2001-05-00

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2020 m. spalio 19 d.

įsakymu Nr. V-2297

NEATLYGINTINOS KRAUJO DONORYSTĖS PROPAGAVIMO 2021–2025 METŲ PROGRAMA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo 2021–2025 metų programa (toliau – programa) nustato neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo tikslus ir uždavinius, priemones, programos vertinimo kriterijus ir siekiamus neatlygintinos kraujo donorystės rezultatus.

2. Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad valstybė remia neatlygintiną donorystę.

3. Programoje vartojamos sąvokos:

3.1. Nuolatinis kraujo ir jo sudėtinių dalių donoras – asmuo, reguliariai (ne rečiau kaip 2 kartus per pastaruosius 24 mėn., iš kurių 1 kartą – per pastaruosius 12 mėn.) duodantis kraujo ar jo sudėtinių dalių.

3.2. Kitos programoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatyme ir kituose teisės aktuose.

II SKYRIUS

SITUACIJOS ANALIZĖ

4. Konvencijos dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos srityje, kurią Lietuvos Respublika pasirašė 1997 m. balandžio 4 d. ir kuri įsigaliojo 2003 m. vasario 1 d., 21 straipsnyje nustatyta, kad „žmogaus kūnas ir jo dalys neturi būti finansinės naudos šaltinis“. Aiškinamajame konvencijos rašte yra pabrėžta, kad ši nuostata taikoma ir kraujo atžvilgiu.

5. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) dokumentuose: Melburno deklaracijoje dėl 100 % neatlygintinos kraujo ir jo sudėtinių dalių donorystės; Globalioje strategijoje siekiant 100 % neatlygintinos kraujo donorystės (The Melbourne Declaration on 100 % voluntary non-remunerated donation of blood and blood components, 11 June 2009; Towards 100 % voluntary blood donation, A global framework for action, 2010) rekomenduojama, kad visose šalyse nuo 2020 m. kraujo komponentai būtų ruošiami tik iš neatlygintinų donorų kraujo. PSO duomenimis, pagrindinis motyvas neatlygintinai donorystei skatinti – kraujo saugumo užtikrinimas. Asmenys, duodantys kraujo ar jo sudėtinių dalių ne dėl piniginės kompensacijos, neturi motyvacijos slėpti savo gyvenimo būdo, rizikos faktorių bei sveikatos būklės.

6. 2012 m. balandžio 1 d. savo veiklą pradėjęs Kraujo donorų registras (toliau – Registras), kurio valdytoja – Sveikatos apsaugos ministerija, tvarkytojai – Higienos institutas ir kraujo donorystės įstaigos, neabejotinai didina kraujo donorystės saugumą ir teikia patikimą statistinę informaciją.

7. 2012 m. rugsėjo 18 d. pasirašytas visų kraujo donorystės įstaigų ir nevyriausybinių donorų organizacijų susitarimas dėl bendradarbiavimo propaguojant neatlygintiną kraujo donorystę. Susitarta bendradarbiauti skleidžiant neatlygintinos kraujo donorystės idėją ir skatinant neatlygintiną kraujo donorystę visomis visuotinai priimtinomis esamomis ir naujomis priemonėmis; bendrauti etiškai, teikti tik teisingą informaciją apie kraujo donorystės veiklą.

8. 2019 m. atliktos tarptautinės studijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių gyventojų kraujo donorystės paskatų duomenimis, pagrindiniai veiksniai, skatinantys duoti kraujo ar kraujo sudėtinių dalių, yra altruistiniai: pagalbos reikalingumas šeimos nariui, giminaičiui ar draugui (77 proc. donorų, 82 proc. būsimų donorų), pagalbos reikalingumas ligoniui (76 proc. donorų, 73 proc. būsimų donorų), kraujo komponentų trūkumas (36 proc. donorų, 30 proc. būsimų donorų), parama medicinos srities moksliniams tyrimams (33 proc. donorų, 29 proc. būsimų donorų). Tik 8 proc. apklaustųjų tikėtųsi asmeninės naudos.

9. 2019 m. lapkričio–gruodžio mėn. VšĮ Nacionalinio kraujo centro organizuotoje kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų apklausoje 268 dalyviai atsakė į anketos klausimus apie motyvaciją tapti kraujo ir jo sudėtinių dalių donorais. Pagrindiniai pirminių kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų motyvai donuoti kraujo: 31 proc. apklaustųjų pažymėjo pilietinės pareigos suvokimą, 28 proc. nurodė, kad pirmą kartą apsisprendė duoti kraujo ir jo sudėtinių dalių sužinoję informaciją apie kraujo komponentų trūkumą gydymo įstaigose, 22 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad pirmą kartą duoti kraujo ir jo sudėtinių dalių paskatino draugai bei jų požiūris į neatlygintiną kraujo donorystę, 18 proc. apklaustųjų atsakė, kad pirmą kartą tapti kraujo ir jo sudėtinių dalių donorais paskatino šeima, 9 proc. – artimam žmogui įvykusi nelaimė, o 13 proc. teigė, kad po kraujo davimo tikėjosi geresnės savijautos. Anketos rezultatai parodė, kad nuolatinei kraujo ir jo sudėtinių dalių donorystei labiausiai motyvuoja suvokimas apie galimybę padėti ligoniui (pažymėjo 71 proc. apklaustųjų), taip pat pakartotinai duoti kraujo skatina visuomenės pagarba donorui (apie tai nurodė 8 proc. apklaustųjų), kitų žmonių pavyzdys (nurodė 7 proc. apklaustųjų). Tapti nuolatiniu kraujo ir jo sudėtinių dalių donoru skatina ir suvokiama kraujo davimo nauda sveikatai (tai nurodė 16 proc. apklaustųjų), 8 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad nuolatiniu kraujo ir jo sudėtinių dalių donoru tapti paskatino galimybė gauti valstybinę pensiją, o 4 proc. nurodė, kad motyvuoja kraujo ir jo sudėtinių dalių donorams teikiamos dovanėlės. Palyginti su anksčiau atliktų apklausų rezultatais, finansinė nauda nebėra tokia aktuali.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2178, 2021-09-28, paskelbta TAR 2021-10-04, i. k. 2021-20787

10. Neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo 2016–2020 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V- 887 „Dėl Neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo 2016–2020 metų programos patvirtinimo“ (toliau – 2016–2020 m. programa), įgyvendinimo rezultatai:

10.1. 2016–2020 m. programos siekiami rezultatai – iki 2016 m. gruodžio 31 d. pasiekti 60 proc. neatlygintinų donacijų visose kraujo donorystės įstaigose – įvykdytas (pasiekta 88,5 proc.);
iki 2017 m. gruodžio 31 d. pasiekti 70 proc. neatlygintinų donacijų – įvykdytas (pasiekta 96,6 proc.); iki 2018 m. gruodžio 31 d. pasiekti 80 proc. neatlygintinų donacijų – įvykdytas (pasiekta 99,2 proc.);

iki 2019 m. gruodžio 31 d. pasiekti 90 proc. neatlygintinų donacijų (pasiekta 99,6 proc.);

10.2. 2019 m. 2016–2020 m. programa buvo įgyvendinama tinkamai ir sėkmingai, Registro duomenimis, pasiekta 99,6 proc. neatlygintinų kraujo ir jo sudėtinių dalių donacijų (t. y. 11,1 procentinių punktų daugiau negu 2016 m.).

11. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, nuo 2014 m. liepos 1 d. kraujo donorystės veiklą (jeigu kraujas ir jo komponentai naudojami transfuzijai) Lietuvoje turi teisę vykdyti tik licencijuotos valstybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos.

2014–2019 m. Lietuvoje kraujo donorystės veiklą vykdė tik valstybės viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, tai neabejotinai turėjo teigiamos įtakos neatlygintinos kraujo donorystės plėtrai.

12. Registro pateikti statistiniai duomenys:

12.1. didžiausias neatlygintinų donacijų skaičius, susumavus ketverių metų (2016–2019 m.) duomenis, buvo tarp 20–24 m. amžiaus donorų (priedo 2 pav.);

12.2. 2019 m. nuolatiniai neatlygintini donorai sudarė 64,2 proc. visų tais metais užregistruotų donorų;

12.3. 2019 m. vienam donorui teko vidutiniškai 1,7 donacijos, tačiau nuolatinių neatlygintinų donorų aktyvumas buvo didesnis – vienam nuolatiniam neatlygintinam donorui teko 2,1 donacijos;

12.4. 2016 m. šalyje atlikta 88,5 proc. neatlygintinų donacijų ir 11,5 proc. atlygintinų donacijų. Tarp neatlygintinų donacijų pakartotinių donacijų buvo beveik tris kartus daugiau negu pirminių, atitinkamai 73,6 proc. ir 26,4 proc., tarp atlygintinų donacijų pakartotinės sudarė 90,7 proc. Registro duomenimis, 2019 m. šalyje atlikta 99,6 proc. neatlygintinų donacijų ir 0,4 proc. atlygintinų donacijų. Tarp neatlygintinų donacijų pakartotinių donacijų buvo penkis kartus daugiau negu pirminių, atitinkamai 83,7 proc. ir 16,3 proc. (priedo 3 pav.);

12.5. Registro duomenimis, Lietuvoje 2019 m. trombocitų aferezės procedūros sudarė 2,5 proc. visų kraujo ir jo sudėtinių dalių donacijų. Trombocitų aferezė sukelia donorams papildomų nepatogumų (aferezės procedūra trunka kelias valandas). Trombocitų aferezės metu gauti trombocitų komponentai dažnai parenkami pagal žmogaus leukocitų antigenus (ŽLA) ir reikalingi trombocitų transfuzijoms atspariems pacientams. Siekiant sutelkti pakankamą skaičių nuolatinių trombocitų donorų, kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse šiems donorams kompensuojamos prarasto darbo laiko ir kelionės išlaidos.

III SKYRIUS

PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

13. Pagrindinis programos tikslas – užtikrinti, kad Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigos būtų aprūpintos kraujo komponentais, pagamintais iš neatlygintinai duoto donorų kraujo.

14. Programos uždaviniai:

14.1. propaguoti neatlygintiną kraujo donorystę, informuoti apie jos naudą, reikšmę ir principus;

14.2. įtraukti didesnę visuomenės dalį į neatlygintinos kraujo donorystės propagavimą ir organizavimą;

14.3. ieškoti naujų neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo priemonių ir būdų;

14.4. išlaikyti ir kelti neatlygintinų kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų prestižą visuomenėje;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-2178, 2021-09-28, paskelbta TAR 2021-10-04, i. k. 2021-20787

14.5. skatinti neatlygintinus donorus reguliariai duoti kraujo ar kraujo sudėtinių dalių.

IV SKYRIUS

PROGRAMOS VERTINIMO KRITERIJAI IR SIEKIAMI REZULTATAI

15. Neatlygintinos kraujo donorystės programos vertinimą kasmet iki balandžio 1 d. atlieka programos koordinavimo taryba (toliau – koordinavimo taryba) pagal šiuos kriterijus:

15.1. neatlygintinų kraujo ir jo sudėtinių dalių donacijų kiekvienoje kraujo donorystės įstaigoje skaičius ir procentinė išraiška;

15.2. donorų pasitenkinimo kraujo donorystės įstaigos teikiamomis paslaugomis lygis;

15.3. asmens sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo kraujo komponentais, pagamintais iš neatlygintinai duoto donorų kraujo užtikrinimas.

16. Siekiami rezultatai kiekvienais metais:

16.1. 100 proc. neatlygintinų kraujo ir jo sudėtinių dalių donacijų kiekvienoje kraujo donorystės įstaigoje;

16.2. ne mažiau kaip 91 proc. planuoto (prognozuoto) neatlygintinų kraujo ir jo sudėtinių dalių donacijų skaičiaus kiekvienoje kraujo donorystės įstaigoje;

16.3. Sveikatos apsaugos ministerijoje (toliau – SAM) ir (ar) Valstybinėje ligonių kasoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) negauta pagrįstų asmens sveikatos priežiūros įstaigų skundų dėl kraujo komponentų trūkumo.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2178, 2021-09-28, paskelbta TAR 2021-10-04, i. k. 2021-20787

16¹. Programos 16.1–16.2 papunkčiuose nurodytas procentinis dydis matematiškai apvalinamas.

Nuolatinių trombocitų donorų donacijos, už kurias sumokėtos kompensacijos, prilyginamos neatlygintinoms donacijoms.

Papildyta punktu:

Nr. V-2178, 2021-09-28, paskelbta TAR 2021-10-04, i. k. 2021-20787

V SKYRIUS

PROGRAMOS UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

17. Programos uždavinių įgyvendinimo priemonės:

17.1. įgyvendinant programos 14.1 papunktyje nustatytą uždavinį:

17.1.1. neatlygintinos kraujo donorystės propagavimas žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose;

17.1.2. visuomenės švietimas ir informavimas;

17.2. įgyvendinant programos 14.2 papunktyje nustatytą uždavinį:

17.2.1. įmonių, įstaigų ir organizacijų, propaguojančių donorystę, donorų organizacijų skatinimas;

17.2.2. savanorių ugdymas ir skatinimas;

17.3. įgyvendinant programos 14.3 papunktyje nustatytą uždavinį, būsimų neatlygintinų kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų ugdymas;

17.4. įgyvendinant programos 14.4 papunktyje nustatytą uždavinį, nuolatinių neatlygintinų kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų pagerbimas;

17.5. įgyvendinant programos 14.5 papunktyje nustatytą uždavinį:

17.5.1. naujų ir nuolatinių neatlygintinų kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų skatinimas;

17.5.2. neatlygintinų kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų telkimas bei grįžtamumo užtikrinimas (patalpų, įrangos atnaujinimas, įrengimas bei nuoma, informacinių technologijų diegimas ir atnaujinimas, transportavimas, maisto, mikroelementų papildai, vitaminai, papildomi su donoryste susiję kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų sveikatos patikrinimai, tyrimai ir kt.).

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2178, 2021-09-28, paskelbta TAR 2021-10-04, i. k. 2021-20787

18. Programos 17 punkte nurodytų konkrečių priemonių sąrašą ir jų naudojimo tvarką nustato kraujo donorystės įstaigos vadovas.

19. Kraujo donorystės įstaigos kiekvienais metais vykdo su koordinavimo taryba suderintas bendrai organizuojamas kraujo donorystės propagavimo priemones, skirtas programos uždaviniams įgyvendinti.

VI SKYRIUS

PROGRAMOS FINANSAVIMAS IR ATSKAITOMYBĖ

20. Programa finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis, skirtomis kraujo donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti, nurodytomis PSDF biudžeto 05 išlaidų straipsnyje „Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms“.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2178, 2021-09-28, paskelbta TAR 2021-10-04, i. k. 2021-20787

21. Kompensacijos kraujo ar kraujo sudedamųjų dalių donorams mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 594 „Dėl Kompensacijų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto mokėjimo kraujo ar kraujo sudedamųjų dalių donorams taisyklių patvirtinimo

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2178, 2021-09-28, paskelbta TAR 2021-10-04, i. k. 2021-20787

22. PSDF biudžeto lėšų, skiriamų neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti, planavimo ir naudojimo bendrieji kriterijai:

22.1. neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti vienai donacijai skiriama suma negali būti daugiau kaip 10 proc. didesnė nei iš Valstybės biudžeto lėšų vienam kraujo ir jo sudėtinių dalių donorui nustatyta kompensacija;

22.2. kiekvienais metais koordinavimo tarybos protokoliniu nutarimu iš kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti skirtų lėšų numatoma lėšų suma bendroms kraujo donorystės propagavimo priemonėms organizuoti ir vykdyti.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2178, 2021-09-28, paskelbta TAR 2021-10-04, i. k. 2021-20787

23. VLK direktoriaus įsakymu, suderintu su sveikatos apsaugos ministru, einamaisiais biudžetiniais metais patvirtinus PSDF biudžeto lėšas sveikatos programoms finansuoti ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms apmokėti, taip pat ir kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti, VLK ne vėliau kaip per 1 darbo dieną apie tai informuoja koordinavimo tarybą. Kraujo donorystės įstaigos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo VLK direktoriaus įsakymo įsigaliojimo pateikia paraiškas koordinavimo tarybai dėl lėšų kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti paskirstymo, atsižvelgdamos į praėjusių metų kraujo donorystės įstaigos pasiektus programos kriterijus bei rodiklius.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2178, 2021-09-28, paskelbta TAR 2021-10-04, i. k. 2021-20787

24. Koordinavimo taryba ne vėliau kaip per 15 darbo dienų įvertina kraujo donorystės įstaigų pateiktas paraiškas dėl lėšų kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti paskirstymo ir raštu pateikia siūlymus VLK.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2178, 2021-09-28, paskelbta TAR 2021-10-04, i. k. 2021-20787

25. VLK direktorius, vadovaudamasis koordinavimo tarybos protokoliniu nutarimu, įsakymu paskirsto lėšas teritorinėms ligonių kasoms (toliau – TLK) bei kraujo donorystės įstaigoms kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2178, 2021-09-28, paskelbta TAR 2021-10-04, i. k. 2021-20787

26. TLK, vadovaudamasi VLK direktoriaus įsakymu dėl lėšų kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti paskirstymo TLK, teisės aktų nustatyta tvarka pasirašo sutartį su kraujo donorystės įstaiga ir patvirtina kraujo donorystės įstaigos išlaidų kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti sąmatą, paskirstytą metų ketvirčiais.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2178, 2021-09-28, paskelbta TAR 2021-10-04, i. k. 2021-20787

27. TLK sutartyse su kraujo donorystės įstaigomis numato bendrą sumą kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2178, 2021-09-28, paskelbta TAR 2021-10-04, i. k. 2021-20787

28. Kraujo donorystės įstaiga kiekvieną ketvirtį atsiskaito TLK, su kuria yra sudariusi sutartį, už kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti skirtų lėšų panaudojimą, t. y. pasibaigus metų ketvirčiui iki kito mėnesio 15 dienos pateikia TLK biudžeto išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą, kurios forma (forma Nr. 2) patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1K-465 „Dėl Valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų žemesniojo lygio biudžeto vykdymo ataskaitų sudarymo taisyklių ir formų patvirtinimo“, atskirai nurodydama kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų kompensacijoms panaudotas lėšas ir neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo patirtų išlaidų suvestinę bei šias išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2178, 2021-09-28, paskelbta TAR 2021-10-04, i. k. 2021-20787

29. TLK atsiskaito VLK teisės aktų nustatyta tvarka.

30. Praėjusių metų siektinų rezultatų neįvykdžiusiai kraujo donorystės įstaigai einamaisiais metais skiriama mažesnė lėšų suma kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti:

30.1. neįvykdžius programos 16.1 ir 16.2 papunkčiuose siekiamų rezultatų, lėšų mažinimas apskaičiuojamas praėjusių metų neįvykdytų neatlygintinų kraujo ir jo sudėtinių dalių donacijų skaičių dauginant iš 12 eurų;

30.2. neįvykdžius programos 16.3 papunktyje siekiamų rezultatų, lėšų mažinimas apskaičiuojamas praėjusių metų pagrįstame asmens sveikatos priežiūros įstaigos skunde nurodytą nepateiktą kraujo komponentų vienetų skaičių dauginant iš 12 eurų.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2178, 2021-09-28, paskelbta TAR 2021-10-04, i. k. 2021-20787

31. Kraujo donorystės įstaigai sumažinta lėšų kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti suma skiriama kitoms kraujo donorystės įstaigoms, viršijusioms praėjusių metų siektinus rezultatus. Didinant lėšas, maksimali vienai kraujo ir jo sudėtinių dalių neatlygintinai donacijai skiriama suma nurodyta programos 22 punkte. Einamaisiais metais kraujo donorystės įstaigoms nepaskirstytos lėšos kraujo donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti gali būti naudojamos pagal PSDF biudžeto 05 išlaidų straipsnį „Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2178, 2021-09-28, paskelbta TAR 2021-10-04, i. k. 2021-20787

32. Kraujo donorystės įstaigos kiekvienais metais iki rugsėjo 1 d. pateikia koordinavimo tarybai kitų metų lėšų poreikį kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2178, 2021-09-28, paskelbta TAR 2021-10-04, i. k. 2021-20787

33. Kraujo donorystės įstaigos, planuodamos kitų metų lėšų poreikį, siekia kraujo komponentus pagaminti iš neatlygintinai duoto kraujo ir jo sudėtinių dalių. Kraujo donorystės įstaigos lėšas kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti apskaičiuoja taip: iš Valstybės biudžeto lėšų 1 kraujo ir jo sudėtinių dalių donorui numatytos kompensacijos suma (12 Eur) dauginama iš kraujo donorystės įstaigos kitais metais prognozuojamo bendro (kompensuojamų ir neatlygintinų) kraujo ir jo sudėtinių dalių donacijų skaičiaus. Prognozės daromos atsižvelgiant į pastarųjų (paskutinių) trejų metų kraujo komponentų poreikį.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2178, 2021-09-28, paskelbta TAR 2021-10-04, i. k. 2021-20787

34. Nevyriausybinės organizacijos, propaguojančios neatlygintiną kraujo donorystę ir sudariusios sutartį su kraujo donorystės įstaiga dėl neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo, kiekvienais metais iki rugpjūčio 1 d. pateikia kraujo donorystės įstaigai kitų metų lėšų poreikį neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti.

35. Koordinavimo taryba kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d. įvertina kraujo donorystės įstaigų pateiktą kitų metų lėšų poreikį kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti (įskaitant nevyriausybinių organizacijų, vykdančių neatlygintinos kraujo donorystės propagavimą, kitų metų lėšų poreikį) ir raštu pateikia jį VLK.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2178, 2021-09-28, paskelbta TAR 2021-10-04, i. k. 2021-20787

36. Šios programos 34 punkte nurodytos nevyriausybinės organizacijos naudoja iš kraujo donorystės įstaigų gautas lėšas neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti bei už jas atsiskaito kraujo donorystės įstaigai teisės aktų nustatyta tvarka.

37. Kraujo donorystės įstaigos kiekvienais metais iki vasario 1 d. koordinavimo tarybai pateikia praėjusių metų programos ataskaitas, atsižvelgdamos į šios programos IV skyriuje nurodytus kriterijus.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

38. Programos vykdytojai – šalies kraujo donorystės įstaigos, taip pat kitos sveikatos priežiūros įstaigos, organizacijos, kurių veikla susijusi su neatlygintinos donorystės propagavimu, koordinavimo taryba, VLK, TLK, SAM.

39. Neteko galios nuo 2021-10-05

Punkto naikinimas:

Nr. V-2178, 2021-09-28, paskelbta TAR 2021-10-04, i. k. 2021-20787

________________