Suvestinė redakcija nuo 2015-06-11

Įsakymas paskelbtas: TAR 2015-06-02, i. k. 2015-08667

PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO

PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

Dėl Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narŲ veiklos instrukcijos patvirtinimo

2015 m. birželio 2 d. Nr. 1-170

Vilnius

Vadovaudamasis Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1-280 „Dėl Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų patvirtinimo“, 113 punktu:

1. T v i r t i n u Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narų veiklos instrukciją (pridedama).

2. P a v e d u Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojui vidaus tarnybos pulkininkui Vygandui Kurkuliui kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.

Direktorius

vidaus tarnybos generolas                                                                                        Remigijus Baniulis

Patvirtinta

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus

2015 m. birželio 2 d.

įsakymu Nr. 1-170

VALSTYBINĖS PRIEŠGAISRINĖS GELBĖJIMO TARNYBOS NARŲ VEIKLOS INSTRUKCIJA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narų veiklos instrukcija (toliau – Instrukcija) nustato valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – pareigūnai (darbuotojai) ir įgijusių naro, nėrimo vadovo ar narų darbo vadovo kvalifikaciją, atliekamų darbų organizavimo tvarką, jų funkcijas ir veiksmus įvykio vietoje, kai dirbama naudojant narų įrangą, taip pat narų profesinį rengimą ir kvalifikacijos kėlimą, privalomos dokumentacijos, susijusios su narų veikla, pildymą ir narų stoties techninį ir materialinį aprūpinimą.

2. Instrukcijos paskirtis – užtikrinti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pasirengimą vykdyti narų veiklą, tinkamą pagalbą nukentėjusiesiems įvykio metu ir dalyvavimą atliekant pirminę žmonių paiešką.

3. Instrukcija taikoma valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai vykdant narų veiklą.

4. Narų veiklą gali vykdyti pareigūnai (darbuotojai), turintys (įgiję) naro kvalifikaciją, reikiamą narų įrangą ir išklausę naro saugos ir sveikatos instruktažą.

5. Narų veiklos tikslas – teikti būtinąją pagalbą nukentėjusiesiems teritoriniuose šalies vandenyse, dalyvauti atliekant žmonių paiešką teritoriniuose vandenyse, išskyrus jūros uosto akvatoriją, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją teikti pagalbą kitoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, valstybės ar savivaldybės institucijoms, įstaigoms ir ūkio subjektams.

6. Instrukcijoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narų saugos ir sveikatos taisyklėse, patvirtintose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 79 „Dėl Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narų saugos ir sveikatos taisyklių patvirtinimo“, ir kituose teisės aktuose.

II. PASIRENGIMAS NARŲ VEIKLAI

Pasirengimo narų veiklai priemonės

7. Pasirengimo narų veiklai organizavimą sudaro visuma teisinių, techninių ir organizacinių priemonių, kuriomis užtikrinama tinkama narų veikla.

8. Pasirengimo narų veiklai organizavimas apima valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinių, vykdančių narų veiklą, techninį ir materialinį aprūpinimą, narų įrangos ir asmeninių apsaugos priemonių patikrą ir eksploatavimą, narų rengimą ir jų kvalifikacijos kėlimą, reagavimą į pranešimus apie pagalbos poreikį ir pajėgų sutelkimą.

Narų įrangos eksploatavimas

9. Narų įranga privalo būti tikrinama vadovaujantis gamintojo instrukcijomis. Narų įrangos patikrą atlieka gamintojas, gamintojo įgaliotas atstovas arba kvalifikuotas specialistas, turintis gamintojo sertifikatą.

10. Narų įrangos periodinė patikra atliekama gamintojo rekomenduojamu periodiškumu arba ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Patikrinimo rezultatai ir kitos patikros data turi būti įrašyti į Technikos bandymų ir tikrinimų žurnalą.

11. Narų įrangos apžiūra atliekama kasdien po pamainų pasikeitimo, taip pat prieš ją naudojant, panaudojus ir po remonto.

12. Pažeista narų įranga naudotis draudžiama. Privaloma atlikti pažeistos įrangos remontą ir patikrą.

13. Narų įranga privalo būti laikoma, naudojama ir remontuojama pagal gamintojo rekomendacijas.

Narų rengimas ir kvalifikacijos kėlimas

14. Narus rengia, jų kvalifikaciją kelia Ugniagesių gelbėtojų mokykla (toliau – UGM).

15. Naro kvalifikacija įgyjama baigus 3-ios klasės naro mokymo programą.

16. Naras savo kvalifikaciją privalo patvirtinti UGM vieną kartą per metus.

17. Naro profesinis tobulinimasis vykdomas vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 1-120 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldžiose įstaigose dirbančių ugniagesių gelbėtojų, atliekančių narų funkcijas, kasmetinės profesinio tobulinimosi programos patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

Narų veiklos organizavimas

18. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – departamentas) direktorius įsakymu skiria pareigūną (darbuotoją), atsakingą už  valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narų veiklos koordinavimą ir kontrolę, kuris:

18.1. koordinuoja narų stočių techninį ir materialinį aprūpinimą, teikia pasiūlymus dėl lėšų panaudojimo;

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-177, 2015-06-10, paskelbta TAR 2015-06-10, i. k. 2015-09102

18.2. pagal kompetenciją bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo institucijomis, mokslo įstaigomis;

18.3. rengia ir teikia departamento direktoriui metines veiklos ataskaitas ir teisės aktų projektus jo kompetencijai priskirtais klausimais, numato narų veiklos plėtojimo ir tobulinimo kryptis, teikia departamento direktoriui pasiūlymus minėtais klausimais.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-177, 2015-06-10, paskelbta TAR 2015-06-10, i. k. 2015-09102

19. Narų veiklą, šios veiklos techninį ir materialinį aprūpinimą, narų įrangos eksploatavimą ir priežiūrą departamentui nepavaldžiose įstaigose organizuoja įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.

20. Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje narų kvalifikacijos yra šios:

20.1. narų darbo vadovas;

20.2. nėrimo vadovas;

20.3. naras (dirbantysis, aptarnaujantysis, atsarginis).

21. Povandeninių darbų specialistų grupėje, galinčioje atlikti gelbėjimo darbus vandenyje ir turinčioje reikiamą narų įrangą (toliau – narų stotis), turi dirbti ne mažiau kaip 16 narų, iš kurių ne mažiau kaip 8 privalo turėti nėrimo vadovo kvalifikaciją. Narus įsakymu skiria apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – APGV) arba Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – Visagino PGV) viršininkas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-177, 2015-06-10, paskelbta TAR 2015-06-10, i. k. 2015-09102

22. Budintys narai skirstomi į 4 budinčias pamainas. Kiekvienoje budinčioje pamainoje turi budėti ne mažiau kaip 2 nėrimo vadovai, kuriuos įsakymu skiria APGV arba Visagino PGV viršininkas.

23. Narų stoties veiklai APGV arba Visagino PGV vadovauja narų darbo vadovas, turintis narų darbo vadovo kvalifikaciją ir kurį įsakymu skiria APGV arba Visagino PGV viršininkas. Narų darbo vadovas pamainomis nedirba.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-177, 2015-06-10, paskelbta TAR 2015-06-10, i. k. 2015-09102

24. Narų darbo vadovas:

24.1. organizuoja narų stoties darbą, techninį ir materialinį aprūpinimą, kontroliuoja narų įrangos būklę, jos priežiūrą ir parengimą darbui;

24.2. vadovauja narų stoties narams, organizuoja ir kontroliuoja jų darbą;

24.3. teikia APGV arba Visagino PGV viršininkui ir departamentui narų veiklos ataskaitas ir kitus nustatytus dokumentus;

24.4. organizuoja narų užsiėmimus ir kvalifikacijos kėlimą;

24.5. pagal kompetenciją vykdo kitus vadovybės pavedimus.

25. Nėrimo vadovu yra skiriamas naras, turintis nėrimo vadovo kvalifikaciją, ir atitinkama tvarka atestuotas.

26. Nėrimo vadovas organizuoja ir veda narų praktinius užsiėmimus.

27. Nėrimo vadovas tiesioginiam viršininkui teikia pasiūlymus dėl narų veiklos tobulinimo.

Narų reagavimas į pranešimus apie pagalbos poreikį,

pajėgų sutelkimas

28. Gavęs pranešimą apie pagalbos poreikį, skyrius su narais privalo išvykti ne vėliau kaip per 1 min. po aliarmo signalo, išskyrus atvejus, kai reikia pasitelkti papildomą narų įrangą (valtis, narų reikmenis ir pan.), arba tais atvejais, kai išvykstama rezerviniu automobiliu.

29. Pasirengimas nėrimui (1 priedas) pradedamas gavus pranešimą apie pagalbos poreikį. Nurodytus veiksmus atlieka nėrimo vadovas.

30. Atsižvelgdamas į pranešimo apie pagalbos poreikį pobūdį, naras po aliarmo signalo rengiasi kostiumą garaže arba įvykio vietoje.

31. Įvykiui likviduoti gali būti pasitelkiami nebudintys narai arba narai iš gretimos APGV arba Visagino PGV.

III. NARŲ VEIKSMAI ĮVYKIO VIETOJE IR GRĮŽIMAS IŠ ĮVYKIO VIETOS

Narų automobilio ir narų įrangos išdėstymas 

32. Į įvykio vietą atvykusį narų automobilį ir narų įrangą valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai (darbuotojai) išdėsto arčiausiu saugiu atstumu nuo įvykio vietos, atsižvelgdami į tai, kad nebūtų trukdoma važiuoti kitoms transporto priemonėms, išskyrus atvejus, kai narų automobilio ir narų įrangos kitaip išdėstyti neįmanoma.

33. Nesant galimybės privažiuoti iki įvykio vietos, narų automobilis pastatomas ten, kur galima nuleisti valtį. Reikalinga narų įranga sudedama į valtį ir plaukiama iki įvykio židinio, kur bus atliekami gelbėjimo darbai vandenyje iš valties arba nuo kranto.

Įvykio žvalgyba

34. Gelbėjimo darbai vandenyje atliekami be išankstinio plano, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, imantis visų saugos priemonių.

35. Įvykio žvalgyba (toliau – žvalgyba) atliekama visą laiką nuo pranešimo apie pagalbos poreikį gavimo iki narų darbų pabaigos. Žvalgybos metu įvertinama susidariusi padėtis, jos pokyčiai, nėrimo pavojingumo sąlygos. Gelbėjimo darbus atliekant vandenyje, žvalgybą organizuoja nėrimo vadovas.

36. Kai gelbėjimo darbai atliekami vandenyje, žvalgybos metu privaloma nustatyti:

36.1. įvykio vietą, židinį;

36.2. kas įvyko;

36.3. kas vyksta;

36.4. galimus privažiavimo kelius ir kryptis narų įrangai sutelkti;

36.5. objekto skendimo vietą;

36.6. galimus gelbėjimo būdus ir priemones;

36.7. nuskendusių objektų iškėlimo būtinumą ir ištraukimo būdus;

36.8. vandens transporto priemonių, narų įrangos, narų poreikį.

Veiksmai įvykio vietoje

37. Atvykęs į įvykio vietą, nėrimo vadovas turi įvertinti situaciją, pasirinkti gelbėjimo darbų vandenyje būdus ir vykdyti gelbėjimo darbų vadovo nurodymus.

38. Prieš pradedant gelbėjimo darbus vandenyje, kur gali būti vykdoma laivyba, turi būti iškelti įspėjamieji narų darbų vykdymo ženklai.

39. Nėrimo tvarka pateikta 2 priede.

40. Jeigu atstumas nuo kranto iki įvykio židinio yra mažesnis nei 40 m, narai gelbėjimo darbus atlieka nuo kranto plaukdami halsais (naras, įtempęs signalinę virvę, plaukia arba eina į kairę arba į dešinę, kol aptarnaujantysis naras duoda signalą „Stop“. Tuomet aptarnaujantysis naras dirbantįjį narą nukreipia 1 m į priekį ir dirbantysis naras plaukia arba eina priešinga kryptimi). Esant nenumatytoms aplinkybėms nėrimo vadovas gali pasirinkti kitą gelbėjimo darbų vandenyje būdą.

41. Jeigu atstumas nuo kranto iki židinio yra didesnis nei 40 m, pažymima gelbėjimo darbų vandenyje zona ir paieška nėrimo vadovo sprendimu atliekama ekscentriniais ratais arba juostomis.

42. Gelbėjimo darbai po ledu atliekami ekscentriniais ratais.

43. Esant didelei gelbėjimo darbų vandenyje teritorijai (daugiau negu 1 ha) ir geram matomumui, gelbėjimo darbai vandenyje nėrimo vadovo sprendimu atliekami buksyruojant narą valtimi su irklais (išjungtu varikliu) juostomis.

44. Esant geram matomumui ir nedideliam gyliui (iki 5 m), nėrimo vadovas, atsižvelgdamas į įvykio pobūdį, gali leisti atlikti gelbėjimo darbus vandenyje naudojant kaukę, kvėpavimo vamzdelį ir plaukmenis.

45. Liudytojai, matę skendimo momentą, turi nurodyti skendimo vietą iš tos vietos, kurioje jie buvo įvykio metu. Vieta pažymima plūduru, prie kurio ir atliekami gelbėjimo darbai vandenyje.

46. Paieška gali būti atliekama su turimais specialiais paieškos prietaisais (sonaru, echolotu, vaizdo kamera) ir plūdurais, pažymint galimus įvykio židinius, kurie vėliau apžiūrimi ekscentriniais ratais.

47. Planuojant nėrimą po ledu, būtinas minimalus narų poste narų skaičius yra 4 pareigūnai (darbuotojai). Juos pareigomis paskirsto nėrimo vadovas. Šiuo atveju nėrimo vadovas pats nevykdo aptarnaujančiojo naro pareigų, išskyrus atvejus, kai reikia leisti nerti atsarginį narą.

48. Į užterštą vandenį galima nerti tik su narų reikmenimis, visiškai izoliuojančiais narą nuo aplinkos.

49. Visi darbai po vandeniu su kėlimo mechanizmais vykdomi tik pagal dirbančio naro komandas. Vienintelis signalas „Stop“ vykdomas iškart, neatsižvelgiant į tai, kas jį davė.

Vadovavimas įvykio vietoje

50. Nėrimo vadovas tiesiogiai vadovauja nėrimui narų poste.

51. Už nėrimo organizavimą ir dirbančių narų saugumą narų poste atsako nėrimo vadovas.

52. Nėrimo metu nėrimo vadovui tiesiogiai pavaldūs visi narų poste esantys narai ir padedantys atlikti darbus nėrimo vietoje asmenys.

53. Tik nėrimo vadovas gali nurodyti pradėti nėrimą ir nėrimo metu duoti narams nurodymus.

54. Duoti nurodymą nutraukti nėrimą gali tik nėrimo vadovas.

55. Jei narų poste yra tik 3 narai, aptarnaujančiojo naro pareigas atlieka pats nėrimo vadovas.

56. Gelbėjimo darbų vadovas negali duoti tiesioginio nurodymo dirbančiajam narui ir asmenims, padedantiems atlikti darbus nėrimo vietoje, dirbantiems narų poste.

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų grįžimas iš įvykio vietos

57. Narai, grįžę į narų stotį, privalo:

57.1. atlikti naudotos narų įrangos apžiūrą;

57.2. esant būtinumui, nuvalyti (nuplauti) narų įrangą;

57.3. sušlapusias virves ir kitą įrangą džiovinti tam tinkamoje patalpoje arba kitoje sausoje patalpoje, kurioje nėra tiesioginių saulės spindulių;

57.4. sudėti visą narų įrangą į joms skirtą vietą;

57.5. apie nesklandumus ir trūkumus, jeigu jų yra, informuoti narų darbų vadovą.

IV. PRIVALOMOS DOKUMENTACIJOS, SUSIJUSIOS SU

NARŲ VEIKLA, PILDYMAS

58. APGV arba Visagino PGV, kuriose dirba narai, privalo turėti šiuos dokumentus:

58.1. APGV arba Visagino PGV viršininko patvirtintus ir darbuotojų pasirašytus pareigybių aprašymus, kuriuose turi būti įvardyta naro kvalifikacija;

58.2. narų darbo žurnalą (pildo nėrimo vadovas).

59. APGV arba Visagino PGV viršininko sprendimu gali būti tvarkoma ir daugiau su narų darbu susijusių dokumentų.

V. TECHNINIS IR MATERIALINIS APRŪPINIMAS

60. Narų stotys aprūpinamos narų įranga vadovaujantis departamento direktoriaus įsakymu.

61. APGV, Visagino PGV turi būti patalpos, pritaikytos narų  įrangai saugoti ir džiovinti.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-177, 2015-06-10, paskelbta TAR 2015-06-10, i. k. 2015-09102

62. APGV, Visagino  PGV privalo turėti automobilį, pritaikytą narų įrangai ir narams į įvykio vietą vežti.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-177, 2015-06-10, paskelbta TAR 2015-06-10, i. k. 2015-09102

_______________________________

Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo

tarnybos narų veiklos instrukcijos

1 priedas

PASIRENGIMAS NĖRIMUI

_________________________

Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo

tarnybos narų veiklos instrukcijos

2 priedas

NĖRIMO TVARKA

_________________________________

Pakeitimai:

1.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas

Nr. 1-177, 2015-06-10, paskelbta TAR 2015-06-10, i. k. 2015-09102

Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2015 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 1-170 „Dėl Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narų veiklos instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo