Suvestinė redakcija nuo 2017-03-02 iki 2019-04-30
Nutarimas paskelbtas: TAR 2014-03-31, i. k. 2014-03709
Nauja redakcija nuo 2017-03-02:
Nr. 129, 2017-02-22, paskelbta TAR 2017-03-01, i. k. 2017-03408
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO VEIKLOS ĮGYVENDINIMO IR HUMANITARINĖS PAGALBOS TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2014 m. kovo 26 d. Nr. 278
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo 7 straipsnio 4, 5 ir 7 dalimis ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 7 ir 8 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo ir humanitarinės pagalbos teikimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Paskirti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją institucija, atsakinga už valstybės turto, skirto vystomojo bendradarbiavimo veiklai vykdyti ir humanitarinei pagalbai teikti, neatlygintino perdavimo tvarkos įgyvendinimo priežiūrą.
3. Rekomenduoti savivaldybėms vadovautis šiuo nutarimu patvirtinto Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo ir humanitarinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo 100–102 punktais priimant sprendimus dėl savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto, skirto vystomojo bendradarbiavimo veiklai vykdyti ar humanitarinei pagalbai teikti, neatlygintino perdavimo klausimų.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 278
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2017 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. 129
redakcija)
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO VEIKLOS ĮGYVENDINIMO IR HUMANITARINĖS PAGALBOS TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo ir humanitarinės pagalbos teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms (toliau – institucija) dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo veikloje ir vystomojo bendradarbiavimo projektų įgyvendinimo tvarką, finansinius šių projektų įgyvendinimo reikalavimus, paramos vystymuisi teikimo kitais būdais tvarką, humanitarinės pagalbos teikimo būdus ir teikimo tvarką, valstybei nuosavybės teise priklausančio turto, patikėjimo teise valdomo institucijų, skirto vystomojo bendradarbiavimo veiklai ar humanitarinei pagalbai teikti, perdavimo ir visuomenės informavimo apie vystomojo bendradarbiavimo veiklą ir humanitarinės pagalbos teikimą tvarką.
2. Institucijos, priimdamos sprendimus dėl dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo veikloje ir humanitarinės pagalbos teikimo už Lietuvos Respublikos (toliau – Lietuva) ribų, vadovaujasi Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymu (toliau – Įstatymas), Aprašu ir atsižvelgia į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – Užsienio reikalų ministerija) rekomendacijas.
3. Institucija, vadovaudamasi Įstatymu ir Aprašu, turi teisę rengti savo vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo ir humanitarinės pagalbos teikimo tvarkos aprašą, tvirtinamą institucijos vadovo.
4. Sprendimus dėl vystomojo bendradarbiavimo veiklos vykdymo ir humanitarinės pagalbos teikimo priima institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Aprašo 7 punkte nurodytais atvejais institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimui priimti būtina vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo komisijos (toliau – Komisija) rekomendacija.
5. Komisijas sudaro ministerijos, joms nepavaldžios valstybės institucijos ar valstybės įstaigos, kurių vadovas yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojas pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą, ir savivaldybės. Komisiją sudaryti privaloma tik tada, jeigu institucijos ketina dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veikloje ir (ar) teikti humanitarinę pagalbą. Institucijos, kuriose Komisija nesudaroma, atsižvelgia į tos valdymo srities ministerijos arba atitinkamos savivaldybės Komisijos rekomendacijas.
6. Sudarydama Komisiją, institucija patvirtina Komisijos veiklos nuostatus, kuriuose nustato Komisijos veiklos tikslus ir funkcijas, narių teises ir pareigas, darbo organizavimo tvarką.
7. Komisija turi pateikti rekomendacijas institucijos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui sprendimui priimti Aprašo 39, 80, 97 ir 102 punktuose nurodytais atvejais. Apie šiuos institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimus per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo institucija praneša Užsienio reikalų ministerijai.
8. Apraše vartojamos sąvokos:
8.1. Bendrasis finansavimas – paramos vystymuisi teikimo būdas, kai daugiau nei vienas tarptautinis donoras kartu finansuoja paramos vystymuisi projektus ir programas, skirtas valstybei partnerei.
8.2. Parama demokratijai – vystomojo bendradarbiavimo politikos dalis, kuria siekiama skatinti demokratizacijos procesų plėtrą valstybėje partnerėje – įtvirtinti joje gero valdymo principus, užtikrinti demokratinių vertybių sklaidą, įstatymų viršenybę ir taip prisidėti prie grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui mažinimo.
8.3. Partneris valstybėje partnerėje – valstybėje partnerėje registruotas juridinis asmuo arba joje gyvenantis fizinis asmuo, kurie bendradarbiauja įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo projektą.
8.4. Patikslinta vystomojo bendradarbiavimo projekto paraiška – pagal nustatytą formą parengta vystomojo bendradarbiavimo projekto paraiška, kurioje atsižvelgta į Komisijos nustatytas išlygas ir institucijos pateiktas rekomendacijas.
8.5. Vystomojo bendradarbiavimo projektas (toliau – projektas) – Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslams valstybėje partnerėje arba Lietuvoje įgyvendinti skirta nekomercinė veikla, vykdoma pagal vystomojo bendradarbiavimo projekto įgyvendinimo sutartį.
8.6. Vystomojo bendradarbiavimo projekto administratorius (toliau – projekto administratorius) – projektą administruojantis subjektas.
8.7. Vystomojo bendradarbiavimo projektų administravimas – projektų atrankos organizavimas ir (ar) atrinktų projektų įgyvendinimo sutarčių sudarymas, ir (ar) šių sutarčių įgyvendinimo priežiūra, ir (ar) įgyvendintų projektų ataskaitų vertinimas.
8.8. Vystomojo bendradarbiavimo projekto įgyvendinimo sutartis (toliau – projekto įgyvendinimo sutartis) – sutartis, kurią projekto administratorius sudaro su projekto vykdytoju, šio projekto paraiškoje arba patikslintoje paraiškoje nustatytiems tikslams įgyvendinti.
8.9. Vystomojo bendradarbiavimo projekto koncepcija (toliau – projekto koncepcija) – pirminis projektų atrankos konkursų dokumentas, kurį, atsižvelgiant į kvietimo teikti projektų paraiškas rūšį, rengia institucija arba projekto teikėjas ir kuriame pristato projekto idėją, numatomus pasiekti tikslus ir rezultatus.
8.10. Vystomojo bendradarbiavimo projekto paraiška (toliau – projekto paraiška) – pagal nustatytą formą rengiamas dokumentas, kuriame nurodomi projekto tikslai ir uždaviniai ir kuris yra būtinas projekto įgyvendinimo sutarties priedas.
8.11. Vystomojo bendradarbiavimo projekto vadovas – asmuo, projekto vykdytojo paskirtas organizuoti projekto įgyvendinimą pagal projekto įgyvendinimo sutartį.
8.12. Vystomojo bendradarbiavimo projekto vykdytojas – Lietuvos ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita organizacija, jų padalinys arba fizinis asmuo, su kuriuo projekto administratorius sudaro projekto įgyvendinimo sutartį.
9. Užsienio reikalų ministerija patvirtina rekomenduojamas dokumentų formas, reikalingas vystomojo bendradarbiavimo veiklai įgyvendinti.
II SKYRIUS
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ DALYVAVIMAS VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO VEIKLOJE
11. Vystomojo bendradarbiavimo veiklos prioritetai nurodomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame Vystomojo bendradarbiavimo tarpinstituciniame veiklos plane nustatytose vystomojo bendradarbiavimo politikos kryptyse (toliau – Vystomojo bendradarbiavimo politikos kryptys).
12. Atsižvelgdama į padėtį konkrečioje valstybėje partnerėje, dėl kurios tikslinga padidinti ar sumažinti Lietuvos teikiamą vystomojo bendradarbiavimo paramą ar pakeisti tokios paramos teikimo prioritetus, Užsienio reikalų ministerija institucijoms teikia atitinkamas rekomendacijas.
13. Planuojanti vykdyti vystomojo bendradarbiavimo veiklą, kuri nenumatyta Vystomojo bendradarbiavimo politikos kryptyse ar Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijose, institucija, prieš priimdama sprendimą dėl dalyvavimo tokioje veikloje, kreipiasi į Užsienio reikalų ministeriją. Įvertinusi pateiktą informaciją, Užsienio reikalų ministerija per 10 darbo dienų nuo kreipimosi gavimo institucijai pateikia rekomendaciją dėl dalyvavimo tokioje vystomojo bendradarbiavimo veikloje tikslingumo.
14. Atsižvelgdama į Vystomojo bendradarbiavimo politikos kryptis ir įvertinusi Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijas, institucija priima sprendimą dėl dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo veikloje. Kai tokia veikla apima projektų įgyvendinimą, juos administruoja viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – Centrinė projektų valdymo agentūra), išskyrus tuos atvejus, kai institucija gali pati administruoti tokius projektus efektyvesniu būdu, racionaliai naudodama jai skirtas lėšas.
15. Projekto administravimą vykdanti institucija arba Centrinė projektų valdymo agentūra laikoma projekto administratoriumi.
16. Gebėjimą efektyvesniu būdu, racionaliai naudojant jai skirtas lėšas, administruoti projektus institucija vertina pagal šiuos kriterijus:
16.1. Per paskutinius trejus metus institucija sėkmingai administravo bent vieną projektą, kurio vertė – ne mažesnė kaip 70 procentų numatomo administruoti projekto vertės. Institucijos administruotas projektas turi būti baigtas ir administruotas tik pačios institucijos pajėgumais. Sėkmingai administruotu laikomas projektas, kurio užbaigimą institucija gali patvirtinti projekto įgyvendinimo ar galutinės ataskaitos patvirtinimo raštu.
16.2. Institucijoje dirba pakankamai kvalifikuotų valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį (toliau – darbuotojai), galinčių užtikrinti sėkmingą projekto administravimą. Darbuotojų skaičius ir jų kompetencijos reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į projekto sudėtingumą, trukmę ir apimtį. Institucija, pageidaujanti pati administruoti projektą, privalo turėti ne mažiau kaip vieną darbuotoją, kuris per paskutinius trejus metus yra administravęs bent vieną vystomojo bendradarbiavimo projektą, kurio vertė – ne mažesnė kaip 70 procentų numatomo administruoti projekto vertės. Darbuotojo administruoto projekto užbaigimas turi būti patvirtintas projekto įgyvendinimo ar galutinės ataskaitos patvirtinimo raštu.
17. Atsižvelgdama į Aprašo 16 punkte nurodyto vertinimo rezultatus, institucija priima sprendimą pati administruoti planuojamą įgyvendinti vystomojo bendradarbiavimo projektą, jeigu atitinka Aprašo 16 punkte nurodytus kriterijus, arba projekto administravimo funkcijas perduoti Centrinei projektų valdymo agentūrai.
18. Apie Aprašo 16 punkte nurodyto vertinimo rezultatus ir priimtą sprendimą dėl projekto administratoriaus institucija informuoja Užsienio reikalų ministeriją per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.
19. Jeigu projekto administratorius yra Centrinė projektų valdymo agentūra, tarp projektams finansavimą skiriančios institucijos ir Centrinės projektų valdymo agentūros sudaroma jungtinės veiklos sutartis. Sutartyje nurodoma: projektų atrankos vykdymo tvarka, atrinktų projektų sutarčių sudarymo ir jų įgyvendinimo priežiūros vykdymo tvarka, apmokėjimo už projektų administravimą tvarka ir įkainių nustatymo taisyklės, projektams finansavimą skiriančios institucijos lėšų pervedimo Centrinei projektų valdymo agentūrai tvarka. Jungtinės veiklos sutartyje gali būti nustatytos ir kitos finansavimą skiriančios institucijos ir Centrinės projektų valdymo agentūros bendradarbiavimo sąlygos. Apmokėjimas Centrinei projektų valdymo agentūrai už projektų administravimą – tai Centrinės projektų valdymo agentūros patirtų su projektų administravimu susijusių išlaidų kompensavimas; ši kompensacija negali viršyti 10 procentų administruojamų projektų vertės.
III SKYRIUS
PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS
20. Institucija priima sprendimą dėl kvietimo teikti projektų paraiškas arba projektų koncepcijas (toliau – kvietimas) turinio ir skelbimo būdo, projektų paraiškų arba projektų koncepcijų teikimo terminų ir kitų susijusių klausimų.
21. Kvietimai gali būti dviejų rūšių:
22. Priimdama sprendimą dėl kvietimo teikti projektų paraiškas ir (arba) projektų koncepcijas, institucija paskirsto pinigines lėšas, skirtas projektams įgyvendinti, pagal kiekvienos rūšies kvietimą.
23. Užpildytos ir pasirašytos projektų paraiškos arba projektų koncepcijos su privalomais priedais iki kvietime nurodyto termino pabaigos gali būti teikiamos elektroniniu ir (arba) registruotu paštu, pristatomos kvietime nurodytu adresu ar teikiamos kitu kvietime nurodytu būdu.
24. Projekto administratorius užregistruoja projektų paraiškas arba projektų koncepcijas, atitinkančias kvietime nurodytus bendruosius reikalavimus dėl dokumentų pateikimo būdo ir terminų. Pasibaigus kvietime nustatytam terminui ar nesilaikant kvietime nurodyto pateikimo būdo pateiktos projekto paraiškos arba projekto koncepcijos neregistruojamos ir nevertinamos, o projekto paraiškos arba projekto koncepcijos teikėjas apie tai informuojamas elektroniniu paštu.
25. Projekto paraiškoje privaloma nurodyti bent vieną partnerį valstybėje partnerėje ir pridėti jo sutikimą bendradarbiauti įgyvendinant projektą. Partneris valstybėje partnerėje nebūtinas vykdant veiklą, susijusią su visuomenės informavimu ar parama demokratijai, arba tuo atveju, jeigu paraiškos teikėjas yra valstybės partnerės subjektas ar tarptautinė organizacija.
26. Projekto paraiškos teikėjas projekto paraiškoje ir patikslintoje projekto paraiškoje (jeigu yra) privalo nurodyti bendrą projekto vertę, kokią dalį prašoma finansuoti iš institucijos biudžeto, kokia yra (bus) finansavimo iš kitų šaltinių, jeigu jis numatytas, suma, koks (jeigu yra) paraiškos teikėjo finansinis indėlis arba indėlis natūra.
27. Projekto sąmata yra sudedamoji projekto paraiškos dalis. Ji turi būti sudaryta pagal projekto struktūrą ir atitikti projekto veiklas.
28. Teikiama projekto paraiška ir projekto koncepcija turi atitikti Europos Sąjungos, Lietuvos ir valstybės partnerės, su kuria bendradarbiaujama įgyvendinant projektą, strateginius susitarimus ir (arba) susitarimus dvišalio bendradarbiavimo srityje, ir (arba) valstybės partnerės vystymosi strategijas, ir (arba) Vystomojo bendradarbiavimo politikos kryptis.
29. Pasibaigus projektų paraiškų ir (arba) projektų koncepcijų teikimo terminui, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo termino pabaigos projekto administratorius savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie registruotas projektų paraiškas ir (arba) projektų koncepcijas, nurodydamas bendrą gautų projektų paraiškų arba projektų koncepcijų skaičių, paraiškų ir (arba) koncepcijų teikėjus, projektų pavadinimus ir bendrą prašomą skirti lėšų sumą.
30. Projektų paraiškas ir projektų koncepcijas vertina projekto administratoriaus paskirti darbuotojai, jeigu Aprašo 19 punkte nurodytoje jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Vertinti pradedama pasibaigus projektų paraiškų ir (arba) projektų koncepcijų teikimo terminui.
31. Projektų paraiškos ir projektų koncepcijos vertinamos šiais etapais:
31.1. projekto paraiškos arba projekto koncepcijos administracinis vertinimas, kurio metu nustatoma, ar projekto paraiška arba projekto koncepcija visiškai užpildyta, ar pateikti visi projekto paraiškos arba projekto koncepcijos priedai, ir panašiai;
32. Projektų paraiškos ir projektų koncepcijos vertinamos laikantis šių principų:
32.1. konfidencialumo – turi būti užtikrinta, kad projektų paraiškose arba projektų koncepcijose pateikta informacija bus naudojama tik vertinimo tikslais;
32.2. lygiateisiškumo – visoms projektų paraiškoms ir projektų koncepcijoms turi būti taikomi vienodi vertinimo ir atrankos principai;
32.3. nešališkumo – visi projektų paraiškas ir projektų koncepcijas vertinantys ir juos atrenkantys asmenys privalo deklaruoti galimą interesų konfliktą, turi būti supažindinti su savo funkcijomis ir atsakomybe;
33. Jeigu projekto paraiškos arba projekto koncepcijos administracinio vertinimo metu nustatoma, kad projekto paraiška arba projekto koncepcija turi trūkumų, išskyrus tuos atvejus, kai trūkumai neesminiai (techninio pobūdžio klaidos), projekto paraiškos arba projekto koncepcijos teikėjui elektroniniu paštu išsiunčiamas pranešimas apie nustatytus trūkumus ir informuojama, kad projekto paraiškos arba projekto koncepcijos turinys vertinamas nebus. Jeigu nustatoma, kad projekto paraiška arba projekto koncepcija turi neesminių trūkumų (techninio pobūdžio klaidų), projekto administratorius apie jas informuoja teikėją, kuris per 5 darbo dienas nuo informacijos apie neesminius trūkumus (techninio pobūdžio klaidas) išsiuntimo gali pateikti patikslintą projekto paraišką arba koncepciją. Neesminių trūkumų (techninio pobūdžio klaidų) sąrašą nustato projekto administratorius.
34. Projekto paraiškos arba projekto koncepcijos, kurios administracinio vertinimo metu trūkumų nerasta arba kurios neesminius trūkumus (techninio pobūdžio klaidas) paraiškos arba projekto koncepcijos teikėjas pataiso per Aprašo 33 punkte nurodytą terminą, turinys vertinamas pagal vienodą vertinimo formą. Vertinimo forma skelbiama kartu su kitais kvietimo dokumentais ir joje pateikiamas kiekvienam Aprašo 36 punkte nurodytam kriterijui tenkantis galimas mažiausias ir didžiausias balų skaičius.
35. Vertinimo metu kiekvienai projekto paraiškai arba projekto koncepcijai suteikiamas atitinkamas skaičius balų pagal atitiktį Aprašo 36 punkte nurodytiems kriterijams. Šį balą sudaro už atitiktį kiekvienam kriterijui skirtų balų suma. Paraiškai gali būti skiriami papildomi balai už atitiktį institucijos kvietime nurodytiems papildomiems projektų paraiškų vertinimo kriterijams. Papildomi kriterijai gali būti numatyti, jeigu kvietime planuojama specifinė vystomojo bendradarbiavimo veikla, iš projektų paraiškų ar koncepcijų teikėjų tikimasi specifinių gebėjimų ar patirties. Už atitiktį papildomiems kriterijams galimi gauti balai negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų bendro projekto paraiškai ar koncepcijai galimo skirti maksimalaus balų skaičiaus.
36. Bendrieji projektų vertinimo kriterijai:
36.1. projekto aktualumas – vertinama, ar projektas atitinka kvietime nurodytas vystomojo bendradarbiavimo veiklas ir valstybes partneres, ar prisideda prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, ar padeda perduoti Lietuvos institucijų patirtį, sukauptą įgyvendinant demokratines reformas ir diegiant gerąjį valdymą, ar prisideda prie demokratijos, saugumo ir stabilumo plėtros ir (ar) ekonomikos vystymo ir prekybos augimo valstybėje partnerėje, ar prie valstybės partnerės bendradarbiavimo su Europos Sąjunga;
36.2. projekto veiksmingumas – vertinama, ar projekto tikslai ir uždaviniai tinkamai suformuluoti (konkretūs, išmatuojami ir apibrėžti laiko požiūriu), ar numatomi rezultatai atitinka projekto tikslus ir uždavinius, valstybės partnerės ir (arba) regiono poreikius, ar numatomos veiklos siejamos su planuojamomis išlaidomis atitinkamiems rezultatams pasiekti;
36.3. projekto finansavimo pagrįstumas – vertinama, ar pateikta projekto sąmata sudaryta pagal projekto struktūrą ir atitinka planuojamas veiklas, ar projekto sąmatoje numatytos išlaidos veikloms įgyvendinti tinkamos finansuoti;
36.4. projekto tęstinumas ir poveikis – vertinama, ar siūlomas projektas yra arba gali būti tęstinis, ar pateikti aiškūs argumentai, patvirtinantys tęstinumo poreikį ir galimybę, ar numatomi rezultatai užtikrins projekto tęstinumą ir bus naudojami pasibaigus projektui, ar pakankami valstybės partnerės instituciniai gebėjimai tęsti pradėtas veiklas, naudoti įgyvendinto projekto rezultatus valstybėje partnerėje ir stebėti jų naudojimą, ar numatytas projekto vykdytojo partnerio valstybėje partnerėje dalyvavimas įgyvendinant projektą;
36.5. projekto vykdytojo gebėjimai organizuoti ir valdyti projektą – vertinama, ar aiškiai ir tinkamai apibrėžtos projekto dalyvių funkcijos, būtinumas dalyvauti projekte ir numatyta jų atsakomybė, ar projekto vykdytojo pateikta organizacinė struktūra tinkamai suformuota, ar apibrėžtos komandos funkcijos, ar projekto vykdytojas turi reikiamą patirtį ir kompetenciją vykdyti teikiamą projektą;
36.6. projekto vykdytojo gebėjimai viešinti projektą – vertinama, ar projekte numatytos konkrečios priemonės, skirtos projekto matomumui Lietuvoje užtikrinti ir Lietuvos visuomenei skatinti palaikyti vystomąjį bendradarbiavimą, ar projekte numatyti informaciniai renginiai ar priemonės valstybėje partnerėje, skirti Lietuvos matomumui didinti.
37. Kai baigiamas visų projektų koncepcijų ir (arba) projektų paraiškų vertinimas, projektų paraiškų ir (arba) projektų koncepcijų vertinimai teikiami svarstyti Komisijai, kuri, atsižvelgdama į tai, kurių projektų paraiškų ir (arba) koncepcijų turinys geriau įvertintas, taip pat į projektams įgyvendinti skiriamas pinigines lėšas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos prioritetus, priima rekomendaciją, kurioms projektų paraiškoms pritarti, pritarti su išlyga arba nepritarti, ir (arba) nusprendžia, kurių projektų koncepcijų teikėjams siūlyti parengti projekto paraišką arba projekto paraišką su išlyga. Išlyga gali būti nustatoma dėl projekto apimties, veiklų tikslinimo ar keitimo, finansavimo dydžio keitimo ir kitais atvejais.
38. Jeigu Komisija nusprendžia siūlyti projekto koncepcijos teikėjui parengti projekto paraišką arba parengti ją su išlyga, paraiškai parengti nustatomas 20 darbo dienų nuo informacijos išsiuntimo terminas, jeigu Komisija nenustato kito termino, kuris negali būti trumpesnis nei 10 darbo dienų.
39. Komisijos rekomendacija dėl projektų paraiškų, kurioms rekomenduojama pritarti, pritarti su išlyga ar nepritarti, pateikiama institucijos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui. Atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą dėl finansavimo skyrimo projektų paraiškoms įgyvendinti.
40. Informaciją apie projektų paraiškas, kurioms nuspręsta skirti finansavimą, projekto administratorius, prieš pranešdamas projekto paraiškos teikėjui, raštu pateikia Užsienio reikalų ministerijai, siekdamas užtikrinti, kad tie patys projektai nebūtų finansuojami 2 kartus. Nurodomi projektų vykdytojai, projektų pavadinimai, projektų veiklos ir valstybės partnerės (jeigu yra). Jeigu Užsienio reikalų ministerija nustato, kad visos projekto veiklos jau finansuojamos kitos institucijos, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo apie tai raštu praneša informaciją pateikusiam projekto administratoriui. Su tokio projekto paraiškos teikėju sutartis nepasirašoma. Jeigu Užsienio reikalų ministerija nustato, kad dalis projekto veiklų jau finansuojamos kitos institucijos, projekto administratorius projekto paraiškos teikėjui suteikia 5 darbo dienų nuo informacijos išsiuntimo terminą paraiškai patikslinti taip, kad joje liktų tik veiklos, kurių nefinansuoja kitos institucijos. Patikslinta projekto paraiška vertinama šiame skyriuje nustatyta tvarka.
41. Projektų paraiškų ir koncepcijų teikėjams apie priimtus sprendimus, susijusius su koncepcijų ir paraiškų vertinimu, projekto administratorius praneša elektroniniu paštu ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo.
42. Su projekto paraiškos, kuriai buvo skirtas finansavimas, teikėju projekto administratorius pasirašo projekto įgyvendinimo sutartį, išskyrus Aprašo 40 punkte nustatytus atvejus. Prie sutarties pridedama projekto paraiška arba patikslinta projekto paraiška.
43. Sutartyje turi būti nustatyta:
45. Projekto vykdytojas yra atsakingas už projekto komandos su aiškiai apibrėžtomis funkcijomis ir nustatyta atsakomybe suformavimą. Projekto vykdytojas skiria projekto vadovą. Už projekto vadovo veiksmus, jų poveikį projektui ar atitiktį projekto įgyvendinimo sutarties nuostatoms ir tikslams atsako projekto vykdytojas.
46. Projekto įgyvendinimo pradžios data laikoma sutarties pasirašymo diena, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.
47. Projekto administratorius vykdo nuolatinę projekto įgyvendinimo priežiūrą. Jeigu projekto administratorius yra Centrinė projektų valdymo agentūra, ji teikia informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą projektui finansavimą skiriančiai institucijai Aprašo 19 punkte nurodytoje jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka.
48. Sutartyje gali būti numatyta galimybė projekto įgyvendinimo metu leisti projekto vykdytojui atlikti projekto paraiškoje arba patikslintoje projekto paraiškoje numatytų veiklų ir (arba) jų plano pakeitimus, neturinčius esminio poveikio projekto apimčiai, tikslui ir uždaviniams. Jeigu būtina atlikti tokius pakeitimus, projekto vadovas elektroniniu paštu kreipiasi į projekto administratorių su motyvuotu prašymu leisti atlikti neesminius veiklų ir (arba) jų plano pakeitimus. Apsvarstęs prašymą, projekto administratorius jam pritaria, pritaria iš dalies arba jį atmeta ir apie priimtą sprendimą praneša projekto vykdytojui elektroniniu paštu per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo.
49. Jeigu būtina, projekto lėšos gali būti perkeliamos iš vienos sąmatos eilutės į kitą, bet ne daugiau kaip 15 procentų eilutės vertės. Dėl lėšų perkėlimo projekto vykdytojas su motyvuotu prašymu kreipiasi į projekto administratorių elektroniniu paštu. Projekto administratorius, apsvarstęs prašymą, jam pritaria, pritaria iš dalies arba jį atmeta ir apie priimtą sprendimą praneša projekto vykdytojui elektroniniu paštu per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo.
50. Jeigu projekto įgyvendinimo metu sutaupoma lėšų ir projekto vykdytojas siūlo jas panaudoti naujoms nenumatytoms veikloms arba atsiranda objektyvių priežasčių, dėl kurių reikia keisti projekto įgyvendinimo terminus, projekto vykdytojas apie tai elektroniniu paštu praneša projekto administratoriui, o šis – Komisijai. Komisija gali priimti sprendimą pakeisti projekto įgyvendinimo terminus ir (ar) leisti panaudoti sutaupytas lėšas kitoms projekte nenumatytoms veikloms, kurios suteiktų projektui pridėtinės vertės.
51. Jeigu Komisija priima sprendimą iš sutaupytų lėšų leisti vykdyti naujas nenumatytas veiklas, atitinkančias projekto tikslą, ir (ar) pakeisti projekto įgyvendinimo terminus taip, kad jų pakeitimas užtikrintų veiksmingą projekto įgyvendinimą, turi būti pasirašomas papildomas susitarimas prie sutarties. Papildomame susitarime nurodomos naujos veiklos, jeigu tokios numatytos, ir naujų arba neįvykdytų veiklų nauji įvykdymo terminai ir sąlygos. Jeigu pasirašomas papildomas susitarimas dėl sutaupytų lėšų panaudojimo, prie jo pridedama sąmata, kurioje turi būti nurodyta, kiek lėšų kiekvienai iš veiklų skiriama.
52. Įgyvendinęs projektą, projekto vykdytojas iki einamųjų metų gruodžio 1 d., jeigu sutartyje nenumatyta kitaip, pateikia projekto administratoriui projekto vykdymo ataskaitą. Projekto vykdymo ataskaita (projekto vykdymo ataskaitos originalas su parašais kartu su projekto išlaidas pagrindžiančių dokumentų patvirtintomis kopijomis) siunčiama registruotu paštu arba pristatoma projekto administratoriaus nurodytu adresu. Projekto vykdymo ataskaitos gavimo data laikoma projekto vykdymo ataskaitos registracijos pas projekto administratorių data.
54. Dalykinėje ataskaitos dalyje turi būti aptarta projekto:
54.2. poveikis – ar projektas ateityje turės įtakos naudos gavėjų socialiniams ir ekonominiams pokyčiams;
54.3. rizikos veiksniai – su kokiomis problemomis susidurta įgyvendinant projektą (jeigu buvo) ir kokios įtakos jos turėjo projekto rezultatams, į kokias aplinkybes ar veiksnius turėtų būti atsižvelgiama planuojant tęsti projektą ar įgyvendinti kitą projektą, remiantis šiame projekte sukaupta patirtimi;
54.4. tvarumas – ar projekto rezultatai užtikrins tęstinumą ir duos naudos gavėjams pasibaigus projektui;
55. Projekto vykdymo ataskaitos finansinė dalis rengiama pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytus reikalavimus.
56. Projekto administratorius atlieka projekto vykdymo ataskaitos vertinimą. Projekto vykdymo vertinimo tikslai yra šie:
57. Projekto administratoriaus parengti projekto vykdymo ataskaitos vertinimai teikiami svarstyti Komisijai, kuri priima sprendimą projekto vykdymo ataskaitai pritarti, pritarti iš dalies arba ją atmesti.
58. Jeigu Komisija priima sprendimą pritarti projekto vykdymo ataskaitai iš dalies ar ją atmesti, sprendimo motyvai nurodomi protokole. Jeigu projekto vykdymo ataskaitai pritarta iš dalies, protokole taip pat nurodoma tinkamomis pripažįstamų projekto išlaidų suma. Vadovaudamasis priimtu sprendimu, projekto vykdytojas grąžina projekto administratoriui atitinkamą dalį projektui vykdyti projekto administratoriaus pervestų piniginių lėšų arba jas visas. Jeigu sutartyje buvo numatyta mokėti projekto vykdytojui dalimis ir sumokėta ne visa suma, vadovaudamasis Komisijos sprendimu, projekto administratorius atitinkamai sumažina projekto vykdytojui mokėtiną sumą.
59. Komisijai pritarus projekto vykdymo ataskaitai, per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo kartu su projekto vykdytoju pasirašo veiklų įgyvendinimo patvirtinimo aktą. Jame taip pat nurodomos projekto vykdytojo projekto administratoriui grąžintinos lėšos (jeigu yra) ir projekto administratoriaus projekto vykdytojui pervedamos lėšos (jeigu yra), taip pat atsiskaitymo terminai.
IV SKYRIUS
FINANSINIAI PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO REIKALAVIMAI
61. Iš institucijų teikiamos vystomojo bendradarbiavimo paramos negali būti finansuojamas ginklų, karinės ir kitos įrangos, branduolinės technologijos, neskirtos taikiems tikslams, prabangos prekių, paslaugų ar dovanų įsigijimas, komercinė ir kita veikla, prieštaraujanti Lietuvos užsienio politikos interesams.
62. Sutartyje dėl ilgiau negu vienus metus trunkančio projekto vykdymo numatoma išlyga, kad kiekvienais kalendoriniais sutarties galiojimo metais projekto finansavimas priklauso nuo institucijos vystomojo bendradarbiavimo paramai skiriamų lėšų. Projekto administratorius kiekvienais kalendoriniais metais su projekto vykdytoju taip pat gali sudaryti papildomą susitarimą prie pasirašytos sutarties dėl finansavimo einamaisiais kalendoriniais metais.
63. Projekto vykdytojas turi užtikrinti, kad įgyvendinant projektą būtų įvykdytos visos numatytos veiklos (tai yra atlikti darbai, suteiktos paslaugos), išlaidos būtų pagrįstos ir tinkamos finansuoti, tai yra faktiškai patirtos įgyvendinant projektą. Lėšų panaudojimas turi būti užfiksuotas projekto vykdytojo apskaitos dokumentuose.
64. Išlaidų tinkamumą vertina projekto administratorius, o patirtas išlaidas tinkamomis finansuoti pripažįsta Komisija, tvirtindama ataskaitą ir tarpinę ataskaitą (jeigu yra).
65. Finansuotinomis išlaidomis gali būti pripažintos tik tos išlaidos, kurios:
65.1. numatytos prie sutarties pridedamoje projekto paraiškoje arba patikslintoje projekto paraiškoje;
65.5. pagrįstos projekto vykdytojo išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo ar lygiavertės įrodomosios vertės dokumentais, kurie lengvai patikrinami, o dokumentų įrašai teikia išsamią informaciją apie faktiškai patirtas išlaidas; jeigu mokėjimo įrodymo dokumentai gauti valstybėje partnerėje, aiškinamieji įrašai dokumente turi būti įrašyti asmens, atsakingo už finansinę projekto įgyvendinimo veiklą, lietuvių kalba.
66. Tinkamomis finansuoti projekto išlaidomis laikomos:
66.1. Išlaidos, skirtos numatytoms veikloms finansuoti, tokios kaip honorarai pranešėjams, ekspertams, jų socialinio draudimo įmokos; darbo užmokesčio išlaidos, susijusios su projekto veiklų įgyvendinimu, ir su darbo užmokesčiu susijusios išlaidos; komandiruočių (kelionių) išlaidos, neviršijančios valstybei partnerei Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų dydžių; atitinkančių rinkos kainas paslaugų (tokių kaip ekspertų, pranešėjų paslaugų, renginių organizavimo, maitinimo, transporto, įrangos renginiams nuomos) pirkimo išlaidos, įrangos įsigijimo, jeigu tai yra projekto sudedamoji dalis, išlaidos; darbų atlikimo (rangos) išlaidos, jeigu tai yra projekto sudedamoji dalis; su projekto viešinimu (straipsniai, plakatai, lankstinukai ir panašiai) susijusios išlaidos ir kitos išlaidos.
66.2. Numatytos projekto vykdymo išlaidos, tokios kaip biuro patalpų, transporto nuomos ir išlaikymo, trumpalaikio materialiojo turto įsigijimo ar nuomos, ryšių, finansinių paslaugų (sąskaitų aptarnavimo ir kitų banko operacijų, išskyrus valiutos keitimą), išorės audito išlaidos. Tokios išlaidos negali viršyti 10 procentų institucijos finansuojamos projekto dalies vertės, išskyrus tuos atvejus, kai kitos išlaidos skirtos tiesioginėms projekto veikloms vykdyti.
66.3. Projekto vykdytojo patirtos projekto valdymo išlaidos: projekto vadovo, koordinatoriaus, atsakingo už finansus, ir kitų projekto komandos narių faktinis darbo užmokestis, jų socialinio draudimo įmokos ir kitos su darbo užmokesčiu susijusios išlaidos, jeigu jos apskaičiuotos ir išmokėtos už faktinį darbo vykdant projektą laiką. Darbo užmokesčio išlaidas rekomenduojama skaičiuoti nuo išdirbto laiko (darbuotojo darbo vykdant projektą laikas valandomis nuo bendro darbuotojo darbo laiko). Projekto vykdytojo patirtos projekto valdymo išlaidos negali viršyti 10 procentų institucijos finansuojamos projekto dalies vertės.
66.4. Nenumatytosios išlaidos, jeigu iš šių lėšų buvo finansuojamos sutartyje nenumatytos veiklos, kurių, projekto vykdytojo manymu, reikėjo projektui sėkmingai įgyvendinti arba kurios suteikė projektui papildomą pridėtinę vertę. Prieš panaudodamas nenumatytąsias projekto išlaidas, projekto vykdytojas elektroniniu paštu iš projekto administratoriaus privalo gauti leidimą jas panaudoti, jeigu sutartyje nenurodyta kitaip. Nenumatytosios išlaidos negali viršyti 5 procentų institucijos finansuojamos projekto dalies vertės.
66.6. Atlyginimas institucijų darbuotojams, dalyvaujantiems įgyvendinant projektus, skirtus su institucijos misija ir tikslais susijusiai veiklai vykdyti, jeigu tai neprieštarauja jų darbo užmokestį reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms.
67. Netinkamomis finansuoti pripažintos išlaidos neapmokamos. Netinkamomis finansuoti projekto išlaidomis laikomos:
67.2. nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidos, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra projekto sudedamoji dalis;
67.3. ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos ir išlaidos kitoms investicijoms, įskaitant statybos darbus, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra projekto sudedamoji dalis;
68. Jeigu viena ar kelios projekto veiklos neįvykdytos, įvykdytos iš dalies arba netinkamai, nepasiekti numatyti rezultatai arba jie nepakankami, tai veiklai numatyta išlaidų suma ar jos dalis Komisijos sprendimu gali būti laikoma netinkamomis finansuoti išlaidomis.
69. Maitinimo išlaidos negali būti padengiamos, jeigu ekspertams, kursų, mokymų vedėjams ir kitiems projekto dalyviams komandiruočių metu mokami dienpinigiai.
70. Tinkamomis finansuoti projekto išlaidomis laikomi dienpinigiai ir nakvynės išlaidos, apskaičiuotos vadovaujantis Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
71. Palūkanos, gautos už disponavimą banko sąskaitoje esančiomis projekto lėšomis, turi būti grąžinamos projektų administratoriui per veiklų įgyvendinimo patvirtinimo akte nurodytą laiką, bet ne vėliau kaip 5 darbo dienos iki einamųjų metų pabaigos, o tai atvejais, kai projekto administratorius yra Centrinė projektų valdymo agentūra, – ne vėliau kaip 10 darbo dienų iki einamųjų metų pabaigos.
72. Projekto vykdytojas į projekto vykdymo ataskaitos finansinę dalį gali įtraukti tik tas išlaidas, kurios patirtos ir apmokėtos projekto įgyvendinimo metu.
73. Visos projekto išlaidos turi būti pateisinamos ir apmokėjimo dokumentais – mokėjimo nurodymais, sąskaitų išrašais, kasos išlaidų orderiais, kvitais (čekiais) ar kitais dokumentais, kuriais įrodoma, kad atliktas mokėjimas.
74. Veiklos, kurios negali būti pagrįstos apskaitos dokumentais, pagrindžiamos su jomis susijusių ūkinių (finansinių) operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais – rangovų, paslaugų teikėjų ar prekių tiekėjų pateiktomis sąskaitomis, perdavimo–priėmimo aktais, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kelionių ar kitais dokumentais.
75. Aprašo 74 punkte nurodyti dokumentai, pateikiami kaip išlaidų mokėjimą patvirtinantys dokumentai, turi būti pasirašyti projekto vykdytojo arba jo įgalioto asmens.
76. Projekto administratoriaus prašymu projekto vykdytojas turi pateikti deklaruojamas projekto veiklos išlaidas ir pajamas pagrindžiančius atitinkamus apskaitos dokumentus.
77. Jeigu sutartyje numatytas išorės auditas, prie ataskaitos pridedamos auditoriaus išvados ir sutarties su audito įmone ar atestuotu auditoriumi, kuris audito veikla verčiasi savarankiškai, kopijos.
78. Projekto vykdytojas atsiskaitęs privalo grąžinti nepanaudotų lėšų likutį projekto administratoriui per veiklų įgyvendinimo patvirtinimo akte nurodytą laiką, bet ne vėliau kaip 5 darbo dienos iki einamųjų metų pabaigos, o tais atvejais, kai projekto administratorius yra Centrinė projektų valdymo agentūra, – ne vėliau kaip 10 darbo dienų iki einamųjų metų pabaigos.
V SKYRIUS
PARAMOS VYSTYMUISI TEIKIMAS KITAIS BŪDAIS
79. Institucija teikia daugiašalę paramą vystymuisi, mokėdama privalomus įnašus ir įmokas į vystomojo bendradarbiavimo veiklą vykdančius ar koordinuojančius fondus, tarptautinėms organizacijoms, tarptautinėms finansų institucijoms, įskaitant dalį įmokų į Europos Sąjungos biudžetą.
80. Institucija gali teikti daugiašalę paramą vystymuisi, mokėdama savanoriškus įnašus ir įmokas į vystomojo bendradarbiavimo veiklą vykdančius ar koordinuojančius fondus, tarptautinėms organizacijoms, tarptautinėms finansų institucijoms. Sprendimą dėl savanoriškų įnašų ir įmokų mokėjimo priima institucijos vadovas, atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją.
81. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo pasirašo savanoriškų įnašų ir įmokų mokėjimo susitarimus, pagal kuriuos vystomajam bendradarbiavimui skirtos lėšos pervedamos Aprašo 80 punkte nurodytiems subjektams, išskyrus tuos atvejus, kai susitarimo sudarymui taikoma Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1179 „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
82. Sprendimą teikti dvišalę ir daugiašalę paramą vystymuisi ir kitais Įstatyme nustatytais būdais, tokiais kaip techninė parama, deleguotasis bendradarbiavimas, dalyvavimas tarptautinių donorų lėšomis finansuojamuose projektuose (tokiuose kaip Europos Sąjungos Dvynių programa), pagalba valstybės partnerės prekybos sistemai vystyti, privačiam sektoriui plėtoti (įskaitant lengvatinių paskolų ir garantijų teikimą ir dalyvavimą valstybių partnerių privataus sektoriaus ūkio subjektuose) ir pilietinei visuomenei stiprinti, programų bendrasis finansavimas ir parama biudžetui, priima institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
83. Jeigu priimamas sprendimas teikti techninę paramą valstybei partnerei kartu su kita institucija, sprendimą priėmusi institucija gali sudaryti biudžeto lėšų naudojimo sutartį su kita nepavaldžia biudžetine įstaiga Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
84. Šiame skyriuje nustatyta tvarka netaikoma, jeigu techninė parama teikiama arba bendrasis finansavimas vykdomas Aprašo III ir IV skyriuose nustatyta tvarka.
85. Kai institucija priima sprendimą teikti paraišką dalyvauti įgyvendinant tarptautinių donorų skelbiamą projektą savarankiškai arba kartu su atitinkamą kompetenciją turinčiu fiziniu ar juridiniu asmeniu, šią paraišką ji rengia kartu su Centrine projektų valdymo agentūra, išskyrus tuos atvejus, kai institucija gali pati parengti paraišką ir, jeigu laimi jos pasiūlymas, užtikrinti administracinį ir finansinį projekto valdymą efektyvesniu būdu, racionaliai naudodama jai skirtas lėšas.
86. Gebėjimą efektyvesniu būdu, racionaliai naudojant jai skirtas lėšas, teikti paraiškas dalyvauti įgyvendinant tarptautinių donorų skelbiamus projektus ir užtikrinti administracinį ir finansinį projekto valdymą institucija vertina pagal šiuos kriterijus:
86.1. Per paskutinius trejus metus institucija sėkmingai parengė bent vieną paraišką dalyvauti įgyvendinant tarptautinių donorų skelbtą projektą, kurio vertė – ne mažesnė kaip 70 procentų numatomo administruoti projekto vertės, ir sėkmingai atliko administracinį ir finansinį šio projekto valdymą. Projektas turi būti baigtas, o jo administracinis ir finansinis valdymas atliktas tik pačios institucijos pajėgumais.
86.2. Institucijoje dirba pakankamai kvalifikuotų darbuotojų, galinčių užtikrinti sėkmingą paraiškos parengimą ir projekto finansinį ir administracinį valdymą. Darbuotojų skaičius ir jų kompetencijos reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į projekto sudėtingumą, trukmę ir apimtį. Institucija, pageidaujanti pati rengti paraišką ir užtikrinti finansinį ir administracinį projekto valdymą, privalo turėti ne mažiau kaip vieną darbuotoją, kuris per paskutinius trejus metus yra sėkmingai parengęs ar dalyvavęs rengiant bent vieną sėkmingai parengtą paraišką dalyvauti įgyvendinant tarptautinių donorų skelbtą projektą ir atlikęs bent vieno tarptautinių donorų lėšomis finansuoto projekto, kurio vertė – ne mažesnė kaip 70 procentų numatomo administruoti projekto vertės, administracinį ir finansinį valdymą. Darbuotojo administruotas projektas turi būti sėkmingai įgyvendintas.
87. Atsižvelgdama į vertinimo rezultatus, institucija priima sprendimą pati rengti projekto paraišką, jeigu atitinka Aprašo 86 punkto kriterijus, arba projekto paraišką rengti kartu su Centrine projektų valdymo agentūra. Jeigu kartu su Centrine projektų valdymo agentūra parengta projekto paraiška laimi tarptautinių donorų konkursą, administracinį ir finansinį projekto valdymą atlieka Centrinė projektų valdymo agentūra.
88. Apie vertinimo rezultatus ir priimtą sprendimą dėl projekto paraiškos rengimo institucija informuoja Užsienio reikalų ministeriją per 5 darbo dienas nuo vertinimo atlikimo.
89. Už tarptautinių donorų skelbiamų projektų administracinį ir finansinį valdymą Centrinei projektų valdymo agentūrai sumokama pagal Užsienio reikalų ministerijos patvirtintas ir su Lietuvos Respublikos finansų ministerija suderintas įkainių nustatymo taisykles.
90. Įstatyme nurodytų programų, skirtų konkretiems vystomojo bendradarbiavimo tikslams pasiekti, programos donorų susitarime arba, jeigu tokio susitarimo nėra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame programos apraše nurodoma, kokia institucija atidaro programos lėšoms kaupti skirtą sąskaitą, sudaro programai įgyvendinti reikalingas sutartis, vykdo jų įgyvendinimo priežiūrą ir atlieka lėšų panaudojimo kontrolę.
VI SKYRIUS
HUMANITARINĖS PAGALBOS TEIKIMAS
91. Humanitarinė pagalba teikiama, kai gaunamas valstybės, kurioje įvyko stichinė ar dėl žmogaus veiklos kylanti nelaimė (toliau – nelaimė), kreipimasis ar prašymas teikti humanitarinę pagalbą arba kreipimąsi ar prašymą teikti humanitarinę pagalbą paskelbia Jungtinės Tautos arba Jungtinių Tautų specializuotosios agentūros, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimui priklausanti organizacija, kitos tarptautinės organizacijos arba Europos Sąjungos institucijos.
92. Teikdamos humanitarinę pagalbą, institucijos vadovaujasi 1949 m. Ženevos konvencijomis dėl karo aukų apsaugos, jų 1977 m. ir 2005 m. papildomaisiais protokolais ir kitais tarptautiniais teisės aktais, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1991 m. rezoliucija Nr. 46/182 dėl Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos koordinavimo stiprinimo ir 2008 m. priimtu Europos Sąjungos Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Europos Komisijos bendru pareiškimu „Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos“ (2008/C 25/01).
93. Institucijos, priimdamos sprendimus dėl humanitarinės pagalbos teikimo, vadovaujasi tarptautinių organizacijų arba nelaimės ištiktų valstybių atlikta poreikių nustatymo ataskaita, kai ji parengta, ir atsižvelgia į Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijas, finansines galimybes ir nelaimės mastą, kuris nustatomas pagal aukų, sužeistųjų, pabėgėlių ir (arba) kitų pagalbos reikalaujančių žmonių skaičių.
94. Institucijos gali teikti skubią ir ilgalaikę humanitarinę pagalbą šiais būdais:
94.1. siųsdamos ekspertus į nelaimės ištiktas valstybes ir (arba) skirdamos finansavimą humanitarinės pagalbos misijoms rengti;
94.2. apmokėdamos gelbėtojų, medicinos personalo ir ekspertų paslaugų teikimo, kelionių į nelaimės ištiktas valstybes ir grįžimo atgal išlaidas;
94.3. apmokėdamos išlaidas, susijusias su transporto priemonių ir jų ekipažų siuntimu į nelaimės ištiktas valstybes humanitarinei pagalbai gabenti arba humanitarinės krizės paveiktiems gyventojams pervežti iš krizės paveiktos vietovės į kitą vietovę arba valstybę;
94.5. neatlygintinai perduodamos valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, patikėjimo teise valdomą institucijų, skirtą humanitarinei pagalbai teikti, tarptautinių organizacijų, kitų valstybių valstybės ar savivaldybių institucijų, kitų valstybių viešųjų juridinių asmenų nuosavybėn;
94.6. mokėdamos įnašus piniginėmis lėšomis tarptautinėms organizacijoms, jų agentūroms arba Europos Sąjungos institucijoms, kai priima sprendimą prisidėti prie tarptautinės bendruomenės iniciatyvų skirti pinigines lėšas humanitarinių krizių prevencijai, nenumatytiems humanitarinės pagalbos teikimo atvejams ir kitų bendrų iniciatyvų;
94.7. pervesdamos pinigines lėšas į nelaimės ištiktų valstybių ir jų kompetentingų institucijų, Jungtinių Tautų ir Jungtinių Tautų specializuotųjų agentūrų, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimui priklausančių organizacijų, kitų tarptautinių organizacijų arba Europos Sąjungos institucijų sąskaitas, kai gaunamas nelaimės ištiktos valstybės kreipimasis ar prašymas arba tokį kreipimąsi ar prašymą teikti humanitarinę pagalbą nelaimės ištiktai valstybei paskelbia Jungtinės Tautos arba Jungtinių Tautų specializuotosios agentūros, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimui priklausanti organizacija, kitos tarptautinės organizacijos arba Europos Sąjungos institucijos;
95. Institucija, tiesiogiai gavusi ar savarankiškai išanalizavusi viešai paskelbtą nelaimės ištiktos valstybės, Jungtinių Tautų arba Jungtinių Tautų specializuotosios agentūros, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimui priklausančios organizacijos, kitos tarptautinės organizacijos arba Europos Sąjungos institucijos prašymą suteikti humanitarinę pagalbą nelaimės ištiktai valstybei, pagal kompetenciją įvertina humanitarinės pagalbos poreikio pagrįstumą.
96. Jeigu vertinimo metu nustatoma, kad prašymas suteikti humanitarinę pagalbą nelaimės ištiktai valstybei yra pagrįstas, institucija raštu arba elektroniniu paštu apie prašymą informuoja Užsienio reikalų ministeriją ir nurodo nelaimės ištiktos valstybės poreikius, humanitarinės pagalbos rūšį (skubi ar ilgalaikė) ir institucijos galimybes suteikti prašomą skirti humanitarinę pagalbą. Įvertinusi pateiktą informaciją, Užsienio reikalų ministerija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo pateikia institucijai rekomendaciją dėl humanitarinės pagalbos teikimo tikslingumo.
97. Atsižvelgdama į Aprašo 93 punkte nurodytus humanitarinės pagalbos teikimo kriterijus ir Užsienio reikalų ministerijos rekomendaciją, prašymą suteikti humanitarinę pagalbą nelaimės ištiktai valstybei apsvarsto institucijos Komisija ir teikia institucijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui rekomendaciją dėl sprendimo suteikti humanitarinę pagalbą priėmimo. Komisijos rekomendacijoje nurodoma: nelaimės ištikta valstybė, humanitarinės pagalbos skyrimo tikslas, galimas humanitarinės pagalbos teikimo būdas, dydis, nukentėjusios valstybės įstaiga, institucija, vietos ar regiono valdžios institucija ar jų asociacija, tarptautinė organizacija ar agentūra, kuriai skiriama humanitarinė pagalba, ir kita susijusi informacija.
98. Institucija, priėmusi sprendimą teikti humanitarinę pagalbą Aprašo 94 punkte nurodytu būdu ar nurodytais būdais, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu arba elektroniniu paštu apie priimtą sprendimą informuoja Užsienio reikalų ministeriją ir nurodo suteiktos humanitarinės pagalbos rūšį, būdą, dydį ir kitą su suteikta humanitarine pagalba susijusią informaciją.
VII SKYRIUS
VALSTYBEI NUOSAVYBĖS TEISE PRIKLAUSANČIO TURTO, PATIKĖJIMO TEISE VALDOMO INSTITUCIJŲ, SKIRTO VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO VEIKLAI VYKDYTI AR HUMANITARINEI PAGALBAI TEIKTI, PERDAVIMAS
100. Valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, patikėjimo teise valdomas institucijų, skirtas vystomojo bendradarbiavimo veiklai vykdyti, gali būti neatlygintinai perduotas tarptautinių organizacijų, kitų valstybių valstybės ar savivaldybių institucijų arba viešųjų juridinių asmenų nuosavybėn, jeigu tai yra projekto sudedamoji dalis arba turto perdavimas neatlygintai nuosavybėn, atitinkantis Įstatymą ir Vystomojo bendradarbiavimo politikos kryptis, atliekamas pagal tarptautinės organizacijos, valstybės partnerės valstybės ar savivaldybės institucijos arba viešojo juridinio asmens motyvuotą prašymą ir toks turto perdavimas būtinas siekiant užtikrinti Vystomojo bendradarbiavimo politikos kryptyse numatytą paramą konkrečiai valstybei partnerei.
101. Valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, patikėjimo teise valdomas institucijų, skirtas humanitarinei pagalbai teikti, gali būti neatlygintinai perduotas tarptautinių organizacijų, kitų valstybių valstybės ar savivaldybių institucijų, kitų valstybių viešųjų juridinių asmenų nuosavybėn, jeigu šis turtas perduodamas neatlygintai nuosavybėn pagal nelaimės ištiktos valstybės, Jungtinių Tautų arba Jungtinių Tautų specializuotosios agentūros, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimui priklausančios organizacijos, kitos tarptautinės organizacijos arba Europos Sąjungos institucijos prašymą ar kreipimąsi ir toks turto perdavimas būtinas siekiant užtikrinti humanitarinės pagalbos teikimą.
102. Su turto perdavimu susijusius klausimus svarsto ir rekomendacijas turto valdytojui teikia institucijos Komisija. Komisija taip pat gali svarstyti ir teikti turto valdytojui rekomendacijas dėl konkretaus turto priskyrimo turtui, kuris gali būti skirtas vystomojo bendradarbiavimo veiklai vykdyti ar humanitarinei pagalbai teikti.
103. Jeigu Komisija priima sprendimą rekomenduoti turto valdytojui perduoti valstybės nekilnojamąjį turtą arba kilnojamąjį ilgalaikį materialųjį turtą, kurio likutinė vertė, įskaitant nusidėvėjimą ir nuvertėjimą, didesnė negu 30 tūkst. eurų, institucija inicijuoja atitinkamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto parengimą ir pateikimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
104. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ar turto valdytojo sprendimo dėl turto, skirto vystomojo bendradarbiavimo veiklai vykdyti ar humanitarinei pagalbai teikti, perdavimo projektas turi būti suderintas su:
104.1. turtą perduodančios institucijos steigėju (išskyrus institucijas, kurių steigėjas yra Lietuvos Respublikos Seimas ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė) arba institucija, įgaliota atlikti steigėjo funkcijas;
105. Prie teikiamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto ar valstybės turto valdytojo sprendimo dėl valstybės turto perdavimo vystomojo bendradarbiavimo veiklai vykdyti ar humanitarinei pagalbai teikti projekto turi būti pridėta:
105.1. tarptautinės organizacijos, kitos šalies valstybės ar savivaldybės institucijos arba viešojo juridinio asmens motyvuotas prašymas perduoti valstybės nekilnojamąjį turtą ar kilnojamąjį ilgalaikį materialųjį turtą arba trumpalaikį turtą ar kreipimasis suteikti humanitarinę pagalbą;
105.3. perduodant kilnojamąjį ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą – perduodamo turto sąrašas, patvirtintas institucijos, valdančios turtą patikėjimo teise, vadovo; šis sąrašas turi būti įformintas kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ar turto valdytojo sprendimo priedas ir jame turi būti nurodyta:
105.5. perduodant nekilnojamąjį turtą – nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko informaciniai išrašai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų kopijos, jeigu perduodamas nekilnojamasis daiktas;
106. Turto valdytojas ar jo įgaliotas asmuo ir perduodamo turto gavėjas ar įgaliotas asmuo per 15 darbo dienų nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo arba turto valdytojo sprendimo pasirašymo pasirašo valstybės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, skirto vystomojo bendradarbiavimo veiklai vykdyti ar humanitarinei pagalbai teikti, perdavimo–priėmimo aktą.
107. Užsienio reikalų ministerija, vykdydama valstybės turto, skirto vystomojo bendradarbiavimo veiklai vykdyti ir humanitarinei pagalbai teikti, perdavimo tvarkos įgyvendinimo priežiūrą, renka ir kaupia informaciją apie institucijų perduotą turtą (turtą perdavusi institucija, turtą gavęs subjektas, turto vertė, perdavimo data).
VIII SKYRIUS
VISUOMENĖS INFORMAVIMAS APIE VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO VEIKLĄ IR HUMANITARINĖS PAGALBOS TEIKIMĄ
108. Institucijos informaciją apie vystomojo bendradarbiavimo veiklą ir humanitarinės pagalbos teikimą skelbia savo interneto svetainėse, taip pat gali skelbti ir kitose visuomenės informavimo priemonėse.
109. Institucijos, teikiančios dvišalę paramą vystymuisi Aprašo III ir IV skyriuose nustatyta tvarka, informaciją apie įgyvendinamą projektą viešai skelbia tik po sutarties pasirašymo.
110. Teikiant dvišalę paramą vystymuisi Aprašo III ir IV skyriuose nustatyta tvarka, sutartyje turi būti nurodyta, kad projekto vykdytojas informaciją apie vykdomus projektus po sutarties pasirašymo skelbia savo interneto svetainėse (jeigu yra), taip pat, jeigu yra galimybė, viešina kitose visuomenės informavimo priemonėse ir kitais būdais užtikrina institucijos matomumą projekte.
111. Komisijos sprendimu informacija apie paramos demokratijai projektų paraiškas, koncepcijas, veiklas, vykdytojus ir lėšas, kurios paviešinimas galėtų turėti neigiamos įtakos jų vykdymui ar vykdytojams, taip pat galėtų sukelti nepageidaujamų pasekmių juos įgyvendinus, neskelbiama.
112. Institucijos, vykdančios vystomojo bendradarbiavimo veiklą ir (arba) teikiančios humanitarinę pagalbą, iki kiekvienų metų sausio 31 d. Užsienio reikalų ministerijai pateikia informaciją apie praėjusiais kalendoriniais metais suteiktą paramą vystymuisi ir (arba) humanitarinę pagalbą, įskaitant informaciją apie perduotą turtą.
Priedo pakeitimai:
TAR pastaba. Šiuo nutarimu nauja redakcija išdėstyto Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo ir humanitarinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo nuostatos iki šio nutarimo įsigaliojimo pradėtiems ir nebaigtiems vykdyti vystomojo bendradarbiavimo projektams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja jų įgyvendinimo sutarčių nuostatoms.
Nr. 129, 2017-02-22, paskelbta TAR 2017-03-01, i. k. 2017-03408
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 58, 2015-01-28, paskelbta TAR 2015-02-01, i. k. 2015-01374
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 129, 2017-02-22, paskelbta TAR 2017-03-01, i. k. 2017-03408
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo