I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems Utenos rajono savivaldybės gyventojams tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką (prašymų-paraiškų priėmimo; trūkstamų dokumentų pateikimo; duomenų apie turtą pateikimo; piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo; prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo; neteisėtai gautos ar išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo; paskirtos, bet laiku neatsiimtos piniginės socialinės paramos, taip pat mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama piniginė socialinė parama, arba mirus vienam gyvenančiam asmeniui, paskirtos ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėtos piniginės socialinės paramos išmokėjimo procedūras); pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme (toliau – Įstatymas) nenumatytais atvejais (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu Įstatyme numatytas normatyvas; kompensuojamos Įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita) ir kuriems esant ši parama didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas; Utenos rajono savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) ir Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaromos kiekvienos seniūnijos socialinės paramos teikimo komisijos (toliau – Seniūnijos komisija) teises ir pareigas teikiant piniginę socialinę paramą.
Punkto pakeitimai:
Nr. TS-22, 2019-01-31, paskelbta TAR 2019-02-05, i. k. 2019-01727
2. Šis Aprašas parengtas vadovaujantis Įstatymu, kitais teisės aktais, patvirtintais įgyvendinant šį Įstatymą.
3. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Įstatyme vartojamas sąvokas.
4. Šis Aprašas taikomas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Utenos rajono savivaldybėje ir asmenims, nedeklaravusiems gyvenamosios vietos ir neįtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą savivaldybėje, tačiau faktiškai gyvenantiems Utenos rajono savivaldybėje, taip pat būstą nuomojantiems Utenos rajono savivaldybėje asmenims.
5. Šiuo Aprašu privalo vadovautis Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius (toliau – Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius), Savivaldybės administracijos seniūnijos, Utenos rajono socialinių paslaugų centras, energetines ir komunalines paslaugas teikiančios įmonės – UAB „Utenos šilumos tinklai“, UAB „Utenos vandenys“, UAB „Utenos butų ūkis“ ir kitos įmonės (toliau – paslaugas teikiančios įmonės) bei gyvenamąsias patalpas eksploatuojančios įmonės, įstaigos, organizacijos ir daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – bendrijos).
III SKYRIUS
KREIPIMASIS DĖL PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS
8. Dėl piniginės socialinės paramos bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo (toliau – nepasiturintys gyventojai) kreipiasi į Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrių (Utenio a. 4, 28503 Utena).
9. Neįgalūs asmenys, gyvenantys kaimiškose seniūnijose, kurių darbingumas 0-40 procentų arba kuriems nustatytas vidutinių ar didelių specialiųjų poreikių lygis, prašymus-paraiškas ir visus reikiamus dokumentus piniginei socialinei paramai gauti gali pateikti seniūnijos socialiniam darbuotojui pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, o nedeklaravę gyvenamosios vietos, bet įrašyti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Utenos rajono savivaldybėje, nedeklaravę ir neįtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, – pagal faktinę gyvenamąją vietą, kurios teritorijoje faktiškai gyvena. Tokiu atveju prašymą-paraišką ir dokumentus Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriui seniūnija pateikia per 5 darbo dienas nuo jų gavimo dienos.
10. Kreipdamiesi dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintys gyventojai pateikia:
10.1. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
10.2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ patvirtintos formos prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti ir jos priedus (toliau – prašymas-paraiška), kuriuose nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie:
10.2.1. save ir bendrai gyvenančius asmenis (SP-1 forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ (toliau – SP-1 forma);
10.2.2. veiklos pobūdį (SP-2 forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ (toliau – SP-2 forma);
10.2.3. Neteko galios nuo 2020-06-27
Papunkčio naikinimas:
Nr. TS-189, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-26, i. k. 2020-14108
10.2.4. gaunamas pajamas, nurodytas Įstatymo 17 straipsnyje, prie prašymo-paraiškos pridedant pažymas apie pajamas;
10.3. kitus piniginei socialinei paramai gauti būtinus dokumentus, kurių nėra duomenų bazėse, nurodytose Aprašo 16 punkte:
10.3.1. priklausomai nuo šeimos sudėties ir kitų aplinkybių, – vaiko (-ų) gimimo liudijimą (-us), santuokos ar ištuokos, mirties liudijimą ir kt.;
10.3.2. vaikų, vyresnių negu 16 metų amžiaus, pažymas apie mokymąsi;
10.3.3. pažymą apie nuomojamą iš valstybės žemės sklypą ar sutartį apie nuomojamą žemės sklypą iš fizinio ar juridinio asmens;
10.3.4. privalomo registruoti turto pirkimo-pardavimo ar dovanojimo sutartį, jei toks sandoris įvykdytas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi mėnesio 1 d.;
10.3.5. kompensacijų besikreipiantys asmenys pateikia sąskaitas iš UAB „Utenos šilumos tinklai“ ir UAB „Utenos vandenys“ dėl duomenų patikrinimo, mokėtojo kodo (energetinio kodo) įvedimo į socialinės paramos apskaitos sistemą „Parama“;
10.3.6. viešajame registre įregistruotą sutartį apie nuomojamą būstą;
10.3.7. patalpų savininko pažymą apie būste deklaruotus asmenis;
10.3.8. būsto inventorinę bylą, kai kreipiamasi dėl būsto šildymo kietu kuru išlaidų kompensacijos;
10.3.9. pažymą iš kompetentingos įstaigos (Vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos ministerijos, ambasados, konsulinio skyriaus ir kt.) apie gaunamas pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir kitų valstybių mokamas pensijas, išmokas;
10.3.10. pažymą apie individualios įmonės savininko pajamas, gautas iš šios įmonės apmokestinto pelno, ir mažosios bendrijos narių, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrųjų narių pajamas ir iš šių įmonių asmeniniams poreikiams gautas lėšas;
10.3.11. asmens, įsigijusio verslo liudijimą ar individualios veiklos vykdymo pažymą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą;
10.3.12. įmonės, įstaigos, organizacijos, vaikų išlaikymo fondo ar antstolio išduotą pažymą apie lėšas vaikui (vaikams) išlaikyti (kai nėra galimybės pateikti išvardintų pažymų – banko išrašą, pinigų perlaidas apie gaunamas lėšas vaikui išlaikyti);
10.3.13. pažymą apie įsiregistravimą kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje;
10.3.14. ieškinį dėl vaiko (vaikų) gyvenamosios vietos ir (ar) tėvystės nustatymo ir (ar) vaiko (vaikų) išlaikymo priteisimo arba dokumentą su teismo rezoliucija dėl bylos nagrinėjimo teisme arba teismo šaukimą, patvirtinantį aplinkybę, kad teisme yra nagrinėjama byla dėl tėvystės nustatymo ir vaiko (vaikų) išlaikymo priteisimo;
10.3.15. teismo nutartį dėl išlaikymo vaikui (vaikams) priteisimo arba teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (vaikų) išlaikymo;
10.3.16. teismo sprendimą dėl globėjo (rūpintojo) paskyrimo;
10.3.17. ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą dėl padarytos nusikalstamos veikos žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui;
10.3.18. sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie nėštumą, kai likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatytos gimdymo datos;
10.3.19. sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gydymo stacionare trukmę, nedarbingumo pažymėjimą ar medicininę pažymą;
10.3.20. sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad vaikas iki 8 metų negali lankyti ugdymo įstaigos;
10.3.21. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotą specialiųjų poreikių nustatymo pažymą;
10.3.22. pažymą, kad asmuo studijuoja aukštojoje mokykloje, įskaitant akademines atostogas dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, ar mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą antrai kvalifikacijai įgyti ir apie tai, ar gauna (negauna) stipendiją;
10.3.23. pažymą iš karinio vieneto, kuriame privalomosios pradinės karo tarnybos karys atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą;
10.3.24. kompetentingos institucijos pažymą apie bausmės atlikimą, sulaikymą, suėmimą, paieškos paskelbimą ar teismo pripažinimą nežinia kur esančiu;
10.3.25. kompetentingos institucijos dokumentą apie formaliojo švietimo įstaigų studijų baigimą;
10.3.26. gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaraciją;
10.3.27. kompetentingos įstaigos pažymą apie gaunamus dividendus, palūkanas;
10.3.28. dokumentą, patvirtinantį atsiskaitymą už būsto šildymą, geriamąjį ir karštą vandenį;
10.3.29. asmens banko atsiskaitomosios sąskaitos numerį;
10.3.30. kitus dokumentus, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti.
11. Įsiskolinusieji už būsto šildymą, karštą ir (ar) geriamąjį vandenį, kreipdamiesi dėl būsto šildymo, karšto ir (ar) geriamojo vandens išlaidų kompensacijų, turi pateikti sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo arba patvirtinančius dokumentus, kad teismo sprendimu priteistas įsiskolinimas dengiamas.
12. Prie prašymo-paraiškos pridedamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama arba, jeigu pajamų šaltinis yra pasikeitęs arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, pajamas to mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Visų prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą prašymą-paraišką pateikęs asmuo patvirtina savo parašu.
13. Neteko galios nuo 2020-06-27
Punkto naikinimas:
Nr. TS-189, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-26, i. k. 2020-14108
14. Neteko galios nuo 2020-06-27
Punkto naikinimas:
Nr. TS-189, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-26, i. k. 2020-14108
15. Prašymas-paraiška užregistruojamas pateikimo dieną ir prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui įteikiamas informacinis lapelis. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį. Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus, o dokumentų kopijas palieka asmens byloje.
16. Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus išmokų specialistas patikrina pateiktų duomenų teisingumą su Socialinės paramos informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenų bazėse (Gyventojų registro, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), Valstybės įmonės REGITRA, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Žemės ūkio transporto priemonių registro, Mokinių, Studentų registro, Ūkinių gyvūnų registro, Valstybinės mokesčių inspekcijos registro, Neįgalumo darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos) turima informacija ir atspausdina duomenų bazių išrašus. Jei asmens pateikti duomenys nesutampa su duomenų bazių išrašuose turimais duomenimis, išmokų specialistas kviečia pareiškėją patikslinti informacijos. Jei reikia, papildomai raštu užklausia valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų, kitų institucijų reikalingos informacijos.
Punkto pakeitimai:
Nr. TS-269, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-10-26, i. k. 2018-16834
17. Prašymas-paraiška gali būti pateikti asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, arba per atstovą.
18. Jeigu prašymas-paraiška siunčiamas paštu arba elektroniniu būdu, prie prašymo-paraiškos turi būti pridedamos visų reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka.
19. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. A1-35 „Dėl dokumentų, nustatytų Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, formų patvirtinimo“ (toliau – BTA) yra vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti.
191. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, nepasiturintiems gyventojams piniginės socialinės paramos mokėjimas pratęsiamas be atskiro prašymo skirti piniginę socialinę paramą, jeigu jie turi teisę į šią paramą, tačiau ne ilgiau negu iki mėnesio, kurį šalyje atšaukiama ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas arba sueina jų paskelbimo terminai, pabaigos.
Papildyta punktu:
Nr. TS-189, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-26, i. k. 2020-14108
IV SKYRIUS
SOCIALINĖS PAŠALPOS SKYRIMAS IR MOKĖJIMAS
20. Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu nepasiturintys gyventojai turi teisę į šią pašalpą.
21. Pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui, dėl tolesnio jos skyrimo nepasiturintys gyventojai turi teisę kreiptis per 2 mėnesius su prašymu-paraiška ir pateikti naujus dokumentus ir duomenis apie bendrai gyvenančius asmenis arba vieną gyvenantį asmenį bei jų (jo) pajamas. Socialinė pašalpa skiriama nuo prašymą-paraišką pateikusio asmens nurodyto vieno iš 2 mėnesių, einančių po socialinės pašalpos gavimo laikotarpio pabaigos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl socialinės pašalpos ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriama socialinė pašalpa, turi teisę gauti socialinę pašalpą pagal Įstatymo ir šio Aprašo nuostatas.
22. Jeigu pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui kreipiamasi vėliau kaip po 2 mėnesių nuo anksčiau paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpio pabaigos, socialinė pašalpa skiriama nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos.
23. Socialinė pašalpa gali būti skiriama ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, bet ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, jų (jo) pajamos ir turtas.
24. Socialinė pašalpa gali būti skiriama trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinoma, kad per tą laikotarpį nepasiturintys gyventojai neteks teisės į socialinę pašalpą arba jos dydis pasikeis (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita).
25. Jeigu dėl socialinės pašalpos kreipiamasi tą mėnesį, kurį pasikeičia bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis arba yra gauta vienkartinė išmoka ar už 2 ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, socialinė pašalpa nepasiturintiems gyventojams skiriama tik tam mėnesiui.
26. Jeigu socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita), paskirta socialinė pašalpa skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo.
27. Socialinė pašalpa skiriama Savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto asmens sprendimu.
28. Sprendimas dėl socialinės pašalpos skyrimo priimamas nurodant Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygą (sąlygas), kuriai (kurioms) esant paskirta socialinė pašalpa, ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos savivaldybės administracijos nustatyta tvarka.
29. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl socialinės pašalpos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu socialinė pašalpa neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir sprendimo apskundimo tvarka. Pateikti dokumentai grąžinami prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos.
30. Jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, Savivaldybės administracija, priėmusi sprendimą dėl elektroniniu būdu pateikto prašymo-paraiškos, tą pačią dieną priimtą sprendimą pateikia elektroninių paslaugų sistemos paslaugos teikimo eigos stebėsenos modulyje.
31. Socialinės pašalpos dydį apskaičiuoja Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius, vadovaudamasis Įstatymu ir šiuo Aprašu, naudodamasis socialinės paramos apskaitos sistema „Parama“.
VI SKYRIUS
KOMPENSACIJŲ SKYRIMAS IR TEIKIMAS
39. Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį nepasiturintys gyventojai įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio, jeigu nepasiturintys gyventojai kreipimosi dėl kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę gauti kompensacijas.
40. Jeigu pasibaigus paskirtos kompensacijos teikimo laikotarpiui dėl tolesnio jos skyrimo bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 3 mėnesius kreipiasi su prašymu-paraiška, pateikdami naujus dokumentus ir duomenis apie bendrai gyvenančius asmenis arba vieną gyvenantį asmenį bei jų (jo) pajamas, kompensacijos skiriamos nuo prašymą-paraišką pateikusio asmens nurodyto vieno iš 3 mėnesių, einančių po kompensacijų gavimo laikotarpio pabaigos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų metu ir laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę jas gauti.
41. Jeigu pasibaigus paskirtos kompensacijos teikimo laikotarpiui kreipiamasi vėliau kaip po 3 mėnesių nuo anksčiau paskirtos kompensacijos teikimo laikotarpio pabaigos, kompensacija skiriama šio Aprašo 39 punkte nustatyta tvarka.
42. Kompensacijos gali būti skiriamos ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, bet ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, jų (jo) pajamos ir turtas.
43. Kompensacijos gali būti skiriamos trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinoma, kad per tą laikotarpį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neteks teisės į kompensacijas arba jų dydis pasikeis (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita).
44. Jeigu kompensacijų teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita), paskirtos kompensacijos skiriamos iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo.
45. Jeigu dėl kompensacijų kreipiamasi tą mėnesį, kurį pasikeičia bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis arba yra gauta vienkartinė išmoka ar už 2 ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, kompensacijos bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui skiriama tik tam mėnesiui.
46. Jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius Savivaldybės administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija, jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo.
47. Duomenis Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriui apie asmenis, atsisakiusius dalyvauti daugiabučio namo modernizavimo programose, pateikia bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba modernizavimo programos įgyvendinimo administratorius.
48. Sprendimas dėl kompensacijų skyrimo priimamas nurodant Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygą (sąlygas), kuriai (kurioms) esant paskirta kompensacija, ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos Savivaldybės administracijos nustatyta tvarka.
49. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl kompensacijų skyrimo (neskyrimo) yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu kompensacijos neskiriamos, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pateikti dokumentai grąžinami prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos.
50. Jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, Savivaldybės administracija, priėmusi sprendimą dėl elektroniniu būdu pateikto prašymo-paraiškos, tą pačią dieną priimtą sprendimą pateikia elektroninių paslaugų sistemos paslaugos teikimo eigos stebėsenos modulyje.
51. Kompensuotini energijos ir kietojo ar kitokio kuro rūšių sąnaudų normatyvai ar faktinės sąnaudos būstui šildyti, geriamajam vandeniui pašildyti nustatomi vadovaujantis Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-116 „Dėl atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti“.
52. Kompensuojamos šios kietojo kuro rūšys ir tokia jų vidutinė kaina (įskaitant PVM), bet ne daugiau kaip už šildymo sezono laikotarpį:
52.1. mišrios malkos – 25,60 Eur/m3;
52.2. akmens anglis – 0,15 Eur/kg;
52.3. medienos briketai – 0,15 Eur/kg;
52.4. durpių briketai – 0,14 Eur/kg.
53. Aplankius nepasiturinčius gyventojus, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo ir karšto vandens ruošimo išlaidų kompensacijų naudojant Aprašo 52.2 – 52.4 papunkčiuose nurodytą kietąjį kurą, gyvenančius kaime, BTA, kuriame nurodoma kietojo kuro rūšis, surašo seniūnijų darbuotojai, Utenos mieste gyvenantiems nepasiturintiems gyventojams – Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir (ar) Savivaldybės administracijos darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, o patiriantiems socialinę riziką asmenims, auginantiems vaikus iki 18 metų ir įrašytiems į socialinės rizikos šeimų apskaitą – Utenos rajono socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai, dirbantys su šiomis šeimomis.
54. Jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, jų nepasiturinčiam gyventojui daugiabučio namo buto savininkui, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensacijas atnaujinamame būste pagal energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui, bet ne didesniam už Įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą, šildyti, šildymo ir nešildymo sezono metu apmokami kreditas ir palūkanos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį, juos pervedant Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensacijas, tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. D1-174/A1-116 „Dėl Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensacijas, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) nustatyta tvarka pagal su Savivaldybės administracija sudarytas sutartis taip:
54.1 būsto savininkas dėl kredito ir palūkanų apmokėjimo pateikia prašymą Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriui;
54.2. prašymą ir visus reikiamus dokumentus priėmęs Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus išmokų specialistas nustato nepasiturinčio gyventojo teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą, užpildydamas Formą dėl teisės į būsto šildymo išlaidų kompensacijas nustatymo, apmokant kreditą ir palūkanas (toliau – Forma), ir per 10 darbo dienų išduoda Pažymą dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą (toliau – Pažyma) arba raštu nurodo Pažymos neišdavimo priežastis ir sprendimo apskundimo tvarką. Šildymo ir nešildymo sezono metu Pažyma išduodama tokiam laikotarpiui, kuriam, vadovaujantis Įstatymu, nustatoma teisė į būsto šildymo išlaidų kompensacijas. Pasibaigus Pažymos galiojimo terminui nepasiturintys gyventojai pakartotinai kreipiasi pateikdami prašymą ir dokumentus;
54.3. Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius išduotą Pažymą, esant buto savininko rašytiniam sutikimui, pateikia bendrojo naudojimo objektų valdytojui (daugiabučio namo savininkų bendrijai, UAB „Utenos butų ūkis“ ar kt.), savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriui arba kreditą suteikusiai institucijai;
54.4. bendrojo naudojimo objektų valdytojas, gavęs daugiabučio namo buto (-ų) savininko (-ų) Pažymas, rengia Paraišką kreditui, paimtam daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanoms, tenkančioms asmenims, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensacijas, apmokėti (toliau – Paraiška). Formos, Pažymos, ir Paraiškos formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. D1-174/A1-116 „Dėl Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensacijas, tvarkos aprašo patvirtinimo“.
54.5. Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius, gavęs Tvarkos aprašo 18 punkte nurodytą paraišką ir kitus Tvarkos aprašo 18 ir 19 punktuose nurodytus dokumentus, patikrina, ar paraiškoje nurodytas buto savininkas turi teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą, įvertina, ar mokėtina kredito suma už pažymoje nurodytą laikotarpį atitinka Tvarkos aprašo 9 punkte nurodytą kredito grąžinimo grafike nurodytą sumą už laikotarpį, kuriam nustatyta buto savininko teisė į kredito ir palūkanų apmokėjimą, ir apskaičiuotą apmokėti kredito ir palūkanų sumą per 10 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos perveda į paraiškoje nurodytą butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitą.
55. Asmenims, įsiskolinusiems už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį, kompensacijos skiriamos, jei su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą. Šiuo atveju:
55.1. Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius išduoda pažymą skolininkams apie jų pajamas dėl skolos grąžinimo sutarties sudarymo;
55.2. skolos grąžinimo sutartis sudaroma 3 mėnesiams (nedirbančių pensininkų ir neįgaliųjų šeimoms, kuriose nėra darbingų šeimos narių, – 6 mėnesiams) ir anksčiau laiko keičiama tik pasikeitus šeimos sudėčiai ar pajamoms. Skolos grąžinimo sutartis nekeičiama anksčiau laiko dėl sutarties sąlygų nevykdymo (nemokant skolos arba eilinių mokesčių kiekvieną mėnesį);
55.3. jei kompensacijos skiriamos už du praėjusius mėnesius iki kreipimosi, tai šeimai, įsiskolinusiai už buto šildymą, geriamą bei karštą vandenį, kompensacijos pradedama skaičiuoti nuo skolos grąžinimo sutarties sudarymo mėnesio, jeigu anksčiau sudaryta skolos grąžinimo sutartis buvo vykdoma.
56. Kompensacijos gali būti teikiamos:
56.1. pinigais, nepasiturintiems gyventojams, kurie būstą šildo ir karštą vandenį ruošia patys naudodami kitą kurą, pagal Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus sudarytus žiniaraščius, pervedant kompensacijų sumas į gyventojų asmenines sąskaitas Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke ar išmokant per išmokų pristatymo ir išmokėjimo įstaigas, parinktas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka;
56.2. apskaičiuotą kompensacijų sumą pervedant į energiją, geriamąjį ir karštą vandenį tiekiančių įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose, pagal paslaugų teikimo sutartis;
56.3. nepasiturintiems gyventojams, patiriantiems socialinę riziką, kurie būstą šildo ir karštą vandenį ruošia patys naudodami kitą kurą, kompensacijos mokėjimo klausimas, atsižvelgus į socialinio darbuotojo BTA išdėstytas rekomendacijas, svarstomas Seniūnijos komisijoje ir kompensacijos teikiamos nepinigine forma, apskaičiuotą kompensacijų sumą pervedant į paslaugą teikiančios įmonės ar kito kuro tiekėjo atsiskaitomąsias sąskaitas banke.
57. Kai būsto šildymui ir karšto vandens ruošimui naudojamos kitos kuro ir energijos rūšys (kietas kuras, dujos, elektros energija), kompensacijų dydį, vadovaudamiesi Įstatymu ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintomis formomis, apskaičiuoja:
57.1. UAB „Utenos šilumos tinklai“, kai būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojamos gamtinės dujos. Apskaičiuotas kompensacijas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui išmoka Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius pagal pateiktą apskaičiavimą;
57.2. Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius, kai būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojamas kietas kuras ir elektros energija. Kai būstas šildomas elektra, išlaidos kompensuojamos tik tais atvejais, kai toks būsto šildymas pagal projektą įrengtas statant namą, taip pat kai tokia šildymo įranga sumontuota vėliau pagal projektus, suderinus su elektros energijos tiekėjais. Gyventojai už kiekvieną praėjusį mėnesį, už kurį skirtos kompensacijos, iki einamojo mėnesio 10 dienos pateikia Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriui duomenis (pagal atsiskaitomąją sąskaitą arba atsiskaitymo knygelę) apie atsiskaitymą už suvartotą elektros energiją (mokėtas sumas, suvartotą elektros energijos kiekį, nustatytus elektros tarifus) ir (ar) įsiskolinimą (nurodant įsiskolinimo laikotarpį).
Punkto pakeitimai:
Nr. TS-31, 2020-01-30, paskelbta TAR 2020-01-31, i. k. 2020-02231
58. Kai šiluma, geriamas ir karštas vanduo tiekiami centralizuotai, duomenis kompensacijoms skaičiuoti (vardinius sąrašus ir elektroninių duomenų failus) Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius perduoda UAB „Utenos šilumos tinklai” ir UAB „Utenos vandenys” pagal su Savivaldybės administracija sudarytas sutartis iki kiekvieno einamo mėnesio 25 d. Sąrašuose atskirai pažymimi asmenys, kuriems kompensacijos paskirtos pagal Įstatymo 23 straipsnio 3 dalį.
Punkto pakeitimai:
Nr. TS-31, 2020-01-30, paskelbta TAR 2020-01-31, i. k. 2020-02231
59. Daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijoms, kitoms įstaigoms ar įmonėms, kurios skaičiuoja kompensacijas, Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos formos pažymas apie nepasiturinčių gyventojų teisę į kompensacijas pateikia pats pareiškėjas.
60. Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, kitos įstaigos ar įmonės, pažymas apie apskaičiuotas kompensacijas už būstų šildymą, karštą bei geriamąjį vandenį kas mėnesį pateikia UAB „Utenos šilumos tinklai“, UAB „Utenos vandenys“ pagal 1, 2, 3 priedus, o vardinius kompensacijų gavėjų sąrašus ne vėliau kaip iki kiekvieno ketvirčio paskutinės darbo dienos – Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriui pagal 5 priedą.
