Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. RUGPJŪČIO 17 D. NUTARIMO NR. 966 „DĖL PRAMONINIŲ AVARIJŲ PREVENCIJOS, LIKVIDAVIMO IR TYRIMO NUOSTATŲ IR PAVOJINGUOSIUOSE OBJEKTUOSE ESANČIŲ MEDŽIAGŲ, MIŠINIŲ AR PREPARATŲ, PRISKIRIAMŲ PAVOJINGOSIOMS MEDŽIAGOMS, SĄRAŠO IR PRISKYRIMO KRITERIJŲ APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2015 gegužės 27 d. Nr. 517
Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą Nr. 966 „Dėl Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų ir Pavojinguosiuose objektuose esančių medžiagų, mišinių ar preparatų, priskiriamų pavojingosioms medžiagoms, sąrašo ir priskyrimo kriterijų aprašo patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

DĖL PRAMONINIŲ AVARIJŲ PREVENCIJOS, LIKVIDAVIMO IR TYRIMO NUOSTATŲ IR PAVOJINGŲJŲ MEDŽIAGŲ IR MIŠINIŲ SĄRAŠO, JŲ KVALIFIKACINIŲ KIEKIŲ NUSTATYMO IR CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ BEI MIŠINIŲ PRISKYRIMO PAVOJINGOSIOMS MEDŽIAGOMS KRITERIJŲ APRAŠO PATVIRTINIMO

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 25 dalimi ir 29 straipsniu ir įgyvendindama 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/18/ES dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, iš dalies keičiančią ir vėliau panaikinančią Tarybos direktyvą 96/82/EB (OL 2012 L 197, p. 1), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamus:

1.1. Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatus.

1.2. Pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąrašą, jų kvalifikacinių kiekių nustatymo ir cheminių medžiagų bei mišinių priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijų aprašą.

2. Nustatyti, kad:

2.1. iki 2016 m. birželio 1 d.:

2.1.1. pavojingojo objekto, kuriam šiuo nutarimu patvirtintų Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų reikalavimai imami taikyti nekeičiant jo turėtos – žemesniojo ar aukštesniojo lygio – klasifikacijos (toliau – esamas pavojingasis objektas), veiklos vykdytojas pateikia kompetentingai institucijai patikslintą pranešimą apie pavojingąjį objektą, atnaujina pavojingojo objekto avarijų prevencijos planą, o esamo aukštesniojo lygio pavojingojo objekto veiklos vykdytojas taip pat atnaujina pavojingojo objekto saugos ataskaitą ir vidaus avarinį planą ir pateikia saugos ataskaitą arba atnaujintas jos dalis kompetentingai institucijai, o informaciją, būtiną išorės avariniam planui parengti, – savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktoriui, o jeigu pavojingojo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, – ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) direktoriui (-iams);

2.1.2. žemesniojo lygio pavojingojo objekto, kuris tampa aukštesniojo lygio pavojinguoju objektu, arba atvirkščiai – aukštesniojo lygio pavojingojo objekto, kuris tampa žemesniojo lygio pavojinguoju objektu, veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai pateikia patikslintą pranešimą apie pavojingąjį objektą ir atnaujina pavojingojo objekto avarijų prevencijos planą;

2.1.3. veiklos vykdymo vietos, kuri tampa pavojinguoju objektu, savininkas arba valdytojas pateikia kompetentingai institucijai pranešimą apie pavojingąjį objektą ir parengia pavojingojo objekto avarijų prevencijos planą;

2.2. iki 2017 m. birželio 1 d. žemesniojo lygio pavojingojo objekto, kuris tampa aukštesniojo lygio pavojinguoju objektu, veiklos vykdytojas ir veiklos vykdymo vietos, kuri tampa aukštesniojo lygio pavojinguoju objektu, savininkas arba valdytojas parengia pavojingojo objekto saugos ataskaitą ir vidaus avarinį planą ir pateikia saugos ataskaitą kompetentingai institucijai, o informaciją, būtiną išorės avariniam planui parengti, – savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktoriui, o jeigu pavojingojo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, – ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) direktoriui (-iams);

2.3. šio nutarimo 2.1.1 ir 2.1.2 papunkčių nuostatos netaikomos, jeigu veiklos vykdytojas iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos jau yra pateikęs pranešimą apie pavojingąjį objektą, parengęs pavojingojo objekto avarijų prevencijos planą, pateikęs pavojingojo objekto saugos ataskaitą, patvirtinęs vidaus avarinį planą ir pateikęs informaciją, būtiną išorės avariniam planui parengti, ir jeigu šiuose dokumentuose nurodyta informacija atitinka šiuo nutarimu patvirtintų Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų atitinkamai 9, 14, 19 punktų ir V skyriaus reikalavimus.“

2. Šis nutarimas įsigalioja 2015 m. birželio 1 dieną.

Ministras Pirmininkas                                                                      Algirdas Butkevičius

Vidaus reikalų ministras                                                                  Saulius Skvernelis

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 gegužės 27 d. nutarimo Nr. 517
redakcija)

PRAMONINIŲ AVARIJŲ PREVENCIJOS, LIKVIDAVIMO IR TYRIMO NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja didelių pramoninių avarijų (toliau – avarija) prevenciją, likvidavimą ir tyrimą, taip pat pavojingųjų objektų saugaus naudojimo tikrinimą, gyventojų ir aplinkos apsaugą įvykus avarijai, konsultavimąsi su visuomene ir informacijos apie pavojinguosius objektus teikimą.

2. Nuostatų reikalavimai taikomi pavojingiesiems objektams, kuriuose pavojingųjų medžiagų, kurių iš tikrųjų pavojingajame objekte yra arba manoma, kad gali būti, arba kurių, kaip pagrįstai galima numatyti, galėtų susidaryti, jeigu procesai, įskaitant sandėliavimo veiklą, bet kuriame pavojingojo objekto įrenginyje taptų nevaldomi, kiekiai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų ir Pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąrašo, jų kvalifikacinių kiekių nustatymo ir cheminių medžiagų bei mišinių priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijų aprašo patvirtinimo“ (toliau – nutarimas) patvirtintų Pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąrašo, jų kvalifikacinių kiekių nustatymo ir cheminių medžiagų bei mišinių priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijų aprašo 1 lentelėje „Pavojingųjų medžiagų kategorijos“ arba 2 lentelėje „Pavojingųjų medžiagų sąrašas“ nurodytus kvalifikacinius kiekius ar juos viršija. Pavojingieji objektai yra žemesniojo arba aukštesniojo lygio.

3. Nuostatai netaikomi:

3.1. krašto apsaugos sistemos institucijų valdomiems ar jų naudojamiems objektams ar įrenginiams;

3.2. cheminių medžiagų skleidžiamai jonizuojančiajai spinduliuotei;

3.3. pavojingųjų medžiagų vežimui automobilių, geležinkelių, vidaus vandenų keliais, jūra ar oru, tiesiogiai su tokiu vežimu susijusiam tarpiniam laikinajam sandėliavimui už Nuostatų reglamentuojamų objektų ribų, taip pat pakrovimui ir iškrovimui, perkrovimui į kitas transporto priemones ar iš jų dokuose, prieplaukose ir skirstymo stotyse;

3.4. pavojingųjų medžiagų transportavimui vamzdynais, įskaitant siurblines, už Nuostatų reglamentuojamų pavojingųjų objektų teritorijų ribų;

3.5. mineralų naudojimui (žvalgybai, gavybai ir perdirbimui) kasyklose, karjeruose ar gręžiniuose;

3.6. mineralų, įskaitant angliavandenilius, žvalgybai jūroje ir naudojimui;

3.7. dujų sandėliavimui požeminiuose objektuose jūroje, įskaitant tiek specialius sandėliavimui skirtus objektus, tiek objektus, kuriuose taip pat vykdoma mineralų, įskaitant angliavandenilius, žvalgyba ir naudojimas;

3.8. atliekų sąvartynams, įskaitant požeminį atliekų sandėliavimą.

4. Nepaisant Nuostatų 3.5 ir 3.8 papunkčiuose nurodytų išimčių, Nuostatų reikalavimai taikomi dujų sandėliavimui sausumos požeminiuose gamtiniuose sluoksniuose, gruntiniuose vandeninguosiuose horizontuose, druskų kavernose ir nebenaudojamose kasyklose, cheminio ir šiluminio perdirbimo operacijoms ir su jomis susijusiam sandėliavimui, kai naudojamos pavojingosios medžiagos, taip pat gamybos atliekų šalinimo įrenginiams, įskaitant atliekų baseinus ir tvenkinius, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų.

5. Nuostatuose vartojamos sąvokos:

5.1. Aukštesniojo lygio pavojingasis objektas – pavojingasis objektas, kuriame pavojingųjų medžiagų kiekis prilygsta kvalifikaciniam kiekiui, nurodytam nutarimu patvirtintų Pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąrašo, jų kvalifikacinių kiekių nustatymo ir cheminių medžiagų bei mišinių priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijų aprašo 1 lentelėje „Pavojingųjų medžiagų kategorijos“ ir 2 lentelėje „Pavojingųjų medžiagų sąrašas“, taikant aukštesniojo lygio reikalavimus, ar jį viršija (skaičiuojant kiekį, jeigu taikytina, taikoma Pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąrašo, jų kvalifikacinių kiekių nustatymo ir cheminių medžiagų bei mišinių priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijų aprašo 9 punkte nurodyta sumavimo taisyklė).

5.2. Aukštesniojo lygio pavojingojo objekto išorės avarinis planas (toliau – išorės avarinis planas) – savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas dokumentas, kuriuo reglamentuojamas materialinių bei žmogiškųjų išteklių sutelkimas ir valdymas ir numatomi veiksmai ir priemonės, kurių reikia imtis avarijos padariniams už aukštesniojo lygio pavojingojo objekto teritorijos ribų likviduoti.

5.3. Aukštesniojo lygio pavojingojo objekto vidaus avarinis planas (toliau – vidaus avarinis planas) – aukštesniojo lygio pavojingojo objekto veiklos vykdytojo patvirtintas dokumentas, kuriuo reglamentuojamas materialinių bei žmogiškųjų išteklių sutelkimas ir valdymas ir numatomi veiksmai ir priemonės, kurių, susidarius avarinei situacijai ar įvykus avarijai, reikia imtis pavojingajame objekte.

5.4. Gretimas pavojingasis objektas – pavojingasis objektas, esantis taip arti kito pavojingojo objekto, kad dėl to padidėja avarijos rizika ar pasunkėja jos padariniai.

5.5. Kitas pavojingasis objektas – veiklos vykdymo vieta, kuri tampa pavojinguoju objektu, arba žemesniojo lygio pavojingasis objektas, kuris tampa aukštesniojo lygio pavojinguoju objektu, arba atvirkščiai – aukštesniojo lygio pavojingasis objektas, kuris tampa žemesniojo lygio pavojinguoju objektu dėl kitų, nei nurodytos apibrėžiant sąvoką „naujas pavojingasis objektas“, priežasčių, nepriklausančių nuo veiklos vykdytojo valios (pavyzdžiui, pasikeitus pavojingosios medžiagos pavojingumo klasifikacijai).

5.6. Naujas pavojingasis objektas – tai:

5.6.1. statomas, planuojamas statyti pavojingasis objektas arba toks pavojingasis objektas, kuriam Nuostatų reikalavimai taikytini nuo jo eksploatavimo pradžios; arba

5.6.2. veiklos vykdymo vieta, kuri tampa pavojinguoju objektu, arba žemesniojo lygio pavojingasis objektas, kuris tampa aukštesniojo lygio pavojinguoju objektu, arba atvirkščiai – aukštesniojo lygio pavojingasis objektas, kuris tampa žemesniojo lygio pavojinguoju objektu dėl pavojingojo objekto įrenginių planuoto pakeitimo arba planuotos veiklos, dėl kurios pasikeičia jo pavojingųjų medžiagų sąrašas.

5.7. Pavojingojo objekto avarinės tarnybos – pavojingojo objekto tarnybos ar pajėgos objekte susidariusioms avarinėms situacijoms ar įvykusioms avarijoms likviduoti.

5.8. Pavojingojo objekto patikrinimas (toliau – patikrinimas) – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – kompetentinga institucija), valstybės priežiūros ir kontrolės institucijų ir savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktoriaus veiksmai (įskaitant patikrinimą vietoje, pavojingajame objekte įdiegtų priemonių, sistemų ir ataskaitų, taip pat pavojingojo objekto veiklos dokumentų patikrinimą ir, jeigu reikia, pakartotinį patikrinimą), kuriais tikrinama ir skatinama pavojingojo objekto atitiktis Nuostatų reikalavimams.

5.9. Pavojingųjų medžiagų sandėliavimas - tam tikro pavojingųjų medžiagų kiekio laikymas sandėlyje, saugojimas ar jų atsargų laikymas.

5.10. Pavojus - pavojingosios medžiagos savybės ar susidariusios situacijos keliama grėsmė gyventojams ir (ar) aplinkai.

5.11. Rizika - neigiamo poveikio tikimybė per tam tikrą laiką arba tam tikromis aplinkybėmis.

5.12. Specialiosios tarnybos – policijos, priešgaisrinės gelbėjimo, greitosios medicinos pagalbos, dujų, elektros tinklų ir kitos tarnybos, kurios gali būti pasitelktos avarijoms ir jų padariniams likviduoti pavojingajame objekte ir (ar) už jo ribų.

5.13. Suinteresuota visuomenė – visuomenės dalis, kuriai daro ar gali daryti poveikį Nuostatų 48 punkte nurodyti sprendimai arba kuri suinteresuota šių sprendimų priėmimu. Pagal šią apibrėžtį teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtos asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės ir jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), skatinantys aplinkos apsaugą, laikomi suinteresuotais.

5.14. Valstybės priežiūros ir kontrolės institucijos – Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba ir regionų aplinkos apsaugos departamentai, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija), jos teritoriniai skyriai, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos inspekcija) ir jos teritoriniai skyriai, visuomenės sveikatos centrai apskrityse, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, Civilinės aviacijos administracija, Lietuvos saugios laivybos administracija, kompetentingos institucijos įgaliotos jai pavaldžios įstaigos.

5.15. Visuomenė – vienas arba daugiau fizinių ir (ar) juridinių asmenų, jų asociacijos, organizacijos arba grupės.

5.16. Žemesniojo lygio pavojingasis objektas – pavojingasis objektas, kuriame pavojingųjų medžiagų kiekis prilygsta kvalifikaciniam kiekiui, nurodytam nutarimu patvirtintų Pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąrašo, jų kvalifikacinių kiekių nustatymo ir cheminių medžiagų bei mišinių priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijų aprašo 1 lentelėje „Pavojingųjų medžiagų kategorijos“ ir 2 lentelėje „Pavojingųjų medžiagų sąrašas“, taikant žemesniojo lygio reikalavimus, ar jį viršija, tačiau neviršija minėtose lentelėse nurodytų kvalifikacinių kiekių, taikant aukštesniojo lygio reikalavimus (skaičiuojant kiekį, jeigu taikytina, taikoma Pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąrašo, jų kvalifikacinių kiekių nustatymo ir cheminių medžiagų bei mišinių priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijų aprašo 9 punkte nurodyta sumavimo taisyklė).

5.17. Kitos Nuostatuose vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme.

6. Už saugų pavojingųjų objektų naudojimą ir saugos kontrolę atsako veiklos vykdytojas; jis privalo:

6.1. užtikrinti saugų pavojingojo objekto naudojimą ir imtis būtinų priemonių, neleidžiančių įvykti avarijoms ir ribojančių jų padarinius gyventojams ir aplinkai;

6.2. įvykus avarijai, imtis būtinų ir skubių priemonių avarijai pavojingajame objekte lokalizuoti ir likviduoti;

6.3. įgyvendinti avarijų prevencijos ir likvidavimo priemones, nustatyti struktūras ir valdymo sistemas, kurios turi užtikrinti gyventojų ir aplinkos apsaugą;

6.4. pateikti kompetentingai institucijai, valstybės priežiūros ir kontrolės institucijoms ir savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktoriui Nuostatuose nurodytą informaciją (ar pagal kitus nacionalinės ar Europos Sąjungos teisės aktus parengtą lygiavertę informaciją, atitinkančią Nuostatų reikalavimus), susijusią su pavojingojo objekto sauga ir įrodančią, kad jis yra ėmęsis visų būtinų pavojingojo objekto saugaus naudojimo priemonių.

