Suvestinė redakcija nuo 2014-09-27
Sprendimas paskelbtas: TAR 2014-02-05, i. k. 2014-01117
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL SOCIALINĖS PAŠALPOS TEIKIMO IR BŪSTO ŠILDYMO IŠLAIDŲ, GERIAMOJO VANDENS IŠLAIDŲ IR KARŠTO VANDENS IŠLAIDŲ KOMPENSACIJŲ TEIKIMO KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠŲ TVIRTINIMO
2014 m. sausio 30 d. Nr. T11-52
Gargždai
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (1994-07-07 Nr. I-533, 2008-09-15 Nr. X-1722 redakcijos) 6 straipsnio 43 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 38 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (2003-07-01 Nr. IX-1675, 2013-11-26 Nr. XII-621 redakcijos) 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 22 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 7 ir 8 dalimis, 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 12 punktu, 3 dalimi, n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Socialinės pašalpos teikimo Klaipėdos rajono savivaldybėje tvarkos aprašą (pridedamas).
2. Patvirtinti Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų teikimo Klaipėdos rajono savivaldybėje tvarkos aprašą (pridedamas).
3. Laikyti negaliojančiu Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012-03-29 sprendimu Nr. T11-161 patvirtintą Piniginės socialinės paramos teikimo Klaipėdos rajono savivaldybėje tvarkos aprašą
4. Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos
2014-01-30 sprendimu Nr. T11-52
SOCIALINĖS PAŠALPOS TEIKIMO KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Socialinės pašalpos teikimo Klaipėdos rajono savivaldybėje tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) paskirtis – nustatyti Klaipėdos rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) gyventojų, atitinkančių Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas, kreipimosi dėl socialinės pašalpos tvarką, jos dydžius, finansavimo šaltinius, skyrimo ir mokėjimo tvarką ir sąlygas, pagrindus, kuriems esant socialinė pašalpa didinama, mažinama, sustabdoma, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims arba ji skiriama kitais atvejais; socialinę pašalpą gaunančių asmenų teises ir pareigas, Savivaldybės administracijos teises ir pareigas, seniūnijų socialinės pašalpos teikimo komisijų (toliau – Seniūnijų komisijos) funkcijas ir teises, sprendimų dėl socialinės pašalpos skyrimo apskundimo tvarką.
2. Šiame apraše naudojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme apibrėžtas sąvokas.
II. KREIPIMASIS DĖL SOCIALINĖS PAŠALPOS
4. Socialinė pašalpa skiriama, kai bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi ir sprendimo dėl socialinės pašalpos skyrimo priėmimo metu atitinka Įstatymo 6 straipsnyje nurodytus reikalavimus, o kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą.
5. Gyventojai dėl socialinės pašalpos skyrimo pagal deklaruotą gyvenamąją vietą kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos seniūniją arba į seniūniją, kurioje asmenys, neturintys gyvenamosios vietos, gyvena.
6. Gyventojai, pageidaujantys gauti socialinę pašalpą, užpildo nustatytos formos prašymą-paraišką ir pateikia duomenis patvirtinančius dokumentus. Prašymą-paraišką galima pildyti ir prisijungus prie Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos per internetinę svetainę www.spis.lt.
7. Seniūnijų socialiniai darbuotojai (vyresnieji specialistai), priėmę gyventojų prašymus-paraiškas:
7.1. patikrina pateiktus duomenis bei dokumentus, patvirtina jų kopijas ir tą pačią dieną užregistruoja gautą prašymą-paraišką;
7.2. išduoda prašymą-paraišką užpildžiusiam asmeniui informacinį lapelį apie priimtus ir trūkstamus dokumentus pašalpos gavėjui pasirašant prašyme-paraiškoje ties žyma „informacinį lapelį gavau“;
7.3. prideda prie bylos informacinio lapelio kopiją tuo atveju, kai kreipimosi metu pateikiami ne visi dokumentai;
7.4. suformuoja naujas ar papildo suformuotas socialinės pašalpos gavėjų bylas ir pateikia Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui (toliau – Socialinės paramos skyrius) iki kiekvieno mėnesio 20 d.
8. Socialinės paramos skyriaus atsakingi specialistai:
8.1. įvertina seniūnijose gautų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto vertę vadovaudamiesi Įstatymo 14, 15 ir 16 straipsnio nuostatomis, naudodamiesi VĮ Nekilnojamojo turto registro bei VĮ „Regitra“ duomenimis;
8.2. apskaičiuoja seniūnijose gautų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas vadovaudamiesi Įstatymo 17, 18 ir 19 straipsnio nuostatomis;
9. Socialinei pašalpai gauti trūkstamus dokumentus pareiškėjai pateikia ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, o tuo atveju, kai pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos pagal kreipimosi mėnesio pajamas, dokumentus pareiškėjai pateikia per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos.
III. SOCIALINĖS PAŠALPOS SKYRIMAS IR MOKĖJIMAS
10. Socialinės paramos skyriaus atsakingi specialistai, vadovaudamiesi Įstatymo 6 ir 8 straipsnių reikalavimais ir juose išdėstytomis sąlygomis, nustato pareiškėjų teisę į socialinę pašalpą, vadovaudamiesi Įstatymo III skirsnio nuostatomis apskaičiuoja jos dydį ir parengia sprendimą dėl socialinės pašalpos skyrimo, kurį pasirašo sprendimą parengęs specialistas ir skyriaus vedėjas.
11. Nustatyto dydžio socialinė pašalpa skiriama ir mokama už praėjusį mėnesį. Minimalus neišmokamos socialinės pašalpos dydis – 5 litai.
12. Socialinė pašalpa teikiama pinigais, pervedant skirtas lėšas į gavėjų asmenines sąskaitas bankuose arba į pašto skyrius, išskyrus Aprašo 13 punkte numatytus atvejus.
13. Socialinė pašalpa patyrusiems socialinę riziką bendrai gyvenantiems asmenims ir vieniems gyvenantiems asmenims teikiama vadovaujantis Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu Socialinių išmokų teikimo patyrusiems socialinę riziką bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui tvarkos aprašu, pareiškėjo gyvenamosios vietos seniūnijos socialinės pašalpos teikimo komisijos siūlymu socialinę pašalpą arba jos dalį pervedant į socialinės kortelės sąskaitą arba pašalpos gavėjo pasirinktos prekybos įmonės sąskaitą.
14. Centrinė buhalterija socialines pašalpas pagal Socialinės paramos skyriaus paruoštus žiniaraščius perveda į paštą, gavėjų asmenines sąskaitas bankuose, socialinių kortelių sąskaitas ar socialinę riziką patyrusių bendrai gyvenančių asmenų ar vienų gyvenančių asmenų pasirinktas prekybos įmones einamojo mėnesio 10-15 dienomis.
15. Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo–paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą.
16. Socialinė pašalpa gali būti skiriama ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui (4–6 mėnesių laikotarpiui), jeigu nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, jų (jo) pajamos ir turtas.
17. Socialinė pašalpa gali būti skiriama trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui (vieno arba dviejų mėnesių laikotarpiui), jeigu yra žinomos priežastys, kad per tą laikotarpį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neteks teisės į socialinę pašalpą arba jos dydis pasikeis.
18. Paskirta, bet per 2 mėnesius neatsiimta socialinė pašalpa išmokama, jeigu dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį socialinė pašalpa buvo paskirta.
19. Sprendimas dėl socialinės pašalpos skyrimo priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos, nurodant Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygą (sąlygas), kuriai (kurioms) esant paskirta socialinė pašalpa,
20. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl socialinės pašalpos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas jo prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu (paštu arba elektroniniu paštu) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu socialinė pašalpa neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pateikti dokumentai grąžinami asmeniui, o byloje paliekamos jų kopijos.
21. Mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama socialinė pašalpa, šiems bendrai gyvenantiems asmenims paskirta ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėta pašalpa, jeigu dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po socialinę pašalpą gavusio asmens mirties dienos, išmokamos mirusįjį laidojusiam vienam iš bendrai gyvenančių asmenų, pateikus laisvos formos prašymą ir mirties liudijimo originalą, o jeigu tokio bendrai gyvenančio asmens nėra, pervedamos į vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) vardu atidarytą sąskaitą banke.
Mirus vienam gyvenančiam asmeniui, socialinės pašalpos teikimas nutraukiamas nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį paskirta ir neatsiimta socialinė pašalpa neišmokama.
22. Savivaldybės administracija nustatyta tvarka teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai duomenis apie savivaldybės teritorijoje gyvenantiems nepasiturintiems gyventojams suteiktą socialinę pašalpą bei kitus duomenis apie šią paramą. Be to, duomenis apie nepasiturinčius gyventojus, jiems teikiamą ar nepaskirtą socialinę pašalpą, nurodant jos neskyrimo priežastis, teikia Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS).
IV. KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS TEISĖS IR PAREIGOS TEIKIANT SOCIALINĘ PAŠALPĄ
23. Savivaldybės administracija, teikdama socialinę pašalpą, privalo:
23.1. 6 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (pinigais ir (ar) nepinigine forma), iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;
23.2. 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą vienam gyvenančiam asmeniui iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;
23.3. kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus pagrįstam įtarimui, kad yra pateikti neteisingi duomenys arba jie nuslepiami, pareikalauti, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruotų turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – Gyventojų turto deklaravimo įstatymas) nustatyta tvarka, ir informuoti nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas dėl galimai nelegaliai gautų ar gaunamų pajamų ir (ar) nelegalaus darbo ar neteisėtos veiklos, susijusios su pajamų gavimu;
23.4. kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu socialinė pašalpa gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas;
24. Savivaldybės administracija, teikdama socialinę pašalpą, turi teisę:
24.1. reikalauti iš socialinės pašalpos besikreipiančių asmenų išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis į teismą dėl alimentų priteisimo, kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administratorių, gauti teisės aktais nustatytas priklausančias išmokas, pašalpas, gauti pajamas už parduodamą ar nuomojamą turtą, teikiamas paslaugas ir pan). Neįvykdžius šių reikalavimų socialinė pašalpa neskiriama arba teikiama Aprašo 13 punkte nurodytais būdais, seniūnijos komisijos siūlymu.
24.2. darbingus nedirbančius ar nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius socialinę pašalpą bendra šio Įstatymo nustatyta tvarka ilgiau kaip 6 mėnesius arba gaunančius socialinę pašalpą išimties tvarka ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
24.3. papildomai apklausti asmenis, kurie kreipėsi dėl socialinės pašalpos skyrimo ar gauna šią pašalpą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į socialinę pašalpą;
24.4. tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu socialinė pašalpa gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas;
24.5. jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) nevykdo 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos:
24.5.1. 3 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant pašalpos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), ar 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą;
24.6. 24.5 punkto nuostatos netaikomos tuo atveju, jei nesusidarė socialinės pašalpos permoka – išmokėta ne didesnė negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, socialinė pašalpa;
24.7. jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų:
24.7.1. socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant pašalpos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma) iki pareigos bus įvykdytos;
24.8. 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinės pašalpos perleido nuosavybėn kitam asmeniui Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytą turtą ir kreipdamiesi (kreipdamasis) dėl socialinės pašalpos prašyme-paraiškoje nenurodė gautų piniginių lėšų ar už jas įsigyto naujo turto;
24.9. 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą darbingo amžiaus vienam gyvenančiam asmeniui arba darbingiems bendrai gyvenantiems asmenims, vykdantiems individualią veiklą ir (ar) nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, kuriems ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiama socialinė pašalpa, jeigu jie prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos veiklos gavo mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį (proporcingai veiklos laikui). Šiuo atveju socialinė pašalpa gali būti skiriama vaikams, įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;
24.10. 12 mėnesių neteikti socialinės pašalpos ar 12 mėnesių nutraukti jos mokėjimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, arba nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi;
24.11. nustačius, kad socialinės pašalpos gavimo laikotarpiu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo įsigijo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, pirko prabangos prekes ar paslaugas, pareikalauti raštiško paaiškinimo dėl turtui, prekėms ar paslaugoms pirkti gautų lėšų šaltinio ir dydžio, o šias lėšas įtraukti į bendrai gyvenančių asmenų (ar vieno gyvenančio asmens) to mėnesio pajamas, kada jos buvo gautos ir iš naujo nustatyti šių asmenų teisę į socialinę pašalpą;
24.12. nereikalauti iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens kas 3 mėnesius iš naujo pateikti tų duomenų, kurie iki pakartotinio kreipimosi yra nepasikeitę;
24.13. pasitelkti bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovus ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narius, ir (ar) seniūnaičius, ir (ar) kitus suinteresuotus asmenis dalyvauti svarstant klausimus dėl šios piniginės socialinės paramos skyrimo ir teikti socialines paslaugas Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose ir 3 dalyje numatytais ir kitais atvejais. Tuo tikslu seniūnijose sudaromos socialinės pašalpos teikimo komisijos.
25. Patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą Savivaldybės administracija turi teisę:
25.1. skirti socialinę pašalpą, kai bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, tačiau šie asmenų (asmens) turimo turto, nurodyto Įstatymo 14 straipsnyje, vertė viršija nustatytą turto vertės normatyvą;
25.2. skirti socialinę pašalpą, kai vyresni kaip 18 metų bendrai gyvenantys asmenys, vienas gyvenantis asmuo ar vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų neatitinka Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą;
25.3. skirti socialinę pašalpą bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas;
25.4. skirti socialinę pašalpą bendrai gyvenantiems asmenims, santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu esant ginčui, atskirai;
25.5. skirti socialinę pašalpą, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 20 procentų viršija valstybės remiamų pajamų dydį ir bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo atitinka Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus: vienam gyvenančiam asmeniui ir dviem bendrai gyvenantiems asmenims – 25 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims – 50 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; penkiems ir daugiau – 70 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio;
25.6. skirti socialinę pašalpą bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kai jiems socialinė pašalpa neskiriama Įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytu atveju;
25.7. nemažinti socialinės pašalpos dydžio, kaip nustatyta Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose, jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
26. Seniūnijų socialiniai darbuotojai, vyresnieji specialistai ir Socialinės paramos skyriaus specialistai atsako už teisingą dokumentų socialinei pašalpai gauti priėmimą.
27. Socialinės paramos skyrius atsako už teisingą gyventojų pajamų apskaičiavimą ir dokumentų parengimą joms išmokėti.
V. SOCIALINĘ PAŠALPĄ GAUNANČIŲ AR DĖL JOS BESIKREIPIANČIŲ ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS
29. Socialinę pašalpą gaunantys ar dėl jos besikreipiantys asmenys privalo:
29.1. išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis į teismą dėl alimentų priteisimo, kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administratorių, gauti teisės aktais nustatytas priklausančias išmokas, pašalpas, gauti pajamas už parduodamą ar nuomojamą turtą, teikiamas paslaugas ir pan);
29.2. pagal patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti socialinę pašalpą, ir būtinus jai gauti dokumentus;
29.3. per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į socialinę pašalpą arba jos dydžiui;
29.4. nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo socialinę pašalpą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus socialinei pašalpai skirti, arba šios pašalpos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į socialinę pašalpą arba jos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis;
29.5. negrąžinta neteisėtai gauta socialinę pašalpą yra išskaičiuojama vadovaujantis Savivaldybės administracijos priimtu sprendimu iš socialinę pašalpą gaunančiam asmeniui paskirtos socialinės pašalpos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra socialinę pašalpą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą;
29.6. sudaryti sąlygas atsakingiems darbuotojams tikrinti buities sąlygas ir nagrinėti aplinkybes, turinčias įtakos socialinės pašalpos skyrimui;
30. Socialinę pašalpą gaunantys ar dėl jos besikreipiantys asmenys turi teisę:
30.1. kreiptis dėl socialinės pašalpos skyrimo išimties tvarka, jei pašalpa negali būti skiriama ir mokama Įstatymo nustatytais atvejais. Prašymą skirti socialinę pašalpą išimties tvarka priėmusi seniūnija teikia jį svarstyti Seniūnijos komisijai;
VI. PAGRINDAI, KURIEMS ESANT SOCIALINĖ PAŠALPA SKIRIAMA PAPILDOMAI ARBA JI MAŽINAMA
31. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui papildomai skiriama socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 12 mėnesių iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys atitinka visas šias sąlygas:
31.1. vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiko trukmę ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, bet ne daugiau už dvi minimaliąsias mėnesines algas ar du minimaliuosius valandinius atlygius proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
31.2. prieš įsidarbinimą Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys buvo įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 12 mėnesių iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba dirbo viešuosius darbus;
31.3. bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;
32. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui tais atvejais, kai bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo yra darbingo amžiaus darbingas, bet nedirbantis asmuo (išskyrus atvejus, kai nedirbama dėl priežasčių, nurodytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose), socialinės pašalpos dydis, apskaičiuotas pagal Įstatymo 9 straipsnį, išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, yra mažinamas:
32.1. kai socialinė pašalpa mokama nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 20 procentų;
32.2. kai socialinė pašalpa mokama nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 30 procentų;
32.3. kai socialinė pašalpa mokama nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 40 procentų;
32.4. kai socialinė pašalpa mokama nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 50 procentų;
32.5. gavusiems (gavusiam) socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims (išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) arba vienam gyvenančiam asmeniui 24 mėnesius neskiriama.
33. Aprašo 32 punkte nurodyti socialinės pašalpos gavimo laikotarpiai skaičiuojami nuo 2013 m. birželio 1 d.
34. Šio Aprašo 32 punkte nustatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa. Jeigu šio Aprašo 31 punkte nurodyti asmenys dirbo (taip pat savarankiškai dirbo) 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, šio Aprašo 32 punkte numatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo.
VII. SENIŪNIJOS SOCIALINĖS PAŠALPOS TEIKIMO KOMISIJOS KOMPETENCIJA
35. Seniūnijos socialinės pašalpos teikimo komisijos sudėtį ir nuostatus tvirtina Administracijos direktorius, seniūno teikimu.
36. Seniūnijos socialinės pašalpos teikimo komisija turi teisę teikti siūlymus ir rekomendacijas Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl socialinės pašalpos skyrimo:
36.1. socialinę riziką patyrusiems bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui – ir dėl socialinės pašalpos teikimo formų (nepinigine forma ar pinigais);
36.3. kai pašalpos gavėjai nesudarė Savivaldybės administracijos darbuotojams galimybės tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;
36.4. kai pašalpos gavėjai Savivaldybės administracijos reikalavimu nedeklaravo turimo turto (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;
36.5. kai pašalpos gavėjai nedalyvavo Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje;
36.6. kai asmenys per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinės pašalpos perleido nuosavybėn kitam asmeniui Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytą turtą ir kreipdamiesi (kreipdamasis) dėl socialinės pašalpos prašyme-paraiškoje nenurodė gautų piniginių lėšų ar už jas įsigyto naujo turto;
36.7. kai darbingi asmenys vykdo individualią veiklą ir (ar) nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą ir jiems (jam) ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiama socialinė pašalpa, jeigu jie (jis) prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos veiklos gavo mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį (proporcingai veiklos laikui);
36.8. socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, arba nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi.
37. Seniūnijų komisijos turi teisę į posėdį kviestis 36 Aprašo punkte nurodytus socialinės pašalpos gavėjus ar besikreipusius dėl socialinės pašalpos gavimo bendrai gyvenančius ar vienus gyvenančius asmenis ir prašyti juos teikti paaiškinimus, papildomą turinčią reikšmės informaciją; dalyvauti tikrinant bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, užimtumą; teikti rekomendacijas dėl kreipimosi į nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas.
38. Seniūnijos komisijos posėdžiauti renkasi 1 kartą per mėnesį arba pagal poreikį. Posėdžiai protokoluojami ir kiekvienam svarstytam atvejui priimamas rekomendacinio pobūdžio motyvuotas sprendimas apie socialinės pašalpos skyrimą, neskyrimą, sustabdymą, atnaujinimą. Protokolas ne vėliau kaip per 3 dienas pateikiamas Socialinės paramos skyriui.
39. Siūlymą apsvarstyti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens prašymus ir visus turimus dokumentus bei informaciją apie šiuos asmenis Seniūnijos komisijai teikia seniūnijos atsakingi specialistai.
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
41. Jeigu socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui priklauso pagal dvi ar daugiau Įstatymo nuostatų, taikoma ta nuostata, kuri bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui yra palankiausia.
42. Jeigu neteisėtai gauta socialinė pašalpa negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.
43. Dėl Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kaltės neteisėtai išmokėtos socialinės pašalpos lėšos išieškomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
44. Savivaldybės administracija užtikrina gyventojų pateiktų socialinei pašalpai gauti duomenų konfidencialumą.
PATVIRTINTA
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos
2014-01-30 sprendimu Nr.T11-52
BŪSTO ŠILDYMO IŠLAIDŲ, GERIAMOJO VANDENS IŠLAIDŲ IR KARŠTO VANDENS IŠLAIDŲ KOMPENSACIJŲ TEIKIMO KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠAS
II. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų teikimo Klaipėdos rajono savivaldybėje tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) paskirtis – nustatyti Klaipėdos rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) gyventojų, atitinkančių Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas, kreipimosi dėl būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų (toliau - kompensacijos) tvarką, finansavimo šaltinius, skyrimo ir mokėjimo tvarką ir sąlygas, kompensaciją gaunančių asmenų teises ir pareigas, Savivaldybės administracijos teises ir pareigas teikiant kompensacijas.
2. Šiame tvarkos apraše naudojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme apibrėžtas sąvokas.
3. Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų finansavimas:
3.1. Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos, kreditas ir palūkanos, paimti daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), apmokami iš valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams;
II. KREIPIMASIS DĖL KOMPENSACIJŲ
4. Kompensacijos skiriamos, kai gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka Įstatymo 7 straipsnyje nurodytus reikalavimus, o kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą.
5. Gyventojai dėl kompensacijų skyrimo pagal deklaruotą gyvenamąją vietą kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos seniūniją arba seniūniją, kurioje nuomojamas būstas, o Gargždų miesto gyventojai, gyvenantys būstuose, kurie šildomi centralizuotai, dėl kompensacijos kreipiasi į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių.
6. Gyventojai, pageidaujantys gauti kompensacijas, užpildo nustatytos formos prašymą-paraišką ir pateikia duomenis patvirtinančius dokumentus. Prašymą-paraišką galima pildyti ir prisijungus prie Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos per internetinę svetainę www.spis.lt.
7. Seniūnijų socialiniai darbuotojai (ar vyresnieji specialistai), priėmę gyventojų prašymus-paraiškas:
7.1. patikrina pateiktus duomenis bei dokumentus, patvirtina jų kopijas ir tą pačią dieną užregistruoja gautą prašymą-paraišką;
7.2. išduoda prašymą-paraišką užpildžiusiam asmeniui informacinį lapelį apie priimtus ir trūkstamus dokumentus paramos gavėjui pasirašant prašyme-paraiškoje ties žyma „informacinį lapelį gavau“;
7.3. prideda prie bylos informacinio lapelio kopiją tuo atveju, kai kreipimosi metu pateikiami ne visi dokumentai;
8. Socialinės paramos skyriaus atsakingi specialistai:
8.1. patikrina Gargždų miesto gyventojų, besikreipiančių dėl pajamų apskaičiavimo gauti kompensacijas pateiktus duomenis bei dokumentus, patvirtina jų kopijas ir tą pačią dieną užregistruoja gautą prašymą-paraišką;
8.2. išduoda prašymą-paraišką užpildžiusiam asmeniui informacinį lapelį apie priimtus ir trūkstamus dokumentus paramos gavėjui pasirašant prašyme-paraiškoje ties žyma „informacinį lapelį gavau“;
8.3. įvertina Socialinės paramos skyriuje ir seniūnijose gautų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto vertę vadovaudamiesi Įstatymo 14, 15 ir 16 straipsnio nuostatomis, naudodamiesi VĮ Nekilnojamojo turto registro bei VĮ „Regitra“ duomenimis;
8.4. apskaičiuoja Socialinės paramos skyriuje ir seniūnijose gautų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas vadovaudamiesi Įstatymo 17 ir 19 straipsnio nuostatomis;
9. Kompensacijoms gauti trūkstamus dokumentus pareiškėjai pateikia ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, o tuo atveju, kai pajamos kompensacijoms gauti apskaičiuojamos pagal kreipimosi mėnesio pajamas, dokumentus pareiškėjai pateikia per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos.
III. KOMPENSACIJŲ SKYRIMAS IR MOKĖJIMAS
10. Socialinės paramos skyriaus atsakingi specialistai, vadovaudamiesi Įstatymo 7 ir 8 straipsniuose nurodytais reikalavimais ir sąlygomis, nustato teisę į kompensacijas, vadovaudamiesi Įstatymo 11 ir 12 straipsnių nuostatomis apskaičiuoja jos dydį (kai šildoma kitu kuru) ir parengia sprendimą dėl kompensacijos skyrimo, kurį pasirašo jį parengęs specialistas ir skyriaus vedėjas.
11. Kompensacijos teikiamos:
11.1. apskaičiuotų kompensacijų sumą pervedant į energiją, kurą, geriamąjį ir karštą vandenį teikiančių įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose;
11.2. pinigais, pervedant skirtas lėšas į gavėjų asmenines sąskaitas bankuose arba į pašto skyrius, išskyrus Aprašo 11.3 punkte numatytus atvejus;
11.3. socialinę riziką patyrusiems bendrai gyvenantiems ir vieniems gyvenantiems asmenims kompensacijos kurui įsigyti teikiamos pateikus išankstinę sąskaitą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu skirtas lėšas pervedant į kurą parduodančios įmonės ar asmens sąskaitą (vadovaujantis Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu Socialinių išmokų teikimo patyrusiems socialinę riziką bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui tvarkos aprašu, Socialinės paramos teikimo komisijos sprendimu).
12. Vadovaudamasis Įstatymu ir poįstatyminiais aktais, Socialinės paramos skyrius paruošia duomenis apie būstuose, kuriems centralizuotai tiekiama šiluma ir vanduo, bendrai gyvenančių asmenų ar vienų gyvenančių asmenų pajamas kompensacijoms apskaičiuoti ir pateikia juos daugiabučių namų savininkų bendrijoms ir šilumą bei vandenį teikiančioms įmonėms einamojo mėnesio 28 d.
13. Kompensacijas asmenims, gyvenantiems būstuose, kuriems centralizuotai tiekiama šiluma ir vanduo, vadovaujantis Įstatymu ir poįstatyminiais aktais, sutartiniais pagrindais skaičiuoja ir sąskaitas faktūras apmokėti už apskaičiuotas kompensacijas Savivaldybės administracijai teikia daugiabučių namų savininkų bendrijos ir šilumą bei vandenį tiekiančios įmonės.
14. Duomenis apie gyventojams suteiktas kompensacijas Socialinės paramos skyriui už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos teikia daugiabučių namų savininkų bendrijos ir šildymą bei vandenį tiekiančios įmonės.
15. Gyventojams, būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojantiems kietąjį ar kitokį kurą, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos, kompensacijos teikiamos 3 mėnesiams (arba trumpiau), o nedirbantiems pensininkams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 60–100 procentų nedarbingumas – 6 mėnesių laikotarpiui.
16. Centrinė buhalterija apskaičiuotas kompensacijų sumas kiekvieną mėnesį perveda į šilumos energiją ir vandenį teikiančių įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose, gyventojų nurodytas banko sąskaitas ar pašto skyrius, o bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems socialinę riziką, – į kurą pardavusios įmonės ar asmens sąskaitą. Minimalus neišmokamos kompensacijos dydis – 1 litas.
17. Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas.
18. Kompensacijos skiriamos ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui (4–6 mėnesiams), jeigu žinoma, kad per šį laikotarpį bendrai gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, jų (jo) pajamos ir turtas nesikeis, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesių laikotarpiui; kompensacijos skiriamos trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui (1–2 mėnesiams) arba paskirtos kompensacijos mokėjimas nutraukiamas, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu yra žinomos priežastys, kad per tą laikotarpį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neteks teisės į kompensacijas.
19. Paskirta, bet 2 mėnesius neatsiimta kompensacija išmokama, jeigu dėl jos grąžinimo (išmokėjimo) buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį kompensacija buvo paskirta.
20. Mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokamos kompensacijos, šiems bendrai gyvenantiems asmenims paskirta ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėta kompensacija, jeigu dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po kompensaciją gavusio asmens mirties dienos, išmokamos mirusįjį laidojusiam vienam iš bendrai gyvenančių asmenų, pateikus laisvos formos prašymą ir mirties liudijimo originalą, o jeigu tokio bendrai gyvenančio asmens nėra, pervedamos į vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) vardu atidarytą sąskaitą banke.
Mirus vienam gyvenančiam asmeniui, kompensacijos teikimas nutraukiamas nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį paskirta ir neatsiimta kompensacija neišmokama.
21. Kompensacijos bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, įsiskolinusiems už būsto šildymą, karštą ar geriamąjį vandenį teikiamos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.
22. Jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, jų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui, kurie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui, bet ne didesniam už Įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą, šildyti, šildymo ir nešildymo sezono metu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmokamos jiems tenkančios kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį. Nustatant daugiabučio namo buto savininko ir jo bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio daugiabučio namo buto savininko teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokant jiems tenkančias kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas, neatsižvelgiama į tame pačiame būste gyvenamąją vietą deklaravusių ne savininkų ir jų bendrai gyvenančių asmenų arba vienų gyvenančių asmenų teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo padidėjus atnaujinamo (modernizuojamo) ar atnaujinto (modernizuoto) daugiabučio namo vertei, kredito ir palūkanų apmokėjimas nenutraukiamas.
23. Jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ateinantį šildymo sezoną jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, iki bus įgyvendintas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus, įskaitant atvejį, kai dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti.
24. Klaipėdos rajono savivaldybėje nustatomos šios vidutinės kieto kuro rūšių kainos, taikomos būsto šildymo ir karšto vandens ruošimo kompensacijoms skaičiuoti:
I kategorijos malkų kaina – 130 Lt už vieną kietmetrį;
Mišrių malkų kaina – 118 Lt už vieną kietmetrį;
Akmens anglies kaina – 569 Lt už toną.
25. Jeigu gyventojai pageidauja gauti kompensacijas už I kategorijos malkų ar akmens anglių įsigijimą, kartu su prašymu-paraiška pateikiami šio kuro įsigijimo dokumentai. Nepateikus šių dokumentų, kompensuojamos išlaidos, prilygstančios mišrių malkų įsigijimui.
26. Jeigu būstui šildyti naudojamas ne Aprašo 24 punkte nurodytas kuras, išlaidos kompensuojamos pagal vartojamo kuro įsigijimo kainą, bet ne daugiau nei Savivaldybės tarybos patvirtinta šio kuro kaina, o jeigu šildyti būstą šiuo kuru reikalinga speciali įranga – tik pateikus šios įrangos įsigijimą patvirtinančius dokumentus.
27. Sprendimas dėl kompensacijos skyrimo priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos, nurodant Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygą (sąlygas), kuriai (kurioms) esant paskirta kompensacija.
28. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl kompensacijos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu (elektroniniu paštu bei paštu) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu kompensacija neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pateikti dokumentai grąžinami asmeniui, o byloje paliekamos jų kopijos.
29. Savivaldybės administracija nustatyta tvarka teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai duomenis apie Savivaldybės teritorijoje gyvenantiems nepasiturintiems gyventojams suteiktą kompensacijas bei kitus duomenis apie šią paramą. Be to, duomenis apie nepasiturinčius gyventojus, jiems teikiamas ar nepaskirtas kompensacijas, nurodant neskyrimo priežastis, teikia Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS).
IV. KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS TEISĖS IR PAREIGOS TEIKIANT KOMPENSACIJAS
30 Savivaldybės administracija, administruodama kompensacijas, turi teisę:
30.1. reikalauti iš kompensacijos besikreipiančių asmenų išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis į teismą dėl alimentų priteisimo, kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administratorių, gauti teisės aktais nustatytas priklausančias išmokas ir (ar) pašalpas it kt.). Neįvykdžius šių reikalavimų kompensacija neskiriama arba teikiama Aprašo 11.3 punkte nurodytais būdais, Socialinės paramos teikimo komisijos sprendimu.
30.2. darbingus nedirbančius ar nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius kompensacijas bendra Įstatymo nustatyta tvarka ilgiau kaip 6 mėnesius arba gaunančius kompensacijas išimties tvarka, ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
30.3. papildomai apklausti asmenis, kurie kreipėsi dėl kompensacijų skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į kompensacijas;
30.4. tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu kompensacija gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas;
30.5. nustačius, kad kompensacijų gavimo metu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo įsigijo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, pirko prabangos prekes ar paslaugas, pareikalauti raštiško paaiškinimo dėl turtui, prekėms ar paslaugoms pirkti gautų lėšų šaltinio ir dydžio, o šias lėšas įtraukti į bendrai gyvenančių asmenų (ar vieno gyvenančio asmens) to mėnesio pajamas, kada jos buvo gautos ir iš naujo nustatyti šių asmenų teisę į kompensaciją;
30.6. neteikti 12 mėnesių kompensacijos ar 12 mėnesių nutraukti jos mokėjimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kompensacijos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, arba nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi;
30.7. neteikti 6 mėnesius kompensacijos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl kompensacijos perleido nuosavybėn kitam asmeniui Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytą turtą ir kreipdamiesi (kreipdamasis) dėl kompensacijos prašyme-paraiškoje nenurodė gautų piniginių lėšų ar už jas įsigyto naujo turto;
30.8. nereikalauti iš kompensacijas gaunančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens kas 3 mėnesius iš naujo pateikti tų duomenų, kurie iki pakartotinio kreipimosi yra nepasikeitę;
30.9. darbingiems nedirbantiems ar nesimokantiems darbingo amžiaus kompensacijų gavėjams, nedalyvaujantiems aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, atsisakiusiems dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, kompensacijos neteikti iki pareigos bus įvykdytos;
30.10. neskirti kompensacijos ar nutraukti jos teikimą įsiskolinusiems už būsto šildymą, karštą ar geriamąjį vandenį bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie praktiškai nevykdo šio aprašo 21 punkte numatytų sąlygų;
30.11. neteikti 6 mėnesius kompensacijos ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie kompensacijų teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;
30.12. patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena.
31. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, pritarus Socialinės paramos teikimo komisijai, turi teisę skirti kompensacijas (Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu) ir šiais atvejais:
31.1. jeigu išlaidos už būsto šildymą, už faktinį geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį atitinka Įstatymo 11 straipsnio nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytų reikalavimų;
31.2. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją už didesnį, negu nustatyta šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte, naudingojo būsto ploto normatyvą;
31.3. jei bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas;
31.4. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės teise turimame būste arba nuomojasi būstą, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos;
31.5. neteikti kompensacijos ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems darbingiems asmenims, vykdantiems individualią veiklą ir (ar) nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, kuriems ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiama piniginė socialinė parama, jeigu jie prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos veiklos gavo mažesnes nei minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį (proporcingai vykdytos veiklos laikui);
31.6. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, jeigu daugiabučio namo buto savininkas neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų;
31.7. skirti kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kai jiems kompensacija neskiriama Įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytu atveju.
32. Seniūnijų socialiniai darbuotojai, vyresnieji specialistai ir Socialinės paramos skyriaus specialistai atsako už teisingą dokumentų kompensacijoms gauti priėmimą.
33. Socialinės paramos skyrius atsako už teisingą gyventojų pajamų apskaičiavimą ir dokumentų parengimą joms išmokėti.
V. KOMPENSACIJAS GAUNANČIŲ AR DĖL JŲ BESIKREIPIANČIŲ ASMENŲ TEISĖS
IR PAREIGOS
37. Kompensacijas gaunantys ar dėl jų besikreipiantys asmenys privalo:
37.1. išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis į teismą dėl alimentų priteisimo, kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administratorių, gauti teisės aktais nustatytas priklausančias išmokas, pašalpas, gauti pajamas už parduodamą ar nuomojamą turtą, teikiamas paslaugas ir pan.);
37.2. pagal patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti kompensaciją, ir būtinus kompensacijai gauti dokumentus;
37.3. per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į kompensaciją;
37.4. nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kompensaciją gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl kompensacijos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus kompensacijai skirti, arba kompensacijos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į kompensaciją, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis;
37.5. sudaryti sąlygas atsakingiems darbuotojams tikrinti buities sąlygas ir nagrinėti aplinkybes, turinčias įtakos kompensacijos skyrimui;
38. Kompensaciją gaunantys ar dėl jos besikreipiantys asmenys turi teisę:
38.1. kreiptis į Socialinės paramos skyrių ir seniūnijas dėl kompensacijos skyrimo išimties tvarka, jei jos negalima skirti ir mokėti Įstatymo nustatytais atvejais. Prašymą skirti kompensaciją išimties tvarka priėmusi seniūnija ar Socialinės paramos skyrius teikia jį svarstyti Socialinės paramos teikimo komisijai;
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
39. Jeigu kompensacijos bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui priklauso pagal dvi ar daugiau Įstatymo nuostatų, taikoma ta nuostata, kuri bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui yra palankiausia.
40. Jeigu neteisėtai gauta kompensacija negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.
41. Savivaldybės administracija užtikrina gyventojų pateiktų kompensacijai gauti duomenų konfidencialumą.
Pakeitimai:
1.
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. T11-386, 2014-09-25, paskelbta TAR 2014-09-26, i. k. 2014-12923
Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimo Nr. T11-52 „Dėl Socialinės pašalpos teikimo ir Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų teikimo Klaipėdos rajono savivaldybėje tvarkos aprašų tvirtinimo“ dalinio pakeitimo