Suvestinė redakcija nuo 2024-06-26

 

Nutarimas paskelbtas: TAR 2023-09-28, i. k. 2023-18899

 

 

VALSTYBINĖ ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBA

 

NUTARIMAS

DĖL VALSTYBINĖS ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBOS 2009 M. LIEPOS 8 D. NUTARIMO NR. O3-96 „DĖL ŠILUMOS KAINŲ NUSTATYMO METODIKOS“ PAKEITIMO

 

2023 m. rugsėjo 28 d. Nr. O3E-1412

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 35 dalimi, siekdama tinkamai įgyvendinti Įstatymo Nr. IX-1565 1, 2, 3, 7, 8, 9, 10, 101, 12, 15, 17, 20, 22, 30, 32, 34, 35, 36, 37 straipsnių, aštuntojo ir vienuoliktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82, 102, 291 straipsniais įstatymą Nr. XIV-1876, atsižvelgdama į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) Šilumos ir vandens departamento Šilumos bazinių kainų skyriaus ir Šilumos kainų skyriaus 2023 m. rugsėjo 21 d. pažymą Nr. O5E-780 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ ir susijusių teisės aktų pakeitimo“ Taryba n u t a r i a:

1. Pakeisti Tarybos 2009 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ (toliau – Nutarimas):

1.1. Pakeisti Nutarimo 2.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„2.1 skaičiuojant galutines šilumos kainas pagal galiojančias šilumos kainas (kainos dedamąsias), nustatytas vadovaujantis Metodikos redakcija, galiojusia iki 2018 m. gruodžio 31 d., pirktos šilumos kaina apskaičiuojama kaip atitinkamo mėnesio šilumos aukcione (išskyrus šilumos aukcione dėl balansavimo šilumos kiekio supirkimo) iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos vidutinė svertinė kaina. Jeigu šilumos tiekėjas šilumos aukcione atitinkamą mėnesį šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų nesupirko, t. y. šilumos aukcione iš nepriklausomų šilumos gamintojų supirktas šilumos kiekis yra lygus nuliui, galutinės šilumos kainos skaičiavimuose taikoma superkamos šilumos kaina, lygi to mėnesio, kuriam skaičiuojama galutinė šilumos kaina, vadovaujantis Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašu, patvirtintu Tarybos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202 „Dėl Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Supirkimo tvarka), apskaičiuotoms palyginamosioms šilumos gamybos sąnaudoms;“;

1.2. Pripažinti netekusiu galios Nutarimo 2.2 papunktį;

1.3. Pakeisti Nutarimo 2.3 papunktį ir išdėstyti taip:

„2.3. šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų), nustatytos vadovaujantis Metodikos redakcija, galiojančia iki 2018 m. gruodžio 31 d., perskaičiavimo projektams netaikomi Metodikos 84-90 punktai;“;

1.4. Pakeisti Nutarimo 2.4.1 papunktį ir išdėstyti taip:

„2.4.1. atitinkamu laikotarpiu šilumos aukciono būdu gautų pajamų ir leistinos gauti pajamų apimties skirtumas viršijo į nustatytą šilumos (produkto) gamybos bazinę kainą (kainos dedamąsias) įskaičiuotą investicijų grąžos apimtį daugiau kaip 2 proc., bet ne daugiau kaip 6 proc. (pirmoji riba), 50 proc. skirtumo kompensuojama vartotojų naudai. Jeigu šilumos aukciono būdu gautų pajamų ir leistinos gauti pajamų apimties skirtumas į nustatytą šilumos (produkto) gamybos bazinę kainą (kainos dedamąsias) įskaičiuotą investicijų grąžą viršijo daugiau kaip 6 proc. (antroji riba), vartotojų naudai kompensuojama visa šilumos aukciono būdu gautų pajamų apimtis virš antrosios ribos ir 50 proc. investicijų grąžos viršijimo sumos virš pirmosios ribos. Skirtumas kompensuojamas vartotojų naudai, nustatant šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio papildomą dalį, apskaičiuotą vadovaujantis Metodikos 100 punktu;“;

1.5. Pakeisti Nutarimo 2.41 papunktį ir išdėstyti taip:

„2.41. Kai faktiškai gautos šilumos (produkto) gamybos šilumos tiekėjo gamybos šaltiniuose paslaugos pajamos yra mažesnės nei šilumos aukciono būdu gautos pajamos, skirtumas kompensuojamas šilumos tiekėjo naudai, o kai didesnės – vartotojų naudai, nustatant šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio papildomą dalį, apskaičiuotą vadovaujantis Metodikos 100 punktu;“;

1.6. Pakeisti Nutarimo 2.6.1 papunktį ir išdėstyti taip:

„2.6.1. atitinkamu laikotarpiu šilumos aukciono būdu faktiškai gautų pajamų ir leistinos gauti pajamų apimties skirtumas viršijo į nustatytą šilumos (produkto) gamybos bazinę kainą (kainos dedamąsias) įskaičiuotą investicijų grąžos apimtį daugiau kaip 2 proc., bet ne daugiau kaip 6 proc. (pirmoji riba), 50 proc. skirtumo įvertinama Supirkimo tvarkos 22.4 papunktyje nustatyta tvarka. Jeigu šilumos aukciono būdu faktiškai gautų pajamų ir leistinos gauti pajamų apimties skirtumas įskaičiuotą investicijų grąžą viršijo daugiau kaip 6 proc. (antroji riba), visa faktinių pajamų neatitiktis virš antrosios ribos ir 50 proc. investicijų grąžos viršijimo sumos virš pirmosios ribos įvertinama Supirkimo tvarkos 22.4 papunktyje nustatyta tvarka. Papildomai gautų pajamų įtaką galutinei šilumos aukcione parduodamos šilumos kainai apskaičiuojama papildomų pajamų sumą paskirstant baziniam gamintinam šilumos kiekiui QHG;“;

1.7. Pakeisti Nutarimo 2.7 papunktį ir išdėstyti taip:

„2.7. šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų), nustatytos vadovaujantis Metodikos redakcija, galiojusia iki 2018 m. gruodžio 31 d., perskaičiavimo ar pagal šiuo nutarimu patvirtintos Metodikos redakciją šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio nustatymo metu, taikant šio nutarimo 2.3 ir 2.4 papunkčius, įvertinamas:

2.7.1. nepriklausomo šilumos gamintojo atveju – šilumos aukciono būdu faktiškai gautų šilumos (produkto) gamybos pajamų ir į nustatytą šilumos bazinę kainą (kainos dedamąsias) įskaičiuotų sąnaudų (leistinos gauti pajamų apimties) skirtumas, susidaręs 24 mėn. laikotarpiu, skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 1 d.;

2.7.2. šilumos tiekėjo atveju – faktiškai gautų šilumos (produkto) gamybos šilumos tiekėjo gamybos šaltiniuose paslaugos pajamų ir šilumos aukciono būdu gautų pajamų skirtumas, susidaręs 24 mėn. laikotarpiu, skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 1 d.“.

2. Pakeisti Nutarimu patvirtintą Šilumos kainų nustatymo metodiką (toliau – Metodika) ir išdėstyti ją nauja redakcija (pridedama).

3. Nustatyti, kad:

3.1. Tarybos nutarimais, savivaldybių institucijų sprendimais nustatytos šilumos bazinės kainos (kainų dedamosios), Tarybos nutarimais, savivaldybių institucijų sprendimais ir (ar) ūkio subjektų įstatuose nustatyta tvarka nustatytos perskaičiuotos šilumos kainų dedamosios galioja iki Tarybos nutarimuose, savivaldybių institucijų sprendimuose ir (ar) ūkio subjektų sprendimuose nustatytų datų. Artimiausio šilumos bazinės kainos (kainų dedamųjų) perskaičiavimo metu šilumos kainų pastovioji ir kintamoji dedamosios konvertuojamos atitinkamai į šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio (toliau – Pajamų bazinis lygis) pastoviąją ir kintamąją dalis. Tarybos nutarimais, savivaldybių institucijų sprendimais ir (ar) ūkio subjektų įstatuose nustatyta tvarka nustatytos papildomos šilumos kainų dedamosios ir (ar) papildomos (pridėtinės) šilumos kainų dedamosios galioja minėtuose nutarimuose ir (ar) sprendimuose nustatytą laikotarpį;

3.2. Koreguoto šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio (toliau – Koreguotas pajamų lygis) nustatymo metu, kai šilumos kainų pastovioji ir kintamoji dedamosios pirmą kartą konvertuojamos atitinkamai į Pajamų bazinio lygio pastoviąją ir kintamąją dalis, šilumos bazinėje kainoje įvertintos pastoviosios sąnaudos ir investicijų grąža perskaičiuojamos, atsižvelgiant į realizacijos kiekio koeficientą, apskaičiuotą pagal Metodikos redakcijos, galiojusios iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, 65.2 papunktį;

3.3. kol vadovaujantis šio nutarimo 3.1 papunkčiu šilumos kainų pastovioji ir kintamoji dedamosios nėra konvertuotos į Pajamų bazinio lygio pastoviąją ir kintamąją dalis:

3.3.1. skaičiuojant galutines mėnesio šilumos kainas, skaičiavimuose taikoma vidutinė svertinė kuro kaina, apskaičiuojama vadovaujantis Metodikos redakcijos, galiojusios iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, 81 punktu. Aktuali šilumos aukciono būdu superkamos šilumos kaina, taikoma galutinės šilumos kainos skaičiavimuose, nustatoma vadovaujantis Metodikos redakcijos, galiojusios iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, 82 punktu išskyrus Nutarimo 2.1 papunktyje nurodytą atvejį;

3.3.2. šilumos tiekėjo Pajamų bazinio lygio arba Koreguoto pajamų lygio nustatymo metu atliekamas šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai, ir (ar) elektros energijai technologinėms reikmėms įsigyti skirtumo vertinimas pagal Metodikos redakcijos, galiojusios iki 2023 m. rugsėjo 30 d., 70 ir 701 punktus. Šis vertinimas atliekamas už laikotarpius iki Pajamų bazinio lygio arba Koreguoto pajamų lygio taikymo pradžios. Vertinant šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai įsigyti skirtumą, šilumos tiekėjams, kuriems Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatyme numatyti reikalavimai dėl gamtinių dujų įsigijimo gamtinių dujų biržoje ir biokuro įsigijimo energijos išteklių biržoje, įvykdžius numatytus reikalavimus gamtinių dujų įsigijimo ir (ar) biokuro įsigijimo kaina neribojama. Šilumos tiekėjams, realizuojantiems ne mažiau kaip 100 GWh šilumos per metus, neįvykdžius Įstatyme numatyto reikalavimo įsigyti ne mažiau kaip 30 procentų biokuro, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, trūkstamo kuro kiekio sąnaudos ribojamos pagal vidutinę metinę biokuro biržos produkto, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, kainą. Tokiu atveju kartu su Pajamų bazinio lygio arba Koreguoto pajamų lygio projektu šilumos tiekėjas pateikia Metodikos redakcijos, galiojusios iki 2023 m. rugsėjo 30 d., 11, 12 ir 18 priedus. Šilumos tiekėjo papildomai gautos pajamos ir (ar) nesusigrąžintos sąnaudos įvertinamos, nustatant Pajamų bazinio lygio papildomą dalį, apskaičiuotą vadovaujantis šiuo nutarimu patvirtintos Metodikos redakcijos 100 punktu;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. O3E-905, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-06-25, i. k. 2024-11491

 

3.3.3. šilumos tiekėjo Pajamų bazinio lygio arba Koreguoto pajamų lygio nustatymo metu atliekamas šilumos tiekėjo faktinės dvejų paskutinių finansinių metų investicijų grąžos ir reguliuojančiosios institucijos nustatytos investicijų grąžos neatitikties vertinimas pagal Metodikos redakcijos, galiojusios iki 2023 m. rugsėjo 30 d., 71 punktą. Šis vertinimas atliekamas už laikotarpius iki Pajamų bazinio lygio arba Koreguoto pajamų lygio taikymo pradžios, įskaitant tuos finansinius metus, kuriais galiojo šilumos kainų dedamosios ir Pajamų bazinis lygis arba Koreguotas pajamų lygis. Nesant dvejų finansinių metų laikotarpio, vertiniams atliekamas už vienerius finansinius metus. Kartu su Pajamų bazinio lygio arba Koreguoto pajamų lygio projektu šilumos tiekėjas pateikia Metodikos redakcijos, galiojusios iki 2023 m. rugsėjo 30 d., 13 priedą. Šilumos tiekėjo papildomai gautos pajamos įvertinamos, nustatant Pajamų bazinio lygio papildomą dalį, apskaičiuotą vadovaujantis šiuo nutarimu patvirtintos Metodikos redakcijos 100 punktu;

3.3.4. ūkio subjekto Pajamų bazinio lygio arba Koreguoto pajamų lygio nustatymo metu atliekamas iki pagal šiuo nutarimu patvirtintos Metodikos redakciją Tarybos nutarimais, savivaldybių institucijų sprendimais ir (ar) ūkio subjektų įstatuose nustatyta tvarka nustatytų papildomai gautų pajamų kompensavimo vartotojų naudai ir nesusigrąžintų sąnaudų kompensavimo ūkio subjekto naudai vertinimas pagal Metodikos redakcijos, galiojusios iki 2023 m. rugsėjo 30 d., 77 punktą. Ūkio subjekto papildomai gautos pajamos ir (ar) nesusigrąžintos sąnaudos įvertinamos, nustatant Pajamų bazinio lygio papildomą dalį, apskaičiuotą vadovaujantis šiuo nutarimu patvirtintos Metodikos redakcijos 100 punktu;

3.3.5. šilumos tiekėjo Pajamų bazinio lygio arba Koreguoto pajamų lygio nustatymo metu atliekamas Tarybos nutarimais, savivaldybių institucijų sprendimais ir (ar) ūkio subjektų įstatuose nustatyta tvarka nustatytose šilumos kainų dedamosiose įvertintų pagal Energetikos įstatymą mokamų mokesčių ir faktiškai patirtų sąnaudų skirtumo vertinimas. Šis vertinimas atliekamas pasibaigus atitinkamos dedamosios taikymo laikotarpiui už laikotarpius iki Pajamų bazinio lygio arba Koreguoto pajamų lygio taikymo pradžios, atsižvelgus į faktiškai realizuotą šilumos kiekį. Šilumos tiekėjo papildomai gautos pajamos ir (ar) nesusigrąžintos sąnaudos įvertinamos, nustatant Pajamų bazinio lygio papildomą dalį, apskaičiuotą vadovaujantis šiuo nutarimu patvirtintos Metodikos redakcijos 100 punktu;

3.4. Pajamų bazinio lygio nustatymo arba Koreguoto pajamų lygio nustatymo metu įvertinamas ūkio subjekto dalyvavimo šilumos aukcione rezultatas:

3.4.1. pagal Nutarimo 2.3–2.7 papunkčius, kai šilumos bazinė kaina (kainų dedamosios) nustatyta pagal Metodikos redakcijas, galiojusias iki 2018 m. gruodžio 31 d.;

3.4.2. pagal Metodikos redakcijos, galiojančios iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, 72.2–72.3 papunkčius, kai šilumos bazinė kaina (kainų dedamosios) nustatyta pagal Metodikos redakcijas, galiojusias nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., ir vertinamas laikotarpis iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Šiame papunktyje nurodytu atveju netaikomas 72.1 papunktyje nurodytas laikotarpis, o ūkio subjekto dalyvavimo šilumos aukcione rezultatai vertinami už 24 mėnesių laikotarpį;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. O3E-431, 2024-04-02, paskelbta TAR 2024-04-02, i. k. 2024-06128

 

3.4.3. pagal šiuo nutarimu patvirtintos Metodikos redakcijos 84-90 punktus, kai šilumos bazinė kaina (kainų dedamosios) nustatyta pagal Metodikos redakcijas, galiojančias nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., ir vertinamas laikotarpis nuo 2023 m. spalio 1 d. arba kai Pajamų bazinis lygis nustatytas pagal šiuo nutarimu patvirtintą Metodikos redakciją;

3.5. kai ūkio subjekto konkurencinė šilumos gamybos veikla, vadovaujantis Konkurencinės šilumos gamybos veiklos pripažinimo reguliuojama (nereguliuojama) tvarkos aprašu, patvirtintu Tarybos 2023 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. O3E-1007 „Dėl Konkurencinės šilumos gamybos veiklos pripažinimo reguliuojama (nereguliuojama) tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Konkurencinės veiklos aprašas) pripažįstama nereguliuojama, įvertinamas ūkio subjekto dalyvavimo šilumos aukcione rezultatas nuo paskutinio vertinto laikotarpio pabaigos iki šilumos aukciono dalyvio konkurencinės šilumos gamybos veiklos reguliavimo pabaigos. Minėto skirtumo vertinimas atliekamas vadovaujantis šio nutarimo 3.4 papunkčiu. Toks ūkio subjektas Konkurencinės veiklos apraše nustatyta tvarka teikia Tarybai skaičiavimus ir informaciją, reikalingą skaičiavimams pagrįsti;

3.6. šilumos bazinių kainų ir perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektams, pateiktiems iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, taikomos Metodikos redakcijos, galiojančios iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, nuostatos, išskyrus apskaičiuojant naujai pradėtų eksploatuoti šilumos kainų dedamosiose dar nevertintų ilgalaikio turto vienetų investicijų grąžą per laikotarpį nuo šių turto vienetų eksploatacijos pradžios iki einamųjų šilumos kainos dedamųjų galiojimo metų pabaigos, kuri apskaičiuojama taikant šiuo nutarimu patvirtintos Metodikos redakcijos 56.6, 56.7, 56.8 ir 71.4.2.2 papunkčius. Kai pagal šiuos projektus apskaičiuotos šilumos kainos (kainų dedamosios) nustatomos po šio nutarimo įsigaliojimo dienos, jos konvertuojamos į pajamų lygio kintamąją ir pastoviąją dalis;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. O3E-1820, 2023-12-18, paskelbta TAR 2023-12-18, i. k. 2023-24388

 

3.7. šis nutarimas įsigalioja 2023 m. spalio 1 d.

 

 

 

Tarybos pirmininkas                                                                                               Renatas Pocius

 

PATVIRTINTA

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės

komisijos 2009 m. liepos 8 d.

nutarimu Nr. O3-96

(Valstybinės energetikos reguliavimo

tarybos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimo

Nr. O3E-1412

redakcija)

 

ŠILUMOS KAINŲ NUSTATYMO METODIKA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šilumos kainų nustatymo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygio (toliau – Pajamų lygis) nustatymo reikalavimus.

2. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatytais atvejais ir tvarka Metodika vadovaujasi:

2.1. šilumos tiekėjas ir nepriklausomas šilumos gamintojas (toliau – NŠG), kuriam taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara Įstatymo nustatyta tvarka (toliau – Reguliuojamas NŠG) (jei jiems taikomos vienodos Metodikos nuostatos, toliau kartu – Ūkio subjektas), rengdami šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio (toliau – Pajamų bazinis lygis) ir koreguoto šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio (toliau – Koreguotas pajamų lygis) projektus ir teikdami juos atitinkamoms Reguliuojančiosioms institucijoms;

2.2. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), vertindama Pajamų bazinio lygio ir Koreguoto pajamų lygio projektus bei nustatydama Pajamų bazinį lygį ir Koreguotą pajamų lygį;

2.3. savivaldybių tarybos, vertindamos Pajamų bazinio lygio ir Koreguoto pajamų lygio projektus ir nustatydamos Pajamų bazinį lygį ir Koreguotą pajamų lygį;

2.4. Ūkio subjektas, nustatydamas Pajamų lygį pirmiesiems Pajamų bazinio lygio galiojimo metams ir Koreguotą pajamų lygį;

2.5. Ūkio subjektas, pasibaigus šilumos aukciono dalyvio konkurencinės šilumos gamybos veiklos reguliavimo laikotarpiui ir šilumos aukciono dalyvio konkurencinei šilumos gamybos veiklai tapus nereguliuojama, apskaičiuodamas Ūkio subjekto šilumos aukciono būdu faktiškai gautų pajamų ir šilumos aukcione leistinos gauti pajamų apimties skirtumą, susidariusį iki konkurencinės šilumos gamybos veiklos reguliavimo laikotarpio pabaigos;

2.6. gali vadovautis šilumos tiekėjai ir NŠG, kuriems neprivaloma šilumos gamybos kainodara Įstatyme nustatyta tvarka;

2.7. Ūkio subjektas, apskaičiuodamas galutines mėnesio šilumos kainas.

3. Metodikoje vartojamos šios sąvokos:

3.1. Centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) sistema – integruotas šilumos perdavimo tinklas, prie kurio prijungtuose viename ar keliuose šilumos gamybos šaltiniuose pagaminta šiluma perduodama šilumos vartotojams;

3.2. CŠT sistemos vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, nepriskirtinas konkurencinių šilumos vartotojų, savarankiško aprūpinimo šiluma vartotojų ar nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojų grupei;

3.3. Galutinė šilumos kaina – kas mėnesį vartotojams taikoma vienanarė arba dvinarė šilumos kaina, sudaryta iš pastoviosios, kintamosios ir papildomos dedamųjų;

3.4. Mažmeninis aptarnavimas – veikla, apimanti sąskaitų, mokėjimo pranešimų apie suvartotą šilumą parengimą ir pateikimą vartotojams, šilumos suvartojimo bei mokėjimų apskaitą, vartotojų informavimą bei kitas su mažmeniniu aptarnavimu susijusias paslaugas;

3.5. Koreguoto šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio ataskaitinis laikotarpis – dvylika paskutinių mėnesių, einančių du mėnesiai prieš Koreguoto pajamų lygio projekto pateikimą;

3.6. Pagrįstos būtinosios sąnaudos – pagal Metodiką Pajamų bazinio lygio ir Koreguoto pajamų lygio nustatymo metu apskaičiuotos atitinkamo verslo vieneto sąnaudos, reikalingos saugiam, patikimam ir kokybiškam paslaugos (produkto) teikimui;

3.7. Projekcinė šilumos kaina – Pajamų bazinio lygio ar Koreguoto pajamų lygio skaičiavimo metu, pritaikius aktualias kuro, superkamos šilumos, įsigytos atliekinės šilumos, elektros energijos ir vandens kainas, apskaičiuota šilumos kaina. Ši kaina apskaičiuojama tik šilumos kainų palyginimo tikslais ir nėra taikoma teikiant sąskaitas šilumos vartotojams;

3.8. Realizuotas šilumos kiekis – šilumos kiekis ties gyvenamųjų namų ir kitų pastatų tiekimo–vartojimo riba, apskaitytas namo įvadiniu atsiskaitomuoju šilumos kiekio matavimo prietaisu;

3.9. Reguliavimo periodas – laikotarpis, kuriam nustatomas Pajamų bazinis lygis;

3.10. Reguliuojančioji institucija – Taryba arba savivaldybės institucija, kurioms pagal Įstatymą suteikta kompetencija kontroliuoti atitinkamo Ūkio subjekto licencijuojamą veiklą ar veiklą, kurios kainos yra reguliuojamos, ir nustatyti Pajamų bazinį lygį ar Koreguotą pajamų lygį;

3.11. Savarankiško aprūpinimo šiluma vartotojas – asmuo, pakeitęs viso pastato apsirūpinimo šiluma būdą, pakeitęs pastato šilumos ir karšto vandens sistemą į mišrią (kombinuotą), apsirūpinantis šiluma savarankiškai ir įprastai nevartojantis šilumos, tiekiamos šilumos tiekėjo valdoma CŠT sistema, tačiau išlaikęs technines priemones, esant poreikiui, gauti šilumos iš CŠT sistemos, o šilumos tiekėjas tokio asmens naudai, esant tokio asmens poreikiui, užtikrina atitinkamas priemones pateikti šilumą centralizuoto šilumos tiekimo sistema;

3.12. Supirktas atliekinės šilumos kiekis – Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše, patvirtintame Tarybos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202 „Dėl Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Supirkimo tvarka), nustatyta tvarka iš atliekinę šilumą generuojančio asmens įsigytas atliekinės šilumos kiekis;

3.13. Šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio ataskaitinis laikotarpis – paskutiniai treji finansiniai metai iki Pajamų bazinio lygio projekto pateikimo, už kuriuos pateiktos reguliuojamosios veiklos ataskaitos su nepriklausomo auditoriaus parengta patikros ataskaita apie faktinius pastebėjimus ar sutartų procedūrų ataskaita. Ūkio subjektui pradėjusiam vykdyti reguliuojamą veiklą, pateikus motyvuotą prašymą Reguliuojančiajai institucijai, gali būti vertinamas kitas Pajamų bazinio lygio ataskaitinis laikotarpis;

3.14. Šilumos aukcione leistina gauti pajamų apimtis – šilumos (produkto) gamybos Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pastoviųjų sąnaudų, kintamųjų sąnaudų ir investicijų grąžos suma, nustatyta Reguliuojančiosios institucijos;

3.15. Šilumos aukcione supirktas šilumos kiekis – šilumos tiekėjo šilumos gamybos įrenginiais pagamintas ir šilumos aukcione parduotas bei iš NŠG supirktas šilumos kiekis;

3.16. Kitos šioje Metodikoje vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nustatytas Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Įstatyme, Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikoje, patvirtintoje Tarybos 2009 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-107 „Dėl Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos“ (toliau – Kogeneracinių jėgainių metodika), Supirkimo tvarkoje, Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų apraše, patvirtiname Tarybos 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. O3E-470 „Dėl Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), Šilumos tiekėjų, nepriklausomų šilumos gamintojų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje tvarkos apraše, patvirtintame Tarybos 2019 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. O3E-93 „Dėl Šilumos tiekėjų, nepriklausomų šilumos gamintojų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Investicijų derinimo aprašas), Asmenų prašymų leisti veikti bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje pateikimo ir nagrinėjimo bei veiklos bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje vykdymo tvarkos apraše, patvirtintame Tarybos 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. O3E-699 „Dėl Asmenų prašymų leisti veikti bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje pateikimo ir nagrinėjimo bei veiklos bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Inovacijų aprašas), Ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos apraše, patvirtintame Tarybos 2009 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. O3-6 „Dėl Ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Finansinio pajėgumo aprašas), Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklėse, patvirtintose Tarybos 2019 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. O3E-226 „Dėl Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklės), Šilumos gamybos, perdavimo, mažmeninio aptarnavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės apraše, patvirtintame Tarybos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-219 „Dėl Šilumos gamybos, perdavimo, mažmeninio aptarnavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašo patvirtinimo“ (toliau – Lyginamosios analizės aprašas), Konkurencinės šilumos gamybos veiklos pripažinimo reguliuojama (nereguliuojama) tvarkos apraše, patvirtintame Tarybos 2023 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. O3E-1007 „Dėl Konkurencinės šilumos gamybos veiklos pripažinimo reguliuojama (nereguliuojama) tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Konkurencinės veiklos aprašas), Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1–26 „Dėl Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Nuostolių metodika), Investicijų grąžos normos nustatymo metodikoje, patvirtintoje Tarybos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3‑510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – WACC metodika), Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos apraše, patvirtintame Tarybos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3-140 „Dėl Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Patikrinimų tvarkos aprašas), ir kituose šilumos tiekimo, šilumos gamybos ir karšto vandens tiekimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

4. Reguliuojančioji institucija, vertindama Ūkio subjekto pateiktus duomenis, tarp jų ir duomenis apie uždirbtų pajamų, patirtų sąnaudų, turto dydį bei struktūrą, naudoja:

4.1. tiesiogiai iš Ūkio subjekto gautus reguliavimo apskaitos sistemos duomenis ir kitą informaciją, gautą vykdant kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus;

4.2. turimus duomenis apie atitinkamas paslaugų (produktų) pajamas, sąnaudas, turtą.

5. Reguliuojančiosios institucijos turi teisę iš Ūkio subjektų per 10 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo, jeigu nėra pagrįstų priežasčių, dėl kurių nustatomas ilgesnis terminas, gauti visą informaciją ir dokumentus, paaiškinimus, pagrindžiančius dokumentus, įskaitant pirminių apskaitos dokumentų kopijas, būtinus Įstatyme numatytoms Reguliuojančiosios institucijos funkcijoms vykdyti.

6. Metodikoje naudojami simboliai ir žymėjimai pateikti Metodikos 1 priede.

 

II SKYRIUS

PAGRINDINIAI KAINODAROS REIKALAVIMAI

 

7. Metodika reglamentuoja reguliuojamų paslaugų (produktų) pajamų lygio ir kainų nustatymą, kai reguliuojamos paslaugos (produktai) patenka į:

7.1. šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) veiklos verslo vienetą (Aprašo 10.1 papunktis) ir tas paslaugas (produktus) teikia Ūkio subjektas;

7.2. šilumos perdavimo veiklos verslo vienetą (Aprašo 10.2 papunktis) ir mažmeninio aptarnavimo veiklos verslo vienetą (Aprašo 10.3 papunktis) ir šilumos tiekėjas paslaugas (produktus) teikia:

7.2.1. konkurenciniams šilumos vartotojams;

7.2.2. nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojams;

7.2.3. savarankiško aprūpinimo šiluma vartotojams;

7.2.4. CŠT sistemos vartotojams.

8. Reguliuojamų paslaugų (produktų) pajamų lygiuose įvertinamos reguliuojamų paslaugų (produktų) teikimo pagrįstos būtinosios sąnaudos ir investicijų grąža.

9. Ūkio subjektas, teikdamas reguliuojamų paslaugų (produktų) pajamų lygių projektus, Reguliuojančiajai institucijai turi pateikti planuojamų būtinųjų sąnaudų pagrindimą. Jeigu Ūkio subjektas nepateikia reikiamos informacijos ir neįrodo planuojamų sąnaudų būtinumo ir pagrįstumo, laikoma, kad Ūkio subjekto sąnaudos yra nepagrįstos. Nepagrįstos sąnaudos neįtraukiamos į reguliuojamų paslaugų (produktų) pajamų lygius.

10. Reguliuojamų paslaugų (produktų) pajamų lygiams nustatyti taikomas ilgalaikių kainų mechanizmas, t. y. reguliavimo periodui nustatomas Pajamų bazinis lygis, kuris antrais ir vėlesniais metais koreguojamas.

11. Šilumos vienanarė kaina ir dvinarė kaina taikomos konkurencinių šilumos vartotojų ir CŠT sistemos vartotojų grupėms. Nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojams ir savarankiško aprūpinimo šiluma vartotojams taikoma dvinarė kaina.

12. Reguliuojamas NŠG teikdamas rezervinės galios užtikrinimo paslaugą taiko dvinarę kainą.

13. Pajamų lygis nustatomas vienodas visai šilumos tiekėjo aptarnaujamai teritorijai, išskyrus atvejus, kai šilumos tiekėjas priima sprendimą diferencijuoti Pajamų lygį ir šilumos kainas. Pajamų lygis ir šilumos kainos gali būti diferencijuojamos pagal Įstatyme numatytus kriterijus. Pajamų lygį ir šilumos kainas diferencijuoja šilumos tiekėjas, atitinkamos savivaldybės institucijai pritarus. Diferencijuodamas Pajamų lygį ir šilumos kainas, šilumos tiekėjas privalo užtikrinti sąnaudų priežastingumo principo įgyvendinimą, neviršijant Tarybos nustatyto reguliuojamų paslaugų (produktų) pajamų lygio. Jei šilumos tiekėjas priima sprendimą diferencijuoti Pajamų lygį ir šilumos kainas, Pajamų lygis nustatomas, o šilumos kainos taikomos vienodos to paties kriterijaus vartotojams.

14. Konkurenciniam šilumos vartotojui Pajamų bazinį lygį nustato šilumos tiekėjas, suderinęs su savivaldybės institucija. Kol konkurenciniam šilumos vartotojui nėra nustatytas Pajamų bazinis lygis, jis už suvartotą šilumą atsiskaito šilumos kainomis, taikomomis kitiems CŠT sistemos vartotojams. Pajamų lygio naujam konkurenciniam šilumos vartotojui nustatymo metu įvertinama šio Pajamų lygio įtaka kitiems vartotojams. Konkurencinių šilumos vartotojų atveju taikytinas Pajamų bazinis lygis nustatoma individualių sąnaudų principu:

14.1. kaip konkurencinio šilumos vartotojo šilumos (produkto) gamybos, individualaus šilumos perdavimo ir mažmeninio aptarnavimo pajamų lygių suma;

14.2. jeigu konkurencinis šilumos vartotojas turi teisinę, finansinę galimybę ir ketinimus atsijungti nuo CŠT sistemos, kaip tai numatyta Šilumos vartotojų pripažinimo konkurenciniais šilumos vartotojais tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. O3-265 „Dėl Šilumos vartotojų pripažinimo konkurenciniais šilumos vartotojais tvarkos aprašo patvirtinimo“, konkurenciniam vartotojui individualių sąnaudų principu nustatomas Pajamų lygis, ne žemesnis nei priimant sprendimą dėl konkurencinio vartotojo statuso suteikimo metu pagal Metodikos nuostatas apskaičiuota prognozuojama apsirūpinimo šilumos energija alternatyvos savikaina;

14.3. Konkurencinių šilumos vartotojų atveju, mutatis mutandis taikoma Metodikos 74 ir 75 punktuose nurodyta Pajamų bazinio lygio koregavimo procedūra.

15. Galutinės šilumos kainos apskaičiuojamos, vadovaujantis Metodikos VI skyriaus nuostatomis.

 

III SKYRIUS

PAJAMŲ BAZINIO LYGIO NUSTATYMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

16. Pajamų bazinis lygis sudarytas iš pastoviosios, kintamosios ir papildomos šio lygio dalių. Pastovioji ir papildoma šio lygio dalys nustatomos ir išreiškiamos kaip skaičius (Eur). Kintamoji šio lygio dalis nustatoma kaip funkcinė priklausomybė ir išreiškiama formule.

17. Pajamų bazinis lygis nustatomas šių verslo vienetų paslaugoms (produktams):

17.1. šilumos gamybai (įskaitant perkamą šilumą);

17.2. šilumos perdavimui;

17.3. mažmeniniam aptarnavimui.

18. Šilumos tiekimo įmonių atveju Metodikos 17.1 papunktyje numatytoms šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) verslo vieneto paslaugoms yra nustatomas Pajamų bazinis lygis, atsižvelgiant į konkrečioje CŠT sistemoje veikiančius Ūkio subjektus:

18.1. kai aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje neveikia NŠG, yra nustatomas šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) pajamų bazinis lygis pagal Metodikos 57.2 punktą. Šiuo atveju šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinis lygis nenustatomas;

18.2. kai aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje veikia NŠG ir (ar) bandomąją eksploataciją atlieka potencialus NŠG:

18.2.1. tik konkrečiose CŠT sistemose, kuriose veikia NŠG, nustatomas šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinis lygis, t. y. pagal Metodikos 57.1.1 papunktį apskaičiuojama šilumos (produkto) gamybos sąnaudų apimtis (šilumos aukcione leistina gauti pajamų apimtis) per metus, išreiškiama Eur (pajamų bazinio lygio pastovioji dalis) ir formule (pajamų bazinio lygio kintamoji dalis). Tokiu atveju šilumos tiekėjas, teikdamas Reguliuojančiajai institucijai Pajamų bazinio lygio projektą, šilumos (produkto) gamybos sąnaudas ir investicijų grąžą turi pateikti pagal kiekvieną CŠT sistemą, kurioje veikia bent vienas NŠG;

18.2.2. nustatant šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) pajamų bazinį lygį pagal Metodikos 57.2 punktą, įvertinamos CŠT sistemų, kuriose nėra veikiančių NŠG, šilumos (produkto) gamybos sąnaudos ir investicijų grąža, CŠT sistemų, kuriose veikia bent vienas NŠG, šilumos poreikio piko pajėgumų ir rezervinės galios užtikrinimo sąnaudos ir investicijų grąža bei šilumos aukcione superkamos šilumos ir įsigytos atliekinės šilumos sąnaudos;

18.2.3. šilumos tiekėjams CŠT sistemose, kuriose NŠG neveikia, netaikomas reikalavimas nustatyti atskirus šilumos (produkto) gamybos ir šilumos poreikio piko pajėgumų ir rezervinės galios užtikrinimo pajamų bazinius lygius. Šiuo atveju taikoma Aprašo 12.2 papunktyje numatyta išimtis bei Aprašo 24.4.7 ir 41.21 papunkčiuose nustatytas šilumos generavimo šaltinių galios ribojimas;

18.2.4. šilumos tiekėjas, teikdamas Reguliuojančiajai institucijai Pajamų bazinio lygio projektą, šilumos poreikio piko pajėgumų ir rezervinės galios užtikrinimo sąnaudas ir investicijų grąžą turi pateikti pagal kiekvieną CŠT sistemą, kurioje veikia bent vienas NŠG.

19. NŠG atveju nustatomas šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinis lygis, t. y. pagal Metodikos 57.1.1 papunktį apskaičiuojama šilumos (produkto) gamybos sąnaudų apimtis (šilumos aukcione leistina gauti pajamų apimtis) per metus, išreiškiama Eur (pajamų bazinio lygio pastovioji dalis) ir formule (pajamų bazinio lygio kintamoji dalis). Jeigu Reguliuojamas NŠG teikia rezervinės galios užtikrinimo paslaugą, jam nustatomas rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos pajamų bazinis lygis pagal Metodikos 57.1.2 papunktį.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

PAJAMŲ BAZINIO LYGIO NUSTATYMO PROCEDŪRA

 

20. Pajamų bazinį lygį nustato:

20.1. Taryba pagal Įstatymo 32 straipsnio 5 dalį šilumos tiekėjui, realizuojančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, ir pagal Įstatymo 32 straipsnio 17 dalį Reguliuojamam NŠG;

20.2. savivaldybės taryba pagal Įstatymo 32 straipsnio 5 dalį šilumos tiekėjui, realizuojančiam mažiau nei 10 GWh šilumos per metus.

21. Pajamų bazinio lygio nustatymo procedūra, kai šilumos tiekėjas realizuoja ne mažiau 10 GWh šilumos per metus:

21.1. šilumos tiekėjas, vadovaudamasis Metodika, parengia ir pateikia Tarybai bei atitinkamos savivaldybės institucijai Pajamų bazinio lygio projektą. Pajamų bazinio lygio projektą šilumos tiekėjas privalo pateikti ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki einamojo reguliavimo periodo pabaigos;

21.2. atitinkamos savivaldybės institucija pateikia Tarybai pagrįstas pastabas dėl Pajamų bazinio lygio projekto ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šilumos tiekėjo projekto pateikimo dienos;

21.3. Taryba, per 30 kalendorinių dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos išnagrinėjusi pateiktą Pajamų bazinio lygio projektą ir gautas savivaldybės institucijos pastabas arba per 30 kalendorinių dienų jų negavusi, per 20 kalendorinių dienų nustato Pajamų bazinį lygį;

21.4. ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų atitinkamos savivaldybės taryba, vadovaudamasi Tarybos nustatytu Pajamų baziniu lygiu, Įstatymu bei Metodika, nustato Pajamų lygį pirmiesiems Pajamų bazinio lygio galiojimo metams;

21.5. jei atitinkamos savivaldybės taryba:

21.5.1. Pajamų lygį pirmiesiems Pajamų bazinio lygio galiojimo metams nustato vadovaudamasi Tarybos nustatytu Pajamų baziniu lygiu, vadovaudamasi Įstatymu bei atsižvelgdama į Metodiką ir per ne ilgesnį nei 30 kalendorinių dienų terminą, Taryba atskiru nutarimu konstatuoja, kad Pajamų lygis pirmiesiems Pajamų bazinio lygio galiojimo metams nustatytas be neatitikčių;

21.5.2. Pajamų lygį pirmiesiems Pajamų bazinio lygio galiojimo metams nustato nesivadovaudama Tarybos nustatytu Pajamų baziniu lygiu, arba nesivadovaudama Įstatymu, arba neatsižvelgdama į Metodiką, Taryba atskiru nutarimu konstatuoja neatitiktis ir nurodo 30 kalendorinių dienų terminą neatitiktims pašalinti. Jei per Tarybos nutarime nurodytą terminą atitinkamos savivaldybės taryba neatitikčių nepašalina arba Pajamų lygio pirmiesiems Pajamų bazinio lygio galiojimo metams nenustato per 30 kalendorinių dienų terminą, Taryba įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikiną Pajamų lygį pirmiesiems Pajamų bazinio lygio galiojimo metams;

21.6. savivaldybės tarybos ar Tarybos vienašališkai nustatytas Pajamų lygis pirmiesiems Pajamų bazinio lygio galiojimo metams įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos ir galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių arba kol atitinkamos savivaldybės taryba pašalina Tarybos nurodytas neatitiktis, išskyrus atvejus kai Koreguotas pajamų lygis nenustatomas per Metodikos 58.3 ir 58.5 papunkčiuose numatytus terminus;

21.7. nustatytas Pajamų bazinis lygis įsigalioja nutarimo pasirašymo dieną, jei pačiuose nutarimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data, ir galioja 3–5 metus, kaip nurodyta atitinkamame nutarime. Jeigu šilumos tiekėjas laiku nepateikia Tarybai Pajamų bazinio lygio projekto ir (ar) laiku ar tinkamai nepateikia visų Pajamų baziniam lygiui nustatyti reikalingų dokumentų, galioja esamas Pajamų bazinis lygis, kol Taryba patvirtina naują Pajamų bazinį lygį;

21.8. šilumos tiekėjas jam nustatytą Pajamų bazinį lygį, Pajamų lygį pirmiesiems Pajamų bazinio lygio galiojimo metams, šių lygių pastoviąją ir kintamąją dalis skelbia savo interneto svetainėje.

22. Pajamų bazinio lygio nustatymo procedūra, kai šilumos tiekėjas realizuoja mažiau nei 10 GWh šilumos per metus teisėtai valdomoje CŠT sistemoje:

22.1. šilumos tiekėjas parengia ir pateikia atitinkamos savivaldybės institucijai Pajamų bazinio lygio projektą. Pajamų bazinio lygio projektą, vadovaudamasis šia Metodika, šilumos tiekėjas privalo pateikti ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki einamojo reguliavimo periodo pabaigos;

22.2. atitinkamos savivaldybės taryba per 30 kalendorinių dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos išnagrinėjusi pateiktą Pajamų bazinio lygio projektą, vadovaudamasi Įstatymu bei šia Metodika, per 20 kalendorinių dienų nustato Pajamų bazinį lygį ir Pajamų lygį pirmiesiems Pajamų bazinio lygio galiojimo metams;

22.3. šilumos tiekėjas jam nustatytą Pajamų bazinį lygį, Pajamų lygį pirmiesiems Pajamų bazinio lygio metams, šių lygių pastoviąją ir kintamąją dalis skelbia savo interneto svetainėje;

22.4. nustatytas Pajamų bazinis lygis įsigalioja sprendimo pasirašymo dieną, jei pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data ir galioja 3–5 metus, kaip nurodyta atitinkamame sprendime. Jeigu šilumos tiekėjas laiku nepateikia savivaldybės institucijai Pajamų bazinio lygio projekto ir (ar) laiku ar tinkamai nepateikia visų Pajamų baziniam lygiui nustatyti reikalingų dokumentų, galioja esamas Pajamų bazinis lygis, kol savivaldybės taryba patvirtina naują Pajamų bazinį lygį;

22.5. skundus dėl savivaldybių tarybų nustatytų Pajamų bazinių lygių ne teismo tvarka nagrinėja Taryba, vadovaudamasi Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklėmis;

22.6. jei savivaldybės institucija, vadovaudamasi Aprašo 18 punktu, yra priėmusi motyvuotą sprendimą dėl neprivalomo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo konkretaus šilumos tiekėjo atžvilgiu, Pajamų bazinis lygis nustatomos neišskiriant pajamų lygio į šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) veiklos verslo vienetą, šilumos perdavimo veiklos verslo vienetą ir mažmeninio aptarnavimo veiklos verslo vienetą.

23. Šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinio lygio nustatymo procedūra Reguliuojamiems NŠG:

23.1. Reguliuojamas NŠG, vadovaudamasis šia Metodika ir atsižvelgdamas į įstatuose numatytą tvarką, parengia ir pateikia Tarybai šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinio lygio projektą. Šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinio lygio projektą Reguliuojamas NŠG privalo pateikti ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki einamojo reguliavimo periodo pabaigos;

23.2. Taryba nustato šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinį lygį, kuris įsigalioja nutarimo pasirašymo dieną, jei pačiuose nutarimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data, ir galioja 3–5 metus, kaip nurodyta atitinkamame nutarime. Jeigu Reguliuojamas NŠG laiku nepateikia Tarybai šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinio lygio projekto ir (ar) laiku ar tinkamai nepateikia visų šilumos (produkto) gamybos pajamų baziniam lygiui nustatyti reikalingų dokumentų, galioja esamas šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinis lygis, kol Taryba patvirtina naują šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinį lygį;

23.3. Reguliuojamas NŠG, vadovaudamasis Tarybos nustatytu šilumos (produkto) gamybos pajamų baziniu lygiu, Įstatymu bei Metodika, įstatuose nustatyta tvarka nustato šilumos (produkto) gamybos pajamų lygį pirmiesiems šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinio lygio galiojimo metams ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;

23.4. jei Reguliuojamas NŠG:

23.4.1. šilumos (produkto) gamybos pajamų lygį pirmiesiems šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinio lygio galiojimo metams nustato vadovaudamasis Tarybos nustatytu šilumos (produkto) gamybos pajamų baziniu lygiu, Įstatymu bei atsižvelgdamas į Metodiką ir per ne ilgesnį nei 30 kalendorinių dienų terminą, Taryba atskiru nutarimu konstatuoja, kad šilumos (produkto) gamybos pajamų lygis pirmiesiems šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinio lygio galiojimo metams nustatytas be neatitikčių;

23.4.2. šilumos (produkto) gamybos pajamų lygį pirmiesiems šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinio lygio galiojimo metams nustato nesivadovaudamas Tarybos nustatytu šilumos (produkto) gamybos pajamų baziniu lygiu, arba nesivadovaudamas Įstatymu, arba neatsižvelgdamas į Metodiką, Taryba atskiru nutarimu konstatuoja neatitiktis ir nurodo 30 kalendorinių dienų terminą neatitiktims pašalinti. Jei per Tarybos nutarime nurodytą terminą Reguliuojamas NŠG neatitikčių nepašalina arba šilumos (produkto) gamybos pajamų lygio pirmiesiems šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinio lygio galiojimo metams nenustato per 30 kalendorinių dienų terminą, Taryba šilumos (produkto) gamybos pajamų lygį pirmiesiems šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinio lygio galiojimo metams nustato vienašališkai;

23.5. Reguliuojamo NŠG ar Tarybos vienašališkai nustatytas šilumos (produkto) gamybos pajamų lygis pirmiesiems šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinio lygio galiojimo metams įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos ir galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių arba kol Reguliuojamas NŠG pašalina Tarybos nurodytas neatitiktis, išskyrus atvejus kai koreguotas šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinis lygis nenustatomas per Metodikos 58.3 ir 58.5 papunkčiuose numatytus terminus;

23.6. Reguliuojamas NŠG jam nustatytą šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinį lygį, šio lygio pastoviąją ir kintamąją dalis skelbia savo interneto svetainėje.

24. Šilumos tiekėjui, kurio daugiau kaip ½ akcijų nuosavybės teise priklauso vienai ar kelioms savivaldybėms ir kuris valdo skirtingose savivaldybėse esančias CŠT sistemas, mutatis mutandis taikoma Metodikos 23 punkte nurodyta Pajamų bazinio lygio nustatymo procedūra.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

PAJAMŲ BAZINIO LYGIO PROJEKTO PATEIKIMAS IR GRĄŽINIMAS

 

25. Ūkio subjektas kartu su Pajamų bazinio lygio projektu Reguliuojančiosioms institucijoms privalo pateikti šią informaciją:

25.1. Ūkio subjekto šilumos kiekių duomenų suvestinę (Reguliuojamiems NŠG ir šilumos tiekėjams, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje veikia NŠG – Metodikos 2 priedas, šilumos tiekėjams, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje NŠG neveikia – Metodikos 3 priedas);

25.2. Ūkio subjekto duomenų suvestinę šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų baziniam lygiui nustatyti (šilumos tiekėjams, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje veikia NŠG – Metodikos 4 priedas. Šilumos tiekėjams, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje NŠG neveikia – Metodikos 5 priedas, Reguliuojamiems NŠG – Metodikos 6 priedas);

25.3. Šilumos gamybos ir kuro kiekių pagal katilines suvestinę (Metodikos 7 priedas). Šį priedą teikia šilumos tiekėjai, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje neveikia NŠG. Šilumos tiekėjai, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje veikia NŠG, šiame priede nurodo CŠT sistemų, kuriose nėra veikiančių NŠG, duomenis ir CŠT sistemų, kuriose veikia NŠG, šilumos gamybos šilumos poreikio piko pajėgumais duomenis;

25.4. šilumos nuostolių pagal Nuostolių metodiką skaičiavimus;

25.5. Investicijų grąžos normos skaičiavimo lentelę (Metodikos 11 priedas);

25.6. Ilgalaikių paskolų palūkanų normų duomenis investicijų grąžos normos skolinto kapitalo kainai skaičiuoti (WACC metodikos priedas);

25.7. Nustatyto šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygio ir faktiškai gautų pajamų skirtumo skaičiavimo lentelę (Metodikos 12 priedas). Šį priedą teikia šilumos tiekėjai ir Reguliuojami NŠG, teikiantys rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugą;

25.8. Šilumos aukcionų rezultatų vertinimo lentelę (Metodikos 13 priedas). Šį priedą teikia tik Ūkio subjektai, kurie vadovaudamiesi Metodikos 84–90 punktais, vertina Ūkio subjekto šilumos aukciono būdu faktiškai gautų pajamų ir šilumos aukcione leistinos gauti pajamų apimties skirtumą bei šilumos gamybos dalyvaujant šilumos aukcione efektyvumą;

25.9. Kogeneracinių jėgainių metodikos 2 priedą. Šį priedą teikia Ūkio subjektai, kuriems taikoma Kogeneracinių jėgainių metodika;

25.10. aiškinamąjį raštą, kuriame pateikta išsami informacija apie Pajamų bazinio lygio projekte nurodytas planuojamas būtinąsias sąnaudas, šilumos (produkto) gamybos sąnaudų paskirstymo pagal kiekvieną CŠT sistemą, kurioje veikia bent vienas NŠG, pagrindimą, šių sąnaudų išsamius skaičiavimus (lentelių ar kita forma) ir jų pagrindimus, reikalingus ir pakankamus Reguliuojančiajai institucijai įsitikinti sąnaudų pagrįstumu ir būtinumu. Aiškinamajame rašte teikti paaiškinimus dėl Ūkio subjekto planuojamos Metodikos 53 punkte nurodytų sąnaudų apimties (bendrai šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą), šilumos perdavimo ir mažmeninio aptarnavimo verslo vienetams) nėra privaloma:

25.10.1. kai šių sąnaudų apimtis yra iki 5 proc. didesnė nei vidutinė faktiškai priskirtų būtinųjų sąnaudų apimtis Pajamų bazinio lygio ataskaitiniu laikotarpiu, bet neviršija sąnaudų apimties, apskaičiuotos pagal lyginamuosius rodiklius;

25.10.2. kai šių sąnaudų apimtis, lyginant su vidutine faktiškai priskirtų būtinųjų sąnaudų apimtimi Pajamų bazinio lygio ataskaitiniu laikotarpiu, yra ne didesnė nei vartotojų kainų indekso pokytis, bet neviršija sąnaudų apimties, apskaičiuotos pagal lyginamuosius rodiklius. Vartotojų kainų indekso pokytis apskaičiuojamas kaip Valstybės duomenų agentūros Pajamų bazinio lygio projekto pateikimo metu skelbiamo mėnesinio vartotojų kainų indekso ir Pajamų bazinio lygio ataskaitinio laikotarpio paskutinio mėnesio vartotojų kainų indekso santykis, sumažintas 1 proc. efektyvumo rodikliu;

25.11. savivaldybės tarybos arba, Įstatymo numatytais atvejais, Ūkio subjekto sprendimą, kuriuo nustatytas Pajamų bazinio lygio galiojimo laikotarpis.

26. Pajamų bazinio lygio projektas laikomas pateiktu, jei jis atitinka Metodikos 25 punkte nustatytus reikalavimus. Įvertinus projekto atitikimą Metodikos 25 punkte nustatytiems reikalavimams, per 15 kalendorinių dienų projektas gali būti grąžinamas projekto rengėjui, nurodant grąžinimo priežastis, arba pateikiamas prašymas pateikti trūkstamą informaciją. Ūkio subjektas patikslintą projektą pateikia ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, o prašomą pateikti trūkstamą informaciją per prašyme nurodytą terminą.

27. Ūkio subjektas gali kreiptis į Reguliuojančią instituciją su prašymu grąžinti pateiktą Pajamų bazinio lygio projektą ir pateikti naują Pajamų bazinio lygio projektą, jei tenkinamas bent vienas iš šių kriterijų:

27.1. po Pajamų bazinio lygio projekto pateikimo Reguliuojančiai institucijai pasikeitė Ūkio subjekto licencijuojamos veiklos teritorijoje veikiančių NŠG skaičius:

27.1.1. licencijuojamos veiklos teritorijoje, kurioje neveikė nė vienas NŠG, pradėjo veikti NŠG;

27.1.2. visi licencijuojamos veiklos teritorijoje veikę NŠG nutraukė veiklą;

27.2. po Pajamų bazinio lygio projekto pateikimo buvo pakeistos Metodikos nuostatos, reglamentuojančios Pajamų bazinio lygio nustatymą, išskyrus redakcinio pobūdžio pakeitimus ir pakeitimus, susijusius su procedūriniais reikalavimais;

27.3. po Pajamų bazinio lygio projekto pateikimo buvo pakeista Kogeneracinių jėgainių metodika ir vadovaujantis pakeistomis nuostatomis apskaičiuotos planuojamos kogeneracinių jėgainių pastoviosios ir kintamosios sąnaudos, nevertinant nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, didėja ne mažiau nei pateiktame Pajamų bazinio lygio projekte šilumos gamybos kogeneracinėse jėgainėse veiklai priskirta investicijų grąžos suma, arba planuojamos kogeneracinių jėgainių pastoviosios ir kintamosios sąnaudos, nevertinant nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, mažėja daugiau nei 5 procentais;

27.4. po Pajamų bazinio lygio projekto pateikimo buvo pakeistas Lyginamosios analizės aprašas, išskyrus atvejus, kai tvirtinant Lyginamosios analizės aprašą numatytas apskaičiuotų lyginamųjų rodiklių taikymas, taip pat išskyrus redakcinio pobūdžio pakeitimus ir pakeitimus, susijusius su procedūriniais reikalavimais;

27.5. po Pajamų bazinio lygio projekto pateikimo įvyko esminių pokyčių, reikšmingai keičiančių Ūkio subjekto pateiktame Pajamų bazinio lygio projekte planuotą sąnaudų apimtį, t. y. patikslintos planuojamos pastoviosios ir kintamosios sąnaudos, nevertinant nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, didėja ne mažiau nei pateiktame Pajamų bazinio lygio projekte įvertinta investicijų grąžos suma, arba planuojamos pastoviosios ir kintamosios sąnaudos, nevertinant nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, mažėja daugiau nei 5 procentais. Esminiais laikomi šie pokyčiai:

27.5.1. pasikeitė licencijuojamos veiklos teritorija;

27.5.2. įvyko reorganizacija;

27.5.3. pasikeitė Ūkio subjekto veiklos organizavimas, dėl ko išaugo veiklos efektyvumas;

27.5.4. naujai veiklą pradėjusio Ūkio subjekto Pajamų bazinio lygio projekte neturint faktinių duomenų įvertintos planuojamos sąnaudos po nepriklausomo auditoriaus reguliuojamos veiklos ataskaitų patikros nepadengia faktinių būtinųjų sąnaudų arba yra didesnės nei faktinių būtinųjų sąnaudų apimtis;

27.5.5. kitos priežastys.

28. Ūkio subjektui tenkinant bent vieną iš Metodikos 27 punkte pateiktų kriterijų, pateiktas Pajamų bazinio lygio projektas Ūkio subjekto prašymu grąžinamas tuo atveju, jeigu:

28.1. pateikto Pajamų bazinio lygio projekto nagrinėjimas Reguliuojančioje institucijoje trunka ilgiau nei 6 mėnesius nuo projekto pateikimo dienos;

28.2. Savivaldybės institucija arba Įstatymo numatytais atvejais – Ūkio subjektas pritarė pateikto Pajamų bazinio lygio projekto atsiėmimui ir naujo projekto pateikimui;

28.3. atitinkamam reguliavimo periodui pateiktas Pajamų bazinio lygio projektas dar nebuvo grąžintas, išskyrus Metodikos 26 punkte nustatytą atvejį.

29. Ūkio subjektas su prašymu grąžinti pateiktą Pajamų bazinio lygio projektą privalo pateikti naują Pajamų bazinio lygio projektą bei Savivaldybės institucijos arba Įstatymo numatytais atvejais – Ūkio subjekto pritarimą Pajamų bazinio lygio projekto grąžinimui. Reguliuojančioji institucija, įvertinusi Ūkio subjekto pateikto prašymo atitiktį Metodikos 27 ir 28 punktuose nustatytiems reikalavimams, per 15 kalendorinių dienų raštu informuoja Ūkio subjektą apie sprendimą dėl prašymo grąžinti pateiktą Pajamų bazinio lygio projektą.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAJAMŲ BAZINIO LYGIO SKAIČIAVIMAS

 

30. Nustatant Pajamų bazinį lygį atsižvelgiama į:

30.1. reguliuojamos veiklos ataskaitose atitinkamiems verslo vienetams ir atitinkamoms paslaugoms (produktams) faktiškai priskirtų pagrįstų būtinųjų sąnaudų apimtį Pajamų bazinio lygio ataskaitiniu laikotarpiu ir priežastis, kurias Ūkio subjektas nurodė kaip lemiančias šių sąnaudų apimties pokyčius, pagrįstumą;

30.2. faktiškai suteiktų atitinkamų paslaugų (produktų) kiekius Pajamų bazinio lygio ataskaitiniu laikotarpiu ir priežastis, kurias Ūkio subjektas nurodė kaip lemiančias suteiktų paslaugų (produktų) apimties pokyčius, pagrįstumą;

30.3. suplanuotus pokyčius Ūkio subjekto veikloje pirmaisiais reguliavimo periodo metais, įskaitant investicijų plano įgyvendinimą, turėsiančius poveikį sąnaudų, įskaitant investicijų grąžą, apimčiai ir patiektinų paslaugų (produktų) kiekio apimčiai;

30.4. lyginamosios analizės atitinkamų rodiklių vertes:

30.4.1. jei Ūkio subjekto planuojamas efektyvumas didesnis, nei pagal Lyginamosios analizės aprašą nustatytas efektyvumas, nustatoma Ūkio subjekto Pajamų bazinio lygio galiojimo laikotarpiu planuojamą efektyvumą atitinkanti metinė kintamųjų ir pastoviųjų sąnaudų apimtis. Ūkio subjekto planuojamas efektyvumas grindžiamas Pajamų bazinio lygio ataskaitinio laikotarpio faktiniu efektyvumu, įvertinant Metodikos 30.1–30.3 papunkčių nuostatas;

30.4.2. jei Ūkio subjekto planuojamas efektyvumas yra mažesnis, nei pagal Lyginamosios analizės aprašą nustatytas efektyvumas, Ūkio subjektui nustatoma pagal Lyginamosios analizės aprašą nustatytą efektyvumą atitinkanti kintamųjų sąnaudų apimtis;

30.4.3. jei Ūkio subjekto planuojamas efektyvumas yra mažesnis, nei pagal Lyginamosios analizės aprašą nustatytas efektyvumas, Ūkio subjektui nustatoma jo planuojamų pastoviųjų sąnaudų apimtis, įvertinus šių sąnaudų būtinumo pagrindimą. Jeigu Ūkio subjektas neįrodo planuojamų pastoviųjų sąnaudų būtinumo ir pagrįstumo, nepagrįstos pastoviosios sąnaudos neįtraukiamos į Pajamų bazinį lygį;

30.5. Tarybos atliktų reguliuojamų paslaugų sąnaudų pagrįstumo (būtinumo) patikrinimų, atliekamų vadovaujantis Patikrinimų tvarkos aprašu, rezultatus.

31. Reguliuojamų paslaugų (produktų) kainų atitinkamos paslaugos (produkto) pajamų lygis reguliavimo periodui nustatomas pagal formulę:

 

 

(1)

 

kur:

Ri – pagrįstų būtinųjų pajamų, gautinų iš reguliuojamų paslaugų (produktų) kainų, apimtis, Eur/metams;

VCi – kintamųjų sąnaudų, priskirtinų reguliuojamų paslaugų (produktų) pajamų lygiui, apimtis, Eur/metams;

FCi – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų reguliuojamų paslaugų (produktų) pajamų lygiui, apimtis, Eur/metams;

ROIi – investicijų grąža, priskirtina paslaugai (produktui), Eur/metams.

Bazinio šilumos kiekio nustatymas

32. Bazinis šilumos kiekis nustatomas pagal formulę:

 

 

(2)

 

 

(3)

 

arba

 

 

(4)

 

arba

 

 

(5)

 

kur:

QH – bazinis šilumos kiekis, patiektinas į šilumos perdavimo tinklą per metus, kWh. Kai šilumos tiekėjo aptarnaujamoje teritorijoje neveikia NŠG, šis kiekis lygus šilumos tiekėjo šilumos gamybos šaltiniuose gamintinam šilumos kiekiui QHG,PR;

QHP, s – šilumos aukcione supirktas šilumos kiekis per metus, atitinkamoje CŠT sistemoje s, kWh;

QWHP, s – įsigytas atliekinės šilumos kiekis per metus, atitinkamoje CŠT sistemoje s, nustatytas pagal Metodikos 33 punktą, kWh;

QHG, PC, s – šilumos tiekėjo šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrinančiais šilumos gamybos įrenginiais gamintinas šilumos kiekis per metus atitinkamoje CŠT sistemoje, kurioje veikia NŠG, nustatomas Supirkimo tvarkoje nustatyta tvarka ir yra ne didesnis kaip 10 proc. atitinkamoje CŠT sistemoje į šilumos perdavimo tinklą patiektino šilumos kiekio QH, s, kWh;

QHG, PR – CŠT sistemose, kuriose neveikia NŠG, šilumos tiekėjo gamybos šaltiniuose gamintinas šilumos kiekis per metus, nustatomas vadovaujantis Metodikos 33 punktu, kWh;

QH, s – bazinis šilumos kiekis, patiektinas į šilumos perdavimo tinklą per metus atitinkamoje CŠT sistemoje s, kurioje veikia bent vienas NŠG, kWh;

QHR – realizuotinas šilumos kiekis per metus, nustatytas pagal Metodikos 33 punktą, kWh;

QTL – papildomas šilumos kiekis per metus, kWh;

QL – šilumos nuostolių kiekis, nustatytas pagal Metodikos 34 punktą, per metus, kWh;

QOC – savoms (administracinėms) ir technologinėms reikmėms naudotinas šilumos kiekis, nustatytas pagal Metodikos 33 punktą, per metus, kWh;

QCC – konkurenciniams šilumos vartotojams realizuotinas šilumos kiekis per metus, kWh;

QUSC – nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojams realizuotinas šilumos kiekis per metus, kWh;

QSSC – savarankiško aprūpinimo šiluma vartotojams realizuotinas šilumos kiekis per metus, kWh;

QDHC – CŠT sistemos vartotojams realizuotinas šilumos kiekis per metus, kWh.

33. Bazinis šilumos kiekis Pajamų bazinio lygio galiojimo laikotarpiui nustatomas, įvertinus:

33.1. faktinę šilumos kiekio metinę apimtį Pajamų bazinio lygio ataskaitiniu laikotarpiu;

33.2. priežasčių, kurias Ūkio subjektas nurodė kaip lemiančias šilumos kiekio faktinius ir būsimus apimties pokyčius, pagrįstumą;

33.3. efektą dėl investicijų plane numatytų priemonių įgyvendinimo pirmaisiais Pajamų bazinio lygio galiojimo metais.

34. Šilumos nuostolių apimtis nustatoma įvertinus Metodikos 33 punktą. Faktinių šilumos nuostolių atveju:

34.1. jei Ūkio subjekto faktiniai šilumos nuostoliai Pajamų bazinio lygio ataskaitiniu laikotarpiu buvo mažesni už šilumos nuostolių kiekį, nustatomą pagal Nuostolių metodiką, tokiu atveju šilumos nuostolių apimčiai nustatyti naudojamas faktinis šilumos nuostolių kiekis;

34.2. jei Ūkio subjekto faktiniai šilumos nuostoliai Pajamų bazinio lygio ataskaitiniu laikotarpiu buvo didesni už šilumos nuostolių kiekį, nustatomą pagal Nuostolių metodiką, tokiu atveju šilumos nuostolių apimčiai nustatyti naudojamas šilumos nuostolių kiekis, nustatomas pagal Nuostolių metodiką;

34.3. jei Ūkio subjekto faktiniai šilumos nuostoliai 5 proc. ar didesni nei apskaičiuoti pagal Metodikos 34.2 papunktį, šilumos nuostolių sumažinimui (efektyvumo padidinimui) Reguliuojančioji institucija Ūkio subjektui pagrindus nustato kitokią šilumos nuostolių apimtį.

35. Šilumos aukcione dalyvaujantiems Ūkio subjektams nustatomas Ūkio subjekto šilumos gamybos šaltiniuose gamintinas ir šilumos aukciono būdu parduotinas šilumos kiekis QHA, PR, s per metus (Pajamų bazinio lygio galiojimo laikotarpiu) atitinkamoje CŠT sistemoje. Reguliuojamiems NŠG ir šilumos tiekėjams, CŠT sistemose, kuriose veikia NŠG, skaičiuojant Pajamų bazinį lygį šilumos kiekis nustatomas laikant, kad Reguliuojamas NŠG per metus gamina šilumos kiekį, lygų 45 proc. maksimalaus NŠG valdomų šilumos gamybos įrenginių galimo pagaminti šilumos kiekio (įvertinant, kad įrenginys per metus veikia 8600 val.), o šilumos tiekėjas – 45 proc. maksimalaus valdomų šilumos gamybos įrenginių, kurių pagaminta šiluma parduodama šilumos aukciono būdu, galimo pagaminti šilumos kiekio (įvertinant, kad įrenginys per metus veikia 8600 val.). Tuo atveju, jei konkrečioje CŠT sistemoje veikia vienas NŠG, kurio šilumos gamybos galios pakanka maksimaliam CŠT sistemos šilumos poreikiui patenkinti, o šilumos tiekėjas eksploatuoja šilumos gamybos įrenginius, kurie yra skirti tik rezervinei šilumos gamybos galiai užtikrinti, NŠG šilumos gamybos šaltiniuose gamintinas ir šilumos aukciono būdu parduotinas šilumos kiekis atitinka pagal Metodikos 33 punktą apskaičiuotą šilumos kiekį.

36. Reguliuojamam NŠG, kuris teikia rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugą, apskaičiuojant kintamąją šios paslaugos pajamų lygio dalį, taikomas rezervinės šiluminės galios užtikrinimo atitinkamo mėnesio faktinis šilumos kiekis QHG, CR.

 

Kintamųjų sąnaudų nustatymas

 

37. Kintamųjų sąnaudų, priskirtinų atitinkamai reguliuojamai paslaugai (produktui), apimtis vieneriems bazinio laikotarpio metams nustatoma pagal formulę:

 

 

(6)

 

kur:

CHP, i – šilumos aukcione supirkto šilumos kiekio sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur;

– pajėgumų aukciono sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur;

CWHP, i – įsigyto atliekinės šilumos kiekio sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur;

CF, i – kuro šilumai gaminti sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur;

CE, i – elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur;

CW, i – vandens technologinėms reikmėms įsigijimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur;

CO, i – kitos kintamosios sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur;

CATL, i – apyvartinių taršos leidimų (toliau – ATL) įsigijimo sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur.

38. Kintamųjų sąnaudų apimtis vieneriems bazinio laikotarpio metams nustatoma kaip Metodikos 39–45 punktuose nurodytų sąnaudų grupių metinių apimčių suma. Atitinkamos sąnaudų grupės apimtis nustatoma:

38.1. atsižvelgiant į naudojant šilumos tiekėjo valdomus įrenginius pagamintos šilumos, šilumos aukcione supirktos šilumos ir įsigytos atliekinės šilumos proporciją šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) veiklos verslo vieneto struktūroje. Ši proporcija nustatoma atsižvelgiant į galimybes supirkti šilumą šilumos aukcione ir atliekinę šilumą atitinkamoje CŠT sistemoje. Detalų prioritetų, superkant šilumą šilumos aukciono būdu ir atliekinę šilumą, sąrašą nustato Supirkimo tvarka;

38.2. darant prielaidą, kad šilumos tiekėjas savo technologiniams poreikiams reikalingą minimalų šilumos kiekį gamina pats savo valdomais gamybos įrenginiais.

39. Šilumos aukcione superkamos šilumos sąnaudų atveju, atsižvelgiant į nustatytą šilumos aukcione superkamos šilumos kiekį ir projekcines superkamos šilumos kainas. Projekcinės superkamos šilumos kainos atitinka Pajamų bazinio lygio skaičiavimo metu aktualią superkamos šilumos kainą. Pajėgumų aukciono atveju atsižvelgiant į pajėgumų aukcione nustatytą pajėgumų kiekį ir pajėgumų aukcione pasiūlytą pajėgumų užtikrinimo kainą;

40. Įsigytos atliekinės šilumos sąnaudų atveju, atsižvelgiant į nustatytą įsigytiną atliekinės šilumos kiekį ir projekcines įsigytinos atliekinės šilumos kainas. Projekcinės įsigytinos atliekinės šilumos kainos atitinka Pajamų bazinio lygio skaičiavimo metu aktualią šilumos tiekėjo įsigytos atliekinės šilumos kainą.

41. Kuro šilumai gaminti sąnaudų atveju:

41.1. atsižvelgiant į Ūkio subjekto optimalią kuro struktūrą atitinkamu laikotarpiu, užtikrinančią mažiausias sąnaudas (vertine išraiška) energijos vienetui pagaminti, ir sudarytą atsižvelgiant į atitinkamos CŠT sistemos technines prielaidas, įskaitant elektrinių ir katilinių darbo režimą, gamybos įrenginių galią, išteklių (kuro rūšių) įsigijimo galimybes, ir teikiant prioritetą atliekų deginimui ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui;

41.2. įvertinus efektą dėl investicijų plane numatytų priemonių įgyvendinimo pirmaisiais Pajamų bazinio lygio galiojimo metais;

41.3. naudojant kuro kiekio (MWh) įverčius, nustatytus pagal atitinkamų kuro rūšių šiluminę vertę, ir šilumos generavimo šaltinių efektyvumo rodiklius. Efektyvumo rodiklis išreiškiamas lyginamųjų kuro sąnaudų koeficientu, kuris laikomas sutartiniu kuro kiekiu (MWh), reikalingu 1 MWh šilumos pagaminti;

41.4. naudojant lyginamųjų kuro sąnaudų koeficientą (kuro efektyvumo koeficientą). Lyginamųjų kuro sąnaudų koeficientas laikomas sutartiniu kuro kiekiu (MWh), reikalingu 1 MWh šilumos pagaminti. Lyginamųjų kuro sąnaudų koeficientas nustatomos atsižvelgiant į Metodikos 30.4 ir 41.5 papunkčius bei įvertinant investicijų plane numatytų priemonių įgyvendinimo efektą pirmaisiais Pajamų bazinio lygio galiojimo metais, taip pat į Tarybos atliktų reguliuojamų paslaugų sąnaudų pagrįstumo (būtinumo) patikrinimų, atliekamų vadovaujantis Patikrinimų tvarkos aprašu, rezultatus;

41.5. jei Ūkio subjekto planuojamas kuro efektyvumas yra mažesnis nei pagal Lyginamosios analizės aprašą nustatytas efektyvumas, vertinama suminė kuro ir elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudų apimtis. Jei planuojama suminė kuro ir elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudų apimtis yra didesnė nei taikant Lyginamosios analizės aprašą apskaičiuota siektina suminė šių sąnaudų apimtis, taikomas Metodikos 30.4.2 papunktis. Siektina sąnaudų apimtis apskaičiuojama, taikant pagal Lyginamosios analizės aprašą apskaičiuotus optimalius sąlyginio kuro ir elektros energijos kiekius, pagal Metodikos 41.6 ir 42.3 papunkčius apskaičiuotas kainas;

41.6. siekiant apskaičiuoti projekcines šilumos gamybos kuro sąnaudas, naudojamos kuro kainos, atitinkančios Pajamų bazinio lygio skaičiavimo metu aktualią šilumos tiekėjo įsigyto kuro vidutinę svertinę kainą.

42. Elektros energijos technologinėms reikmėms įsigijimo sąnaudų atveju:

42.1. įvertinus šių sąnaudų būtinumą reguliuojamoms paslaugoms (produktams) teikti ir atsižvelgiant į Metodikos 30.2–30.5 papunkčių nuostatas;

42.2. elektros energijos technologinėms reikmėms apimtis (kWh) vertinama atsižvelgiant į suminę šilumos gamybos ir šilumos perdavimo verslo vienetų energijos technologinėms reikmėms apimtį (kWh), apskaičiuotą įvertinant atitinkamus elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudų lyginamuosius rodiklius;

42.3. jei Ūkio subjekto planuojamas elektros energijos technologinėms reikmėms efektyvumas yra mažesnis nei pagal Lyginamosios analizės aprašą nustatytas efektyvumas, vertinama suminė kuro ir elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudų apimtis vadovaujantis Metodikos 41.5 papunkčiu;

42.4. siekiant apskaičiuoti projekcines elektros energijos technologinėms reikmėms įsigijimo sąnaudas, naudojamos Ūkio subjekto Pajamų bazinio lygio projekto rengimo metu aktualios elektros energijos kainos;

43. Vandens technologinėms reikmėms įsigijimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudų atveju:

43.1. įvertinus šių sąnaudų būtinumą reguliuojamoms paslaugoms (produktams) teikti ir atsižvelgiant į Metodikos 30.2–30.5 papunkčių nuostatas;

43.2. vandens technologinėms reikmėms apimtis (m3) vertinama atsižvelgiant į suminę šilumos gamybos ir šilumos perdavimo verslo vienetų vandens technologinėms reikmėms apimtį (m3), apskaičiuotą įvertinant atitinkamus vandens technologinėms reikmėms sąnaudų lyginamuosius rodiklius;

43.3. siekiant apskaičiuoti projekcines vandens technologinėms reikmėms įsigijimo ir nuotekų tvarkymo technologinėms reikmėms įsigijimo sąnaudas, naudojamos Ūkio subjekto Pajamų bazinio lygio projekto rengimo metu aktualios vandens (kaip ištekliaus) įsigijimo ir nuotekų tvarkymo kainos;

44. Kitų kintamųjų sąnaudų atveju, atsižvelgiant į kitų kintamųjų sąnaudų (pelenų tvarkymo (išvežimo, utilizavimo), cheminių medžiagų technologijai, energijos išteklių biržos operatoriaus taikomo šilumos aukciono prekybos įkainio, laboratorinių tyrimų ir pan. sąnaudų) kiekio poreikį ir Pajamų bazinio lygio ataskaitinio laikotarpio paskutinių metų įsigijimo kainas, įvertinus šių sąnaudų būtinumą reguliuojamoms paslaugoms (produktams) teikti ir atsižvelgiant į Metodikos 30.1–30.3, 30.5 papunkčių nuostatas.

45. ATL įsigijimo sąnaudų atveju:

45.1. vadovaujantis Aprašo 42 punkte nustatytais apribojimais;

45.2. atsižvelgiant į Pajamų bazinio lygio ataskaitinio laikotarpio paskutinių metų ATL įsigijimo kainas;

45.3. atsižvelgiant į planuojamą mokamų ATL metinį poreikį, įvertinus nemokamai gautus ATL.

46. Apskaičiuojant 41–45 punktuose nurodytas kintamąsias sąnaudas, nevertinamos šilumos gamybos kogeneracinėse jėgainėse sąnaudos. Šios sąnaudos apskaičiuojamos Kogeneracinių jėgainių metodikoje nustatyta tvarka ir įvertinamos nustatant bendrą kintamųjų sąnaudų apimtį pagal Metodikos 37 punktą.

 

Pastoviųjų sąnaudų nustatymas

 

47. Pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų atitinkamai reguliuojamai paslaugai (produktui), apimtis vieneriems reguliavimo periodo metams nustatoma kaip visų pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų tai paslaugai (produktui), metinių apimčių suma ir apskaičiuojama pagal formulę:

 

 

(7)

 

kur:

CDA, i – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur/metams;

CCR, i – rezervinės galios užtikrinimo paslaugos įsigijimo iš kitų asmenų sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur/metams;

CDU, i – darbo užmokesčio sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur/metams;

CSI, i – su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokestinių įmokų sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur/metams;

CT, i – mokesčių sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur/metams;

CO, i – einamojo remonto ir aptarnavimo, finansinės, administracinės, rinkodaros ir pardavimų, kitos personalo (be darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokestinių įmokų) sąnaudos ir kitos pastoviosios sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur/metams.

48. Nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos apskaičiuojamos atsižvelgiant į:

48.1. Aprašo 41.14–41.23 papunkčiuose nurodytus apribojimus;

48.2. Pajamų bazinio lygio ataskaitinio laikotarpio paskutinių metų reguliuojamos veiklos ataskaitose metinę priskaitytiną nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų sumą nuo atitinkamai paslaugai (produktui) priskirtų ilgalaikio turto vienetų;

48.3. iki Pajamų bazinio lygio projekto parengimo naujai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) metines sąnaudas, apskaičiuotas nuo atitinkamai paslaugai (produktui) priskirtų ilgalaikio turto vienetų;

48.4. atitinkamai paslaugai (produktui) priskirtų naujai pradėtų eksploatuoti Pajamų lygyje dar nevertintų ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, apskaičiuotų per laikotarpį nuo šių turto vienetų eksploatacijos pradžios iki einamojo Pajamų lygio galiojimo pabaigos, sumą;

48.5. iki Pajamų bazinio lygio projekto parengimo nenaudojamo, nusidėvėjusio ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) metines sąnaudas, apskaičiuotas nuo atitinkamai paslaugai (produktui) priskirtų ilgalaikio turto vienetų;

48.6. jei naujai pradėtas eksploatuoti ilgalaikio turto vienetas yra eksploatuojamas kogeneraciniais pagrindais, to ilgalaikio turto vieneto vertės, priskirtinos šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) verslo vienetui, nustatymui taikoma Kogeneracinių jėgainių metodikoje ir Apraše numatyta tvarka.

49. Rezervinės galios užtikrinimo sąnaudų, susijusių su šios paslaugos įsigijimu iš kitų asmenų, apimtis nustatoma, atsižvelgiant į Metodikos 30.1, 30.3, 30.5 papunkčių nuostatas.

50. Metinis darbo užmokesčio fondas skaičiuojamas šilumos gamybos, šilumos perdavimo, mažmeninio aptarnavimo ir šilumos tiekimo veiklai priskirtų bendrosios veiklos darbuotojų skaičių padauginus iš tos veiklos darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio:

50.1. darbuotojų skaičius nustatomas atsižvelgiant į Metodikos 30.1, 30.3–30.5 papunkčius;

50.2. vidutinis mėnesio darbo užmokestis nustatomas atsižvelgiant į Metodikos 30.1, 30.3–30.5 papunkčius, taip pat įvertinus ne didesnį, nei Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prognozuojamą, vidutinio darbo užmokesčio pokytį pirmiesiems Pajamų bazinio lygio galiojimo metams. Ne didesnis, nei Finansų ministerijos prognozuojamas, vidutinio darbo užmokesčio pokytis įvertinamas, jei Ūkio subjektas Reguliuojančiajai institucijai pateikia tokio pokyčio įvertinimo poreikį pagrindžiančius argumentus ir dokumentus (pavyzdžiui, savivaldybės tarybos sprendimus, įmonės vadovybės įsakymus dėl pareiginių atlyginimų didinimo, darbo sutartis ir pan.);

50.3. kai Ūkio subjekto planuojamas darbo užmokesčio fondas yra didesnis už faktinį darbo užmokesčio fondą, Ūkio subjektas turi pateikti darbo užmokesčio fondo didėjimą pagrindžiančius dokumentus;

50.4. Ūkio subjekto planuojamos darbo užmokesčio sąnaudos palyginamos su siektinu darbo užmokesčio fondu ir įvertinamos vadovaujantis Metodikos 54 punktu. Siektinas darbo užmokesčio fondas apskaičiuojamas siektiną darbuotojų skaičių (nustatytą vadovaujantis lyginamosios analizės atitinkamų rodiklių reikšmėmis) padauginus iš Pajamų bazinio lygio skaičiavimo metu Valstybės duomenų agentūros paskutinio skelbiamo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo sektoriaus (šalies ūkis be individualiųjų įmonių) vidutinio darbo užmokesčio ir įvertinus ne didesnį nei Finansų ministerijos prognozuojamą vidutinio darbo užmokesčio pokytį pirmiesiems Pajamų bazinio lygio galiojimo metams. Tuo atveju, jeigu planuojamas darbuotojų skaičius yra didesnis nei apskaičiuotas pagal lyginamosios analizės atitinkamų rodiklių reikšmes, siektinas darbo užmokesčio fondas skaičiuojamas taikant planuojamą darbuotojų skaičių.

51. Su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokestinių įmokų (valstybinio socialinio draudimo įmokų ir garantinio bei ilgalaikio darbo išmokų fondo įmokų) sąnaudos apskaičiuojamos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

52. Mokesčių sąnaudos apskaičiuojamos vadovaujantis galiojančiais mokesčių sritį reglamentuojančiais teisės aktais.

53. Einamojo remonto ir aptarnavimo, finansinės, administracinės, rinkodaros ir pardavimų, kitos personalo (be darbo užmokesčio ir privalomojo socialinio draudimo sąnaudų) sąnaudos ir kitos pastoviosios sąnaudos nustatomos atsižvelgiant į Metodikos 30.1, 30.3–30.5 papunkčių nuostatas. Šios Ūkio subjekto planuojamos pastoviosios sąnaudos palyginamos su sąnaudų apimtimi, apskaičiuota pagal lyginamosios analizės atitinkamų rodiklių reikšmes, ir įvertinamos vadovaujantis Metodikos 54 papunkčiu.

54. Darbo užmokesčio sąnaudų ir kitų pastoviųjų sąnaudų (einamojo remonto ir aptarnavimo, finansinių, administracinių, rinkodaros ir pardavimų, kitų personalo (be darbo užmokesčio ir privalomojo socialinio draudimo sąnaudų) ir kitų pastoviųjų sąnaudų) suma nustatoma taip:

54.1. jeigu Ūkio subjekto bendra planuojamų pastoviųjų sąnaudų suma neviršija sąnaudų sumos, apskaičiuotos pagal lyginamuosius rodiklius, pripažįstama planuojama darbo užmokesčio ir kitų pastoviųjų sąnaudų (einamojo remonto ir aptarnavimo, finansinių, administracinių, rinkodaros ir pardavimų, kitų personalo (be darbo užmokesčio ir privalomojo socialinio draudimo sąnaudų) ir kitų pastoviųjų sąnaudų) apimtis pagal Metodikos 30.4.1 papunktį;

54.2. jeigu Ūkio subjekto bendra planuojamų pastoviųjų sąnaudų suma viršija sąnaudų sumą, apskaičiuotą pagal lyginamuosius rodiklius, analizuojamos planuojamos sąnaudos pagal sąnaudų grupes ir verslo vienetus. Tokiu atveju planuojama darbo užmokesčio ir kitų pastoviųjų sąnaudų (einamojo remonto ir aptarnavimo, finansinių, administracinių, rinkodaros ir pardavimų, kitų personalo (be darbo užmokesčio ir privalomojo socialinio draudimo sąnaudų) ir kitų pastoviųjų sąnaudų) apimtis apskaičiuojama ir (arba) koreguojama pagal Metodikos 30.4.3 papunktį.

55. Apskaičiuojant 50 ir 53 punktuose nurodytas pastoviąsias sąnaudas, nevertinamos šilumos gamybos kogeneracinėse jėgainėse sąnaudos. Šios sąnaudos apskaičiuojamos Kogeneracinių jėgainių metodikoje nustatyta tvarka ir įvertinamos nustatant bendrą pastoviųjų sąnaudų apimtį pagal Metodikos 47 punktą.

 

Investicijų grąža

 

56. Investicijų grąža apskaičiuojama atsižvelgiant į:

56.1. investicijų grąžos normą r ir rGRE (procentais), apskaičiuotą vadovaujantis WACC metodika;

56.2. Aprašo 41.14–41.23 papunkčiuose nurodytus apribojimus;

56.3. metinę investicijų grąžą, apskaičiuotą nuo Pajamų bazinio lygio ataskaitinio laikotarpio paskutinių metų reguliuojamos veiklos ataskaitose atitinkamai paslaugai (produktui) priskirtų ilgalaikio turto vienetų likutinės vertės, išskyrus Metodikos 56.4 papunktyje nustatytą atvejį;

56.4. metinę investicijų grąžą, apskaičiuotą nuo Pajamų bazinio lygio ataskaitinio laikotarpio paskutinių metų reguliuojamos veiklos ataskaitose atitinkamai paslaugai priskirtų, tačiau Pajamų baziniame lygyje dar nevertintų, ilgalaikio turto vienetų bei iki Pajamų bazinio lygio projekto parengimo naujai pradėtų eksploatuoti atitinkamai paslaugai (produktui) priskirtų ilgalaikio turto vienetų likutinės vertės, atsižvelgus į Metodikos 48.4 papunktį;

56.5. iki Pajamų bazinio lygio projekto parengimo atitinkamai paslaugai (produktui) priskirtų nenaudojamų, nusidėvėjusių ilgalaikio turto vienetų likutinę vertę;

56.6. atitinkamai paslaugai (produktui) priskirtų naujai pradėtų eksploatuoti Pajamų lygyje dar nevertintų ilgalaikio turto vienetų investicijų grąžą, apskaičiuotą nuo reguliuojamo turto likutinės vertės, atitinkančios nudėvėtiną įsigijimo savikainą (leidžiamą priskirti reguliuojamo turto vertę) per laikotarpį nuo šių turto vienetų eksploatacijos pradžios iki einamojo Pajamų lygio galiojimo metų pabaigos;

56.7. investicijų grąža apskaičiuojama, pagal formulę:

 

 

(8)

 

 

(9)

 

kur:

r – investicijų grąžos norma, apskaičiuota vadovaujantis WACC metodika, proc.;

RABi – reguliuojamo turto likutinė vertė, priskirtina reguliuojamai paslaugai (produktui) (išskyrus mažmeninio aptarnavimo paslaugą ir reguliuojamo turto likutinę vertę, nuo kurios skaičiuojama investicijų grąža, priskirtina paslaugai (produktui) pagal Metodikos 56.8 papunktį), nustatoma, atsižvelgus į Metodikos 56.2–56.5 papunkčius, Eur;

ΔRABi – atitinkamai paslaugai (produktui) (išskyrus mažmeninio aptarnavimo paslaugą ir reguliuojamo turto likutinę vertę, nuo kurios skaičiuojama investicijų grąža, priskirtina paslaugai (produktui) pagal Metodikos 56.8 papunktį) priskirta reguliuojamo turto likutinė vertė, atitinkanti nudėvėtiną įsigijimo savikainą (leidžiamą priskirti reguliuojamo turto vertę), Eur;

– investicijų grąža, priskirtina paslaugai (produktui), apskaičiuota pagal Metodikos 56.8 papunktį, Eur/ metams;

ROIHS – investicijų grąža priskirta mažmeninio aptarnavimo paslaugai, Eur/metams;

FCHS – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų mažmeninio aptarnavimo paslaugai, apimtis, Eur/metams;

56.8. kai šilumos gamybos veiklai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai ir (ar) nepanaudota (atliekinė) šiluma, taip pat NŠG ir šilumos tiekėjų šilumos gamybos šaltiniuose pagaminamos ir šilumos aukciono būdu parduodamos šilumos veiklai (nepriklausomai nuo šilumos gamybai naudojamos kuro rūšies), taikoma atsižvelgus į WACC metodikos 9.3.7 papunkčio nuostatas apskaičiuota investicijų grąžos norma. Tokiu atveju investicijų grąža apskaičiuojama pagal formulę:

 

 

(10)

 

kur:

– investicijų grąžos norma, apskaičiuota vadovaujantis WACC metodika, proc.;

– reguliuojamo turto likutinė vertė, priskirtina šilumos gamybos, panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir (ar) nepanaudotą (atliekinę) šilumą, veiklai, taip pat NŠG ir šilumos tiekėjų šilumos gamybos šaltiniuose pagaminamos ir šilumos aukciono būdu parduodamos šilumos veiklai priskirta reguliuojamo turto likutinė vertė, nustatoma atsižvelgus į Metodikos 56.2–56.5 papunkčius, Eur;

– šilumos gamybos, panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir (ar) nepanaudotą (atliekinę) šilumą, veiklai, taip pat NŠG ir šilumos tiekėjų šilumos gamybos šaltiniuose pagaminamos ir šilumos aukciono būdu parduodamos šilumos veiklai priskirta reguliuojamo turto likutinė vertė atitinkanti nudėvėtiną įsigijimo savikainą (leidžiamą priskirti reguliuojamo turto vertę), Eur;

56.9. investiciniams projektams, atitinkantiems Investicijų derinimo aprašo 601 punkto nuostatas, skiriama papildoma 1 proc. investicijų grąžos norma 5 metų laikotarpiui. Jeigu papildoma investicijų grąža taikoma ilgiau nei 5 metus, Ūkio subjekto papildomai gautos pajamos apskaičiuojamos vadovaujantis Metodikos 97 punktu.

56.10. Ūkio subjektui įvykdžius energetikos inovacijas, kurios laikomos pasiteisinusiomis pagal Inovacijų aprašo 26 punkte nurodytas sąlygas, taikomas skatinimas – likutinei ilgalaikio turto vienetų vertės daliai, sukurtai įgyvendinus energetikos inovacijų investicinius projektus iš Ūkio subjekto nuosavų ir (ar) skolintų lėšų (), skiriamas papildomas 1 proc. investicijų grąžos, priimant, kad jis bus taikomas 5 metus. Jeigu papildoma investicijų grąža taikoma ilgiau nei 5 metus, Ūkio subjekto papildomai gautos pajamos apskaičiuojamos vadovaujantis Metodikos 97 punktu.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

PAJAMŲ BAZINIO LYGIO DALYS

 

57. Pajamų bazinis lygis nustatomas:

57.1. Šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinis lygis nustatomas:

57.1.1. Reguliuojamo NŠG ir šilumos tiekėjo, kai CŠT sistemoje veikia NŠG, šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinis lygis:

 

 

(11)

 

kur:

RHA, PR, s – šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinis lygis atitinkamoje CŠT sistemoje s, Eur/metams;

RHA, PR, PD, s –šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinio lygio pastovioji dalis atitinkamoje CŠT sistemoje s, Eur/metams;

RHA, PR, KD, s –šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinio lygio kintamoji dalis atitinkamoje CŠT sistemoje s, Eur/metams;

57.1.1.1. šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinio lygio pastovioji dalis atitinkamoje CŠT sistemoje s:

 

 

(12)

 

 

(13)

 

kur:

FCHA, PR, s – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose, apimtis, Eur/metams;

ROIHA, PR s – investicijų grąžos suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose, Eur/metams;

CDA, HA, PR, s – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose, Eur/metams;

CDU, HA, PR, s – darbo užmokesčio sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose, Eur/metams;

CSI, HA, PR, s – su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose, Eur/metams;

CT, HA, PR, s – mokesčių sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose, Eur/metams;

CO, HA, PR, s – einamojo remonto ir aptarnavimo, finansinių, administracinių, rinkodaros ir pardavimų, kitų personalo (be darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų) sąnaudų ir kitų pastoviųjų sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose, Eur/metams;

57.1.1.2. šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinio lygio kintamoji dalis atitinkamoje CŠT sistemoje s:

 

 

(14)

 

 

(15)

 

 

(16)

 

kur:

VCHA, PR, s – kintamųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos įrenginiuose QHA, PR, s kiekiui pagaminti, apimtis atitinkamoje CŠT sistemoje, Eur/metams;

CF, HA, PR, s – kintamosios sąnaudos kurui, šilumos kiekiui QHA, PR, s pagaminti Ūkio subjekto gamybos įrenginiuose, Eur/metams;

CE, HA , PR, s – kintamosios elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos, šilumos kiekiui QHA, PR, s pagaminti, Eur/metams;

CW, HA , PR, s – kintamosios vandens technologinėms reikmėms įsigijimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudos, šilumos kiekiui QHA, PR, s pagaminti, Eur/metams;

CATL, HA , PR, s – kintamosios ATL įsigijimo sąnaudos, šilumos kiekiui QHA, PR, s pagaminti, Eur/metams;

CO, HA , PR, s – kitos kintamosios sąnaudos, šilumos kiekiui QHA, PR pagaminti, Eur/metams;

qF, HA, PR, s – kuro kiekis, apskaičiuotas pagal kuro žemutinę šiluminę vertę, šilumos kiekiui QHA, PR, s kiekiui pagaminti, MWh;

pF, HA, PR, s – vidutinė svertinė kuro kaina, Eur/MWh;

qE, HA, PR, s – elektros energijos kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHA, PR, s, kWh;

pE, HA, PR, s – elektros energijos kaina, Eur/kWh;

qW, HA, PR, s – vandens kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHA, PR, s, m3;

pW, HA, PR, s – vandens kaina, Eur/m3;

qATL, HA, PR, s – ATL kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHA, PR, s, vnt.;

pATL, HA, PR, s – ATL kaina, Eur/vnt.;

57.1.2. Reguliuojamo NŠG teikiamos rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos pajamų bazinis lygis:

57.1.2.1. rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos pajamų bazinio lygio pastovioji dalis:

 

 

(17)

 

 

(18)

 

kur:

RHG, CR, MU – rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos pajamų bazinis lygis, Eur/metams;

FCHG, CR – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų rezervinei šiluminei galiai užtikrinti, NŠG šilumos gamybos įrenginiais, apimtis, Eur/metams;

ROIHG, CR – investicijų grąžos, priskirtinos rezervinei šiluminei galiai užtikrinti, NŠG šilumos gamybos įrenginiais, apimtis, Eur/metams;

CDA, HG, CR – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, priskirtinų rezervinei šiluminei galiai užtikrinti, NŠG šilumos gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;

CDU, HG, CR – darbo užmokesčio sąnaudų, priskirtinų rezervinei šiluminei galiai užtikrinti, NŠG šilumos gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;

CSI, HG, CR – su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų, priskirtinų rezervinei šiluminei galiai užtikrinti, NŠG šilumos gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;

CT, HG, CR – mokesčių sąnaudų, priskirtinų rezervinei šiluminei galiai užtikrinti, NŠG šilumos gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;

CO, HG, CR – einamojo remonto ir aptarnavimo, finansinių, administracinių, rinkodaros ir pardavimų, kitų personalo (be darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų) ir kitų pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų rezervinei šiluminei galiai užtikrinti, NŠG šilumos gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;

57.1.2.2. rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos pajamų bazinio lygio kintamoji dalis:

 

(19)

 

 

(20)

 

 

(21)

 

kur:

RHG,CR ,KD – rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos pajamų bazinio lygio kintamoji dalis, Eur/metams;

VCHG, CR – kintamųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai NŠG gamybos įrenginiuose QHG, CR kiekiui pagaminti, apimtis , Eur/metams;

CF, HG, CR – kintamosios sąnaudos kurui, šilumos 1 kWh pagaminti NŠG gamybos įrenginiuose, Eur;

CE, HG, CR – kintamosios elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos, šilumos 1 kWh pagaminti, Eur;

CW, HG, CR – kintamosios vandens technologinėms reikmėms įsigijimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudos, šilumos 1 kWh pagaminti, Eur;

CATL, HG, CR – kintamosios ATL įsigijimo sąnaudos, šilumos 1 kWh pagaminti, Eur;

CO, HG, CR – kitos kintamosios sąnaudos, šilumos 1 kWh pagaminti, Eur;

QHG, CR – rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos šilumos faktinis metinis kiekis, kWh;

qE, HG, CR – elektros energijos kiekis technologinėms reikmėms 1 kWh rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos kiekiui pagaminti, kWh;

pE, HG, CR – elektros energijos kaina, Eur/kWh;

qF, HG, CR – kuro kiekis, apskaičiuotas pagal kuro žemutinę šiluminę vertę, 1 kWh rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos kiekiui pagaminti, MWh;

pF, HG, CR – vidutinė svertinė kuro kaina, Eur/MWh;

qW, HG, CR – vandens kiekis technologinėms reikmėms 1 kWh rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos kiekiui pagaminti, m3;

pW, HG, CR – vandens kaina, Eur/m3;

qATL, HG, CR – ATL kiekis technologinėms reikmėms 1 kWh rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos kiekiui pagaminti, vnt.;

pATL, HG, CR – ATL kaina, Eur/vnt.

57.2. Šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) pajamų bazinis lygis:

 

 

(22)

 

kur:

RH – šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) pajamų bazinis lygis, Eur/metams;

RH, PD – šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) pajamų bazinio lygio pastovioji dalis, Eur/metams;

RH, KD – šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) pajamų bazinio lygio kintamoji dalis, Eur/metams;

57.2.1. šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) pajamų bazinio lygio pastovioji dalis:

 

 

(23)

 

 

(24)

 

 

(25)

 

 

(26)

 

 

(27)

 

arba

 

 

(28)

 

 

(29)

 

 

(30)

 

kur:

FCH – pastoviųjų sąnaudų suma per metus šilumai pagaminti (įsigyti), Eur/metams;

ROIH – investicijų grąžos suma per metus šilumai pagaminti (įsigyti), Eur/metams;

FCHG,PR – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose, apimtis, Eur/metams;

FCHG, PC&CR – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, šilumos tiekėjo gamybos įrenginiais, apimtis, Eur/metams;

CDA, HG,PR – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų suma šilumos gamybai šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose, Eur/metams;

CCR, HG,PR – rezervinės galios užtikrinimo paslaugos įsigijimo iš kitų asmenų sąnaudų suma šilumos gamybai šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose, Eur/metams;

CDU, HG,PR – darbo užmokesčio sąnaudų suma šilumos gamybai šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose, Eur/metams;

CSI, HG,PR – su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų suma šilumos gamybai šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose, Eur/metams;

CT, HG,PR – mokesčių sąnaudų suma šilumos gamybai šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose, Eur/metams;

CO, HG,PR – einamojo remonto ir aptarnavimo, finansinių, administracinių, rinkodaros ir pardavimų, kitų personalo (be darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų) sąnaudų ir kitų pastoviųjų sąnaudų suma šilumos gamybai šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose, Eur/metams;

CDA, HG, PC&CR – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, priskirtinų šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, šilumos tiekėjo gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;

CCR, HG, PC&CR – rezervinės galios užtikrinimo paslaugos įsigijimo iš kitų asmenų sąnaudų, priskirtinų šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, šilumos tiekėjo gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;

CDU, HG, PC&CR – darbo užmokesčio sąnaudų, priskirtinų šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, šilumos tiekėjo gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;

CSI, HG, PC&CR – su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų, priskirtinų šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, šilumos tiekėjo gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;

CT, HG, PC&CR – mokesčių sąnaudų, priskirtinų šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, šilumos tiekėjo gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;

CO, HG, PC&CR – einamojo remonto ir aptarnavimo, finansinių, administracinių, rinkodaros ir pardavimų, kitų personalo (be darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų) sąnaudų, priskirtinų šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, šilumos tiekėjo gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;

ROIHG,PR – investicijų grąžos suma šilumos gamybai šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose, Eur/metams;

ROIHG, PC&CR – investicijų grąžos, priskirtinos šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, šilumos tiekėjo gamybos įrenginiais, apimtis, Eur/metams;

RH, PR, PD – šilumos gamybos šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose pajamų bazinio lygio pastovioji dalis, Eur/metams;

RH, PC&CR, PD – šilumos gamybos šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti šilumos tiekėjo gamybos įrenginiais pajamų bazinio lygio pastovioji dalis, Eur/metams;

57.2.2. šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) pajamų bazinio lygio kintamoji dalis:

 

 

(31)

 

 

(32)

 

 

(33)

 

 

(34)

 

 

(35)

 

 

(36)

 

 

(37)

 

 

(38)

 

 

(39)

 

kur:

VCH – kintamųjų sąnaudų suma per metus šilumai pagaminti (įsigyti), Eur/metams;

VCHG, PR – kintamųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose QHG,PR kiekiui pagaminti, apimtis, Eur/metams;

VCHG, PC – kintamųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai šilumos poreikio piko pajėgumais QHG, PC, kiekiui pagaminti, apimtis, Eur/metams;

CHP – kintamosios sąnaudos šilumos kiekiui šilumos aukcione įsigyti, Eur/metams;

CWHP – kintamosios sąnaudos atliekinės šilumos kiekiui įsigyti, Eur/metams;

CF, HG, PR – kintamosios sąnaudos kurui, šilumos kiekiui QHG, PR pagaminti šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose, Eur/metams;

CE, HG ,PR – kintamosios elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, PR pagaminti, Eur/metams;

CW, HG ,PR – kintamosios vandens technologinėms reikmėms įsigijimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, PR pagaminti, Eur/metams;

CATL, HG ,PR – kintamosios ATL įsigijimo sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, PR pagaminti, Eur/metams;

CO, HG ,PR – kitos kintamosios sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, PR pagaminti, Eur/metams;

qF, HG, PR – kuro kiekis, apskaičiuotas pagal kuro žemutinę šiluminę vertę, šilumos kiekiui QHG,PR kiekiui pagaminti, MWh;

pF, HG, PR – vidutinė svertinė kuro kaina, Eur/MWh;

qE, HG, PR – elektros energijos kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG,PR, kWh;

pE, HG, PR – elektros energijos kaina, Eur/kWh;

qW, HG, PR – vandens kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG,PR, m3;

pW, HG, PR – vandens kaina, Eur/m3;

qATL, HG, PR – ATL kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG,PR, vnt.;

pATL, HG, PR – ATL kaina, Eur/vnt.;

CF, HG, PC – kintamosios sąnaudos kurui, šilumos kiekiui QHG, PC pagaminti šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose, Eur/metams;

CE, HG ,PC – kintamosios elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, PC pagaminti, Eur/metams;

CW, HG ,PC – kintamosios vandens technologinėms reikmėms įsigijimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, PC pagaminti, Eur/metams;

CATL, HG ,PC – kintamosios ATL įsigijimo sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, PC pagaminti, Eur/metams;

CO, HG ,PC – kitos kintamosios sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, PC pagaminti, Eur/metams;

qF,HG, PC – kuro kiekis, apskaičiuotas pagal kuro žemutinę šiluminę vertę, šilumos kiekiui QHG, PC pagaminti, MWh;

pF,HG, PC – vidutinė svertinė kuro kaina, taikoma apskaičiuojant galutinę šilumos kainą, Eur/MWh;

qE, HG, PC – elektros energijos kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, PC, kWh;

pE, HG, PC – elektros energijos kaina, Eur/kWh;

qW, HG, PC – vandens kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, PC, m3;

pW, HG, PC – vandens kaina, Eur/m3;

qATL, HG, PC – ATL kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, PC, vnt.;

pATL, HG, PC – ATL kaina, Eur/vnt.;

pHP – vidutinė svertinė šilumos įsigijimo šilumos aukcione kaina, apskaičiuojama pagal Metodikos 34 formulę, ct/kWh;

QHP, n – šilumos aukcione iš konkretaus Ūkio subjekto supirktos šilumos kiekis, kWh;

pHP, n – šilumos aukcione iš konkretaus Ūkio subjekto supirktos šilumos kaina, ct/kWh;

– vadovaujantis Supirkimo tvarkos 75 punktu apskaičiuota pajėgumo aukciono laimėtojui išmokama mėnesinė pajėgumų užtikrinimo krepšelio dalis, Eur

pWHP – vidutinė svertinė įsigytos atliekinės šilumos kaina, apskaičiuojama pagal Metodikos 36 formulę, ct/kWh;

QWHP, n – iš konkretaus atliekinės šilumos gamintojo įsigytos atliekinės šilumos kiekis, kWh;

pWHP, n –iš konkretaus atliekinės šilumos gamintojo įsigytos atliekinės šilumos kaina, ct/kWh;

57.3. Šilumos perdavimo pajamų bazinis lygis:

 

 

(40)

 

kur:

RHT – šilumos perdavimo pajamų bazinis lygis, Eur/metams;

RHT, PD – šilumos perdavimo pajamų bazinio lygio pastovioji dalis, Eur/metams;

RHT, KD – šilumos perdavimo pajamų bazinio lygio kintamoji dalis, Eur/metams;

57.3.1. šilumos perdavimo pajamų bazinio lygio pastovioji dalis:

 

 

(41)

 

 

(42)

 

kur:

FCHT – pastoviųjų sąnaudų suma šilumai CŠT tinklu perduoti, Eur/metams;

ROIHT – investicijų grąžos suma šilumai CŠT tinklu perduoti, Eur/metams;

CDA, HT – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų suma šilumai CŠT tinklu perduoti, Eur/metams;

CDU, HT – darbo užmokesčio sąnaudų suma šilumai CŠT tinklu perduoti, Eur/metams;

CSI, HT – su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų suma šilumai CŠT tinklu perduoti, Eur/metams;

CT, HT – mokesčių sąnaudų suma šilumai CŠT tinklu perduoti, Eur/metams;

CO, HT – einamojo remonto ir aptarnavimo, finansinių, administracinių, rinkodaros ir pardavimų, kitų personalo (be darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų) sąnaudų ir kitų pastoviųjų sąnaudų suma šilumai CŠT tinklu perduoti, Eur/metams;

57.3.2. šilumos perdavimo pajamų bazinio lygio kintamoji dalis:

 

 

(43)

 

 

(44)

 

 

(45)

 

kur:

VCHT – kintamųjų sąnaudų suma šilumai CŠT tinklu perduoti, Eur/metams;

CTL – papildomo šilumos kiekio QTL sąnaudų suma, Eur/metams;

CE, HT – elektros energijos technologinėms reikmėms įsigijimo sąnaudos, šilumos kiekiui QHT CŠT tinklu perduoti, Eur/metams;

CW, HT – vandens technologinėms reikmėms įsigijimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudos, šilumos kiekiui QHT CŠT tinklu perduoti, Eur/metams;

CO, HT – kitos kintamosios sąnaudos, šilumos kiekiui QHT CŠT tinklu perduoti, Eur/metams;

qE, HT – elektros energijos kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QH, kWh;

pE, HT – elektros energijos kaina, Eur/kWh;

qW, HT – vandens kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QH, m3;

pW, HT – vandens kaina, Eur/m3;

57.4. mažmeninio aptarnavimo pajamų bazinis lygis:

 

 

(46)

 

 

(47)

 

kur:

RHS, PD – mažmeninio aptarnavimo pajamų bazinis lygis, Eur/metams;

CDA, HS – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų suma užtikrinti mažmeninį aptarnavimą, Eur/metams;

CDU, HS – darbo užmokesčio sąnaudų suma užtikrinti mažmeninį aptarnavimą, Eur/metams;

CSI, HS – su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų suma užtikrinti mažmeninį aptarnavimą, Eur/metams;

CT, HS – mokesčių sąnaudų suma užtikrinti mažmeninį aptarnavimą, Eur/metams;

CO, HS – einamojo remonto ir aptarnavimo, finansinių, administracinių, rinkodaros ir pardavimų, kitų personalo (be darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų) sąnaudų ir kitų pastoviųjų sąnaudų suma užtikrinti mažmeninį aptarnavimą Eur/metams.

 

IV SKYRIUS

PAJAMŲ BAZINIO LYGIO KOREGAVIMAS IR NUSTATYMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

KOREGUOTO PAJAMŲ LYGIO NUSTATYMO PROCEDŪRA

 

58. Koreguoto pajamų lygio nustatymo procedūra, kai šilumos tiekėjas realizuoja ne mažiau 10 GWh šilumos per metus:

58.1. šilumos tiekėjas, vadovaudamasis Metodika, ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki einamojo Pajamų lygio galiojimo metų pabaigos parengia ir pateikia atitinkamos savivaldybės institucijai, išskyrus Metodikos 58.2 papunktyje nurodytu atveju, Koreguoto pajamų lygio projektą;

58.2. šilumos tiekėjas, vadovaudamasis Metodika, ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki einamojo Pajamų lygio galiojimo metų pabaigos parengia ir pateikia atitinkamos savivaldybės institucijai ir Tarybai Koreguoto pajamų lygio projektą kai:

58.2.1. planuojamas šilumos tiekėjo Koreguotas pajamų lygis, nevertinant kuro, šilumos aukcione supirktos šilumos, įsigytos atliekinės šilumos, elektros energijos technologinėms reikmėms ir vandens technologinėms reikmėms kainų įtakos, viršija nustatytą Pajamų metinį lygį 10 proc. ar daugiau;

58.2.2. Taryba Finansinio pajėgumo apraše nustatyta tvarka atlikusi šilumos tiekėjo finansinio pajėgumo vertinimą nustato, kad šilumos tiekėjo finansinis pajėgumas yra nepakankamas;

58.2.3. Taryba Finansinio pajėgumo apraše numatyta tvarka nustato, kad šilumos tiekėjo faktinė investicijų grąža viršija Pajamų lygyje įvertintą investicijų grąžą;

58.3. atitinkamos savivaldybės taryba Koreguotą pajamų lygį nustato per 30 kalendorinių dienų;

58.4. Šilumos tiekėjas pateikia Tarybai atitinkamos savivaldybės tarybos nustatytą Koreguotą pajamų lygį per 10 kalendorinių dienų nuo jo nustatymo;

58.5. jei atitinkamos savivaldybės taryba:

58.5.1. Metodikos 58.1 papunktyje nurodytu atveju laiku nenustato Koreguoto pajamų lygio, Taryba įgyja teisę vienašališkai per 30 kalendorinių dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos nustatyti šiam šilumos tiekėjui laikiną Koreguotą pajamų lygį;

58.5.2. Metodikos 58.2 papunktyje nurodytu atveju Koreguotą pajamų lygį nustato vadovaudamasi Įstatymu bei Metodika ir per ne ilgesnį nei 30 kalendorinių dienų terminą, Taryba atskiru nutarimu konstatuoja, kad Koreguotas pajamų lygis nustatytas be neatitikčių;

58.5.3. Metodikos 58.2 papunktyje nurodytu atveju Koreguotą pajamų lygį nustato nesivadovaudama Įstatymu bei Metodika, Taryba atskiru nutarimu konstatuoja neatitiktis ir nurodo 30 kalendorinių dienų terminą neatitiktims pašalinti. Jei per Tarybos nutarime nurodytą terminą atitinkamos savivaldybės taryba neatitikčių nepašalina per 30 kalendorinių dienų terminą, Taryba įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikiną Koreguotą pajamų lygį;

58.6. savivaldybės tarybos ar Tarybos vienašališkai nustatytas Koreguotas pajamų lygis įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos ir galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių arba kol atitinkamos savivaldybės taryba pašalina Tarybos nurodytas neatitiktis, išskyrus atvejus kai Koreguotas pajamų lygis nenustatomas per Metodikos 58.3 ir 58.5 papunkčiuose numatytus terminus;

58.7. šilumos tiekėjas jam nustatytą Koreguotą pajamų lygį, šio lygio pastoviąją ir kintamąją dalis skelbia viešai savo interneto tinklapyje.

59. Koreguoto pajamų lygio nustatymo procedūra, kai šilumos tiekėjas realizuoja mažiau nei 10 GWh šilumos per metus teisėtai valdomoje CŠT sistemoje:

59.1. šilumos tiekėjas, vadovaudamasis šia Metodika, ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki einamojo Pajamų lygio galiojimo metų pabaigos parengia ir pateikia atitinkamos savivaldybės institucijai Koreguoto pajamų lygio projektą;

59.2. atitinkamos savivaldybės taryba Koreguotą pajamų lygį nustato per 30 kalendorinių dienų;

59.3. šilumos tiekėjas jam nustatytą Koreguotą pajamų lygį, šio lygio pastoviąją ir kintamąją dalis skelbia viešai savo interneto tinklapyje;

59.4. nustatytas Koreguotas pajamų lygis įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos ir galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių, išskyrus atvejus kai Koreguotas pajamų lygis nenustatomas per Metodikos 59.2 papunktyje numatytus terminus;

59.5. skundus dėl savivaldybių tarybų nustatytų Koreguotų pajamų lygių ne teismo tvarka nagrinėja Taryba, vadovaudamasi Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklėmis;

59.6. jei savivaldybės institucija, vadovaudamasi Aprašo 18 punktu, yra priėmusi motyvuotą sprendimą dėl neprivalomo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo konkretaus šilumos tiekėjo atžvilgiu, kasmet koreguojamas Pajamų bazinis lygis nustatomas neišskiriant pajamų lygio į šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) veiklos verslo vienetą, šilumos perdavimo veiklos verslo vienetą ir mažmeninio aptarnavimo veiklos verslo vienetą.

60. Koreguoto šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinio lygio nustatymo procedūra Reguliuojamiems NŠG:

60.1. Reguliuojamas NŠG, vadovaudamasis šia Metodika, mėnesį einantį prieš einamojo šilumos (produkto) gamybos pajamų lygio galiojimo metų paskutinį mėnesį įstatuose nustatyta tvarka nustato koreguotą šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinį lygį, išskyrus Metodikos 60.2 papunktyje nurodytu atveju;

60.2. Reguliuojamas NŠG, vadovaudamasis šia Metodika, ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki einamojo šilumos (produkto) gamybos pajamų lygio galiojimo metų pabaigos parengia ir pateikia Tarybai koreguoto šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinio lygio projektą ir įstatuose nustatyta tvarka priimtą sprendimą dėl koreguoto šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinio lygio, kai:

60.2.1. Reguliuojamo NŠG planuojamas koreguotas šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinis lygis, nevertinant kuro, elektros energijos technologinėms reikmėms ir vandens technologinėms reikmėms kainų įtakos, viršija nustatytą šilumos (produkto) gamybos pajamų metinį lygį 10 proc. ar daugiau;

60.2.2. Taryba Finansinio pajėgumo apraše nustatyta tvarka atlikusi Reguliuojamo NŠG finansinio pajėgumo vertinimą nustato, kad Reguliuojamo NŠG finansinis pajėgumas yra nepakankamas;

60.2.3. Taryba Finansinio pajėgumo apraše numatyta tvarka nustato, kad Reguliuojamo NŠG  faktinė investicijų grąža viršija šilumos (produkto) gamybos pajamų lygyje įvertintą investicijų grąžą;

60.3. jei Reguliuojamas NŠG:

60.3.1. Metodikos 60.1 papunktyje nurodytu atveju laiku nenustato koreguoto šilumos gamybos (produkto) pajamų bazinio lygio, Taryba įgyja teisę vienašališkai per 30 kalendorinių dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos nustatyti šiam Reguliuojamam NŠG laikiną koreguotą šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinį lygį;

60.3.2. Metodikos 60.2 papunktyje nurodytu atveju koreguotą šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinį lygį nustato vadovaudamasis Įstatymu bei Metodika, Taryba atskiru nutarimu konstatuoja, kad koreguotas šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinis lygis nustatytas be neatitikčių;

60.3.3. Metodikos 60.2 papunktyje nurodytu atveju koreguotą šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinį lygį nustato nesivadovaudamas Įstatymu bei Metodika, Taryba atskiru nutarimu konstatuoja neatitiktis ir nurodo 30 kalendorinių dienų terminą neatitiktims pašalinti. Jei per Tarybos nutarime nurodytą terminą Reguliuojamas NŠG neatitikčių nepašalina per 30 kalendorinių dienų terminą, Taryba įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikiną koreguotą šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinį lygį;

60.4. Reguliuojamo NŠG ar Tarybos vienašališkai nustatytas koreguotas šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinis lygis įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos ir galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių arba kol Reguliuojamas NŠG pašalina Tarybos nurodytas neatitiktis, išskyrus atvejus kai koreguotas šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinis lygis nenustatomas per Metodikos 60.1 ir 60.3 papunkčiuose numatytus terminus;

60.5. Reguliuojamas NŠG jam nustatytą koreguotą šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinį lygį, šio lygio pastoviąją ir kintamąją dalis skelbia viešai savo interneto tinklapyje.

60.6. Reguliuojamo NŠG pagamintos ir į CŠT tinklą tiekiamos šilumos kainai visais atvejais taikomos Supirkimo tvarkos nuostatos.

61. Šilumos tiekėjui, kurio daugiau kaip ½ akcijų nuosavybės teise priklauso vienai ar kelioms savivaldybėms ir kuris valdo skirtingose savivaldybėse esančias CŠT sistemas, mutatis mutandis taikoma Metodikos 60 punkte nurodyta Koreguoto pajamų lygio nustatymo procedūra.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

KOREGUOTO PAJAMŲ LYGIO NUSTATYMO PATIKRINIMAS

 

62. Siekdama įsitikinti, kad Ūkio subjekto apskaičiuotas ir nustatytas Koreguotas pajamų lygis atitinka Įstatymo ir Metodikos nuostatas, Taryba atlieka Ūkio subjektų Koreguoto pajamų lygio patikrinimą. Koreguoto pajamų lygio patikrinimas atliekamas, kai tenkinamas bent vienas iš šių kriterijų:

62.1. Koreguotas pajamų lygis nustatomas po Tarybos vadovaujantis Patikrinimų tvarkos aprašu atlikto reguliuojamos veiklos sąnaudų patikrinimo;

62.2. Ūkio subjektas ar jo akcininkas informuoja Tarybą apie blogą Ūkio subjekto finansinę būklę;

62.3. Ūkio subjektas yra Tarybos reguliuojamas trumpiau nei 5 metus;

62.4. Reguliavimo periodu įvyko esminių pokyčių, galinčių turėti įtakos Pajamų baziniam lygiui (pavyzdžiui, prijungta nauja CŠT sistema, pasikeitęs NŠG skaičius konkrečioje CŠT sistemoje ir pan.)

62.5. Reguliavimo periodu Koreguotas pajamų lygis buvo nustatytas tik vadovaujantis Metodikos 58.1 ir 60.1 papunkčiais ir nebuvo patikrintas pagal Metodikos 62.1–62.4 papunkčiuose nurodytus kriterijus.

63. Tarybai nusprendus atlikti pasirinkto Ūkio subjekto Koreguoto pajamų lygio patikrinimą, Taryba raštu kreipiasi į Ūkio subjektą ir atitinkamos savivaldybės instituciją su prašymu pateikti nustatytą Koreguotą pajamų lygį pagrindžiančius dokumentus ir skaičiavimus.

64. Ūkio subjektui pateikus nustatytą Koreguotą pajamų lygį pagrindžiančius dokumentus ir skaičiavimus, Taryba per 3 mėnesius juos patikrina ir atskiru nutarimu konstatuoja, kad Koreguotas pajamų lygis nustatytas be neatitikčių arba konstatuoja neatitiktis.

65. Tarybai atlikus pasirinkto Ūkio subjekto Koreguoto pajamų lygio patikrinimą ir konstatavus neatitiktis, jų įtaka įvertinama artimiausio Pajamų bazinio lygio nustatymo ar jo koregavimo metu, vadovaujantis Metodikos 100 ir 101 punktais.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

KOREGUOTO PAJAMŲ LYGIO PROJEKTO PATEIKIMAS IR GRĄŽINIMAS

 

66. Ūkio subjektas kartu su Koreguoto pajamų lygio projektu Reguliuojančiosioms institucijoms privalo pateikti šią informaciją:

66.1. Ūkio subjekto duomenų suvestinę koreguotam šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų baziniam lygiui nustatyti (šilumos tiekėjams – Metodikos 8 priedas, Reguliuojamiems NŠG – Metodikos 9 priedas);

66.2. Ūkio subjekto faktiškai atliktų investicijų suvestinę (Metodikos 10 priedas);

66.3. Šilumos gamybos ir kuro kiekių pagal katilines suvestinę (Metodikos 7 priedas). Šį priedą teikia šilumos tiekėjai, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje neveikia NŠG. Šilumos tiekėjai, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje veikia NŠG, šiame priede nurodo CŠT sistemų, kuriose nėra veikiančių NŠG, duomenis ir CŠT sistemų, kuriose veikia NŠG, šilumos gamybos šilumos poreikio piko pajėgumais duomenis. Priedas teikiamas tuo atveju, kai Koreguoto pajamų lygio nustatymo metu keičiama kuro struktūra;

66.4. Investicijų grąžos normos skaičiavimo lentelę (Metodikos 11 priedas);

66.5. Ilgalaikių paskolų palūkanų normų duomenys investicijų grąžos normos skolinto kapitalo kainai skaičiuoti (WACC metodikos priedas);

66.6. Nustatyto šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygio ir faktiškai gautų pajamų skirtumo skaičiavimo lentelė (Metodikos 12 priedas). Šį priedą teikia šilumos tiekėjai ir Reguliuojami NŠG, teikiantys rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugą;

66.7. Šilumos aukcionų rezultatų vertinimo lentelę (Metodikos 13 priedas). Šį priedą teikia tik Ūkio subjektai, kurie vadovaudamiesi Metodikos 84–90 punktais, vertina Ūkio subjekto šilumos aukciono būdu faktiškai gautų pajamų ir šilumos aukcione leistinos gauti pajamų apimties skirtumą bei šilumos gamybos dalyvaujant šilumos aukcione efektyvumą;

66.8. Kogeneracinių jėgainių metodikos 3 priedą. Šį priedą teikia Ūkio subjektai, kuriems taikoma Kogeneracinių jėgainių metodika;

66.9. aiškinamąjį raštą, kuriame pateikiama išsami informacija apie Pajamų bazinio lygio koregavimą ir koregavimo koeficientų skaičiavimą ir jų įtaką Pajamų baziniam lygiui, taip pat kitų sąnaudų, dėl kurių koreguojamas Pajamų bazinis lygis, išsamūs skaičiavimai (lentelių ar kita forma) bei jų pagrindimas, reikalingi ir pakankami Reguliuojančiajai institucijai įsitikinti sąnaudų pagrįstumu ir būtinumu.

67. Koreguoto pajamų lygio projektas laikomas pateiktu, jei jis atitinka Metodikos 66 punkte nustatytus reikalavimus. Įvertinus projekto atitikimą Metodikos 66 punkte nurodytiems reikalavimams, per 15 kalendorinių dienų projektas gali būti grąžinamas jį tobulinti projektų rengėjui, nurodant grąžinimo priežastis, arba pateikiamas prašymas pateikti trūkstamą informaciją. Ūkio subjektas patikslintą projektą pateikia ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, o prašomą pateikti trūkstamą informaciją per prašyme nurodytą terminą.

68. Ūkio subjektas gali kreiptis į Reguliuojančią instituciją su prašymu grąžinti pateiktą Koreguoto pajamų lygio projektą ir pateikti naują Koreguoto pajamų lygio projektą, jei tenkinamas bent vieną iš šių kriterijų:

68.1. po Koreguoto pajamų lygio projekto pateikimo Reguliuojančiai institucijai pasikeitė Ūkio subjekto licencijuojamos veiklos teritorijoje veikiančių NŠG skaičius:

68.1.1. licencijuojamos veiklos teritorijoje, kurioje neveikė nė vienas NŠG, pradėjo veikti NŠG;

68.1.2. visi licencijuojamos veiklos teritorijoje veikę NŠG nutraukė veiklą;

68.2. po Koreguoto pajamų lygio projekto pateikimo buvo pakeistos Metodikos nuostatos, reglamentuojančios Pajamų bazinio lygio koregavimą, išskyrus redakcinio pobūdžio pakeitimus ir pakeitimus, susijusius su procedūriniais reikalavimais;

68.3. Koreguoto pajamų lygio projekte įvertinta nauja kogeneracinė jėgainė ir po projekto pateikimo buvo pakeista Kogeneracinių jėgainių metodika, o vadovaujantis pakeistomis nuostatomis apskaičiuotos naujų kogeneracinių jėgainių pastoviosios ir kintamosios sąnaudos, nevertinant nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, didėja ne mažiau nei pateiktame Koreguoto pajamų lygio projekte šilumos gamybos naujose kogeneracinėse jėgainėse veiklai priskirta investicijų grąžos suma, arba apskaičiuotos naujų kogeneracinių jėgainių pastoviosios ir kintamosios sąnaudos, nevertinant nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, mažėja daugiau nei 5 procentais;

68.4. po Koreguoto pajamų lygio projekto, kuriame koreguojant Pajamų bazinį lygį naudojami lyginamieji rodikliai, pateikimo buvo pakeistas Lyginamosios analizės aprašas, išskyrus atvejus, kai tvirtinant Lyginamosios analizės aprašą numatytas apskaičiuotų lyginamųjų rodiklių taikymas, taip pat išskyrus redakcinio pobūdžio pakeitimus ir pakeitimus, susijusius su procedūriniais reikalavimais;

68.5. po Koreguoto pajamų lygio projekto pateikimo įvyko esminių pokyčių, reikšmingai keičiančių Ūkio subjekto pateiktame Koreguoto pajamų lygio projekte nurodytą sąnaudų apimtį, t. y. perskaičiuotos planuojamos pastoviosios ir kintamosios sąnaudos, nevertinant nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, didėja ne mažiau nei pateiktame Koreguoto pajamų lygio projekte įvertinta investicijų grąžos suma, arba perskaičiuotos pastoviosios ir kintamosios sąnaudos, nevertinant nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, mažėja daugiau nei 5 procentais. Esminiais laikomi šie pokyčiai:

68.5.1. pasikeitė licencijuojamos veiklos teritorija;

68.5.2. įvyko reorganizacija;

68.5.3. pasikeitė Ūkio subjekto veiklos organizavimas, dėl ko išaugo veiklos efektyvumas;

68.5.4. kitos priežastys.

69. Ūkio subjektui tenkinant bent vieną iš Metodikos 68 punkte pateiktų kriterijų, pateiktas Koreguoto pajamų lygio projektas Ūkio subjekto prašymu grąžinamas tuo atveju, jeigu:

69.1. pateikto Koreguoto pajamų lygio projekto nagrinėjimas Reguliuojančioje institucijoje trunka ilgiau nei 4 mėnesius nuo projekto pateikimo dienos;

69.2. Savivaldybės institucija arba Įstatymo numatytais atvejais – Ūkio subjektas pritarė pateikto Koreguoto pajamų lygio projekto atsiėmimui ir naujo projekto pateikimui;

69.3. pateiktas Koreguoto pajamų lygio projektas dar nebuvo grąžintas, išskyrus Metodikos 64 punkte nustatytą atvejį.

70. Ūkio subjektas su prašymu grąžinti pateiktą Koreguoto pajamų lygio projektą privalo pateikti naują Koreguoto pajamų lygio projektą bei Savivaldybės institucijos arba Įstatymo numatytais atvejais – Ūkio subjekto pritarimą Koreguoto pajamų lygio projekto grąžinimui. Reguliuojančioji institucija, įvertinusi Ūkio subjekto pateikto prašymo atitiktį Metodikos 68 ir 69 punktuose nustatytiems reikalavimams, per 15 kalendorinių dienų raštu informuoja Ūkio subjektą apie sprendimą dėl prašymo grąžinti pateiktą Koreguoto pajamų lygio projektą.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAJAMŲ BAZINIO LYGIO PASTOVIOSIOS DALIES KOREGAVIMAS

 

71. Pajamų bazinio lygio pastoviojoje dalyje įvertintos pastoviosios sąnaudos ir investicijų grąža koreguojamos atsižvelgiant į:

71.1. infliacijos koeficientą, kuris nustatomas kaip Valstybės duomenų agentūros skelbiamas Koreguoto pajamų lygio ataskaitinio laikotarpio infliacijos dydis (infliacijos dydžiu laikomas vidutinis metinis vartotojų kainų indekso pokytis), sumažintas efektyvumo rodikliu, kuris yra lygus 1 proc.:

 

 

(48)

 

kur:

IVKI, y – infliacijos koeficientas, vnt. dalimis;

y – metai po Pajamų bazinio lygio nustatymo (y = 2,...,5);

VKIy – vidutinis metinis (metai palyginti su ankstesniais metais) vartotojų kainų indekso pokytis metais y, vnt. dalimis, apskaičiuojamas kaip Koreguoto pajamų lygio ataskaitinio laikotarpio paskutinio mėnesio vartotojų kainų indekso ir paskutinio koregavimo metu naudoto vartotojų kainų indekso santykis. Koreguojant Pajamų bazinį lygį pirmą kartą po Pajamų bazinio lygio nustatymo infliacijos koeficiento skaičiavimuose naudojamas Pajamų bazinio lygio nustatymo mėnesio vartotojų kainų indeksas;

0,01 – 1 proc. efektyvumo rodiklis, vnt. dalimis;

71.1.1. infliacijos koeficiento įtaka koreguojamoms sąnaudoms nustatoma pagal formulę:

 

 

(49)

 

kur:

∆FCVKI, i, y – sąnaudų pokytis, priskirtas atitinkamai paslaugai (produktui) metais y dėl infliacijos koeficiento, Eur;

– pagal Energetikos įstatymą mokami mokesčiai, įvertinti Pajamų bazinio lygio pastoviojoje dalyje, Eur;

71.2. ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų pokytį dėl naujai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų ir nenaudojamų, nusidėvėjusių ilgalaikio turto vienetų:

71.2.1. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų padidėjimą dėl:

71.2.1.1. iki Koreguoto pajamų lygio projekto parengimo naujai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) metinių sąnaudų, kurios skaičiuojamos atsižvelgus į Aprašo 41.14–41.23 papunkčių ribojimus;

71.2.1.2. atitinkamai paslaugai (produktui) priskirtų naujai pradėtų eksploatuoti Pajamų lygyje dar nevertintų ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, apskaičiuotų per laikotarpį nuo šių turto vienetų eksploatacijos pradžios iki einamojo Pajamų lygio galiojimo pabaigos;

71.2.2. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų sumažėjimą dėl:

71.2.2.1. iki Koreguoto pajamų lygio projekto parengimo nenaudojamų, nusidėvėjusių ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) metinių sąnaudų;

71.2.2.2. ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, apskaičiuotų per laikotarpį nuo naujų turto vienetų eksploatacijos pradžios iki einamojo Pajamų lygio galiojimo pabaigos, įvertintų paskutinio Pajamų lygio nustatymo metu pagal Metodikos 48.4 papunktį arba 71.2.1.2 papunktį;

71.2.3. jei naujai pradėtas eksploatuoti ilgalaikio turto vienetas yra eksploatuojamas kogeneraciniais pagrindais, to ilgalaikio turto vieneto vertės, priskirtinos šilumos gamybos verslo vienetui, nustatymui taikoma Kogeneracinių jėgainių metodikoje ir Apraše numatyta tvarka;

71.2.4. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų pokyčio įtaka perskaičiuojamoms sąnaudoms nustatoma pagal formulę:

 

 

(50)

 

kur:

– sąnaudų pokytis metais y dėl nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų pokyčio, Eur;

– nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, apskaičiuotos atsižvelgus į Metodikos 71.2.1 ir 71.2.3 papunkčius, priskirtos paslaugai (produktui), metais y, Eur;

– nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, apskaičiuotos atsižvelgus į Metodikos 71.2.2 papunkčius, priskirtos paslaugai (produktui), metais y, Eur;

71.3. investicijų grąžos pokytį dėl investicijų grąžos normos pokyčio:

71.3.1. taikant atitinkamai paslaugai (produktui) priskirtą reguliuojamo turto likutinę vertę (mažmeninio aptarnavimo verslo vienetui – pastoviąsias sąnaudas), nustatytą Pajamų bazinio lygio skaičiavimo metu;

71.3.2. taikant investicijų grąžos normą, apskaičiuotą vadovaujantis WACC metodika;

71.3.3. investicijų grąžos pokyčio dėl investicijų grąžos normos pokyčio įtaka perskaičiuojamoms sąnaudoms nustatoma pagal formules:

 

 

(51)

 

 

(52)

 

 

(53)

 

 

(54)

 

kur:

– investicijų grąžos (išskyrus mažmeninio aptarnavimo paslaugą) pokytis metais y dėl investicijų grąžos normos pokyčio, Eur;

– priskaityta investicijų grąžos apimtis (išskyrus mažmeninio aptarnavimo paslaugą), nustatyta Pajamų bazinio lygio skaičiavimo metu, priskirta paslaugai (produktui), Eur;

– investicijų grąžos apimtis (išskyrus mažmeninio aptarnavimo paslaugą) metais y, priskirta paslaugai (produktui), perskaičiuota atsižvelgiant į investicijų grąžos normos pokyčius, Eur;

– investicijų grąžos, priskirtos mažmeninio aptarnavimo paslaugai, pokytis metais y dėl investicijų grąžos normos pokyčio, Eur;

– priskaityta investicijų grąžos apimtis, priskirta mažmeninio aptarnavimo paslaugai, nustatyta Pajamų bazinio lygio skaičiavimo metu, priskirta paslaugai (produktui), Eur;

– investicijų grąžos apimtis, priskirta mažmeninio aptarnavimo paslaugai, metais y, priskirta paslaugai (produktui), perskaičiuota atsižvelgiant į investicijų grąžos normos pokyčius, Eur;

ry – investicijų grąžos norma metais y, apskaičiuota pagal WACC metodiką, proc.;

– investicijų grąžos norma metais y, apskaičiuota pagal WACC metodiką, proc.;

RABi, – reguliuojamo turto likutinė vertė, priskirtina reguliuojamai paslaugai (produktui) (išskyrus mažmeninio aptarnavimo paslaugą), įvertinta Pajamų bazinio lygio nustatymo metu, Eur;

– reguliuojamo turto likutinė vertė, priskirtina reguliuojamai paslaugai (produktui) (išskyrus mažmeninio aptarnavimo paslaugą), įvertinta Pajamų bazinio lygio nustatymo metu pagal Metodikos 56.8 papunktį, Eur;

FCHS – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų mažmeninio aptarnavimo paslaugai apimtis, įvertinta Pajamų bazinio lygio nustatymo metu, Eur;

71.4. investicijų grąžos pokytį dėl naujai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų ir nenaudojamų, nusidėvėjusių ilgalaikio turto vienetų bei dėl mažmeninio aptarnavimo verslo vienetui priskirtų pastoviųjų sąnaudų pokyčio:

71.4.1. taikant investicijų grąžos normą, nustatytą pagal Metodikos 71.3.2 papunktį;

71.4.2. investicijų grąžos padidėjimą dėl:

71.4.2.1. iki Koreguoto pajamų lygio projekto parengimo naujai pradėtų eksploatuoti atitinkamai paslaugai (produktui) priskirtų ilgalaikio turto vienetų vertės, atsižvelgus į Metodikos 71.2.1.2 papunktį ir Aprašo 24.4 papunktyje numatytus apribojimus;

71.4.2.2. atitinkamai paslaugai (produktui) priskirtų naujai pradėtų eksploatuoti Pajamų lygyje dar nevertintų ilgalaikio turto vienetų investicijų grąžos, apskaičiuotos per laikotarpį nuo naujų turto vienetų eksploatacijos pradžios iki einamojo Pajamų lygio galiojimo pabaigos, apimties. Ši investicijų grąža apskaičiuojama nuo atitinkamai paslaugai (produktui) (išskyrus mažmeninio aptarnavimo paslaugą) priskirtos reguliuojamo turto likutinės vertės atitinkančios nudėvėtiną įsigijimo savikainą (leidžiamą priskirti reguliuojamo turto vertę);

71.4.2.3. mažmeninio aptarnavimo verslo vienetui priskirtų pastoviųjų sąnaudų padidėjimo, apskaičiuoto pagal Metodikos 71.1,71.2, 71.7–71.10 papunkčius;

71.4.3. investicijų grąžos sumažėjimą dėl:

71.4.3.1. iki Koreguoto pajamų lygio projekto parengimo nebenaudojamų, nusidėvėjusių ilgalaikio turto vienetų metinės investicijų grąžos;

71.4.3.2. investicijų grąžos, apskaičiuotos per laikotarpį nuo naujų turto vienetų eksploatacijos pradžios iki einamojo Pajamų lygio galiojimo pabaigos, įvertintų paskutinio Pajamų lygio nustatymo metu pagal Metodikos 56.6 papunktį arba 71.4.2.2 papunktį;

71.4.3.3. mažmeninio aptarnavimo verslo vienetui priskirtų pastoviųjų sąnaudų sumažėjimo, apskaičiuoto pagal Metodikos 71.1,71.2, 71.7–71.10 papunkčius;

71.4.4. investicijų grąžos pokyčio įtaka perskaičiuojamoms sąnaudoms nustatoma pagal formulę:

 

 

(55)

 

 

(56)

 

kur:

– investicijų grąžos (išskyrus mažmeninio aptarnavimo paslaugą) pokytis metais y dėl priskaitytinos investicijų grąžos, susijusios su įvykdytais investiciniais projektais, Eur;

– investicijų grąža, apskaičiuota atsižvelgus į Metodikos 71.4.2.1 ir 71.4.2.2 papunkčius, priskirta paslaugai (produktui), metais y, Eur;

– investicijų grąža, apskaičiuota atsižvelgus į Metodikos 71.4.3.1 ir 71.4.3.2 papunkčius, priskirta paslaugai (produktui), metais y, Eur;

– investicijų grąžos pokytis metais y dėl priskaitytinos investicijų grąžos, susijusios su mažmeninio aptarnavimo verslo vienetui priskirtų būtinųjų sąnaudų pokyčiu, Eur;

FCHS, y – perskaičiuota pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų mažmeniniam aptarnavimui apimtis metais y, Eur;

71.5. investiciniams projektams, atitinkantiems Investicijų derinimo aprašo 601 punkto nuostatas, skiriama papildoma 1 proc. investicijų grąžos norma 5 metų laikotarpiui. Jeigu papildoma investicijų grąža taikoma ilgiau nei 5 metus, Ūkio subjekto papildomai gautos pajamos apskaičiuojamos vadovaujantis Metodikos 97 punktu;

71.6. Ūkio subjektui įvykdžius energetikos inovacijas, kurios laikomos pasiteisinusiomis pagal Inovacijų aprašo 26 punkte nurodytas sąlygas, taikomas skatinimas – likutinei ilgalaikio turto vienetų vertės daliai, sukurtai įgyvendinus energetikos inovacijų investicinius projektus iš Ūkio subjekto nuosavų ir (ar) skolintų lėšų (), skiriamas papildomas 1 proc. investicijų grąžos, priimant, kad jis bus taikomas 5 metus. Jeigu papildoma investicijų grąža taikoma ilgiau nei 5 metus, Ūkio subjekto papildomai gautos pajamos apskaičiuojamos vadovaujantis Metodikos 97 punktu.

71.7. darbo užmokesčio sąnaudų ir su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokestinių įmokų sąnaudų pokytį dėl:

71.7.1. darbo užmokesčio sąnaudų pokyčio, įvertinus Ūkio subjekto planuojamą vidutinio darbo užmokesčio pokytį. Šis darbo užmokesčio pokytis negali būti didesnis nei Koreguoto pajamų lygio projekto pateikimo metu Finansų ministerijos prognozuojamas vidutinio darbo užmokesčio pokytis ateinantiems vieneriems metams. Šis sąnaudų pokytis taikomas, jei Ūkio subjektas Reguliuojančiajai institucijai pateikia tokio pokyčio įvertinimo poreikį pagrindžiančius argumentus ir dokumentus. Šiuo atveju įtaka sąnaudoms nustatoma pagal formulę:

 

 

(57)

 

kur:

– darbo užmokesčio sąnaudų pokytis metais y, priskirtas paslaugai (produktui), įvertinus planuojamą darbo užmokesčio pokytį, Eur;

– darbo užmokesčio sąnaudos, priskirtos paslaugai (produktui), įvertintos Pajamų baziniame lygyje, Eur;

– darbo užmokesčio sąnaudų pokytis, įvertintas praėjusių Koreguotų pajamų lygių nustatymo metu, Eur;

kDU(y+1) – planuojamas vidutinio darbo užmokesčio pokytis, proc.

71.7.2. vadovaujantis galiojančiais teisės aktais apskaičiuoto su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokestinių įmokų (valstybinio socialinio draudimo įmokų ir garantinio bei ilgalaikio darbo išmokų fondo įmokų) sąnaudų pokyčio, atsižvelgus į Metodikos 71.7.1 papunktį, nustatomą pagal formulę:

 

 

(58)

 

kur:

– privalomųjų su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų dydžio pokytis metais y, priskirtas paslaugai (produktui), Eur;

si – privalomųjų su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų tarifas, vnt. dalimis.

71.8. kitus, nuo Ūkio subjekto valios nepriklausančių veiksnių nulemtus, neišvengiamus sąnaudų pokyčius. Kitų sąnaudų pokyčio įtaka perskaičiuojamoms sąnaudoms nustatoma pagal formulę:

 

 

(59)

 

kur:

– sąnaudų pokytis metais y dėl kitų sąnaudų pokyčių, nepriklausančių nuo Ūkio subjekto valios, Eur;

– nuo Ūkio subjekto valios nepriklausančių veiksnių nulemtos pastoviosios sąnaudos, priskirtos paslaugai (produktui), Eur;

71.9. po Pajamų bazinio lygio nustatymo įvykusius esminius pokyčius. Ūkio subjektas su Koreguoto pajamų lygio projektu pateikia šių sąnaudų pagrindimą. Šių sąnaudų pokyčio įtaka perskaičiuojamoms sąnaudoms nustatoma pagal formulę:

 

 

(60)

 

kur:

– sąnaudų pokytis metais y dėl esminių pokyčių po Pajamų bazinio lygio nustatymo, Eur;

– esminių pokyčių, įvykusių po Pajamų bazinio lygio nustatymo, nulemtos pastoviosios sąnaudos, priskirtos paslaugai (produktui), Eur;

71.10. Tarybos atliktų reguliuojamų paslaugų sąnaudų pagrįstumo (būtinumo) patikrinimų, atliekamų vadovaujantis Patikrinimų tvarkos aprašu, rezultatus.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

PAJAMŲ BAZINIO LYGIO KINTAMOSIOS DALIES KOREGAVIMAS

 

72. Pajamų bazinio lygio kintamoji dalis koreguojama, atsižvelgiant į:

72.1. pagamintos ir įsigytos šilumos kiekių (struktūros) pokyčius (pavyzdžiui, prijungus naują CŠT sistemą, pasikeitus NŠG skaičiui konkrečioje CŠT sistemoje ir pan.) paskutinio Pajamų lygio nustatymo;

72.2. Ūkio subjekto faktiškai naudojamo kuro pokyčius dėl:

72.2.1. faktiškai atliktų investicinių projektų į šilumos gamybos įrenginius ir (arba) dėl Supirkimo tvarkos 8.5 papunktyje numatytų pokyčių. Šiuo atveju koreguojamas paskutinio Pajamų lygio skaičiavimo metu nustatytas lyginamųjų kuro sąnaudų koeficientas, lyginamosios elektros energijos ir vandens technologinėms reikmėms sąnaudos, ATL įsigijimo ir kitos kintamosios sąnaudos šilumos vienetui gaminti ir koreguojama Pajamų bazinio lygio pastovioji dalis atsižvelgiant į Metodikos 71.2 ir 71.4 papunkčius;

72.2.2. Pajamų bazinio lygio galiojimo laikotarpiu naujai prijungtų CŠT sistemų. Šiuo atveju koreguojamas paskutinio Pajamų lygio skaičiavimo metu nustatytas lyginamųjų kuro sąnaudų koeficientas, lyginamosios elektros energijos ir vandens technologinėms reikmėms sąnaudos šilumos vienetui gaminti, ATL įsigijimo ir kitos kintamosios sąnaudos;

72.3. faktinius Koreguoto pajamų lygio ataskaitinio laikotarpio ATL ir kitų kintamųjų sąnaudų (pelenų tvarkymo (išvežimo, utilizavimo), cheminių medžiagų technologijai, energijos išteklių biržos operatoriaus taikomo šilumos aukciono prekybos įkainio, laboratorinių tyrimų ir pan.) kainų pokyčius (pagal bazinį arba Koreguoto pajamų lygio nustatymo metu pagal Metodikos 72.1 papunktį koreguotą šilumos kiekį arba pagal Metodikos 72.2 papunktį koreguotą kuro struktūrą);

72.4. kitų, nuo Ūkio subjekto valios nepriklausančių veiksnių nulemtus, neišvengiamus kintamųjų sąnaudų pokyčius (pagal bazinę arba Koreguoto pajamų lygio nustatymo metu pagal Metodikos 72.2.1 papunktį koreguotą kuro struktūrą).

72.5. Tarybos atliktų reguliuojamų paslaugų sąnaudų pagrįstumo (būtinumo) patikrinimų, atliekamų vadovaujantis Tarybos patvirtintu Patikrinimų tvarkos aprašu, rezultatus.

73. Jei Pajamų bazinio lygio kintamoji dalis koreguojama atsižvelgus į Metodikos 72.2 papunktyje numatytą atvejį ir Koreguoto pajamų lygio nustatymo metu įvertinamas prognozuojamas šilumos gamybos įrenginio lyginamųjų kuro sąnaudų koeficientas (vnt. dalimis) arba Pajamų baziniame lygyje įvertinamas prognozuojamas šilumos gamybos įrenginio lyginamųjų kuro sąnaudų koeficientas (vnt. dalimis), kito Pajamų bazinio lygio koregavimo metu lyginamųjų kuro sąnaudų koeficientas (vnt. dalimis) koreguojamas atsižvelgus į faktinius to šilumos gamybos įrenginio rodiklius, motyvuotus Ūkio subjekto argumentus dėl lyginamųjų kuro sąnaudų koeficiento dydžio ir į Metodikos 30.4 ir 41.4 papunkčiuose numatytus ribojimus.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KOREGUOTO PAJAMŲ BAZINIO LYGIO DALYS

 

Pastoviosios dalies koregavimas ir nustatymas

74. Pajamų bazinio lygio pastoviojoje dalyje įvertintos pastoviosios sąnaudos ir investicijų grąža koreguojamos ir nustatomos pagal Metodikos 71 punktą:

74.1. koreguotos šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinio lygio pastoviosios dalies atveju:

74.1.1. koreguota Reguliuojamo NŠG ir šilumos tiekėjo, kai CŠT sistemoje veikia NŠG, šilumos gamybos įrenginiais gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinio lygio pastovioji dalis:

 

 

(61)

 

 

(62)

 

 

(63)

 

kur:

RHA, PR, PD, y – koreguota šilumos gamybos įrenginiais gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinio lygio pastovioji dalis metais y, Eur/metams;

FCHA, PR, y – koreguota pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų Ūkio subjekto šilumos gamybos įrenginiais gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos gamybai, apimtis metais y, Eur/metams;

ROIHA, PR, y – koreguota investicijų grąžos, priskirtinos Ūkio subjekto šilumos gamybos įrenginiais gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos gamybai, apimtis metais y, Eur/metams;

74.1.2. koreguota Reguliuojamo NŠG teikiamos rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos pajamų bazinio lygio pastovioji dalis:

 

 

(64)

 

 

(65)

 

 

(66)

 

kur:

RHG, CR, MU, y – koreguota Reguliuojamo NŠG teikiamos rezervinės galios užtikrinimo paslaugos pajamų bazinio lygio pastovioji dalis metais y, Eur/metams;

FCHG, CR, y – koreguota pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų rezervinei galiai užtikrinti, NŠG gamybos įrenginiais, apimtis metais y, Eur/metams;

ROIHG, CR, y – koreguota investicijų grąžos, priskirtinos rezervinei galiai užtikrinti, NŠG gamybos įrenginiais, apimtis metais y, Eur/metams;

74.2. koreguota šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) pajamų bazinio lygio pastovioji dalis:

 

 

(67)

 

 

(68)

 

 

 

 

 

(69)

 

 

 

 

 

(70)

 

 

(71)

 

 

(72)

 

 

(73)

 

arba

 

 

(74)

 

kur:

RH, PD, y – koreguota šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) pajamų bazinio lygio pastovioji dalis metais y, Eur/metams;

FCH, y – koreguotų pastoviųjų sąnaudų suma per metus šilumai pagaminti (įsigyti) metais y, Eur/metams;

ROIH, y – koreguotos investicijų grąžos suma per metus šilumai pagaminti (įsigyti) metais y, Eur/metams;

FCHG, PR, y – koreguota pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose, apimtis, Eur/metams;

FCHG, PC&CR,y – koreguota pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, šilumos tiekėjo gamybos įrenginiais, apimtis, Eur/metams;

ROIHG, PR, y – koreguota investicijų grąžos suma šilumos gamybai šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose, Eur/metams;

ROIHG, PC&CR,y – perskaičiuota investicijų grąžos, priskirtinos šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, šilumos tiekėjo gamybos įrenginiais, apimtis, Eur/metams;

RH, PR, PD, y – koreguota šilumos tiekėjo gamybos įrenginiuose pajamų bazinio lygio pastovioji dalis metais y, Eur/metams;

RH, PC&CR, PD, y – koreguota šilumos gamybos šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti šilumos tiekėjo gamybos įrenginiais pajamų bazinio lygio pastovioji dalis metais y, Eur/metams;

74.3. koreguota šilumos perdavimo bazinio pajamų lygio pastovioji dalis:

 

 

(75)

 

 

 

 

(76)

 

 

 

(77)

 

kur:

RHT, PD, y – koreguota šilumos perdavimo bazinio pajamų lygio pastovioji dalis metais y, Eur/metams;

FCHT, y – koreguota pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos perdavimui apimtis metais y, Eur/metams;

ROIHT, y – koreguota investicijų grąžos, priskirtinos šilumos perdavimui apimtis metais y, Eur/metams;

74.4. koreguota mažmeninio aptarnavimo pajamų bazinio lygio pastovioji dalis:

 

 

(78)

 

 

(79)

 

 

(80)

 

kur:

RHS, PD, y – koreguota mažmeninio aptarnavimo pajamų bazinio lygio pastovioji dalis metais y, Eur/metams;

FCHS, y – koreguota pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų mažmeniniam aptarnavimui apimtis metais y, Eur/metams;

ROIHS, y – koreguota investicijų grąžos, priskirtinos mažmeniniam aptarnavimui apimtis metais y, Eur/metams;

 

Kintamosios dalies koregavimas ir nustatymas

 

75. Pajamų bazinio lygio kintamoji dalis koreguojama ir nustatoma pagal Metodikos 72 ir 73 punktų nuostatas:

75.1. koreguotos šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinio lygio kintamosios dalies atveju:

75.1.1. koreguota Reguliuojamo NŠG ir šilumos tiekėjo, kai CŠT sistemoje veikia NŠG, šilumos gamybos įrenginiais gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinio lygio kintamoji dalis:

 

 

(81)

 

kur:

RHA, PR, KD, s, y – koreguota šilumos gamybos įrenginiuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinio lygio kintamoji dalis metais y, Eur/metams;

qF,HA, PR, s, y – koreguotas kuro kiekis, apskaičiuotas pagal kuro žemutinę šiluminę vertę, MWh;

pF,HA, PR, s – vidutinė svertinė kuro kaina, apskaičiuojama pagal Metodikos 81 punktą, Eur/MWh;

qE, HA, PR, s, y – koreguotas elektros energijos kiekis technologinėms reikmėms, kWh;

pE, HA, PR, s – elektros energijos kaina, Eur/kWh;

qW, HA, PR, s, y – koreguotas vandens kiekis technologinėms reikmėms, m3;

pW, HA, PR, s – vandens kaina, Eur/m3;

qATL, HA, PR, s, y – koreguotas ATL kiekis technologinėms reikmėms, vnt.;

pATL, HA, PR, s, y – ATL kaina, Eur/vnt.;

CO,HA, PR,s, y – koreguotos kitos kintamosios sąnaudos, Eur/metams;

75.1.2. koreguota Reguliuojamo NŠG teikiamos rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos pajamų bazinio lygio kintamoji dalis:

 

 

(82)

 

kur:

RHG, CR, KD, y – koreguota rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos pajamų bazinio lygio kintamoji dalis metais y, Eur/metams;

75.2. koreguota šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) pajamų bazinio lygio kintamoji dalis:

 

 

(83)

 

kur:

RH, KD, y – koreguota šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) pajamų bazinio lygio kintamoji dalis metais y, Eur/metams;

qF,HG, PR, y – koreguotas kuro kiekis, apskaičiuotas pagal kuro žemutinę šiluminę vertę, MWh;

pF,HG, PR – vidutinė svertinė kuro kaina, apskaičiuojama pagal Metodikos 81 punktą, Eur/MWh;

qF,HG, PC, y – koreguotas kuro kiekis, apskaičiuotas pagal kuro žemutinę šiluminę vertę, MWh;

pF,HG, PC – vidutinė svertinė kuro kaina, apskaičiuojama pagal Metodikos 81 punktą, Eur/MWh;

qE, HG, PR, y – koreguotas elektros energijos kiekis technologinėms reikmėms, kWh;

pE, HG, PR – elektros energijos kaina, Eur/kWh;

qE, HG, PC, y – koreguotas elektros energijos kiekis technologinėms reikmėms, kWh;

pE, HG, PC – elektros energijos kaina, Eur/kWh;

qW, HG, PR, y – koreguotas vandens kiekis technologinėms reikmėms, m3;

pW, HG, PR – vandens kaina, Eur/m3;

qW, HG, PC, y – koreguotas vandens kiekis technologinėms reikmėms, m3;

pW, HG, PC, – vandens kaina, Eur/m3;

qATL, HG, PR, y – koreguotas ATL kiekis technologinėms reikmėms, vnt.;

pATL, HG, PR, y – ATL kaina, Eur/vnt.;

qATL, HG, PC, y – koreguotas ATL kiekis technologinėms reikmėms, vnt.;

pATL, HG, PC, y – ATL kaina, Eur/vnt.;

CO,HG, PR, y – koreguotos kitos kintamosios sąnaudos, Eur/metams;

CO,HG, PC, y – koreguotos kitos kintamosios sąnaudos, Eur/metams;

QHP,s, y – koreguotas šilumos aukcione iš konkretaus Ūkio subjekto supirktos šilumos kiekis, kWh;

pHP – šilumos aukcione iš konkretaus Ūkio subjekto supirktos šilumos kaina, ct/kWh.;

QWHP,s, y – koreguotas iš konkretaus atliekinės šilumos gamintojo įsigytos atliekinės šilumos kiekis, kWh;

pWHP –iš konkretaus atliekinės šilumos gamintojo įsigytos atliekinės šilumos kaina, ct/kWh;

75.3. koreguota šilumos perdavimo pajamų bazinio lygio kintamoji dalis:

 

 

(84)

 

kur:

RHT, KD, y – koreguota šilumos perdavimo pajamų bazinio lygio kintamoji dalis metais y, Eur/metams.

qE, HT, y – koreguotas elektros energijos kiekis technologinėms reikmėms, kWh;

pE, HT – elektros energijos kaina, Eur/kWh;

qW, HT, y – koreguotas vandens kiekis technologinėms reikmėms, m3;

pW, HT – vandens kaina, Eur/m3;

 

V SKYRIUS

PAJAMŲ BAZINIO LYGIO PAPILDOMOS DALIES NUSTATYMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

NUSTATYTO PAJAMŲ LYGIO IR FAKTIŠKAI GAUTŲ PAJAMŲ VERTINIMAS

 

76. Pajamų bazinio lygio nustatymo ir jo koregavimo metu įvertinamas dvejų finansinių metų, dėl kurių yra pateiktos reguliuojamosios veiklos ataskaitos su nepriklausomo auditoriaus parengta patikros ataskaita apie faktinius pastebėjimus ar sutartų procedūrų ataskaita, Ūkio subjekto faktiškai gautų pajamų ir nustatyto Pajamų lygio skirtumas. Jeigu taikant šilumos kainas Ūkio subjekto faktiškai gautos pajamos atitinkamu laikotarpiu yra:

76.1. mažesnės nei nustatytas Pajamų lygis, ši suma apskaičiuojama ir konstatuojama, tačiau ji niekaip nekeičia Pajamų bazinio lygio;

76.2. didesnės nei nustatytas Pajamų lygis, skirtumas kompensuojamas vartotojų naudai, nustatant Pajamų bazinio lygio papildomą dalį, apskaičiuotą vadovaujantis Metodikos 100 punktu, pagal formulę:

 

 

(85)

 

 

(86)

 

 

 

(87)

 

kur:

– nustatyto Pajamų lygio ir faktiškai gautų pajamų skirtumas, Eur;

– Reguliuojančiosios institucijos nustatytas Pajamų lygis priešpaskutiniais finansiniais metais, Eur. Pastoviosios sąnaudos ir investicijų grąža atitinka Reguliuojančiosios institucijos nustatytą apimtį. Kintamosios sąnaudos apskaičiuojamos pagal faktinius šilumos kiekius, taikant nustatyto Pajamų lygio kintamojoje dalyje užfiksuotus efektyvumo rodiklius, atitinkamų mėnesių faktines kuro kainas, apskaičiuotas atsižvelgus į Metodikos 79 ir 80 punktus, elektros energijos ir vandens technologinėms reikmėms kainas;

– Reguliuojančiosios institucijos nustatytas Pajamų lygis paskutiniais finansiniais metais, Eur. Pastoviosios sąnaudos ir investicijų grąža atitinka Reguliuojančiosios institucijos nustatytą apimtį. Kintamosios sąnaudos apskaičiuojamos pagal faktinius šilumos kiekius, taikant nustatyto Pajamų lygio kintamojoje dalyje užfiksuotus efektyvumo rodiklius, atitinkamų mėnesių faktines kuro kainas, apskaičiuotas atsižvelgus į Metodikos 79 ir 80 punktus, elektros energijos ir vandens technologinėms reikmėms kainas;

– taikant šilumos kainas faktiškai gautos pajamos priešpaskutiniais finansiniais metais, Eur;

– taikant šilumos kainas faktiškai gautos pajamos paskutiniais finansiniais metais, Eur;

– vadovaujantis Metodikos 100 punktu nustatyta Pajamų lygio papildoma dalis priešpaskutiniais ir paskutiniais finansiniais metais;

– atitinkamą mėnesį realizuotos šilumos kiekis vartotojams, atsiskaitantiems pagal vienanarę šilumos kainą, kWh;

– vienanarė šilumos kaina, ct/kWh;

– atitinkamą mėnesį realizuotos šilumos kiekis vartotojams, atsiskaitantiems pagal dvinarę šilumos kainą, kWh;

– dvinarės šilumos kainos kintamosios ir papildomos dedamųjų suma, ct/kWh;

– atitinkamą mėnesį vartotojams apmokėti priskirta vidutinė šilumos vartojimo galia, kW;

– dvinarės šilumos kainos pastovioji dalis, Eur/mėn./kW;

– vartotojų, kuriems taikomas pastovus mėnesio užmokestis (Eur/mėn.), skaičius, vnt.;

– dvinarės šilumos kainos pastovioji dalis (pastovus mėnesio užmokestis), Eur/mėn.;

77. Pajamų bazinio lygio nustatymo ir jo koregavimo metu įvertinamas dvejų finansinių metų, dėl kurių yra pateiktos reguliuojamosios veiklos ataskaitos su nepriklausomo auditoriaus parengta patikros ataskaita apie faktinius pastebėjimus ar sutartų procedūrų ataskaita, šilumos gamybos ir (ar) tiekimo efektyvumas. Jeigu faktinės šilumos tiekimo veiklos sąnaudos, nurodytos reguliuojamosios veiklos ataskaitose, yra:

77.1. didesnės nei taikant šilumos kainas Ūkio subjekto faktiškai gautos pajamos, ši suma apskaičiuojama ir konstatuojama, tačiau ji niekaip nekeičia Pajamų bazinio lygio;

77.2. mažesnės nei taikant šilumos kainas Ūkio subjekto faktiškai gautos pajamos, kai šios pajamos neviršija nustatyto pajamų lygio, pusė faktinių šilumos tiekimo veiklos sąnaudų ir taikant šilumos kainas Ūkio subjekto faktiškai gautų pajamų skirtumo kompensuojama vartotojų naudai, nustatant Pajamų bazinio lygio papildomą dalį, apskaičiuotą vadovaujantis Metodikos 100 punktu, pagal formulę:

 

 

(88)

 

 

(89)

 

kur:

– faktinių šilumos tiekimo veiklos sąnaudų ir taikant šilumos kainas faktiškai gautų pajamų skirtumas, Eur;

– reguliuojamos veiklos ataskaitose nurodytos faktinės šilumos tiekimo veiklos sąnaudos priešpaskutiniais finansiniais metais, Eur;

– reguliuojamos veiklos ataskaitose nurodytos faktinės šilumos tiekimo veiklos sąnaudos paskutiniais finansiniais metais, Eur;

77.3. mažesnės nei nustatytas Pajamų lygis, o šis lygis mažesnis nei taikant šilumos kainas Ūkio subjekto faktiškai gautos pajamos, pusė faktinių šilumos tiekimo veiklos sąnaudų ir nustatyto Pajamų lygio skirtumo kompensuojama vartotojų naudai, nustatant papildomą Pajamų bazinio lygio dalį, apskaičiuotą vadovaujantis Metodikos 100 punktu, pagal formulę:

 

 

(90)

 

kur:

– faktinių šilumos tiekimo veiklos sąnaudų ir nustatyto Pajamų lygio skirtumas, Eur;

78. Kai atitinkamu laikotarpiu galiojo skirtingi Pajamų lygiai, apskaičiuojant konkretaus mėnesio nustatytą Pajamų lygį, atitinkamo Pajamų lygio pastovioji dalis ir kintamojoje dalyje įvertintos kitos kintamosios sąnaudos dalinamos iš 12 mėnesių.

79. Ūkio subjekto atitinkamo suvartoto kuro rūšies (žaliavos) vidutinė metinė kaina:

79.1. nėra ribojama Ūkio subjekto suvartotam kurui, įsigytam energijos išteklių biržoje ir (ar) gamtinių dujų biržoje, išskyrus Metodikos 91 punkte numatytu atveju;

79.2. nėra ribojama tais atvejais, kai atitinkamos biokuro rūšies ir (ar) gamtinių dujų kiekis buvo įsigytas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų reikalavimų ir (ar) reikalavimo įsigyti biokurą, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos;

80. Vidutinė gamtinių dujų (žaliavos) rinkos kaina nustatoma vadovaujantis Tarybos 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. O3E-762 „Dėl Vidutinės gamtinių dujų biržos kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Vidutinės gamtinių dujų biržos kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų aprašu. Vidutinė biokuro kaina, vidutinė biokuro biržos kaina ir biokuro biržos produkto, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, kaina nustatoma vadovaujantis Tarybos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. O3-759 „Dėl Vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų aprašu. Kito kuro vidutinė kaina apskaičiuojama kaip geometrinis svertinis Ūkio subjektų per praėjusį mėnesį, per kalendorinius metus arba, kai finansiniai metai prasideda atitinkamų kalendorinių metų spalio 1 d. ir baigiasi kitų kalendorinių metų rugsėjo 30 d., per paskutinius 12 mėnesių, pirkto atitinkamos rūšies (žaliavos) kuro kainų vidurkis. Nustatant vidutinę kito kuro atitinkamos rūšies (žaliavos) rinkos kainą atmetamos atitinkamo laikotarpio ekstremalios vertės (atitinkamos kuro rūšies didžiausia ir mažiausia kaina atitinkamu laikotarpiu), esant daugiau kaip 3 atitinkamos kuro rūšies (žaliavos) pirkimams per laikotarpį, kai vidutinė kaina apskaičiuojama vadovaujantis per praėjusį mėnesį pirkto atitinkamos rūšies (žaliavos) kuro duomenimis ir esant daugiau kaip 48 atitinkamos kuro rūšies (žaliavos) pirkimams per laikotarpį, kai vidutinė kaina apskaičiuojama vadovaujantis per kalendorinius metus arba per paskutinius 12 mėnesių pirkto atitinkamos rūšies (žaliavos) kuro duomenimis.

81. Ūkio subjekto faktiškai gautų pajamų ir nustatyto Pajamų lygio skirtumas bei šilumos gamybos ir (ar) tiekimo efektyvumas vertinami tų finansinių metų, kurių vertinimas dar nėra atliktas;

82. Šilumos tiekėjo faktiškai gautų pajamų ir nustatyto Pajamų lygio skirtumo bei šilumos gamybos ir (ar) tiekimo efektyvumo vertinimas atliekamas šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą), šilumos perdavimo ir mažmeninio aptarnavimo veiklų verslo vienetams bendrai, išskyrus Metodikos 83 punkte numatytą atvejį. Reguliuojamo NŠG faktiškai gautų pajamų ir nustatyto Pajamų lygio skirtumo bei šilumos gamybos efektyvumo vertinimas atliekamas tik rezervinės galios užtikrinimo paslaugai;

83. CŠT sistemose, kuriose veikia NŠG, šilumos tiekėjo faktiškai gautų pajamų ir nustatyto Pajamų lygio skirtumo bei šilumos gamybos ir (ar) tiekimo efektyvumo vertinimas atliekamas tik šilumos (produkto) gamybos šilumos poreikio piko pajėgumais ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugoje bei šilumos perdavimo ir mažmeninio aptarnavimo verslo vienetuose.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

ŠILUMOS AUKCIONŲ REZULTATŲ VERTINIMAS

 

84. Ūkio subjektui šilumą parduodant šilumos aukciono būdu, Pajamų bazinio lygio nustatymo ir jo koregavimo metu įvertinamas dvejų finansinių metų, dėl kurių yra pateiktos reguliuojamosios veiklos ataskaitos su nepriklausomo auditoriaus parengta patikros ataskaita apie faktinius pastebėjimus ar sutartų procedūrų ataskaita, Ūkio subjekto šilumos aukciono būdu faktiškai gautų pajamų ir šilumos aukcione leistinos gauti pajamų apimties skirtumas. Jeigu Ūkio subjekto parduodant šilumą aukciono būdu faktiškai gautos pajamos atitinkamu laikotarpiu yra:

84.1. mažesnės nei leistina gauti pajamų apimtis dėl konkurencijos šilumos gamybos srityje, ši suma apskaičiuojama ir konstatuojama, tačiau ji niekaip nekeičia šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinio lygio;

84.2. didesnės nei leistina gauti pajamų apimtis, skirtumas kompensuojamas vartotojų naudai. Ūkio subjekto šilumos (produkto) gamybos papildomos pajamos, gautos dalyvaujant šilumos aukcione, apskaičiuojamos pagal formulę:

 

 

(91)

 

 

(92)

 

 

(93)

 

kur:

– Ūkio subjekto šilumos (produkto) gamybos papildomos pajamos, gautos dalyvaujant šilumos aukcione, Eur;

– Reguliuojančiosios institucijos nustatytas šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinis lygis priešpaskutiniais finansiniais metais, Eur. Šilumos (produkto) gamybos kintamosios sąnaudos apskaičiuojamos pagal šilumos aukciono rezultatus pagamintam šilumos kiekiui, taikant nustatytoje šilumos (produkto) gamybos kainos kintamojoje dedamojoje užfiksuotus šilumos gamybos efektyvumo rodiklius, atitinkamų mėnesių faktines kuro kainas atitinkamoje CŠT sistemoje s, apskaičiuotas atsižvelgus į Metodikos 79 ir 80 punktus, ir atitinkamų mėnesių faktines elektros energijos ir vandens technologinėms reikmėms įsigijimo kainas;

– Reguliuojančiosios institucijos nustatytas šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinis lygis paskutiniais finansiniais metais, Eur. Šilumos (produkto) gamybos kintamosios sąnaudos apskaičiuojamos pagal šilumos aukciono rezultatus pagamintam šilumos kiekiui, taikant nustatytoje šilumos (produkto) gamybos kainos kintamojoje dedamojoje užfiksuotus šilumos gamybos efektyvumo rodiklius, atitinkamų mėnesių faktines kuro kainas atitinkamoje CŠT sistemoje s, apskaičiuotas atsižvelgus į Metodikos 79 ir 80 punktus, ir atitinkamų mėnesių faktines elektros energijos ir vandens technologinėms reikmėms įsigijimo kainas;

– Ūkio subjekto šilumos (produkto) gamybos pajamos, priešpaskutiniais finansiniais metais gautos dalyvaujant šilumos aukcione, sumažintos su šiomis pajamomis susijusiomis faktiškai patirtomis balansavimo sąnaudomis, pajėgumų aukcione ir pusė gautų pajamų už teiktas rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugas pagal Supirkimo tvarkos 17 punktą, atitinkamoje CŠT sistemoje s, Eur;

– Ūkio subjekto šilumos (produkto) gamybos pajamos, paskutiniais finansiniais metais gautos dalyvaujant šilumos aukcione, sumažintos su šiomis pajamomis susijusiomis faktiškai patirtomis balansavimo sąnaudomis, pajėgumų aukcione ir pusė gautų pajamų už teiktas rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugas pagal Supirkimo tvarkos 17 punktą, atitinkamoje CŠT sistemoje s, Eur;

– vadovaujantis Metodikos 101 punktu nustatyta Pajamų lygio papildoma dalis atitinkamoje CŠT sistemoje s priešpaskutiniais ir paskutiniais finansiniais metais;

– Ūkio subjekto šilumos gamybos šaltiniuose pagamintas ir pagal atitinkamo mėnesio šilumos aukciono rezultatus supirktas šilumos kiekis, atitinkamoje CŠT sistemoje s, kWh;

– Ūkio subjekto šilumos gamybos šaltiniuose pagamintos ir pagal atitinkamo mėnesio šilumos aukciono rezultatus supirktos šilumos kaina, atitinkamoje CŠT sistemoje s, ct/kWh;

– atitinkamu laikotarpiu faktiškai patirtos balansavimo sąnaudos, Eur;

– gautos pajamos už teiktas rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugas pagal Supirkimo tvarkos 17 punktą, Eur;

85. Pajamų bazinio lygio nustatymo ir jo koregavimo metu įvertinamas dvejų finansinių metų, dėl kurių yra pateiktos reguliuojamosios veiklos ataskaitos su nepriklausomo auditoriaus parengta patikros ataskaita apie faktinius pastebėjimus ar sutartų procedūrų ataskaita, šilumos gamybos dalyvaujant šilumos aukcione efektyvumas. Jeigu faktinės šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos veiklos sąnaudos, nurodytos reguliuojamosios veiklos ataskaitose, yra:

85.1. didesnės nei Ūkio subjekto parduodant šilumą aukciono būdu faktiškai gautos pajamos, ši suma apskaičiuojama ir konstatuojama, tačiau ji niekaip nekeičia šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinio lygio;

85.2. mažesnės nei Ūkio subjekto parduodant šilumą aukciono būdu faktiškai gautos pajamos, kai šios pajamos neviršija nustatyto šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos pajamų lygio, pusė faktinių minėtos veiklos sąnaudų ir Ūkio subjekto parduodant šilumą aukciono būdu faktiškai gautų pajamų skirtumo kompensuojama vartotojų naudai. Ši suma apskaičiuojama pagal formulę:

 

 

(94)

 

kur:

– šilumos gamybos dalyvaujant šilumos aukcione efektyvumo įtaka, Eur;

– reguliuojamos veiklos ataskaitose nurodytos faktinės šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos veiklos sąnaudos priešpaskutiniais finansiniais metais, Eur;

– reguliuojamos veiklos ataskaitose nurodytos faktinės šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos veiklos sąnaudos paskutiniais finansiniais metais, Eur;

85.3. mažesnės nei nustatytas šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos pajamų lygis, o šis lygis mažesnis nei Ūkio subjekto parduodant šilumą aukciono būdu faktiškai gautos pajamos, pusė šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos veiklos sąnaudų ir nustatyto šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos pajamų lygio skirtumo kompensuojama vartotojų naudai. Ši suma apskaičiuojama pagal formulę:

 

 

(95)

 

kur:

– šilumos gamybos dalyvaujant šilumos aukcione efektyvumo įtaka, Eur;

86. Ūkio subjekto šilumos aukciono būdu faktiškai gautų pajamų ir šilumos aukcione leistinos gauti pajamų apimties skirtumas bei šilumos gamybos dalyvaujant šilumos aukcione efektyvumas vertinami tų finansinių metų, kurių vertinimas dar nėra atliktas.

87. Kai vertinamu laikotarpiu galiojo skirtingi šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos pajamų lygiai, apskaičiuojant konkretaus mėnesio nustatytą šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos pajamų lygį, atitinkamo šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos pajamų lygio pastovioji dalis ir kintamojoje dalyje įvertintos kitos kintamosios sąnaudos dalinamos iš 12 mėnesių.

88. Vadovaujantis Metodikos 84 ir 85 punktais apskaičiuotos Ūkio subjekto papildomai gautos pajamos, taip pat vadovaujantis Metodikos 99 punktu apskaičiuotos palūkanos įvertinamos Supirkimo tvarkos 22.4 papunktyje nustatyta tvarka. Papildomai gautų pajamų įtaka galutinei šilumos aukcione parduodamos šilumos kainai apskaičiuojama papildomų pajamų sumą paskirstant baziniam Ūkio subjekto šilumos gamybos šaltiniuose gamintinam ir šilumos aukciono būdu parduotinam šilumos kiekiui QHA, PR, s. Supirkimo tvarkos 22.4.3 papunktyje nustatytu atveju šilumos tiekėjo iš NŠG papildomai gautos pajamos įvertinamos vadovaujantis Metodikos 100 punktu.

89. Pasibaigus vadovaujantis Metodikos 88 punktu apskaičiuotos papildomos šilumos kainos dedamosios taikymo laikotarpiui, Ūkio subjekto papildomų pajamų, gautų dalyvaujant šilumos aukcione, grąžinimas įvertinamas atsižvelgus į faktiškai šilumos aukcione parduotą šilumos kiekį.

90. Kai Ūkio subjekto konkurencinė šilumos gamybos veikla, vadovaujantis Konkurencinės veiklos aprašu pripažįstama nereguliuojama, įvertinamas Ūkio subjekto šilumos aukciono būdu faktiškai gautų pajamų ir šilumos aukcione leistinos gauti pajamų apimties skirtumas bei šilumos gamybos dalyvaujant šilumos aukcione efektyvumas nuo paskutinio Pajamų bazinio lygio ar Koreguoto pajamų lygio nustatymo metu vertinto laikotarpio pabaigos iki šilumos aukciono dalyvio konkurencinės šilumos gamybos veiklos reguliavimo pabaigos. Minėto skirtumo ir efektyvumo vertinimas atliekamas vadovaujantis Metodikos 84-89 punktais. Toks Ūkio subjektas Konkurencinės veiklos apraše nustatyta tvarka teikia Tarybai Šilumos aukcionų rezultatų vertinimo lentelę (Metodikos 13 priedas) ir kitą informaciją, reikalingą skaičiavimams pagrįsti.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

KITŲ PAPILDOMŲ PAJAMŲ LYGIO DALIŲ VERTINIMAS

 

91. Tarybai nustačius, kad šilumos tiekėjas neįvykdė Įstatyme numatyto reikalavimo įsigyti biokuro biržos produktą, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, taikomas trūkstamo kuro kiekio sąnaudų ribojimas pagal vidutinę metinę biokuro biržos produkto, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, kainą. Tarybos apskaičiuotas skirtumas įvertinamas Pajamų bazinio lygio ar Koreguoto pajamų lygio nustatymo metu, nustatant Pajamų bazinio lygio papildomą dalį, apskaičiuotą vadovaujantis Metodikos 100 punktu.

92. Ūkio subjekto gautos pajamos ar nesusigrąžintos sąnaudos, kurių susidarymą lėmė teisės aktų pasikeitimai, įvertinamos Pajamų bazinio lygio ar Koreguoto pajamų lygio nustatymo metu, nustatant Pajamų bazinio lygio papildomą dalį, apskaičiuotą vadovaujantis Metodikos 100 punktu.

93. Tarybos atliktų reguliuojamų paslaugų sąnaudų pagrįstumo (būtinumo) patikrinimų, atliekamų vadovaujantis Patikrinimų tvarkos aprašu, rezultatų įtaka bei kitų Ūkio subjekto papildomai gautų pajamų ir (ar) nepadengtų sąnaudų įtaka Pajamų baziniam lygiui nustatoma kaip Pajamų bazinio lygio papildoma dalis, apskaičiuota vadovaujantis Metodikos 100 punktu.

94. Pajamų bazinio lygio ar Koreguoto pajamų lygio nustatymo metu įvertinama kogeneracinėje jėgainėje gauto pelno (nuostolių) rizikos koeficiento, apskaičiuoto pagal Kogeneracinių jėgainių metodiką, įtaka Pajamų baziniam lygiui, nustatoma kaip Pajamų bazinio lygio papildoma dalis, apskaičiuota vadovaujantis Metodikos 100 punktu.

95. Ūkio subjekto diegiamų energetikos inovacijų vertinimas:

95.1. Ūkio subjektui tiek bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje, tiek ne bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje diegiant energetikos inovacijas, atitinkančias Inovacijų aprašo 9 punkte nurodytus energetikos inovacijų kriterijus, Pajamų bazinio lygio ar Koreguoto pajamų lygio nustatymo metu įvertinama energetikos inovacijoms įgyvendinti skirta metinė sąnaudų, finansuojamų per šilumos kainą, dalis (CINO, y). Ši dalis per metus negali viršyti 0,5 proc. nuo praėjusių metų Ūkio subjekto faktinių reguliuojamos veiklos pajamų (eliminuojant praeitame laikotarpyje skirtą finansavimą energetikos inovacijoms ir, vadovaujantis Metodikos 95.1, 100 ir 101 punktais, apskaičiuotą Pajamų bazinio lygio papildomos dalies įtaką). Metinė sąnaudų, finansuojamų per šilumos kainą, dalis įvertinama vadovaujantis Metodikos 100 ir 101 punktu apskaičiuojant Pajamų bazinio lygio papildomą dalį, sąnaudas išdėstant ne trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui. Ūkio subjektas prie su energetikos inovacijų plėtojimu susijusių išlaidų ne mažesne dalimi, negu skyrė Taryba turi prisidėti iš nuosavų ir (ar) skolintų lėšų. Jeigu Ūkio subjekto diegiamai energetikos inovacijai skiriama kitų institucijų ir (ar) fondų parama, paramos dydžiu lygiomis dalimis mažinama Tarybos energetikos inovacijai įgyvendinti skirta metinė sąnaudų, finansuojamų per šilumos kainą, dalis ir Ūkio subjekto nuosavomis ir (ar) skolintomis lėšomis finansuota energetikos inovacijos sąnaudų dalis;

95.2. Ūkio subjektui bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje teikiančiam paslaugas, produktus, verslo sprendimus, tokių produktų ir paslaugų teikimo būdus, veiklos modelius, vadovaujantis Inovacijų aprašo 14.5 papunkčiu, pratęsus energetikos inovacijos bandymo terminą, finansavimas pagal Metodikos 95.1 papunkčio nuostatas pratęsiamas iki energetikos inovacijos bandymo termino pabaigos;

95.3. Ūkio subjektui tiek bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje, tiek ne bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje bandant technologijas į energetikos infrastruktūrą, pirmus metus finansavimas pagal Metodikos 95.1 papunkčio nuostatas skiriamas energetikos inovacijos įsigijimo vertei padengti bei eksploatacinėms sąnaudoms, antrais ir trečiais metais finansavimas pagal Metodikos 95.1 papunkčio nuostatas skiriamas tik eksploatacinėms sąnaudoms;

95.4. Ūkio subjektui bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje bandant technologijas į energetikos infrastruktūrą, vadovaujantis Inovacijų aprašo 14.5 papunkčiu, pratęsus energetikos inovacijos bandymo terminą, finansavimas pagal Metodikos 95.1 papunkčio nuostatas energetikos inovacijos eksploatacinėms sąnaudoms pratęsiamas iki energetikos inovacijos bandymo termino pabaigos;

95.5. Ūkio subjektui, diegiančiam energetikos inovacijas bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje, panaikinus teisę veikti bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje, vartotojams grąžinamos visos Ūkio subjekto per šilumos kainą įsisavintos lėšos, susijusios su energetikos inovacijos diegimu, nustatant Pajamų bazinio lygio papildomą dalį;

95.6. Ūkio subjektui, diegiančiam energetikos inovacijas ne bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje, per 2 metus nuo Pajamų bazinio lygio papildomos dalies energetikos inovacijoms taikymo pradžios nepradėjus vykdyti energetikos inovacijų, vartotojams grąžinamos visos Ūkio subjekto Pajamų baziniame lygyje arba šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos pajamų baziniame lygyje įvertintos lėšos, susijusios su energetikos inovacijos diegimu, nustatant Pajamų bazinio lygio papildomą dalį.

96. Ūkio subjektui atliekančiam investicijas, atitinkančias Investicijų derinimo aprašo 113 punkte nurodytus kriterijus, Pajamų bazinio lygio ar Koreguoto pajamų lygio nustatymo metu įvertinama šioms investicijoms įgyvendinti skirta metinė sąnaudų, finansuojamų per šilumos kainą, suma (CINV, y):

96.1. ši sąnaudų suma nustatoma kaip Pajamų bazinio lygio papildoma dalis, vadovaujantis Metodikos 100 punktu, šią sumą išdėstant ne trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui;

96.2. Ūkio subjektui per 2 metus nuo Pajamų bazinio lygio papildomos dalies investicijoms taikymo pradžios nepradėjus vykdyti investicijos ir nepateikus pagrįstų priežasčių dėl investicijų nevykdymo arba papildomą dalį panaudojus ne pagal paskirtį, Ūkio subjektui investicijoms įgyvendinti skirta metinė sąnaudų, finansuojamų per šilumos kainą, suma kompensuojama vartotojų naudai, nustatant Pajamų bazinio lygio papildomą dalį, apskaičiuotą vadovaujantis Metodikos 100 punktu.

97. Kai vadovaujantis Metodikos 56.9, 56.10, 71.5 ir 71.6 papunkčiais Pajamų baziniame lygyje ar Koreguotame pajamų lygyje įvertinta investicijų grąža taikoma ilgiau nei šiuose Metodikos papunkčiuose nustatytas laikotarpis, vadovaujantis Metodikos 100 punktu ateinančio laikotarpio Pajamų lygis mažinamas papildomai gauta investicijų grąža dėl ilgesnio šios investicijų grąžos taikymo laikotarpio.

98. Pajamų bazinio lygio ar Koreguoto pajamų lygio nustatymo metu įvertinamos balansavimo CŠT sistemose paslaugos pajamos, apskaičiuojamos Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvade, patvirtintame Tarybos 2015 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. O3-6 „Dėl Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Balansavimo CŠT sistemose paslaugos pajamų vertinimas atliekamas tų finansinių metų, dėl kurių yra pateiktos reguliuojamosios veiklos ataskaitos su nepriklausomo auditoriaus parengta patikros ataskaita apie faktinius pastebėjimus ar sutartų procedūrų ataskaita, ir kurių vertinimas dar nėra atliktas. Balansavimo CŠT sistemose paslaugos pajamos įvertinamos nustatant Pajamų bazinio lygio papildomą dalį, apskaičiuotą vadovaujantis Metodikos 100 punktu.

99. Kai Metodikos 65, 76, 77, 84, 85, 91–98 punktuose numatyta tvarka apskaičiuotų Ūkio subjekto papildomai gautų pajamų sumos grąžinimas per vienerius metus neleistų Ūkio subjektui užtikrinti patikimos šilumos gamybos ir (ar) tiekimo vartotojams, t. y. kai papildomai gautų pajamų suma viršija Ūkio subjektui nustatytą metinę investicijų grąžą ir Ūkio subjektas pateikia motyvuotus paaiškinimus, papildomai gautos pajamos grąžinamos per ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį. Tokiu atveju įvertinama pinigų kaina:

99.1. pinigų kainos nustatymui taikoma dvylikos paskutinių mėnesių, einančių du mėnesiai iki Pajamų bazinio lygio ar Koreguoto pajamų lygio projekto pateikimo, skolinto kapitalo kainos viršutinė riba pagal Lietuvos banko skelbiamus duomenis, skelbiama Tarybos tinklalapio skiltyje „Duomenys vidutinei svertinei kapitalo kainai (WACC) skaičiuoti“;

99.2. pirmųjų metų palūkanos apskaičiuojamos kaip paprastosios palūkanos nuo praėjus vieneriems metams nuo nustatyto Pajamų lygio likusios grąžinti papildomai gautų pajamų sumos, laikant, kad kiekvienais metais grąžinama tokia pati papildomai gautų pajamų sumos dalis;

99.3. antrųjų ir paskesnių metų palūkanos apskaičiuojamos taikant linijinį palūkanų skaičiavimo metodą nuo antraisiais ir paskesniais metais grąžintinos papildomai gautų pajamų sumos, laikant, kad kiekvieną mėnesį grąžinama tokia pati papildomai gautų pajamų sumos dalis;

99.4. pagal Metodikos 99.2 ir 99.3 papunkčius apskaičiuota palūkanų suma išdėstoma visam papildomai gautų pajamų grąžinimo laikotarpiui ir įvertinama pagal Metodikos 100 punktą.

100. Vadovaujantis Metodikos 65, 76, 77, 91–98 punktais apskaičiuotos papildomai gautos pajamos ir (ar) patirtos sąnaudos, išskyrus, kai šios papildomos pajamos ar patirtos sąnaudos susidarė šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos veikloje, ir Supirkimo tvarkos 22.4.3 papunkčiu iš NŠG gautos papildomos pajamos, taip pat vadovaujantis Metodikos 99 punktu apskaičiuotos palūkanos, išskyrus kai palūkanos apskaičiuojamos nuo vadovaujantis Metodikos 84 ir 85 punktais apskaičiuotų papildomų pajamų, įvertinamos nustatant Pajamų bazinio lygio papildomą dalį:

100.1. teigiamas skirtumas (kai surinkta daugiau pajamų, nei patirta sąnaudų) kompensuojamas vartotojų naudai, Pajamų bazinį lygį mažinant ateinančiam laikotarpiui;

100.2. neigiamas skirtumas (kai surinkta mažiau pajamų, nei patirta sąnaudų) kompensuojamas šilumos tiekėjo naudai, Pajamų bazinį lygį didinant ateinančiam laikotarpiui.

101. Reguliuojamų NŠG ir šilumos tiekėjų šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos veikloje, vadovaujantis Metodikos 91–97 punktais apskaičiuotos papildomai gautos pajamos ir (ar) patirtos sąnaudos, taip pat vadovaujantis Metodikos 99 punktu apskaičiuotos palūkanos, išskyrus kai palūkanos apskaičiuojamos nuo vadovaujantis Metodikos 65, 76, 77, 91–98 punktais apskaičiuotų papildomų pajamų, įvertinamos nustatant šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinio lygio papildomą dalį:

101.1. teigiamas skirtumas (kai surinkta daugiau pajamų, nei patirta sąnaudų) kompensuojamas vartotojų naudai, šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinį lygį mažinant ateinančiam laikotarpiui;

101.2. neigiamas skirtumas (kai surinkta mažiau pajamų, nei patirta sąnaudų) kompensuojamas Ūkio subjekto naudai, šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos pajamų bazinį lygį didinant ateinančiam laikotarpiui.

 

VI SKYRIUS

GALUTINĖS ŠILUMOS KAINOS SKAIČIAVIMAS

 

102. Galutinės šilumos kainos keičiamos ne dažniau kaip kas mėnesį, tačiau šilumos tiekėjas gali priimti sprendimą šilumos kainą perskaičiuoti rečiau.

103. Šilumos tiekėjas, apskaičiuodamas kiekvieno mėnesio galutinę šilumos kainą, atsižvelgia į nustatytą Pajamų bazinį lygį ar Koreguotą pajamų lygį, naudojamo kuro, įsigytos šilumos ir elektros energijos sąnaudų pokyčius, pajėgumų aukciono rezultatus bei kitus galutinei šilumos kainai įtaką darančius veiksnius.

104. Vartotojams taikomos galutinės šilumos kainos yra vienanarės arba dvinarės. Jos apskaičiuojamos kaip šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą), šilumos perdavimo, mažmeninio aptarnavimo ir papildomos dedamosios kainų suma:

104.1. vienanarė šilumos kaina susideda iš kintamosios, pastoviosios ir papildomos dedamųjų, išreiškiamų ct/kWh;

104.2. dvinarė šilumos kaina susideda iš pastoviosios dalies, išreiškiamos Eur/mėn./kW, bei kintamosios ir papildomos dedamųjų, išreiškiamų ct/kWh.

 

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

105. Ūkio subjektas, pažeidęs Metodikos reikalavimus, taip pat už informacijos, nurodytos Metodikoje, nepateikimą ar žinomai klaidingos informacijos pateikimą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

106. Reguliuojančiosios institucijos veiksmai ar neveikimas įgyvendinant Metodiką gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

 

__________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Nutarimas

Nr. O3E-1820, 2023-12-18, paskelbta TAR 2023-12-18, i. k. 2023-24388

Dėl valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. O3E-1412 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“ pakeitimo

 

2.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Nutarimas

Nr. O3E-431, 2024-04-02, paskelbta TAR 2024-04-02, i. k. 2024-06128

Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. O3E-1412 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“ pakeitimo

 

3.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Nutarimas

Nr. O3E-905, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-06-25, i. k. 2024-11491

Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. O3E-1412 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“ pakeitimo