7. Kompetentinga institucija, siekdama užtikrinti avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo veiksmingumą:

7.1. bendradarbiauja su Europos Komisija ir suinteresuotaisiais subjektais;

7.2. keičiasi su valstybės priežiūros ir kontrolės institucijomis, savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktoriumi rizikos vertinimu paremtų priežiūros veiksmų taikymo, pavojingųjų objektų priežiūros ir jų saugos užtikrinimo gerosios praktikos pavyzdžiais ir patirtimi ir skatina minėtas institucijas keistis atitinkama patirtimi, dalyvauja keitimosi patirtimi ir žinių kaupimo sistemose Europos Sąjungos lygmeniu;

7.3. organizuoja, koordinuoja ir atlieka Lietuvos Respublikos pavojingųjų objektų patikrinimus;

7.4. vadovaudamasi Ataskaitų, susijusių su Europos Sąjungos aplinkos sektoriaus teisės aktų įgyvendinimu, teikimo Europos Komisijai tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 388 „Dėl Ataskaitų, susijusių su Europos Sąjungos aplinkos sektoriaus teisės aktų įgyvendinimu, teikimo Europos Komisijai ir Europos cheminių medžiagų agentūrai tvarkos patvirtinimo ir informacijos, kurios reikia ataskaitoms Europos aplinkos agentūrai parengti, teikimo“, teikia ataskaitas Europos Komisijai;

7.5. manydama, kad pavojingoji medžiaga nekelia avarijos pavojaus, praneša apie tai Europos Komisijai, pridėdama tokią nuomonę patvirtinantį pagrindimą kartu su informacija, reikalinga įvertinti atitinkamos pavojingosios medžiagos savybėms, keliančioms pavojų sveikatai, fizinį pavojų ir pavojų aplinkai. Tokia informacija turi apimti:

7.5.1. išsamų savybių, kurios turi būti žinomos siekiant įvertinti pavojingosios medžiagos galimybes padaryti fizinę žalą, žalą sveikatai ar žalą aplinkai, sąrašą;

7.5.2. fizikines ir chemines savybes (pavyzdžiui, santykinė molekulinė masė, sočiųjų garų slėgis, būdingas toksiškumas, virimo taškas, reaktyvumas, klampumas, tirpumas ir kitos atitinkamos savybės);

7.5.3. pavojų sveikatai ir fizinį pavojų keliančias savybes (pavyzdžiui, reaktyvumas, degumas, toksiškumas ir papildomi veiksniai, pavyzdžiui, poveikio kūnui pobūdis, sužeidimų ir mirštamumo santykis, ilgalaikis poveikis ir kitos atitinkamos savybės);

7.5.4. pavojų aplinkai keliančias savybes (pavyzdžiui, ekotoksiškumas, patvarumas, bioakumuliacija, pernešimo aplinkoje dideliu atstumu galimybės ir kitos atitinkamos savybės);

7.5.5. pavojingosios medžiagos Europos Sąjungos klasifikaciją, jeigu yra;

7.5.6. informaciją apie pavojingosios medžiagos specifines eksploatavimo sąlygas (pavyzdžiui, temperatūra, slėgis ir kitos atitinkamos sąlygos), kuriomis ji laikoma, naudojama ir (arba) į kurias gali patekti dėl neįprastos veiklos ar avarinio įvykio, pavyzdžiui, gaisro.

II SKYRIUS

PRANEŠIMAS APIE PAVOJINGĄJĮ OBJEKTĄ

8. Veiklos vykdytojas parengia ir pateikia kompetentingai institucijai pranešimą arba patikslintą pranešimą apie pavojingąjį objektą (toliau - pranešimas), laikydamasis šių terminų:

8.1. apie naujus pavojinguosius objektus - ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius:

8.1.1. iki ūkinės veiklos pradžios;

8.1.2. iki pakeitimų, dėl kurių pasikeičia pavojingojo objekto pavojingųjų medžiagų sąrašas;

8.2. apie kitus pavojinguosius objektus – per vienus metus nuo tos dienos, kurią veiklos vykdymo vieta tampa pavojinguoju objektu arba žemesniojo lygio pavojingasis objektas tampa aukštesniojo lygio pavojinguoju objektu, arba atvirkščiai – aukštesniojo lygio pavojingasis objektas tampa žemesniojo lygio pavojinguoju objektu.

9. Pranešime turi būti pateikti šie duomenys:

9.1. veiklos vykdytojo vardas, pavardė arba pavadinimas;

9.2. pavojingojo objekto tikslus adresas ir pavadinimas, jeigu jis yra;

9.3. veiklos vykdytojo kodas Juridinių asmenų registre, buveinė;

9.4. asmens, kuris vadovauja pavojingajam objektui, jeigu tai ne tas pats asmuo, nurodytas Nuostatų 9.1 papunktyje, vardas, pavardė ir pareigos;

9.5. informacija, reikalinga esamoms ar numatomoms turėti pavojingosioms medžiagoms ir jų pavojingumo kategorijai nustatyti;

9.6. pavojingųjų medžiagų kiekiai ir jų fizinis būvis, taip pat įrenginių, kuriuose tos medžiagos laikomos, duomenys (talpyklos pavadinimas ir tipas, kita turima ir teiktina informacija);

9.7. pavojingojo objekto įrenginiuose ir sandėliuose numatomos vykdyti ar vykdomos veiklos procesų aprašymas;

9.8. pavojingojo objekto aplinka, veiksniai, galintys sukelti avariją arba pasunkinti jos padarinius, įskaitant, jeigu turima, informaciją apie gretimus pavojinguosius objektus, kitus objektus, teritorijas ir statomus objektus, kurie galėtų sukelti avarijos arba grandininės reakcijos efekto riziką arba dėl kurių ji padidėtų ar pasunkėtų padariniai;

9.9. pavojingojo objekto teritorijos planas arba schema ir pavojingojo objekto aplinkos teritorijų žemėlapis.

10. Kompetentinga institucija, gavusi pranešimą apie naują arba kitą pavojingąjį objektą, savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktoriui (o jeigu pavojingojo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) direktoriui (-iams) pateikia Nuostatų 9.1–9.4 papunkčiuose nurodytą informaciją ir informaciją apie pavojingajame objekte esančias ar numatomas turėti pavojingąsias medžiagas ir jų kiekius.

Gavusi informacijos apie pavojingosios medžiagos kiekio, jos fizinio būvio ar pobūdžio pakeitimus pavojingajame objekte, kai tai turi lemiamos įtakos avarijų pavojui arba kai dėl tokių pakeitimų žemesniojo lygio pavojingasis objektas tampa aukštesniojo lygio pavojinguoju objektu, arba atvirkščiai – aukštesniojo lygio pavojingasis objektas tampa žemesniojo lygio pavojinguoju objektu, apie planuojamą uždaryti pavojingąjį objektą arba nutraukti jo eksploatavimą, kompetentinga institucija apie tokius pakeitimus praneša savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktoriui, o jeigu pavojingojo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) direktoriui (-iams).

11. Veiklos vykdytojas, rengdamasis pertvarkyti ar modernizuoti pavojingąjį objektą ar jo įrenginius, įskaitant sandėliavimo, technologinius procesus, pakeisti pavojingosios medžiagos kiekį, jos fizinį būvį ar pobūdį, jeigu tai galėtų turėti lemiamos įtakos avarijų pavojui, arba jeigu dėl tokių pakeitimų žemesniojo lygio pavojingasis objektas galėtų tapti aukštesniojo lygio pavojinguoju objektu, arba atvirkščiai – aukštesniojo lygio pavojingasis objektas galėtų tapti žemesniojo lygio pavojinguoju objektu, planuodamas uždaryti pavojingąjį objektą arba nutraukti jo eksploatavimą, taip pat tais atvejais, kai numatomi Nuostatų 9.1–9.4 papunkčiuose nurodytos informacijos pokyčiai, iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatomų pakeitimų, praneša kompetentingai institucijai apie numatytus pakeitimus.

12. Veiklos vykdytojas Nuostatų 8.1 papunktyje ir 11 punkte nurodytais atvejais atitinkamą informaciją pateikia laisva forma. Veiklos vykdytojas Nuostatų 8.2 papunktyje nurodytu atveju, taip pat atlikus Nuostatų 11 punkte nurodytus pakeitimus, informaciją kompetentingai institucijai pateikia Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1386 „Dėl Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

III SKYRIUS

PAVOJINGOJO OBJEKTO AVARIJŲ PREVENCIJOS PLANAS

13. Veiklos vykdytojas parengia pavojingojo objekto avarijų prevencijos planą (toliau – avarijų prevencijos planas) – rašytinį dokumentą, kuriame išdėstoma pavojingojo objekto avarijų prevencijos politika (toliau – avarijų prevencijos politika), laikydamasis šių terminų:

13.1. apie naujus pavojinguosius objektus - ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius:

13.1.1. iki ūkinės veiklos pradžios;

13.1.2. iki pakeitimų, dėl kurių pasikeičia pavojingojo objekto pavojingųjų medžiagų sąrašas;

13.2. apie kitus pavojinguosius objektus – per vienus metus nuo tos dienos, kurią veiklos vykdymo vieta tampa pavojinguoju objektu, arba žemesniojo lygio pavojingasis objektas tampa aukštesniojo lygio pavojinguoju objektu, arba atvirkščiai – aukštesniojo lygio pavojingasis objektas tampa žemesniojo lygio pavojinguoju objektu.

14. Veiklos vykdytojas užtikrina, kad avarijų prevencijos politika būtų tinkamai įgyvendinama. Ji turi užtikrinti aukštą gyventojų bei aplinkos apsaugos lygį, būti proporcinga pavojingojo objekto avarijų pavojui ir apimti bendrus veiklos vykdytojo tikslus ir veiklos principus, vadovybės vaidmenį gerinant avarijų pavojaus kontrolę ir užtikrinant aukštą apsaugos lygį bei įsipareigojimą nuolat siekti šio tikslo.

15. Avarijų prevencijos planas pareikalavus pateikiamas kompetentingai institucijai, valstybės priežiūros ir kontrolės institucijoms, savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktoriui.

16. Veiklos vykdytojas ne rečiau kaip kas 5 metai peržiūri avarijų prevencijos politiką ir prireikus atnaujina avarijų prevencijos planą.

17. Veiklos vykdytojas avarijų prevencijos politikai įgyvendinti turi numatyti tinkamas priemones, organizacinę struktūrą ir saugos valdymo sistemą, atitinkančias pavojingojo objekto avarijos pavojų ir jo organizacijos arba jame vykdomos veiklos sudėtingumą, pagal Nuostatų 2 priede nurodytus elementus. Žemesniojo lygio pavojinguosiuose objektuose veiklos vykdytojas pavojingojo objekto avarijų prevencijos politikai įgyvendinti gali numatyti kitas priemones, tinkamas pavojingojo objekto saugiam naudojimui, atsižvelgiant į avarijos pavojų, užtikrinti, organizacinę struktūrą ir saugos valdymo sistemą, atsižvelgdamas į Nuostatų 2 priede nurodytus saugos valdymo sistemos elementus ir aspektus.

18. Veiklos vykdytojas, rengdamasis pertvarkyti ar modernizuoti pavojingąjį objektą ar jo įrenginius, įskaitant sandėliavimo, technologinius procesus, pakeisti pavojingosios medžiagos kiekį, jos fizinį būvį ar pobūdį, jeigu tai galėtų turėti lemiamą įtaką avarijų pavojui arba jeigu dėl tokių pakeitimų žemesniojo lygio pavojingasis objektas galėtų tapti aukštesniojo lygio pavojinguoju objektu, arba atvirkščiai – aukštesniojo lygio pavojingasis objektas galėtų tapti žemesniojo lygio pavojinguoju objektu, peržiūri avarijų prevencijos politiką ir saugos valdymo sistemą ir prireikus jas atnaujina. Veiklos vykdytojas, prieš pradėdamas numatytus pakeitimus, raštu pateikia kompetentingai institucijai informaciją apie tokį atnaujinimą.

IV SKYRIUS

PAVOJINGOJO OBJEKTO SAUGOS ATASKAITA

19. Aukštesniojo lygio pavojingojo objekto veiklos vykdytojas parengia pavojingojo objekto saugos ataskaitą (toliau - saugos ataskaita), kurioje turi būti pateikta Nuostatų 1 priede nurodyta informacija ir duomenys, ir pateikia 4 jos egzempliorius kompetentingai institucijai, o ši ne vėliau kaip per 5 darbo dienas persiunčia po vieną saugos ataskaitos egzempliorių Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai, Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinei energetikos inspekcijai. Saugos ataskaita gali būti pateikiama perkelta į elektronines laikmenas. Saugos ataskaitoje turi būti:

19.1. pagrįsta, kad avarijų prevencijos politika ir jai įgyvendinti skirta saugos valdymo sistema veikia pagal veiklos vykdytojo patvirtintą avarijų prevencijos planą;

19.2. pagrįsta, kad nustatyti galimi avarijų pavojai ir avarijų scenarijai ir imtasi būtinų priemonių avarijoms išvengti ir jų padariniams gyventojams ir aplinkai riboti;

19.3. įrodyta, kad saugos ir patikimumo principo tinkamai laikomasi ir projektuojant, statant, naudojant, prižiūrint įrenginius, sandėlius, jų įrangą ir su jų eksploatavimu susijusią infrastruktūrą ten, kur galimas avarijų pavojus, kad imtasi pakankamų priemonių statinių mechaniniam atsparumui ir pastovumui užtikrinti;

19.4. įrodyta, kad vidaus avarinis planas yra parengtas ir informacija, kurios reikia išorės avariniam planui parengti, yra pateikta savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktoriui, o jeigu pavojingojo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, – ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) direktoriui (-iams);

19.5. informacija sprendimams dėl naujos veiklos ar kitų objektų statybos aplink esamą pavojingąjį objektą priimti.

20. Veiklos vykdytojas privalo pateikti kompetentingai institucijai saugos ataskaitą, atnaujintą saugos ataskaitą arba atnaujintas jos dalis Nuostatų 19 punkte nustatyta tvarka, laikydamasis šių terminų:

20.1. naujų pavojingųjų objektų – ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius:

20.1.1. iki ūkinės veiklos pradžios;

20.1.2. iki pakeitimų, dėl kurių pasikeičia pavojingojo objekto pavojingųjų medžiagų sąrašas;

20.2. kitų pavojingųjų objektų – ne vėliau kaip per 2 metus nuo tos dienos, kurią veiklos vykdymo vieta arba žemesniojo lygio pavojingasis objektas tampa aukštesniojo lygio pavojinguoju objektu;

20.3. atnaujinus saugos ataskaitą arba jos dalis 23 punkte nurodytais atvejais, – nedelsdamas.

21. Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba, Valstybinė darbo inspekcija ir Valstybinė energetikos inspekcija ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo parengtos ar Nuostatų 23 ar 26 punkte nustatytais atvejais atnaujintos saugos ataskaitos arba atnaujintų jos dalių gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pakartotinai pagal Nuostatų 22.1 papunktį teikiamos pataisytos saugos ataskaitos, atnaujintos saugos ataskaitos arba atnaujintų jos dalių ar papildomos informacijos gavimo dienos privalo pateikti kompetentingai institucijai savo išvadas.

22. Kompetentinga institucija, gavusi Nuostatų 21 punkte nurodytas išvadas, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo parengtos ar pagal Nuostatų 23 ar 26 punktus atnaujintos saugos ataskaitos arba atnaujintų jos dalių gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo pakartotinai pagal Nuostatų 22.1 papunktį teikiamos pataisytos saugos ataskaitos, atnaujintos saugos ataskaitos arba atnaujintų jos dalių ar papildomos informacijos gavimo dienos:

22.1. praneša raštu veiklos vykdytojui apibendrintas išvadas, prireikus nurodo terminą, per kurį veiklos vykdytojas privalo kompetentingai institucijai pateikti pataisytą saugos ataskaitą, pataisytą atnaujintą saugos ataskaitą arba atnaujintas jos dalis ar papildomą informaciją 4 egzemplioriais, kurių po vieną kompetentinga institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas persiunčia Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai, Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinei energetikos inspekcijai;

22.2. laikydamasi XI skyriuje nustatytos tvarkos, imasi priemonių, draudžiančių pradėti ar toliau naudoti pavojingąjį objektą, jeigu išvadose nurodoma, kad to reikia.

23. Saugos ataskaita peržiūrima, prireikus ji arba jos dalys atnaujinamos:

23.1. ne rečiau kaip kas 5 metai;

23.2. po avarijos pavojingajame objekte;

23.3. veiklos vykdytojo iniciatyva arba kompetentingos institucijos reikalavimu, paaiškėjus naujoms aplinkybėms ar gavus naują saugos srities techninę informaciją (pavyzdžiui, avarijų arba ekstremaliųjų situacijų ar įvykių analizės duomenis ir naują informaciją apie pavojaus vertinimą).

24. Jeigu Nuostatų 23.1 papunktyje nustatytu atveju peržiūrėjus saugos ataskaitą nustatoma, kad jos atnaujinti nebūtina, veiklos vykdytojas apie tokius saugos ataskaitos peržiūros rezultatus nedelsdamas raštu praneša kompetentingai institucijai.

25. Veiklos vykdytojas, teikdamas saugos ataskaitą, atnaujintą saugos ataskaitą arba atnaujintas jos dalis, gali prašyti kompetentingos institucijos neatskleisti prašantiems asmenims tam tikrų saugos ataskaitos dalių informacijos apie pavojingąjį objektą, jeigu šiose dalyse yra duomenų, kurie atitinka Informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1175 „Dėl Informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Informacijos teikimo aprašas), nustatytus atvejus.

26. Veiklos vykdytojas, rengdamasis pertvarkyti ar modernizuoti pavojingąjį objektą ar jo įrenginius, įskaitant sandėliavimo, technologinius procesus, pakeisti pavojingosios medžiagos kiekį, jos fizinį būvį ar pobūdį, jeigu tai galėtų turėti lemiamą įtaką avarijų pavojui, arba jeigu dėl tokių pakeitimų žemesniojo lygio pavojingasis objektas galėtų tapti aukštesniojo lygio pavojinguoju objektu, arba atvirkščiai – aukštesniojo lygio pavojingasis objektas galėtų tapti žemesniojo lygio pavojinguoju objektu, peržiūri saugos ataskaitą ir prireikus ją arba jos dalis atnaujina. Veiklos vykdytojas, prieš pradėdamas numatytus pakeitimus, pateikia kompetentingai institucijai atnaujintą saugos ataskaitą ar jos dalis 4 egzemplioriais, kurių po vieną kompetentinga institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas persiunčia Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai, Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinei energetikos inspekcijai.

V SKYRIUS

AVARIJŲ LIKVIDAVIMAS

27. Aukštesniojo lygio pavojingojo objekto veiklos vykdytojas, tardamasis (tarimosi rezultatai fiksuojami veiklos vykdytojo nustatytu būdu) su dirbančiu personalu, įskaitant rangovų darbuotojus, dirbančius pavojingajame objekte vienus metus ar ilgiau, parengia ir, suderinęs su specialiosiomis tarnybomis bei valstybės priežiūros ir kontrolės institucijomis, su kuriomis reikia derinti tam tikrus vidaus avariniame plane numatytus veiksmus ar priemones, savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktoriumi, patvirtina vidaus avarinį planą, kuriame numatoma, kokių priemonių reikia imtis įvykus avarijai pavojingojo objekto viduje. Patvirtinto vidaus avarinio plano išrašai (popieriuje ar elektronine forma) pateikiami jį derinusioms specialiosioms tarnyboms ir valstybės priežiūros ir kontrolės institucijoms.

28. Aukštesniojo lygio pavojingojo objekto veiklos vykdytojas pateikia savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktoriui, o jeigu pavojingojo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, – ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) direktoriui (-iams) vidaus avarinį planą, saugos ataskaitą ir kitą informaciją, būtiną išorės avariniam planui parengti.

29. Vidaus avariniai planai tvirtinami, informacija, būtina išorės avariniams planams parengti, teikiama savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktoriui, o jeigu pavojingojo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, – ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) direktoriui (-iams), laikantis šių terminų:

29.1. naujų pavojingųjų objektų – ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius:

29.1.1. iki ūkinės veiklos pradžios;

29.1.2. iki pakeitimų, dėl kurių pasikeičia pavojingojo objekto pavojingųjų medžiagų sąrašas;

29.2. kitų pavojingųjų objektų – ne vėliau kaip per 2 metus nuo tos dienos, kurią veiklos vykdymo vieta arba žemesniojo lygio pavojingasis objektas tampa aukštesniojo lygio pavojinguoju objektu.

30. Savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktorius, o jeigu pavojingojo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, – ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) direktorius (-iai), savo nustatyta tvarka pranešę spaudoje apie išorės avarinio plano projekto išankstinį viešą svarstymą ir jį apsvarstę su suinteresuota visuomene bei suderinę su specialiosiomis tarnybomis, valstybės priežiūros ir kontrolės institucijomis, su kuriomis reikia derinti tam tikrus išorės avariniame plane numatytus veiksmus ar priemones, ne vėliau kaip per vienus metus nuo informacijos, būtinos išorės avariniams planams parengti, gavimo jį patvirtina ir numato priemones, kurių reikia imtis už pavojingojo objekto ribų. Patvirtinto išorės avarinio plano kopija (popieriuje ar elektronine forma) pateikiama aukštesniojo lygio pavojingojo objekto veiklos vykdytojui, o išrašai – jį derinusioms institucijoms.

31. Vidaus ir išorės avariniai planai sudaromi siekiant:

31.1. apriboti ir kontroliuoti avarijas, sumažinti jų padarinius ir žalą gyventojams ir aplinkai;

31.2. apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo avarijų padarinių;

31.3. pateikti visuomenei, specialiosioms tarnyboms ir valstybės ir savivaldybės institucijoms būtiną informaciją;

31.4. užtikrinti, kad po avarijos būtų išvalyta aplinka ir atkurta jos būklė.

32. Vidaus ir išorės avariniuose planuose turi būti pateikta Nuostatų 3 priede nurodyta informacija.

33. Rengdamas išorės avarinį planą ir siekdamas avarijos likvidavimo veiksmų efektyvumo, savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktorius, o jeigu pavojingojo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, – ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) direktorius (-iai) atsižvelgia į poreikį užtikrinti veiksmingą visų civilinės saugos sistemos subjektų ir karinių vienetų bendradarbiavimą.

34. Atsižvelgdamas į saugos ataskaitoje pateiktą ir kitą informaciją, savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktorius, o jeigu pavojingojo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, – ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) direktorius (-iai), nurodęs (-ę) tokio sprendimo priežastis, gali nuspręsti nerengti išorės avarinio plano, jeigu pavojingojo objekto avarijos padariniai neišplistų už pavojingojo objekto teritorijos ribų arba galimi padariniai nesukeltų tokio pavojaus gyventojams ir (ar) aplinkai, dėl kurio savivaldybės administracijos direktorius turėtų imtis veiksmų avarijos padariniams už pavojingojo objekto teritorijos ribų likviduoti. Toks sprendimas privalo būti suderintas su kompetentinga institucija.

35. Vidaus ir išorės avariniai planai, atsižvelgiant į atitinkamame pavojingajame objekte ar specialiosiose tarnybose įvykusius pokyčius, naujas technikos žinias ir naują informaciją, kaip reaguoti į avarijas, reguliariai peržiūrimi, išbandomi ir prireikus atnaujinami ne rečiau kaip kas 3 metai. Vidaus ar išorės avarinių planų pakeitimai derinami su specialiosiomis tarnybomis ir valstybės priežiūros ir kontrolės institucijomis, jeigu tie pakeitimai susiję su toms specialiosioms tarnyboms ir valstybės priežiūros ir kontrolės institucijoms numatytais veiksmais ar priemonėmis. Prireikus iš esmės keisti išorės avarinį planą, savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktorius, o jeigu pavojingojo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, – ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) direktorius (-iai) išorės avarinius planus atnaujina savo nustatyta tvarka pranešę spaudoje apie atnaujinto išorės avarinio plano projekto išankstinį viešą svarstymą ir jį apsvarstę su suinteresuota visuomene.

36. Avarijų likvidavimas vykdomas vidaus ir išorės avariniuose planuose nustatyta tvarka. Vidaus ir išorės avariniai planai pradedami vykdyti nedelsiant, kai tik įvyksta avarija arba įvykis, galintis ją sukelti.

VI SKYRIUS

GRANDININĖS REAKCIJOS EFEKTAS

37. Atsižvelgdama į veiklos vykdytojų pateiktus pranešimus ir saugos ataskaitas arba į papildomą informaciją, gautą kompetentingai institucijai pateikus prašymą, arba informaciją, nustatytą atliekant patikrinimus pagal Nuostatų XI skyrių, kompetentinga institucija nustato pavojinguosius objektus ar jų grupes, kuriuose avarijos rizika ar mastas gali padidėti dėl grandininės reakcijos efekto (kaupiamojo efekto, atsirandančio, kai vienas įvykis sukelia kitą įvykį ar jų seką kitoje vietoje) dėl pavojingųjų objektų geografinės padėties, jų artumo vienas kito atžvilgiu ir juose esančių pavojingųjų medžiagų.

38. Jeigu kompetentinga institucija turi pagal Nuostatų 37 punktą nustatyto pavojingojo objekto veiklos vykdytojo pateiktus Nuostatų 9.8 papunktyje nurodytus duomenis papildančios informacijos, šią informaciją ji pateikia veiklos vykdytojui.

39. Pagal Nuostatų 37 punktą nustatytų pavojingųjų objektų veiklos vykdytojai privalo:

39.1. keistis reikiama informacija, siekdami užtikrinti, kad avarijų prevencijos planuose, saugos valdymo sistemose, saugos ataskaitose ir vidaus avariniuose planuose būtų atsižvelgta į galimų avarijų pobūdį ir mastą;

39.2. bendradarbiauti teikdami informaciją visuomenei, gretimiems objektams, nepatenkantiems į Nuostatų taikymo sritį, savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktoriui, o jeigu pavojingojo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, – ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) direktoriui (-iams), kuris (-ie) rengia išorės avarinius planus.

VII SKYRIUS

TERITORIJŲ, KURIOSE YRA ARBA PLANUOJAMI PAVOJINGIEJI OBJEKTAI, PLANAVIMAS

40. Vieta naujam pavojingajam objektui parenkama, reikšmingi pertvarkymai esamame pavojingajame objekte ir naujos statybos (transporto kelių, visuomeninės paskirties pastatų ir teritorijų, gyvenamųjų rajonų ir kitos netoli pavojingųjų objektų) planuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, užtikrinant, kad:

40.1. naujas pavojingasis objektas būtų statomas ar esamame pavojingajame objekte reikšmingi pertvarkymai būtų atliekami užtikrinant, kad pavojingasis objektas nekels pavojaus kitiems pavojingiesiems objektams, gyvenamiesiems rajonams, intensyvaus eismo keliams, visuomeninės paskirties pastatams, teritorijoms ir rekreacinėms zonoms;

40.2. naujos statybos (transporto kelių, visuomeninės paskirties pastatų ir teritorijų, gyvenamųjų rajonų ir kitos netoli pavojingųjų objektų) vyktų atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti apsaugą nuo galimų avarijų, kurių rizika dėl tokių statybų ar jų vietos gali padidėti arba gali pasunkėti avarijos padariniai;

40.3. parenkant vietą pavojingajam objektui statyti, būtų atsižvelgta į būtinybę skubiai evakuoti darbuotojus, kitus asmenis iš pavojingojo objekto ir gyvenamųjų rajonų, esančių šalia numatomo statyti pavojingojo objekto, taip pat atsižvelgta į vietos gamtą, reljefą, vyraujančius vėjus.

41. Kompetentinga institucija, teikdama planavimo sąlygas teritorijų planavimo organizatoriui ir konsultacijas teritorijų planavimo dokumento rengėjui, remiasi aukštesniojo lygio pavojingojo objekto saugos ataskaitoje pateikta informacija apie to objekto keliamą riziką ir teritorijų planavimo tikslais turi teisę pareikalauti iš žemesniojo lygio pavojingojo objekto veiklos vykdytojo pateikti informaciją apie to objekto keliamą riziką.

42. Reikalavimai, nurodyti Nuostatų 40–41 punktuose, taikomi nedarant poveikio Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamam strateginiam pasekmių aplinkai vertinimui arba planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimui, jeigu parengiamuoju teritorijų planavimo dokumento rengimo etapu priimamas sprendimas šį vertinimą atlikti.

VIII SKYRIUS

INFORMACIJA APIE SAUGOS PRIEMONES

43. Pavojingųjų objektų veiklos vykdytojai pateikia Nuostatų 4 priede nurodytą informaciją savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktoriui, o jeigu pavojingojo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, – ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) direktoriui (-iams) ir kompetentingai institucijai. Veiklos vykdytojai informaciją atnaujina prireikus, taip pat padarę pakeitimus, nurodytus Nuostatų 18 ir 26 punktuose, ir pateikia savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktoriui, o jeigu pavojingojo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, – ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) direktoriui (-iams), ir kompetentingai institucijai. Šios institucijos skelbia veiklos vykdytojų pateiktą informaciją savo interneto svetainėse. Ši informacija turi būti visą laiką prieinama visuomenei.

44. Aukštesniojo lygio pavojingųjų objektų veiklos vykdytojai:

44.1. tinkamiausiu būdu ir be atskiro prašymo periodiškai teikia gyventojams, kuriuos, tikėtina, gali paveikti avarija, į galimo pavojaus zoną patenkančių visuomeninės paskirties pastatų ir teritorijų (įskaitant mokyklas ir ligonines) valdytojams, gretimų pavojingųjų objektų, jeigu tokių yra, veiklos vykdytojams aiškią ir suprantamą Nuostatų 4 priede nustatyto turinio informaciją apie saugos priemones ir kaip elgtis įvykus avarijai;

44.2. užtikrina, kad visuomenė galėtų susipažinti su saugos ataskaita ir pavojingųjų medžiagų, esančių pavojingajame objekte, sąrašu, kai to prašoma, išskyrus Nuostatų 46 punkte nustatytą atvejį.

45. Informacija, nurodyta Nuostatų 44.1 papunktyje, kasmet peržiūrima ir prireikus atnaujinama. Informacija peržiūrima ir prireikus atnaujinama taip pat padarius pakeitimus, nurodytus Nuostatų 18 ir 26 punktuose. Atnaujinta informacija nedelsiant, o jeigu kasmetinių peržiūrų metu informacijos atnaujinti nereikėjo, – ne rečiau kaip kas 5 metai pakartotinai teikiama Nuostatų 44.1 papunktyje nurodytiems subjektams.

46. Jeigu saugos ataskaitoje ar pavojingųjų medžiagų, esančių aukštesniojo lygio pavojingajame objekte, sąraše yra duomenų, kurie atitinka Nuostatų 97 punkte nurodytas išimtis, veiklos vykdytojas, suderinęs su kompetentinga institucija, tam tikrų šių dokumentų dalių visuomenei gali neskelbti ir pateikti iš dalies pakeistą saugos ataskaitą, pavyzdžiui, netechninio pobūdžio jos santrauką. Tokioje santraukoje turėtų būti nurodyta bendro pobūdžio informacija apie avarijos pavojus ir galimą avarijos poveikį gyventojams ir aplinkai.

47. Esant tikimybei, kad įvykus aukštesniojo lygio pavojingajame objekte avarijai jos neigiami padariniai galėtų išplisti į gretimas valstybes, kompetentinga institucija privalo pateikti toms valstybėms, kurioms gresia pavojus, reikiamą informaciją, kad jos galėtų imtis reikiamų priemonių. Nuostatų 34 punkte nurodytu atveju kompetentinga institucija apie savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas arba kurioje galėtų išplisti pavojingojo objekto avarijos padariniai, administracijos direktoriaus sprendimą nerengti išorės avarinio plano praneša ir gretimai valstybei, kurioje būtų juntami neigiami padariniai, jeigu tame pavojingajame objekte įvyktų avarija.

IX SKYRIUS

KONSULTACIJOS SU VISUOMENE IR JOS DALYVAVIMAS PRIIMANT SPRENDIMUS, SUSIJUSIUS SU NAUJŲ PAVOJINGŲJŲ OBJEKTŲ VIETOS PARINKIMU, REIKŠMINGU PAVOJINGOJO OBJEKTO PERTVARKYMU AR NAUJOMIS STATYBOMIS NETOLI PAVOJINGŲJŲ OBJEKTŲ

48. Suinteresuotai visuomenei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka suteikiama galimybė pateikti savo nuomonę dėl sprendimų, susijusių su naujų pavojingųjų objektų vietos parinkimu, reikšmingu pavojingojo objekto pertvarkymu, jeigu dėl tokio pertvarkymo priimamas sprendimas keisti detalųjį planą ir atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, ar naujomis statybomis netoli pavojingųjų objektų, jeigu dėl parinktos vietos ar statybų pobūdžio gali padidėti avarijos rizika arba pasunkėti padariniai, ir užtikrinama, kad visuomenė gautų informaciją, įskaitant teritorijų planavimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso metu parengtus dokumentus ir kitą su sprendiniais susijusią medžiagą, apie minėtus objektus visose teritorijų planavimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso stadijose.

49. Kita, nei nurodyta Nuostatų 48 punkte, institucijų turima arba joms skirta informacija apie aplinką suinteresuotai visuomenei teikiama Informacijos teikimo aprašo nustatyta tvarka.

50. Kompetentinga institucija, dalyvaudama teritorijų planavimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese, nustačiusi, kad Nuostatų 48 punkte nurodytame aukštesniojo lygio pavojingajame objekte avarijos padariniai galėtų išplisti į gretimas valstybes, praneša visuomenei apie tai, kad gavus naujo pavojingojo objekto ar patikslinus esamo pavojingojo objekto saugos ataskaitą bus teikiama Nuostatų 47 punkte nurodyta informacija. Pateikusi reikiamą informaciją valstybėms, kurioms gresia pavojus, kompetentinga institucija apie šį faktą praneša visuomenei ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos pateikimo. Šią informaciją kompetentinga institucija skelbia savo oficialiame tinklalapyje.

51. Kai rengiami, keičiami ar tobulinami teritorijų planavimo bendrieji planai, kuriais įgyvendinami sprendiniai, susiję su naujų pavojingųjų objektų vietos parinkimu ar naujomis statybomis netoli pavojingųjų objektų, jeigu dėl parinktos vietos ar statybų pobūdžio gali padidėti avarijos rizika arba pasunkėti padariniai, visuomenė informuojama, su ja konsultuojamasi ir jai suteikiama teisė dalyvauti priimant sprendimus Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

52. Visuomenė planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procese dalyvauja aplinkos ministro nustatyta tvarka.

X SKYRIUS

INFORMACIJOS TEIKIMAS IR VEIKSMAI ĮVYKUS AVARIJAI

53. Veiklos vykdytojas, įvykus avarijai, atitinkančiai Nuostatų 5 priede nurodytus kriterijus, vidaus reikalų ministro nustatyta keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tvarka pateikia apie įvykį ar avariją šią informaciją:

53.1. įvykio ar avarijos vieta, laikas;

53.2. įvykio ar avarijos aplinkybės;

53.3. susijusios su įvykiu ar avarija pavojingosios medžiagos ir jų kiekiai;

53.4. galimas įvykio ar avarijos mastas;

53.5. turimi įvykio ar avarijos poveikio gyventojų sveikatai, aplinkai ir turtui vertinimo duomenys;

53.6. įvykio ar avarijos vystymosi prognozė;

53.7. priemonės, kurių imtasi, ir pasitelktos pavojingojo objekto avarinės ir specialiosios tarnybos;

53.8. numatomi veiksmai, kurie sušvelnintų vidutinius ir ilgalaikius avarijos padarinius ir neleistų avarijai pasikartoti.

54. Pateiktą informaciją veiklos vykdytojas atnaujina, jeigu nustatoma papildomų faktų, kurie keičia ankstesnę informaciją ar padarytas išvadas, ir nedelsdamas raštu ar žodžiu praneša kompetentingai institucijai.

55. Kompetentinga institucija įvykus avarijai privalo:

55.1. užtikrinti, kad būtų imamasi visų reikiamų skubių, vidutinės trukmės (įgyvendinamų ne ilgesniu kaip vienų metų laikotarpiu) ir ilgalaikių (įgyvendinamų per ilgesnį nei vienų metų laikotarpį) priemonių;

55.2. tikrinti, tirti ar kitokiu būdu rinkti informaciją, būtiną avarijos techniniams, organizaciniams ir valdymo klausimams išnagrinėti;

55.3. užtikrinti, kad veiklos vykdytojas imtųsi būtinų avarijos padarinių likvidavimo priemonių;

55.4. parengti rekomendacijas, kokias prevencines priemones reikėtų taikyti ateityje;

55.5. užtikrinti, kad asmenims, kurie gali nukentėti, būtų pateikta informacija apie įvykusią avariją, o prireikus – apie priemones, kurių imtasi siekiant sušvelninti jos padarinius.

56. Įvykus avarijai, kurios mastas ar padariniai atitinka kriterijus, nurodytus Nuostatų 5 priede, kompetentinga institucija pateikia Europos Komisijai informaciją, kurioje nurodomi šie duomenys:

56.1. Lietuvos Respublikos pavadinimas, kompetentingos institucijos pavadinimas ir buveinė;

56.2. avarijos data, laikas, vieta, pavojingojo objekto, kuriame įvyko avarija, pavadinimas, jeigu jis yra, buveinė ir veiklos vykdytojo vardas, pavardė arba pavadinimas;

56.3. avarijos aplinkybių trumpas aprašas, su avarija susijusios pavojingosios medžiagos ir tiesioginis poveikis gyventojų sveikatai, aplinkai ir turtui;

56.4. taikytų avarijos likvidavimo priemonių ir nedelsiant taikytinų prevencinių priemonių trumpas aprašas;

56.5. avarijos tyrimo pavojingajame objekte išvados ir rekomendacijos, kokias prevencines priemones reikėtų taikyti ateityje.

57. Surinkusi Nuostatų 56 punkte nurodytą informaciją, kompetentinga institucija nedelsdama, ne vėliau kaip per vienus metus po įvykusios avarijos, pateikia šią informaciją Europos Komisijai. Tais atvejais, kai per nustatytą vienų metų terminą galima pateikti tik preliminarią Nuostatų 56.5 papunktyje nurodytą informaciją, kompetentinga institucija atnaujina šią informaciją, kai tik tampa prieinamos avarijos, įvykusios pavojingajame objekte, tyrimo komisijos, nurodytos Nuostatų 76 punkte, galutinės išvados ir rekomendacijos. Kompetentinga institucija gali vėluoti pateikti šią informaciją tik tiek, kiek to reikia prasidėjusioms teisinėms procedūroms baigti, jeigu toks informacijos pateikimas galėtų turėti joms įtakos.

58. Europos Komisijai taip pat pranešami įmonių, įstaigų, institucijų ar organizacijų, galinčių turėti informacijos apie avarijas ir konsultuoti Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingas institucijas, dalyvaujančias likviduojant ir tiriant tokias avarijas, pavadinimai ir buveinės.

XI SKYRIUS

PAVOJINGOJO OBJEKTO PATIKRINIMAI IR DRAUDIMAS NAUDOTI

59. Ar pavojingieji objektai saugiai naudojami, tikrina:

59.1. kompetentinga institucija, valstybės priežiūros ir kontrolės institucijos ir savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktorius pagal kompetentingos institucijos iš anksto parengtus ir su valstybės priežiūros ir kontrolės institucijomis ir savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktoriumi suderintus patikrinimų grafikus ir patikrinimų programą (toliau – patikrinimas pagal grafiką);

59.2. valstybės priežiūros ir kontrolės institucijos ar savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktorius jų kompetencijos srities teisės aktų nustatyta tvarka ir periodiškumu.

60. Patikrinimų programoje pateikiama ši informacija:

60.1. bendras atitinkamų saugos klausimų vertinimas;

60.2. patikrinimų programos taikymas geografiniu požiūriu;

60.3. pavojingųjų objektų sąrašas;

60.4. pavojingųjų objektų grupės, kuriose galimas grandininės reakcijos efektas;

60.5. pavojingųjų objektų, kuriuos eksploatuojant galėtų padidėti avarijos rizika ar pasunkėti jos padariniai dėl tam tikrų išorinių rizikos arba pavojaus šaltinių, sąrašas;

60.6. planinių patikrinimų ir patikrinimų grafikų sudarymo tvarka;

60.7. neplaninių patikrinimų tvarka;

60.8. kompetentingos institucijos, valstybės priežiūros ir kontrolės institucijų ir savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktoriaus bendradarbiavimo tikrinant pavojinguosius objektus nuostatos.

61. Žemesniojo lygio pavojingieji objektai pagal patikrinimų grafiką turi būti tikrinami ne rečiau kaip kas 3 metai.

62. Aukštesniojo lygio pavojingieji objektai pagal patikrinimų grafiką turi būti tikrinami ne rečiau kaip kas 12 mėnesių.

63. Kompetentinga institucija, sudaranti planuojamų tikrinti pavojingųjų objektų grafikus, remdamasi atitinkamo pavojingojo objekto veiklos rizikos vertinimu (galimu avarijos numatomame tikrinti pavojingajame objekte poveikiu gyventojams ir aplinkai, taip pat kaip tikrinti numatomas pavojingasis objektas laikosi Nuostatų reikalavimų), gali priimti sprendimą taikyti kitokį, nei nurodyta Nuostatų 62 punkte, aukštesniojo lygio pavojingojo objekto patikrinimo dažnį.

64. Valstybės priežiūros ir kontrolės institucijos, savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktorius, sudarydami jų planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašus ir remdamiesi rizikos vertinimu (vertindami pagal kompetenciją, kaip ūkio subjektas (numatomas tikrinti pavojingasis objektas) laikėsi teisės aktų reikalavimų anksčiau, taip pat kokio pobūdžio ūkinės veiklos rizikingumas, pavojingumas, kokia žalos ar pavojaus gyventojų sveikatai ir aplinkai atsiradimo tikimybė), gali priimti sprendimą praleisti aukštesniojo lygio pavojingojo objekto patikrinimą pagal grafiką einamaisiais metais. Apie tokį sprendimą valstybės priežiūros ir kontrolės institucija, savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktorius raštu praneša kompetentingai institucijai derindami atitinkamų metų pavojingųjų objektų patikrinimų grafiką.

65. Pavojinguosius objektus tikrina kompetentingos institucijos ir valstybės priežiūros ir kontrolės institucijų atstovai ir savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktoriaus paskirti savivaldybės administracijos darbuotojai, siekdami nustatyti, ar:

65.1. veiklos vykdytojas vykdo reikiamą pavojingojo objekto priežiūrą, tiksliai įvertino jo keliamą pavojų darbuotojams, šalia gyvenantiems žmonėms, aplinkai ir gali argumentuotai patvirtinti, kad ėmėsi tinkamų priemonių avarijoms išvengti;

65.2. veiklos vykdytojas yra numatęs tinkamas, atsižvelgiant į pavojingojo objekto veiklos pobūdį, jame esančias pavojingąsias medžiagas, priemones avarijų padariniams pavojingojo objekto teritorijoje ir už jo ribų apriboti;

65.3. pateiktoje saugos ataskaitoje ar kitoje ataskaitoje esantys duomenys ir informacija atitinka pavojingajame objekte esančias sąlygas;

65.4. visuomenei pateikta Nuostatų VIII skyriuje nurodyta informacija;

65.5. atliekami priemonių, užkertančių kelią avarijai pavojingajame objekte įvykti ir plisti, ir priemonių ir veiksmų, skirtų avarijų padariniams pavojingojo objekto teritorijoje ir už jo ribų apriboti, veiksmingumo išbandymai;

65.6. vidaus avariniai planai išbandomi ir prireikus tikslinamos prevencinės priemonės, atnaujinama informacija, skirta išorės avariniams planams parengti;

65.7. avarinio perspėjimo ir apsaugos priemonės ir sistemos yra geros būklės, darbuotojai ir pavojingojo objekto avarinės tarnybos pasirengę veikti įvykus avarijai;

65.8. pavojingojo objekto avarinės tarnybos ir darbuotojai aprūpinti techninėmis avarijų likvidavimo ir asmeninės apsaugos priemonėmis;

65.9. pavojingasis objektas atitinka kitus jo saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus pagal valstybės priežiūros ir kontrolės institucijų, savivaldybėms valstybės priskirtų priežiūros funkcijų kompetencijos sritis.

66. Patikrinimo metu kompetentinga institucija, valstybės priežiūros ir kontrolės institucijos ir savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktoriaus paskirti savivaldybės administracijos darbuotojai pagal kompetenciją turi teisę:

66.1. reikalauti, kad veiklos vykdytojas sudarytų sąlygas atlikti patikrinimą, pateiktų visą informaciją, reikalingą Nuostatų 65 punkte nurodytiems klausimams įvertinti, informaciją, būtiną išorės avariniam planui parengti, avarijos tikimybei ar galimiems avarijos padariniams nustatyti, ir informaciją apie pavojingąsias medžiagas, reikalaujančias ypatingo atidumo dėl jų fizinio būvio, išskirtinių sąlygų ar buvimo vietos;

66.2. teikti veiklos vykdytojui privalomus vykdyti nurodymus ir rekomendacijas, kaip šalinti avarinių situacijų grėsmę ir kokių papildomų priemonių imtis kilus šiai grėsmei;

66.3. reikalauti, kad pavojingajame objekte būtų sustabdyti darbai, jeigu jie kelia grėsmę gyventojams ir aplinkai.

67. Neplaniniai patikrinimai gali būti atliekami:

67.1. įvykus avarijai, ekstremaliajam įvykiui ar susidarius ekstremaliajai situacijai pavojingajame objekte;

67.2. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nurodytais ūkio subjektų veiklos neplaninių patikrinimų pagrindais.

68. Po kiekvieno patikrinimo pagal grafiką valstybės priežiūros ir kontrolės institucijos ir savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktoriaus paskirti savivaldybės administracijos darbuotojai Lietuvos Respublikos pavojingųjų objektų patikrinimų programoje, patvirtintoje kompetentingos institucijos vadovo, nustatytais terminais ir tvarka pateikia kompetentingai institucijai pagal kompetenciją parengtus pavojingojo objekto patikrinimo rezultatus įforminančius dokumentus kartu su veiklos vykdytojui skirtų individualių administracinių aktų kopijomis. Jų pagrindu kompetentinga institucija ne vėliau kaip per 2 mėnesius po pavojingojo objekto patikrinimo parengia bendrą pavojingojo objekto patikrinimo ataskaitą. Bendroje patikrinimo ataskaitoje nurodomi teisės aktų reikalavimų pažeidimai ir šių pažeidimų ištaisymo terminai, kurie negali būti ilgesni nei iki kito planinio patikrinimo. Po Nuostatų 59.2 papunktyje nurodyto pavojingojo objekto patikrinimo valstybės priežiūros ir kontrolės institucijos ar savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktoriaus paskirti savivaldybės administracijos darbuotojai kompetentingai institucijai pateikia tik veiklos vykdytojui skirtų individualių administracinių aktų kopijas.

69. Patikrinimo metu nustatę teisės aktų, reglamentuojančių eksploatuojamų pavojingųjų objektų saugą, reikalavimų pažeidimų, taip pat nustatę, kad praeito tikrinimo metu užfiksuoti teisės aktų pažeidimai nepašalinti, kompetentinga institucija, valstybės priežiūros ir kontrolės institucijos ir (ar) savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktorius surašo jų kompetencijos srities teisės aktų nustatytus nurodymus pažeidimams pašalinti ir taiko įstatymų numatytas poveikio priemones.

70. Jeigu patikrinimo pagal grafiką metu nustatomas reikšmingas (toks, dėl kurio yra padidėjęs pavojingojo objekto avarijų pavojus) Nuostatų reikalavimų pažeidimas, ne vėliau kaip per 6 mėnesius Nuostatų 68 punkte nurodytos Lietuvos Respublikos pavojingųjų objektų patikrinimų programos nustatyta tvarka kompetentinga institucija ir tos valstybės priežiūros ir kontrolės institucijos ir (ar) savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktorius, su kurių kompetencijos sritimi yra susiję nustatyti pažeidimai, atlieka papildomą pavojingojo objekto patikrinimą.

71. Kompetentinga institucija, valstybės priežiūros ir kontrolės institucija ar savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktorius turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais uždrausti naudoti ar pradėti naudoti pavojingąjį objektą ar jo įrenginį arba bet kurią jų dalį, vykdyti statinio statybos, rekonstravimo, remonto darbus (toliau – uždrausti naudoti pavojingąjį objektą).

72. Kompetentinga institucija, valstybės priežiūros ir kontrolės institucija ar savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktorius priima sprendimą leisti naudoti pavojingąjį objektą ar jo įrenginį arba bet kurią jų dalį, toliau statyti pavojingąjį objektą, vykdyti jo rekonstravimo, remonto darbus tik tada, kai pašalinami pavojingojo objekto saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.

73. Uždraudusi naudoti pavojingąjį objektą Nuostatų 59.2 papunktyje nurodyto patikrinimo metu, valstybės priežiūros ir kontrolės institucija, savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktorius kompetentingai institucijai pateikia individualaus administracinio akto, kuriuo uždraudžiama naudoti pavojingąjį objektą, kopiją ir atitinkamą informaciją apie sprendimą leisti naudoti pavojingąjį objektą ar jo įrenginį arba bet kurią jų dalį, toliau statyti pavojingąjį objektą, vykdyti jo rekonstravimo, remonto darbus, per 3 darbo dienas nuo tokio administracinio akto surašymo, o kompetentinga institucija per 3 darbo dienas nuo tokio administracinio akto ar informacijos apie leidimą gavimo persiunčia šią informaciją kitoms valstybės priežiūros ir kontrolės institucijoms ir savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktoriui.

74. Veiklos vykdytojas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka apskųsti Nuostatuose nurodytą sprendimą uždrausti naudoti pavojingąjį objektą.

XII SKYRIUS

AVARIJŲ TYRIMAS

75. Avarijos pavojingajame objekte tyrimo tikslas – nustatyti avarijos aplinkybes ir priežastis (tarp jų projektavimo ir gamybos organizavimo klaidas, technologinių procesų ir normalaus darbo režimo pažeidimus ar sutrikimus, įrangos ir mechanizmų gedimus, išorinių aplinkybių, darbuotojų ir trečiųjų asmenų veiksmų poveikį) ir jos tiesioginį poveikį gyventojų sveikatai ir aplinkai, taikytas avarijos likvidavimo priemones ir rekomenduoti veiklos vykdytojui prevencines priemones, kad avarija nepasikartotų.

76. Kompetentingos institucijos vadovas, gavęs veiklos vykdytojo ar kitų asmenų pranešimą apie pavojingajame objekte įvykusią avariją, kurios padariniai ir žala atitinka bent vieną Nuostatų 5 priede nurodytų kriterijų, nedelsdamas sudaro iš kompetentingos institucijos ir pagal avarijos pobūdį atitinkamų valstybės priežiūros ir kontrolės institucijų ir savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktoriaus paskirtų atstovų avarijos tyrimo komisiją (toliau – Komisija) ir iš jos narių skiria Komisijos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių. Komisijos veikloje patariamojo balso teise gali dalyvauti kitų suinteresuotų institucijų atstovai.

77. Įvykus avarijai, veiklos vykdytojas arba jo įgaliotas asmuo:

77.1. organizuoja ir kontroliuoja vidaus avariniame plane nustatytų skubių ir būtinų priemonių vykdymą pavojingojo objekto viduje, o prireikus – už jo ribų;

77.2. pateikia Komisijai visą informaciją ir dokumentus, kurių reikia avarijai ištirti;

77.3. imasi priemonių, kad, iki atvyks Komisija, būtų išsaugota po avarijos susidariusi situacija (jeigu ji nekelia pavojaus darbuotojų gyvybei ir sveikatai): pažymėtos pavojingos zonos ribos, užkirstas kelias žmonėms patekti į šią zoną;

77.4. padeda Komisijai organizuoti darbą.

78. Komisija atskaitinga kompetentingos institucijos vadovui. Komisijai vadovauja pirmininkas, kuris atsako už jos darbą.

79. Komisijos pirmininkas nustato posėdžių datą, laiką ir vietą ir apie tai praneša Komisijos nariams. Komisijos posėdžiams pirmininkauja pirmininkas, o kai jo nėra, – pirmininko pavaduotojas.

80. Kiekvienas Komisijos narys prireikus turi iniciatyvos teisę sušaukti Komisijos posėdį. Sprendimą dėl posėdžio sušaukimo priima pirmininkas.

81. Komisijos posėdis teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos narių. Komisijos narys, dėl svarbių priežasčių negalintis dalyvauti posėdyje, nedelsdamas apie tai praneša pirmininkui.

82. Komisijos pirmininkas ar jo paskirtas Komisijos narys posėdžiuose svarstomu klausimu pareiškia nuomonę arba pristato parengtą pranešimą. Vėliau savo nuomonę pareiškia ir kiti Komisijos nariai. Kilus neaiškumų dėl pateiktų dokumentų, Komisijos pirmininkas gali reikalauti iš jos narių ar susijusių su avarija ir jos tyrimu asmenų papildomos medžiagos.

83. Visi Komisijos nariai turi lygias balso teises. Balsuojama atvirai. Jeigu kokiu nors klausimu nuomonės nesutampa, Komisijos narys gali pareikšti savo nuomonę raštu. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra Komisijos pirmininko balsas. Priimti sprendimai yra teisėti, jeigu jiems pritaria daugiau kaip pusė visų posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių.

84. Posėdžius protokoluoja, dokumentus rengia ir svarstyti teikia Komisijos sekretorius.

85. Posėdžio protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas (kai jo nėra, – pirmininko pavaduotojas) ir sekretorius.

86. Komisijos posėdžio protokolo kopija ne vėliau kaip per 2 savaites nuo protokolo pasirašymo paštu ar elektronine forma išsiunčiama Komisijos nariams ir posėdžio protokole paminėtiems veiklos vykdytojams.

87. Komisija privalo pradėti avarijos tyrimą nedelsdama, kai tik sudaroma, ir baigti avarijų, kurių padariniai neišplito už pavojingojo objekto ribų, tyrimą per 15 darbo dienų, o kitų avarijų – per 30 darbo dienų nuo Komisijos sudarymo. Prireikus šį terminą ne daugiau kaip 6 mėnesiams gali pratęsti kompetentinga institucija.

88. Tirdama avariją, Komisija:

88.1. jeigu tai nekelia pavojaus, apžiūri avarijos vietą, nustato jos poveikio ribas, fiksuoja situaciją (aprašo ją, daro eskizus, nuotraukas ir vaizdo įrašus), patikslina avarijos mastą;

88.2. apklausia asmenis, turinčius informacijos apie įvykusią avariją, ir gauna jų raštiškus paaiškinimus;

88.3. nustato pavojingojo objekto darbuotojus, faktiškai vadovavusius gamybai ir atsakingus už technologinių reglamentų laikymąsi, įrangos būklę ir darbuotojų saugą ir sveikatą, taip pat asmenis, kurių veiksmai turėjo įtakos avarijai;

88.4. išnagrinėja pavojingojo objekto techninę, technologinę dokumentaciją ir nustato, ar ji atitinka jai keliamus reikalavimus, įvertina veiklos vykdytojo įdiegtą saugos valdymo sistemą ir nustato, ar pavojingojo objekto veiklos vykdytojas ėmėsi prevencinių ir kitų priemonių, skirtų avarinei situacijai pavojingajame objekte išvengti;

88.5. kviečia ekspertus, nusprendžia, kokius laboratorinius tyrimus reikia atlikti, organizuoja bandinių ėmimą ir laboratorinį tyrimą;

88.6. išanalizuoja meteorologines sąlygas avarijos metu ir nustato gamtinių veiksnių (gruntinio vandens, nuošliaužų, karstinių, kitų gamtos reiškinių) galimą poveikį avarijai;

88.7. įvertina avarijos materialinius nuostolius, tiesioginį avarijos poveikį pavojingojo objekto darbuotojų ir aplinkinių gyventojų sveikatai, turtui ir aplinkai;

88.8. reikalauja, kad veiklos vykdytojas imtųsi būtinų ir skubių priemonių pavojingojo objekto saugai užtikrinti;

88.9. išnagrinėja avarijos likvidavimo eigą, imasi kitų priemonių avarijos tyrimui atlikti;

88.10. teikia rekomendacijas, kaip išvengti kitų avarijų.

89. Komisija, išnagrinėjusi avarijos tyrimo medžiagą, ekspertų išvadas, laboratorinių tyrimų rezultatus, parengia avarijos tyrimo pavojingajame objekte išvadas.

90. Avarijos tyrimo pavojingajame objekte išvadose turi būti nurodyta:

90.1. Komisijos sudėtis;

90.2. duomenys apie pavojingojo objekto projektavimą, statybą, rekonstravimą ir naudojimą;

90.3. pavojingajame objekte naudojamų pavojingųjų medžiagų pobūdis ir kiekiai;

90.4. avarijos eiga, mastas ir padariniai;

90.5. specialistų išvados apie padarytą žalą žmonėms, aplinkai ir pavojingojo objekto patirtus nuostolius;

90.6. avarijos aplinkybės ir priežastys (darbuotojų veiksmai, įrenginių gedimas, konstrukcijos trūkumai, gamtos reiškiniai ir kita), nurodyti teisės aktų ir kitų dokumentų pažeidimai;

90.7. rekomendacijos, kaip likviduoti avarijos padarinius ir ateityje išvengti panašių avarijų.

91. Avarijos tyrimo pavojingajame objekte išvados tvirtinamos Komisijos posėdyje. Avarijos tyrimo pavojingajame objekte išvadas pasirašo Komisijos pirmininkas ir visi posėdyje dalyvaujantys Komisijos nariai. Komisijos narys, nesutinkantis su daugumos nuomone, išvadas gali pasirašyti su pastaba.

92. Avarijos tyrimo pavojingajame objekte išvados tvirtinamos dviem egzemplioriais. Komisijos pirmininkas pirmąjį pasirašyto avarijos tyrimo pavojingajame objekte išvadų egzempliorių pateikia kompetentingai institucijai, antrąjį – pavojingojo objekto veiklos vykdytojui. Valstybės priežiūros ir kontrolės institucijoms, savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktoriui, kitoms suinteresuotoms institucijoms, kurių atstovai dalyvavo Komisijos veikloje, pateikiamos (išsiunčiamos) avarijos pavojingajame objekte tyrimo išvadų kopijos.

93. Avarijų apskaita tvarkoma kompetentingos institucijos nustatyta tvarka. Avarijų priežastis ir padarinius analizuoja kompetentinga institucija, atitinkamos valstybės priežiūros ir kontrolės institucijos pagal kompetenciją ir savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktorius, siekdami numatyti papildomas avarijų prevencijos priemones ir mažinti galimų avarijų padarinių.

94. Visuomenės informavimu apie Komisijos veiklą rūpinasi Komisijos pirmininkas ar jo paskirtas Komisijos narys.

XIII SKYRIUS

GALIMYBĖ GAUTI INFORMACIJĄ, KONFIDENCIALUMAS

IR TEISĖ KREIPTIS Į TEISMĄ

95. Kompetentinga institucija, valstybės priežiūros ir kontrolės institucijos ir savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktorius teikia pagal Nuostatus turimą informaciją apie pavojingąjį objektą jos prašantiems asmenims, vadovaudamiesi Informacijos teikimo aprašu.

96. Kompetentinga institucija, valstybės priežiūros ir kontrolės institucijos ir savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktorius Informacijos teikimo apraše nustatytais atvejais gali atsisakyti teikti prašomą informaciją ar jos dalį.

97. Kompetentinga institucija Informacijos teikimo apraše nustatytais atvejais gali atsisakyti atskleisti turimą išsamią Nuostatų 44.2 papunktyje nurodytą informaciją pačios sprendimu ar veiklos vykdytojui paprašius neatskleisti tam tikrų saugos ataskaitos arba pavojingųjų medžiagų, esančių pavojingajame objekte, sąrašo dalių.

98. Visi pareiškėjai, prašantys suteikti Nuostatų 44.2 papunktyje ir 95 punkte nurodytą informaciją, turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į administracinių ginčų komisiją, jeigu mano, kad jų prašymas, pateiktas teisės aktų nustatyta tvarka, buvo neteisėtai atmestas, į jį buvo iš dalies ar visiškai netinkamai atsakyta arba į prašymą deramai neatsižvelgta pagal teisės aktus, reglamentuojančius teisę gauti informaciją apie aplinką. Administracinių ginčų komisijos sprendimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas administraciniam teismui.

99. Suinteresuota visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo užginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo poveikio aplinkai vertinimo srityje dėl Nuostatų 48 punkte nurodytų sprendimų teisėtumą.

––––––––––––––––––––

Pramoninių avarijų prevencijos,

likvidavimo ir tyrimo nuostatų

1 priedas

PAVOJINGOJO OBJEKTO SAUGOS ATASKAITOJE PRIVALOMI NURODYTI DUOMENYS IR INFORMACIJA

Pavojingojo objekto saugos ataskaitoje turi būti pateikti šie duomenys ir informacija:

1. Informacija apie pavojingojo objekto saugos valdymo sistemą ir organizacinę struktūrą, atitinkanti Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 2 priede nurodytus reikalavimus.

2. Pavojingojo objekto aplinkos apibūdinimas:

2.1. pavojingojo objekto vietovės ir jos aplinkos aprašymas, įskaitant informaciją apie geografinę vietą, meteorologines, geologines, hidrografines ir, jeigu reikia, istorines sąlygas;

2.2. pavojingojo objekto įrenginiai ir veikla, galintys kelti avarijos pavojų;

2.3. remiantis turima informacija nurodyti gretimi pavojingieji objektai, taip pat kitos vietos, nepatenkančios į Nuostatų taikymo sritį, teritorijos ir statomi objektai, kurie galėtų būti avarijos ar grandininės reakcijos efekto priežastis arba galėtų padidinti avarijų riziką ar padarinius;

2.4. zonų, kuriose gali įvykti avarija, aprašymas.

3. Įrenginių aprašymas:

3.1. pavojingojo objekto padalinių pagrindinės veiklos ir gamybos produktų, kurie svarbūs saugos požiūriu, aprašymas; avarijų rizikos priežasčių ir sąlygų, kuriomis galėtų įvykti avarija, apibūdinimas; siūlomų (esamų ir (arba) planuojamų) prevencinių priemonių aprašas;

3.2. technologinių procesų (svarbiausia, veiklos metodų) aprašymas, jeigu tinka, atsižvelgiama į turimą informaciją apie geriausią praktiką;

3.3. pavojingųjų medžiagų aprašymas:

3.3.1. pavojingųjų medžiagų sąrašas, kuriame nurodoma:

3.3.1.1. pavojingųjų medžiagų cheminis pavadinimas, Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (angl. Chemical Abstracts Service (CAS) numeris, pavadinimas pagal Jungtinių Tautų Organizacijos Tarptautinės teorinės ir taikomosios chemijos sąjungos (angl. International Union of Pure and Applied Chemistry (IUPAC) nomenklatūrą;

3.3.1.2. esamas ar tikėtinas didžiausias pavojingųjų medžiagų kiekis;

3.3.2. fizinės, cheminės, toksinės medžiagų savybės, šių medžiagų tiesioginio ir uždelsto pavojaus gyventojų sveikatai ir aplinkai apibūdinimas;

3.3.3. fiziniai ir cheminiai reiškiniai įprastomis naudojimo sąlygomis ar numatomi avarijos sąlygomis.

4. Avarijų rizikos nustatymas, analizė ir prevenciniai metodai:

4.1. išsamus galimų avarijų eigos aprašymas, avarijų tikimybė arba sąlygos, kurioms susidarius jos galėtų įvykti, kartu nurodomi įvykiai, galintys turėti reikšmės tokioms avarijoms kilti, atsižvelgiant į vidines ir išorines galimų gedimų priežastis:

4.1.1. susijusias su veikla;

4.1.2. išorines, pavyzdžiui, gretimi pavojingieji objektai, taip pat kitos vietos, nepatenkančios į Nuostatų taikymo sritį, teritorijos ir statomi objektai, kurie galėtų būti avarijos ar grandininės reakcijos efekto priežastis arba galėtų padidinti avarijų riziką ar padarinius;

4.1.3. gamtines, pavyzdžiui, žemės drebėjimai arba potvyniai;

4.2. avarijų masto ir padarinių rimtumo vertinimas, įskaitant žemėlapius, vaizdus, kaip atitinkamus atvaizdus tų vietų, kurios, tikėtina, gali būti paveiktos įvykus avarijoms pavojinguosiuose objektuose, arba, jeigu neįmanoma pateikti žemėlapių, lygiavertis tokių vietų apibūdinimas;

4.3. įvykusių avarijų arba įvykių, susijusių su tomis pačiomis cheminėmis medžiagomis ir procesais, pasaulinė apžvalga, po šių avarijų ar įvykių padarytos išvados ir aiški nuoroda į pavojingajame objekte įdiegtas priemones, skirtas tokioms avarijoms išvengti;

4.4. įrenginių saugai naudojamos įrangos ir jos techninių parametrų aprašymas.

5. Apsaugos ir intervencijos priemonės, kuriomis siekiama lengvinti ir riboti avarijos padarinius:

5.1. įmonėje įdiegtos įrangos, skirtos avarijų padariniams riboti, pavyzdžiui, aptikimo ir (ar) apsaugos sistemų, techninių prietaisų, skirtų atsitiktiniam išmetimui riboti, įskaitant vandens purškimo sistemas, garų užtvaras, avarinius separatorius ar surinkimo talpyklas, užsidarančiuosius vožtuvus, inertines sistemas, gaisrui gesinti naudoto vandens sulaikymo sistemas, aprašymas;

5.2. pavojaus skelbimo ir reagavimo į avariją organizavimas;

5.3. mobilizuojamų išteklių, turimų pavojingajame objekte ir už jo ribų, aprašymas;

5.4. bet kokių kitų (nei pirmiau aprašytosios) techninių ir netechninių priemonių, skirtų avarijos padariniams riboti, aprašymas;

5.5. juridinių ir fizinių asmenų, dalyvavusių rengiant pavojingojo objekto saugos ataskaitą, sąrašas.

––––––––––––––––––––

Pramoninių avarijų prevencijos,

likvidavimo ir tyrimo nuostatų

2 priedas

Informacija apie pavojingojo objekto saugos valdymo sistemą ir organizacinę struktūrą

1. Veiklos vykdytojo tinkamai įgyvendinta saugos valdymo sistema pavojingajame objekte turi būti proporcinga pavojingojo objekto avarijų pavojui, pramoninei veiklai ir organizacinės struktūros sudėtingumui; ji turi būti grindžiama rizikos vertinimu; ji turi apimti bendrosios valdymo sistemos dalį, į kurią įeina organizacinė struktūra, atsakomybės sritys, nusistovėjusi praktika, procedūros, procesai ir ištekliai, naudojami nustatant ir įgyvendinant pavojingojo objekto avarijų prevencijos politiką.

2. Saugos valdymo sistemoje turi būti numatyti šie aspektai:

2.1. organizacija ir personalas – pavojingojo objekto darbuotojų, dalyvaujančių valdant avarijų pavojų visais organizacijos lygmenimis, funkcijos ir atsakomybė, priemonės, skirtos šių darbuotojų dalyvavimui tobulinant avarijų pavojaus valdymo procesą skatinti. Aprašomi tokių darbuotojų mokymo poreikiai ir mokymo organizavimas; darbuotojų ir subrangovų darbuotojų, dirbančių pavojingajame objekte, kurių pareigos svarbios saugos požiūriu, dalyvavimas;

2.2. didelių pavojų nustatymas ir vertinimas – patvirtinama ir įgyvendinama tvarka, kurią taikant būtų sistemingai nustatomi dideli pavojai, kylantys dėl įprastos ir neįprastos veiklos, įskaitant pagal subrangos sutartis vykdomą veiklą, ir vertinama jų tikimybė bei rimtumas;

2.3. veiklos kontrolė – nustatoma ir įgyvendinama tvarka ir instrukcijos įmonės, procesų ir įrangos saugiai veiklai, įskaitant priežiūrą, užtikrinti, taip pat perspėjimo apie pavojų tvarka ir laikinojo stabdymo tvarka; siekiant sumažinti saugos valdymo sistemos veikimo sutrikimų riziką, atsižvelgiama į turimą informaciją apie geriausią stebėjimo ir kontrolės praktiką; rizikų, susijusių su objekte sumontuotos įrangos susidėvėjimu ir korozija, valdymas ir kontrolė; objekto įrangos inventorizacija, jos tinkamumo būklės stebėjimo ir kontrolės strategija ir metodika; tinkami tolesni veiksmai ir visos kitos būtinos atsakomosios priemonės;

2.4. pokyčių valdymas – nustatoma ir įgyvendinama pakeitimų planavimo arba naujų įrenginių, procesų arba sandėliavimo įrenginių projektavimo tvarka;

2.5. pasirengimas avarijoms – nustatoma ir įgyvendinama tvarka, pagal kurią sistemingai analizuojant numatomos galimos avarijos, rengiami, išbandomi ir peržiūrimi reagavimo į tokias avarijas planai, organizuojamas specialus mokymas reaguoti avarijos atveju. Toks mokymas organizuojamas visiems objekto darbuotojams, įskaitant atitinkamus subrangovų darbuotojus;

2.6. vykdymo stebėjimas – nustatoma ir įgyvendinama tvarka, pagal kurią nuolat vertinama, kaip vykdomi veiklos vykdytojo avarijų prevencijos ir saugos valdymo sistemos tikslai, sukuriami tyrimo ir koregavimo veiksmų mechanizmai tiems atvejams, kai nustatomos minėtų tikslų neatitiktys. Tvarkoje turi būti numatyta veiklos vykdytojo pranešimo apie avarijas arba apie avarines situacijas, ypač tokias, kai neveikia apsaugos priemonės, sistema, jų tyrimas ir tolesni veiksmai atsižvelgiant į padarytas išvadas. Taip pat gali būti numatyti veiksmingumo rodikliai (saugos veiksmingumo ir (arba) kiti atitinkami rodikliai);

2.7. auditas ir peržiūra – nustatoma ir įgyvendinama tvarka, pagal kurią periodiškai vertinamas avarijų prevencijos politikos ir saugos valdymo sistemos veiksmingumas ir tinkamumas; tokia peržiūra dokumentuojama ir atnaujinama vadovybės, kartu apsvarstomi ir įdiegiami atliekant auditą ir peržiūrą nustatyti būtini pakeitimai.

––––––––––––––––––––

Pramoninių avarijų prevencijos,

likvidavimo ir tyrimo nuostatų

3 priedas

PAVOJINGŲJŲ OBJEKTŲ AVARINIUOSE PLANUOSE PRIVALOMI NURODYTI DUOMENYS IR INFORMACIJA

Pavojingųjų objektų avariniuose planuose turi būti nurodyta:

1. Vidaus avariniuose planuose:

1.1. pavardės arba pareigos asmenų, įgaliotų inicijuoti plane numatytas procedūras avarijos atveju, pavardė arba pareigos asmens, atsakingo už avarijos padarinių gyventojų sveikatai ir aplinkai švelninimo priemones ir jų koordinavimą pavojingajame objekte;

1.2. pavardė arba pareigos asmens, atsakingo už ryšius su savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos, o jeigu pavojingojo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, – ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) atstovu (-ais), įgaliotu (-ais) inicijuoti išorės avariniame plane numatytas procedūras;

1.3. jeigu žinoma, sąlygos ir įvykiai, galintys turėti įtakos avarijų kilimui, veiksmų, reikalingų tokioms sąlygoms ir įvykiams kontroliuoti, jų padariniams apriboti, aprašymas, kuriame taip pat nurodoma saugos įranga ir turimi ištekliai;

1.4.  objekte esantiems žmonėms kylančios rizikos mažinimo tvarka, įskaitant tai, kas ir kaip skelbia perspėjimą apie pavojų, kaip žmonės turėtų elgtis išgirdę tokį perspėjimą, kaip jie bus evakuojami;

1.5. kokia tvarka apie įvykį bus operatyviai pranešta kompetentingai institucijai, numatomoms pasitelkti specialiosioms tarnyboms, savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktoriui, o jeigu pavojingojo objekto avarijos padariniai galėtų apimti daugiau nei vieną savivaldybę, – ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) direktoriui (-iams), kokia informacija turėtų būti pirminiame perspėjime, kaip informacija bus tikslinama;

1.6. jeigu būtina, kaip darbuotojai bus mokomi atlikti jiems priskirtas užduotis ir kaip bus koordinuojami veiksmai su specialiosiomis tarnybomis;

1.7. pagalbos likviduojant avariją ir šalinant jos padarinius už pavojingojo objekto teritorijos ribų teikimo tvarka;

1.8. pirmosios medicinos pagalbos nukentėjusiesiems teikimo tvarka.

2. Išorės avariniuose planuose:

2.1. pavardės arba pareigos asmenų, įgaliotų inicijuoti plane numatytas procedūras, pavardės arba pareigos asmenų, įgaliotų vadovauti veiksmams už pavojingojo objekto teritorijos ribų ir juos koordinuoti;

2.2. skubaus pranešimo apie įvykį priėmimo ir pavojaus skelbimo ir atšaukimo tvarka;

2.3. išteklių, būtinų išorės avariniams planams įgyvendinti, koordinavimo tvarka;

2.4. pagalbos likviduojant avariją ir šalinant avarijos padarinius objekto teritorijoje teikimo tvarka;

2.5. avarijų likvidavimo ir padarinių šalinimo veiksmų už pavojingojo objekto teritorijos ribų, įskaitant veiksmus pagal saugos ataskaitoje numatytus scenarijus, įskaitant tuos scenarijus, kurie daro poveikį aplinkai, ir atsižvelgiant į galimą grandininės reakcijos efektą, vykdymo tvarka;

2.6. konkrečios informacijos apie įvykį ir apie tai, kaip elgtis, teikimo visuomenei, gretimiems pavojingiesiems objektams ir objektams, nepatenkantiems į Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų taikymo sritį, tvarka;

2.7. informacijos kitų valstybių avarinėms tarnyboms apie avarijas, kurių padariniai gali peržengti valstybių sienas, teikimo tvarka.

––––––––––––––––––––

Pramoninių avarijų prevencijos,

likvidavimo ir tyrimo nuostatų

4 priedas

VISUOMENEI PRIVALOMA PATEIKTI INFORMACIJA

1. Visuomenei privalomoje pateikti informacijoje apie visus pavojinguosius objektus turi būti:

1.1. nurodoma veiklos vykdytojo vardas, pavardė arba pavadinimas, pavojingojo objekto pavadinimas, jeigu jis yra, ir adresas;

1.2. patvirtinama, kad pavojingajam objektui taikomi Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų (toliau – Nuostatai) reikalavimai ir pagal Nuostatų reikalavimus kompetentingai institucijai yra pateiktas pranešimas apie pavojingąjį objektą arba pavojingojo objekto saugos ataskaita;

1.3. suprantamai paaiškinama apie pavojingajame objekte vykdomą veiklą ar veiklos rūšis;

1.4. nurodomi pavojingajame objekte esamų pavojingųjų medžiagų, galinčių sukelti avariją, įprastiniai pavadinimai arba apibendrinti klasifikaciniai pavadinimai, arba pavojingumo klasė, suprantamai nurodomos jų pagrindinės pavojingosios savybės;

1.5. paaiškinama, kaip įvykus avarijai bus informuojama suinteresuota visuomenė, kaip elgtis per avariją, arba pateikiama nuoroda, kur šią informaciją galima rasti elektroniniu formatu;

1.6. nurodoma pavojingojo objekto paskutinio planinio patikrinimo data arba pateikiama nuoroda, kur tokią informaciją galima rasti elektroniniu formatu; nurodoma, kur reikėtų kreiptis dėl išsamesnės informacijos apie patikrinimą ir patikrinimų grafiko, atsižvelgiant į Nuostatų 95–97 punktų nuostatas;

1.7. išsamiai paaiškinama, kur teikiama smulkesnė informacija, atsižvelgiant į Nuostatų 95–97 punktų nuostatas.

2. Visuomenei apie aukštesniojo lygio pavojinguosius objektus, be 1 punkte nurodytos informacijos, pateikiama:

2.1. bendra informacija apie galimų avarijų pavojaus pobūdį ir galimus jų padarinius gyventojams ir aplinkai, pagrindinių avarijos scenarijų santraukos ir jiems išvengti skirtų kontrolės priemonių aprašymas;

2.2. patvirtinimas, kad veiklos vykdytojas, siekdamas susidoroti su avarijomis ir sušvelninti jų padarinius, privalo imtis reikiamų veiksmų pavojingajame objekte, ypač palaikyti ryšius su specialiosiomis tarnybomis;

2.3. atitinkama išorės avarinio plano, skirto susidoroti su avarijos padariniais už pavojingojo objekto ribų, informacija, kuri turėtų apimti patarimus įvykus avarijai laikytis visų specialiųjų tarnybų nurodymų ir reikalavimų;

2.4. jeigu taikytina, informacija apie tai, kad pavojingasis objektas yra netoli kitos valstybės teritorijos, taip pat ar avarijos padariniai gali išplisti į gretimas valstybes.

––––––––––––––––––––

Pramoninių avarijų prevencijos,

likvidavimo ir tyrimo nuostatų

5 priedas

KRITERIJAI, KURIUOS PASIEKUS APIE AVARIJĄ PRANEŠAMA EUROPOS KOMISIJAI

Kompetentinga institucija pateikia Europos Komisijai informaciją, kai avarijos mastas ar padariniai atitinka bent vieną šių kriterijų:

1. Bet koks gaisras, sprogimas ar atsitiktinis pavojingųjų medžiagų išsiveržimas, kurie susiję su pavojingųjų medžiagų kiekiu, prilygstančiu 5 procentams nustatyto kvalifikacinio kiekio, nurodyto nutarimu patvirtintų Pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąrašo, jų kvalifikacinių kiekių nustatymo ir cheminių medžiagų bei mišinių priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijų aprašo 1 lentelės „Pavojingųjų medžiagų kategorijos“ ir 2 lentelės „Pavojingųjų medžiagų sąrašas“ ketvirtoje skiltyje.

2. Avarija sukelia bent vieną iš šių padarinių:

2.1. žmogaus mirtis;

2.2. pavojingajame objekte sužeidžiami 6 žmonės ir jie hospitalizuojami bent 24 valandoms;

2.3. vienas žmogus už pavojingojo objekto ribų hospitalizuojamas bent 24 valandoms;

2.4. avarija apgadina ir padaro nebenaudojamą (-us) gyvenamąjį (-uosius) pastatą (-us) už pavojingojo objekto ribų;

2.5. žmonės evakuojami ir izoliuojami daugiau kaip 2 valandoms (asmenų ir valandų skaičiaus sandauga lygi 500 arba didesnė);

2.6. geriamojo vandens, elektros, dujų ar telefono ryšio paslaugos nutraukiamos daugiau kaip 2 valandoms (asmenų ir valandų skaičiaus sandauga lygi 1 000 arba didesnė).

3. Padaryta tiesioginė žymi, nuolatinė ar ilgalaikė žala aplinkai:

3.1. 0,5 hektaro ar daugiau Lietuvos Respublikos įstatymų saugomų teritorijų;

3.2. 10 hektarų ar daugiau paplitusio tipo žemės plotų (įskaitant žemės ūkio paskirties žemę);

3.3. 10 kilometrų ar daugiau upės ar kanalo;

3.4. 1 hektarui ar daugiau ežero ar tvenkinio;

3.5. 2 hektarams ar daugiau upės deltos;

3.6. 2 hektarams ar daugiau jūros pakrantės ar atviros jūros;

3.7. 1 hektarui ar daugiau požeminio vandens ar požeminio vandeningojo sluoksnio.

4. Padaryta žymi žala turtui:

4.1. žala, padaryta turtui pavojingajame objekte, prilygsta 2 mln. eurų arba šią sumą viršija;

4.2. žala, padaryta turtui už pavojingojo objekto ribų, prilygsta 0,5 mln. eurų arba šią sumą viršija.

5. Avarija, tiesiogiai susijusi su pavojingosiomis medžiagomis, kurios padariniai gali išplisti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų.

6. Kita avarija ir susidariusi avarinė situacija, kuri, kompetentingos institucijos nuomone, techniniu požiūriu ypač svarbi avarijų prevencijai, jų padarinių ribojimui ir neatitinka šiame priede pateiktų kiekybinių kriterijų.

––––––––––––––––––––

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 gegužės 27 d. nutarimo Nr. 517
redakcija)

PAVOJINGŲJŲ MEDŽIAGŲ IR MIŠINIŲ SĄRAŠAS, JŲ KVALIFIKACINIŲ KIEKIŲ NUSTATYMO IR CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ BEI MIŠINIŲ PRISKYRIMO PAVOJINGOSIOMS MEDŽIAGOMS KRITERIJŲ APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąrašas, jų kvalifikacinių kiekių nustatymo ir cheminių medžiagų bei mišinių priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijų aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja cheminių medžiagų ir mišinių priskyrimą pavojingosioms medžiagoms, laikomoms pavojinguosiuose objektuose, ir nustato jų kvalifikacinius kiekius atitinkamo lygio pavojinguosiuose objektuose.

2. Pavojingųjų medžiagų kiekiai klasifikuojami pagal du lygius, kuriais remiantis bet kurio pavojingojo objekto veiklos vykdytojui nustatomi reikalavimai saugiam objekto darbui užtikrinti ir avarijoms jame veiksmingai likviduoti.

3. Cheminės medžiagos ir mišiniai klasifikuojami pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008) (OL 2008 L 353, p. 1).

4. Mišiniai traktuojami kaip grynosios medžiagos su sąlyga, kad jie atitinka ribines koncentracijas, nustatytas remiantis jų savybėmis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 arba pagal naujausius jo pakeitimus, atliktus derinant su technine pažanga, nebent būtų konkrečiai nurodyta jų procentinė sudėtis ar kita specifikacija.

5. Nustatant objekto pavojingumą, objektas vertinamas pagal maksimalius jame esamus ar tikėtinus pavojingųjų medžiagų kiekius. Taikant Aprašo 9 punkte nurodytą sumavimo taisyklę, pagal kurią nustatant, ar pavojingajam objektui taikomi žemesniojo, ar aukštesniojo lygio pavojingiesiems objektams nustatyti reikalavimai, pavojingosios medžiagos neįtraukiamos apskaičiuojant į visą pavojingojo objekto pavojingumui įvertinti naudojamų pavojingųjų medžiagų kiekį, jeigu jų yra tik 2 procentai ar mažiau nustatyto jų kvalifikacinio kiekio, taikant žemesniojo lygio reikalavimus, ar atitinkamai tik 2 procentai ar mažiau nustatyto jų kvalifikacinio kiekio, taikant aukštesniojo lygio reikalavimus, su sąlyga, kad jos pavojingajame objekte bus laikomos tokioje vietoje, kur negalės sukelti avarijos kitoje to paties pavojingojo objekto vietoje.

6. Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme ir Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų ir Pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąrašo, jų kvalifikacinių kiekių nustatymo ir cheminių medžiagų bei mišinių priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai).

II SKYRIUS

PAVOJINGŲJŲ MEDŽIAGŲ IR MIŠINIŲ SĄRAŠAS

7. Aprašo 1 lentelėje nurodytoms pavojingumo kategorijoms priskirtoms pavojingosioms medžiagoms taikomi tos lentelės trečioje ir ketvirtoje skiltyse nurodyti kvalifikaciniai kiekiai.

8. Kai pavojingajame objekte esanti pavojingoji medžiaga, patenkanti į Aprašo 1 lentelės vieną ar kelias kategorijas, taip pat yra nurodyta Aprašo 2 lentelėje, vadovaujamasi 2 lentelės trečioje ir ketvirtoje skiltyse nurodytais kvalifikaciniais kiekiais.

1 lentelė. Pavojingųjų medžiagų kategorijos

Eil. Nr.	Pavojingumo kategorijos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008	Kvalifikaciniai kiekiai (tonomis) taikant
		žemesniojo lygio reikalavimus	aukštesniojo lygio reikalavimus
1.	PAVOJAI SVEIKATAI (angl. health hazards (toliau – H)
1.1. 1.1.1.	H1. ŪMUS TOKSIŠKUMAS 1 kategorija, visi paveikimo būdai	5	20
1.2. 1.2.1. 1.2.2.	H2. ŪMUS TOKSIŠKUMAS: 2 kategorija, visi paveikimo būdai; 3 kategorija, paveikimo būdas – įkvėpus (žr. Aprašo 12 punktą)	50	200
1.3. 1.3.1.	H3. SPECIFINIS TOKSIŠKUMAS KONKREČIAM ORGANUI – VIENKARTINIS POVEIKIS (angl. specicific target organ toxicity – single exposure (toliau – STOT SE) STOT SE, 1 kategorija	50	200
2.	FIZINIAI PAVOJAI (angl. physical hazards (toliau – P)
2.1. 2.1.1. 2.1.2. 2.1.3.	P1a. SPROGMENYS (žr. Aprašo 13 punktą): nestabilieji sprogmenys; arba 1.1, 1.2, 1.3, 1.5, arba 1.6 poklasių sprogmenys; arba cheminės medžiagos, arba mišiniai, turintys sprogstamųjų savybių pagal 2008 m. gegužės 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 440/2008, nustatančiame bandymų metodus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) (OL 2008 L 142, p. 1) (žr. Aprašo 14 punktą), pateiktą A.14 metodą ir nepriklausantys pavojingumo klasėms „Organiniai peroksidai“ arba „Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai“	10	50
2.2. 2.2.1.	P1b. SPROGMENYS (žr. Aprašo 13 punktą) 1.4 poklasio sprogmenys (žr. Aprašo 15 punktą)	50	200
2.3. 2.3.1.	P2. DEGIOSIOS DUJOS 1 arba 2 kategorijos degiosios dujos	10	50
2.4. 2.4.1.	P3a. DEGIEJI AEROZOLIAI (žr. Aprašo 16 punktą) 1 arba 2 kategorijos degieji aerozoliai, kuriuose yra 1 arba 2 kategorijos degiųjų dujų arba 1 kategorijos degiųjų skysčių	150 (grynojo svorio)	500 (grynojo svorio)
2.5. 2.5.1.	P3b. DEGIEJI AEROZOLIAI (žr. Aprašo 16 punktą) 1 arba 2 kategorijos degieji aerozoliai, kuriuose nėra 1 arba 2 kategorijos degiųjų dujų arba 1 kategorijos degiųjų skysčių (žr. Aprašo 17 punktą)	5 000 (grynojo svorio)	50 000 (grynojo svorio)
2.6. 2.6.1.	P4. OKSIDUOJANČIOSIOS DUJOS 1 kategorijos oksiduojančiosios dujos	50	200
2.7. 2.7.1. 2.7.2. 2.7.3.	P5a. DEGIEJI SKYSČIAI: 1 kategorijos degieji skysčiai; arba 2 arba 3 kategorijos degieji skysčiai, laikomi aukštesnėje nei jų virimo temperatūroje; arba kiti skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė arba lygi 60 °C, laikomi aukštesnėje nei jų virimo temperatūroje (žr. Aprašo 18 punktą)	10	50
2.8. 2.8.1. 2.8.2.	P5b. DEGIEJI SKYSČIAI: 2 arba 3 kategorijos degieji skysčiai, jeigu dėl konkrečių perdirbimo sąlygų, pavyzdžiui, didelio slėgio ar aukštos temperatūros, gali kilti avarijos pavojus; arba kiti skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė arba lygi 60 °C, jeigu dėl konkrečių perdirbimo sąlygų, pavyzdžiui, didelio slėgio ar aukštos temperatūros, gali kilti avarijos pavojus (žr. Aprašo 18 punktą)	50	200
2.9. 2.9.1.	P5c. DEGIEJI SKYSČIAI 2 arba 3 kategorijos degieji skysčiai, kurių neapima P5a ir P5b kategorijos	5 000	50 000
2.10. 2.10.1. 2.10.2.	P6a. SAVAIME REAGUOJANČIOS MEDŽIAGOS IR MIŠINIAI, taip pat ORGANINIAI PEROKSIDAI: A arba B tipo savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai; A arba B tipo organiniai peroksidai	10	50
2.11. 2.11.1. 2.11.2.	P6b. SAVAIME REAGUOJANČIOS MEDŽIAGOS IR MIŠINIAI, taip pat ORGANINIAI PEROKSIDAI: C, D, E arba F tipų savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai; C, D, E arba F tipų organiniai peroksidai	50	200
2.12. 2.12.1. 2.12.2.	P7. PIROFORINIAI SKYSČIAI IR PIROFORINĖS KIETOSIOS MEDŽIAGOS: 1 kategorijos piroforiniai skysčiai; 1 kategorijos piroforinės kietosios medžiagos	50	200
2.13. 2.13.1. 2.13.2.	P8. OKSIDUOJANTIEJI SKYSČIAI IR OKSIDUOJANČIOSIOS KIETOSIOS MEDŽIAGOS: 1, 2 arba 3 kategorijos oksiduojantieji skysčiai; 1, 2 arba 3 kategorijos oksiduojančiosios kietosios medžiagos	50	200
3.	PAVOJAI APLINKAI (angl. environmental hazards (toliau – E)
3.1. 3.1.1.	E1. PAVOJINGA VANDENS APLINKAI 1 ūmaus poveikio kategorija arba 1 lėtinio poveikio kategorija	100	200
3.2. 3.2.1.	E2. PAVOJINGA VANDENS APLINKAI 2 lėtinio poveikio kategorija	200	500
4.	KITI PAVOJAI (angl. other hazards (toliau – O)
4.1.	O1. Cheminės medžiagos arba mišiniai, kuriems priskiriama pavojingumo frazė EUH014	100	500
4.2.	O2. Cheminės medžiagos ir mišiniai, kuriems reaguojant su vandeniu išsiskiria 1 kategorijos degiosios dujos	100	500
4.3.	O3. Cheminės medžiagos arba mišiniai, kuriems priskiriama pavojingumo frazė EUH029	50	200

2 lentelė. Pavojingųjų medžiagų sąrašas

Eil. Nr.	Pavojingosios medžiagos	Kvalifikaciniai kiekiai (tonomis) taikant		CAS numeris*
		žemesniojo lygio reikalavimus	aukštesniojo lygio reikalavimus
1.	Amonio nitratas (žr. Aprašo 19 punktą)	5 000	10 000	–
2.	Amonio nitratas (žr. Aprašo 20 punktą)	1 250	5 000	–
3.	Amonio nitratas (žr. Aprašo 21 punktą)	350	2 500	–
4.	Amonio nitratas (žr. Aprašo 22 punktą)	10	50	–
5.	Kalio nitratas (žr. Aprašo 23 punktą)	5 000	10 000	–
6.	Kalio nitratas (žr. Aprašo 24 punktą)	1 250	5 000	–
7.	Arseno pentoksidas, arseno (V) rūgštis ir (arba) druskos	1	2	1303-28-2
8.	Arseno trioksidas, arsenito (III) rūgštis ir (arba) druskos		0,1	1327-53-3
9.	Bromas	20	100	7726-95-6
10.	Chloras	10	25	7782-50-5
11.	Nikelio junginiai, įkvepiamų miltelių pavidalo (nikelio monoksidas, nikelio dioksidas, nikelio sulfidas, trinikelio disulfidas, dinikelio trioksidas)		1	–
12.	Etileniminas	10	20	151-56-4
13.	Fluoras	10	20	7782-41-4
14.	Formaldehidas (koncentracija didesnė kaip 90 procentų)	5	50	50-00-0
15.	Vandenilis	5	50	1333-74-0
16.	Vandenilio chloridas (suskystintosios dujos)	25	250	7647-01-0
17.	Alkilšvinas	5	50	–
18.	Suskystintos degiosios dujos, 1 arba 2 kategorijos (įskaitant suskystintąsias naftos dujas) ir gamtinės dujos (žr. Aprašo 26 punktą)	50	200	–
19.	Acetilenas	5	50	74-86-2
20.	Etileno oksidas	5	50	75-21-8
21.	Propileno oksidas	5	50	75-56-9
22.	Metanolis	500	5 000	67-56-1
23.	4,4-metilenebis-(2-chloranilinas) ir (arba) druskos, miltelių pavidalo		0,01	101-14-4
24.	Metilizocianatas		0,15	624-83-9
25.	Deguonis	200	2 000	7782-44-7
26.	Tolueno-2,4-diizocianatas Tolueno-2,6-diizocianatas	10	100	584-84-9 91-08-7
27.	Karbonildichloridas (fosgenas)	0,3	0,75	75-44-5
28.	Arsinas (arseno trihidridas)	0,2	1	7784-42-1
29.	Fosfinas (fosforo trihidridas)	0,2	1	7803-51-2
30.	Sieros dichloridas		1	10545-99-0
31.	Sieros trioksidas	15	75	7446-11-9
32.	Polichlorodibenzofuranai ir polichlorodibenzodioksinai (įskaitant TCDD), apskaičiuoti TCDD ekvivalentu (žr. Aprašo 27 punktą)		0,001	–
33.	Toliau išvardyti kancerogenai arba mišiniai, kuriuose yra toliau išvardytų kancerogenų, jeigu jų koncentracija didesnė kaip 5 procentai svorio: 4-aminobifenilas ir (arba) jo druskos, benzotrichloridas, benzidinas ir (arba) jo druskos, bis(chlormetilo) eteris, chlormetilo metilo eteris, 1,2-dibrometanas, dietilo sulfatas, dimetilo sulfatas, dimetilkarbamoilo chloridas, 1,2-dibromo-3-chlorpropanas,  1,2-dimetilhidrazinas, dimetilnitrozaminas, heksametilfosforo triamidas, hidrazinas,  2-naftilaminas ir (arba) jo druskos, 4-nitrodifenilas, 1,3-propansultonas	0,5	2	–
34.	Naftos produktai ir alternatyvus kuras: benzinas ir pirminiai benzinai žibalas (įskaitant reaktyvinius degalus) gazolis (įskaitant dyzelinius degalus, buitinio šildymo alyvą ir gazolio sumaišymo sroves) sunkusis mazutas alternatyvus kuras, kurio tokia pati paskirtis, degumas ir pavojai aplinkai panašūs į pirmiau nurodytų naftos produktų	2 500	25 000	–
35.	Amoniakas, bevandenis	50	200	7664-41-7
36.	Boro trifluoridas	5	20	7637-07-2
37.	Vandenilio sulfidas	5	20	7783-06-4
38.	Piperidinas	50	200	110-89-4
39.	Bis(2-dimetilaminoetil)(metil)aminas	50	200	3030-47-5
40.	3-(2-etilheksiloksi)propilaminas	50	200	5397-31-9
41.	Mišiniai, kurių sudėtyje yra natrio hipochlorito, priskiriami ūmaus pavojaus vandens aplinkai 1 ūmaus poveikio kategorijai (pavojingumo frazė H400), kuriuose yra mažiau kaip 5 procentai aktyviojo chloro ir kurie nepriskiriami jokiai kitai 1 lentelės pavojingumo kategorijai, su sąlyga, kad mišinys, jo sudėtyje nesant natrio hipochlorito, nepriskiriamas ūmaus pavojaus vandens aplinkai 1 ūmaus poveikio kategorijai (pavojingumo frazė H400)	200	500	–
42.	Propilaminas (žr. Aprašo 28 punktą)	500	2 000	107-10-8
43.	Tret-butilakrilatas (žr. Aprašo 28 punktą)	200	500	1663-39-4
44.	2-metil-3-butennitrilas (žr. Aprašo 28 punktą)	500	2 000	16529-56-9
45.	Tetrahidro-3,5-dimetil-1,3,5-tiadiazin-2-tionas (dazometas) (žr. Aprašo 28 punktą)	100	200	533-74-4
46.	Metilakrilatas (žr. Aprašo 28 punktą)	500	2 000	96-33-3
47.	3-metilpiridinas (žr. Aprašo 28 punktą)	500	2 000	108-99-6
48.	1-brom-3-chlorpropanas (žr. Aprašo 28 punktą)	500	2 000	109-70-6

* CAS numeris pateikiamas tik informaciniais tikslais.

III SKYRIUS

CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR MIŠINIŲ PRISKYRIMO PAVOJINGOSIOMS MEDŽIAGOMS KRITERIJAI

9. Jeigu pavojingajame objekte nėra tokio atskiros pavojingosios medžiagos kiekio, kuris lygus atitinkamiems kvalifikaciniams kiekiams arba juos viršija, norint nustatyti, ar pavojingajam objektui taikomi atitinkami Nuostatų reikalavimai, taikoma ši taisyklė:

9.1. aukštesniojo lygio pavojingiesiems objektams nustatyti reikalavimai taikomi, jeigu suma:

q₁/Q_A1 + q₂/Q_A2 + q₃/Q_A3 + q₄/Q_A4 + q₅/Q_A5 + q_X/Q_AX ≥ 1,

kur:

q_X – pavojingosios medžiagos x (ar tam tikros pavojingųjų medžiagų kategorijos x), nurodytos 1 ar 2 lentelėje, kiekis;

Q_AX – atitinkamas pavojingosios medžiagos x arba tam tikros pavojingųjų medžiagų kategorijos x kvalifikacinis kiekis, nurodytas 1 ar 2 lentelės ketvirtoje skiltyje;

9.2. žemesniojo lygio pavojingiesiems objektams nustatyti reikalavimai taikomi, jeigu suma:

q₁/Q_Ž1 + q₂/Q_Ž2 + q₃/Q_Ž3 + q₄/Q_Ž4 + q₅/Q_Ž5 + q_X/Q_ŽX ≥ 1,

kur:

q_X – pavojingosios medžiagos x (ar tam tikros pavojingųjų medžiagų kategorijos x), nurodytų 1 ar 2 lentelėje, kiekis;

Q_ŽX – atitinkamas pavojingosios medžiagos x arba tam tikros pavojingųjų medžiagų kategorijos x kvalifikacinis kiekis, nurodytas 1 ar 2 lentelės trečioje skiltyje;

9.3. ši taisyklė taikoma norint įvertinti pavojus sveikatai, fizinius pavojus ir pavojus aplinkai. Todėl ji turi būti taikoma 3 kartus:

9.3.1. sumuojant 2 lentelėje išvardytas pavojingąsias medžiagas, kurios priskiriamos ūmaus toksiškumo 1, 2 arba 3 kategorijai (paveikimo būdas – įkvėpus) arba STOT SE 1 kategorijai, ir pavojingąsias medžiagas, kurios priskiriamos „H“ skirsniui – nuo H1 įrašo iki H3 (pagal 1 lentelę);

9.3.2. sumuojant 2 lentelėje išvardytas pavojingąsias medžiagas, kurios klasifikuojamos kaip sprogmenys, degiosios dujos, degieji aerozoliai, oksiduojančiosios dujos, degieji skysčiai, savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai, organiniai peroksidai, piroforiniai skysčiai ir piroforinės kietosios medžiagos, oksiduojantieji skysčiai ir oksiduojančiosios kietosios medžiagos, ir pavojingąsias medžiagas, kurios priskiriamos „P“ skirsniui – nuo P1 iki P8 įrašo (pagal 1 lentelę);

9.3.3. sumuojant 2 lentelėje išvardytas pavojingąsias medžiagas, kurios klasifikuojamos kaip pavojingos vandens aplinkai (1 ūmaus poveikio kategorijos, 1 lėtinio poveikio kategorijos arba 2 lėtinio poveikio kategorijos), su pavojingosiomis medžiagomis, priskiriamomis „E“ skirsniui – nuo E1 iki E2 įrašo (pagal 1 lentelę);

9.4. atitinkami Nuostatų reikalavimai taikomi tik tada, jeigu kuri nors iš Aprašo 9 punkto pagal nurodytas formules gautų sumų yra lygi 1 arba didesnė.

10. Jeigu pavojingajame objekte yra ar tikėtina, kad bus pavojingųjų medžiagų, įskaitant atliekas, kurioms Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 nėra taikomas, tačiau esamomis pavojingajame objekte sąlygomis jų savybės sudaro ar tikėtina, kad sudarys avarijos tikimybę, jos laikinai priskiriamos tinkamiausiai kategorijai arba prilyginamos tinkamiausiai konkrečiai pavojingajai medžiagai, kuriai taikomi Nuostatų reikalavimai.

11. Jeigu pagal pavojingųjų medžiagų savybes jas galima priskirti kelioms kategorijoms, taikomi mažiausi kvalifikaciniai kiekiai, tačiau taikant Aprašo 9 punkto taisyklę kiekvienai Aprašo 9.3.1–9.3.3 papunkčiuose nurodytų kategorijų grupei visada naudojamas reikiamą kategoriją atitinkantis mažiausias kvalifikacinis kiekis.

12. Pavojingosios medžiagos, priskiriamos ūmaus toksiškumo 3 kategorijai (paveikimo būdas – prarijus) (pavojingumo frazė H301), priskiriamos H2 ūmaus toksiškumo pavojaus klasei tais atvejais, kai negali būti priskirtos nei ūmaus toksiškumo įkvėpus pavojaus klasei, nei ūmaus toksiškumo susilietus su oda pavojaus klasei, pavyzdžiui, dėl galutinių duomenų apie toksiškumą įkvėpus ar susilietus su oda stokos.

13. Sprogmenų klasei priskiriami ir sprogieji gaminiai (žr. Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo „Pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo ir ženklinimo reikalavimai“ 2.1 skirsnį „Sprogmenys“). Jeigu gaminyje esantis sprogiosios medžiagos arba mišinio kiekis yra žinomas, tas kiekis skaičiuojamas taikant Nuostatus. Jeigu kiekis nėra žinomas, visas gaminys laikomas sprogmeniu.

14. Išbandyti, ar cheminės medžiagos ir mišiniai turi sprogiųjų savybių, būtina tik jeigu pagal Jungtinių Tautų rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo (toliau – JT bandymų ir kriterijų vadovas) 6 priedėlio 3 dalyje nurodytą atrankos procedūrą nurodyta, kad cheminė medžiaga arba mišinys gali turėti sprogiųjų savybių (atvejai, kai galima nedaryti bandymo, nurodyti Reglamente (EB) Nr. 440/2008, A.14 bandymų metodo aprašyme).

15. Jeigu 1.4 poklasio sprogmenys išpakuojami arba perpakuojami, jie priskiriami P1a kategorijai, nebent būtų žinoma, kad pavojus ir toliau atitinka priskyrimo 1.4 poklasiui kriterijus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008.

16. Degieji aerozoliai klasifikuojami vadovaujantis ūkio ministro patvirtintu Aerozolio balionėlių saugos techniniu reglamentu. „Ypač degūs“ ir „degūs“ aerozoliai pagal Aerozolio balionėlių saugos techninį reglamentą atitinka degiųjų aerozolių atitinkamai 1 arba 2 kategorijas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008.

17. Aprašo 16 punkto įrašas taikomas, kai dokumentais įrodyta, kad aerozolio balionėlyje nėra 1 arba 2 kategorijos degiųjų dujų arba 1 kategorijos degiųjų skysčių.

18. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo „Pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo ir ženklinimo reikalavimai“ 2.6.4.5 papunktį skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra aukštesnė kaip 35 °C, neturi būti priskiriami 3 kategorijai, jeigu JT bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 32 skyriaus tvaraus degumo bandymo L.2 rezultatai neigiami. Tačiau tai negalioja tokiomis griežtomis sąlygomis kaip aukšta temperatūra ar slėgis, todėl šie skysčiai į šį įrašą vis tiek įtraukti.

19. Amonio nitratas (5 000/10 000) – trąšos, kurios gali irti savaime. Taikoma amonio nitrato sudėtinėms arba kompleksinėms trąšoms (kuriose yra amonio nitrato su fosfatu ir (arba) kalio karbonatu), kurios gali irti savaime atliekant bandymą „Trough Test“, numatytą JT bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 38.2 poskirsnyje, ir kuriose azoto kiekis dėl esamo amonio nitrato sudaro:

19.1. nuo 15,75 procento (žr. Aprašo 25.1 papunktį) iki 24,5 procento (žr. Aprašo 25.2 papunktį) svorio ir kuriose yra ne daugiau kaip 0,4 procento bendro sprogiųjų ar organinių medžiagų kiekio arba kurios atitinka 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 32 tomas, p. 467) III priedo 2 skyriaus reikalavimus;

19.2. 15,75 procento (žr. Aprašo 25.1 papunktį) svorio arba mažesnis ir neribotas kiekis sprogiųjų medžiagų.

20. Amonio nitratas (1 250/5 000) – trąšų klasė. Taikoma paprastoms amonio nitrato trąšoms ir amonio nitrato sudėtinėms arba kompleksinėms trąšoms, kurios atitinka reglamento (EB) Nr. 2003/2003 III priedo 2 skyriaus reikalavimus ir kuriose azoto kiekis dėl esamo amonio nitrato sudaro:

20.1. daugiau kaip 24,5 procento svorio, išskyrus paprastų amonio nitrato trąšų ir dolomito, kalkių ir (arba) kalcio karbonato mišinius, kai grynumas ne mažesnis kaip 90 procentų;

20.2. daugiau kaip 15,75 procento svorio amonio nitrato ir amonio sulfato mišinio;

20.3. daugiau kaip 28 procentus (žr. Aprašo 25.3 papunktį) svorio paprastų amonio nitrato trąšų ir dolomito, kalkių ir (arba) kalcio karbonato mišinio, kai grynumas ne mažesnis kaip 90 procentų.

21. Amonio nitratas (350/2 500) – techninė klasė. Taikoma:

21.1. amonio nitratui ir jo preparatams, kuriuose azoto kiekis dėl esamo amonio nitrato sudaro:

21.1.1. nuo 24,5 procento iki 28 procentų svorio ir kuriuose yra ne daugiau kaip 0,4 procento sprogiųjų medžiagų;

21.1.2. daugiau kaip 28 procentai svorio ir kuriuose yra ne daugiau kaip 0,2 procento sprogiųjų medžiagų;

21.2. vandeniniams amonio nitrato tirpalams, kuriuose amonio nitrato koncentracija yra didesnė kaip 80 procentų svorio.

22. Amonio nitratas (10/50) – neatitinkančios specifikacijų medžiagos ir trąšos, neatitinkančios sprogimo bandymo kriterijų. Taikoma:

22.1. gamybos procese išbrokuotoms medžiagoms ir amonio nitratui bei jo mišiniams, paprastoms amonio nitrato trąšoms ir amonio nitrato sudėtinėms arba kompleksinėms Aprašo 20 ir 21 punktuose nurodytoms trąšoms, kurias galutinis vartotojas grąžina arba grąžino gamintojui, atidavė laikinai sandėliuoti arba gamyklai perdirbti, pakartotinai panaudoti arba apdirbti siekiant saugiai naudoti, nes jos nebeatitinka Aprašo 20 ir 21 punktų specifikacijų;

22.2. trąšoms, nurodytoms Aprašo 19.1 papunktyje ir 20 punkte, kurios neatitinka Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 III priedo 2 skyriuje nustatytų reikalavimų.

23. Kalio nitratas (5 000/10 000) – kompleksinės kalio nitrato trąšos, sudarytos iš priliuoto arba granulių pavidalo kalio nitrato, kurioms būdingos tos pačios pavojingosios savybės kaip grynam kalio nitratui.

24. Kalio nitratas (1 250/5 000) – kompleksinės kalio nitrato trąšos, sudarytos iš kristalų pavidalo kalio nitrato, kurioms būdingos tos pačios pavojingosios savybės kaip grynam kalio nitratui.

25. Azoto kiekis, lygus:

25.1. 15,75 procento svorio dėl esamo amonio nitrato, atitinka 45 procentus amonio nitrato;

25.2. 24,5 procento svorio dėl esamo amonio nitrato, atitinka 70 procentus amonio nitrato;

25.3. 28 procentams svorio dėl esamo amonio nitrato, atitinka 80 procentų amonio nitrato.

26. Pagerintos biodujos, siekiant taikyti Nuostatus ir Aprašą, gali būti klasifikuojamos pagal Aprašo 2 lentelės 18 eilutės įrašą, jeigu jos buvo perdirbtos laikantis išvalytoms ir pagerintoms biodujoms taikomų standartų, jeigu užtikrinama kokybė, lygiavertė gamtinių dujų kokybei, įskaitant metano kiekį, ir jeigu jose yra ne daugiau kaip 1 procentas deguonies.

27. Polichlorodibenzofuranų ir polichlorodibenzodioksinų kiekiai apskaičiuojami pagal Pasaulio sveikatos organizacijos 2005 metais nustatytus 3 lentelėje nurodytus toksinio ekvivalento koeficientus (Van den Berg et al: The 2005 World Health Organization Re-evaluation of Human and Mammalian Toxic Equivalency Factors for Dioxins and Dioxin-like Compounds):

3 lentelė. Toksinio ekvivalento koeficientai

1	2	3
1.	2,3,7,8-TCDD	1
2.	1,2,3,7,8-PeCDD	1
3.	1,2,3,4,7,8-HxCDD	0,1
4.	1,2,3,6,7,8-HxCDD	0,1
5.	1,2,3,7,8,9-HxCDD	0,1
6.	1,2,3,4,6,7,8-HpCDD	0,01
7.	OCDD	0,0003
8.	2,3,7,8-TCDF	0,1
9.	2,3,4,7,8-PeCDF	0,3
10.	1,2,3,7,8-PeCDF	0,03
11.	1,2,3,4,7,8-HxCDF	0,1
12.	1,2,3,7,8,9-HxCDF	0,1
13.	1,2,3,6,7,8-HxCDF	0,1
14.	2,3,4,6,7,8-HxCDF	0,1
15.	1,2,3,4,6,7,8-HpCDF	0,01
16.	1,2,3,4,7,8,9-HpCDF	0,01
17.	OCDF	0,0003

Pastaba. T – tetra, Pe – penta, Hx – heksa, Hp – hepta, O – okta

28. Jeigu Aprašo 2 lentelės 42–48 eilutėse nurodyta pavojingoji medžiaga taip pat patenka į P5a arba P5b kategoriją kaip degusis skystis, įgyvendinant Aprašą taikomi mažiausi kvalifikaciniai kiekiai.

––––––––––––––––––––