Suvestinė redakcija nuo 2017-10-28 iki 2017-12-22

 

Nutarimas paskelbtas: TAR 2017-03-09, i. k. 2017-04060

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO

 

2017 m. kovo 1 d. Nr. 149

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, 44 straipsnio 1 dalimi, 52 straipsnio 10 dalimi, 53 straipsnio 13 dalimi, 75 straipsnio 2, 3, 4 dalimis, 77 straipsnio 7, 13 dalimis, 79 straipsnio 1 dalimi ir 83 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė  n u t a r i a:

Preambulės pakeitimai:

Nr. 540, 2017-06-28, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11554

Nr. 642, 2017-07-26, paskelbta TAR 2017-08-08, i. k. 2017-13179

Nr. 668, 2017-08-09, paskelbta TAR 2017-08-18, i. k. 2017-13453

Nr. 865, 2017-10-25, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16941

 

1. Nustatyti, kad:

1.1. pedagogikos krypties studijos, skirtos pedagogo profesinei kvalifikacijai įgyti ir savarankiškai praktinei veiklai pasirengti, yra profesinės studijos;

1.2. universitetų ir mokslinių tyrimų institutų (toliau – institutai):

1.2.1. 2015 ir 2016 metų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) ir meno veiklos formalusis vertinimas vykdomas 2017 metais;

1.2.2. palyginamasis ekspertinis MTEP veiklos vertinimas pirmą kartą vykdomas 2018 metais;

1.3. skiriant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti (toliau – lėšos MTEP ir menui) mokslo ir studijų institucijoms (toliau – institucijos) 2018 metams:

1.3.1. lėšos MTEP ir menui universitetams ir institutams skiriamos:

1.3.1.1. pagal 2015 m. vykdyto universitetų ir institutų MTEP ir meno veiklos vertinimo rezultatus, išreikštus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro (toliau – ministras) universitetams ir institutams patvirtintais norminiais etatais ir jų verte;

1.3.1.2. vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatomis, netaikant Aprašo 2.2, 4.1.3.1 ir 4.1.3.2 papunkčių ir 16 punkto nuostatų;

1.3.2. nevalstybinių universitetų ir institutų 2014–2016 metų MTEP ir meno veiklos vertinimo rezultatų rodikliai dvigubinami. Nevalstybiniams universitetams ir institutams, kurių 2014 metų MTEP ir meno veikla nebuvo įvertinta 2015 metais, bazinio finansavimo lėšos, skirstytinos pagal 2014 metų MTEP ir meno veiklos vertinimo rezultatus, skirstomos proporcingai jų 2015 ir 2016 metų MTEP ir meno veiklos vertinimo rezultatų vidurkiams;

1.4. 50 procentų lėšų MTEP ir menui, paskiriamų valstybiniams institutams kalendoriniams metams, einantiems po metų, kuriais yra vykdomas palyginamasis ekspertinis vertinimas, skiriami šių institutų ilgalaikėms institucinėms MTEP programoms vykdyti. Ilgalaikės institucinės MTEP programos rengiamos, tvirtinamos 5 metų laikotarpiui, vykdomos ir vertinamos ministro nustatyta tvarka;

1.5. tais atvejais, kai 2018 ir 2019 metais tam tikrai valstybinei mokslo ir studijų institucijai pagal Valstybės biudžeto lėšų, skiriamų valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms administravimui ir ūkiui bei sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai, skyrimo tvarkos aprašą, atitinkamiems metams apskaičiuota valstybės biudžeto lėšų administravimui ir ūkiui bei sudėtingos infrastruktūros objektams prižiūrėti suma viršija praėjusiais metais tai valstybinei mokslo ir studijų institucijai šiam tikslui skirtą lėšų sumą (išskyrus atvejus, kai šiam tikslui skiriami papildomi valstybės biudžeto asignavimai) daugiau nei 25 procentais, lėšų perviršis, didesnis nei 25 procentai, perskirstomas kitoms valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms proporcingai jų lėšų administravimui ir ūkiui bei sudėtingos infrastruktūros objektams prižiūrėti sumų, apskaičiuotų atitinkamiems metams, sumažėjimui, palyginti su praėjusiais metais joms šiam tikslui skirtomis lėšų sumomis.

Papildyta papunkčiu:

Nr. 865, 2017-10-25, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16941

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 668, 2017-08-09, paskelbta TAR 2017-08-18, i. k. 2017-13453

 

2. Įgalioti:

2.1. švietimo ir mokslo ministrą nustatyti pedagogikos krypties profesinių studijų vykdymo reikalavimus;

2.2. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrą vykdyti palyginamąjį ekspertinį institucijų MTEP veiklos vertinimą 2018 metais.

Punkto pakeitimai:

Nr. 668, 2017-08-09, paskelbta TAR 2017-08-18, i. k. 2017-13453

 

3. Patvirtinti pridedamus:

3.1. Norminių studijų krypties arba studijų programų grupės studijų kainų apskaičiavimo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skyrimo tvarkos aprašą;

3.2. Studijų programos ir studijų formos keitimo, išlaikant valstybės finansavimą, atvejų bei tvarkos aprašą;

3.3. Leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo, patikslinimo ir panaikinimo tvarkos aprašą;

3.4. Leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą išdavimo, patikslinimo ir panaikinimo tvarkos aprašą;

3.5. Už studijas sumokėtos kainos kompensavimo tvarkos aprašą;

3.6. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms tvarkos aprašą;

3.7. Valstybės biudžeto lėšų, skiriamų valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms administravimui ir ūkiui bei sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai, skyrimo tvarkos aprašą.

Papildyta papunkčiu:

Nr. 865, 2017-10-25, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16941

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 642, 2017-07-26, paskelbta TAR 2017-08-08, i. k. 2017-13179

Nr. 668, 2017-08-09, paskelbta TAR 2017-08-18, i. k. 2017-13453

 

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                     Saulius Skvernelis

 

 

 

Švietimo ir mokslo ministrė                                                            Jurgita Petrauskienė

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149

 

 

NORMINIŲ STUDIJŲ KRYPTIES ARBA STUDIJŲ PROGRAMŲ GRUPĖS STUDIJŲ KAINŲ APSKAIČIAVIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ STUDIJŲ KAINAI VALSTYBĖS FINANSUOJAMOSE STUDIJŲ VIETOSE APMOKĖTI SKYRIMO TVARKOS APRAŠAS

 

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Norminių studijų krypties arba studijų programų grupės studijų kainų apskaičiavimo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skyrimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja norminių studijų krypties arba studijų programų grupės studijų kainų apskaičiavimą ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) lėšų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skyrimą.

2. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme vartojamas sąvokas.

 

II SKYRIUS

NORMINIŲ STUDIJŲ KAINŲ APSKAIČIAVIMAS

 

3. Norminė studijų kaina – dydis, rodantis maksimalią lėšų sumą, kuri gali būti skiriama iš valstybės biudžeto metams aukštosios mokyklos nustatytai studijų valstybės finansuojamoje studijų vietoje kainai apmokėti.

4. Norminė studijų krypties arba studijų programų grupės pirmosios pakopos nuolatinės formos studijų kaina apskaičiuojama norminės studijų kainos bazinį dydį padauginus iš atitinkamo studijų krypties arba studijų programų grupės koeficiento, nurodyto Aprašo priede, ir pridėjus išlaidas studentams skatinti, nurodytas Aprašo 5 punkte. Ją apskaičiuojant laikomasi šių nuostatų:

4.1. norminės studijų kainos bazinis dydis apskaičiuojamas sudėjus bazines išlaidas darbuotojų darbo užmokesčiui ir bazines išlaidas prekėms ir paslaugoms, susijusioms su studijomis (toliau – išlaidos prekėms ir paslaugoms);

4.2. bazinės išlaidos darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos prie bazinių išlaidų dėstytojų, mokslo darbuotojų (toliau – akademiniai darbuotojai) ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų (toliau – aptarnaujantieji darbuotojai) darbo užmokesčiui sumos pridėjus išlaidas valstybiniam socialiniam draudimui ir išlaidas sveikatos draudimui;

4.3. bazinės išlaidos akademinių darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos remiantis Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintu pareiginės algos baziniu dydžiu (toliau – bazinis dydis): 6,07 bazinio dydžio (universitetinėms studijoms) arba 5,17 bazinio dydžio (koleginėms studijoms) dauginama iš 12 mėnesių ir dalijama iš vienam akademiniam darbuotojui tenkančio norminio studentų skaičiaus, kuris lygus 20;

4.4. bazinės išlaidos aptarnaujančiųjų darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos 2,39 bazinio dydžio padauginus iš 12 mėnesių ir padalijus iš vienam aptarnaujančiajam darbuotojui tenkančio norminio studentų skaičiaus, kuris lygus 25;

4.5. bazinės išlaidos prekėms ir paslaugoms išreiškiamos bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžiais: universitetinėms studijoms – 5,8 BSI, koleginėms studijoms – 3,2 BSI.

5. Išlaidos studentams skatinti sudaro 3,1 BSI.

6. Norminės studijų krypties arba studijų programų grupės antrosios pakopos ir rezidentūros studijų nuolatinės formos studijų kainos apskaičiuojamos prie norminės atitinkamos studijų krypties arba studijų programų grupės pirmosios pakopos nuolatinės formos studijų kainos pridėjus antrosios pakopos atveju – 7,62 bazinio dydžio, rezidentūros atveju – 19,86 bazinio dydžio.

7. Norminė trečiosios pakopos nuolatinės formos studijų kaina apskaičiuojama prie išlaidų darbuotojų darbo užmokesčiui pridėjus išlaidas prekėms ir paslaugoms ir išlaidas studentams skatinti, nurodytas Aprašo 5 punkte. Ją apskaičiuojant laikomasi šių nuostatų:

7.1. išlaidos darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos prie išlaidų akademinių ir aptarnaujančiųjų darbuotojų darbo užmokesčiui sumos pridėjus išlaidas valstybiniam socialiniam draudimui ir išlaidas sveikatos draudimui;

7.2. išlaidos akademinių darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos 8,08 bazinio dydžio padauginus iš 12 mėnesių ir padalijus iš vienam akademiniam darbuotojui tenkančio norminio studentų skaičiaus, kuris lygus 3;

7.3. išlaidos aptarnaujančiųjų darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos 2,39 bazinio dydžio padauginus iš 12 mėnesių ir padalijus iš vienam aptarnaujančiajam darbuotojui tenkančio norminio studentų skaičiaus, kuris lygus 4;

7.4. išlaidos prekėms ir paslaugoms sudaro 36,3 BSI.

8. Norminė vientisųjų studijų kaina apskaičiuojama taip: pirmosios studijų dalies (iki 240 kreditų) norminė studijų kaina apskaičiuojama kaip norminė universitetinių pirmosios pakopos studijų kaina, o likusios studijų dalies (likusių kreditų) norminė studijų kaina – kaip norminė antrosios pakopos studijų kaina.