61. UAB „Utenos šilumos tinklai“, UAB „Utenos vandenys“ kiekvieną mėnesį Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriui pagal su Savivaldybės administracija sudarytas sutartis pateikia kompensacijas gavusių asmenų vardinius sąrašus (raštu ir elektroninių duomenų failais) ir paraišką lėšoms už suteiktas kompensacijas pagal 4 priedą.
62. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensacijų teikimo laikotarpiu pakeitus deklaruotą gyvenamąją vietą (jei deklaruotos gyvenamosios vietos neturi – savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena) arba nuomojamą būstą, ankstesnėje savivaldybėje kompensacijų teikimas nutraukiamas išmokėjus už tą mėnesį, kurį buvo pakeista deklaruota gyvenamoji vieta (jei deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybė, kurios teritorijoje gyveno) arba nuomojamas būstas. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie dėl kompensacijų nustatyta tvarka kreipiasi į naujos deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę (jei deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybę, kurios teritorijoje faktiškai apsigyvena) arba savivaldybę, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, ši parama teikiama vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi.
63. Kompensacijos teikiamos už kiekvieną praėjusį mėnesį. Būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojant kietąjį ar kitokį kurą, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos, kompensacijos teikiamos už praėjusį mėnesį arba iš karto už visą kompensacijų skyrimo laikotarpį. Paskirtos, bet laiku neatsiimtos kompensacijos išmokamos, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį kompensacijos buvo paskirtos.
64. Mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokamos kompensacijos, šiems bendrai gyvenantiems asmenims paskirta ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėtos kompensacijos, jeigu dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po kompensacijas gavusio asmens mirties dienos, išmokamos mirusįjį laidojusiam vienam iš bendrai gyvenančių asmenų, pateikus laisvos formos prašymą ir medicininį mirties liudijimą, kai asmens mirtis neįregistruota Lietuvos Respublikos gyventojų registre, o jeigu tokio bendrai gyvenančio asmens nėra, pervedamos į vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) vardu atidarytą sąskaitą banke. Mirus vienam gyvenančiam asmeniui, kompensacijos teikimas nutraukiamas nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį kompensacijos neišmokamos.
65. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuotos kompensacijos, mažesnės kaip 0,29 Eur, neišmokamos.
VII SKYRIUS
PAGRINDAI, KURIEMS ESANT PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA DIDINAMA, MAŽINAMA, SUSTABDOMA, NUTRAUKIAMA AR ATNAUJINAMAS JOS MOKĖJIMAS
66. Socialinė pašalpa didinama:
66.1. nepasiturintiems gyventojams, pateikus prašymą-paraišką dėl socialinės pašalpos papildomos dalies skyrimo, papildomai skiriama Įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nustatyto dydžio socialinė pašalpa, jeigu vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys atitinka visas šias sąlygas:
66.1.1. vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba (dirbo) Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiką ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
66.1.2. iki įsidarbinimo Aprašo 66.1.1 papunktyje nurodyti asmenys buvo įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau, negu nustatyta Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba dirbo užimtumo didinimo programoje numatytus darbus;
66.1.3. bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;
66.1.4. prašymas-paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus pateiktas ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo.
Papunkčio pakeitimai:
Nr. TS-22, 2019-01-31, paskelbta TAR 2019-02-05, i. k. 2019-01727
Nr. TS-189, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-26, i. k. 2020-14108
66.2. Mirus vienam iš tėvų ir likusiam vienam tėvui (motinai), auginančiam vaiką (vaikus) ir (ar) įvaikį (įvaikius), socialinė pašalpa skiriama papildomai 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 12 mėnesių iki tėvo (motinos) mirties, vidutiniam dydžiui, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius po prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio, jeigu likęs vienas iš tėvų atitinka šias sąlygas:
66.2.1. bendrai gyvenantys asmenys buvo socialinės pašalpos gavėjai bent 1 mėnesį per paskutinius 3 mėnesius iki vieno iš tėvų mirties;
66.2.2. vienas iš tėvų mirė ne anksčiau kaip prieš 3 mėnesius iki kreipimosi dienos.
67. Darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims (išskyrus Aprašo 68 punkte nurodytus atvejus) socialinės pašalpos, apskaičiuotos pagal Įstatymo 9 straipsnį, dydis yra mažinamas:
67.1. 20 procentų – kai socialinė pašalpa mokama nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių;
67.2. 30 procentų – kai socialinė pašalpa mokama nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių;
67.3. 40 procentų – kai socialinė pašalpa mokama nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių;
67.4. 50 procentų – kai socialinė pašalpa mokama nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių;
67.5. gavusiems socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių Aprašo 67.4 papunktyje nustatyto dydžio socialinė pašalpa skiriama nepinigine forma, kol šioje dalyje nurodyti asmenys nedirbs (taip pat savarankiškai nedirbs) arba nedalyvaus Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius.
68. Darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims socialinės pašalpos dydis nemažinamas esant bent vienam iš šių atvejų, kai jie:
68.1. nedirba dėl priežasčių, nurodytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 punktuose;
68.2. Aprašo 67.1 – 67.5 papunkčiuose nurodytu socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu negavo Užimtumo tarnybos ar kitos valstybės valstybinės įdarbinimo tarnybos pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
68.3. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauja Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) Savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje.
Punkto pakeitimai:
Nr. TS-269, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-10-26, i. k. 2018-16834
69. Aprašo 67.1 - 67.5 papunkčiuose numatyti socialinės pašalpos gavimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti nuo 2013 m. birželio 1 d.
70. Aprašo 67 punkte nustatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa. Jeigu Aprašo 67 punkte nurodyti asmenys dirbo (savarankiškai dirbo) arba dalyvavo Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) Savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, Aprašo 67 punkte numatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo mėnesio, kurį šios aplinkybės atsirado, pirmos dienos.
Punkto pakeitimai:
Nr. TS-269, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-10-26, i. k. 2018-16834
71. Įstatymo nustatyta tvarka įvertinus nepasiturinčių gyventojų turtą ir pajamas pagal Įstatyme nustatytus piniginės socialinės paramos dydžius, Komisijos siūlymu, Įstatyme nenustatytais atvejais piniginė socialinė parama gali būti skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims:
71.1. nenutraukusiems santuokos, tačiau gyvenantiems skyrium sutuoktiniams;
71.2. kai vienas iš sutuoktinių yra dingęs be žinios, žuvęs ar miręs, o likęs sutuoktinis neturi tai patvirtinančių dokumentų;
72. Priimtas sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo gali būti sustabdytas, gavus informaciją, kad asmuo gauna nelegalias pajamas, pateikė ne visus ir neteisingus duomenis, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą ar jos dydžiui, ar paaiškėjus kitoms Įstatyme numatytoms aplinkybėms. Piniginės socialinės paramos teikimas gali būti atnaujinamas tik gavus atsakymą iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių institucijų ar kitų institucijų.
73. Piniginės socialinės paramos teikimas sustabdomas, kai paramos teikimo laikotarpiu būtina nustatyti faktą, ar asmuo tebeatitinka sąlygas, kurioms esant turi teisę į piniginę socialinę paramą, piniginės socialinės paramos teikimas atnaujinamas išsiaiškinus ir nustačius asmens teisę į piniginę socialinę paramą.
74. Jeigu vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų laikotarpiu, už kurį skiriama ir (ar) mokama piniginė socialinė parama, nutraukė registraciją Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje, išskyrus įsidarbinimo atvejį, arba registracija Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje jam buvo nutraukta, piniginė socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui neskiriama arba paskirtosios mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po šių aplinkybių atsiradimo. Šiems asmenims, kai jie yra Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys, piniginė socialinė parama skiriama, jeigu jie ne trumpiau kaip 3 mėnesius registruoti Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje. Ši nuostata netaikoma, jeigu per šiame punkte nurodytą laikotarpį vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ar pradeda dirbti savarankiškai ir dirba ne trumpiau kaip 1 mėnesį arba dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams po paskutinio piniginės socialinės paramos gavimo laikotarpio.
Punkto pakeitimai:
Nr. TS-269, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-10-26, i. k. 2018-16834
75. Jei piniginės socialinės paramos gavėjas nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 5 punkte numatytos pareigos Savivaldybės administracijos (seniūnijų), Utenos rajono socialinių paslaugų centro socialiniams darbuotojams ir (ar) kitiems Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotiems Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, Savivaldybės administracijos darbuotojams pagal Aprašo 83 punktą sudaryti galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, piniginės socialinės paramos teikimas gali būti sustabdytas 2 kartus neradus nedirbančio (taip pat savarankiškai nedirbančio) asmens namuose, išskyrus atvejus, kai tai įvyksta dėl objektyvių priežasčių (ligos, artimo asmens slaugos, darbo paieškos ir pan. atveju), ir apie tai buvo pranešta Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriui, ir tai užfiksavus BTA. Teikimas gali būti atnaujinamas tik sudarius galimybę patikrinti buities ir gyvenimo sąlygas, įvertinus aplinkybes dėl ko tai įvyko, nuo sprendimo sustabdyti piniginės socialinės paramos mokėjimą priėmimo mėnesio pirmos dienos, jei atitinka Įstatymo 21 straipsnio 2 ir 5 dalies nuostatas.
76. Piniginės socialinės paramos teikimas gali būti sustabdomas, nutraukiamas, atnaujinamas kitais atvejais, kaip tai numatyta Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte, esant motyvuotai Seniūnijos komisijos rekomendacijai.
77. Sprendimą dėl piniginės socialinės paramos sustabdymo, nutraukimo ir piniginės socialinės paramos teikimo atnaujinimo priima Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo.
VIII SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS PAREIGOS IR TEISĖS TEIKIANT PINIGINĘ SOCIALINĘ PARAMĄ
78. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo:
78.1. derinti socialinės pašalpos teikimo bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, formas – nepinigine forma ir pinigais – Aprašo 32 punkte numatytais būdais. Socialinės pašalpos dydis pinigais negali viršyti 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio, išskyrus atvejus, kai atvejo vadybininkas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą, rekomenduoja didesnę kaip 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio sumą mokėti piniginėmis lėšomis, o kai atvejo vadyba netaikoma, – atsižvelgiant į socialinio darbuotojo, dirbančio su asmenimis, patiriančiais socialinę riziką, rekomendaciją;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. TS-224, 2019-08-29, paskelbta TAR 2019-09-03, i. k. 2019-13893
78.2. kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, teikti Aprašo 56.2 – 56.3 papunkčiuose nustatytu būdu;
78.3. 6 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų 6 mėnesius neteikti bendrai gyvenantiems asmenims ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą, iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;
78.4. 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ir kompensacijų ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą vienam gyvenančiam asmeniui iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informaciją apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;
78.5. kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, įsiskolinusiems už būsto šildymą, karštą ar geriamąjį vandenį, teikti Aprašo 56.2 papunktyje nustatytu būdu, jeigu atitinka Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimą;
78.6. neskirti kompensacijų, nutraukti jų teikimą įsiskolinusiems už būsto šildymą, geriamąjį ar karštą vandenį bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie nevykdo Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo;
78.7. kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus pagrįstam įtarimui, kad yra pateikti neteisingi duomenys arba jie nuslėpti, pareikalauti, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruotų turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – Gyventojų turto deklaravimo įstatymas) nustatyta tvarka, ir informuoti nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas dėl galimai nelegaliai gautų ar gaunamų pajamų ir (ar) nelegalaus darbo ar neteisėtos veiklos, susijusios su pajamų gavimu;
78.8. kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti BTA, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas.
79. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę:
79.1. darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į jų darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius socialinę pašalpą bendra Įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius socialinę pašalpą pagal Įstatymo 23 straipsnio 2 ir (ar) 3 dalis, ir nedalyvaujančius aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse ir (ar) Savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, kas mėnesį pasitelkti Savivaldybės administracijos organizuojamai visuomenei naudingai veiklai atlikti vadovaujantis Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 „Dėl Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti Utenos rajono savivaldybės administracijoje procedūrų aprašu, patvirtintu Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. AĮ-140 „Dėl Gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti Utenos rajono savivaldybės administracijoje procedūrų aprašo patvirtinimo:
Papunkčio pakeitimai:
Nr. TS-269, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-10-26, i. k. 2018-16834
79.1.1. nepasiturintiems gyventojams visuomenei naudingos veiklos trukmė negali viršyti 40 val./mėn.;
79.1.2. darbingo amžiaus nedirbantiems bendrai gyvenantiems asmenims, gaunantiems socialinę pašalpą pagal Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą, atliekamos visuomenei naudingos veiklos trukmė per mėnesį nustatoma lygiomis dalimis, atsižvelgiant į bendrą apskaičiuotą socialinės pašalpos dydį per mėnesį. Atlikus visuomenei naudingą veiklą Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį, kurios pavyzdinė forma patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 „Dėl Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo patvirtinimo“, asmuo turi pateikti Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriui per 3 mėnesius nuo mėnesio, už kurį atliekama visuomenei naudinga veikla.
Papunkčio pakeitimai:
Nr. TS-31, 2020-01-30, paskelbta TAR 2020-01-31, i. k. 2020-02231
79.2. 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka - išmokėta ne didesnė negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar asmens raštu pateiktu sutikimu yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį. Jeigu nėra šiame papunktyje nurodytų išimčių, socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;
79.3. 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu jis nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka - išmokėta ne didesnė negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar asmens raštu pateiktu sutikimu yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį;
79.4. jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą(formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki pareigos bus įvykdytos;
79.5. jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki šios pareigos bus įvykdytos;
79.6. Neteko galios nuo 2020-06-27
Papunkčio naikinimas:
Nr. TS-189, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-26, i. k. 2020-14108
79.7. Neteko galios nuo 2020-06-27
Papunkčio naikinimas:
Nr. TS-189, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-26, i. k. 2020-14108
79.8. 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą darbingo amžiaus darbingam vienam gyvenančiam asmeniui arba darbingo amžiaus darbingiems bendrai gyvenantiems asmenims, kurie dirba savarankiškai ir (ar) vykdo nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą ir kuriems ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiama piniginė socialinė parama, jeigu jie prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos veiklos gavo mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį. Šiuo atveju socialinė pašalpa gali būti skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;
79.9. Neteko galios nuo 2020-06-27
Papunkčio naikinimas:
Nr. TS-189, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-26, i. k. 2020-14108
79.10. patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius BTA, neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena, arba kartu su vienu gyvenančiu asmeniu arba bendrai gyvenančiais asmenimis būste nuolat faktiškai gyvena asmuo (asmenys), kuris (kurie) nėra deklaravęs (deklaravę) gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja;
79.11. papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių jų teisę į piniginę socialinę paramą;
79.12. siekiant įvertinti piniginės socialinės paramos veiksmingumą, tikrinti pagal poreikį piniginės socialinės paramos gavėjų buities ir gyvenimo sąlygas, turimą turtą, užimtumą, tačiau ne rečiau kaip 1 kartą per 12 mėnesių, atsižvelgiant į rizikos faktorius, kai:
79.12.1. vienas gyvenantis asmuo yra nuo 25 iki 45 metų amžiaus ir ne mažiau kaip 12 mėnesių gauna piniginę socialinę paramą;
79.12.2. yra vienas vaiką (-us) auginantis asmuo ir vaikui (-ams) nenustatyta tėvystė;
79.12.3. vieno gyvenančio asmens arba vieno iš bendrai gyvenančių asmenų gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos nesiekia minimalios mėnesinės algos, išskyrus atvejus, kurie nurodyti Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalyje;
79.12.4. asmens (bendrai gyvenančių asmenų) deklaruota gyvenamoji vieta nesutampa su jų nurodoma faktine gyvenamąja vieta;
79.12.5. piniginę socialinę paramą gauna asmenys, nurodyti Aprašo 79.6, 79.8, 79.9, 79.10, 80 punktuose.
79.13. nereikalauti iš piniginę socialinę paramą gaunančių nepasiturinčių gyventojų iš naujo pateikti tų duomenų, kurie iki pakartotinio kreipimosi yra nepasikeitę;
79.14. pasitelkti bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovus ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narius, ir (ar) seniūnaičius, ir (ar) kitus suinteresuotus asmenis dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ir teikti socialines paslaugas Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 2, 3, 4, 5, 6 punktuose ir 3 dalyje numatytais atvejais;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. TS-269, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-10-26, i. k. 2018-16834
79.15. socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 d. bendrai gyvenantiems asmenims, o vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims ir neturintiems vaikų (įvaikių), skirti nepinigine forma pagal Aprašo 32.2.6 papunktį, kai:
79.15.1. yra skolingi (skolingas) už vietinės rinkliavos komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagal gautus skolininkų sąrašus. Socialinės pašalpos teikimas Įstatyme numatyta bendra tvarka atnaujinamas nuo skolos apmokėjimo mėnesio pirmos dienos;
79.15.2. yra skolingi (skolingas) Utenos rajono savivaldybei už socialinio būsto nuomą. Socialinė pašalpa teikimas Įstatyme numatyta bendra tvarka atnaujinamas nuo skolos apmokėjimo mėnesio pirmos dienos arba kai asmenys sudaro sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo ir ją vykdo;
79.16. jeigu iš atsakingų institucijų yra gauta informacija, kad bendrai gyvenantys asmenys neužtikrina auginamo vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) privalomo ir valstybės garantuojamo ugdymo iki 16 metų pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas, socialinę pašalpą nuo kito mėnesio skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, iki pareigos bus įvykdytos;
79.17. bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kuriam paskirta socialinė pašalpa, tačiau dėl vaikų nepriežiūros jų vaikai (vaikas) apgyvendinti kūdikių namuose, vaikų namuose, pas globėją ir kt., socialinę pašalpą tėvams mokėti 50 procentų dydžio pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas);
79.18. 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos ar 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 7 punkte nustatytos pareigos. Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma).
Papildyta papunkčiu:
Nr. TS-269, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-10-26, i. k. 2018-16834
80. Patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius BTA bei atsižvelgus į Seniūnijos komisijos rekomendacijas priimamas vienas iš šių sprendimų:
80.1. skirti socialinę pašalpą, jeigu vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka Įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nustatyto reikalavimo;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. TS-189, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-26, i. k. 2020-14108
80.2. skirti kompensacijas, jeigu išlaidos už būsto šildymą, už faktinį geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį atitinka Įstatymo 11 straipsnyje nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesius per 12 kalendorinių mėnesių;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. TS-189, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-26, i. k. 2020-14108
80.3. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją už didesnį, negu nustatyta Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte, naudingojo būsto ploto normatyvą;
80.4. skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas;
80.5. skirti socialinę pašalpą bendrai gyvenantiems asmenims atskirai, kai santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu yra ginčas;
80.6. skirti socialinę pašalpą, jeigu vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį yra lygios 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio arba bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 procentų viršija 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio, arba apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė už Įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje nustatytą dydį ir bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo atitinka Įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nustatytą reikalavimą: vienam gyvenančiam asmeniui ir dviem bendrai gyvenantiems asmenims – 25 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims – 50 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; penkiems ir daugiau – 70 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. TS-189, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-26, i. k. 2020-14108
80.7. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės teise turimame būste arba nuomojasi būstą, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos arba atskira gyvenamoji patalpa, kai bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesius per 12 kalendorinių mėnesių;
80.8. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, jeigu daugiabučio namo buto savininkas neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesius per 12 kalendorinių mėnesių;
80.9. skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kai jiems piniginė socialinė parama neskiriama Įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytu atveju;
80.10. skirti piniginę socialinę paramą kaip vienam gyvenančiam asmeniui pilnamečiui vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant laikotarpį nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių);
80.11. skirti socialinę pašalpą ypatingais atvejais, kai bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens sunki materialinė padėtis;
80.12. skirti socialinę paramą kitais nenumatytais atvejais (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu Įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos Įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos).
Papunkčio pakeitimai:
Nr. TS-22, 2019-01-31, paskelbta TAR 2019-02-05, i. k. 2019-01727
81. Vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa skiriama vadovaujantis Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. TS-269, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-10-26, i. k. 2018-16834
Nr. TS-22, 2019-01-31, paskelbta TAR 2019-02-05, i. k. 2019-01727
82. Aprašo 80 punkte numatytais atvejais piniginė socialinė parama gali būti paskirta tik patikrinus pareiškėjo buities ir gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašius BTA, apsvarsčius prašymą Seniūnijos komisijos posėdyje.
83. Iš anksto informavę ir aplankę pareiškėjus, gyvenančius kaime, BTA surašo seniūnijų darbuotojai, pasitelkdami Seniūnijos komisijos narius, Utenos mieste – Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir (ar) Savivaldybės administracijos darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, o patiriantiems socialinę riziką asmenims, auginantiems vaikus iki 18 metų ir įrašytiems į socialinės rizikos šeimų apskaitą – Utenos rajono socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai, dirbantys su šiomis šeimomis. BTA pateikiama rekomendacija dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo) ir (ar) mokėjimo (teikimo) formos. Gyvenimo sąlygos netikrinamos, jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvena nakvynės namuose, krizių centruose ar kitose laikino gyvenimo vietose, tačiau įstaigos turi teisę Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriui teikti siūlymą dėl piniginės socialinės paramos mokėjimo formos.
84. Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus specialistai, kai kyla abejonių dėl piniginės socialinės paramos skyrimo nepasiturintiems gyventojams pagrįstumo, veiksmingumo ar kitais panašiais atvejais skiriant paramą pagal šio Aprašo 79 punktą, kreipiasi į Seniūnijos komisiją apsvarstyti ir pateikti Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriui motyvuotą rekomendaciją dėl socialinės pašalpos skyrimo, neskyrimo, didinimo, mažinimo, sustabdymo, atnaujinimo, nutraukimo.
85. Rekomendacinį sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo) šio Aprašo 80 punkte numatytais atvejais ir Aprašo 79 punkte esant ginčytinai situacijai – socialinės pašalpos dydžio pinigais ir nepinigine forma nustatymo, socialinės paramos teikimo būdų asmenims, patiriantiems socialinę riziką, ir kitais šiame Apraše nenumatytais atvejais, priima Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinta Utenos rajono savivaldybės piniginės socialinės paramos teikimo komisija (toliau – Komisija), atsižvelgdama į Seniūnijos komisijos rekomendaciją.
86. Tuo atveju, kai Komisija teikia pasiūlymą neskirti piniginės socialinės paramos pagal Aprašo 76 punktą, Komisijos posėdžio protokole nurodomas tokio pasiūlymo motyvas.
87. Sprendimą dėl socialinės pašalpos skyrimo (neskyrimo) priima Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo.
IX SKYRIUS
SENIŪNIJOS SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMO KOMISIJOS
KOMPETENCIJA
88. Seniūnijos komisijos sudėtis ir veiklos nuostatai tvirtinami Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
89. Seniūnijos komisija veikia visuomeniniais pagrindais.
90. Seniūnijos komisijos funkcijos:
90.1. gavus iš Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus pateiktus piniginės socialinės paramos gavėjų sąrašus, analizuoti probleminius atvejus (piktnaudžiavimo, neteisingo duomenų pateikimo, paramos teikimo socialinę riziką patiriantiems asmenims, piniginės socialinės paramos teikimo formą ir kt.), paramos skyrimo (neskyrimo) kitais atvejais klausimus;
90.2. kviestis piniginės socialinės paramos gavėjus pokalbiui;
90.3. dalyvauti tikrinant bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;
90.4. teikti rekomendacijas dėl piniginės socialinės paramos teikimo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui;
90.5. teikti rekomendacijas dėl kreipimosi į nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas.
91. Seniūnijos komisija turi teisę pasitelkti bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovus ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narius, ir (ar) seniūnaičius, ir (ar) kitus suinteresuotus asmenis dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ir teikimo.
92. Bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės nariai, ir (ar) seniūnaičiai, ir (ar) kiti suinteresuoti asmenys turi teisę:
92.1. dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo) ir (ar) teikimo būdo, ir tikrinant bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;
92.2. teikti informaciją dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo) ir (ar) teikimo būdo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui.
93. Bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų pareigos:
93.1. vadovautis Įstatymo 3 straipsnyje nurodytais piniginės socialinės paramos teikimo principais;
93.2. informuoti apie pastebėtus piktnaudžiavimo socialine pašalpa ir socialinės pašalpos naudojimo ne pagal paskirtį atvejus;
93.3. dalyvauti Socialinės paramos teikimo komisijos organizuojamuose posėdžiuose.
94. Seniūnijos komisija posėdžiauti renkasi pagal poreikį, bet ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Kiekvienas posėdis protokoluojamas ir kiekvienam svarstytam atvejui priimama motyvuota rekomendacija dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, neskyrimo, didinimo, mažinimo, sustabdymo, atnaujinimo, nutraukimo. Protokolus pasirašo Seniūnijos komisijos pirmininkas (posėdžio pirmininkas), sekretorius ir visi posėdyje dalyvavę Seniūnijos komisijos nariai.
95. Protokolo nuorašas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikiamas Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriui.
96. Seniūnijos komisija vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, šiuo Aprašu, savo veiklos nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais piniginės socialinės paramos teikimo principus ir nuostatas.
97. Seniūnijos komisijos nariai privalo pasirašyti pasižadėjimą dėl informacijos
konfidencialumo užtikrinimo.
