO VANDENS IŠLAIDŲ KOMPENSACIJŲ TEIKIMO KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų teikimo Klaipėdos rajono savivaldybėje tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) paskirtis – nustatyti Klaipėdos rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) gyventojų, atitinkančių Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas, kreipimosi dėl būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų (toliau - kompensacijos) tvarką, finansavimo šaltinius, skyrimo ir mokėjimo tvarką ir sąlygas, kompensaciją gaunančių asmenų teises ir pareigas, Savivaldybės administracijos teises ir pareigas teikiant kompensacijas, seniūnijų piniginės socialinės paramos teikimo komisijos funkcijas ir teises, sprendimų dėl kompensacijų apskundimo tvarką.
2. Šiame tvarkos apraše naudojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
KREIPIMASIS DĖL KOMPENSACIJŲ
4. Kompensacijos skiriamos, kai gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka Įstatymo 7 straipsnyje nurodytus reikalavimus, o kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą.
5. Gyventojai dėl kompensacijų skyrimo pagal deklaruotą gyvenamąją vietą kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos seniūniją arba seniūniją, kurioje nuomojamas būstas, o Gargždų miesto gyventojai, gyvenantys būstuose, kurie šildomi centralizuotai, dėl kompensacijos kreipiasi į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių.
6. Gyventojai, pageidaujantys gauti kompensacijas, užpildo nustatytos formos prašymą-paraišką ir pateikia duomenis patvirtinančius dokumentus. Prašymą-paraišką galima pildyti ir prisijungus prie Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos per internetinę svetainę www.spis.lt.
7. Seniūnijų socialinio darbo specialistai (ar specialistai), priėmę gyventojų prašymus-paraiškas:
7.1. patikrina pateiktus duomenis bei dokumentus, patvirtina jų kopijas, prideda duomenis iš valstybės ir žinybinių registrų bei informacinių sistemų ir tą pačią dieną užregistruoja gautą prašymą-paraišką;
7.2. išduoda prašymą-paraišką užpildžiusiam asmeniui informacinį lapelį apie priimtus ir trūkstamus dokumentus paramos gavėjui pasirašant prašyme-paraiškoje ties žyma „informacinį lapelį gavau“;
7.3. prideda prie bylos informacinio lapelio kopiją tuo atveju, kai kreipimosi metu pateikiami ne visi dokumentai;
8. Socialinės paramos skyriaus atsakingi specialistai:
8.1. patikrina Gargždų miesto gyventojų, besikreipiančių dėl pajamų apskaičiavimo gauti kompensacijas pateiktus duomenis bei dokumentus, patvirtina jų kopijas ir tą pačią dieną užregistruoja gautą prašymą-paraišką;
8.2. išduoda prašymą-paraišką užpildžiusiam asmeniui informacinį lapelį apie priimtus ir trūkstamus dokumentus paramos gavėjui pasirašant prašyme-paraiškoje ties žyma „informacinį lapelį gavau“;
8.3. įvertina Socialinės paramos skyriuje ir seniūnijose gautų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto vertę vadovaudamiesi Įstatymo 14, 15 ir 16 straipsnio nuostatomis, naudodamiesi VĮ Nekilnojamojo turto registro bei VĮ „Regitra“ duomenimis;
9. Kompensacijoms gauti trūkstamus dokumentus pareiškėjai pateikia ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, o tuo atveju, kai pajamos kompensacijoms gauti apskaičiuojamos pagal kreipimosi mėnesio pajamas, dokumentus pareiškėjai pateikia per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos.
III SKYRIUS
KOMPENSACIJŲ SKYRIMAS IR MOKĖJIMAS
10. Socialinės paramos skyriaus atsakingi specialistai, vadovaudamiesi Įstatymo 7 ir 8 straipsniuose nurodytais reikalavimais ir sąlygomis, nustato teisę į kompensacijas, vadovaudamiesi Įstatymo 11 ir 12 straipsnių nuostatomis apskaičiuoja jos dydį (kai šildoma kitu kuru) ir parengia sprendimą dėl kompensacijos skyrimo, kurį pasirašo jį parengęs specialistas ir skyriaus vedėjas.
11. Kompensacijos teikiamos:
11.1. apskaičiuotų kompensacijų sumą pervedant į energiją, kurą, geriamąjį ir karštą vandenį teikiančių įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose;
11.2. pinigais, pervedant skirtas lėšas į gavėjų asmenines sąskaitas bankuose arba į pašto skyrius, išskyrus Aprašo 11.3 punkte numatytus atvejus;
11.3. socialinę riziką patyrusiems bendrai gyvenantiems ir vieniems gyvenantiems asmenims kompensacijos kurui įsigyti teikiamos pateikus išankstinę sąskaitą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu skirtas lėšas pervedant į kurą parduodančios įmonės ar asmens sąskaitą (vadovaujantis Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu Socialinių išmokų teikimo patyrusiems socialinę riziką bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui tvarkos aprašu, seniūnijos piniginės socialinės paramos teikimo komisijos sprendimu).
12. Vadovaudamasis Įstatymu ir poįstatyminiais aktais, Socialinės paramos skyrius paruošia duomenis apie būstuose, kuriems centralizuotai tiekiama šiluma ir vanduo, bendrai gyvenančių asmenų ar vienų gyvenančių asmenų pajamas kompensacijoms apskaičiuoti ir pateikia juos daugiabučių namų savininkų bendrijoms ir šilumą bei vandenį teikiančioms įmonėms einamojo mėnesio 28 d.
13. Kompensacijas asmenims, gyvenantiems būstuose, kuriems centralizuotai tiekiama šiluma ir vanduo, vadovaujantis Įstatymu ir poįstatyminiais aktais, sutartiniais pagrindais skaičiuoja ir sąskaitas faktūras apmokėti už apskaičiuotas kompensacijas Savivaldybės administracijai teikia daugiabučių namų savininkų bendrijos ir šilumą bei vandenį tiekiančios įmonės.
14. Duomenis apie gyventojams suteiktas kompensacijas Socialinės paramos skyriui už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos teikia daugiabučių namų savininkų bendrijos ir šildymą bei vandenį tiekiančios įmonės.
15. Gyventojams, būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojantiems kietąjį ar kitokį kurą, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos, kompensacijos teikiamos 3 mėnesiams (arba trumpiau), o nedirbantiems pensininkams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 60–100 procentų nedarbingumas – 6 mėnesių laikotarpiui.
16. Centrinė buhalterija apskaičiuotas kompensacijų sumas kiekvieną mėnesį perveda į šilumos energiją ir vandenį teikiančių įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose, gyventojų nurodytas banko sąskaitas ar pašto skyrius, o bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems socialinę riziką, – į kurą pardavusios įmonės ar asmens sąskaitą. Minimalus neišmokamos kompensacijos dydis – 0,29 EUR.
17. Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas.
18. Kompensacijos skiriamos ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui (4–6 mėnesiams), jeigu žinoma, kad per šį laikotarpį bendrai gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, jų (jo) pajamos ir turtas nesikeis, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesių laikotarpiui; kompensacijos skiriamos trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui (1–2 mėnesiams) arba paskirtos kompensacijos mokėjimas nutraukiamas, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu yra žinomos priežastys, kad per tą laikotarpį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neteks teisės į kompensacijas.
19. Paskirta, bet 2 mėnesius neatsiimta kompensacija išmokama, jeigu dėl jos grąžinimo (išmokėjimo) buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį kompensacija buvo paskirta.
20. Mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokamos kompensacijos, šiems bendrai gyvenantiems asmenims paskirta ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėta kompensacija, jeigu dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po kompensaciją gavusio asmens mirties dienos, išmokamos mirusįjį laidojusiam vienam iš bendrai gyvenančių asmenų, pateikus laisvos formos prašymą ir mirties liudijimo originalą, o jeigu tokio bendrai gyvenančio asmens nėra, pervedamos į vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) vardu atidarytą sąskaitą banke.
Mirus vienam gyvenančiam asmeniui, kompensacijos teikimas nutraukiamas nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį paskirta ir neatsiimta kompensacija neišmokama.
21. Kompensacijos bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, įsiskolinusiems už būsto šildymą, karštą ar geriamąjį vandenį teikiamos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.
22. Jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, jų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui, kurie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją atnaujinamame (modernizuojamame) bute pagal energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui, bet ne didesniam už Įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą, šildyti, šildymo ir nešildymo sezono metu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmokamos jiems tenkančios kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį. Nustatant daugiabučio namo buto savininko ir jo bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio daugiabučio namo buto savininko teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokant jiems tenkančias kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas, neatsižvelgiama į tame pačiame būste gyvenamąją vietą deklaravusių ne savininkų ir (ar) būstą nuomojančių asmenų bei jų bendrai gyvenančių asmenų arba vienų gyvenančių asmenų teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo padidėjus atnaujinamo (modernizuojamo) ar atnaujinto (modernizuoto) daugiabučio namo vertei, kredito ir palūkanų apmokėjimas nenutraukiamas.
23. Jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama šildymo kompensacija, jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo.
24. Klaipėdos rajono savivaldybėje nustatomos šios vidutinės kieto kuro rūšių kainos, taikomos būsto šildymo ir karšto vandens ruošimo kompensacijoms skaičiuoti:
I kategorijos malkų kaina – 70 EUR už vieną kietmetrį;
Mišrių malkų kaina – 50 EUR už vieną kietmetrį;
Akmens anglies kaina – 200 EUR už toną.
25. Jeigu gyventojai pageidauja gauti kompensacijas už I kategorijos malkų ar akmens anglių įsigijimą, kartu su prašymu-paraiška pateikiami šio kuro įsigijimo dokumentai. Nepateikus šių dokumentų, kompensuojamos išlaidos, prilygstančios mišrių malkų įsigijimui.
26. Jeigu būstui šildyti naudojamas ne Aprašo 24 punkte nurodytas kuras, išlaidos kompensuojamos pagal vartojamo kuro įsigijimo kainą, bet ne daugiau nei Savivaldybės tarybos patvirtinta šio kuro kaina, o jeigu šildyti būstą šiuo kuru reikalinga speciali įranga – tik pateikus šios įrangos įsigijimą patvirtinančius dokumentus.
27. Sprendimas dėl kompensacijos skyrimo priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos, nurodant Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygą (sąlygas), kuriai (kurioms) esant paskirta kompensacija.
28. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl kompensacijos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu (elektroniniu paštu bei paštu) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu kompensacija neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pateikti dokumentai grąžinami asmeniui, o byloje paliekamos jų kopijos.
29. Savivaldybės administracija nustatyta tvarka teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai duomenis apie Savivaldybės teritorijoje gyvenantiems nepasiturintiems gyventojams suteiktą kompensacijas bei kitus duomenis apie šią paramą. Be to, duomenis apie nepasiturinčius gyventojus, jiems teikiamas ar nepaskirtas kompensacijas, nurodant neskyrimo priežastis, teikia Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS).
IV SKYRIUS
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS TEISĖS IR PAREIGOS TEIKIANT KOMPENSACIJAS
30. Savivaldybės administracija, teikdama kompensacijas, privalo:
30.1. kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, teikti šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu būdu;
30.2. 6 mėnesius neteikti kompensacijų bendrai gyvenantiems asmenims ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;
30.3. 6 mėnesius neteikti kompensacijų ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą vienam gyvenančiam asmeniui iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;
30.4. kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, įsiskolinusiems už būsto šildymą, karštą ar geriamąjį vandenį, teikti šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu būdu, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo atitinka šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimą;
30.5. neskirti kompensacijų, nutraukti jų teikimą įsiskolinusiems už būsto šildymą, geriamąjį ar karštą vandenį bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie nevykdo šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo;
30.6. kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus pagrįstam įtarimui, kad yra pateikti neteisingi duomenys arba jie nuslėpti, pareikalauti, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruotų turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – Gyventojų turto deklaravimo įstatymas) nustatyta tvarka, ir informuoti nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas dėl galimai nelegaliai gautų ar gaunamų pajamų ir (ar) nelegalaus darbo ar neteisėtos veiklos, susijusios su pajamų gavimu;
30.7. kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu kompensacija gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas.
31. Savivaldybės administracija, teikdama kompensacijas, turi teisę:
31.1. darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius kompensaciją bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius kompensaciją, nustatytą šioje dalyje ir (ar) šio straipsnio 3 dalyje, ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir (ar) savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti;
31.2. 3 mėnesius neteikti kompensacijos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė kompensacijos permoka – išmokėta ne didesnė, negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, kompensacija arba kompensacijos permoka buvo grąžinta ar asmens raštu pateiktu sutikimu yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį;
31.3. jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki šios pareigos bus įvykdytos;
31.4. 6 mėnesius neteikti kompensacijos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos perleido nuosavybėn kitam asmeniui šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytą turtą ir kreipdamiesi (kreipdamasis) dėl piniginės socialinės paramos prašyme-paraiškoje nenurodė gautų piniginių lėšų ar už jas įsigyto naujo turto;
31.5. 6 mėnesius neteikti kompensacijos ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą darbingo amžiaus darbingam vienam gyvenančiam asmeniui arba darbingo amžiaus darbingiems bendrai gyvenantiems asmenims, kurie dirba savarankiškai ir (ar) vykdo nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą ir kuriems ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiama kompensacija, jeigu jie prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos veiklos gavo mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį;
31.6. 6 mėnesius neteikti kompensacijos ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kompensacijos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas šio įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, arba nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi;
31.7. patikrinusi bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašiusi buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena, arba kartu su vienu gyvenančiu asmeniu arba bendrai gyvenančiais asmenimis būste nuolat faktiškai gyvena asmuo (asmenys), kuris (kurie) nėra deklaravęs (deklaravę) gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja;
31.8. papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl kompensacijos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į kompensaciją;
31.9. siekdama įvertinti kompensacijos teikimo veiksmingumą periodiškai tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;
31.10. nereikalauti iš kompensaciją gaunančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens iš naujo pateikti tų duomenų, kurie iki pakartotinio kreipimosi yra nepasikeitę;
31.11. pasitelkti bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovus ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narius, ir (ar) seniūnaičius, ir (ar) kitus suinteresuotus asmenis dalyvauti svarstant klausimus dėl kompensacijos skyrimo ir teikti socialines paslaugas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, šios dalies 2, 3, 4, 5, 6 punktuose ir 3 dalyje numatytais atvejais.
32. Patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, savivaldybės administracijai suteikiama teisė:
32.1. skirti kompensacijas, jeigu išlaidos už būsto šildymą, už faktinį geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį atitinka šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytų reikalavimų;
32.2. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją už didesnį, negu nustatyta šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte, naudingojo būsto ploto normatyvą;
32.3. skirti kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą, arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas;
32.4. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės teise turimame būste arba nuomojasi būstą, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos arba atskira gyvenamoji patalpa, kai bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos;
32.5. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, jeigu daugiabučio namo buto savininkas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų;
32.6. skirti kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kai jiems piniginė socialinė parama neskiriama šio įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytu atveju;
32.7. skirti piniginę socialinę paramą kaip vienam gyvenančiam asmeniui pilnamečiui vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant laikotarpį nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių).
V SKYRIUS
SENIŪNIJOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMO KOMISIJOS KOMPETENCIJA
33. Patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą seniūnijos piniginės socialinės paramos teikimo komisijos turi teisę:
33.1. skirti kompensacijas, jeigu išlaidos už būsto šildymą, už faktinį geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį atitinka Įstatymo 11 straipsnio nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytų reikalavimų;
33.2. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją už didesnį, negu nustatyta Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte, naudingojo būsto ploto normatyvą ir (ar) kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, negu nustatyta Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet ne didesnę kaip 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio;
33.3. skirti kompensaciją bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas;
33.4. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės teise turimame būste arba nuomojasi būstą, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos;
33.5. neteikti kompensacijos ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems darbingiems asmenims, vykdantiems individualią veiklą ir (ar) nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, kuriems ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiama piniginė socialinė parama, jeigu jie prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos veiklos gavo mažesnes nei minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį (proporcingai vykdytos veiklos laikui);
33.6. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, jeigu daugiabučio namo buto savininkas neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų;
VI SKYRIUS
KOMPENSACIJAS ADMINISTRUOJANČIŲ SPECIALISTŲ ATSAKOMYBĖ
34. Seniūnijų socialinio darbo specialistai, specialistai ir Socialinės paramos skyriaus specialistai atsako už teisingą dokumentų kompensacijoms gauti priėmimą.
35. Socialinės paramos skyrius atsako už teisingą gyventojų pajamų apskaičiavimą ir dokumentų parengimą joms išmokėti.
VII SKYRIUS
KOMPENSACIJAS GAUNANČIŲ AR DĖL JŲ BESIKREIPIANČIŲ ASMENŲ
TEISĖS IR PAREIGOS
38. Kompensacijas gaunantys ar dėl jų besikreipiantys asmenys privalo:
38.1. išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis į teismą dėl alimentų priteisimo, kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administratorių, gauti teisės aktais nustatytas priklausančias išmokas, pašalpas, gauti pajamas už parduodamą ar nuomojamą turtą, teikiamas paslaugas ir pan.);
38.2. pagal patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti kompensaciją, ir būtinus kompensacijai gauti dokumentus;
38.3. per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į kompensaciją;
38.4. nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kompensaciją gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl kompensacijos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus kompensacijai skirti, arba kompensacijos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į kompensaciją, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis;
38.5. sudaryti sąlygas atsakingiems darbuotojams tikrinti buities sąlygas ir nagrinėti aplinkybes, turinčias įtakos kompensacijos skyrimui;
39. Kompensaciją gaunantys ar dėl jos besikreipiantys asmenys turi teisę:
39.1. kreiptis į Socialinės paramos skyrių ir seniūnijas dėl kompensacijos skyrimo išimties tvarka, jei jos negalima skirti ir mokėti Įstatymo nustatytais atvejais. Prašymą skirti kompensaciją išimties tvarka priėmusi seniūnija ar Socialinės paramos skyrius teikia jį svarstyti seniūnijos piniginės socialinės paramos teikimo komisijai;
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
40. Jeigu kompensacijos bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui priklauso pagal dvi ar daugiau Įstatymo nuostatų, taikoma ta nuostata, kuri bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui yra palankiausia.
41. Jeigu neteisėtai gauta kompensacija negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.
42. Savivaldybės administracija užtikrina gyventojų pateiktų kompensacijai gauti duomenų konfidencialumą.
43. Sprendimas dėl kompensacijos skyrimo ar neskyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Pakeitimai:
1.
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. T11-386, 2014-09-25, paskelbta TAR 2014-09-26, i. k. 2014-12923
Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimo Nr. T11-52 „Dėl Socialinės pašalpos teikimo ir Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų teikimo Klaipėdos rajono savivaldybėje tvarkos aprašų tvirtinimo“ dalinio pakeitimo
2.
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. T11-387, 2016-11-28, paskelbta TAR 2016-12-02, i. k. 2016-27991
Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. T11-52 "Dėl socialinės pašalpos teikimo ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų teikimo Klaipėdos rajono savivaldybėje tvarkos aprašų tvirtinimo" pakeitimo
3.
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. T11-495, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21758
Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. T11-52 „Dėl Socialinės pašalpos teikimo ir Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų teikimo Klaipėdos rajono savivaldybėje tvarkos aprašų tvirtinimo" pakeitimo
4.
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. T11-87, 2020-04-02, paskelbta TAR 2020-04-06, i. k. 2020-07120
Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. T11-52 "Dėl Socialinės pašalpos teikimo ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų teikimo Klaipėdos rajono savivaldybėje tvarkos aprašų tvirtinimo" pakeitimo