9. Norminės profesinių studijų (išskyrus rezidentūros studijas) nuolatinės formos studijų kainos apskaičiuojamos kaip atitinkamos pirmosios pakopos studijų kainos.

10. Norminė ištęstinės formos studijų kaina 1,5 karto mažesnė už atitinkamą nuolatinės formos studijų kainą.

 

III SKYRIUS

VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ STUDIJŲ KAINAI VALSTYBĖS FINANSUOJAMOSE STUDIJŲ VIETOSE APMOKĖTI SKYRIMAS

 

11. Valstybės biudžeto lėšų suma, kurios reikia biudžetiniams metams aukštosios mokyklos nustatytai studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti (toliau – lėšų suma studijoms), apskaičiuojama mokslo ir studijų institucijos atitinkamais metais priimtų tam tikro kurso, tam tikros studijų programos, tam tikros studijų formos ir pakopos studentų, išskyrus Aprašo 13 ir 17 punktuose nurodytus atvejus, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose (toliau – studentai), skaičių padauginus iš aukštosios mokyklos nustatytos atitinkamos studijų kainos, o tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą, – padauginus iš norminės studijų kainos.

12. Jeigu aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina už visą tos pačios studijų programos nuolatinės ir ištęstinės studijų formų vykdymo laikotarpį skirtinga, abiejų studijų formų atveju valstybės biudžeto lėšomis apmokama mažesnė tos studijų programos kaina, ne didesnė nei norminė studijų kaina.

13. Kai apskaičiuojama lėšų suma baigiamųjų kursų studentų studijoms (išskyrus trečiosios pakopos ir rezidentūros studijas), studentų skaičius dauginamas iš 2/3 aukštosios mokyklos nustatytos atitinkamos studijų kainos, o tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą, – padauginus iš norminės studijų kainos.

14. Jeigu studentas pakeičia studijų programą tos pačios studijų krypties studijų grupėje ir jo ankstesniųjų studijų kaina skiriasi nuo naujųjų studijų kainos, apskaičiuojant lėšų sumą studijoms, imama mažesnioji studijų kaina, neprarandant likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės nei naujųjų studijų programos norminė studijų kaina.

15. Atitinkamais metais priimtų studentų skaičius, pagal kurį apskaičiuojama mokslo ir studijų institucijos lėšų suma studijoms, apskaičiuojamas iš mokslo ir studijų institucijai patvirtinto valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus atėmus valstybės finansuojamų vietų, kuriose studijavę studentai buvo pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos, neteko valstybės finansavimo studijoms arba nutraukė studijas ir kurios nebuvo užpildytos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 17 dalyje ir 78 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, skaičių ir pridėjus arba atėmus studentų, pakeitusių studijų programą, skaičių.

16. Jeigu keičiamas bazinis dydis arba BSI dydis, apskaičiuojant lėšų sumą studijoms ankstesniaisiais metais nustatytų studijų kainų dydžiai indeksuojami. Indeksavimo koeficientas apskaičiuojamas (atskirai kolegijoms ir kitoms mokslo ir studijų institucijoms) lėšų sumą studijoms, apskaičiuotą pagal normines studijų kainas, nustatytas taikant naująjį bazinį dydį ir BSI dydį, padalijus iš lėšų sumos studijoms, apskaičiuotos pagal normines studijų kainas, nustatytas taikant bazinį dydį ir BSI dydį, nustatytus iki jų pakeitimo.

17. Lėšų suma pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir profesinių studijų (išskyrus rezidentūros studijas) studentų, ateinančiaisiais biudžetiniais metais priimamų į aukštąsias mokyklas, studijoms apskaičiuojama iš ateinantiems metams numatytos bendros lėšų sumos studijoms atėmus lėšų sumą, apskaičiuotą pagal Aprašo 11–16 punktų nuostatas. Šios lėšos numatomos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos asignavimuose ir ateinančiaisiais biudžetiniais metais aukštosioms mokykloms paskirstomos atsižvelgiant į pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir profesinių studijų (išskyrus rezidentūros studijas) studentų, tais metais priimtų į aukštąsias mokyklas, skaičių ir studijų kainas. Apskaičiuojant aukštajai mokyklai pervedamą lėšų sumą šių studentų studijoms, studentų skaičius dauginamas iš 1/3 aukštosios mokyklos nustatytos atitinkamos studijų kainos, o tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą, – padauginus iš norminės studijų kainos.

 

––––––––––––––––––––

 

Norminių studijų krypties arba studijų

programų grupės studijų kainų

apskaičiavimo ir Lietuvos Respublikos

valstybės biudžeto lėšų studijų kainai

valstybės finansuojamose studijų vietose

apmokėti skyrimo tvarkos aprašo
priedas

 

 

 

STUDIJŲ KRYPČIŲ ARBA STUDIJŲ PROGRAMŲ GRUPIŲ KOEFICIENTŲ SĄRAŠAS

 

 

 

Eil. Nr.

Studijų kryptis arba studijų programų grupė

Koeficientas

1.

Universitetinės pirmosios pakopos studijos:

 

1.1.

istorijos, archeologijos, filosofijos, teologijos, paveldo studijų, religijos studijų, kultūros studijų, menotyros, ekonomikos, politikos mokslų, sociologijos, socialinio darbo, antropologijos, visuomeninės geografijos, informacijos paslaugų, komunikacijos, leidybos, žurnalistikos studijų kryptys, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės

1,11

1.2.

matematikos mokslų studijų krypčių grupė, reabilitacijos, slaugos ir akušerijos, laisvalaikio sporto studijų kryptys

1,38

1.3.

lingvistikos, literatūrologijos, kalbos studijų kryptys

1,7

1.4.

architektūros, kraštovaizdžio architektūros studijų kryptys, ugdymo mokslų, informatikos mokslų, fizinių mokslų, gyvybės mokslų studijų krypčių grupės, burnos priežiūros, visuomenės sveikatos, farmacijos, mitybos, medicinos technologijų studijų kryptys, žemės ūkio mokslų, inžinerijos mokslų (išskyrus pilotų rengimą), technologijų mokslų studijų krypčių grupės, psichologijos, klasikinių studijų, filologijos pagal kalbą, vertimo, regiono studijų kryptys

2,05

1.5.

medicinos studijų kryptis, veterinarijos mokslų studijų krypčių grupė

2,47

1.6.

dailės, dizaino, teatro, kino, šokio, medijų meno, meno objektų restauravimo, pasiekimų sporto, visuomenės saugumo, odontologijos studijų kryptys

3,02

1.7.

muzikos studijų kryptis

5

1.8.

pilotų rengimo studijos

11,06

2.

Koleginės studijos:

 

2.1.

socialinių mokslų, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės

1,13

2.2.

gyvybės mokslų, sveikatos mokslų (išskyrus medicinos technologijas), žemės ūkio mokslų, fizinių mokslų, inžinerijos mokslų, informatikos mokslų, technologijos mokslų studijų krypčių grupės

1,5

2.3.

medicinos technologijų studijų kryptis, veterinarijos mokslų, ugdymo mokslų, humanitarinių mokslų studijų krypčių grupės

1,91

2.4.

teatro, kino, šokio, medijų meno, dailės, dizaino, meno objektų restauravimo, visuomenės saugumo studijų kryptys

2,6

2.5.

muzikos studijų kryptis

5

 

 

––––––––––––––––––––

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 540

 

 

 

STUDIJŲ PROGRAMOS IR STUDIJŲ FORMOS KEITIMO, IŠLAIKANT VALSTYBĖS FINANSAVIMĄ, ATVEJŲ BEI TVARKOS APRAŠAS

 

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Studijų programos ir studijų formos keitimo, išlaikant valstybės finansavimą, atvejų bei tvarkos aprašo (toliau − Aprašas) paskirtis – nustatyti atvejus ir tvarką, kuriais keičiant studijų programą ir (ar) studijų formą išlieka valstybės finansavimas studijoms.

2. Aprašas taikomas asmenims, studijuojantiems pagal pirmosios, antrosios studijų pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų programas, kurių studijas finansuoja valstybė ir kurie ketina keisti studijų programą (toliau – studijų programą keičiantis studentas) ir (ar) studijų formą (toliau – studijų formą keičiantis studentas) (toliau kartu – studijų programą ir (ar) studijų formą keičiantis studentas).

 

II SKYRIUS

STUDIJŲ PROGRAMOS IR (AR) STUDIJŲ FORMOS KEITIMO, IŠLAIKANT VALSTYBĖS FINANSAVIMĄ, ATVEJAI BEI TVARKA

 

3.  Studijų programos ir (ar) studijų formos keitimo, išlaikant valstybės finansavimą, atvejai:

3.1. Keisti studijų formą ir (ar) studijų programą toje pačioje studijų krypčių grupėje toje pačioje ar kitoje valstybinėje aukštojoje mokykloje, nekeičiant studijų programos rūšies (universitetinių, koleginių studijų), galima ne anksčiau kaip baigus pirmųjų studijų metų pirmąjį semestrą asmenims, studijuojantiems pagal pirmosios, antrosios studijų pakopos, vientisųjų ir profesinių studijų programas (išskyrus asmenis, studijuojančius pagal rezidentūros studijų programas).

3.2. Keisti studijų formą ir (ar) studijų programą toje pačioje studijų krypčių grupėje toje pačioje ar kitoje aukštojoje mokykloje, nekeičiant studijų programos rūšies (universitetinių, koleginių studijų), galima ne anksčiau kaip baigus pirmuosius studijų metus asmenims, gaunantiems studijų stipendiją, studijuojantiems pagal pirmosios, antrosios studijų pakopų ir vientisųjų studijų programas.

3.3. Keisti rezidentūros studijų programą, nekeičiant įgyjamos kvalifikacijos (specializacijos), toje pačioje studijų krypčių grupėje kitoje valstybinėje aukštojoje mokykloje galima asmenims, ne anksčiau kaip baigus pirmuosius studijų metus.

3.4. Keisti rezidentūros studijų programą, o kartu ir įgyjamą kvalifikaciją (specializaciją) toje pačioje studijų krypčių grupėje toje pačioje ar kitoje aukštojoje mokykloje vieną kartą galima asmenims, kurie:

3.4.1. dėl nustatytos ir atliktų tyrimų išvadomis pagrįstos diagnozės negali toliau tęsti studijų pagal tam tikras rezidentūros studijų programas;

3.4.2. studijuoja pagal rezidentūros studijų programą, kurią baigus įgyjama vaikų ligų gydytojo kvalifikacija (specializacija), – į kitą studijų programą, kurią baigus įgyjama vaikų ligų gydytojo kvalifikacija (specializacija) ir kita medicinos praktikos profesinė kvalifikacija (specializacija);

3.4.3. studijuoja pagal rezidentūros studijų programą, kurią baigus įgyjama vaikų ligų gydytojo kvalifikacija (specializacija) ir kita medicinos praktikos profesinė kvalifikacija (specializacija), – į studijų programą, kurią baigus įgyjama vaikų ligų gydytojo kvalifikacija (specializacija), arba į kitą studijų programą, kurią baigus įgyjama vaikų ligų gydytojo kvalifikacija (specializacija) ir kita nei anksčiau studijuota medicinos praktikos profesinė kvalifikacija (specializacija).

4. Asmenų, nurodytų Aprašo 3.1–3.3 papunkčiuose, studijų programos ir (ar) studijų formos keitimo tvarka:

4.1. Studijų programą ir (ar) studijų formą keičiantis studentas turi baigti semestrą (rezidentūros ir asmenų, gaunančių studijų stipendijas, atveju – studijų metus) be akademinių skolų ir raštu kreiptis į aukštąją mokyklą, kurioje ketina tęsti studijas, aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip likus 10 dienų iki naujo studijų semestro (rezidentūros atveju – rezidentūros studijų metų) pradžios. Prašyme pakeisti studijų programą ir (ar) studijų formą turi būti nurodyta studijuojama ir norima studijuoti studijų programa ir (ar) studijų forma.

4.2. Aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo, priimamas sprendimas dėl asmens studijų programos ir (ar) studijų formos keitimo.

4.3. Studijų programą ir (ar) studijų formą keičiantis studentas, gavęs sprendimą, kad gali studijuoti pagal kitą studijų programą ir (ar) studijų formą kitoje aukštojoje mokykloje, per 3 darbo dienas nuo sprendimo gavimo apie tai praneša aukštajai mokyklai, kurioje studijuoja, ir nurodo studijų nutraukimo toje aukštojoje mokykloje priežastį – studijų formos ir (ar) studijų programos keitimas, keičiant aukštąją mokyklą.

5. Asmenų, nurodytų Aprašo 3.4 papunktyje, studijų programos keitimo tvarka:

5.1. Asmenys, nurodyti Aprašo 3.4.1 papunktyje, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (ketinantys keisti medicinos rezidentūros ar odontologijos rezidentūros studijų programą, o kartu ir įgyjamą kvalifikaciją (specializaciją) arba Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (ketinantys keisti veterinarijos rezidentūros studijų programą, o kartu ir įgyjamą kvalifikaciją (specializaciją) (toliau – kompetentinga institucija) pateikia:

5.1.1. prašymą pakeisti rezidentūros studijų programą (prašyme turi būti nurodyta studijų programa, pagal kurią asmuo studijuoja, ir studijų programa, pagal kurią ketina studijuoti);

5.1.2. asmens sveikatos būklę įvertinusios universiteto ligoninės gydytojų konsultacinės komisijos asmens sveikatos įvertinimą ir išvadas, kuriose konstatuojama, kad asmuo dėl nustatytos ir atliktų tyrimų išvadomis pagrįstos diagnozės negali studijuoti pagal tam tikrą (tikras) rezidentūros studijų programą (programas).

5.2. Asmenys, nurodyti Aprašo 3.4.2 ir 3.4.3 papunkčiuose, neturintys akademinių skolų, ne vėliau kaip likus 20 darbo dienų iki rezidentūros studijų metų pabaigos turi pateikti kompetentingai institucijai prašymą pakeisti rezidentūros studijų programą, o kartu ir įgyjamą kvalifikaciją (specializaciją) (prašyme turi būti nurodyta studijų programa, pagal kurią asmuo studijuoja, ir studijų programa, pagal kurią ketina studijuoti).

5.3. Kompetentinga institucija, atsižvelgdama į asmens, nurodyto Aprašo 3.4 papunktyje, ketinimus ir atitinkamų specialistų poreikį, per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo pateikia pasiūlymą (pasiūlymus) asmeniui ir aukštajai mokyklai (aukštosioms mokykloms) dėl galimybės keisti rezidentūros studijų programą, kartu keičiant ir įgyjamą kvalifikaciją (specializaciją).

5.4. Asmuo, nurodytas Aprašo 3.4 papunktyje (išskyrus asmenis, nurodytus Aprašo 3.4.3 papunktyje, kurie ketina tais studijų metais įgyti vaikų ligų gydytojo kvalifikaciją (specializaciją), gavęs kompetentingos institucijos pasiūlymą (pasiūlymus), kuriame (kuriuose) nurodoma siūloma studijuoti rezidentūros studijų programa (programos) ir aukštoji mokykla (aukštosios mokyklos), raštu kreipiasi į pasirinktą aukštąją mokyklą dėl studijų programos keitimo. Aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip iki rezidentūros studijų metų pabaigos, priimamas sprendimas dėl studijų programos keitimo nuo naujų rezidentūros studijų metų pradžios (asmenims, nurodytiems Aprašo 3.4.1 papunktyje, priimamas sprendimas dėl studijų programos keitimo).

5.5. Asmuo, nurodytas Aprašo 3.4.3 papunktyje, kuris ketina tais studijų metais įgyti vaikų ligų gydytojo kvalifikaciją (specializaciją), gavęs kompetentingos institucijos pasiūlymą, raštu kreipiasi į aukštąją mokyklą, kurioje studijuoja, dėl studijų programos keitimo. Aukštosios mokyklos nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl studijų programos keitimo.

5.6. Aukštoji mokykla, kurioje asmuo tęs studijas, per 5 darbo dienas nuo studijų sutarties pasirašymo arba pakeitimo praneša apie tai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai ir nurodo asmens, pakeitusio studijų programą, stojimo metus, studijų programą, pagal kurią studijavo, ir studijų programą, pagal kurią studijuoja.

 

III SKYRIUS

STUDIJŲ PROGRAMOS IR (AR) STUDIJŲ FORMOS KEITIMO FINANSINĖS SĄLYGOS

 

6. Studijų programą ir (ar) studijų formą keičiantis studentas nepraranda likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, bet ne didesnės negu tos, kurią keičia, studijų programos norminė studijų kaina:

6.1. Jeigu pageidaujamos studijų programos kaina didesnė už studijų programos, kurią keičia, kainą, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis apmokama buvusios studijų programos kaina; šiuo atveju kainos skirtumą nuo semestro (rezidentūros atveju – rezidentūros studijų metų) studijų pradžios apmoka studijų programą keičiantis studentas.

6.2. Studijų stipendiją gaunančiam studentui, keičiančiam studijų programą ir (ar) studijų formą, išlieka studijų stipendija, bet ne didesnio už keičiamos studijų programos ir (ar) studijų formos norminę studijų kainą dydžio; jeigu studijų stipendija yra mažesnė už aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, studijų kainos skirtumą nuo semestro pradžios apmoka studijų programą ir (ar) formą keičiantis studentas.

7. Jeigu pageidaujamos studijų programos kaina ne didesnė už studijų programos, kurią keičia, kainą, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis apmokama aukštosios mokyklos nustatyta studijų programos kaina.

8. Jeigu pageidaujamos studijų programos ir (ar) studijų formos kaina ne didesnė už studijų programos, kurią keičia, kainą, studijų stipendiją gaunančiam studentui Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis apmokama aukštosios mokyklos nustatyta studijų programos ir (ar) studijų formos kaina.

9. Studijų formą keičiančiam studentui išlieka stojimo metu pasirinktos studijų formos kaina ir finansavimo trukmė, išskyrus Aprašo 6.2 papunktyje ir 8 punkte nurodytus atvejus.

10. Studijų programą keičiančiam studentui, nurodytam Aprašo 3.4 papunktyje, išlieka valstybinis studijų finansavimas visai pasirinktos studijų programos trukmei.

––––––––––––––––––––

Papildyta priedu:

Nr. 540, 2017-06-28, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11554

 

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2017 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 642

redakcija)

 

 

LEIDIMO VYKDYTI STUDIJAS IR SU STUDIJOMIS SUSIJUSIĄ VEIKLĄ IŠDAVIMO, PATIKSLINIMO IR PANAIKINIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.  Leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo, patikslinimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau − Aprašas) reglamentuoja leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą (toliau − Leidimas) valstybinėms ir nevalstybinėms aukštosioms mokykloms (toliau – aukštoji mokykla) bei užsienio valstybės aukštųjų mokyklų, kurių veikla yra įvertinta aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūros, įtrauktos į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, arba agentūros, kuri yra tikroji Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų asociacijos narė, filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje (toliau – filialas), dokumentų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, Leidimo išdavimo, neišdavimo, patikslinimo, panaikinimo, dublikato išdavimo tvarką.

2.  Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme. Aprašo nuostatos kunigų seminarijoms taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartims.

 

 

II SKYRIUS

DOKUMENTŲ PATEIKIMO IR NAGRINĖJIMO TVARKA, LEIDIMO IŠDAVIMAS, NEIŠDAVIMAS

 

3.  Aukštoji mokykla ar filialas, siekdami gauti Leidimą, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija) asmeniškai, registruotu paštu, per kurjerį, elektroniniu paštu pasirašydamas saugiu elektroniniu parašu valstybine kalba pateikia  paraišką, kurią sudaro šie dokumentai:

3.1. prašymas išduoti Leidimą nurodant aukštosios mokyklos ar filialo pavadinimą, teisinę formą, aukštosios mokyklos juridinio asmens kodą ar filialo kodą, buveinės adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, padalinių, esančių kitoje valstybėje, kitos savivaldybės teritorijoje, adresus, telefono numerius, vadovo arba jo įgalioto asmens, pateikusio prašymą, pareigas, vardą ir pavardę, prašymo padavimo datą;

3.2. įsipareigojimas pradėti įgyvendinti ne mažiau kaip 3 studijų krypčių (universitetui) arba 2 studijų krypčių (kolegijai) studijas per 12 mėnesių nuo Leidimo išdavimo dienos ir ne mažiau kaip pusę studijų programų įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje;

3.3. ketinamų vykdyti studijų programų aprašai;

3.4. universitete ketinamų atlikti tarptautinio lygio fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) ketinamo plėtoti profesionalaus meno, kolegijoje ketinamų vykdyti taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir (arba) profesionalaus meno aprašymas;

3.5. veiklos finansinis planas ir numatomų priemonių, kurios užtikrintų įsipareigojimus studentams aukštosios mokyklos ar filialo veiklos pabaigos atveju,  aprašymas;

3.6. turimų ir numatomų materialiųjų išteklių studijų ir mokslo (arba) meno veiklai vykdyti aprašymas;

3.7. studijų ir su studijomis susijusios veiklos vykdymui ketinamų įdarbinti dėstytojų ir kitų aukštosios mokyklos ar filialo darbuotojų sąrašas ir kvalifikacijos aprašymas bei šių asmenų raštu pateikti ketinimai ar įsipareigojimai dalyvauti studijų ir su studijomis susijusioje veikloje;

3.8. vidinės kokybės užtikrinimo sistemos aprašymas;

3.9. aukštosios mokyklos, filialo steigimo dokumentų kopijos. Tais atvejais, kai iš valstybės registrų aukštosios mokyklos ar filialo steigimo dokumentų kopijas gali gauti Studijų kokybės vertinimo centras, šių dokumentų pateikti nebūtina.

3.10.    filialas papildomai pateikia:

3.10.1. kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, įrodantį, kad užsienio aukštoji mokykla yra teisėtai veikianti ir jos ketinamos vykdyti studijų programos yra teisėtai vykdomos kilmės šalyje;

3.10.2. tos užsienio valstybės studijų kokybę prižiūrinčios institucijos raštą apie numatomų studijų programų vykdymo kokybės priežiūrą filiale.

4.  Jeigu Švietimo ir mokslo ministerija nustato, kad pateikti ne visi Aprašo 3 punkte nurodyti dokumentai, per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos administracinė procedūra yra sustabdoma informuojant raštu aukštąją mokyklą ar filialą ir nustatomas ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Jeigu aukštoji mokykla ar filialas nustatytu laiku trūkumų nepašalina, administracinė procedūra nutraukiama apie tai informuojant raštu aukštąją mokyklą ar filialą.

5.  Švietimo ir mokslo ministerija nustačiusi, kad pateikti visi Aprašo 3 punkte nurodyti dokumentai, per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos:

5.1.  išsiunčia aukštajai mokyklai ar filialui dokumentų gavimo patvirtinimą, kuriame nurodoma Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija;

5.2.  kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą, kuris per 30 darbo dienų nuo šio kreipimosi gavimo dienos turi įvertinti aukštąją mokyklą ar filialą ir pateikti išvadą, jei numatoma aukštosios mokyklos ar filialo veikla gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, arba informaciją apie aukštosios mokyklos ar filialo veiklą, kiek tai susiję su nacionalinio saugumo interesais, jei aukštoji mokykla ar filialas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, ir informuoti apie tai Švietimo ir mokslo ministeriją.

6.  Jeigu Valstybės saugumo departamentas pateikia informaciją, kad  numatoma aukštosios mokyklos ar filialo veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, Švietimo ir mokslo ministerija Aprašo 3 punkte nurodytus dokumentus per 3 darbo dienas nuo išvados ar informacijos iš Valstybės saugumo departamento gavimo dienos pateikia Studijų kokybės vertinimo centrui.

7.  Jeigu Valstybės saugumo departamentas pateikia išvadą, kad  numatoma aukštosios mokyklos ar filialo veikla gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui,  švietimo ir mokslo ministras priima sprendimą dėl Leidimo neišdavimo ir per 5 darbo dienas informuoja aukštąją mokyklą  ar filialą  ir Juridinių asmenų registrą.

8.  Studijų kokybės vertinimo centras savo nustatyta tvarka, pasitelkdamas ekspertus, ne ilgiau nei per 4 mėnesius nuo paraiškos dokumentų gavimo dienos įvertina Aprašo 3 punkte nurodytus dokumentus ir nustato, ar materialinė bazė, kvalifikuotas personalas yra tinkami planuojamoms studijų programoms, mokslinei ir (arba) meno veiklai įgyvendinti bei aukštoji mokykla ar filialas atitinka kitas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme nustatytas sąlygas, būtinas planuojamų studijų programų, mokslinės ir (arba) meno veiklos kokybei užtikrinti, taip pat teikiamų aukštojo mokslo kvalifikacijų atitikčiai reikalavimams užtikrinti, parengia išvadas ir pateikia jas aukštajai mokyklai ar filialui.

9.  Aukštoji mokykla ar filialas turi teisę vieną kartą pateikti apeliaciją Studijų kokybės vertinimo centro sudarytai apeliacinei komisijai (toliau – Apeliacinė komisija) dėl Studijų kokybės vertinimo centro parengtų Aprašo 8 punkte nurodytų išvadų per 7 darbo dienas nuo jų gavimo dienos. Į Apeliacinės komisijos sudėtį neįeina Studijų kokybės vertinimo centro valstybės tarnautojai ir (ar) darbuotojai. Į Apeliacinės komisijos sudėtį įeina: vienas studentas – Lietuvos studentų sąjungos pasiūlytas narys, du Lietuvos universitetų rektorių konferencijos pasiūlyti asmenys, du Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos pasiūlyti asmenys, du skirtingų aukštųjų mokyklų socialinius partnerius vienijančių organizacijų pasiūlyti asmenys. Apeliacinės komisijos nariai skiriami ne ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui. Lietuvos studentų sąjungos pasiūlytas narys skiriamas ne ilgesniam negu 2 metų laikotarpiui. Kasmet atnaujinama po trečdalį Apeliacinės komisijos sudėties. Apeliacinės komisijos nariu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip 2 kartus iš eilės. Apie apeliacijos pateikimą Studijų kokybės vertinimo centras ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo apeliacijos gavimo dienos privalo informuoti Švietimo ir mokslo ministeriją. Studijų kokybės vertinimo centras per 10 darbo dienų nuo vertinimo išvadų pateikimo aukštajai mokyklai arba filialui negavęs apeliacijos dėl vertinimo išvadų, vertinimo išvadas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas persiunčia Švietimo ir mokslo ministerijai.

10.  Apeliacinė komisija apeliacijas dėl Studijų kokybės vertinimo centro išvadų nagrinėja pagal Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus patvirtintus jos nuostatus ir priima sprendimą, informuoja aukštąją mokyklą ar filialą ir Studijų kokybės vertinimo centrą per 22 darbo dienas nuo apeliacijos gavimo dienos.

11.       Apeliacinei komisijai priėmus sprendimą apeliacijos netenkinti, Studijų kokybės vertinimo centras išvadas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo Apeliacinės komisijos sprendimo gavimo pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai. Jei Apeliacinė komisija priėmė sprendimą patenkinti apeliaciją ir argumentuotai nurodo Studijų kokybės vertinimo centrui pakartotinai įvertinti aukštosios mokyklos ar filialo pateiktus dokumentus, Studijų kokybės vertinimo centras, vadovaudamasis Apeliacinės komisijos sprendimu, parengia galutines išvadas ir pateikia jas Švietimo ir mokslo ministerijai ir aukštajai mokyklai ar filialui per 22 darbo dienas nuo Apeliacinės komisijos sprendimo gavimo dienos.

12.  Švietimo ir mokslo ministras per 25 darbo dienas nuo Studijų kokybės vertinimo centro išvadų gavimo dienos priima sprendimą dėl Leidimo išdavimo arba neišdavimo,  apie priimtą sprendimą informuoja aukštąją mokyklą ar filialą,  Juridinių asmenų registrą bei Studijų kokybės vertinimo centrą ir jeigu priimtas sprendimas išduoti Leidimą, jį išduoda. Leidimas aukštajai mokyklai ar filialui siunčiamas registruotu paštu arba įteikiamas pareiškėjo įgaliotam asmeniui.

13.  Leidime turi būti šie rekvizitai:

13.1.  Leidimą išdavusios institucijos pavadinimas;

13.2.  Leidimo pavadinimas;

13.3.  Leidimo numeris;

13.4.  aukštosios mokyklos arba filialo pavadinimas, aukštosios mokyklos juridinio asmens kodas arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, kodas, buveinės adresas;

13.5.  aukštosios mokyklos arba filialo  teisinė forma;

13.6.  aukštosios mokyklos arba filialo švietimo veiklos rūšis;

13.7.  Leidimo išdavimo, patikslinimo datos, jeigu Leidimas patikslintas;

13.8.  Leidimą išdavusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė ir parašas, kuris tvirtinamas Švietimo ir mokslo ministerijos antspaudu.

14.     Švietimo ir mokslo ministras neišduoda Leidimo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo  42 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais.

 

III SKYRIUS

LEIDIMO PANAIKINIMAS, PATIKSLINIMAS, LEIDIMO DUBLIKATO IŠDAVIMAS

 

15.  Švietimo ir mokslo ministras panaikina leidimą Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo  43 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais.

16.  Pasikeitus Leidime nurodytiems duomenims, aukštoji mokykla ar filialas per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo informuoja Švietimo ir mokslo ministeriją, kuri per 5 darbo dienas nuo kreipimosi gavimo dienos išduoda patikslintą Leidimą. Aukštoji mokykla arba filialas turi pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai tiesiogiai arba per Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų sąveikumo (interoperabilumo) sistemos portalą (www.epaslaugos.lt; www.evaldzia.lt) prašymą dėl Leidimo patikslinimo ir dokumentus, patvirtinančius pasikeitusius duomenis.

17.  Norėdami gauti Leidimo dublikatą, aukštoji mokykla ar filialas turi pateikti tiesiogiai arba per Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų sąveikumo (interoperabilumo) sistemos portalą (www.epaslaugos.lt; www.evaldzia.lt) Švietimo ir mokslo ministerijai prašymą dėl Leidimo dublikato išdavimo. Švietimo ir mokslo ministerija per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo priima sprendimą dėl Leidimo dublikato išdavimo ir jį išduoda, remdamasi Švietimo ir mokslo ministerijos turimais duomenimis apie aukštąją mokyklą ar filialą.

18.  Leidimo dublikato blanke nurodoma dublikato išdavimo data, o blanko viršutiniame dešiniajame kampe įrašoma „DUBLIKATAS“. Leidimo dublikatas išsiunčiamas pareiškėjui registruotu paštu arba įteikiamas jo įgaliotam asmeniui.

 

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

19.  Leidimo turėtojų veiklos sąlygų priežiūrą vykdo Švietimo ir mokslo ministerija ar kita jos  įgaliota institucija.

20.  Informaciją apie Leidimo išdavimą, patikslinimą, panaikinimą Švietimo ir mokslo ministerija teikia Licencijų informacinei sistemai ir skelbia Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje.

 

__________________

Papildyta priedu:

Nr. 642, 2017-07-26, paskelbta TAR 2017-08-08, i. k. 2017-13179

 

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2017 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 642 redakcija)

 

 

LEIDIMO VYKDYTI SU STUDIJOMIS SUSIJUSIĄ VEIKLĄ IŠDAVIMO, PATIKSLINIMO ir PANAIKINIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą išdavimo, patikslinimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau − Aprašas) reglamentuoja leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą (toliau – Leidimas) užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje, užsienio valstybės aukštosios mokyklos atstovybei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, juridiniam asmeniui, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams, veikiantiems pagal tarptautines sutartis (toliau – Pareiškėjas)  dokumentų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, Leidimo išdavimo, neišdavimo, patikslinimo, panaikinimo, Leidimo dublikato išdavimo tvarką.

2. Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme. Aprašo nuostatos kunigų seminarijoms taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartims.

 

II SKYRIUS

DOKUMENTŲ PATEIKIMO IR NAGRINĖJIMO TVARKA,  LEIDIMO IŠDAVIMAS, NEIŠDAVIMAS

 

3. Pareiškėjas, norėdamas gauti Leidimą, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija) asmeniškai, registruotu paštu, per kurjerį, elektroniniu paštu pasirašydamas saugiu elektroniniu parašu valstybine kalba pateikia:

3.1. prašymą išduoti Leidimą, kuriame nurodomas  Pareiškėjo pavadinimas, buveinės adresas, elektroninio pašto adresas, telefono numeris, veiklos tikslai, veiklos laikotarpis, jeigu jis ribotas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Pareiškėją,  užsienio aukštąją mokyklą, ją įsteigusį asmenį, vadovą, vadovo, jo įgalioto asmens, taip pat prašymą  pateikusio asmens pareigos, vardas ir pavardė, prašymo pateikimo data;

3.2. dokumentą, įrodantį, kad užsienio valstybės aukštoji mokykla  kilmės šalyje veikia teisėtai;

3.3. dokumentą, įrodantį, kad užsienio valstybės kompetentinga institucija, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio valstybės aukštoji mokykla, neprieštarauja, kad Pareiškėjas vykdytų su studijomis susijusią veiklą Lietuvos Respublikoje;

3.4. dokumentą, įrodantį, kad užsienio valstybės aukštoji mokykla sutinka, kad Pareiškėjas vykdytų su studijomis susijusią veiklą Lietuvos Respublikoje;

3.5. Pareiškėjo Lietuvos Respublikoje steigimo dokumentų kopijas. Tais atvejais, kai iš valstybės registrų Pareiškėjo steigimo dokumentų kopijas gali gauti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, šių dokumentų pateikti nebūtina.

4. Gavusi Pareiškėjo pateiktus dokumentus, Švietimo ir mokslo ministerija patikrina, ar pateikti visi Aprašo 3 punkte nurodyti dokumentai. Jeigu Pareiškėjas pateikia ne visus nurodytus dokumentus, per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos administracinė procedūra yra sustabdoma raštu informuojant Pareiškėją ir nustatomas ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Jeigu Pareiškėjas nustatytu laiku trūkumų nepašalina, administracinė procedūra nutraukiama apie tai Pareiškėją informuojant raštu.

5.    Švietimo ir mokslo ministerija nustačiusi, kad pateikti visi Aprašo 3 punkte nurodyti dokumentai, per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos:

5.1. išsiunčia Pareiškėjui dokumentų gavimo patvirtinimą, kuriame nurodoma Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija;

5.2. kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą, kuris per 30 darbo dienų nuo šio kreipimosi gavimo dienos turi įvertinti Pareiškėją ir pateikti išvadą, ar numatoma Pareiškėjo veikla gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, arba informaciją apie pareiškėjo veiklą, kiek tai susiję su nacionalinio saugumo interesais, jei Pareiškėjo veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, ir informuoti apie tai Švietimo ir mokslo ministeriją.

6.    Jeigu Valstybės saugumo departamentas pateikia informaciją, kad numatoma Pareiškėjo veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, švietimo ir mokslo ministras nuo šios informacijos gavimo dienos per 3 darbo dienas sudaro komisiją (toliau − Komisija), kuri per 5 darbo dienas nuo Komisijos sudarymo dienos įvertina Aprašo 3 punkte pateiktus dokumentus ir pateikia siūlymus švietimo ir mokslo ministrui.

7.    Jeigu Valstybės saugumo departamentas pateikia išvadą, kad numatoma Pareiškėjo veikla gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, švietimo ir mokslo ministras per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo priima sprendimą dėl Leidimo neišdavimo ir informuoja Pareiškėją  ir Juridinių asmenų registrą.

8. Aprašo 6 punkte nurodyta Komisija gali pasikviesti kompetentingų institucijų atstovus, ekspertus Aprašo 3 punkte nurodytiems dokumentams nagrinėti ir įvertinti.

9. Švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs Komisijos siūlymus per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl Leidimo išdavimo arba neišdavimo ir,  priėmęs sprendimą išduoti Leidimą, jį išduoda. Leidimas  Pareiškėjui siunčiamas registruotu paštu arba įteikiamas Pareiškėjui ar jo įgaliotam asmeniui, ir praneša Juridinių asmenų registrui.

10. Leidime turi būti šie rekvizitai:

10.1. Leidimą išdavusios institucijos pavadinimas;

10.2. Leidimo pavadinimas;

10.3. Leidimo numeris;

10.4. Pareiškėjo pavadinimas, juridinio asmens kodas (užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, kodas) teisinė forma, buveinės adresas;

10.5. Pareiškėjo veiklos rūšis;

10.6. Leidimo išdavimo, patikslinimo datos, jeigu Leidimas patikslintas;

10.7. Leidimą išdavusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė ir parašas, kuris tvirtinamas Švietimo ir mokslo ministerijos antspaudu.

11. Švietimo ir mokslo ministras neišduoda Leidimo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo  44 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais.

12. Jeigu priimamas sprendimas neišduoti Leidimo, švietimo ir mokslo ministras per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša Juridinių asmenų registrui ir Pareiškėjui nurodydamas Leidimo neišdavimo priežastis.

 

III SKYRIUS

LEIDIMO PANAIKINIMAS, PATIKSLINIMAS, LEIDIMO DUBLIKATO IŠDAVIMAS

 

13. Švietimo ir mokslo ministras panaikina išduotą Leidimą Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo  44 straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais.

14. Pasikeitus Leidime nurodytiems duomenims taikomos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo  44 straipsnio 10 dalyje nustatytos administracinės procedūros. Pareiškėjas gali pateikti prašymą dėl Leidimo patikslinimo ir dokumentus, patvirtinančius pasikeitusius duomenis, Švietimo ir mokslo ministerijai tiesiogiai arba per Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų sąveikumo (interoperabilumo) sistemos portalą (www.epaslaugos.lt; www.evaldzia.lt).

15. Norėdamas gauti Leidimo dublikatą, Pareiškėjas gali pateikti prašymą išduoti Leidimo dublikatą Švietimo ir mokslo ministerijai tiesiogiai arba per Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų sąveikumo sistemos portalą (interoperabilumo) (www.epaslaugos.lt; www.evaldzia.lt). Švietimo ir mokslo ministerija per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo dienos priima sprendimą dėl Leidimo dublikato išdavimo ir jį išduoda, remdamasi Švietimo ir mokslo ministerijos turimais duomenimis apie Pareiškėją.

16. Leidimo dublikato blanke nurodoma dublikato išdavimo data, o blanko viršutiniame dešiniajame kampe įrašoma „DUBLIKATAS“. Leidimo dublikatas išsiunčiamas Pareiškėjui registruotu paštu arba įteikiamas jo įgaliotam asmeniui.

 

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

17. Leidimo turėtojų veiklos sąlygų priežiūrą vykdo Švietimo ir mokslo ministerija  ir kita jos įgaliota institucija.

18. Informaciją apie Leidimo išdavimą, patikslinimą, panaikinimą Švietimo ir mokslo ministerija teikia Licencijų informacinei sistemai ir skelbia Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje.

 

__________________

Papildyta priedu:

Nr. 642, 2017-07-26, paskelbta TAR 2017-08-08, i. k. 2017-13179

 

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2017 m. liepos 26 d.  nutarimo

Nr. 642 redakcija)

 

 

UŽ STUDIJAS SUMOKĖTOS KAINOS KOMPENSAVIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Už studijas sumokėtos kainos kompensavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja per vienerius studijų metus ar jų dalį faktiškai už studijas sumokėtos kainos ar jos dalies kompensavimą daliai Lietuvos aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje (toliau – aukštosios mokyklos), valstybės nefinansuojamose pirmosios ir antrosios pakopų ar vientisųjų studijų vietose geriausiais rezultatais studijų metus baigusių asmenų (toliau – asmenys).

2. Jeigu faktiškai už studijas sumokėta metinė studijų kaina didesnė už norminę studijų kainą, asmeniui kompensuojama metinės studijų kainos dalis, lygi norminei studijų kainai. Jeigu už studijas sumokėta metinė studijų kaina ne didesnė už norminę studijų kainą, asmeniui kompensuojama visa jo faktiškai už studijas sumokėta kaina.

3. Teisę į sumokėtos už studijas kainos kompensavimą turi asmenys, kurie, aukštajai mokyklai sudarant asmenų, kuriems siūloma kompensuoti už studijas sumokėtą kainą, sąrašą, neturi akademinių skolų, yra įvykdę visus studijų programai atitinkamais studijų metais keliamus reikalavimus ir pasiekę puikų arba tipinį pasiekimų lygmenį, išskyrus Aprašo 4 punkte nurodytus asmenis. Už studijas sumokėta kaina kompensuojama pagal aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka sudarytą konkursinę eilę.

4. Už studijas sumokėtos kainos kompensavimo neturi teisės gauti asmenys:

4.1. nurodyti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) 80 straipsnio 2 dalyje;

4.2. kurie gavo studijų stipendiją vadovaujantis Studijų stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 595 „Dėl Studijų stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatomis – už studijų laikotarpį, už kurį jie gavo studijų stipendiją;

4.3. kuriems buvo skirta už studijas sumokėtos kainos dalies kompensacija vadovaujantis Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusių ar bazinius karinius mokymus baigusių asmenų už studijas sumokėtos kainos dalies kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 442 „Dėl Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusių ar bazinius karinius mokymus baigusių asmenų už studijas sumokėtos kainos dalies kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatomis – už studijų laikotarpį, už kurį jiems skirta kompensacija.

5. Einamaisiais kalendoriniais metais už studijas sumokėta kaina kompensuojama asmenims, kurie studijų metus baigė nuo praėjusių metų spalio 1 d. iki einamųjų metų rugsėjo 30 dienos.

6. Už studijas sumokėtos kainos kompensavimą administruoja Valstybinis studijų fondas (toliau – Fondas) ir aukštosios mokyklos: 

6.1. Fondas (Apraše nustatyta tvarka Fondo direktorius arba Fondo valdyba), administruodamas už studijas sumokėtos kainos kompensavimą:

6.1.1. planuoja lėšų už studijas sumokėtai kainai kompensuoti poreikį;

6.1.2. nustato Fondui skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) lėšų dalį, skirtą už studijas sumokėtai kainai kompensuoti (toliau – už studijas sumokėtai kainai kompensuoti skirta suma), bendrą asmenų, kuriems gali būti kompensuojama už studijas sumokėta kaina, skaičių, šių asmenų skaičių kiekvienoje aukštojoje mokykloje ir skaičių pagal konkrečią kiekvienos aukštosios mokyklos studijų kryptį;

6.1.3. priima sprendimą dėl už studijas sumokėtos kainos kompensacijos skyrimo;

6.1.4. išmoka paskirtą už studijas sumokėtos kainos kompensaciją;

6.1.5. atlieka kitas Apraše numatytas funkcijas, susijusias su už studijas sumokėtos kainos kompensavimu.

6.2. Aukštosios mokyklos, administruodamos už studijas sumokėtos kainos kompensavimą:

6.2.1. sudaro ir teikia Fondui valstybės nefinansuojamose vietose atitinkamą studijų laikotarpį baigusių asmenų, kuriems siūloma kompensuoti už studijas sumokėtą kainą, sąrašą;

6.2.2. atnaujina asmenų kontaktinius duomenis (elektroninio pašto adresas ir telefono numeris) ir teikia juos Fondui kartu su kita informacija ir duomenimis, kurių reikia už studijas sumokėtos kainos kompensavimui administruoti;

6.2.3. atlieka kitas Apraše nurodytas funkcijas, susijusias su sumokėtos už studijas kainos kompensavimu.

7. Ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo pagal programas įsigaliojimo Fondo valdyba, atsižvelgdama į Fondo funkcijoms atlikti skirtus valstybės biudžeto asignavimus ir lėšų poreikį joms atlikti, nustato už studijas sumokėtai kainai kompensuoti skirtą sumą. Už studijas sumokėtos kainos kompensavimas skiriamas, neviršijant už studijas sumokėtos kainos kompensavimui skirtos sumos.

 

II SKYRIUS

ASMENŲ, KURIEMS KOMPENSUOJAMA UŽ STUDIJAS SUMOKĖTA KAINA, SĄRAŠO SUDARYMAS

 

8. Bendras asmenų, kuriems gali būti kompensuojama už studijas sumokėta kaina, skaičius nustatomas atsižvelgiant į Aprašo 12 punkte nurodytus duomenis ir yra ne didesnis kaip 10 procentų studentų, kurie pirmosios ir antrosios pakopų ar vientisąsias studijas baigė laikotarpiu nuo praėjusių metų spalio 1 d. iki einamųjų metų rugsėjo 30 d., skaičiaus.

9. Asmenų, kuriems gali būti kompensuojama už studijas sumokėta kaina, skaičius kiekvienoje aukštojoje mokykloje nustatomas, bendrą asmenų, kuriems gali būti kompensuojama už studijas sumokėta kaina, skaičių paskirstant proporcingai studentų, kurie kiekvienoje aukštojoje mokykloje pirmosios ir antrosios pakopų ar vientisąsias studijas baigė laikotarpiu nuo praėjusių metų spalio 1 d. iki einamųjų metų rugsėjo 30 d., skaičiui.

10. Asmenų, kuriems gali būti kompensuojama už studijas sumokėta kaina, skaičius pagal konkrečią kiekvienos aukštosios mokyklos studijų kryptį apskaičiuojamas Mokslo ir studijų įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

11. Bendras asmenų, kuriems gali būti kompensuojama už studijas sumokėta kaina, skaičius, šių asmenų skaičius kiekvienoje aukštojoje mokykloje ar skaičius pagal konkrečios aukštosios mokyklos studijų kryptį apvalinami iki sveikų skaičių, laikantis matematinių skaičių apvalinimo taisyklių: jeigu skaitmuo po paskutinio reikšminio skaitmens yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio reikšminio skaitmens pridedamas 1, jeigu skaitmuo po paskutinio reikšminio skaitmens yra mažesnis negu 5, paskutinis reikšminis skaitmuo lieka nepakitęs.

12. Iki einamųjų metų spalio 10 dienos:

12.1. aukštosios mokyklos per Fondo informacinę sistemą užpildo ir pateikia Fondui:

12.1.1. informaciją apie pirmosios ir antrosios studijų pakopų ar vientisųjų studijų programose studijų metus baigusių studentų skaičių pagal studijų kryptis ir programas atitinkamais priėmimo metais;

12.1.2. asmenų, turinčių teisę gauti už studijas sumokėtos kainos kompensaciją toje aukštojoje mokykloje, studijų duomenis: priėmimo į aukštąją mokyklą metus, studijų programos pavadinimą, studijų programos valstybinį kodą, studijų kryptį, studijų formą, studijų pakopą, studijų metų pradžios ir pabaigos datas, antrosios vientisųjų studijų dalies pradžios datą, per studijų metus  ar jų dalį faktiškai už studijas sumokėtą kainą ar jos dalį (už kiekvieną semestrą) (toliau – pretendentų sąrašas);

12.2. Švietimo informacinių technologijų centras pateikia Fondui informaciją apie kiekvienoje aukštojoje mokykloje į kiekvienos studijų krypties studijų programas atitinkamais priėmimo metais įstojusių studentų skaičių ir tos studijų krypties studijų programų aukštųjų mokyklų nustatytas studijų kainas ir normines studijų kainas.

13. Pretendentų sąraše asmenų studijų duomenys išdėstomi pagal konkursinę eilę, kuri sudaroma aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka. Pagal šią tvarką sudaromas ir Asmenų, kuriems siūloma kompensuoti už studijas sumokėtą kainą, sąrašas. Konkursinės eilės sudarymo tvarkos aprašas ne vėliau kaip kitą  darbo dieną nuo jo patvirtinimo skelbiamas aukštosios mokyklos interneto svetainėje.

14. Atsižvelgdama į Aprašo 12 punkte nurodytą informaciją ir laikydamasi kitų Aprašo nuostatų, Fondo valdyba nustato bendrą asmenų, kuriems gali būti kompensuojama už studijas sumokėta kaina, skaičių, šių asmenų skaičių kiekvienoje aukštojoje mokykloje ir skaičių pagal konkrečią kiekvienos aukštosios mokyklos studijų kryptį. Apie Fondo valdybos nustatytus skaičius aukštosios mokyklos informuojamos ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 25 dienos, paskelbiant šią informaciją Fondo interneto svetainėje.

15. Per 7 darbo dienas nuo Aprašo 14 punkte nurodytos informacijos apie Fondo valdybos nustatytus asmenų, kuriems gali būti kompensuojama už studijas sumokėta kaina, skaičius paskelbimo Fondo interneto svetainėje aukštosios mokyklos pagal Fondo direktoriaus patvirtintą formą pateikia Fondui asmenų, kuriems siūloma kompensuoti už studijas sumokėtą kainą, sąrašą. Aukštosios mokyklos šį sąrašą suformuoja per Fondo informacinę sistemą, pretendentų sąraše įrašydamos asmenų vardus, pavardes, asmens kodus, elektroninio pašto adresus ir telefono numerius.

16. Asmenų, kuriems siūloma kompensuoti už studijas sumokėtą kainą, sąraše kiekvienoje tos aukštosios mokyklos studijų kryptyje aukštoji mokykla įrašo ne daugiau asmenų nei Fondo valdybos nustatytas asmenų, kuriems gali būti kompensuojama už studijas sumokėta kaina, skaičius pagal konkrečią kiekvienos aukštosios mokyklos studijų kryptį.

17. Jeigu Fondo valdybos konkrečiai aukštosios mokyklos studijų krypčiai nustatytas asmenų, kuriems gali būti kompensuojama už studijas sumokėta kaina, skaičius yra didesnis už toje aukštosios mokyklos studijų kryptyje į už studijas kainos kompensavimą galinčių pretenduoti asmenų skaičių, likusios kompensuojamos vietos neperskirstomos.

18. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo asmenų, kuriems siūloma kompensuoti už studijas sumokėtą kainą, sąrašų pateikimo Fondui termino pabaigos Fondo direktorius patvirtina asmenų, kuriems kompensuojama už studijas sumokėta kaina, sąrašą.

19. Paaiškėjus, kad asmenų, kuriems siūloma kompensuoti už studijas sumokėtą kainą, sąraše nurodytas asmuo neatitinka Apraše nustatytų kriterijų už studijas sumokėtos kainos kompensacijai gauti, Fondo direktorius priima sprendimą neskirti šiam asmeniui už studijas sumokėtos kainos kompensacijos. Jeigu ši informacija paaiškėja po to, kai asmeniui už studijas sumokėtos kainos kompensacija paskirta, Fondo direktorius priima sprendimą pakeisti asmenų, kuriems siūloma kompensuoti už studijas sumokėtą kainą, sąrašą, išbraukiant iš jo nurodytą asmenį. Apie šiame punkte nurodytus sprendimus Fondas informuoja aukštąją mokyklą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo.

20. Aprašo 19 punkte nurodytais atvejais aukštoji mokykla per 10 darbo dienų nuo Fondo direktoriaus sprendimo neskirti asmeniui už studijas sumokėtos kainos kompensacijos ar pakeisti asmenų, kuriems kompensuojama už studijas sumokėta kaina, sąrašą, pateikia Fondui prašymą įtraukti į patvirtintą sąrašą kitą pretendentų sąraše nurodytą asmenį, neviršijant asmenų, kuriems gali būti kompensuojama už studijas sumokėta kaina, skaičiaus pagal konkrečią aukštosios mokyklos studijų kryptį. Fondo direktorius per 3 darbo dienas nuo informacijos iš aukštosios mokyklos gavimo dienos priima sprendimą pakeisti asmenų, kuriems siūloma kompensuoti už studijas sumokėtą kainą, sąrašą, įtraukiant į jį nurodytą asmenį.

21. Apie Fondo direktoriaus priimtus sprendimus skirti (neskirti) už studijas sumokėtos kainos kompensaciją šiuose sprendimuose nurodyti asmenys informuojami per 3 darbo dienas per Fondo informacinę sistemą ir elektroniniu paštu.

 

III SKYRIUS

UŽ STUDIJAS SUMOKĖTOS KAINOS KOMPENSACIJOS IŠMOKĖJIMAS

 

22. Asmuo, kuriam paskirta už studijas sumokėtos kainos kompensacija, per 15 darbo dienų nuo Aprašo 21 punkte nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos elektroniniu būdu per Fondo informacinę sistemą privalo pateikti Fondui Fondo direktoriaus nustatytos formos prašymą išmokėti už studijas sumokėtos kainos kompensaciją (toliau – prašymas). Aprašo 20 punkte nustatytais atvejais asmuo privalo pateikti prašymą per 7 darbo dienas nuo Fondo direktoriaus sprendimo priėmimo.

23. Asmuo, kuris Aprašo 22 punkte nustatytu terminu nepateikė prašymo dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių (ligos, techninės klaidos ar kitų nenumatytų aplinkybių), ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 20 d. pateikia Fondui prašymą pratęsti prašymo pildymo terminą. Gavęs asmens prašymą pratęsti prašymo pildymo terminą, Fondo direktorius per 3 darbo dienas priima sprendimą dėl prašymo pildymo termino pratęsimo. Prašymo pildymo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki einamųjų metų gruodžio 23 d. Apie priimtą sprendimą asmuo elektroniniu paštu informuojamas sprendimo priėmimo dieną.

24. Jeigu asmuo, kuriam paskirta už studijas sumokėtos kainos kompensacija, Aprašo nustatytu terminu nepateikia Fondui prašymo, laikoma, kad toks asmuo atsisakė už studijas sumokėtos kainos kompensacijos, ir kompensacija jam neišmokama, išskyrus Aprašo 23 punkte nurodytą atvejį.

25. Visa už studijas sumokėtos kainos kompensacija pervedama į asmens sąskaitą, nurodytą prašyme, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo prašymų teikimo termino pabaigos arba Aprašo 23 punkte nurodytu atveju asmeniui pratęsus prašymo pildymo terminą – nuo asmens prašymo pateikimo.

 

_____________________

Papildyta priedu:

Nr. 642, 2017-07-26, paskelbta TAR 2017-08-08, i. k. 2017-13179

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 668 redakcija)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ MOKSLINIAMS TYRIMAMS, EKSPERIMENTINEI PLĖTRAI IR MENO VEIKLAI PLĖTOTI SKYRIMO MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJOMS TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja, kiek Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) lėšų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (toliau – MTEP) ir meno veiklai plėtoti (toliau – lėšos MTEP ir menui) numatoma skirti mokslo ir studijų institucijoms (toliau – institucijos) iš valstybės biudžeto.

2. Lėšos MTEP ir menui universitetams ir mokslinių tyrimų institutams (toliau – institutai) skiriamos pagal:

2.1. kasmet vykdomo universitetų ir institutų MTEP ir meno veiklos formaliojo vertinimo (toliau – kasmetinis vertinimas) trijų paskutinių metų rezultatus;

2.2. kas penkerius metus vykdomo palyginamojo ekspertinio universitetų ir institutų MTEP veiklos vertinimo (toliau – palyginamasis ekspertinis vertinimas) rezultatus.

3. Lėšos MTEP ir menui kolegijoms skiriamos pagal kasmet vykdomo kolegijų MTEP ir meno veiklos vertinimo (toliau – kasmetinis kolegijų vertinimas) paskutinių metų rezultatus.

 

II SKYRIUS

INSTITUCIJŲ MTEP IR MENO VEIKLOS VERTINIMAS

 

4. Vykdant kasmetinį institucijų MTEP ir meno veiklos vertinimą nagrinėjami tokie duomenys:

4.1. universitetų ir institutų kiekvienos mokslo srities (meno):

4.1.1. darbai – kiekvienai mokslo sričiai (menui) nustatytų rūšių publikacijos, patentai, jų paraiškos, dalyvavimas tarptautiniuose MTEP projektuose, sukurtos augalų veislės, atrastos organizmų rūšys, meno kūrinių atlikimas ar demonstravimas, meno renginiai, apdovanojimai, laidos, kiti švietimo ir mokslo ministro (toliau – ministras) tvirtinamame kasmetinio universitetų ir institutų MTEP ir meno veiklos vertinimo reglamente nustatyti mokslo (meno) darbai;

4.1.2. lėšos, gautos iš užsienio juridinių asmenų, dalyvaujant jų administruojamų tarptautinių MTEP programų projektuose (toliau – programų lėšos);

4.1.3. lėšos, gautos iš ūkio subjektų (toliau – užsakymų lėšos):

4.1.3.1. per patentų (ar patentų paraiškų) licencines sutartis;

4.1.3.2. už ūkio subjektų meno užsakymų vykdymą;

4.1.3.3. už ūkio subjektų MTEP užsakymų vykdymą;

4.2. kolegijų atliktos stebėsenos, analizės, tiriamosios studijos, meno taikomosios veiklos, užsakomosios projektinės veiklos, suteiktos konsultacijos, organizuoti kvalifikacijos tobulinimo, perkvalifikavimo kursai, seminarai, kiti ministro tvirtinamame kasmetinio kolegijų MTEP ir meno veiklos vertinimo reglamente nustatyti duomenys.

5. Duomenis apie praėjusių metų MTEP ir meno veiklą ministro nustatytais terminais pagal ministro patvirtintas formas universitetai ir institutai pateikia Lietuvos mokslo tarybai (toliau – Taryba), o kolegijos – Švietimo ir mokslo ministerijai (toliau – Ministerija).

6. Kasmetinį universitetų ir institutų vertinimą vykdo Taryba. Taryba kiekvienoje mokslo srityje (mene) įvertina universitetų ir institutų gautas programų lėšas, užsakymų lėšas ir nustato universitetų ir institutų mokslo (meno) darbų kasmetinio vertinimo įverčius, vadovaudamasi kasmetinio universitetų ir institutų MTEP ir meno veiklos vertinimo reglamentu. Kasmetinio vertinimo rezultatus Taryba Ministerijos nustatytais terminais pateikia Ministerijai ir skelbia savo interneto svetainėje.

7. Kasmetinį kolegijų vertinimą vykdo Ministerija vadovaudamasi kasmetinio kolegijų MTEP ir meno veiklos vertinimo reglamentu. Kasmetinio kolegijų vertinimo rezultatus Ministerija skelbia savo interneto svetainėje.

8. Palyginamąjį ekspertinį vertinimą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (toliau – Įgaliota institucija) vadovaudamasi ministro patvirtintu palyginamojo ekspertinio MTEP veiklos vertinimo reglamentu (toliau – reglamentas).

9. Vykdant palyginamąjį ekspertinį vertinimą vertinama universitetų ir institutų ar jų dalių (toliau – vertinamieji vienetai) MTEP veikla. Vertinamieji vienetai turi veikti vienoje mokslų srityje ir būti ne mažesni kaip 5 mokslininkų visos darbo dienos atitikmenys. Vertinamuosius vienetus sudaro universitetai ir institutai atsižvelgdami į reglamento nuostatas.

10. Vertinamieji vienetai vertinami pagal tokius vertinimo kriterijus:

10.1. MTEP veiklos kokybė (svorio koeficientas 0,65);

10.2. MTEP veiklos ekonominis ir socialinis poveikis (svorio koeficientas 0,2);

10.3. MTEP veiklos perspektyvumas (svorio koeficientas 0,15).

11. Įvertinusi Tarybos nuomonę dėl ekspertų pasirinkimo, Įgaliota institucija sudaro ekspertų grupes, kurios nagrinėja Tarybos pateiktus duomenis apie penkerių vėliausių metų universitetų ir institutų kasmetinio vertinimo rezultatus, ministro reglamente nustatytus Tarybos turimus duomenis apie universitetų ir institutų ir jų vertinamųjų vienetų:

11.1. publikacijas, konferencijų užsienyje pranešimus, nacionalinius ir tarptautinius apdovanojimus už MTEP veiklą; dalyvavimą konkursinių MTEP programų projektuose, doktorantūros vykdymą, kitus ministro reglamente nustatytus duomenis (MTEP veiklos kokybės vertinimui);

11.2. vykdytus MTEP užsakymus, universitetų ir institutų nuomone didžiausią socialinį ir ekonominį poveikį padariusius MTEP veiklos rezultatus; dalyvavimą darbo grupėse, suteiktas konsultacijas, organizuotas mokslines konferencijas ir kitus renginius, narystę mokslinių žurnalų redakcinėse kolegijose, mokslo-verslo bendradarbiavimo susitarimus, mokslo populiarinimo veiklą, kitus ministro reglamente nustatytus duomenis (MTEP veiklos ekonominio ir socialinio poveikio vertinimui);

11.3. turimą MTEP infrastruktūrą, jos naudojimą ir plėtros kryptis, darbuotojus, žmonių išteklių valdymo principus, numatomas plėtoti MTEP kryptis, kitus ministro reglamente nustatytus duomenis (MTEP veiklos perspektyvumo vertinimui).

12. Išnagrinėjusios joms pateiktus duomenis ir apsilankiusios vertinamuosiuose vienetuose, ekspertų grupės penkių balų sistemoje įvertina juos pagal Aprašo 10 punkte nurodytus jų MTEP veiklos vertinimo kriterijus.

13. Naudojant vertinamųjų vienetų įverčius, Aprašo 10 punkte nustatytus MTEP veiklos vertinimo kriterijų svorio koeficientus ir atsižvelgiant į vertinamųjų vienetų dydžius, išreikštus jų mokslininkų visos darbo dienos atitikmenimis, apskaičiuojami universitetų ir institutų palyginamojo ekspertinio vertinimo suminiai įverčiai kiekvienoje mokslo srityje.

14. Įgaliota institucija palyginamojo ekspertinio vertinimo rezultatus (vertinamųjų vienetų įverčius, universitetų ir institutų palyginamojo ekspertinio vertinimo suminius įverčius) Ministerijos nustatytais terminais pateikia Ministerijai ir skelbia savo interneto svetainėje.

 

III SKYRIUS

LĖŠŲ MTEP IR MENUI SKIRSTYMAS INSTITUCIJOMS

 

15. Lėšos MTEP ir menui mokslo sritims ir menui padalijamos procentais taip:

15.1. humanitarinių mokslų sričiai – 14;

15.2. socialinių mokslų sričiai – 11;

15.3. fizinių mokslų sričiai – 25;

15.4. biomedicinos mokslų sričiai – 19;

15.5. žemės ūkio mokslų sričiai – 6;

15.6. technologijos mokslų sričiai – 21;

15.7. menui – 4.

16. Pagal paskutiniojo palyginamojo ekspertinio vertinimo suminius įverčius paskirstoma 60 procentų visoms mokslo sritims tenkančių lėšų MTEP. Lėšos MTEP paskirstomos universitetams ir institutams proporcingai jų MTEP veiklos palyginamojo vertinimo suminiams įverčiams.

17. Visos lėšos menui ir 40 procentų lėšų MTEP (toliau – likusios lėšos MTEP ir menui) skirstomos universitetams ir institutams pagal jų MTEP ir meno veiklos kasmetinių vertinimų rezultatus Aprašo 18–20 punktuose nustatyta tvarka. Pagal kiekvienų metų kasmetinių vertinimų rezultatus paskirstoma 1/3 likusių lėšų MTEP ir menui. Šios lėšos kiekvienoje mokslo srityje ir mene universitetams ir institutams skirstomos proporcingai jų gautoms programų lėšoms, užsakymų lėšoms ir universitetų ir institutų mokslo (meno) darbų kasmetinio vertinimo įverčiams.

18. Pagal universitetų ir institutų gautas programų lėšas paskirstomų likusių lėšų MTEP ir menui suma sudaro 17 procentų visų universitetų ir institutų gautų programų lėšų sumos su sąlyga, kad skirstoma suma neviršija tokios pagal tų metų kasmetinio vertinimo rezultatus skirstomos likusių lėšų MTEP ir menui dalies procentais:

18.1. humanitarinių mokslų srityje – 5;

18.2. fizinių, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse – 15;

18.3. socialinių ir technologijos mokslų srityse – 20.

19. Pagal universitetų ir institutų gautas užsakymų lėšas paskirstomų likusių lėšų MTEP ir menui suma sudaro 17 procentų visų universitetų ir institutų gautų užsakymų lėšų sumos su sąlyga, kad skirstoma suma neviršija tokios pagal tų metų kasmetinio vertinimo rezultatus skirstomos likusių lėšų MTEP ir menui dalies procentais:

19.1. humanitarinių ir socialinių mokslų srityse ir menuose – 10;

19.2. fizinių ir biomedicinos mokslų srityse – 25;

19.3. žemės ūkio mokslų srityje – 35;

19.4. technologijos mokslų srityje – 30.

20. Pagal Aprašo 18 ir 19 punktų nuostatas nepaskirstytos likusios lėšos MTEP ir menui skirstomos pagal universitetų ir institutų mokslo (meno) darbų kasmetinio vertinimo įverčius.

21. Lėšos MTEP ir menui kolegijoms paskirstomos proporcingai kasmetinio kolegijų vertinimo rezultatams.

 

IV SKYRIUS

LĖŠŲ MTEP IR MENUI SKYRIMAS INSTITUCIJOMS

 

22. Lėšos MTEP ir menui valstybiniams universitetams ir institutams įskaičiuojamos į jų valstybės biudžeto asignavimus, tvirtinamus atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, o kolegijoms ir nevalstybiniams universitetams ir institutams – skiriamos ministro sprendimu.

 

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

23. Institucijas reorganizuojant jungimo būdu, pasibaigusių institucijų MTEP ir meno veiklos rezultatai atitenka po reorganizavimo veikiančiai institucijai. Instituciją reorganizuojant skaidymo būdu, sprendime dėl reorganizavimo nustatoma kiekvienai reorganizuojamos institucijos daliai po išskaidymo tenkanti reorganizuojamos institucijos MTEP ir meno veiklos rezultatų dalis.

24. Institucijos MTEP ir meno veikla, vykdyta iki jos įregistravimo Švietimo ir mokslo institucijų registre dienos, nevertinama.

25. Jei institucija Ministerijos nustatytais terminais nepateikė visų ar dalies duomenų apie jų MTEP ir meno veiklą, laikoma, kad su nepateiktais duomenimis susijusios institucijos MTEP ir meno veiklos vertinimo rezultatų reikšmės yra lygios nuliui.

26. Naujai įsteigtos valstybinės institucijos MTEP ir meno veikla finansuojama pagal atskirą Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą, numatantį finansavimą iki kalendorinių metų, kuriais bus vykdomas eilinis palyginamasis ekspertinis vertinimas, įskaitytinai.

 

––––––––––––––––––––

Papildyta priedu:

Nr. 668, 2017-08-09, paskelbta TAR 2017-08-18, i. k. 2017-13453

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2017 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 865

redakcija)

 

valstybės biudžeto lėšų, skiriamų VALSTYBINĖMS MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJOMS administravimui ir ūkiui BEI SUDĖTINGOS INFRASTRUKTŪROS OBJEKTŲ PRIEŽIŪRAI, SKYRIMO tvarkos aprašas

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.  Valstybės biudžeto lėšų, skiriamų valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms administravimui ir ūkiui bei sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai, skyrimo tvarkos  aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų dalies, skiriamos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms (toliau – institucijos) administravimui ir ūkiui bei sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai, skyrimo tvarką.

2. Universitetams ir mokslinių tyrimų institutams administravimui ir ūkiui bei sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai skiriama ne daugiau kaip 40 procentų jiems skiriamų valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų. Šios lėšos paskirstomos taip:

2.1. ūkio infrastruktūrai eksploatuoti – 80 procentų;

2.2. administravimui – 15 procentų;

2.3. sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai – 5 procentai.

3. Kolegijoms administravimui ir ūkiui bei sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai skiriama ne daugiau kaip 35 procentai nuo bendros joms skiriamos valstybės biudžeto asignavimų sumos. Šios lėšos paskirstomos taip:

3.1. ūkio infrastruktūrai eksploatuoti – 79 procentai;

3.2. administravimui – 20 procentų;

3.3. sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai – 1 procentas.

 

 

II SKYRIUS

Valstybės biudžeto bazinio finansavimo LĖŠų, skiriamų administravimui ir ūkiui bei sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai, paskirstymas INSTITUCIJOMS

 

4. Aprašo 2.1 papunktyje nurodytos lėšos ūkio infrastruktūrai eksploatuoti paskirstomos taip:

4.1. 40 procentų šių lėšų paskirstomos universitetams ir mokslinių tyrimų institutams proporcingai lėšų sumoms, skirtoms moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai, meno veiklai;

4.2. 60 procentų šių lėšų paskirstomos universitetams ir mokslinių tyrimų institutams proporcingai jų valstybės finansuojamiems studentams tenkančiam norminiam šildomų patalpų plotui, apskaičiuotam pagal Aprašo  priedą.

5. Aprašo 2.2 papunktyje nurodytos lėšos administravimui paskirstomos taip:

5.1. 60 procentų šių lėšų vienodomis dalimis paskirstoma universitetams;

5.2. 40 procentų šių lėšų vienodomis dalimis paskirstoma mokslinių tyrimų institutams;

5.3. tam tikram universitetui arba mokslinių tyrimų institutui pagal Aprašo 5.1 ir 5.2 papunkčius administravimui apskaičiuota lėšų dalis, viršijanti 8 procentus praėjusiais metais tam universitetui arba mokslinių tyrimų institutui skirtos valstybės biudžeto asignavimų išlaidoms sumos, perskirstoma kitiems universitetams ir mokslinių tyrimų institutams vadovaujantis Aprašo 4 punkto nuostatomis.

6. Aprašo 3.1 papunktyje nurodytos lėšos ūkio infrastruktūrai eksploatuoti kolegijoms paskirstomos proporcingai jų valstybės finansuojamiems studentams tenkančiam norminiam šildomų patalpų plotui, apskaičiuotam pagal Aprašo  priedą.

7. Aprašo 3.2 papunktyje nurodytos lėšos administravimui kolegijoms paskirstomos vienodomis dalimis. Tam tikrai kolegijai  administravimui apskaičiuota lėšų dalis, viršijanti 8 procentus praėjusiais metais tai kolegijai skirtos valstybės biudžeto asignavimų išlaidoms sumos, perskirstoma kitoms kolegijoms pagal Aprašo 6 punktą.

8. Aprašo 2.3 ir 3.3 papunkčiuose nurodytos lėšos sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai institucijoms paskirstomos  valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, skiriamų sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai, apskaičiavimo koeficientus dauginant iš bendros asignavimų, skiriamų minėtų objektų priežiūrai, sumos.  Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, skiriamų sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai, apskaičiavimo koeficientus tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

9. Sudėtingos infrastruktūros objektu yra laikomas valstybei nuosavybės teise priklausantis infrastruktūros objektas, kuris atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

9.1. infrastruktūros objektui būtina ypatinga priežiūra arba  jis yra  naudojamas ne vien mokslo ir studijų tikslais, tačiau atlieka svarbią funkciją, kurios nėra galimybės perduoti kitiems subjektams, ir yra susijęs su papildomais eksploatavimo kaštais;

9.2. tai yra infrastruktūros objektas, kuriame būtina sukurti ir palaikyti  augalų ar gyvūnų laikymo ir priežiūros sąlygas, ir kuris naudojamas mokslo ir (arba) studijų, edukacijos, aplinkos apsaugos, kultūros, rekreacijos, sveikatinimo ar pilietiškumo ugdymo tikslais;

9.3. tai infrastruktūros objektas, kuris yra nacionalinės reikšmės nekilnojamas  kultūros paveldo objektas, atviras ir prieinamas visuomenei pažinti.

 

––––––––––––––––––––

Papildyta priedu:

Nr. 865, 2017-10-25, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16941

 

 

Valstybės biudžeto lėšų, skiriamų

valstybinėms mokslo ir studijų

institucijoms, administravimui ir

ūkiui bei sudėtingos infrastruktūros

objektų priežiūrai, skyrimo tvarkos

aprašo

priedas

 

 

Norminiai šildomų patalpų plotai, tenkantys vienam valstybės finansuojamam studentui, universitetuose ir MOKSLINIŲ TYRIMŲ institutuose (kvadratiniais metrais)

 

Studijų krypčių grupė, studijų kryptis

I pakopos, vientisosios studijos, rezidentūra

II ir III pakopos studijos

Humanitarinių mokslų, socialinių mokslų, žemės ūkio mokslų, inžinerijos mokslų, technologijų mokslų, matematikos mokslų, ugdymo mokslų, informatikos mokslų, fizinių mokslų, gyvybės mokslų, sveikatos mokslų (išskyrus medicinos ir odontologijos studijų kryptis), teisės, verslo ir viešosios vadybos krypčių grupės, architektūros, kraštovaizdžio architektūros, laisvalaikio sporto studijų kryptys

 

 

 

10

 

 

 

15

Veterinarijos mokslų studijų krypčių grupė, medicinos, odontologijos, dailės, dizaino, teatro, kino, šokio, medijų meno, meno objektų restauravimo, pasiekimų sporto studijų kryptys

20

30

Muzikos studijų kryptis

30

45

 

 

 

 

Norminiai šildomų patalpų plotai, tenkantys vienam valstybės finansuojamam studentui, kolegijose (kvadratiniais metrais)

 

 

 

Studijų krypčių grupė, studijų kryptis

I pakopos studijos

Socialinių mokslų, teisės, verslo ir viešosios vadybos, gyvybės mokslų, sveikatos mokslų, žemės ūkio mokslų, fizinių mokslų, inžinerijos mokslų, informatikos mokslų, technologijų mokslų, matematikos mokslų, sporto, veterinarijos mokslų, ugdymo mokslų, humanitarinių mokslų studijų krypčių grupės  

 

10

Teatro, kino, šokio, medijų meno, dailės, dizaino, meno objektų restauravimo, architektūros, kraštovaizdžio architektūros  kryptys

20

Muzikos studijų kryptis

30

 

 

––––––––––––––––––––

Papildyta priedu:

Nr. 865, 2017-10-25, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16941

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 540, 2017-06-28, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11554

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 642, 2017-07-26, paskelbta TAR 2017-08-08, i. k. 2017-13179

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 668, 2017-08-09, paskelbta TAR 2017-08-18, i. k. 2017-13453

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo

 

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 865, 2017-10-25, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16941

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo