Suvestinė redakcija nuo 2023-02-14 iki 2023-07-03
Įsakymas paskelbtas: TAR 2022-09-19, i. k. 2022-19069
Nauja redakcija nuo 2023-02-14:
Nr. D1-48, 2023-02-13, paskelbta TAR 2023-02-13, i. k. 2023-02609
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL 2022–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS APLINKOS APSAUGOS IR KLIMATO KAITOS VALDYMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 02‑001‑06‑08-04 „SKATINTI MIŠKŲ PLĖTRĄ IR DARNŲ MIŠKŲ SEKTORIAUS VYSTYMĄSI“ ĮGYVENDINIMO
2022 m. rugsėjo 19 d. Nr. D1-305
Vilnius
Įgyvendindamas Strateginio valdymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“, 82 punktą, 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos patvirtinimo“, vykdydamas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 1K-227 „Dėl Strateginio valdymo metodikos taikymo“ ir 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, 87 punktą,
1. 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-04 „Skatinti miškų plėtrą ir darnų miškų sektoriaus vystymąsi“ aprašą;
2. Plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-04 „Skatinti miškų plėtrą ir darnų miškų sektoriaus vystymąsi“ veiklos „Pritaikyti klimato kaitos pokyčiams miškų priešgaisrinę apsaugą, įdiegiant pažangias miško gaisrų aptikimo ir greito reagavimo priemones ir technologijas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2022 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-305
2022–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS APLINKOS APSAUGOS IR KLIMATO KAITOS VALDYMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS
NR. 02-001-06-08-04 „Skatinti miškų plėtrą ir darnų miškų sektoriaus vystymąsi“ APRAŠAS
I SKYRIUS
PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS SIEKIAMI REZULTATAI
Rodiklio kodas |
Rodiklio tipas (rezultato / produkto) |
Rodiklio pavadinimas |
Matavimo vienetas |
Pradinė rodiklio reikšmė (metai) |
Siektinos rodiklio reikšmės |
Finansavimo šaltinis |
|
Tarpinė reikšmė 2025 m. |
Galutinė reikšmė 2030 m. |
||||||
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
R-02-001-06-08-04-01 (Pastaba) |
rezultato |
Nuosavybės teisėms atkurti rezervuotų miškų ploto dalis, palyginti su visu šalies miško žemės plotu |
procentai |
7,2 (2021 m.) |
5,9 |
0
|
Valstybės biudžeto (Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos) (toliau – VB (BMŪRFP), Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (toliau – VĮ VMU) lėšos |
R-02-001-06-08-04-02 (Pastaba) |
rezultato |
Šalies miškingumo pokytis (skaičiuojamas miškingumo pokyčio 2011–2020 m. ir 2021–2030 m. laikotarpiais santykis, parodantis miškingumo didinimo tempą) |
kartai |
1 (2011–2020 m.) |
n/a |
4,6 (2021–2030 m.) |
VB (BMŪRFP), VĮ VMU lėšos, 2021–2027 m. Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir bendrojo finansavimo lėšos |
R-02-001-06-08-04-03 |
rezultato |
Gyventojai, galintys pasinaudoti apsaugos nuo miškų gaisrų priemonėmis |
asmenys |
0 (2021 m.) |
n/a |
294 118 (2029 m.) |
2021–2027 m. Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšos |
P-02-001-06-08-04-01 (Pastaba) |
produkto |
Pertvarkytų ir suformuotų įvairiarūšių ir įvairiaamžių medynų plotas VĮ Valstybinių miškų urėdijos valdomuose miškuose |
hektarai |
0 (2022 m.) |
583 |
1447 |
VB (BMŪRFP) |
P-02-001-06-08-04-02 (Pastaba) |
produkto |
Pertvarkytų ir suformuotų įvairiarūšių ir įvairiaamžių medynų plotas privačiuose miškuose |
hektarai |
0 (2022 m.) |
437 |
1084 |
VB (BMŪRFP) |
P-02-001-06-08-04-03 (Pastaba) |
produkto |
Įsteigtų ir (ar) modernizuotų valstybinių miško medelynų, auginančių sodmenis su uždara ir atvira šaknų sistemomis, skaičius |
vienetai |
0 (2022 m.) |
8 |
14 |
VB (BMŪRFP), VĮ VMU lėšos |
P-02-001-06-08-04-04 (Pastaba) |
produkto |
Įrengta miško sėklų saugykla |
skaičius |
0 (2022 m.) |
n/a |
1 (2024 m.) |
VB (BMŪRFP), VĮ VMU lėšos |
P-02-001-06-08-04-05 (Pastaba) |
produkto |
Naujai įveistų miškų plotas |
hektarai |
0 (2022 m.) |
1144 |
2262 |
VB (BMŪRFP) |
P-02-001-06-08-04-06 (Pastaba) |
produkto |
Įsigytos valstybės nuosavybėn miškams veisti žemės plotas |
hektarai |
0 (2022 m.) |
155 |
385 |
VB (BMŪRFP) |
P-02-001-06-08-04-07 (Pastaba) |
produkto |
Atkurtas ir apsaugotas genetinių miško medžių išteklių plotas |
hektarai |
0 (2022 m.) |
84 |
210 |
VB (BMŪRFP) |
P-02-001-06-08-04-08 (Pastaba) |
produkto |
Naujai įveistų sėklinių miško medžių plantacijų plotas |
hektarai |
0 (2022 m.) |
18 |
65 |
VB (BMŪRFP), VĮ VMU lėšos |
P-028-001-06-08-04-09 (Pastaba) |
produkto |
Naujai įveistų bandomųjų želdinių plotas |
hektarai |
0 (2022 m.) |
11 |
24 |
VB (BMŪRFP), VĮ VMU lėšos |
P-02-001-06-08-04-10 |
produkto |
Pakeistas Miškų įstatymas |
vienetai |
0 (2022) |
n/a |
1 (2024 m.) |
- |
P-02-001-06-08-04-11 |
produkto |
Sukurtas nemedieninių pajamų iš miško ekonominis modelis |
vienetai |
0 (2022 m.) |
n/a |
1 (2024 m.) |
- |
P-02-001-06-08-04-12 |
produkto |
Parengta Vieningos miškų informacinės sistemos koncepcija |
vienetai |
0 (2022 m) |
n/a |
1 (2023 m.) |
- |
P-02-001-06-08-04-13 |
produkto |
Perduota laisvo valstybinio žemės fondo miškų valdyti patikėjimo teise VĮ Valstybinių miškų urėdijai |
hektarai
|
0 (2022 m.) |
29109 |
72086 |
VĮ VMU lėšos |
P-02-001-06-08-04-14 (Pastaba) |
produkto |
Perduota miestų miškų valdyti patikėjimo teise valstybinių miškų valdytojams |
hektarai |
0 (2022 m.) |
4021 |
9957 |
VB (BMŪRFP) |
P-02-001-06-08-04-15 |
produkto |
Teritorijos, kurioms taikomos apsaugos nuo miškų gaisrų priemonės |
hektarai |
0 |
0 (2024 m.) |
1 960 784 (2029 m.) |
2021–2027 m. Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšos |
P-02-001-06-08-04-16 (Pastaba) |
produkto |
Finansuotų miškų mokslo tiriamųjų ir eksperimentinių darbų skaičius |
vienetai |
0 (2022 m.) |
30 |
80
|
VB (BMŪRFP) |
Pastaba. Rodiklis bus pasiektas tik gavus reikiamą VB finansavimą.
II SKYRIUS
PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS FINANSAVIMO ŠALTINIAI
Finansavimo apimtis ir šaltiniai |
Lėšų poreikis (tūkst. eurų) |
1 |
2 |
1.1. Valstybės biudžeto lėšos |
- |
1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos bendrojo finansavimo lėšos |
3 529,4 |
1.2.2.8.1. 2021–2027 m. ES struktūrinių fondų bendrojo finansavimo lėšos, iš jų: |
3 529,4 |
2021–2027 m. Sanglaudos fondo bendrojo finansavimo lėšos |
3 529,4 |
1.3. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos |
20 000,0 |
1.3.2.8.1. 2021–2027 m. ES struktūrinių fondų lėšos, iš jų: |
20 000,0 |
2021–2027 m. Sanglaudos fondo lėšos |
20 000,0 |
1.4. Biudžetinių įstaigų pajamų įmokos ir kitos pajamos |
|
2. Kitos lėšos |
- |
2.1.Savivaldybių biudžetų lėšos |
|
2.2. Privačios lėšos |
|
2.3. Kitos viešosios lėšos , iš jų: |
; |
IŠ VISO: |
23 529,4 |
III SKYRIUS
PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS VEIKLŲ SUVESTINĖ
Veikla |
Veiklos (poveiklės, projekto) tipas |
Galimi pareiškėjai |
Projektų atrankos būdas |
Tiesiogiai prisidedama prie HP (Taip / Ne) |
Finansa-vimo forma |
Finansavimo suma (tūkst. eurų) |
Finansavimo šaltinis (-iai) |
Rodiklio pavadinimas ir tipas |
Siektina galutinė rodiklio reikšmė (ir metai) |
Administruojan-čioji institucija |
Dalyvaujanti institucija |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
|
Miškingumo didinimas ir tikslinių (produktyvesnių) medynų formavimas
|
||||||||||||
1. Išretėjusių ir ekonomiškai menkaverčių medynų ar krūmynų pertvarkymas į produktyvius ir atsparius klimato kaitai medynus, įvairiarūšių ir įvairiaamžių medynų formavimas (1 pastaba): |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.1. VĮ Valstybinių miškų urėdijos valdomuose valstybinės reikšmės miškuose |
I |
VĮ VMU
|
P |
Taip |
D |
- |
- |
- |
- |
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – AM) |
AM |
|
1.2. privačiuose miškuose |
I |
Privačių miškų savininkai |
K |
Taip |
D |
- |
- |
- |
- |
AM |
AM |
|
2. Valstybinių miško medelynų skaičiaus ir ploto optimizavimas, įrengiant juose reikalingą miško sodmenims auginti infrastruktūrą ir diegiant pažangias sodmenų auginimo technologijas, apsaugos nuo ligų ir kenkėjų priemones (2 pastaba) |
I |
VĮ VMU |
P |
Taip |
D |
- |
- |
- |
- |
AM |
AM |
|
3. Sėklinės miško medžiagos ruošos, laikymo ir perdirbimo sąlygų, apsaugos nuo ligų ir kenkėjų gerinimas, diegiant pažangias technologijas ir taikant efektyvias priemones (3 pastaba) |
I |
VĮ VMU |
P |
Taip |
D |
- |
- |
- |
- |
AM |
AM |
|
4. Miškų plėtra valstybinėje žemėje (4 pastaba): |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4.1. Miško įveisimas valstybinėje žemėje |
I |
VĮ VMU |
P |
Taip |
D |
- |
- |
- |
-
|
AM |
AM |
|
4.2. Žemės naujiems miškams veisti įsigijimas valstybės nuosavybėn |
I |
VĮ VMU |
P |
Taip |
D |
- |
- |
- |
- |
AM |
AM |
|
5. Efektyvių genetinių miško medžių išteklių išsaugojimo ir atkūrimo priemonių taikymas (5 pastaba) |
I |
VĮ VMU |
P |
Taip |
D |
- |
- |
- |
- |
AM |
AM |
|
6. Miško medžių selekcijos plėtra ir aukštesnės kilmės kategorijos sėklinės miško bazės kūrimas (6 pastaba) |
I |
VĮ VMU |
P |
Taip |
D |
- |
- |
- |
- |
AM |
AM |
|
Racionalesnis miškų naudojimas ir miškų ūkio sektoriaus plėtra |
||||||||||||
7. Siekiant užtikrinti privataus miškų sektoriaus konkurencingumą ir gyvybingumą, peržiūrėti ir koreguoti esamus perteklinius veiklos ribojimus |
R |
AM |
P |
Taip |
- |
- |
- |
P – pakeistas Miškų įstatymas
|
1 (2024 m.) |
- |
AM |
|
8. Sukurti nemedieninių pajamų iš miško ekonominį modelį, leisiantį plėsti miško nemedieninių funkcijų naudojimą (7 pastaba) |
A |
Mokslo institucijos |
P |
Taip |
- |
- |
- |
P – sukurtas nemedieninių pajamų iš miško ekonominis modelis |
1 (2024 m.) |
- |
AM |
|
9. Informacinių sistemų, susijusių su miškais, modernizavimas ir optimizavimas (8 pastaba) |
A |
Valstybinė miškų tarnyba (toliau – VMT) |
P |
Taip |
|
- |
- |
P – parengta Vieningos miškų informacinės sistemos koncepcija |
1 (2023 m.) |
- |
AM VMT |
|
10. Laisvos valstybinės žemės fonde esančių ir nuosavybės teisėms atkurti nepanaudotų valstybinių miškų, atitinkančių Miškų įstatyme nustatytus kriterijus, sklypų suprojektavimas, suformavimas ir perdavimas valdyti patikėjimo teise (9 pastaba) |
I |
VĮ VMU, savivaldybės |
P |
Taip |
D |
- |
- |
- |
- |
AM |
AM |
|
Miškų atsparumo didinimas ir jų prisitaikymo prie klimato kaitos gerinimas |
||||||||||||
11. Pritaikyti klimato kaitos pokyčiams miškų priešgaisrinę apsaugą, įdiegiant pažangias miško gaisrų aptikimo ir greito reagavimo priemones ir technologijas |
I |
VĮ VMU |
P |
Taip |
D |
20 000
|
2021–2027 m. Sanglaudos fondas |
R – gyventojai, galintys pasinaudoti apsaugos nuo miškų gaisrų priemonėmis, vienetais |
294 118 (2029 m.) |
CPVA |
AM |
|
3 529,4 |
Bendrojo finansavimo lėšos |
|||||||||||
P – teritorijos, kurioms taikomos apsaugos nuo miškų gaisrų priemonės, ha |
1 960 784 (2029 m.) |
|||||||||||
12. Vykdyti miškų mokslo tiriamuosius ir eksperimentinius darbus, kuriant pažangias ir artimas gamtai miškininkystės technologijas, papildant žinias apie klimato kaitos įtaką miško ekosistemų gyvybingumui (10 pastaba) |
I |
Mokslo institucijos |
K |
Taip |
D |
- |
- |
- |
- |
AM |
AM |
Pastabos:
1. 1 veikla „Išretėjusių ir ekonomiškai menkaverčių medynų ar krūmynų pertvarkymas į produktyvius ir atsparius klimato kaitai medynus, įvairiarūšių ir įvairiaamžių medynų formavimas“ bus pradėta įgyvendinti gavus finansavimą (10 000 tūkst. Eur) iš valstybės biudžeto ar kitų finansavimo šaltinių. Tada trūkstama informacija (finansavimo šaltiniais, sumomis, rodikliais ir kt.) bus papildyta ir veikla. Siekiamas rezultatas – pertvarkytų ir suformuotų įvairiarūšių ir įvairiaamžių medynų plotas VĮ Valstybinių miškų urėdijos valdomuose miškuose – 1447 ha; privačiuose miškuose – 1084 ha.
2. 2 veikla „Valstybinių miško medelynų skaičiaus ir ploto optimizavimas, įrengiant juose reikalingą miško sodmenims auginti infrastruktūrą ir diegiant pažangias sodmenų auginimo technologijas, apsaugos nuo ligų ir kenkėjų priemones“ bus pradėta įgyvendinti gavus finansavimą (18 180 tūkst. Eur) iš valstybės biudžeto ar kitų finansavimo šaltinių. Tada trūkstama informacija (finansavimo šaltiniais, sumomis, rodikliais ir kt.) bus papildyta ir veikla. Siekiamas rezultatas – 14 įsteigtų ir (ar) modernizuotų valstybinių miško medelynų, auginančių sodmenis su uždara ir atvira šaknų sistemomis.
3. 3 veikla „Sėklinės miško medžiagos ruošos, laikymo ir perdirbimo sąlygų, apsaugos nuo ligų ir kenkėjų gerinimas, diegiant pažangias technologijas ir taikant efektyvias priemones“ bus pradėta įgyvendinti gavus finansavimą (1 800 tūkst. Eur) iš valstybės biudžeto ar kitų finansavimo šaltinių. Tada trūkstama informacija (finansavimo šaltiniais, sumomis, rodikliais ir kt.) bus papildyta ir veikla. Siekiamas rezultatas – įrengta miško sėklų saugykla.
4. 4 veikla „Miškų plėtra valstybinėje žemėje“ bus pradėta įgyvendinti gavus finansavimą (6 884,405 tūkst. Eur) iš valstybės biudžeto ar kitų finansavimo šaltinių. Tada trūkstama informacija (finansavimo šaltiniais, sumomis, rodikliais ir kt.) bus papildyta ir veikla. Siekiamas rezultatas – 2262 ha naujai įveistų miškų; šalies miškingumo pokytis 2021–2030 m. – 4,6; įsigytas valstybės nuosavybėn miškams veisti 385 ha žemės plotas.
5. 5 veikla „Efektyvių genetinių miško medžių išteklių išsaugojimo ir atkūrimo priemonių taikymas“ bus pradėta įgyvendinti gavus finansavimą (1 680 tūkst. Eur) iš valstybės biudžeto ar kitų finansavimo šaltinių. Tada trūkstama informacija (finansavimo šaltiniais, sumomis, rodikliais ir kt.) bus papildyta ir veikla. Siekiamas rezultatas – atkurtas ir apsaugotas genetinių miško medžių išteklių plotas – 210 ha.
6. 6 veikla „Miško medžių selekcijos plėtra ir aukštesnės kilmės kategorijos sėklinės miško bazės kūrimas“ bus pradėta įgyvendinti gavus finansavimą (1001,556 tūkst. Eur) iš valstybės biudžeto ar kitų finansavimo šaltinių. Tada trūkstama informacija (finansavimo šaltiniais, sumomis, rodikliais ir kt.) bus papildyta ir veikla. Siekiamas rezultatas – naujai įveistų sėklinių miško medžių plantacijų plotas – 65 ha; naujai įveistų bandomųjų želdinių plotas – 24 ha.
7. 8 veikla „Sukurti nemedieninių pajamų iš miško ekonominį modelį, leisiantį plėsti miško nemedieninių funkcijų naudojimą“ yra analitinė veikla. Ją atlikus, bus tikslinamas tvarkos aprašas numatant veiklai įgyvendinti reikalingas investicijas.
8. 9 veikla „Informacinių sistemų, susijusių su miškais, modernizavimas ir optimizavimas“ yra analitinė veikla. Ją atlikus, bus tikslinamas tvarkos aprašas numatant veiklai įgyvendinti reikalingas investicijas.
9. 10 veikla „Laisvos valstybinės žemės fonde esančių ir nuosavybės teisėms atkurti nepanaudotų valstybinių miškų, atitinkančių Miškų įstatyme nustatytus kriterijus, sklypų suprojektavimas, suformavimas ir perdavimas valdyti patikėjimo teise“ bus pradėta įgyvendinti gavus finansavimą (4 884 tūkst. Eur) iš valstybės biudžeto ar kitų finansavimo šaltinių. Tada trūkstama informacija (finansavimo šaltiniais, sumomis, rodikliais ir kt.) bus papildyta ir veikla. Siekiamas rezultatas – perduota laisvo valstybinio žemės fondo miškų valdyti patikėjimo teise VĮ Valstybinių miškų urėdijai – 72086 ha; perduota miestų miškų valdyti patikėjimo teise valstybinių miškų valdytojams – 9957 ha; nuosavybės teisėms atkurti rezervuotų miškų ploto dalis, palyginti su visu šalies miško žemės plotu, 2030 m. – 0 proc.
10. 12 veikla „Vykdyti miškų mokslo tiriamuosius ir eksperimentinius darbus, kuriant pažangias ir artimas gamtai miškininkystės technologijas, papildant žinias apie klimato kaitos įtaką miško ekosistemų gyvybingumui“ bus pradėta įgyvendinti gavus finansavimą (5 335,430 tūkst. Eur) iš valstybės biudžeto ar kitų finansavimo šaltinių. Tada trūkstama informacija (finansavimo šaltiniais, sumomis, rodikliais ir kt.) bus papildyta ir veikla. Siekiamas rezultatas – finansuotų miškų mokslo tiriamųjų ir eksperimentinių darbų skaičius – 80 vnt.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2022 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-305
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2023 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. D1-48
redakcija)
PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 02-001-06-08-04 „Skatinti miškų plėtrą ir darnų miškų sektoriaus vystymąsi“ VEIKLOS „PRITAIKYTI KLIMATO KAITOS POKYČIAMS MIŠKŲ PRIEŠGAISRINĘ APSAUGĄ, ĮDIEGIANT PAŽANGIAS MIŠKO GAISRŲ APTIKIMO IR GREITO REAGAVIMO PRIEMONES IR TECHNOLOGIJAS“ PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠAS
VEIKLOS AR POVEIKLĖS, KURIOMS NUSTATOMOS PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGOS |
|||||||||||
Veiklos ar poveiklės pavadinimas |
Finansavimo šaltinis |
Prioritetas ar kompo-nentas |
Uždavinys ar priemonė |
Veikla ar poveiklė |
Intervencinės priemonės kodas |
Regionas, kuriam priskiriama veikla ar poveiklė |
Paramos formos kodas |
Pagrindinės teritorinės srities kodas (-ai) |
Ekonominės veiklos kodas (-ai) |
„Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) antrinių temų kodai |
Lyčių lygybės matmens kodas |
11. veikla „Pritaikyti klimato kaitos pokyčiams miškų priešgaisrinę apsaugą, įdiegiant pažangias miško gaisrų aptikimo ir greito reagavimo priemones ir technologijas“ |
2021–2027 m. Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšos
|
2
|
2.4
|
2.4.4
|
059
|
- |
01
|
33 |
24
|
-
|
03 |
Rodiklio pavadinimas |
Rodiklio kodas |
Matavimo vienetai |
Siektina reikšmė |
Gyventojai, galintys pasinaudoti apsaugos nuo miškų gaisrų priemonėmis |
R-02-001-06-08-04-03 R.B.2.2036 |
asmenys |
294 118 (2029 m.) |
Teritorijos, kurioms taikomos apsaugos nuo miškų gaisrų priemonės |
P-02-001-06-08-04-15 P.B.2.0028 |
hektarai |
1 960 784 (2029 m.) |
Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelės skelbiamos Aplinkos ministerijos interneto svetainėje https://am.lrv.lt/
SPECIALIEJI FINANSAVIMO REIKALAVIMAI |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
1. Taikomi teisės aktai |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-04 „Skatinti miškų plėtrą ir darnų miškų sektoriaus vystymąsi“ veiklos „Pritaikyti klimato kaitos pokyčiams miškų priešgaisrinę apsaugą, įdiegiant pažangias miško gaisrų aptikimo ir greito reagavimo priemones ir technologijas“ projektų finansavimo sąlygų apraše (toliau – Aprašas) vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Aprašo 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytuose teisės aktuose. Teisės aktai, kuriais vadovaujamasi rengiant, teikiant ir vertinant projektų įgyvendinimo planą, priimant sprendimą dėl projektų finansavimo, sudarant projektų sutartis ir įgyvendinant projektus, finansuojamus pagal Aprašą: 1.1. bendrieji: 1.1.1. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (toliau – Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“; 1.1.2. 2022 m. rugpjūčio 3 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2022) 5742 patvirtinta 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa; 1.1.3. 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės“; 1.2. specialieji: 1.2.1. Lietuvos Respublikos miškų įstatymas; 1.2.2. Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas; 1.2.3. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas; 1.2.4. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas; 1.2.5. 2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“; 1.2.6. 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas); 1.2.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 13 d. nutarimas Nr. 498 „Dėl valstybės informacinių technologijų infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 498). |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2. Reikalavimai projektams |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2.1. Galimas pareiškėjas – valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (toliau – VĮ VMU). Galimas projekto partneris – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra. 2.2. Pagal Aprašą finansuojama veikla (projektas) – „Pritaikyti klimato kaitos pokyčiams miškų priešgaisrinę apsaugą, įdiegiant pažangias miško gaisrų aptikimo ir greito reagavimo priemones ir technologijas“. 2.3. Projekto tikslinė grupė – VĮ VMU (regioninių padalinių, girininkijų), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai, visuomenė. 2.4. Projektui įgyvendinti numatyta skirti iki 23 529 412,00 (dvidešimt trijų milijonų penkių šimtų dvidešimt devynių tūkstančių keturių šimtų dvylikos) eurų, iš jų 20 000 000,00 (dvidešimt milijonų) eurų – Sanglaudos fondo lėšos, 3 529 412,00 (trys milijonai penki šimtai dvidešimt devyni tūkstančiai keturi šimtai dvylika) eurų – valstybės biudžeto lėšos. 2.5. Jeigu projektas įgyvendinamas su partneriu, partnerystė projekte turi būti pagrįsta, teikti naudą ir prisidėti prie projekto tikslo įgyvendinimo; iki pateikiant projekto įgyvendinimo planą, turi būti sudaryta partnerystės sutartis. Partnerystės sutartį pasirašo projekto vykdytojas ir projekto partneris. Partnerystės sutartyje turi būti aiškiai išdėstyti šalių įsipareigojimai ir teisės dėl projekto (nurodytas kiekvienos šalies finansinis ir dalykinis indėlis į projektą, kokias veiklas vykdys kiekviena šalis, teisės į bendrai sukurtą ar įgytą turtą laikantis finansinės apskaitos principų, projekto rezultatai ir kita), šalių atsakomybė, įsipareigojimai laikytis pagrindinių geros partnerystės praktikos taisyklių: 2.5.1. Partneris turi būti perskaitęs projekto įgyvendinimo planą ir susipažinęs su savo teisėmis ir pareigomis įgyvendinant projekto įgyvendinimo planą. 2.5.2. Įgyvendindamas projektą projekto vykdytojas privalo reguliariai konsultuotis su partneriu ir nuolat jį informuoti apie projekto įgyvendinimo eigą. 2.5.3. Visi projekto įgyvendinimo plano pakeitimai, turintys įtakos partnerio įsipareigojimams ir teisėms, prieš kreipiantis į administruojančiąją instituciją pirmiausia turi būti suderinti su partneriu. 2.6. Projekto finansavimo forma – dotacija. 2.7. Projektai atrenkami planavimo būdu. 2.8. Projektas turi atitikti projekto bendruosius atrankos kriterijus, nustatytus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 2 priede. 2.9. Informavimo apie projektą ir komunikacijos veiksmai atliekami vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių VIII skyriaus pirmojo skirsnio nuostatomis. 2.10. Visos veiklos turi būti baigtos iki 2027 m. gruodžio 31 d. Dėl objektyvių priežasčių projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau nei iki 2029 rugpjūčio 31 d. 2.11. Kartu su projekto įgyvendinimo planu administruojančiajai institucijai turi būti pateikta: 2.11.1. Partnerio deklaracija (taikoma, jei projektas bus įgyvendinamas su partneriu) (Partnerio deklaracija yra Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1 priedo 1 priedas); 2.11.2. informacija apie projekto biudžeto paskirstymą pagal pareiškėjus ir partnerius (taikoma, jei projektas bus įgyvendinamas su partneriu (informacija teikiama pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1 priedo 2 priedą); 2.11.3. investicijų projektas kartu su investicijų skaičiuokle. Investicijų projektas turi būti parengtas pagal Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir / ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodiką, patvirtintą viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337 (2023 m. sausio mėn. 6 d. įsakymo Nr. 2023/8-4 redakcija), kuri skelbiama interneto svetainėje ppplietuva.lt – skiltyje „Viešųjų investicijų projektų rengimas“, prie „Rengimas ir vertinimas“; 2.11.4. projekto išlaidų pagrįstumą patvirtinantys dokumentai (sudarytos sutartys, komerciniai pasiūlymai, nuorodos į rinkoje esančias kainas (pavyzdžiui, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje), jeigu išlaidos grindžiamos tiekėjų pasiūlymais, – paklausimai tiekėjams; jeigu išlaidos informacinei sistemai, registrui ar programinei įrangai kurti, modernizuoti grindžiamos komerciniais pasiūlymais, juose turi būti detaliai, atsižvelgiant į informacinės sistemos, registro ar programinės įrangos kūrimo etapus, pateikta kaina, kūrimo laikas, būtini specialistai, jų įkainiai, išorinių sąsajų skaičius, įvertintos numatomos naudoti programinės įrangos licencijos, jų kaina ir pan.); 2.11.5. darbo užmokesčio išlaidų pagrįstumą patvirtinantys dokumentai (veiklų sąrašas, kuriame nurodytos projektą vykdančių asmenų darbo valandos, valandinis įkainis, jo pagrindimas) (jei taikoma). Sudarant projekto biudžetą ir nustatant išlaidas projektą vykdantiems asmenims, kurie yra projekto vykdytojo darbuotojai ar planuojami įdarbinti nauji darbuotojai, būtina remtis dabartiniu tos institucijos analogiškas pareigas einančių darbuotojų darbo užmokesčiu. Įkainiui pagrįsti turi būti pateikti pagrįstumą įrodantys dokumentai, pavyzdžiui, 2 ar 3 mėnesių analogiškos pareigybės nuasmenintas priskaitymo-apmokėjimo žiniaraštis, įrodantis darbo užmokesčio paskyrimo ir išmokėjimo faktą. Valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio valandinis įkainis turi būti apskaičiuotas vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais tokių darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimą. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2.1. Reikalavimai jungtinio projekto projektams |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Netaikoma. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
3. Horizontaliųjų principų (toliau – HP) reikalavimai |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Projektu bus prisidedama prie horizontalaus darnaus vystymosi principo įgyvendinimo. Veiklos projektų įgyvendinimas tiesiogiai prisidės siekiant darnaus vystymosi rodiklio „6.9. Žaliųjų viešųjų pirkimų vertės dalis nuo visų viešųjų pirkimų vertės“, numatyto 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, 1 priede, reikšmių ir Jungtinių Tautų 12 darnaus vystymosi tikslo 12.7 uždavinio „Skatinti darnią viešųjų pirkimų praktiką vadovaujantis nacionaline politika ir prioritetais“ 12.7.1b rodiklio „Žaliųjų pirkimų vertė, palyginti su bendra pirkimų verte“ reikšmių, numatytų Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 metų, priimtoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2015 m. rugsėjo 25 d. rezoliucija Nr. 70/1 „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“. Taip pat įgyvendinant veiklos projektą bus nepažeidžiami kiti HP – reikšmingos žalos nedarymo principas, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.) principas, įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimo bei inovatyvumo (kūrybingumo) principą. Projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo HP vertinimo reikalavimai pateikiami Aprašo priede. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
3.1. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) reikalavimai |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Projektas neprieštarauja Chartijos nuostatoms pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą (Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01), III priedas). Veikla nepažeidžia pagrindinių Chartijos teisių: orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
4. Apskritis, kurioje gali būti įgyvendinami projektai |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Netaikoma. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
5. Reikalavimai valstybės pagalbai |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Pagal Aprašą, valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje, ir de minimis pagalba, kuri atitinka 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai su visais pakeitimais nuostatas, neteikiama. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
6. Projektų atrankos kriterijai |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Specialieji ir prioritetiniai projektų atrankos kriterijai nenustatomi. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
7. Reikalavimai įgyvendinus projektų veiklas |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Papildomi reikalavimai įgyvendinus projekto veiklas, kurie nenumatyti Taisyklėse ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, netaikomi. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
8. Kiti reikalavimai |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
8.1. Papildomas finansavimas veiklai įgyvendinti nebus skiriamas. 8.2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto vertė viršija 10 000 000 (dešimt milijonų) eurų, projekto vykdytojas įsipareigoja surengti komunikacinį renginį ar veiklą, laiku įtraukiant Europos Komisiją ir vadovaujančiąją instituciją. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
9. Išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
9.1. Projekto išlaidos turi atitikti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių VII skyriuje išdėstytus projekto išlaidoms taikomus reikalavimus. 9.2. Projekto išlaidos gali būti patirtos iki projekto sutarties pasirašymo pradžios (nuo 2021 m. sausio 1 d.), neprieštaraujant Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 294.2.1.1 papunkčio nuostatoms. 9.3. Kryžminis finansavimas netaikomas. 9.4. Didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis – 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Netinkamos finansuoti išlaidos ir projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia projektui skiriamo finansavimo lėšos, turi būti finansuojamos iš projekto vykdytojo lėšų. 9.5. Pareiškėjas savo iniciatyva bei savo ir (arba) kitų šaltinių lėšomis gali prisidėti prie projekto įgyvendinimo. 9.6. Netinkamos finansuoti projekto lėšos: 9.6.1. transporto priemonių pirkimo, lizingo (finansinės nuomos), eksploatavimo ir susijusios išlaidos; 9.6.2. žemės pirkimo išlaidos; 9.6.3. įgyvendinant projektą naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos; 9.6.4. nepiniginis projekto vykdytojo ir partnerio įnašas; 9.6.5. įrangos, infrastruktūros ir programinės įrangos, kuri yra arba bus teikiama valstybės debesijos paslaugų teikimo infrastruktūroje, konsolidavimo ir optimizavimo procese dalyvaujančioms institucijoms (Nutarimas Nr. 498) įsigijimo išlaidos; 9.6.6. apmokėjimo už informacinių technologijų paslaugų teikėjo centralizuotai teikiamas informacinių technologijų paslaugas, numatytas Nutarime Nr. 498, išlaidos.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
10. Projektų veiklų ir jungtinio projekto projektų įgyvendinimui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Plėtros programos pažangos priemonės
Nr. 02-001-06-08-04 „Skatinti miškų plėtrą
ir darnų miškų sektoriaus vystymąsi“ veiklos
„Pritaikyti klimato kaitos pokyčiams miškų
priešgaisrinę apsaugą, įdiegiant pažangias
miško gaisrų aptikimo ir greito reagavimo
priemones ir technologijas“ projektų
finansavimo sąlygų aprašo
priedas
PROJEKTO (ĮSKAITANT JUNGTINĮ PROJEKTĄ) ATITIKTIES REIKŠMINGOS ŽALOS NEDARYMO HORIZONTALIAJAM PRINCIPUI VERTINIMO REIKALAVIMŲ APRAŠAS
Finansavimo šaltinis, pagal kurį finansuojamas projektas:
£ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – EGADP)
ÍEuropos Sąjungos fondų investicijų programa (toliau – ESIP)
Aplinkos tikslai
|
Pagrindimas
|
Pagrindimo dokumentai
|
1. Klimato kaitos švelninimas |
Vertinama, kad planuojama įgyvendinti priemonė neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. neplanuojama, kad įgyvendinama priemonė prisidės prie išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimo. Planuojama priemonės veikla (pagal savo pobūdį) neturi jokio tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui.
|
Netaikoma, nes priemonės veikla atitinka klimato kaitos švelninimo tikslą.
|
2. Prisitaikymas prie klimato kaitos |
Vertinama, kad planuojama įgyvendinti priemonė neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. neplanuojama, kad įgyvendinama priemonė prisidės prie išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimo. Planuojama priemonės veikla (pagal savo pobūdį) neturi jokio tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui. |
Netaikoma, nes priemonės veikla atitinka prisitaikymo prie klimato kaitos tikslą. |
3. Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga |
Vertinama, kad planuojama įgyvendinti priemonė neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. ji nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio visą gyvavimo ciklą, ir laikoma, kad ji atitinka tausaus išteklių naudojimo ir apsaugos tikslą. Įgyvendinant priemonę nenumatoma kurti jokios infrastruktūros, kuri galėtų turėti poveikį tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui, – veiklos (pagal savo pobūdį) neturi jokio tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui. |
Netaikoma, nes planuojami įgyvendinti veiksmai neturės jokio neigiamo tiesioginio ar netiesioginio poveikio tausaus vandens ir jūsų išteklių naudojimo ir apsaugos tikslui. |
4. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą |
Vertinama, kad planuojama įgyvendinti priemonė ir numatytos veiklos neturės jokio neigiamo tiesioginio ar netiesioginio poveikio žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, tikslui, nes nenumatoma, kad atliekant planuojamas veiklas susidarys atliekų. Pasibaigus naudingam įrangos tarnavimo laikui, susidėvėjusi įranga bus perduota autorizuotai elektronikos atliekų perdirbimo įmonei, parengiama pakartotinai naudoti, naudoti kaip atlieka ar perdirbti arba tinkamai apdorojama, įskaitant visų skysčių pašalinimą ir atrankinį apdorojimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/19/ES ( 310 ) VII priedą.
|
Netaikoma, nes priemonės veikla neturės jokio neigiamo tiesioginio ar netiesioginio poveikio žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, tikslui, nes planuojamų veiklų atlikimo metu nenumatomas atliekų susidarymas.
|
5. Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė |
Vertinama, kad planuojama įgyvendinti priemonė neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. ji nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio visą gyvavimo ciklą, ir laikoma, kad ji atitinka oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės tikslą, nes įgyvendinant priemonę nedidėja į orą, vandenį ar žemę išmetamų teršalų kiekis.
|
Netaikoma, nes įgyvendinant numatytą priemonės veiklą nenumatomas joks neigiamas tiesioginis ar netiesioginis poveikis šiam aplinkos tikslui, nes nedidėja į orą, vandenį ar žemę išmetamų teršalų kiekis.
|
6. Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas |
Vertinama, kad planuojama įgyvendinti priemonė neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. ji nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio visą gyvavimo ciklą, ir vertinama, kad ši priemonė atitinka biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslą
|
Netaikoma, nes priemonės veikla atitinka biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslą.
|
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-48, 2023-02-13, paskelbta TAR 2023-02-13, i. k. 2023-02609
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. D1-305 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-04 „Skatinti miškų plėtrą ir darnų miškų sektoriaus vystymąsi“ įgyvendinimo“ pakeitimo