PATVIRTINTA

Prienų rajono savivaldybės tarybos

2021 m. kovo 25 d.

sprendimu Nr. T3-71

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2021–2025 M. BENDRASIS PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokyklų tinklas Prienų rajono savivaldybėje 2016–2020 metais buvo tvarkomas vadovaujantis:

1.1. Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 m. bendruoju planu, patvirtintu Prienų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T3-124;

1.2. Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimais:

1.2.1. 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. T3-61 „Dėl Prienų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. T3-124 „Dėl Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 m. bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“;

1.2.2. 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. T3-62 „Dėl sutikimo reorganizuoti Prienų r. Naujosios Ūtos pagrindinę mokyklą“;

1.2.3. 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T3-142 „Dėl Prienų r. Naujosios Ūtos pagrindinės mokyklos reorganizavimo, Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos ir Prienų r. Naujosios Ūtos pagrindinės mokyklos reorganizavimo sąlygų aprašo bei Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos nuostatų patvirtinimo“.

2. Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 metais tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą už protingą, savivaldybei pakeliamą kainą.

II SKYRIUS

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS IKI

2020 M. BENDROJO PLANO PAGRINDINIŲ REZULTATŲ RODIKLIŲ ĮVERTINIMAS

3. Vykdant Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos iki 2020 m. bendrojo plano įgyvendinimo stebėseną ir vertinant jo rezultatus, buvo analizuojami šiame plane numatyti tikslų ir uždavinių pagrindinių rezultatų rodikliai: pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo įgijimas, kurso kartojimas, pedagoginės ir specialiosios pedagoginės pagalbos teikimas, pedagoginio personalo kokybinė sudėtis, vienam pedagogo etatiniam vienetui tenkančių besimokančiųjų skaičius ir vidutinis mokinių skaičius klasės komplekte (bendras, mieste ir kaime) (žr. 1 priedą).

4. Atlikus analizę nustatyta, kad planuotą būklę labiausiai atitinka mokinių kurso kartojimo, vidutinio mokinių skaičiaus klasės komplekte rodikliai.

5. Geresni, negu buvo planuoti, yra pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo įgijimo, pagalbos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, vienam pedagogo etatiniam vienetui tenkančių besimokančiųjų skaičiaus rodikliai.

6. Prastesnis, negu buvo planuotas, yra pedagoginio personalo kokybinės sudėties rodiklis.

III SKYRIUS

ESAMOS ŠVIETIMO BŪKLĖS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE ANALIZĖ IR PROGNOZĖS

7. Prienų rajono švietimo būklės bei jos kaitos analizė, vertinimas ir prognozavimas atlikti analizuojant aktualius švietimo konteksto, indėlio, proceso ir rezultato rodiklius.

8. Švietimo konteksto rodikliai (parodo išorines sąlygas ir reikmes, darančias poveikį švietimo sistemos procesams):

8.1. Švietimo aplinka:

8.1.1. gyventojų skaičiaus pokytis. Bendras Prienų rajono savivaldybės gyventojų skaičius nuo 2015 m. iki 2020 m. sumažėjo 2375 žmonėmis. 0–15 metų gyventojų skaičius per tą patį laikotarpį sumažėjo 408 (žr. 1 pav.).

1 pav. Gyventojų skaičiaus pokytis Prienų r. sav. 2015–2020 m. (šaltinis – https://osp.stat.gov.lt/)

Vertėtų atkreipti dėmesį, kad gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija yra panaši ir miesto, ir kaimo vietovėje: nuo 2015 m. iki 2020 m. mieste sumažėjo 1423, o kaime – 952 gyventojais, atitinkamai – 8 proc. ir 9 proc. (žr. 2 pav.).

2 pav. Miesto ir kaimo gyventojų skaičiaus pokytis Prienų r. sav. 2015–2020 m. (šaltinis – https://osp.stat.gov.lt/)

Mokinių skaičius yra tiesiogiai susijęs su gyventojų skaičiaus kaita, kurią lemia natūralus gyventojų prieaugio mažėjimas, vidinė migracija, emigracija ir kt. priežastys. Šios tendencijos turi poveikį mokyklų tinklo situacijai. Atsižvelgiant į panašią, nuo vietovės nepriklausančią Prienų rajono savivaldybės gyventojų mažėjimo tendenciją, galima daryti išvadą, kad nėra poreikio keisti mokyklų tinklą išskirtinai mieste arba kaime, išlieka poreikis išlaikyti turimą ar daugmaž panašų mokyklų tinklą.

8.1.2. bendrojo ugdymo mokyklų skaičius pagal įstaigų tipus. 2020–2021 mokslo metais Prienų rajono savivaldybėje yra 11 bendrojo ugdymo mokyklų (4 gimnazijos, 6 pagrindinės ir 1 progimnazija), 4 neformaliojo švietimo mokyklos (3 meno ir 1 sporto), 3 lopšeliai-darželiai ir 1 švietimo pagalbos įstaiga. Įgyvendinant Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 m. bendrąjį planą, patvirtintą Prienų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T3-124, buvo vadovaujamasi numatytomis principinėmis nuostatomis: vykdyti nuolatinę švietimo būklės stebėseną ir jos kontekste vertinti, planuoti bei įgyvendinti mokyklų tinklo pokyčius, siekti, jog kiekvienoje Prienų rajono seniūnijoje būtų bent po vieną mokyklą, atsiradus poreikiui, kiekvienos mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ar struktūrinio pertvarkymo klausimą spręsti individualiai. Kaip ir buvo numatyta 2016–2020 m. bendrajame plane, iki 2020 m. Prienų rajono savivaldybėje yra išlaikytas esamas bendrojo ugdymo mokyklų tinklas: 4 gimnazijos, 7 pagrindinės mokyklos ir 1 progimnazija, t. y. ne mažiau kaip po vieną mokyklą kiekvienoje seniūnijoje. 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. T3-62 „Dėl sutikimo reorganizuoti Prienų r. Naujosios Ūtos pagrindinę mokyklą“ Prienų rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. reorganizuoti Prienų r. Naujosios Ūtos pagrindinę mokyklą, prijungiant ją prie Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos.

8.1.3. mokinių (vaikų) skaičiaus pagal švietimo įstaigų vykdomas ugdymo programas pokytis. Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 m. bendrojo plano įgyvendinimo laikotarpiu mažėjo tiek bendras mokinių skaičius, tiek ir skaičius pagal atskiras ugdymo programas, išskyrus pradinio ugdymo ir socialinių įgūdžių ugdymo programą. Apibendrinti duomenys pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė. Mokinių skaičiaus pagal švietimo įstaigų vykdomas ugdymo programas pokytis (šaltinis – Prienų r. sav. administracijos kiekvienų metų rugsėjo 1 d. duomenys)

Ugdymo programos	Mokslo metai					Pokytis per 5-erius metus
Ugdymo programos	2016–2017	2017–2018	2018–2019	2019–2020	2020–2021	Pokytis per 5-erius metus
Priešmokyklinio ugdymo programa	196	214	237	211	217	+21
Pradinio ugdymo programa (1–4 kl.)	825	823	856	869	878	+53
Pagrindinio ugdymo programa (5–10 kl.)	1447	1391	1344	1304	1288	-219
Vidurinio ugdymo programa (11–12, III–IV gimn. kl.)	365	331	326	318	314	-51
Soc. įgūdžių ugdymo programa	12	15	18	20	18	+6
Iš viso	2845	2774	2781	2722	2715	-130

Analizuojant mokinių skaičiaus pokyčio pagal švietimo įstaigų vykdomas ugdymo programas prognozę dažniausiai pastebima nežymi mokinių skaičiaus didėjimo tendencija, būdinga visoms ugdymo programoms (žr. 2 lentelę), šis skaičius iki 2025 m. turėtų padidėti maždaug 3 proc.

2 lentelė. Mokinių skaičiaus prognozės (šaltinis – bendrojo ugdymo mokyklų pateikti duomenys)

Ugdymo programos	Mokslo metai					Pokytis per 5-erius metus
Ugdymo programos	2020–2021	2021–2022	2022–2023	2023–2024	2024–2025	Pokytis per 5-erius metus
Priešmokyklinio ugdymo programa	203	213	205	197	205	+2
Pradinio ugdymo programa (1–4 kl.)	878	892	913	894	890	+12
Pagrindinio ugdymo programa (5–10 kl.)	1288	1318	1318	1362	1349	+61
Vidurinio ugdymo programa (III–IV gimn. kl.)	313	315	324	321	316	+3
Soc. įgūdžių ugdymo programa	18	15	18	15	16	-1
Iš viso	2700	2753	2778	2789	2776	+76

Mokinių skaičiaus tendencija 2021–2025 m. atskirose mokyklose taip pat išlieka pakankamai stabili (pateikiamas bendras priešmokyklinio ugdymo grupių ir 1–12 (IV gimn.) klasių mokinių skaičius; „Revuonos“ pagrindinėje mokykloje – ir Specialiojo ugdymo skyriaus mokinių skaičius) (žr. 3 lentelę).

3 lentelė. Mokinių skaičiaus prognozės pagal atskiras mokyklas (šaltinis – bendrojo ugdymo mokyklų pateikti duomenys)

Mokykla	Mokslo metai
Mokykla	2020–2021	2021–2022	2022–2023	2023–2024	2024–2025
„Žiburio“ gimnazija	417	418	418	427	430
Jiezno gimnazija	185	191	198	198	198
Stakliškių gimnazija	184	179	181	182	184
Veiverių Tomo Žilinsko gimnazija	317	319	298	299	300
„Ąžuolo“ progimnazija	704	724	742	747	739
„Revuonos“ pagrindinė mokykla	320	323	323	319	318
Balbieriškio pagrindinė mokykla	133	134	127	124	125
Išlaužo pagrindinė mokykla	143	156	163	156	150
Pakuonio pagrindinė mokykla	84	90	101	112	117
Skriaudžių pagrindinė mokykla	146	155	160	166	153
Šilavoto pagrindinė mokykla	67	64	67	59	62
Iš viso	2700	2753	2778	2789	2776

8.1.4. pagal privalomojo ugdymo programas nesimokančių 6–16 metų vaikų skaičius. Nesimokančiųjų pagal privalomojo ugdymo programas mokinių skaičius 2016–2020 m. kito nežymiai, tokių mokinių dalis buvo nuo 5 iki 8,5 proc. bendro mokinių skaičiaus. Mokinių nesimokymo pagal privalomojo ugdymo programas priežasčių analizė pagrindžia gyventojų išorinės ir vidinės migracijos įtaką bendram mokinių skaičiui savivaldybėje, ši tendencija išlieka pakankamai stabili (žr. 4 lentelę).

4 lentelė. Nesimokančiųjų pagal privalomojo ugdymo programas skaičius ir priežastys (šaltinis – Prienų r. sav. administracijos duomenys)

Nesimokymo priežastys	Metai
Nesimokymo priežastys	2016	2017	2018	2019	2020
Išvykimas į užsienį	144	116	109	120	108
Gyvenamosios vietos keitimas	13	14	14	10	0
Kitos priežastys	1	0	1	0	12
Bendras nesimokančiųjų skaičius	158	130	124	130	120

8.1.5. gimusių vaikų skaičius savivaldybėje. 3 pav. pateikti duomenys atskleidžia gimstamumo tendencijas, turinčias įtakos mokinių skaičiaus prognozėms iki 2026 metų.

3 pav. Bendras vaikų gimstamumas Prienų r. sav. 2015–2020 m. (šaltinis – https://osp.stat.gov.lt).

Panašią, kaip ir gimstamumo, tendenciją, t. y. mažėjančią, atskleidžia ir natūralios gyventojų kaitos Prienų r. savivaldybėje duomenys: 2015 m. – -275, 2016 m. – -249, 2017 m. – -274, 2018 m. – -299, 2019 m. – -276, 2020 m. – -366.

9. Indėlio į švietimą rodikliai (parodo pastangas ir (arba) išteklius, reikalingus švietimo sistemai veikti ir tikslams pasiekti):

9.1. Besimokančiųjų charakteristikos:

9.1.2. mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą, dalis. Vienas iš socialinio ekonominio švietimo konteksto rodiklių yra nemokamai maitinamų mokinių dalis. Pastaraisiais metais ji sudarė: 2016 m. – 42,5 proc. besimokančių mokinių (1127 mokiniai); 2017 m. – 37,6 proc. (962 mokiniai); 2018 m. – 34,8 (886 mokiniai); 2019 m. – 31,8 proc. (879 mokiniai); 2020 m. – 35,99 proc. (975 mokiniai; priešmokyklinukams ir pirmokams maitinimas skirtas visiems, t. y. 100 proc.).

Nors nemokamai maitinamų mokinių dalis ir skaičius mažėja, Prienų r. savivaldybė išlieka tarp trečdalio Lietuvos savivaldybių, kuriose būklė pagal šį rodiklį yra vidutinė.

9.1.3. į mokyklą pavežamų mokinių dalis. Analizuojamu penkerių metų laikotarpiu į mokyklą vežiojamų mokinių dalis išlieka stabili, didesnė nei bendras didžiųjų kaimiškųjų savivaldybių vidurkis (žr. 5 lentelę).

5 lentelė. Į mokyklą vežiojamų mokinių skaičius ir jų dalis, proc. (šaltinis – https://www.svis.smm.lt)

Metai	Vežiojamų mokinių skaičius	Vežiojamų mokinių dalis, proc.	Vežiojamų mokinių dalis proc. didžiosiose kaimiškose savivaldybėse
2016 m.	1152	41,5	33,6
2017 m.	1048	39,6	33,9
2018 m.	1035	40,4	33,9
2019 m.	1026	40,3	34,2
2020 m.	1052	38,7	nėra duomenų

9.2. Personalo charakteristikos:

9.2.1. vidutinis pedagoginio personalo amžius. Vidutinis mokytojų amžius Prienų r. savivaldybės mokyklose yra 51,16 (2018 m. duomenimis) metų, bendras visų Lietuvos savivaldybių mokytojų amžiaus vidurkis šiek tiek mažesnis – 49,66. Analizuojant mokytojų pasiskirstymą pagal atskiras amžiaus dalis, galima pastebėti, kad didžiausia mokytojų dalis atstovauja 50 metų ir vyresnių grupei, mažiausia – iki 30 metų grupei (žr. 6 lentelę).

6 lentelė. Mokytojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes (šaltinis – Prienų r. sav. administracijos duomenys)

Metai

Mokytojų dalis pagal amžių, proc.

iki 30 metų

30–39 metų

40–49 metų

50 metų ir vyresni

2016

2,5

16,7

22,9

57,9

2017

1,3

16,4

23,3

2018

1,1

14,7

21,2

2019

1,7

15,4.

22,1

60,7

2020

2,3

13,0

24,0

60,7

9.2.2. pedagoginio personalo pasiskirstymas pagal kvalifikacines kategorijas. Aukštos kvalifikacijos (turinčių metodininko ir eksperto kvalifikacines kategorijas) mokytojų dalis (proc.) analizuojamu 2016–2020 m. laikotarpiu kito nežymiai, pastaruosius trejus metus ji šiek tiek mažesnė nei didžiųjų kaimiškųjų savivaldybių. Išliko tendencija, kad kaimo vietovėje esančiose mokyklose aukštos kvalifikacijos mokytojų yra žymiai mažiau (žr. 7 lentelę).

7 lentelė. Pedagoginio personalo pasiskirstymas pagal kvalifikacines kategorijas (šaltinis – https://www.svis.smm.lt)

Metai

Aukštos kvalifikacijos mokytojų dalis (proc.)

Kaime

Mieste

Iš viso Prienų r. savivaldybėje

Iš viso didžiosiose kaimiškose savivaldybėse

2016

30,7

49,7

41,5

38,49

2017

32,9

50,9

43,6

40,05

2018

30,0

50,7

40,8

41,70

2019

28,2

50,0

39,1

42,91

2020

32,5

52,4

42,0

43,88

9.3. Materialieji ir finansiniai ištekliai:

9.3.1. savivaldybės biudžeto išlaidų švietimui dalis. Analizuojamu laikotarpiu formaliajam ir neformaliajam švietimui skiriamos savivaldybės biudžeto lėšos ir toliau didėjo, tačiau jų dalis procentais – ir toliau mažėjo (žr. 8 lentelę).

8 lentelė. Švietimui tenkanti savivaldybės biudžeto lėšų dalis (šaltinis – Prienų r. sav. administracijos duomenys)

Lėšų dalis	Metai
Lėšų dalis	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.
Eurais	9 984 600	10 347 200	10 897 800	12 194 100	13 404 300
Procentais	41,6	40,1	36,9	35,6	34,7

9.3.2. vidutinės vienam mokiniui tekusios mokymo lėšos. Prienų r. savivaldybėje vidutinės vienam mokiniui tenkančios mokymo lėšos yra didesnės nei šalies didžiųjų kaimiškųjų savivaldybių: Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenimis, 2019 m. vidutinės mokymo lėšos mūsų savivaldybėje buvo 2430 Eur, didžiosiose kaimiškose savivaldybėse – 1744 Eur.

9.3.3. mokyklos patalpų plotas, tenkantis vienam mokiniui. Analizuojant duomenis pastebima tendencija, kad patalpų plotas, tenkantis vienam mokiniui, 2016–2020 m. kaime esančiose mokyklose mažėjo, mieste esančiose mokyklose išliko daugmaž toks pats (žr. 9 lentelę). Šalies kontekste Prienų r. savivaldybės rodiklis yra tarp trečdalio vidutiniškai įvertintų rodiklių.

9 lentelė. Mokyklos patalpų plotas, tenkantis vienam mokiniui (šaltinis – https://www.svis.smm.lt)

Metai	Mokyklos patalpų plotas, tenkantis vienam mokiniui (kv. m)
2017	23,31	12,44	16,77	15,74
2018	22,84	12,35	16,59	15,95
2019	22,45	12,85	16,86	15,96

Metai

Mokyklos patalpų plotas, tenkantis vienam mokiniui (kv. m)

Kaime

Mieste

Iš viso

Didžiosiose kaimiškose savivaldybėse iš viso

2016

24,10

12,55

17,10

15,61

2017

23,31

12,44

16,77

15,74

2018

22,84

12,35

16,59

15,95

2019

22,45

12,85

16,86

15,96

Mokymosi patalpų plotas, tenkantis vienam mokiniui, analizuojamu laikotarpiu šiek tiek mažėjo, be to, šis rodiklis yra šiek tiek geresnis nei didžiųjų kaimiškųjų savivaldybių bendras rodiklis (nors ir pagal šį rodiklį šalies kontekste Prienų r. savivaldybė yra tarp trečdalio vidutiniškai įvertintų savivaldybių) (žr. 10 lentelę).

10 lentelė. Mokymosi patalpų plotas, tenkantis vienam mokiniui (šaltinis – https://www.svis.smm.lt)

Metai

Mokymosi patalpų plotas, tenkantis vienam mokiniui (kv. m)

Kaime

Mieste

Iš viso

Didžiosiose kaimiškose savivaldybėse iš viso

2016

7,86

4,78

5,98

5,65

2017

6,57

4,97

5,61

5,75

2018

6,34

4,94

5,50

5,84

2019

6,19

5,4

5,58

5,85

Jeigu lygintume vienam mokiniui tenkantį patalpų plotą pagal vietovę, kurioje yra mokykla, pastebėtume akivaizdų skirtumą tarp didžiųjų kaimiškų savivaldybių kaimo ir miesto vietovėje esančių mokyklų, pvz., 2019 m. savivaldybių plotas, tenkantis vienam mokiniui, kaimo mokyklose yra 8,02, miesto mokyklose – 5,09, skirtumas – apie 3 kv. m, t. y. daugiau mokinių koncentruojasi mieste. Prienų r. savivaldybėje šis rodiklis panašus ir kaime, ir mieste, todėl galima daryti išvadą apie tolygų mokinių pasiskirstymą ir pakankamai efektyviai tvarkomą mokyklų tinklą.

9.3.4. Bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių laboratorijas, dalis, proc. Prienų rajone tokių mokyklų yra 55 proc. (6 mokyklos iš 11), rodiklio įvertis yra didesnis nei šalies (bendras šalies vidurkis – 38,4 proc.).

10. Švietimo procesų rodikliai (parodo priežastiniais ryšiais susijusių švietimo sistemos pokyčių eigą):

10.1. Mokymas ir mokymasis:

10.1.1. mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, dalis. Bendrųjų klasių mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, procentinė dalis 2016–2020 m. metais kito nežymiai: 2016 m. jų buvo 12,16 proc.; 2017 m. – 13,57 proc., 2018 m. – 12,87 proc.; 2019 m. – 12,21 proc., rodiklio įvertis panašus į didžiųjų kaimiškų savivaldybių (žr. 11 lentelę).

11 lentelė. Bendrųjų klasių mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių (šaltinis – https://www.svis.smm.lt)

Metai	Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, dalis, proc.	Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičius	Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, dalis didžiosiose kaimiškose savivaldybėse
2016	11,8	315	12,24
2017	12,23	317	12,48
2018	8,8	309	12,55
2019	13,3	356	12,82
2020	10,35	298	nėra duomenų

10.1.2. 1–5 metų vaikų, ugdomų švietimo įstaigose, dalis lyginant su bendru to amžiaus vaikų skaičiumi. Analizuojamu laikotarpiu buvo didinama ikimokyklinio amžiaus vaikų institucinio ugdymo aprėptis steigiant naujas grupes, nuo 2016 iki 2020 m. grupių skaičius padidėjo 9 grupėmis (nuo 36 iki 45): 5 mieste ir 4 kaime. Bendras ikimokyklinio ugdymo grupes lankančių vaikų skaičius, 2020 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, lyginant su 2016 m., padidėjo 114 vaikų. Bendras vietų skaičius rajono švietimo įstaigų ikimokyklinio ugdymo grupėse 2019–2020 metais buvo nežymiai didesnis nei ugdomų vaikų skaičius (100 vaikų tenka 104 vietos), todėl galima prieiti prie išvados, kad šiuo metu yra suformuotas paklausą atitinkantis ikimokyklinio ugdymo paslaugų tinklas.

10.1.3. neformaliojo švietimo galimybėmis mokykloje ir kitur besinaudojančių mokinių dalis, lyginant su bendru mokinių skaičiumi. Neformaliojo švietimo galimybėmis mokykloje ir kitur besinaudojančių mokinių dalis buvo auganti, ypač dalyvaujančiųjų NVŠ programose, finansuojamose ES lėšomis. Pagal šį rodiklį Prienų r. savivaldybė yra tarp trečdalio geriausiai įvertintų Lietuvos savivaldybių (žr. 12 lentelę).

12 lentelė. Neformaliojo švietimo galimybėmis mokykloje ir kitur besinaudojančių mokinių dalis, proc. (šaltinis – Mokinių registro duomenys)

Metai	Būrelius mokyklose lankančių mokinių dalis	NVŠ programas lankančių mokinių dalis	FŠPU programas meno, muzikos ir sporto mokyklose lankančių mokinių dalis
2017 m.	63	32	27
2018 m.	62	33	28
2019 m.	69	28	28
2020 m.	57	33	24

10.2. Ugdymo procesų organizavimas ir valdymas:

10.2.1. vidutinis mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklų klasės komplekte ar grupėje. Analizuojamu laikotarpiu vidutinis klasės komplekto dydis miesto mokyklose nežymiai mažėjo, kaimo mokyklose – nežymiai didėjo (žr. 13 lentelę), šis rodiklis beveik atitinka planuotąjį Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 m. bendrajame plane (žr. 1 priedą).

13 lentelė. Vidutinio mokinių skaičiaus klasės komplekte pokytis (šaltinis – Prienų r. sav. administracijos duomenys)

Metai	Klasės komplektas
Metai	Kaime	Mieste	Iš viso savivaldybėje
2016	13,1	22,8	17,6
2017	13,01	22,1	17,2
2018	13,3	21,5	17,1
2019	12,9	19,6	16,1
2020	13,6	20,3	16,8

Per pastaruosius trejus metus kai kuriuose klasių komplektuose mokinių skaičius yra mažesnis negu Tinklo kūrimo taisyklėse nustatytas mažiausias mokinių skaičius, todėl negaunami maksimaliai galimi asignavimai mokytojams: 2018–2019 m. m. – 98422 Eur; 2019–2020 m. m. – 74909 Eur; 2020–2021 m. m. – 69354 Eur (žr. 2 priedą).

10.2.2. vienam pedagogo etatiniam vienetui tenkančių mokinių skaičius. 2016–2019 m. šis rodiklis prastėjo, pagal jį Prienų r. savivaldybė yra tarp trečdalio prasčiausiai įvertintų šalies savivaldybių, 2020 m. pastebimas rodiklio gerėjimas (žr. 14 lentelę).

14 lentelė. Vienam pedagogo etatiniam vienetui tenkančių mokinių skaičius (šaltinis – https://www.svis.smm.lt)

Metai	Vienam pedagogo etatiniam vienetui tenkančių mokinių skaičius, vnt.
Metai	Kaime	Mieste	Iš viso savivaldybėje	Iš viso šalyje
2016	7,30	10,72	9,52	11,33
2017	7,57	10,63	9,56	11,50
2018	7,30	11,03	9,49	11,66
2019	7,31	10,67	9,35	11,78
2020	nėra duomenų	nėra duomenų	10,25	nėra duomenų

10.2.3. vienam mokyklos administracijos etatiniam vienetui tenkančių mokinių skaičius. Analizuojant 2016 ir 2019 m. rodiklių pokyčius pastebima, kad kaimo vietovėje esančiose mokyklose vienam administracijos etatiniam vienetui tenkančių mokinių skaičius didėjo, mieste esančiose mokyklose atvirkščiai – mažėjo. Šio rodiklio įvertis yra mažesnis nei didžiųjų kaimiškųjų savivaldybių (žr. 15 lentelę).

15 lentelė. Vienam administracijos etatiniam vienetui tenkančio mokinių skaičiaus pokytis (šaltinis – https://www.svis.smm.lt)

Metai	Vienam administracijos etatiniam vienetui tenkančių mokinių skaičius
Metai	Kaime	Mieste	Iš viso savivaldybėje	Iš viso didžiosiose kaimiškose savivaldybėse
2016	66,53	154,17	101,89	107,0
2019	83,37	150,45	114,05	120,06

10.2.4. švietimo pagalbos specialistų, tenkančių 100-ui mokinių, skaičius. Švietimo pagalbos specialistų, tenkančių 100-ui mokinių, skaičiaus rodiklis kaimo vietovėje esančiose mokyklose šiek tiek prastėjo, mieste esančiose mokyklose – gerėjo (žr. 16 lentelę). Bendras Prienų r. savivaldybės rodiklis yra geresnis nei bendras didžiųjų kaimiškųjų savivaldybių vidurkis. Iki 2019 m. Prienų r. savivaldybė buvo tarp trečdalio geriausiai įvertintų, nuo 2020 m. – tarp trečdalio vidutiniškai įvertintų šalies savivaldybių.

16 lentelė. Švietimo pagalbos specialistų, tenkančių 100-ui mokinių, skaičiaus pokytis (šaltinis – https://www.svis.smm.lt)

Metai	Švietimo pagalbos specialistų, tenkančių 100-ui mokinių, skaičius
Metai	Kaimas	Miestas	Iš viso savivaldybėje	Iš viso didžiosiose kaimiškose savivaldybėse
2016	1,26	0,81	0,99	0,80
2019	1,06	0,86	0,94	0,82

10.2.5. 1–8 klasių mokinių, besimokančių jungtinėse klasėse, dalis. 2017–2019 m. mokinių, besimokančių jungtinėse klasėse, dalis didėjo: 2017 m. ji buvo 8,5 proc., 2018 m. – 8,99 proc., 2019 m. – 9,1 proc. Minėtu laikotarpiu pagal šį rodiklį Prienų r. savivaldybė yra tarp trečdalio prasčiausiai įvertintų šalies savivaldybių.

11. Švietimo rezultatų rodikliai (parodo būvį pasibaigus tam tikram švietimo proceso etapui arba švietimo sukurtą produktą):

11.1. Švietimo rezultatas:

11.1.1. pagrindinį išsilavinimą įgijusių asmenų dalis. Tinklo plano įgyvendinimo laikotarpiu pagerėjo pagrindinį išsilavinimą įgijusių asmenų rodiklis: 2016 m. buvo 96,5 proc., 2020 m. – 98,6 proc. nuo bendro 10 klasės mokinių, 2019–2020 m. m. besimokiusių pagal bendrąsias ir pritaikytas programas skaičiaus (bendras mokinių skaičius – 207, pagrindinį išsilavinimą įgijo 204 mokiniai).

11.1.2. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP) bent pagrindinį pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis. Analizuojamu laikotarpiu šis rodiklis prastėjo: 2017 m. bent pagrindinį pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis buvo 54,8 proc., 2018 m. – 55,3 proc., 2019 m. – 47,3 proc., 2020 m. – 44,7 proc.

11.1.3. vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų dalis. 2016–2020 m. pagerėjo vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų rodiklis: 2016 m. buvo 99 proc., 2020 m. – 100 proc. nuo bendro 12 (IV gimn.) klasės mokinių, 2019–2020 m. m. besimokiusių pagal bendrąsias ir pritaikytas programas skaičiaus (vidurinį išsilavinimą įgijo 149 mokiniai).

11.1.4. apibendrintas valstybinių brandos egzaminų rodiklis.

Analizuojamu laikotarpiu pagal apibendrintą valstybinių brandos egzaminų rodiklį Prienų r. savivaldybė kasmet patenka tarp trečdalio vidutiniškai įvertintų šalies savivaldybių rodiklių. Šio rodiklio pokytis Prienų r. savivaldybėje neturi aiškios tendencijos, jis kinta nenuosekliai (žr. 4 pav.)

4 pav. Apibendrinto brandos egzaminų rodiklio pokytis (šaltinis – https://www.svis.smm.lt)

11.1.5. mokinių, kartojančių kursą, dalis. 2016–2020 m. mokinių, kartojančių kursą, rodiklis (procentinė dalis nuo bendro mokinių skaičiaus) palaipsniui gerėjo: 0,4 proc. 2016 m., 0,5 proc. 2017 m., 0,4 proc. 2018 m., 0,3 proc. 2019 m. ir 0,2 proc. 2020 m.

11.2. Švietimo pasekmės:

11.2.1. baigusių ir tais pačiais metais tęsiančių mokymąsi pagal aukštesnio lygmens programą mokinių dalis. Lyginant Prienų r. savivaldybės situaciją 2015 ir 2018 m., šis rodiklis sumažėjo nežymiai (1,6 proc.), tačiau 2018 m. jis yra prastesnis nei didžiųjų kaimiškųjų savivaldybių vidurkis (žr. 17 lentelę).

17 lentelė. Baigusių ir tais pačiais metais tęsiančių mokymąsi pagal aukštesnio lygmens programą mokinių dalis (šaltinis – https://www.svis.smm.lt)

Metai	Mokinių dalis, proc.
Metai	Prienų r. sav.	Didžiosiose kaimiškose savivaldybėse
2015	94,2	89,4
2018	92,6	97

12. Mokyklų tinklo efektyvumas. Mokyklų tinklo efektyvumas vertintas pagal šiuos kriterijus: mokyklų dydis; vienam mokiniui tenkantis patalpų plotas (kv. m.); nepilnų 9–10 klasių komplektų dalis (proc.); jungtinių komplektų 1–8 klasėse dalis (proc.); vieno mokinio išlaikymo kaina (Eur):

12.1. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užsakymu parengtame Rekomendacijų pakete dėl mokyklų tinklo pertvarkos (2018) rekomenduojama planuojant mokyklų tinklo pertvarką pirmiausia vertinti mokinių skaičių mokykloje, atsižvelgiant į mokyklos tipą. Pagal šias rekomendacijas pagrindinės mokyklos tolesnio funkcionavimo klausimas turėtų būti svarstomas, kai mokinių skaičius mokykloje tendencingai mažėja ir 5–10 klasėse yra mažesnis nei 48 mokiniai, o 1–4 ir 5–10 klasėse kartu paėmus – mažesnis nei 80 mokinių. Atsižvelgiant į šias rekomendacijas, vertėtų išsamiau analizuoti dviejų mokyklų situaciją (žr. 3 priedą):

12.1.1. Pakuonio pagrindinėje mokykloje, 2021-01-01 duomenimis, 5–10 kl. yra 36 mokiniai, 1–10 kl. – 74 mokiniai). Analizuojant mokinių skaičiaus prognozę iki 2025 m., pastebima mokinių skaičiaus didėjimo tendencija;

12.1.2. Šilavoto pagrindinėje mokykloje, 2021-01-01 duomenimis, 5–10 kl. yra 37 mokiniai, 1–10 kl. – 56 mokiniai). Analizuojant mokinių skaičiaus prognozę iki 2025 m., išlieka mokinių skaičiaus mažėjimo tendencija;

12.2. vienam mokiniui tenkantis mokyklos patalpų plotas (kv. m.), 2019 m. ŠVIS duomenimis, beveik atitinka didžiųjų kaimiškų savivaldybių vidurkį (Prienų r. – 16,86 kv. m, bendras savivaldybių vidurkis – 15,96 kv. m). Vienam mokiniui tenkančio mokymosi patalpų ploto Prienų rajone rodiklis panašus ir kaime, ir mieste (6,19 kv. m ir 5,4 kv. m), jis geresnis nei didžiųjų kaimiškų savivaldybių (atitinkamai – 5,58 kv. m ir 5,85 kv. m), todėl galima daryti išvadą apie tolygų mokinių pasiskirstymą ir pakankamai efektyviai tvarkomą mokyklų tinklą;

12.3. 2020–2021 m. m. keturiuose klasių komplektuose (9, 10 klasė Pakuonio ir Šilavoto pagrindinėse mokyklose) mokinių skaičius yra mažesnis, negu nustatyta Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, todėl negaunamos visos galimos mokymo lėšos, reikalingos ugdymui finansuoti (žr. 2 priedą). Šilavoto pagrindinėje mokykloje nuo 2021–2022 m. 5–8 kl. koncentre prognozuojamas ir nepilnas jungtinis klasės komplektas. Siekiant didesnio mokyklų tinklo efektyvumo, nepilnos klasės neturėtų būti komplektuojamos;

12.4. bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 klasių komplektų, kurie yra jungtiniai, dalis (proc.) Prienų r. yra didesnė nei šalies (atitinkamai – 8,5 ir 5,2 proc.), siekiant didesnio mokyklų tinklo efektyvumo, ši dalis turėtų būti sumažinta;

12.5. vieno mokinio išlaikymo kaina (2019 m. ŠVIS duomenimis):

12.5.1. vienam mokiniui, besimokančiam pagal bendrojo ugdymo programas, tenkančios ūkio lėšos Prienų rajone yra didesnės nei šalies didžiosiose kaimiškose savivaldybėse (1207 Eur ir 918 Eur);

12.5.2. vienam mokiniui, besimokančiam pagal bendrojo ugdymo programas, tenkančios mokymo lėšos Prienų rajone yra didesnės nei šalies didžiosiose kaimiškose savivaldybėse (2430 Eur ir 1744 Eur).

IV SKYRIUS

PLANUOJAMOS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS PAGRINDIMAS

13. Bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka tęsiama, atsižvelgiant į Prienų rajono gyventojų ir mokinių skaičiaus pokyčius ir siekiant sudaryti sąlygas geros kokybės švietimui bei didinti jo prieinamumą už protingą, savivaldybei pakeliamą kainą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus atitinkantis mokyklų ir klasių komplektavimas užtikrintų maksimalų galimą valstybės skiriamą finansavimą bendrajam ugdymui, o tai padėtų gerinti švietimo rezultatus.

V SKYRIUS

ESAMOS ŠVIETIMO BŪKLĖS PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

14. Privalumai:

14.1. švietimo įstaigų tinklas buvo pertvarkomas atsižvelgiant tiek į kaimo, tiek į miesto mokinių poreikius, užtikrinant prieinamumą: 3 gimnazijos veikia kaime, 1 mieste; kiekvienoje seniūnijoje yra ne mažiau kaip po vieną mokyklą;

14.2. išplėtotas neformaliojo švietimo įstaigų tinklas: veikia 4 neformaliojo švietimo įstaigos. Padidėjo mokinių, besinaudojančių neformaliojo švietimo galimybėmis mokykloje ir kitur, dalis, ji yra didesnė nei panašiose savivaldybėse;

14.3. į mokyklas pavežami visi mokiniai, gyvenantys toliau kaip 3 km nuo mokyklos;

14.4. plėtojama švietimo pagalba: savivaldybėje veikia švietimo pagalbos tarnyba. Mokyklose teikiamos pagalbos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams būklės rodikliai viršija planuotus, visų mokyklų mokiniai turi sąlygas gauti pedagoginę ir specialiąją pedagoginę pagalbą;

14.5. iki 2019 m. Prienų r. savivaldybė buvo tarp trečdalio geriausiai įvertintų savivaldybių pagal švietimo pagalbos specialistų, tenkančių 100-ui mokinių, skaičių;

14.6. didėjo ikimokyklinio ugdymo grupių ir jas lankančių vaikų skaičius. Bendras vietų skaičius rajono švietimo įstaigų ikimokyklinio ugdymo grupėse yra nežymiai didesnis nei ugdomų vaikų skaičius, todėl galima prieiti prie išvados, kad šiuo metu yra suformuotas paklausą atitinkantis ikimokyklinio ugdymo paslaugų tinklas;

14.7. pagerėję mokyklos ir mokymosi patalpų ploto, tenkančio vienam mokiniui, rodikliai leidžia daryti išvadą apie tolygų mokinių pasiskirstymą mieste ir kaime bei gana efektyviai tvarkomą mokyklų tinklą;

14.8. analizuojamu laikotarpiu pagerėjo pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų, besimokiusių pagal bendrąsias ir pritaikytas programas, rodiklis;

14.9. analizuojamu laikotarpiu pagerėjo mokinių, kartojančių kursą, rodiklis;

14.10. pastebima nežymi mokinių skaičiaus didėjimo tendencija, būdinga beveik visoms ugdymo programoms.

15. Trūkumai:

15.1. nemaža 1–8 kl. mokinių dalis mokosi jungtinėse klasėse, pagal šį rodiklį Prienų r. savivaldybė yra tarp trečdalio prasčiausiai įvertintų šalies savivaldybių;

15.2. dviejose rajono gimnazijose pagal esamą mokinių skaičių galima komplektuoti po vieną III ir IV klasių komplektą. Paralelių klasių nebuvimas mažina ugdymo individualizavimo galimybes;

15.3. pagal vidutinį klasės komplekto dydį ir vienam pedagogo etatiniam vienetui tenkančių mokinių skaičių Prienų r. savivaldybė yra tarp trečdalio prasčiausiai įvertintų šalies savivaldybių;

15.4. Prienų r. savivaldybėje vidutinės vienam mokiniui tenkančios išlaikymo (ūkio ir mokymo) lėšos yra didesnės nei kitose šalies didžiosiose kaimiškose savivaldybėse;

15.5. aukštos kvalifikacijos (turinčių metodininko ir eksperto kvalifikacines kategorijas) mokytojų dalis kaimo vietovėje esančiose mokyklose yra mažesnė negu miesto mokyklose;

15.6. Prienų r. mokyklose dirba mažai mokytojų, priklausančių iki 30 metų amžiaus grupei.

VI SKYRIUS

PRIORITETAI IKI 2025 METŲ, STRATEGINIS TIKSLAS, UŽDAVINIAI

16. Prioritetai iki 2025 m.:

16.1. Švietimo paslaugų kokybė, sudarant visų Prienų rajono mokyklų mokiniams lygias galimybes ugdytis pagal savo poreikius ir gebėjimus.

16.2. Racionalus švietimo išteklių naudojimas.

17. Strateginis tikslas:

Sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės švietimą Prienų rajono savivaldybėje, sukuriant darniai veikiantį, nuolat atsinaujinantį, švietimo programų įvairovę ir prieinamumą užtikrinantį mokyklų tinklą už savivaldybei pakeliamą kainą.

18. Uždaviniai:

18.1. Pagal galimybes užtikrinti mokyklose ir klasėse mokinių skaičių, leidžiantį veiksmingiausiai įgyvendinti ugdymo tikslus.

18.2. Garantuoti ugdymo programų prieinamumą, organizuojant mokinių pavėžėjimą iki artimiausios atitinkamą ugdymo programą teikiančios mokyklos.

VII SKYRIUS

MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2021–2025 M. PRINCIPINĖS NUOSTATOS

19. Principinės nuostatos, kurių laikomasi įgyvendinant planuojamus mokyklų tinklo pokyčius 2021–2025 metais:

19.1. Vykdoma nuolatinė švietimo būklės stebėsena ir jos kontekste vertinami, planuojami bei įgyvendinami mokyklų tinklo pokyčiai.

19.2. Sudaromos sąlygos mokiniams pagal pradinio ir / ar priešmokyklinio ugdymo programą mokytis arčiau gyvenamosios vietos esančioje mokykloje ar jos skyriuje.

19.3. Atsiradus poreikiui, kiekvienos mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ar struktūrinio pertvarkymo klausimą Prienų rajono savivaldybės taryba sprendžia individualiai.

VIII SKYRIUS

MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS PAGRINDINIŲ REZULTATŲ RODIKLIAI IR NUMATOMAS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS VERTINIMAS

20. Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 m. bendrojo plano pagrindinių rezultatų rodikliai numatyti atsižvelgiant į Tikslo, pagal kurį numatyta racionaliau panaudoti turimus išteklius, užtikrinant savivaldybių mokyklų ugdymo kokybę ir prieinamumą, pasiekimo vertinimo kriterijus (pagal LR švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. V-72) (žr. 18 lentelę).

18 lentelė. Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 m. bendrojo plano pagrindinių rezultatų rodikliai

Eil. Nr.	Rodiklis	Pagrindiniai rezultatų rodikliai
Eil. Nr.	Rodiklis	Esama būklė	Numatoma 2023 m.	Numatoma 2025 m.
20.1.	Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme dalyvaujančių 3–5 metų vaikų dalis (proc.)	79,1 proc. (LT – 89,5 proc.)	84 proc.	90 proc.
20.2.	Vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose	9,3 (LT – 11,3)	10	11
20.3.	Bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 klasių komplektų, kurie yra jungtiniai, dalis (proc.)	8,5 proc. (LT – 5,2 proc.)	8,4 proc.	7,5 proc.
20.4.	Bendrojo ugdymo mokyklų klasių komplektų, kuriuose yra mažiau kaip 8 mokiniai, dalis (proc.)	3,4 proc. (LT – 2,2 proc.)	0 proc.	0 proc.
20.5.	Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis (proc.) (lietuvių k., matematika)	Matematika – 30,4 proc. Lietuvių – 59,0 proc. (LT: matema- tika – 42,6 proc. lietuvių – 65,2 proc.	Matematika – 35 proc. Lietuvių – 62 proc.	Matematika – 43 proc. Lietuvių – 66 proc.
20.6.	Tris ir daugiau valstybinių brandos egzaminų išlaikiusių abiturientų dalis (proc.)	62,9 proc. (LT – 68,3)	65 proc.	69 proc.

Mokyklos pavadinimas, tipas, vykdomos švietimo programos ir mokyklos steigėjas	Mokyklos steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų būdai ir etapai	Reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų pabaigos data	Mokyklos pavadinimas po reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų	Mokyklos tipas, švietimo ugdymo programos po reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų	Pastabos
21.1. Prienų „Ąžuolo“ progimnazija: priešmokyklinio, pradinio ugdymo programa, pagrindinio ugdymo programos I dalis (Prienų rajono savivaldybė). Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos Ašmintos daugiafunkcis centras vykdo ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programą (Prienų rajono savivaldybė).	21.1.1. Vykdoma mokyklos vidaus struktūros pertvarka: iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. likviduojamas Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos Naujosios Ūtos daugiafunkcis centras	2023 m.	Prienų „Ąžuolo“ progimnazija	Progimnazija. Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo programa, pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis.
21.2. Prienų „Revuonos“ pagrindinė mokykla: priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programos, individualizuotos pradinio ir pagrindinio ugdymo programos, socialinių įgūdžių ugdymo programa, ikiprofesinio mokymo programa, suaugusiųjų pagrindinio ugdymo I dalies programa (Prienų rajono savivaldybė). Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos specialiojo ugdymo skyrius vykdo individualizuotą pradinio ugdymo, individualizuotą pagrindinio ugdymo, socialinių įgūdžių ugdymo programą (Prienų rajono savivaldybė)	21.2.1. Vykdoma mokyklos vidaus struktūros pertvarka: iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. likviduojamas Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos Šilavoto pradinio ugdymo skyrius.	2023 m.	Prienų „Revuonos“ pagrindinė mokykla	Pagrindinė mokykla. Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programos, individualizuotos pradinio ir pagrindinio ugdymo programos, socialinių įgūdžių ugdymo programa, ikiprofesinio mokymo programa, suaugusiųjų pagrindinio ugdymo I dalies programa.
21.3. Prienų „Žiburio“ gimnazija: pagrindinio ugdymo programos antroji dalis, vidurinio ugdymo programa, suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos antroji dalis, suaugusiųjų vidurinio ugdymo programa (Prienų rajono savivaldybė).	21.3.1. Iki 2025 m. be struktūrinių pokyčių.		Prienų „Žiburio“ gimnazija	Gimnazija. Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis, vidurinio ugdymo programa, suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos antroji dalis, suaugusiųjų vidurinio ugdymo programa.
21.4. Balbieriškio pagrindinė mokykla: priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos. Balbieriškio pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrius vykdo ikimokyklinio ugdymo programą (Prienų rajono savivaldybė).	21.4.1. Iki 2025 m. be struktūrinių pokyčių.		Prienų r. Balbieriškio pagrindinė mokykla	Pagrindinė mokykla. Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos.
21.5. Šilavoto pagrindinė mokykla: ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos (Prienų rajono savivaldybė).	21.5.1. Iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. reorganizuojama prijungiant prie Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos kaip Šilavoto pradinio ugdymo skyrių.	2022 m.	Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos Šilavoto pradinio ugdymo skyrius	Pagrindinė mokykla. Ikimokyklinio. Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos.	Ikimokyklinio ugdymo programa vykdoma esant poreikiui.
21.6. Išlaužo pagrindinė mokykla: pradinio ir pagrindinio ugdymo programos. Išlaužo pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrius vykdo ikimokyklinio ugdymo programą (Prienų rajono savivaldybė).	21.6.1. Iki 2025 m. be struktūrinių pokyčių.		Prienų r. Išlaužo pagrindinė mokykla	Pagrindinė mokykla. Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos
21.7. Pakuonio pagrindinė mokykla: pradinio ir pagrindinio ugdymo programos. Pakuonio pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrius vykdo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą (Prienų rajono savivaldybė).	21.7.1. Vykdoma mokyklos vidaus struktūros pertvarka: nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. steigiamas Pakuonio pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrius	2021 m.	Prienų r. Pakuonio pagrindinė mokykla	Pagrindinė mokykla. Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos
21.8. Jiezno gimnazija: priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos. Jiezno gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyrius vykdo ikimokyklinio ugdymo programą (Prienų rajono savivaldybė).	21.8.1. Iki 2025 m. be struktūrinių pokyčių.		Prienų r. Jiezno gimnazija	Gimnazija. Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos	Vykdoma stebėsena dėl atitikties Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintoms Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėms ir jų pakeitimams.
21.9. Stakliškių gimnazija: pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos. Pieštuvėnų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrius vykdo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, Stakliškių ikimokyklinio ugdymo skyrius vykdo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas (Prienų rajono savivaldybė).	21.9.1. Iki 2025 m. be struktūrinių pokyčių.		Prienų r. Stakliškių gimnazija	Gimnazija. Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos.	Vykdoma stebėsena dėl atitikties Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintoms Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėms ir jų pakeitimams.
21.10. Skriaudžių pagrindinė mokykla: priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos. Skriaudžių ikimokyklinio ugdymo skyrius vykdo ikimokyklinio ugdymo programą (Prienų rajono savivaldybė).	21.10.1. Iki 2025 m. be struktūrinių pokyčių.			Pagrindinė mokykla. Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos.
21.11. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazija: priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyrius vykdo ikimokyklinio ugdymo programą (Prienų rajono savivaldybė).	21.11.1. Iki 2025 m. be struktūrinių pokyčių.		Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazija	Gimnazija. Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos.	Vykdoma stebėsena dėl atitikties Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintoms Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėms ir jų pakeitimams.