Suvestinė redakcija nuo 2023-11-14

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2020-02-27, i. k. 2020-04263

 

KVALIFIKACIJŲ IR PROFESINIO MOKYMO PLĖTROS CENTRO

DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IR GROŽIO PASLAUGŲ SEKTORIAUS

PROFESINIO STANDARTO PATVIRTINIMO

 

2020 m. vasario 27 d. Nr. V1-32

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Profesinių standartų rengimo, atnaujinimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 428 „Dėl Profesinių standartų rengimo, atnaujinimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 25 punktu ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. V-127 „Dėl įgaliojimų Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrui suteikimo“ 1.2 papunkčiu,

t v i r t i n u Sveikatos priežiūros ir grožio paslaugų sektoriaus profesinį standartą (pridedama).

 

 

 

Direktorius                                                                                                       Tadas Tamošiūnas

 

PATVIRTINTA

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro

direktoriaus 2020 m. vasario 27 d. įsakymu

Nr. V1-32

 

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IR GROŽIO PASLAUGŲ SEKTORIAUS PROFESINIS STANDARTAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Sveikatos priežiūros ir grožio paslaugų sektoriaus profesinis standartas (toliau – Standartas) apibrėžia sveikatos priežiūros ir grožio paslaugų sektorių, jo posektorius ir pagrindinius veiklos procesus, aprašo sektoriaus ir tarpsektorines kvalifikacijas.

2. Standarto rekvizitai:

2.1. Standarto pavadinimas: Sveikatos priežiūros ir grožio paslaugų sektoriaus profesinis standartas;

2.2. Standarto valstybinis kodas: PSQ02.

3. Standarte, išskiriant sveikatos priežiūros ir grožio paslaugų sektoriaus kvalifikacijas, remiamasi teisės aktų reikalavimais, nustatančiais kvalifikacinius reikalavimus kvalifikacijoms, įtrauktoms į Reglamentuojamų profesijų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 4-486 „Dėl Reglamentuojamų profesijų sąrašo patvirtinimo“, taip pat vadovaujamasi Asmens sveikatos priežiūros veiklos rūšių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 61 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros veiklos rūšių sąrašo patvirtinimo“ ir Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“, taip pat atitinkamų profesinių kvalifikacijų veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę nustatančiomis Lietuvos medicinos normomis ar kitais teisės aktais.

4. Standarte vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatyme, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme.

 

II SKYRIUS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IR GROŽIO PASLAUGŲ SEKTORIAUS APIBRĖŽIMAS PAGAL EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ KLASIFIKATORIŲ

 

5. Sveikatos priežiūros ir grožio paslaugų sektorius apima šias veiklas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“:

5.1. medicinos ir odontologijos prietaisų, instrumentų ir reikmenų gamybą (32.5 grupė);

5.2. žmonių sveikatos priežiūros veiklą (86.1-86.9 grupės);

5.3. kirpyklų ir kitų grožio salonų veiklą (96.02 klasė);

5.4. fizinės gerovės užtikrinimo veiklą (tik tatuiruočių ir papuošalų vėrimo studijų veiklą) (96.04 klasė);

5.5. kitą, niekur kitur nepriskirtą, asmenų aptarnavimo veiklą (tik turkiškų pirčių, saunų, garo vonių veiklą) (96.09 klasė).

6. Sveikatos priežiūros ir grožio paslaugų sektorių sudaro šie posektoriai:

6.1. medicinos ir odontologijos prietaisų, instrumentų ir reikmenų gamybos;

6.2. žmonių sveikatos priežiūros;

6.3. grožio paslaugų.

7. Medicinos ir odontologijos prietaisų, instrumentų ir reikmenų gamybos posektorius apima ortopedijos techninių priemonių kūnui gaminimą, dantų, veido ir žandikaulių protezų bei aparatų gaminimą, medicinos, reabilitacinės ir kompensacinės technikos gaminimą.

8. Žmonių sveikatos priežiūros posektorius apima trumpalaikio ar ilgalaikio gydymo ligoninių veiklą, medicinos ir odontologijos praktikos veiklą, kitą žmonių sveikatos priežiūros veiklą (žmonių gydymą ne ligoninėse, atliekamą slaugytojų, akušerių, fizioterapeutų ar kitų specialistų, medicinos laboratorijų veiklą).

9. Grožio paslaugų posektorius apima plaukų priežiūros, veido ir kūno priežiūros, nagų priežiūros, tatuiravimo, ilgalaikio makiažo, papuošalų vėrimo paslaugas.

10. Sveikatos priežiūros ir grožio paslaugų sektoriui būdingos šios darbo sąlygos: griežtas profesinės veiklos reguliavimas, aukšta atsakomybė už teikiamų paslaugų saugumą ir kokybę, darbui gali būti būdinga įtampa, įvairios ekstremalios situacijos, dalis veiklų pasižymi darbu komandoje, taip pat darbu įvairiu paros metu.

 

III SKYRIUS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IR GROŽIO PASLAUGŲ SEKTORIAUS KVALIFIKACIJOS

 

11. Sveikatos priežiūros ir grožio paslaugų sektoriui priskiriamos šios kvalifikacijos:

11.1. medicinos ir odontologijos prietaisų, instrumentų ir reikmenų gamybos posektorius:

11.1.1. biomechanikas;

11.1.2. dantų technikas;

11.1.3. ortopedas technologas;

11.2. žmonių sveikatos priežiūros posektorius:

11.2.1. akušeris;

11.2.2. bendrosios praktikos slaugytojas;

11.2.3. biomedicinos technologas;

11.2.4. burnos higienistas;

11.2.5. dietistas;

11.2.6. ergoterapeutas;

11.2.7. gydytojas burnos chirurgas;

11.2.8. gydytojas burnos, veido ir žandikaulių chirurgas;

11.2.9. gydytojas endodontologas;

11.2.10. gydytojas odontologas;

11.2.11. gydytojas odontologas ortopedas;

11.2.12. gydytojas ortodontas;

11.2.13. gydytojas periodontologas;

11.2.14. gydytojas specialistas;

11.2.15. gydytojas vaikų odontologas;

11.2.16. gydytojo odontologo padėjėjas;

11.2.17. gydomojo masažo specialistas;

11.2.18. išplėstinės praktikos slaugytojas;

11.2.19. kineziterapeutas;

11.2.20. medicinos biologas;

11.2.21. medicinos gydytojas;

11.2.22. paramedikas;

11.2.23. radiologijos technologas;

11.2.24. slaugytojo padėjėjas;

11.2.25. šeimos gydytojas;

11.2.26. visuomenės sveikatos specialistas.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V1-253, 2023-11-13, paskelbta TAR 2023-11-13, i. k. 2023-21918

 

11.3. grožio paslaugų posektorius:

11.3.1. kirpėjas;

11.3.2. kirpėjas meistras;

11.3.3. kosmetikas;

11.3.4. kosmetologas;

11.3.5. masažuotojas;

11.3.6. vizažistas.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V1-253, 2023-11-13, paskelbta TAR 2023-11-13, i. k. 2023-21918

 

12. Sveikatos priežiūros ir grožio paslaugų sektoriui priskiriama tarpsektorinė kvalifikacija – pirtininkas.

13. Sveikatos priežiūros ir grožio paslaugų sektoriaus kvalifikacijos ir jam priskiriama tarpsektorinė kvalifikacija, jų lygiai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, ir pagal Europos Sąjungos Tarybos 2017 m. gegužės 22 d. rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros, kuria panaikinama 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (OL 2017 C189, p. 1), yra nurodomi Standarto 1 priede.

14. Sveikatos priežiūros ir grožio paslaugų sektoriaus kvalifikacijų aprašai pateikiami Standarto 2 priede.

15. Sveikatos priežiūros ir grožio paslaugų sektoriui priskiriamos tarpsektorinės kvalifikacijos aprašas pateikiamas Standarto 3 priede.

 

 

____________________________

 

Sveikatos priežiūros ir grožio paslaugų

sektoriaus profesinio standarto

1 priedas

 

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IR GROŽIO PASLAUGŲ SEKTORIAUS KVALIFIKACIJOS IR JAM PRISKIRIAMA TARPSEKTORINĖ KVALIFIKACIJA BEI JŲ LYGIAI

 

 

Kvalifikacijos pavadinimas

Kvalifikacijos lygis (pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, priedą)

Kvalifikacijos lygis (pagal

Europos Sąjungos Tarybos 2017 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros, kuria panaikinama 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (OL 2017 C 189, p. 1))

Posektoriaus pavadinimas – Medicinos ir odontologijos prietaisų, instrumentų ir reikmenų gamybos posektorius

Biomechanikas

VI

VI

Dantų technikas

VI

VI

Ortopedas technologas

VI

VI

Posektoriaus pavadinimas – Žmonių sveikatos priežiūros posektorius

Gydomojo masažo specialistas

IV

IV

Paramedikas

IV

IV

Slaugytojo padėjėjas

IV

IV

Akušeris

VI

VI

Bendrosios praktikos slaugytojas

VI

VI

Biomedicinos technologas

VI

VI

Burnos higienistas

VI

VI

Dietistas

VI

VI

Ergoterapeutas

VI

VI

Gydytojo odontologo padėjėjas

VI

VI

Kineziterapeutas

VI

VI

Radiologijos technologas

VI

VI

Visuomenės sveikatos specialistas

VI

VI

Bendrosios praktikos slaugytojas

VII

VII

Ergoterapeutas

VII

VII

Gydytojas burnos chirurgas

VII

VII

Gydytojas burnos, veido ir žandikaulių chirurgas

VII

VII

Gydytojas endodontologas

VII

VII

Gydytojas odontologas

VII

VII

Gydytojas odontologas ortopedas

VII

VII

Gydytojas ortodontas

VII

VII

Gydytojas periodontologas

VII

VII

Gydytojas specialistas

VII

VII

Gydytojas vaikų odontologas

VII

VII

Išplėstinės praktikos slaugytojas

VII

VII

Kineziterapeutas

VII

VII

Medicinos biologas

VII

VII

Medicinos gydytojas

VII

VII

Šeimos gydytojas

VII

VII

Visuomenės sveikatos specialistas

VII

VII

Posektoriaus pavadinimas – Grožio paslaugų posektorius

Kirpėjas

III

III

Vizažistas

III

III

Kirpėjas

IV

IV

Kosmetikas

IV

IV

Masažuotojas

IV

IV

Kirpėjas meistras

V

V

Kosmetologas

VI

VI

Tarpsektorinė kvalifikacija

Pirtininkas

IV

IV

 

Priedo pakeitimai:

Nr. V1-253, 2023-11-13, paskelbta TAR 2023-11-13, i. k. 2023-21918

 

 

Sveikatos priežiūros ir grožio paslaugų

sektoriaus profesinio standarto

2 priedas

 

 

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IR GROŽIO PASLAUGŲ SEKTORIAUS KVALIFIKACIJŲ APRAŠAI

 

I SKYRIUS

MEDICINOS IR ODONTOLOGIJOS PRIETAISŲ, INSTRUMENTŲ IR REIKMENŲ GAMYBOS POSEKTORIAUS KVALIFIKACIJŲ APRAŠAI

 

 

1. Kvalifikacijos pavadinimas: biomechanikas, LTKS VI

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: medicinos, reabilitacinių ir kompensacinių prietaisų ir reikmenų gaminimas.

Tipinės darbo priemonės: metalo pjovimo, gręžimo, plėtimo staklės, kompiuterinė įranga ir kt.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas komandinis darbas.

Papildoma informacija: biomechanikas savo veikloje vadovaujasi įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti gydymo, sportinės ir reabilitacinės medicinos įstaigose, įmonėse, gaminančiose medicininę ir reabilitacinę įrangą bei kompensacinę techniką neįgaliesiems, ortopedijos įmonėse, kuriose gaminami ortopediniai įtvarai ir protezai.

Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)

Kompetencijos

Kompetencijų ribos

1. Medicinos, reabilitacinės ir kompensacinės technikos, priemonių projektavimas (LTKS VI)

1.1. Parinkti medžiagas medicinos, reabilitacinei ir kompensacinei technikai bei priemonėms gaminti.

Medžiagos pagrindinėms konstrukcijos dalims, jų parinkimas, detalių ir mazgų stiprumo skaičiavimai. Tyrimo duomenų kaupimas, sisteminimas, analizavimas ir vertinimas. Projekto parengimo etapai, analogų palyginamoji analizė, problemų identifikavimas ir sprendimo būdai. Laboratorinių stebėjimų ir matavimų duomenų interpretavimas.

1.2. Parengti medicinos reabilitacinės, kompensacinės technikos bei priemonių gamybos projektą.

Kompensacinės technikos dalys, techninės charakteristikos, projektuojamojo mechanizmo veikimo principai, techninės charakteristikos. Technologinės operacijos, jų eiliškumas, įrankiai, staklės. Technologiniai eskizai, schemos (kinematinės, struktūrinės, bendro vaizdo), parametrai.

2. Medicinos, reabilitacinės ir kompensacinės technikos, priemonių gamyba bei jų techninė priežiūra (LTKS VI)

2.1. Parinkti medicinos, reabilitacinės, kompensacinės technikos ruošinių gamybos būdą.

Konstrukcinių medžiagų parinkimas (pagrindimas), techninės charakteristikos, inžineriniai skaičiavimai (žmogaus masės centro, atskirų kūno segmentų, ilgių nustatymas) pritaikant įvairiems medicinos, reabilitacinės ir kompensacinės technikos tvirtinimo, pavarų parametrams. Gamybos technologinio maršruto sudarymas, programos parinkimas, staklių parinkimas (gręžimo, plėtimo operacijoms), gamybos aprūpinimas. Rezultatų rodiklių sudarymas. Ekonominis įvertinimas.

2.2. Parinkti įrenginius ir įrangą medicinos, reabilitacinei ir kompensacinei technikai bei priemonėms gaminti.

Metalo pjovimo staklės, plastmasinės deformacijos, medžiagų savybių keitimas. Techninio naujumo įvertinimas. Gamybos technologijų, įrenginių ir įrangos parinkimas. Šiuolaikinių aukštųjų technologijų taikymas medicinoje. Medicinos ir reabilitacinės įrangos klinikinės inžinerijos principai. Medicinos atliekų susidarymo šaltiniai ir jų utilizavimo būdai. Elektronika ir elektrotechnika. Skaitmeniniai metodai, taikomi medicinoje.

2.3. Taikyti mokslinių tyrimų metodus medicinos, reabilitacinei ir kompensacinei technikai gaminti.

Mokslinių tyrimų įranga, jos valdymas, eksperimentų vykdymas, biomechaninių sistemų modeliavimas ir jų tyrimas taikant informacines technologijas. Bendradarbiavimas su mokslininkais ir tyrėjais, sukauptos kompetencijos panaudojimas moksliniams tyrimams. Aukštųjų technologijų diegimas kompensacinei technikai gaminti. Biomedicininių inžinerinių technologijų panaudojimas kuriant naujausius silpnaregių, klausos ir kt. aparatus, apimančius medicinos, audiologijos, biomedicininės inžinerijos, elektronikos ir ergonomikos žinias.

2.4. Atlikti medicinos, reabilitacinės ir kompensacinės technikos techninę priežiūrą.

Biomechaninių sistemų modeliavimo ir analizės principai. Biotechninių ir medicinos sistemų diagnostikos metodai. Medicinos prietaisų sauga. Techninės priežiūros ir metrologinės patikros būdai ir reikalavimai. Medicinos, reabilitacijos ir kompensacinė technika, įrangos konstrukcijos, veikimo principai, techninė priežiūra.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį inžinerijos mokslų studijų krypčių grupės išsilavinimą, profesinio bakalauro arba bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos mokantis inžinerijos mokslų studijų krypčių grupės pirmosios pakopos studijose, neformaliuoju ar savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos patirties.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Netaikomi.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. 

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

2. Kvalifikacijos pavadinimas: dantų technikas, LTKS VI

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: burnos priežiūros specialistų veikla, apimanti dantų ir žandikaulių, veido srities protezų, ortodontinių įtaisų ir įtvarų gamybą ir jų pritaikymą.

Tipinės darbo priemonės: stalas su trauka ir apšvietimu, šlifavimo motoras, mikrovariklis, litavimo, poliravimo, metalų liejimo, keramikos degimo ir (ar) presavimo, vaško plovimo ir kt. aparatai, optiniai prietaisai, liejimo ruošinių kaitinimo krosnis, porceliano presavimo ruošinių kaitinimo krosnis, įvairių technologijų plastmasių polimerizatoriai, pataisų polimerizavimo aparatas, sausas ir šlapias trimeris, smėliasrautės, gipsavimo, masavimo, pakavimo stalai, įvairūs įrankiai (artikuliatoriai, modelių įgipsavimo į artikuliatorius staliukai, kramponinės, kandiklinės ir kt. replės, plaktukai, skalpeliai, peiliukai, modeliavimo mentelės, frezos, barai, diskai, polyrai, šepečiai), porceliano sluoksniavimo teptukai,  CAD/CAM (skenavimo / frezavimo) įrenginiai ir kompiuterinė programa, spausdinimo įranga, oro kompresoriai.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas. Pagal gaminamų gaminių specifiką dantų technikų laboratorijos turi turėti ištraukiamos ventiliacijos įrangą.

Papildoma informacija: dantų technikas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos medicinos norma MN 46:2018 „Dantų technikas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-457 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 46:2005 „Dantų technikas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, higienos normų ir infekcijų kontrolės, radiacines saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licenciją, suteikiančią teisę teikti burnos priežiūros paslaugas.

Kompetencijas nustato Lietuvos medicinos norma MN 46:2018 „Dantų technikas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-457 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 46:2005 „Dantų technikas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį burnos priežiūros studijų krypties išsilavinimą, profesinio bakalauro arba bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos mokantis burnos priežiūros studijų krypties pirmosios pakopos studijose.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Veikla licencijuojama ir priskiriama reglamentuojamai profesijai. Reikalavimus kvalifikacijai įgyti nustato sveikatos apsaugos ministras.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. 

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

3. Kvalifikacijos pavadinimas: ortopedas technologas, LTKS VI

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: sveikatinimo veikla, apimanti ortopedijos techninių priemonių projektavimą, gamybą, pritaikymą ir koregavimą pagal individualius paciento duomenis.

Tipinės darbo priemonės: CAD/CAM (skenavimo / frezavimo) įrenginiai ir kompiuterinė programa, kaitinimo krosnys, kaitinimo vonelės, oro kompresoriai, šlifavimo, frezavimo, vakuumo įrenginiai, ortezai, protezai ir kt.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: ortopedas technologas savo veikloje vadovaujasi Ortopedo technologo veiklos reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-1124 „Dėl Ortopedo technologo veiklos reikalavimų patvirtinimo“, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti ortopedijos traumatologijos paslaugas.

Kompetencijas  nustato Ortopedo technologo veiklos reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-1124 „Dėl Ortopedo technologo veiklos reikalavimų patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį sveikatos mokslų studijų krypčių grupės išsilavinimą.

Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos studijuojant sveikatos mokslų studijų krypčių grupės pirmosios pakopos studijose.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Veikla licencijuojama ir priskiriama reglamentuojamai profesijai. Reikalavimus kvalifikacijai įgyti nustato sveikatos apsaugos ministras.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka.

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

II SKYRIUS

ŽMONIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS POSEKTORIAUS KVALIFIKACIJŲ APRAŠAI

 

4. Kvalifikacijos pavadinimas: gydomojo masažo specialistas, LTKS IV

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: gydomojo masažo paslaugų teikimas.

Tipinės darbo priemonės: gydomajam masažui atlikti skirtas stalas ar kušetė, masažui skirta paciento kėdė ar kušetė, gydomojo masažo specialistui skirta kėdė ar balnelis, dezinfekcinės priemonės, voleliai, masažuokliai, masažo aparatai, aliejai ir kt.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: gydomojo masažo specialistas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos medicinos norma MN 165:2021 "Gydomojo masažo specialistas", patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-1148 "Dėl Lietuvos medicinos normos MN 165:2021 "Gydomojo masažo specialistas" patvirtinimo (pakeitimas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. rugsėjo 27 d. įsakymu „Nr. V-1039 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. V-1148 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 165:2021 „Gydomojo masažo specialistas“ patvirtinimo“ pakeitimo“), gydomojo masažo paslaugų teikimo reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. rugsėjo 22 d.  įsakymu Nr. V-2140 “Dėl Gydomojo masažo paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo”, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti gydomojo masažo ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir gydomojo masažo specialistas. Kvalifikaciją įgiję asmenys taip pat galės teikti masažo paslaugas individualiai arba grožio paslaugas teikiančiose įmonėse.

Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)

Kompetencijos

Kompetencijų ribos

1. Paciento fizinės ir emocinės būklės vertinimas (LTKS IV)

1.1. Vertinti paciento anatominę, fiziologinę ir emocinę būklę, atsižvelgiant į jo amžių, lytį ir patologinius pokyčius.

Žmogaus anatomijos, fiziologijos ir patologijos pagrindų bei amžiaus ir lyties ypatybių išmanymas.  Anatominių, fiziologinių, patologinių paciento kūno pokyčių, kurie gali  turėti įtakos paciento sveikatos būklei ir gydomojo masažo eigai, nustatymas. Odos, infekcinių ir lytiškai plintančių ligų atpažinimas. Įvairaus amžiaus pacientų psichosocialinės elgsenos įvertinimas.

1.2. Atpažinti gyvybei pavojingas būkles, įvertinti ir tinkamai reaguoti.

Žmogaus gyvybei ar sveikatai pavojingos būklės, jų stebėjimas gydomojo masažo metu; atvejai, kuomet rekomenduojama pacientui kreiptis į atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą. Pirmoji medicinos pagalba, esant gyvybei pavojingoms būklėms ir traumų atvejais.

1.3. Konsultuoti pacientus ir jų šeimos narius, bendrauti ir bendradarbiauti su sveikatos priežiūros ir kitų įstaigų specialistais.

Profesinės etikos, medicinos etikos ir deontologijos bei bendravimo psichologiniai aspektai: pacientų, jo šeimos narių, kitų pacientą prižiūrinčių asmenų aptarnavimo kultūra, profesinis dalykinis bendravimas, informacinių technologijų ir ryšio priemonių naudojimas, mokymo principai, rekomendacijų teikimas, konfliktų priežastys ir jų sprendimas, neverbalinės kalbos naudojimas ir įvertinimas, informacijos pateikimo principai. Sveikos gyvensenos, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemonių propagavimas. Teikiamų paslaugų kokybės ir saugumo užtikrinimas, sveikatos teisės, draudimo, statistikos bei medicinos dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos pagrindai, asmens duomenų apsaugos principai.

2. Klasikinio masažo atlikimas (LTKS IV)

2.1. Paruošti darbo vietą klasikiniam masažui atlikti.

Saugios darbo vietos klasikiniam masažui atlikti paruošimas. Higienos reikalavimai atliekant klasikinį masažą.  Priemonės klasikiniam masažui atlikti ir jų parinkimas bei saugių ir ergonomiškų paciento padėčių parinkimas klasikiniam masažui atlikti.

2.2. Sudaryti klasikinio masažo procedūros veiksmų planą.

Saugių ir ergonomiškų specialisto darbo padėčių pasirinkimas. Klasikinio masažo veiksmų plano sudarymo, koregavimo principai ir metodai. Paciento problemų nustatymas (anamnezės rinkimas) ir procedūros tikslų formulavimas atsižvelgiant į paciento amžių, lytį, kūno sudėjimą. Indikacijų ir kontraindikacijų masažo procedūrai įvertinimas.

2.3. Atlikti klasikinį masažą.

Pagrindiniai ir pagalbiniai klasikinio masažo būdai. Klasikinio masažo būdų (glostymo, trynimo, maigymo, vibracijos) atskiroms kūno dalims ar visam kūnui pritaikymas. Klasikinio masažo atlikimas atsižvelgiant į paciento amžių, lytį, kūno sudėjimą. Pasyvių judesių taikymas masažo metu. Klasikinio masažo atlikimo ypatybės. Klasikinio masažo poveikio žmogaus organizmui vertinimas ir paciento, jo šeimos narių konsultavimas dėl profilaktinių veiksmų po masažo procedūros.

3. Gydomojo masažo atlikimas suaugusiesiems (LTKS IV)

3.1. Paruošti darbo vietą gydomajam masažui suaugusiesiems atlikti.

Saugios darbo vietos gydomajam masažui suaugusiesiems atlikti paruošimas. Higienos reikalavimai atliekant gydomąjį masažą. Priemonės gydomajam masažui suaugusiesiems atlikti ir jų parinkimas. Saugių ir ergonomiškų paciento padėčių parinkimas gydomajam masažui suaugusiesiems atlikti.

3.2. Sudaryti gydomojo masažo procedūros suaugusiesiems veiksmų planą.

Saugių ir ergonomiškų specialisto darbo padėčių pasirinkimas. Gydomojo masažo suaugusiesiems procedūrų parinkimas, atsižvelgiant į paciento audinių būklę, amžių, ligos ar sveikatos sutrikimo pobūdį ir jo eigą. Gydomojo masažo specialisto veiksmų plano sudarymo, koregavimo principai ir metodai. Paciento problemų nustatymas (anamnezės rinkimas) ir procedūros tikslų formulavimas. Indikacijų ir kontraindikacijų gydomojo masažo suaugusiesiems procedūrai įvertinimas.

3.3. Atlikti gydomąjį masažą suaugusiesiems, esant įvairioms patologijoms.

Pagrindiniai, pagalbiniai ir specialieji gydomojo masažo suaugusiesiems būdai.  Gydomojo masažo būdų (glostymo, trynimo, maigymo, vibracijos) pritaikymas, atsižvelgiant į paciento būklę, ligą ir sveikatos sutrikimo pobūdį. Gydomojo masažo suaugusiesiems atlikimo ypatybės sergantiems vidaus, nervų, judamojo aparato, onkologinėmis, odos, medžiagų apykaitos, reprodukcinės sistemos ligomis. Pasyvių judesių taikymas gydomojo masažo suaugusiesiems metu. Gydomojo masažo poveikio vertinimas ir paciento, bei jo šeimos narių konsultavimas dėl profilaktinių veiksmų po gydomojo masažo suaugusiesiems procedūros. Paslaugos dokumentavimas.

4. Gydomojo masažo atlikimas nėščiosioms, kūdikiams ir vaikams (LTKS IV)

4.1. Paruošti darbo vietą nėščiosios, kūdikio ir vaiko gydomajam masažui atlikti.

Saugios darbo vietos nėščiosios, kūdikio ir vaiko gydomajam masažui atlikti paruošimas. Higienos reikalavimai atliekant nėščiosios, kūdikio ir vaiko gydomąjį masažą. Specialiosios priemonės nėščiosios, kūdikio ir vaiko gydomajam masažui atlikti ir jų parinkimas. Saugių ir ergonomiškų nėščiųjų, kūdikių ir vaikų padėčių parinkimas gydomajam masažui atlikti.

4.2. Sudaryti nėščiosios, kūdikio ir vaiko gydomojo masažo procedūros veiksmų planą.

Anatominių ir fiziologinių skirtumų, būdingų nėščiosioms, kūdikiams ir vaikams, išmanymas. Nėščiųjų, kūdikių ir vaikų patologijos ypatybių išmanymas. Skirtingų nėštumo laikotarpių ypatybės. Kūdikių motorinės raidos ir įgimtų refleksų pagrindų išmanymas. Psichologinės bendravimo su nėščiosiomis, kūdikiais ir vaikais, ypatybės.  Saugių ir ergonomiškų specialisto darbo padėčių pasirinkimas. Nėščiosios, kūdikio ir vaiko gydomojo masažo veiksmų plano sudarymo, koregavimo principai ir metodai. Paciento problemų nustatymas (anamnezės rinkimas) ir procedūros tikslų formulavimas. Indikacijų ir kontraindikacijų nėščiųjų, kūdikių ir vaikų gydomojo masažo procedūrai įvertinimas.

4.3. Atlikti nėščiosios, kūdikio ir vaiko gydomąjį masažą.

Pagrindiniai, pagalbiniai ir specialieji nėščiosios, kūdikio ir vaiko gydomojo masažo būdai.  Gydomojo masažo atlikimas, atsižvelgiant į nėščiųjų, kūdikių ir vaikų anatomijos, fiziologijos, patologijos, raidos, skirtingų nėštumo laikotarpių ypatumus. Pasyvių judesių taikymas nėščiųjų, kūdikių ar vaikų gydomojo masažo metu. Gydomojo masažo poveikio vertinimas ir paciento, bei jo šeimos narių konsultavimas dėl profilaktinių veiksmų po nėščiųjų, kūdikių ar vaikų gydomojo masažo procedūros. Paslaugos dokumentavimas.

5. Sportinio masažo atlikimas (LTKS IV)

5.1. Paruošti darbo vietą sportiniam masažui atlikti.

Saugios darbo vietos sportiniam masažui atlikti paruošimas.  Higienos reikalavimai atliekant sportinį masažą. Priemonės sportiniam masažui atlikti ir jų parinkimas. Saugių ir ergonomiškų sportininko padėčių parinkimas sportiniam masažui atlikti.

5.2. Sudaryti sportinio masažo procedūros veiksmų planą.

Saugių ir ergonomiškų specialisto darbo padėčių pasirinkimas. Sportinio masažo rūšys ir būdai. Medicininės reabilitacijos komandos ir komandos narių darbo principai. Sportinio masažo procedūrų parinkimas, atsižvelgiant į sportininko sveikatos būklę. Sportinio masažo veiksmų plano sudarymo, koregavimo principai ir metodai. Sportininko problemų nustatymas (anamnezės rinkimas) ir procedūros tikslų formulavimas. Indikacijų ir kontraindikacijų sportinio masažo procedūrai įvertinimas.

5.3. Atlikti sportinį masažą.

Sportinio masažo pritaikymas, atsižvelgiant į sportininko amžių, sporto šaką, ligos, traumos ar sveikatos sutrikimo pobūdį ir jo eigą. Sportinio masažo poveikio vertinimas ir sportininko konsultavimas dėl profilaktinių veiksmų po masažo procedūros. Paslaugos dokumentavimas.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą ir baigusiam profesinio mokymo programą.

Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomas reikalavimas - vidurinis išsilavinimas.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Veikla priskiriama reglamentuojamai profesijai. Reikalavimus kvalifikacijai įgyti nustato sveikatos apsaugos ministras.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V1-253, 2023-11-13, paskelbta TAR 2023-11-13, i. k. 2023-21918

 

5. Kvalifikacijos pavadinimas: paramedikas, LTKS IV

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: būtinosios medicinos pagalbos teikimas paramediko kompetencijos ribose.

Tipinės darbo priemonės: medicininiai įrankiai, preparatai, prietaisai, medžiagos, kvėpavimo takų praeinamumo ir palaikymo priemonės, greitosios pagalbos automobilis, įvairių tipų neštuvai, vakuumo ir paprasti imobilizacijos įtvarai, ir kt.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje ir lauke, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: paramedikas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos medicinos norma MN 135:2019 „Paramedikas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-915 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 135:2005 „Paramedikas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti skubiosios medicinos pagalbos paslaugas ir (ar) kitas sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir paramedikas.

Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)

Kompetencijos

Kompetencijų ribos

1. Kompleksinis žmogaus kūno vertinimas ir komunikacija (LTKS IV)

1.1. Vertinti žmogaus kūno anatomiją, fiziologiją, patologiją.

Žinios: žmogaus anatomija, fiziologija. Gyvybei pavojingos būklės: sustojus kvėpavimui, netekus sąmonės, sustojus širdžiai, apsinuodijus ir kt. Anatominių, fiziologinių, patologinių paciento kūno ypatumų nustatymas.

1.2. Bendrauti ir bendradarbiauti su pacientais bei jų šeimų nariais, sveikatos priežiūros komandos nariais, institucijomis, susijusiomis su asmens sveikatos priežiūra.

Bendravimo psichologija. Nukentėjusiųjų ir jų šeimos narių informavimas. Bendradarbiavimas su pacientu, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistais, socialiniais darbuotojais bei kitais specialistais. Psichologinės pagalbos pacientui bei jo šeimos nariams teikimas. Dokumentacijos tvarkymas.

2. Pirmosios pagalbos teikimas (LTKS IV)

2.1. Teikti pirmąją pagalbą.

Nelaimingo atsitikimo įvertinimas. Pagrindinių paciento gyvybės požymių įvertinimas. Pagalbos suteikimo eiliškumo išmanymas. Pirmoji pagalba užspringimo, nudegimo, kraujavimo stabdymo bei raumenų, kaulų ir sąnarių pažeidimo atvejais.

2.2. Atlikti pradinį nukentėjusiojo gaivinimą.

Gaivinimo metodikos išmanymas. Kvėpavimo takų praeinamumo ir kvėpavimo palaikymo priemonės. Gaivinimo veiksmai naudojant turimą medicinos įrangą: kvėpavimo takų atlaisvinimas, jų praeinamumo palaikymas. Krūtinės ląstos paspaudimai. Defibriliavimas automatiniu režimu.

3. Būtinosios medicinos pagalbos teikimas pagal kompetenciją (LTKS IV)

3.1. Atpažinti paciento ūmias būkles ir traumas.

Aplinkos ir paciento būklės vertinimo principai. Gyvybiškai svarbios organizmo funkcijos, jų vertinimas. Ūmių ligų ir gyvybei pavojingų būklių etiologija ir būtinosios medicinos pagalbos teikimo principai. Traumų mechanizmai ir požymiai.

3.2. Teikti pacientui būtinąją medicinos pagalbą ūmių būklių ir traumų atvejais.

Būtinosios medicinos pagalbos teikimas, esant ūminėms ligoms ir gyvybei pavojingoms būklėms ir trauminiams sužeidimams. Vaikų ir suaugusių gaivinimas.

4. Paciento transportavimas (LTKS IV)

4.1. Paruošti pacientą transportuoti.

Paciento transportavimo būdai. Tinkamų pacientų transportavimo būdų ir priemonių pasirinkimas. Paciento paruošimas transportuoti.

4.2. Transportuoti pacientą.

Greitosios medicinos pagalbos / evakuacijos transporto priemonių komplektacija. Medicinos įranga transporto priemonėje. Nukentėjusiojo įkėlimas ir iškėlimas iš transporto priemonės. Paciento pernešimas iš įvykio vietos į transporto priemonę ir iš jos į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, priimančią ligonį. Pacientų transportavimas: manualiniu būdu (rankomis) vienam ir komandoje, įvairiais būdais ir neštuvais, greitosios medicinos pagalbos / evakuacijos transporto priemone. Paciento priežiūra transportuojant.

5. Prevencinių medicinos priemonių taikymas (LTKS IV)

5.1. Išmanyti sveikatos sutrikimų profilaktikos priemones.

Prevencinių medicinos priemonių rūšys ir jų taikymas. Sveikos gyvensenos principų taikymas.

5.2. Taikyti prevencines medicinos priemones.

Užkrečiamų ligų ir jų prevencijos principų išmanymas. Prevencinių medicinos priemonių taikymas užkrečiamų ligų atvejais.

6. Medicinos pagalbos teikimas ekstremalių situacijų metu (LTKS IV)

6.1. Pasiruošti veikti ekstremalių situacijų metu.

Ekstremalių situacijų klasifikacija. Pasirengimo etapai ekstremalioms situacijoms. Ekstremalių situacijų valdymo principai. Veiksmai ekstremalių situacijų metu pagal paramediko kompetenciją.

6.2. Teikti medicinos pagalbą ekstremalių situacijų metu.

Medicinos pagalbos teikimo principai esant ekstremaliai situacijai. Medicinos pagalbos teikimas esant ekstremaliai situacijai.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą ir baigusiam profesinio mokymo programą.

Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas.

Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomas reikalavimas - vidurinis išsilavinimas.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Reikalavimus kvalifikacijai įgyti nustato sveikatos apsaugos ministras.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

6. Kvalifikacijos pavadinimas: slaugytojo padėjėjas, LTKS IV

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: asmens sveikatos priežiūra, apimanti pagalbą slaugos specialistui suteikti kvalifikuotas slaugos paslaugas.

Tipinės darbo priemonės: medicinos priemonės (prietaisai), vaistiniai preparatai, pacientų transportavimo, kėlimo priemonės.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: slaugytojo padėjėjas savo veikloje vadovaujasi Slaugytojo padėjėjo kvalifikacinių reikalavimų aprašu, patvirtintu  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-1042 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 220 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 21:2000 „Slaugytojo padėjėjas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ pakeitimo“, socialinio teisingumo, socialinės atsakomybės, žmogaus teisių užtikrinimo principais, darbo etika, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir slaugytojo padėjėjas.

Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)

Kompetencijos

Kompetencijų ribos

1. Higieninių paciento reikmių tenkinimas (LTKS IV)

1.1. Atlikti paciento higieninę priežiūrą.

Paciento asmens higienos reikalavimai. Paciento akių, ausų, nosies, burnos ertmės, higieninės priežiūros atlikimas. Galvos plaukų, rankų ir kojų nagų priežiūra, barzdos skutimas. Paciento mokymas, kaip prižiūrėti asmens higieną. Žmogaus anatomija ir fiziologijos, patologijos, higienos, farmakologijos pagrindų žinios (organizmo sandara; pagrindiniai organai; organų sistemos, sutrikimai; maisto fiziologija; virškinimo sutrikimai). Ekstremalios organizmo būklės: toksinis šokas, anafilaksija, asfiksija, perkaitimas, nušalimas, apsinuodijimas anglies monoksidu ir kt. Pagrindiniai fiziologiniai, psichologiniai ir socialiniai paciento poreikiai. Paslaugų kokybės užtikrinimo principų, žmogaus teisių, etikos, konfidencialumo, asmens duomenų apsaugos, smurto prevencijos ir pan. laikymasis, informavimas apie pažeidimus.

1.2. Padėti maitinti pacientą.

Pacientų maitinimo būdai: aktyvusis, pasyvusis ir dirbtinis. Paciento pamaitinimas arba pagalba jam pavalgyti.

2. Paciento slaugymas ir pagalba atliekant slaugos ar akušerijos veiksmus (LTKS IV)

2.1. Supažindinti pacientą su laikina gyvenamąja aplinka asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Bendravimas su pacientu. Globa ir patarimai priimant pacientą: informavimas, kaip naudotis funkcine lova, radijo tašku, iškvietimo lemputėmis ir kt. Informavimas apie asmens sveikatos priežiūros įstaigos patalpas (tualetą, kitas asmens higienos patalpas).   Paciento lovos klojimo, patalynės keitimo instrukcijos. Lovos reguliavimas. Paciento rūbų keitimo instrukcijos.

2.2. Padėti slaugos specialistui arba akušeriui slaugyti pacientą.

Reagavimas į paciento kvietimo signalus. Medicinos pagalbos priemonės (šlapimo pūslės kateteriai, šlapimo rinktuvai, uridomai, urostatiniai maišeliai, pakišamieji indai ir kt.). Priemonių (prietaisų) paruošimas, dezinfekavimas, paciento paruošimas, paciento informavimas apie procedūrą, procedūros atlikimas vadovaujant slaugos specialistui. Paciento lovos klojimas, patalynės keitimas, paciento baltinių, įklotų, sauskelnių keitimas. Paciento slaugos procedūros, vaistų sugirdymas. Pagalba pacientui keičiant padėtį. Paciento transportavimas, naudojant papildomas priemones, pagalba pacientui naudotis judėjimo kompensacinės technikos priemonėmis. Bendravimas su pacientu vadovaujantis pagrindinėmis slaugos nuostatomis. Paciento laisvalaikis. Paslaugų kokybės užtikrinimo principų, žmogaus teisių, etikos, konfidencialumo, asmens duomenų apsaugos, smurto prevencijos ir pan. laikymasis, informavimas apie pažeidimus.

2.3. Padėti slaugos specialistui paruošti ir atlikti pacientui reabilitacines procedūras.

Techninė pagalba ruošiant ir atliekant reabilitacines procedūras. Etikos principai: pagarba paciento vertybėms, papročiams bei dvasiniams įsitikinimams, žmogaus teisių užtikrinimas, informacijos konfidencialumas, sąžiningumas. Reabilitacinės procedūros.

2.4. Rūpintis mirštančiais pacientais bei jų artimaisiais.

Mirštančių pacientų slaugos veiksmai: bendras paciento stebėjimas, fiziologinių poreikių tenkinimas, rūpinimasis mirštančiojo artimaisiais, mirusiojo sutvarkymas. Procedūros atlikimo eiga. Paciento daiktų perdavimas artimiesiems. Mirštančių pacientų slaugos veiksmai: žinios apie mirtį, jos etapus, mirties fakto nustatymas, pomirtiniai lavoniniai reiškiniai. Religinė pagalba mirštantiesiems. Humanistinis bendravimas (empatija, artimųjų palaikymas) ir dvasinė pagalba mirštančiųjų artimiesiems. Pagarba žmogaus teisėms, orumui ir vertybėms. Etikos, socialinio teisingumo principų laikymasis.

3. Pacientų išskyrų ir sekretų tvarkymas (LTKS IV)

3.1. Surinkti paprastus ėminius tyrimams, pakuoti ir gabenti juos į laboratoriją slaugos specialistui prižiūrint.

Paprasti ėminiai tyrimams (išmatų, šlapimo, skreplių, skrandžio ir kt.). Priemonių pasiruošimas, paciento paruošimas, paciento informavimas apie procedūrą, procedūros atlikimas vadovaujant slaugos specialistui. Slaugos veiksmai vemiant, viduriuojant, nelaikant šlapimo ir kt. Pacientai, turintys tuštinimosi ir šlapinimosi problemų (basono ir indo šlapinimuisi padavimas, basono paėmimas ir paciento tarpvietės apiplovimas po tuštinimosi). Pagalba pacientui tualete ir naudojantis tualeto kėde, kateterio priežiūra ir diurezės stebėjimas. Išmatų, šlapimo, skreplių ir kt. ėminių gabenimo į laboratorijas taisyklės.

3.2. Prižiūrėti vemiantį, zonduojamą, drenuojamą pacientą, prižiūrėti kateterį ir sekti diurezę, stebėti tuštinimąsi ir šlapinimąsi slaugos specialistui prižiūrint.

Paciento priežiūra vemiant, jį zonduojant. Kateterių, drenų, zondų rūšys (folio, centrinis venos, dializės) ir priežiūra (infekcijos, krešuliai, persilenkimai, kateterio lūžis ir kt.), diurezės, tuštinimosi, šlapinimosi sekimas (dažnis, anurija, obstipacija) slaugos specialistui prižiūrint. Šlapimo surinktuvų keitimo taisyklės. Pagalba pacientui naudojantis tualetu.

4. Techninių slaugos darbų atlikimas (LTKS IV)

4.1. Gaminti ir naudoti dezinfekcinius tirpalus.

Dezinfekcinių tirpalų rūšys. Medicininės įrangos ir inventoriaus valymas, dezinfekavimas. Dezinfekcijos priemonių naudojimo instrukcijos. Darbų saugos reikalavimai. Dezinfekuojančių tirpalų laikymas (metodai, priemonės, režimai). Slaugos priemonių (basonų, šlapimo indų, termometrų ir kt.) dezinfekcija. Medicininių atliekų dezinfekcija, šalinimas. Medicininių gaminių dezinfekavimas, plovimas iki sterilizacijos, sterilizavimas. Metodai, priemonės, režimai. Aseptikos ir antiseptikos taisyklės: fizinės, cheminės, biologinės, mechaninės priemonės, skirtos mikrobams naikinti žaizdose, patologiniuose dariniuose, kūno ertmėse ir paviršiuje.

4.2. Stebėti infuzijas, paruošti ir prižiūrėti slaugos priemones, kurių reikia slaugos veiksmams atlikti.

Skysčių infuzijos. Infuziniai tirpalai, stebėsena ir slaugos specialisto informavimas apie eigą (tirpalo likutis, paciento subjektyvi savijauta). Slaugos priemonių grupavimas, paruošimas slaugos veiksmams atlikti.

4.3. Tvarkyti mirusiuosius.

Pagalba slaugos specialistui atliekant mirusio asmens sutvarkymą. Etikos, pagarbos mirusiajam, diskretiškumo principų laikymasis.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą ir baigusiam profesinio mokymo programą.

Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas.

Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: pagrindinis išsilavinimas ir mokymasis vidurinio ugdymo programoje arba vidurinis išsilavinimas.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Reikalavimus kvalifikacijai įgyti nustato sveikatos apsaugos ministras.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

7. Kvalifikacijos pavadinimas: akušeris, LTKS VI

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: asmens sveikatos priežiūra, apimanti nėščiųjų sveikatos priežiūrą, prevenciją, konsultavimą ir pagalbą visais jų amžiaus tarpsniais, naujagimio priežiūrą.

Tipinės darbo priemonės: medicinos priemonės (prietaisai), vaistiniai preparatai ir kt.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: akušeris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos medicinos norma MN 40:2014 „Akušeris. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-1220 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 40:2014 „Akušeris. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti akušerio praktikos paslaugas ir (ar) paslaugas, į kurias teikiančių sveikatos priežiūros specialistų komandų sudėtį gali įeiti akušeris.

Kompetencijas nustato Lietuvos medicinos norma MN 40:2014 „Akušeris. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-1220 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 40:2014 „Akušeris. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį slaugos ir akušerijos studijų krypties išsilavinimą, profesinio bakalauro arba bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos studijuojant slaugos ir akušerijos studijų krypties pirmosios pakopos studijose arba dieninėse akušerijos programose.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Veikla licencijuojama ir priskiriama reglamentuojamai profesijai. Reikalavimus kvalifikacijai įgyti nustato sveikatos apsaugos ministras. Studijų programų, skirtų kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti, reikalavimus nustato Slaugos studijų krypties aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos  23 d. įsakymu Nr.  V-803 „Dėl Slaugos studijų krypties aprašo patvirtinimo“.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. 

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

8. Kvalifikacijos pavadinimas: bendrosios praktikos slaugytojas, LTKS VI

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: asmens sveikatos priežiūra, apimanti bendrosios praktikos slaugos paslaugų teikimą.

Tipinės darbo priemonės: medicinos priemonės (prietaisai), vaistiniai preparatai, pacientų transportavimo, kėlimo priemonės.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: bendrosios praktikos slaugytojas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos medicinos norma MN 28:2019 „Bendrosios praktikos slaugytojas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-591 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, socialinio teisingumo, socialinės atsakomybės, žmogaus teisių užtikrinimo principais, darbo etika, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir bendrosios praktikos slaugytojas.

Kompetencijas nustato Lietuvos medicinos norma MN 28:2019 „Bendrosios praktikos slaugytojas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-591 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

Bendrosios praktikos slaugytojo specializacijos

1. Slaugytojas diabetologas (LTKS VI)

Kompetencijas  nustato Slaugytojo diabetologo kvalifikacinių reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-754 „Dėl Slaugytojo diabetologo kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo“, ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. V-982 „Dėl Sergančiųjų cukriniu diabetu paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

2. Bendruomenės slauga (LTKS VI)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 57:2011 „Bendruomenės slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-650 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 57:2011 „Bendruomenės slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

3. Anestezijos ir intensyviosios terapijos slauga (LTKS VI)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 60:2019 „Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V-644 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 60:2011 „Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

4. Psichikos sveikatos slauga (LTKS VI)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 22:2014 „Psichikos sveikatos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-714 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 22:2014 „Psichikos sveikatos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

5. Operacinės slauga (LTKS VI)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 93:2018 „Operacinės slaugytojas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 628 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 93:2001 „Operacinės slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

6. Skubioji medicinos pagalba (LTKS VI)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 142:2007 „Skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. V-710 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 142:2007 „Skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį slaugos ir akušerijos studijų krypties išsilavinimą, profesinio bakalauro arba bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos studijuojant slaugos ir akušerijos studijų krypties pirmosios pakopos studijose.

Specializacijos kvalifikacijos vienetus sudarančios kompetencijos įgyjamos studijuojant atitinkamoje specializacijos programoje arba neformaliojo švietimo programoje.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Veikla licencijuojama ir priskiriama reglamentuojamai profesijai. Reikalavimus kvalifikacijai įgyti nustato sveikatos apsaugos ministras. Studijų programų, skirtų kvalifikaciją ir specializaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti, reikalavimus nustato Slaugos studijų krypties aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos  23 d. įsakymu Nr.  V-803 „Dėl Slaugos studijų krypties aprašo patvirtinimo“.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. 

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

9. Kvalifikacijos pavadinimas: biomedicinos technologas, LTKS VI

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: laboratorinių diagnostinių tyrimų atlikimas.

Tipinės darbo priemonės: reagentai, cheminės medžiagos, laboratorinė diagnostinė įranga, informacinės komunikacinės technologijos ir kt.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: biomedicinos technologas savo veikloje vadovaujasi įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią licenciją teikti laboratorinės diagnostikos paslaugas.

Kompetencijas nustato Lietuvos medicinos norma MN 157:2019 „Biomedicinos technologas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 157:2019 „Biomedicinos technologas“ patvirtinimo“. Biomedicinos technologo profesinė kvalifikacija įgyjama aukštojoje mokykloje baigus Biomedicinos diagnostikos ar Biomedicininės diagnostikos studijų programą. Užsienyje įgyta biomedicinos technologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka. (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 157:2019 „Biomedicinos technologas“ patvirtinimo“ 4 punktas).

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį medicinos technologijų studijų krypties išsilavinimą, profesinio bakalauro arba bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos studijuojant medicinos technologijų studijų krypties pirmosios pakopos studijose.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Veikla priskiriama reglamentuojamai profesijai.

 

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. 

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

10. Kvalifikacijos pavadinimas: burnos higienistas, LTKS VI

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: burnos higienos paslaugų teikimas, asistuojant gydytojui odontologui, gydytojui odontologui specialistui.

Tipinės darbo priemonės: odontologinė įranga, sterilizacinės įranga, dentalinė rentgeno diagnostikos įranga, ultragarsinė įranga, optiniai prietaisai, šviesos polimerizavimo lempos, odontologiniai instrumentai, odontologinės medžiagos, infekcijų kontrolės priemonės.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: burnos higienistas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos medicinos norma MN 35:2019 „Burnos higienistas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V- 1208 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 35:2012 „Burnos higienistas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, higienos normų ir infekcijų kontrolės, radiacinės saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti įstaigose, turinčiose galiojančią odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licenciją, suteikiančią teisę teikti burnos priežiūros paslaugas.

Kompetencijas nustato Lietuvos medicinos norma MN 35:2019 „Burnos higienistas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V- 1208 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 35:2012 „Burnos higienistas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį burnos priežiūros studijų krypties išsilavinimą, sveikatos mokslų profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos studijuojant vientisosiose  universitetinėse ar koleginėse burnos higienos studijose.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Veikla licencijuojama ir priskiriama reglamentuojamai profesijai. Reikalavimus kvalifikacijai įgyti nustato sveikatos apsaugos ministras. Studijų programų, skirtų kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti, reikalavimus nustato Burnos priežiūros studijų krypties aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-801 „Dėl Burnos priežiūros studijų krypties aprašo patvirtinimo“.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. 

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

11.Kvalifikacijos pavadinimas: dietistas, LTKS VI

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: asmens sveikatos priežiūra, apimanti asmenų ar visuomenės maitinimosi priežiūrą.

Tipinės darbo priemonės: skaičiuotuvas, kompiuteris, ūgio ir (ar) svorio matuoklis, centimetrinė juostelė, receptūros, valgiaraščiai, technologinės kortelės ir kt.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: dietistas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos medicinos norma MN 32:2015 „Dietistas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-825 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 32:2015 „Dietistas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, visuomenės maitinimosi institucijose, socialinės globos, rūpybos, ugdymo institucijose, sporto klubuose.

Kompetencijas  nustato MN 32:2015 „Dietistas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-825 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 32:2015 „Dietistas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį mitybos studijų krypties išsilavinimą, profesinio bakalauro arba bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos studijuojant mitybos studijų krypties pirmosios pakopos studijose.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Veikla licencijuojama ir priskiriama reglamentuojamai profesijai. Reikalavimus kvalifikacijai įgyti nustato sveikatos apsaugos ministras. Studijų programų, skirtų kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti, reikalavimus nustato Mitybos studijų krypties aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-821 „Dėl Mitybos studijų krypties aprašo patvirtinimo“.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. 

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

European Dietetic Competences and their Perfomance Indicators attained at the point of qualification and entry to the profession of Dietetics (European Federation of the Associations of Dietitians (EFAD), 2014).

 

12. Kvalifikacijos pavadinimas: ergoterapeutas, LTKS VI

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: asmens sveikatos priežiūra, apimanti ergoterapijos paslaugų teikimą.

Tipinės darbo priemonės: reabilitacijos įranga, pagalbinės priemonės ir protezai, įtvarai, sporto inventorius (guminiai kamuoliai, lankai, lazdos, gumos, treniruokliai), kompiuteris, rašymo, piešimo, braižymo priemonės ir kt.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: ergoterapeutas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos medicinos norma MN 125:2016 „Ergoterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-544 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 125:2016 „Ergoterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti ergoterapijos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir ergoterapeutas arba savarankiškai vykdyti individualią veiklą.

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 125:2016 „Ergoterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-544 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 125:2016 „Ergoterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį reabilitacijos studijų krypties išsilavinimą, profesinio bakalauro arba bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos studijuojant reabilitacijos studijų krypties pirmosios pakopos studijose.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Veikla licencijuojama ir priskiriama reglamentuojamai profesijai. Reikalavimus kvalifikacijai įgyti nustato sveikatos apsaugos ministras. Studijų programų, skirtų kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti, reikalavimus nustato Reabilitacijos studijų krypties aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-798 „Dėl Reabilitacijos studijų krypties aprašo patvirtinimo“.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. 

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

13. Kvalifikacijos pavadinimas: gydytojo odontologo padėjėjas, LTKS VI

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: burnos priežiūros paslaugų teikimas, asistuojant gydytojui odontologui, gydytojui odontologui specialistui ar burnos higienistui, klinikos darbo organizavimas.

Tipinės darbo priemonės: odontologinė įranga, sterilizacijos įranga, dentalinė rentgeno diagnostikos įranga, šviesos polimerizavimo lempos, odontologiniai instrumentai, optiniai prietaisai, odontologinės medžiagos, infekcijų kontrolės priemonės.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: gydytojo odontologo padėjėjas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos medicinos norma MN 24:2017 „Gydytojo odontologo padėjėjas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. V-835 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 24:2017 „Gydytojo odontologo padėjėjas“ patvirtinimo“, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, higienos normų ir infekcijų kontrolės, radiacinės saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti įstaigose, turinčiose galiojančią odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licenciją teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su gydytojais odontologais ar gydytojais odontologais specialistais turi teikti ir gydytojo odontologo padėjėjas.

Kompetencijas nustato Lietuvos medicinos norma MN 24:2017 „Gydytojo odontologo padėjėjas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. V-835 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 24:2017 „Gydytojo odontologo padėjėjas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį burnos priežiūros studijų krypties išsilavinimą, profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Gydytojo odontologo padėjėjo profesinę kvalifikaciją turintiems specialistams prilyginami asmenys, įgiję burnos higienisto profesinę kvalifikaciją, slaugytojo arba akušerio profesinę kvalifikaciją ar medicinos felčerio profesinę kvalifikaciją ir baigę gydytojo odontologo padėjėjo mokymo programą, skirtą burnos higienistams, slaugytojams, akušeriams, medicinos felčeriams, siekiant verstis gydytojo odontologo padėjėjo praktika.

Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos studijuojant burnos priežiūros studijų krypties pirmosios pakopos studijose  arba odontologo padėjėjo mokymo programoje, skirtoje burnos higienistams, slaugytojams, akušeriams, medicinos felčeriams, siekiant verstis gydytojo odontologo padėjėjo praktika.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Veikla licencijuojama ir priskiriama reglamentuojamai profesijai. Reikalavimus kvalifikacijai įgyti nustato sveikatos apsaugos ministras. Studijų programų, skirtų kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti, reikalavimus nustato Burnos priežiūros studijų krypties aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-801 „Dėl Burnos priežiūros studijų krypties aprašo patvirtinimo“.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. 

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

14. Kvalifikacijos pavadinimas: kineziterapeutas, LTKS VI

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: asmens sveikatos priežiūra, apimanti kineziterapijos paslaugų teikimą.

Tipinės darbo priemonės: vertikalizavimo stovai, inversiniai stalai ir kt.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: kineziterapeutas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos medicinos norma MN 124:2016 „Kineziterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-184 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 124:2016 „Kineziterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti kineziterapijos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir kineziterapeutas arba savarankiškai vykdyti individualią veiklą.

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 124:2016 „Kineziterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-184 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 124:2016 „Kineziterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį reabilitacijos studijų krypties išsilavinimą, profesinio bakalauro arba bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos studijuojant reabilitacijos studijų krypties pirmosios pakopos studijose.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Veikla licencijuojama ir priskiriama reglamentuojamai profesijai. Reikalavimus kvalifikacijai įgyti nustato sveikatos apsaugos ministras. Studijų programų, skirtų kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti, reikalavimus nustato Reabilitacijos studijų krypties aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-798 „Dėl Reabilitacijos studijų krypties aprašo patvirtinimo“.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. 

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

15. Kvalifikacijos pavadinimas: radiologijos technologas, LTKS VI

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: medicininių radiologinių procedūrų teikimas.

Tipinės darbo priemonės: medicininė įranga radiologinėms procedūroms atlikti; individualūs dozimetrai ir kt.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, vykdant nuolatinę jonizuojančios spinduliuotės fono, elektromagnetinio lauko stebėseną ir kontrolę, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: radiologijos technologas savo veikloje vadovaujasi įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, atitinkančiose licencijuojamos radiologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)

Kompetencijos

Kompetencijų ribos

1. Medicininių radiologinių procedūrų atlikimas (LTKS VI)

1.1. Pasirinkti ir pagrįsti tinkamiausią medicininio vaizdinimo metodiką.

Bendrosios ir specialiosios patologijos žinios. Medicininių radiologinių procedūrų atlikimo metodikos ir protokolai. Vaizdo gavimo ir archyvavimo technologijos. Įstaigos kokybės kontrolės ir kokybės užtikrinimo sistemos nuostatai. Medicininių radiologinių procedūrų eigos pristatymas pacientui. Paciento identifikavimas, registravimas pacientų duomenų sistemoje. Paciento teisės. Specialisto atsakomybę reglamentuojantys teisės aktai.

1.2. Atlikti kontrastinių ir radioaktyvių medžiagų įleidimą.

Įvairaus amžiaus tarpsnių žmogaus anatomijos, fiziologijos, raidos psichologijos žinios. Aseptikos ir antiseptikos taikymo metodai. Radiofarmacinių medžiagų rūšys, cheminė struktūra, taikymo paskirtis, poveikis organizmui.

1.3. Atlikti procedūras, valdyti medicininės paskirties jonizuojančios spinduliuotės įrenginius.

Metodikos konvencinei radiologijai, tomografiniams tyrimams, branduolinei medicinai, spindulinei terapijai atlikti. Medicininės radiologinės įrangos veikimo instrukcijos. Medicininės radiologinės įrangos testavimo įvertinimas. Profesinę veiklą reglamentuojantys norminiai aktai ir dokumentai. Priemonės, medžiagos medicininėms radiologinėms procedūroms atlikti ir įrangai, darbo vietai dezinfekuoti. Komandinis darbas. Radiacinės saugos reikalavimai, darbuotojų, pacientų ir gyventojų radiacinės saugos užtikrinimas.

1.4. Atlikti procedūras, valdyti medicininės paskirties nejonizuojančios spinduliuotės įrenginius.

Metodikos ultragarso, magnetinio branduolinio rezonanso vaizdams gauti. Medicininės paskirties nejonizuojančios spinduliuotės įrangos veikimo instrukcijos. Medicininės paskirties nejonizuojančios spinduliuotės įrangos testavimo įvertinimas. Profesinę veiklą reglamentuojantys norminiai aktai ir dokumentai. Priemonės, medžiagos procedūroms atlikti ir įrangai, darbo vietai dezinfekuoti. Komandinis darbas. Procedūrų kokybės įvertinimas. Radiacinės saugos reikalavimai, darbuotojų, pacientų ir gyventojų radiacinės saugos užtikrinimas.

2. Medicininio vaizdinimo tyrimų rezultatų apdorojimas (LTKS VI)

2.1. Apdoroti vaizdus, gautus atliekant medicininio vaizdinimo tyrimus.

Vaizdo apdorojimo įrenginiai. Vaizdų, gautų atliekant medicininio vaizdinimo tyrimus, kokybės rodikliai. Vaizdų kokybės rodiklių nustatymo metodikos. Laboratorinis, fotolaboratorinis procesai. Skaitmenizuotų, skaitmeninių vaizdų užrašymo technologijos.

2.2. Parengti medicininio vaizdinimo tyrimo medžiagą tolesnei analizei ir archyvavimui.

Rezultatų analizė ir interpretavimas, sprendimų dėl vaizdo kokybės priimtinumo priėmimas. Radiologinio vaizdo tinkamumo tolesnei analizei įvertinimo rodikliai. Medicininių radiologinių paslaugų rezultatų archyvavimo metodai.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti medicinos technologijų studijų krypties išsilavinimą, profesinio bakalauro arba bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos studijuojant medicinos technologijų studijų krypties pirmosios pakopos studijose.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Netaikomi.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka.

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

16. Kvalifikacijos pavadinimas: visuomenės sveikatos specialistas, LTKS VI

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: sveikatos ir jai įtaką darančių veiksnių vertinimas, stebėsenos vykdymas ir gyventojų sveikatos pokyčių vertinimas, sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos priemonių ir sveikatos programų bendruomenėse, pažeidžiamose populiacijos grupėse diegimas, informacijos skleidimas, suvokimo apie sveikos gyvensenos vertybes ugdymas, sveikatą palaikančios ir stiprinančios elgsenos visuomenėje propagavimas, ligų ir sveikatą žalojančių veiksnių kontrolės atlikimas ir dalyvavimas formuojant sveikatos politiką, sveikos aplinkos kūrimo skatinimas, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimas, sveikatos netolygumų mažinimas, vadovavimas sveikatos priežiūros įstaigoms.

Tipinės darbo priemonės: informacinės komunikacinės technologijos, laboratorinė įranga ir priemonės, kt.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje arba lauke, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: visuomenės sveikatos specialistas savo veikloje vadovaujasi įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti epidemiologijos, aplinkos ir sveikatos, profesinės sveikatos ir kitose įmonėse.

Kompetencijas nustato Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. V-1034 „Dėl Visuomenės sveikatos studijų krypties aprašo patvirtinimo“.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį visuomenės sveikatos studijų krypties išsilavinimą, profesinio bakalauro arba bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos studijuojant visuomenės sveikatos studijų krypties pirmosios pakopos studijose.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Studijų programų, skirtų kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti, reikalavimus nustato Visuomenės sveikatos studijų krypties aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. V-1034 „Dėl Visuomenės sveikatos studijų krypties aprašo patvirtinimo“.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka.

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

17. Kvalifikacijos pavadinimas: bendrosios praktikos slaugytojas, LTKS VII

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: asmens sveikatos priežiūra, apimanti bendrosios praktikos slaugos paslaugų teikimą.

Tipinės darbo priemonės: medicininiai įrankiai, preparatai, prietaisai, medžiagos, priemonės.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: bendrosios praktikos slaugytojas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos medicinos norma MN 28:2019 „Bendrosios praktikos slaugytojas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-591 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, socialinio teisingumo, socialinės atsakomybės, žmogaus teisių užtikrinimo principais, darbo etika, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir bendrosios praktikos slaugytojas.

Kompetencijas nustato Lietuvos medicinos norma Lietuvos medicinos norma MN 28:2019 „Bendrosios praktikos slaugytojas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-591 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį slaugos ir akušerijos studijų krypties išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį.

Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos studijuojant slaugos ir akušerijos studijų krypties antrosios pakopos studijose.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Veikla licencijuojama ir priskiriama reglamentuojamai profesijai. Reikalavimus kvalifikacijai įgyti nustato sveikatos apsaugos ministras.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. 

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

18. Kvalifikacijos pavadinimas: ergoterapeutas, LTKS VII

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: asmens sveikatos priežiūra, apimanti ergoterapijos paslaugų teikimą.

Tipinės darbo priemonės: reabilitacijos įranga, pagalbinės priemonės ir protezai, įtvarai, sporto inventorius (guminiai kamuoliai, lankai, lazdos, gumos, treniruokliai), kompiuteris, rašymo, piešimo, braižymo priemonės ir kt.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas  individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: ergoterapeutas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos medicinos norma MN 125:2016 „Ergoterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-544 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 125:2016 „Ergoterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti ergoterapijos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir ergoterapeutas arba savarankiškai vykdyti individualią veiklą.

Kompetencijas nustato Lietuvos medicinos norma MN 125:2016 „Ergoterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-544 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 125:2016 „Ergoterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį reabilitacijos studijų krypties išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį.

Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos studijuojant reabilitacijos studijų krypties antrosios pakopos studijose.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Veikla licencijuojama ir priskiriama reglamentuojamai profesijai. Reikalavimus kvalifikacijai įgyti nustato sveikatos apsaugos ministras. Studijų programų, skirtų kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti, reikalavimus nustato Reabilitacijos studijų krypties aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-798 „Dėl Reabilitacijos studijų krypties aprašo patvirtinimo“.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. 

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

19. Kvalifikacijos pavadinimas: gydytojas burnos chirurgas, LTKS VII

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: asmens sveikatos priežiūra, apimanti burnos, veido ir žandikaulių ligų profilaktiką, diagnostiką, konservatyvųjį ir operacinį gydymą.

Tipinės darbo priemonės: odontologinė įranga, sterilizacijos įranga, rentgeno diagnostikos įranga, ultragarsinė įranga, šviesos polimerizavimo lempos, odontologiniai instrumentai, odontologinės medžiagos, infekcijų kontrolės priemonės, optiniai prietaisai.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: gydytojas burnos chirurgas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos medicinos norma MN 44:2005 „Gydytojas burnos chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-970  „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 44:2005 „Gydytojas burnos chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, higienos normų ir infekcijų kontrolės, radiacinės saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčiose licenciją teikti burnos chirurgijos paslaugas.

Kompetencijas nustato Lietuvos medicinos norma MN 44:2005 „Gydytojas burnos chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-970  „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 44:2005 „Gydytojas burnos chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį odontologijos studijų krypties išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį.

Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos studijuojant odontologijos studijų krypties vientisosiose studijose ir baigus trejų metų trukmės burnos chirurgijos rezidentūrą.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Veikla licencijuojama. Reikalavimus kvalifikacijai įgyti nustato sveikatos apsaugos ministras. Studijų programų, skirtų kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti, reikalavimus nustato Odontologijos studijų krypties aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-799 „Dėl Odontologijos studijų krypties aprašo patvirtinimo“.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. 

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

20. Kvalifikacijos pavadinimas: gydytojas burnos, veido ir žandikaulių chirurgas, LTKS VII

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: asmens sveikatos priežiūra, apimanti burnos, veido, žandikaulių ir kaklo srityse esančių organų ligų, traumų ir jų padarinių, degeneracinių procesų, navikų, įgimtų ir įgytų defektų, patologinių būklių, dėl amžiaus atsiradusių pakitimų prevencijos gydymą chirurginiu ir (ar) konservatyviu būdais bei reabilitaciją.

Tipinės darbo priemonės: odontologinė įranga, sterilizacijos įranga, rentgeno diagnostikos įranga, ultragarsinė įranga, šviesos polimerizavimo lempos, odontologiniai instrumentai, odontologinės medžiagos, infekcijų kontrolės priemonės, optiniai prietaisai.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: gydytojas burnos, veido ir žandikaulių chirurgas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos medicinos norma MN 169:2019 „Gydytojas burnos, veido ir žandikaulių chirurgas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-1419  „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 169:2019 „Gydytojas burnos, veido ir žandikaulių chirurgas“ patvirtinimo“, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, higienos normų ir infekcijų kontrolės, radiacinės saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią asmens sveikatos priežiūros ir (ar) odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licenciją, suteikiančią teisę teikti burnos, veido ir žandikaulių chirurgijos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teikti  gydytojas burnos, veido ir žandikaulių chirurgas.

Kompetencijas nustato Lietuvos medicinos norma MN 169:2019 „Gydytojas burnos, veido ir žandikaulių chirurgas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-1419  „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 169:2019 „Gydytojas burnos, veido ir žandikaulių chirurgas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį odontologijos studijų krypties išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį.

Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos studijuojant odontologijos studijų krypties vientisosiose studijose ir baigus veido ir žandikaulių chirurgijos rezidentūrą pagal mokymo programas patvirtintas iki 2004 metų.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Veikla licencijuojama. Reikalavimus kvalifikacijai įgyti nustato sveikatos apsaugos ministras. Studijų programų, skirtų kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti, reikalavimus nustato Odontologijos studijų krypties aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-799 „Dėl Odontologijos studijų krypties aprašo patvirtinimo“.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. 

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

21. Kvalifikacijos pavadinimas: gydytojas endodontologas, LTKS VII

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: odontologinė priežiūra (pagalba), apimanti dantų pulpos ir viršūninio periodonto audinių ligų profilaktiką, diagnostiką ir gydymą.

Tipinės darbo priemonės: odontologinė įranga, sterilizacijos įranga, rentgeno diagnostikos įranga, ultragarsinė įranga, šviesos polimerizavimo lempos, odontologiniai instrumentai, odontologinės medžiagos, infekcijų kontrolės priemonės, optiniai prietaisai.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: gydytojas endodontologas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos medicinos norma MN 49:2009 „Gydytojas endodontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. V-708  „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 49:2009 „Gydytojas endodontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, higienos normų ir infekcijų kontrolės, radiacinės saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją teikti endodontologijos paslaugas.

Kompetencijas nustato Lietuvos medicinos norma MN 49:2009 „Gydytojas endodontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. V-708  „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 49:2009 „Gydytojas endodontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė" patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį odontologijos studijų krypties išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį.

Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos studijuojant odontologijos studijų krypties vientisosiose studijose ir baigus trejų metų trukmės endodontologijos rezidentūrą.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Veikla licencijuojama. Reikalavimus kvalifikacijai įgyti nustato sveikatos apsaugos ministras. Studijų programų, skirtų kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti, reikalavimus nustato Odontologijos studijų krypties aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-799 „Dėl Odontologijos studijų krypties aprašo patvirtinimo“.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. 

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

22. Kvalifikacijos pavadinimas: gydytojas odontologas, LTKS VII

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: asmens sveikatos priežiūra, apimanti burnos ligų profilaktiką, diagnostiką, gydymą, dantų ir dantų šaknų rovimą ir protezavimą.

Tipinės darbo priemonės: odontologinė įranga, sterilizacijos įranga, rentgeno diagnostikos įranga, ultragarsinė įranga, šviesos polimerizavimo lempos, odontologiniai instrumentai, odontologinės medžiagos, infekcijų kontrolės priemonės, optiniai prietaisai.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: gydytojas odontologas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos medicinos norma MN 42:2015 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. V-1252 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 42:2015 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, higienos normų ir infekcijų kontrolės, radiacinės saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas.

Kompetencijas nustato Lietuvos medicinos norma MN 42:2015 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. V-1252 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 42:2015 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį odontologijos studijų krypties išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį.

Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos studijuojant odontologijos studijų krypties vientisosiose studijose.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Veikla licencijuojama ir priskiriama reglamentuojamai profesijai. Reikalavimus kvalifikacijai įgyti nustato sveikatos apsaugos ministras. Studijų programų, skirtų kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti, reikalavimus nustato Odontologijos studijų krypties aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-799 „Dėl Odontologijos studijų krypties aprašo patvirtinimo“.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. 

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

23. Kvalifikacijos pavadinimas: gydytojas odontologas ortopedas, LTKS VII

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: asmens sveikatos priežiūra, apimanti odontologinę priežiūrą (pagalbą) – veido ir žandikaulių sistemos organų ligų profilaktiką, diagnostiką ir gydymą ortopedijos priemonėmis.

Tipinės darbo priemonės: odontologinė įranga, sterilizacinė įranga, diagnostikos įranga, ultragarsinė įranga, šviesos polimerizavimo lempos, odontologiniai instrumentai, odontologinės medžiagos ir prietaisai, pagal individualų užsakymą gaminami medicinos prietaisai, infekcijų kontrolės priemonės, optiniai prietaisai, konstrukcinės medžiagos.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: gydytojas odontologas ortopedas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos medicinos norma MN 48:2010 „Gydytojas odontologas ortopedas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. V-463 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 48:2010 „Gydytojas odontologas ortopedas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, higienos normų ir infekcijų kontrolės, radiacinės saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią licenciją teikti ortopedinės odontologijos paslaugas.

Kompetencijas nustato Lietuvos medicinos norma MN 48:2010 „Gydytojas odontologas ortopedas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. V-463 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 48:2010 „Gydytojas odontologas ortopedas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį odontologijos studijų krypties išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį, gydytojo odontologo kvalifikaciją ir būti baigęs odontologinės ortopedijos rezidentūrą.

Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos studijuojant odontologijos studijų krypties vientisosios studijose ir odontologinės ortopedijos rezidentūros metu.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Veikla licencijuojama. Reikalavimus kvalifikacijai įgyti nustato sveikatos apsaugos ministras. Studijų programų, skirtų kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti, reikalavimus nustato Odontologijos studijų krypties aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-799 „Dėl Odontologijos studijų krypties aprašo patvirtinimo“.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. 

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

24. Kvalifikacijos pavadinimas: gydytojas ortodontas, LTKS VII

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: asmens sveikatos priežiūra, apimanti įgimtų ir įgytų veido, žandikaulių, burnos organų, dantų, dantų lankų ir sąkandžio anomalijų profilaktiką, diagnostiką ir gydymą.

Tipinės darbo priemonės: odontologinė įranga, sterilizacinė įranga, rentgeno diagnostikos įranga, ultragarsinė įranga, šviesos polimerizavimo lempos, odontologiniai instrumentai, odontologinės medžiagos ir prietaisai, infekcijų kontrolės priemonės, išimami ortodontiniai aparatai (išimamos plokštelės ir jų sudėtinės dalys: bazės, apkabos, lankai, spyruoklės, sraigtai ir kiti elementai; funkciniai aparatai, treineriai, kiti vestibiuliniai aparatai), fiksuojamieji ortodontiniai aparatai (breketų sistema), kombinuoti ortodontiniai aparatai (distalizuojantys aparatai, veido kaukė, pozicinieriai, ekstraoraliniai aparatai, ortodontiniai implantai) ir kt.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: gydytojas ortodontas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos medicinos norma MN 47:2014 „Gydytojas ortodontas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-1468 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 47:2014 „Gydytojas ortodontas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, higienos normų ir infekcijų kontrolės, radiacinės saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licenciją, suteikiančią teisę įstaigai teikti ortodontijos paslaugas.

Kompetencijas nustato Lietuvos medicinos norma MN 47:2014 „Gydytojas ortodontas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-1468 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 47:2014 „Gydytojas ortodontas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį odontologijos studijų krypties išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį, gydytojo odontologo kvalifikaciją ir būti baigęs ortodontijos rezidentūrą.

Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos studijuojant odontologijos studijų krypties vientisosios studijose ir ortodontijos rezidentūros metu.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Veikla licencijuojama. Reikalavimus kvalifikacijai įgyti nustato sveikatos apsaugos ministras. Studijų programų, skirtų kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti, reikalavimus nustato Odontologijos studijų krypties aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-799 „Dėl Odontologijos studijų krypties aprašo patvirtinimo“.

 

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka.

 

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

25. Kvalifikacijos pavadinimas: gydytojas periodontologas, LTKS VII

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: odontologinė priežiūra (pagalba), apimanti burnos gleivinės ir apydančio (kraštinio periodonto) audinių įgimtų ir įgytų defektų bei ligų profilaktiką, diagnostiką ir gydymą.

Tipinės darbo priemonės: odontologinė įranga, sterilizacijos įranga, rentgeno diagnostikos įranga, ultragarsinė įranga, šviesos polimerizavimo lempos, odontologiniai instrumentai, odontologinės medžiagos, infekcijų kontrolės priemonės, optiniai prietaisai.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: gydytojas periodontologas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos medicinos norma MN 41:2013 „Gydytojas periodontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. V-568  „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 41:2013 „Gydytojas periodontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, higienos normų ir infekcijų kontrolės, radiacinės saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licenciją teikti periodontologijos paslaugas.

Kompetencijas nustato Lietuvos medicinos norma MN 41:2013 „Gydytojas periodontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. V-568  „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 41:2013 „Gydytojas periodontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį odontologijos studijų krypties išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį.

Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos studijuojant odontologijos studijų krypties vientisosiose studijose ir baigus periodontologijos specialybės rezidentūrą.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Veikla licencijuojama. Reikalavimus kvalifikacijai įgyti nustato sveikatos apsaugos ministras. Studijų programų, skirtų kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti, reikalavimus nustato Odontologijos studijų krypties aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-799 „Dėl Odontologijos studijų krypties aprašo patvirtinimo“.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. 

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

26. Kvalifikacijos pavadinimas: gydytojas specialistas, LTKS VII

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: gydytojo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra.

Tipinės darbo priemonės: medicininė įranga, skirta asmens sveikatos būklei tikrinti, diagnozuoti ir gydyti ligas.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: gydytojas specialistas savo veikloje vadovaujasi jo teises, pareigas ir kompetenciją nustatančia atitinkama Lietuvos medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir gydytojas specialistas.

Gydytojas specialistas – medicinos gydytojas, įgijęs gydytojo specialisto profesinę kvalifikaciją. Medicinos gydytojo kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 7:1995 „Medicinos gydytojas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1995 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 7:1995 „Medicinos gydytojas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

Gydytojo specialisto  profesinės kvalifikacijos

1. Abdominalinės chirurgijos gydytojas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 86:2018 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-838 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 86:2018 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

2. Darbo medicinos gydytojas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 73: 2007 „Darbo medicinos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-516 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 73:2007 "Darbo medicinos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė" patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

3. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 123:2004 „Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-935 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 123:2004 „Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

4. Gydytojas akušeris ginekologas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 64:2018 „Gydytojas akušeris ginekologas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-170 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 64:2018 „Gydytojas akušeris ginekologas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

5. Gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 89:2006 „Gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-130 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 89:2006 „Gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

6. Gydytojas anesteziologas reanimatologas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 25:2019 „Gydytojas anesteziologas reanimatologas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1054 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 25:2019 „Gydytojas anesteziologas reanimatologas“ patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. V-493 redakcija). Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

7. Gydytojas chirurgas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 74:2018 „Gydytojas chirurgas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 74:2018 „Gydytojas chirurgas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

8. Gydytojas dermatovenerologas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 59:2016 „Gydytojas dermatovenerologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V-1067 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 59:2016 „Gydytojas dermatovenerologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

9. Gydytojas dietologas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 31:2017 „Gydytojas dietologas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-93 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 31:2017 „Gydytojas dietologas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

10. Gydytojas endokrinologas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 96:2014 „Gydytojas endokrinologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-378 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 96:2014 „Gydytojas endokrinologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

11. Gydytojas gastroenterologas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 65:2016 „Gydytojas gastroenterologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-761 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 65:2016 „Gydytojas gastroenterologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

12. Gydytojas genetikas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 56:2019 „Gydytojas genetikas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. V-220 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 56:2019 „Gydytojas genetikas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

13. Gydytojas geriatras (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 71:2017 „Gydytojas geriatras“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-803 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 71:2017 „Gydytojas geriatras“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

14. Gydytojas hematologas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 120:2015 „Gydytojas hematologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-791 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 120:2015 „Gydytojas hematologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

15. Gydytojas kardiologas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 55:2005 „Gydytojas kardiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-975 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 55:2005 „Gydytojas kardiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

16. Gydytojas klinikinis farmakologas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 158:2016 „Gydytojas klinikinis farmakologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-1276 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 158:2016 „Gydytojas klinikinis farmakologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

17. Gydytojas kraujagyslių chirurgas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 139:2010 „Gydytojas kraujagyslių chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. V-663 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 139:2010 „Gydytojas kraujagyslių chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

18. Gydytojas krūtinės chirurgas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 154:2016 „Gydytojas krūtinės chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-63 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 154:2016 „Gydytojas krūtinės chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

19. Gydytojas nefrologas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 50:2014 „Gydytojas nefrologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-1048 „Dėl Lietuvos medicinos normų MN 50:2014 "Gydytojas nefrologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė" ir MN 90:2014 "Gydytojas vaikų nefrologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė" patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

20. Gydytojas neonatologas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 112:2008 „Gydytojas neonatologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1237 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 112:2008 „Gydytojas neonatologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

21. Gydytojas neurochirurgas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 79: 2000 „Gydytojas neurochirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 79: 2000 „Gydytojas neurochirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

22. Gydytojas neurologas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 115:2019 „Gydytojas neurologas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-279 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 115:2019 „Gydytojas neurologas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

23. Gydytojas oftalmologas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 63:2019 „Gydytojas oftalmologas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-935 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 63:2019 „Gydytojas oftalmologas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

24. Gydytojas onkologas chemoterapeutas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 121:2018 „Gydytojas onkologas chemoterapeutas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-712 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 121:2018 „Gydytojas onkologas chemoterapeutas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

25. Gydytojas onkologas radioterapeutas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 99:2017 „Gydytojas onkologas radioterapeutas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-1276 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 99:2017 „Gydytojas onkologas radioterapeutas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

26. Gydytojas ortopedas traumatologas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 147:2012 „Gydytojas ortopedas traumatologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-1080 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 147:2012 „Gydytojas ortopedas traumatologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

27. Gydytojas otorinolaringologas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 54:2019 „Gydytojas otorinolaringologas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-146 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 54:2019 „Gydytojas otorinolaringologas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

28. Gydytojas patologas (LTKS VII)

Kompetencijas nustato Lietuvos medicinos norma MN 67:2019 „Gydytojas patologas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-632 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 67:2019 „Gydytojas patologas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

29. Gydytojas psichiatras (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 53:2005 „Gydytojas psichiatras. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. V-601 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 53:2005 „Gydytojas psichiatras. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

30. Gydytojas pulmonologas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 51:2018 „Gydytojas pulmonologas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-948 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 51:2018 „Gydytojas pulmonologas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

31. Gydytojas radiologas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 84:2014 „Gydytojas radiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-854 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 84:2014 „Gydytojas radiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

32. Gydytojas reumatologas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 72:2019 „Gydytojas reumatologas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-748 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 72:2019 „Gydytojas reumatologas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

33. Gydytojas širdies chirurgas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 150:2012 „Gydytojas širdies chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-1067 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 150:2012 „Gydytojas širdies chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

34. Gydytojas urologas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 140:2019 „Gydytojas urologas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. V-876 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 140:2019 „Gydytojas urologas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

35. Gydytojas vaikų alergologas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 161:2017 „Gydytojas vaikų alergologas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-1019 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 161:2017 „Gydytojas vaikų alergologas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

36. Gydytojas vaikų chirurgas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 61:2018 „Gydytojas vaikų chirurgas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-400 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 61:2018 „Gydytojas vaikų chirurgas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

37. Gydytojas vaikų endokrinologas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 88:2019 „Gydytojas vaikų endokrinologas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-819 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 88:2019 „Gydytojas vaikų endokrinologas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

38. Gydytojas vaikų gastroenterologas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 155:2015 „Gydytojas vaikų gastroenterologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. V-1274 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 155:2015 „Gydytojas vaikų gastroenterologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

39. Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 114:2019 „Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-577 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 114:2019 „Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

40. Gydytojas vaikų kardiologas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 113:2018 „Gydytojas vaikų kardiologas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. V-860 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 113:2018 „Gydytojas vaikų kardiologas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

41. Gydytojas vaikų nefrologas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 90:2014 „Gydytojas vaikų nefrologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-1048 „Dėl Lietuvos medicinos normų MN 50:2014 "Gydytojas nefrologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė" ir MN 90:2014 "Gydytojas vaikų nefrologas.Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė" patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

42. Gydytojas vaikų neurologas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 153:2018 „Gydytojas vaikų neurologas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-325 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 153:2018 „Gydytojas vaikų neurologas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

43. Gydytojas vaikų onkohematologas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 111:2019 „Gydytojas vaikų onkohematologas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-411 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 111:2019 „Gydytojas vaikų hematologas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

44. Gydytojas vaikų pulmonologas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 62:2017 „Gydytojas vaikų pulmonologas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-1129 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 62:2017 „Gydytojas vaikų pulmonologas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

45. Gydytojas vaikų reumatologas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 66:2018 „Vaikų ligų gydytojas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. V-1033 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 66:2018 „Vaikų ligų gydytojas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

46. Gydytojas veido ir žandikaulių chirurgas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 29:2018 „Gydytojas veido ir žandikaulių chirurgas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 24 d.  įsakymu Nr. V-676 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 29:2018 „Gydytojas veido ir žandikaulių chirurgas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

47. Infekcinių ligų gydytojas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 117:2019 „Infekcinių ligų gydytojas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-778 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 117:2019 „Infekcinių ligų gydytojas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

48. Klinikinės toksikologijos gydytojas (LTKS VII)

Kompetencijas nustato Lietuvos medicinos norma MN 118:2015 „Klinikinės toksikologijos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-683 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 118:2015 „Klinikinės toksikologijos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

49. Laboratorinės medicinos gydytojas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 70:2018 „Laboratorinės medicinos gydytojas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-168 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 70:2018 „Laboratorinės medicinos gydytojas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

50. Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 146:2019 „Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apaugos ministro 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-1496 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 146:2019 „Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas“ patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. 136 „Dėl vaikų ir suaugusiųjų tretinio lygio plastinės ir rekonstrukcinės mikrochirurgijos bei oftalmologijos ir otorinolaringologijos mikrochirurgijos ir chirurgijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

51. Skubiosios medicinos gydytojas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 159:2016 „Skubiosios medicinos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-1031 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 159:2016 „Skubiosios medicinos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

52. Sporto medicinos gydytojas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 122:2015 „Sporto medicinos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. V-214 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 122:2015 „Sporto medicinos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

53. Teismo medicinos gydytojas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 141:2017 „Teismo medicinos gydytojas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-708 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 141:2017 „Teismo medicinos gydytojas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

54. Vaikų infekcinių ligų gydytojas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 164:2019 „Vaikų infekcinių ligų gydytojas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-939 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 164:2019 „Vaikų infekcinių ligų gydytojas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

55. Vaikų intensyviosios terapijos gydytojas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 151:2010 „Vaikų intensyviosios terapijos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. V-968 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 151:2010 „Vaikų intensyviosios terapijos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

56. Vaikų ligų gydytojas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 66:2018 „Vaikų ligų gydytojas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. V-1033 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 66:2018 „Vaikų ligų gydytojas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

57. Vidaus ligų gydytojas (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-340 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį medicinos studijų krypties išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį, medicinos gydytojo kvalifikaciją ir būti baigęs medicinos rezidentūrą ir (arba) medicinos praktikos specializaciją universitete, kurios trukmę nustato atitinkama Lietuvos medicinos norma.

Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos studijuojant medicinos studijų krypties universitetinėse vientisosiose studijose ir medicinos rezidentūros ir (arba) medicinos praktikos specializacijos metu.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Veikla licencijuojama. Reikalavimus kvalifikacijai įgyti nustato sveikatos apsaugos ministras.

Studijų programų, skirtų kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti, reikalavimus nustato Medicinos studijų krypties aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-797 „Dėl Medicinos studijų krypties aprašo patvirtinimo“.

Medicinos studijų krypties vientisųjų studijų programose turi būti įtvirtinti minimalūs gydytojų rengimo reikalavimai, nustatyti Europos Parlamento ir Europos Tarybos 2005 m. rugsėjo 7 d. direktyva 2005/36/EB „Dėl Profesinių kvalifikacijų pripažinimo“ ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 11 d. įsakyme Nr. ISAK-480/V-210 „Dėl Minimalių gydytojų, gydytojų odontologų, bendrosios praktikos slaugytojų, akušerių ir vaistininkų rengimo reikalavimų“.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. 

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

27. Kvalifikacijos pavadinimas: gydytojas vaikų odontologas, LTKS VII

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: odontologinė priežiūra (pagalba), apimanti vaikų burnos ir veido-žandikaulių sistemos ligų profilaktiką, diagnostiką, gydymą ir dantų protezavimą.

Tipinės darbo priemonės: odontologinė įranga, sterilizacijos įranga, rentgeno diagnostikos įranga, ultragarsinė įranga, šviesos polimerizavimo lempos, odontologiniai instrumentai, odontologinės medžiagos, infekcijų kontrolės priemonės, optiniai prietaisai.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: gydytojas vaikų odontologas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos medicinos norma MN 45:2009 „Gydytojas vaikų odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-269  „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 45:2009 „Gydytojas vaikų odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, higienos normų ir infekcijų kontrolės, radiacinės saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją vaikų odontologijos paslaugoms teikti.

Kompetencijas nustato Lietuvos medicinos norma MN 45:2009 „Gydytojas vaikų odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-269  „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 45:2009 „Gydytojas vaikų odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį odontologijos studijų krypties išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį.

Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos studijuojant odontologijos studijų krypties vientisosiose studijose ir baigus vaikų odontologijos rezidentūrą.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Veikla licencijuojama. Reikalavimus kvalifikacijai įgyti nustato sveikatos apsaugos ministras. Studijų programų, skirtų kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti, reikalavimus nustato Odontologijos studijų krypties aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-799 „Dėl Odontologijos studijų krypties aprašo patvirtinimo“.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. 

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

28. Kvalifikacijos pavadinimas: išplėstinės praktikos slaugytojas, LTKS VII

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: asmens sveikatos priežiūra, apimanti išplėstinės praktikos slaugos paslaugų teikimą.

Tipinės darbo priemonės: medicininiai įrankiai, preparatai, prietaisai, medžiagos, priemonės.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: išplėstinės praktikos slaugytojas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos medicinos norma MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-591 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ ir Lietuvos medicinos norma MN 160:2017 „Išplėstinės praktikos slaugytojas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V-852 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 160:2017 „Išplėstinės praktikos slaugytojas“ patvirtinimo“, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją, suteikiančią teisę teikti slaugos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir išplėstinės praktikos slaugytojas arba  verstis praktika savarankiškai.

Kompetencijas nustato  Lietuvos medicinos norma MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-591 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, Lietuvos medicinos norma MN 160:2017 „Išplėstinės praktikos slaugytojas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V-852 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 160:2017 „Išplėstinės praktikos slaugytojas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

Išplėstinės praktikos slaugytojo specializacijos

1. Anestezijos ir intensyviosios terapijos slauga (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 60:2019 „Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V-644 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 60:2019 „Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

2. Pirminės sveikatos priežiūra (LTKS VII)

Kompetencijas  nustato Lietuvos medicinos norma MN 57:2011 „Bendruomenės slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-650 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 57:2011 „Bendruomenės slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

3. Skubioji medicinos pagalba (LTKS VII)

Kompetencijas nustato Lietuvos medicinos norma MN 142:2007 „Skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. V-710 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 142:2007 „Skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį slaugos ir akušerijos studijų krypties išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį.

Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos studijuojant slaugos ir akušerijos studijų krypties antrosios pakopos studijose.

Specializacijos kompetencijos įgyjamos studijuojant pasirinktos specializuotos slaugos srities neformaliojo švietimo programoje.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Veikla licencijuojama ir priskiriama reglamentuojamai profesijai. Reikalavimus kvalifikacijai įgyti nustato sveikatos apsaugos ministras. Studijų programų, skirtų kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti, reikalavimus nustato Slaugos studijų krypties aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos  23 d. įsakymu Nr. V-803 „Dėl Slaugos studijų krypties aprašo patvirtinimo“.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka.

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

29. Kvalifikacijos pavadinimas: kineziterapeutas, LTKS VII

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: asmens sveikatos priežiūra, apimanti kineziterapijos paslaugų teikimą.

Tipinės darbo priemonės: vertikalizavimo stovai, inversiniai stalai ir kt.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: kineziterapeutas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos medicinos norma MN 124:2016 „Kineziterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-184 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 124:2016 „Kineziterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti kineziterapijos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir kineziterapeutas arba savarankiškai vykdyti individualią veiklą.

Kompetencijas nustato Lietuvos medicinos norma MN 124:2016 „Kineziterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-184 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 124:2016 „Kineziterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį reabilitacijos studijų krypties išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį.

Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos studijuojant reabilitacijos studijų krypties antrosios pakopos studijose.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Veikla licencijuojama ir priskiriama reglamentuojamai profesijai. Reikalavimus kvalifikacijai įgyti nustato sveikatos apsaugos ministras. Studijų programų, skirtų kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti, reikalavimus nustato Reabilitacijos studijų krypties aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-798 „Dėl Reabilitacijos studijų krypties aprašo patvirtinimo“.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka.

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

30. Kvalifikacijos pavadinimas: medicinos biologas, LTKS VII

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: diagnostinių ir mokslo taikomųjų laboratorinių tyrimų atlikimas.

Tipinės darbo priemonės: reagentai, laboratorinė įranga ir priemonės, informacinės technologijos.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: medicinos biologas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos medicinos norma MN 68:2018 „Medicinos biologas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-169 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 68:2018 „Medicinos biologas“ patvirtinimo“, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti laboratorinės diagnostikos ir kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių teikimo reikalavimuose numatyta, kad šias paslaugas turi teisę teikti ir medicinos biologas.

Kompetencijas nustato Lietuvos medicinos norma MN 68:2018 „Medicinos biologas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-169 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 68:2018 „Medicinos biologas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį medicinos studijų krypties arba kitą  Lietuvos medicinos normoje MN 68:2018 „Medicinos biologas“ nurodytą išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį.

Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos studijuojant vientisosiose medicinos biologijos studijose arba kitose Lietuvos medicinos normoje MN 68:2018 „Medicinos biologas“ nurodytose studijose ir mokymo programose.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Veikla nuo 2020 m. sausio 1 d. licencijuojama. Reikalavimus kvalifikacijai įgyti nustato sveikatos apsaugos ministras.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. 

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

31. Kvalifikacijos pavadinimas: medicinos gydytojas, LTKS VII

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: asmens sveikatos priežiūra, apimanti asmens sveikatos būklės tikrinimą, ligų profilaktiką, diagnozavimą ir gydymą.

Tipinės darbo priemonės: medicininė įranga, skirta asmens sveikatos būklei tikrinti, diagnozuoti ir gydyti ligas.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: medicinos gydytojas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos medicinos norma MN 7:1995 „Medicinos gydytojas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1995 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 7:1995 „Medicinos gydytojas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir medicinos gydytojas.

Kompetencijas nustato Lietuvos medicinos norma MN 7:1995 „Medicinos gydytojas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1995 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 7:1995 „Medicinos gydytojas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį medicinos studijų krypties išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį.

Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos studijuojant medicinos studijų krypties universitetinėse vientisosiose studijose.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Veikla licencijuojama ir priskiriama reglamentuojamai profesijai. Reikalavimus kvalifikacijai įgyti nustato sveikatos apsaugos ministras.

Studijų programų, skirtų kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti, reikalavimus nustato Medicinos studijų krypties aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-797 „Dėl Medicinos studijų krypties aprašo patvirtinimo“. Medicinos studijų krypties vientisųjų studijų programose turi būti įtvirtinti minimalūs gydytojų rengimo reikalavimai, nustatyti Europos Parlamento ir Europos Tarybos 2005 m. rugsėjo 7 d. direktyva 2005/36/EB „Dėl Profesinių kvalifikacijų pripažinimo“ ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 11 d. įsakyme Nr. ISAK-480/V-210 „Dėl Minimalių gydytojų, gydytojų odontologų, bendrosios praktikos slaugytojų, akušerių ir vaistininkų rengimo reikalavimų“.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. 

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

32. Kvalifikacijos pavadinimas: šeimos gydytojas, LTKS VII

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: pirminė ir tęstinė asmens, šeimos ir bendruomenės sveikatos priežiūra, kai pacientai priimami gydytojo kabinete ar jų namuose.

Tipinės darbo priemonės: medicininė įranga, skirta asmens sveikatos būklei tikrinti, diagnozuoti ir gydyti ligas.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: šeimos gydytojas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos medicinos norma MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“ patvirtinimo“, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti šeimos medicinos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir šeimos gydytojas.

Kompetencijas nustato Lietuvos medicinos norma MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“ patvirtinimo“. Kompetencijos į kvalifikacijos vienetus nėra grupuojamos.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį medicinos studijų krypties išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį, medicinos gydytojo kvalifikaciją ir būti baigęs šeimos medicinos rezidentūrą.

Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos studijuojant medicinos studijų krypties universitetinėse vientisosiose studijose ir šeimos medicinos rezidentūros metu.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Veikla licencijuojama. Reikalavimus kvalifikacijai įgyti nustato sveikatos apsaugos ministras.

Studijų programų, skirtų kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti, reikalavimus nustato Medicinos studijų krypties aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-797 „Dėl Medicinos studijų krypties aprašo patvirtinimo“. Medicinos studijų krypties vientisųjų studijų programose turi būti įtvirtinti minimalūs gydytojų rengimo reikalavimai, nustatyti Europos Parlamento ir Europos Tarybos 2005 m. rugsėjo 7 d. direktyva 2005/36/EB „Dėl Profesinių kvalifikacijų pripažinimo“ ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 11 d. įsakyme Nr. ISAK-480/V-210 „Dėl Minimalių gydytojų, gydytojų odontologų, bendrosios praktikos slaugytojų, akušerių ir vaistininkų rengimo reikalavimų“.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka.

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

33. Kvalifikacijos pavadinimas: visuomenės sveikatos specialistas, LTKS VII

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: sveikatos ir jai įtaką darančių veiksnių vertinimas, stebėsenos vykdymas ir gyventojų sveikatos pokyčių vertinimas, sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos priemonių ir sveikatos programų bendruomenėse, pažeidžiamose populiacijos grupėse diegimas, informacijos skleidimas, suvokimo apie sveikos gyvensenos vertybes ugdymas, sveikatą palaikančios ir stiprinančios elgsenos visuomenėje propagavimas, ligų ir sveikatą žalojančių veiksnių kontrolės atlikimas ir dalyvavimas formuojant sveikatos politiką, sveikos aplinkos kūrimo skatinimas, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimas, sveikatos netolygumų mažinimas, vadovavimas sveikatos priežiūros įstaigoms.

Tipinės darbo priemonės: informacinės komunikacinės technologijos, laboratorinė įranga ir priemonės.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje arba lauke, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: visuomenės sveikatos specialistas savo veikloje vadovaujasi įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti  epidemiologijos, aplinkos ir sveikatos, profesinės sveikatos ir kitose įmonėse.

Kompetencijas nustato Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. V-1034 „Dėl Visuomenės sveikatos studijų krypties aprašo patvirtinimo“.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį visuomenės sveikatos studijų krypties išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį.

Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos studijuojant visuomenės sveikatos studijų krypties antrosios pakopos studijose.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Studijų programų, skirtų kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti, reikalavimus nustato Visuomenės sveikatos studijų krypties aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. V-1034 „Dėl Visuomenės sveikatos studijų krypties aprašo patvirtinimo“.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. 

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

III SKYRIUS

GROŽIO PASLAUGŲ POSEKTORIAUS KVALIFIKACIJŲ APRAŠAI

 

34. Kvalifikacijos pavadinimas: kirpėjas, LTKS III

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: plaukų kirpimas ir dažymas.

Tipinės darbo priemonės: šukos, žirklės, džiovintuvas, šampūnai, kondicionieriai, serumai, segtukai, tinkliukai, kempinės, dažai, vaškas, želė, suktukai, žnyplės ir kt.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: kirpėjas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-633 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės teikti kirpėjo paslaugas individualiai arba grožio paslaugas teikiančiose įmonėse.

Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)

Kompetencijos

Kompetencijų ribos

1. Moterų plaukų kirpimas ir dažymas (LTKS III)

1.1. Trinkti moterų plaukus.

Moterų plaukų, galvos odos pažeidimų pastebėjimas. Technologiniai, darbo saugos ir higienos reikalavimai kirpėjo darbo vietos įrengimui ir priežiūrai. Plaukų trinkimo procedūroms naudojamos medžiagos, jų poveikis plaukams ir žmogaus organizmui. Moterų plaukų trinkimo procedūros.

1.2. Atlikti moterų plaukų bazinius kirpimus.

Plaukų kirpimui, sušukavimui naudojami įrankiai. Jų priežiūra ir laikymo būdai. Kirpimo įrankių dezinfekavimo reikalavimai. Moterų plaukų kirpimo operacijos, kirpimo formos. Plaukų sušukavimo po kirpimo technikos ir priemonės. Moterų plaukų kirpimas įvairiomis technikomis pagal bazines formas, sušukavimas po kirpimo.

1.3. Šviesinti plaukus.

Plaukų būklės tinkamumo plaukams šviesinti įvertinimas. Priemonės plaukų šviesinimui, jų parinkimas. Plaukų dažų mišinių plaukams šviesinti paruošimas. Plaukų šviesinimas ilgalaikiais plaukų dažais.

1.4. Dažyti plaukus.

Priemonės plaukų dažymui, jų parinkimas. Plaukų dažų mišinių paruošimas. Plaukų dažymas ilgalaikiais ir tonuojamaisiais plaukų dažais.

2. Vyrų ir vaikų plaukų kirpimas (LTKS III)

2.1. Trinkti vyrų ir vaikų plaukus.

Vyrų ir vaikų plaukų, galvos odos pažeidimų pastebėjimas. Technologiniai, darbo saugos ir higienos reikalavimai kirpėjo darbo vietos įrengimui ir priežiūrai. Vyrų ir vaikų plaukų trinkimo procedūroms naudojamos medžiagos, jų poveikis plaukams ir žmogaus organizmui. Vyrų ir vaikų plaukų trinkimo procedūros.

2.2. Atlikti vyrų ir vaikų plaukų bazinius kirpimus.

Vyrų ir vaikų plaukų kirpimui, sušukavimui naudojami įrankiai. Jų priežiūra ir laikymo būdai. Kirpimo įrankių dezinfekavimo reikalavimai. Vyrų ir vaikų plaukų kirpimų operacijos, pagrindinės kirpimo formos. Vyrų ir vaikų plaukų standinimo ir fiksavimo kosmetinės priemonės. Vyrų ir vaikų plaukų kirpimas įvairiomis technikomis pagal bazines formas, sušukavimas po kirpimo.

Specializacijos kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)

Kompetencijos

Kompetencijų ribos

1. Šukuosenų formavimas (LTKS III)

1.1. Suplanuoti šukuoseną.

Šukuosenų tipai. Šukuosenos planavimas pagal veido formą, plaukų ilgį, kliento pageidavimą. Šukuosenos elementai, jų parinkimas.

1.2. Suformuoti šukuoseną.

Priemonės, įrankiai ir medžiagos šukuosenos formavimui. Šukuosenos formavimas pagal numatytą planą.

2. Šukuosenų dekoro gaminimas (LTKS III)

2.1. Gaminti šukuosenų dekoravimo priemones iš įvairių medžiagų.

Šukuosenų dekoro spalvų, medžiagų mados tendencijos. Šukuosenų dekoravimo priemonių gamybos technologiniai, darbo saugos ir higienos reikalavimai. Šukuosenos dekoravimo priemonių kūrimas.

2.2. Gaminti pastižo dirbinius šukuosenos dekoravimui.

Šukuosenų dekoravimo priemonių iš natūralių plaukų ir sintetinio pluošto ypatumai. Pastižo dirbinių šukuosenos dekoravimui gaminimas taikant įvairias gamybos technologijas.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam pagrindinį išsilavinimą ir baigusiam profesinio mokymo programą.

Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas.

Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: pradinis išsilavinimas ir mokymasis pagrindinio ugdymo programoje arba pagrindinis išsilavinimas.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Netaikomi.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

35. Kvalifikacijos pavadinimas: vizažistas, LTKS III

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: makiažo ir grimo atlikimas.

Tipinės darbo priemonės: kosmetologinis krėslas, staliukas, veidrodis, įrankių sanitizatorius, dekoratyvinė kosmetika, kremai, šepetėliai, pridėtiniai plaukai ir kt.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: vizažistas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-633 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės teikti vizažisto paslaugas individualiai arba grožio paslaugas teikiančiose įmonėse.

Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)

Kompetencijos

Kompetencijų ribos

1. Makiažo atlikimas (LTKS III)

1.1. Parinkti dekoratyvinės kosmetikos priemones makiažui atlikti.

Veido odos sandara, tipai, funkcijos, pakitimai įvairiais amžiaus tarpsniais. Kosmetikos priemonių, naudojamų makiažui, sudėtis, indikacijos ir kontraindikacijos. Veido odos tipo nustatymas, tam tikriems susirgimams būdingų odos problemų, darinių atpažinimas. Dekoratyvinių kosmetikos priemonių, makiažo atlikimo technikos ir technologijos parinkimas pagal nustatytą veido odos tipą ir problemas.

1.2. Atlikti makiažą.

Darbo vietos makiažui atlikti paruošimas pagal grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimus. Makiažai: dieninis, vakarinis, proginis, dalykinis, podiumo. Jų atlikimas skirtingomis technikomis. Antakių koregavimas. Antakių ir blakstienų dažymas. Makiažo valymas.

2. Grimo atlikimas (LTKS III)

2.1. Parinkti priemones grimui atlikti.

Teatro ir kino grimui atlikti naudojamų medžiagų ir įrankių paskirtis, naudojimas ir priežiūra. Grimo medžiagų sudėtis, poveikis, indikacijos ir kontraindikacijos. Kosmetikos priemonių grimui atlikti parinkimas pagal odos tipą ir būklę. Kosmetikos priemonių specialiems efektams kurti parinkimas.

2.2. Taikyti skirtingas grimo technikas.

Darbo vietos grimui atlikti paruošimas pagal grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimus. Kino, teatrinio, sceninio grimo atlikimas skirtingomis technikomis. Plaukų tvarkymas personažams. Grimo valymas.

Specializacijos kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)

Kompetencijos

Kompetencijų ribos

1. Blakstienų priauginimas (LTKS III)

1.1. Parinkti priemones blakstienoms priauginti.

Blakstienų priauginimo priemonių sudėtis, naudojimas ir parinkimas. Blakstienų priauginimo technologijos. Priemonių blakstienų priauginimui parinkimas pagal planuojamą technologiją.

1.2. Priauginti blakstienas.

Darbo vietos ir priemonių blakstienoms priauginti paruošimas pagal grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimus. Blakstienų priauginimas klasikine, 2D–6D blakstienų priauginimo technologijomis. Blakstienų cheminis rietimas ir dažymas. Priaugintų blakstienų priežiūra.

2. Kūno tapyba (LTKS III)

2.1. Parinkti priemones kūno tapybai.

Kūno tapybos priemonių sudėtis, indikacijos ir kontraindikacijos. Kūno tapybos technikos ir technologija. Kūno tapybos priemonių parinkimas pagal kūno tapybos technikas.

2.2. Atlikti kūno tapybą.

Darbo vietos ir priemonių kūno tapybai paruošimas pagal grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimus. Kūno tapymas įvairiomis kūno tapybos technikomis.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam pagrindinį išsilavinimą ir baigusiam profesinio mokymo programą.

Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas.

Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: pradinis išsilavinimas ir mokymasis pagrindinio ugdymo programoje arba pagrindinis išsilavinimas.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Netaikomi.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

36. Kvalifikacijos pavadinimas: kirpėjas, LTKS IV

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: plaukų kirpimas ir dažymas, trumpalaikis sušukavimas, šukuosenų modeliavimas.

Tipinės darbo priemonės: šukos, žirklės, kirpimo mašinėlės, plaukų kirpimo peiliukas, skustuvas, dažai, dažų paletės, plaukų priauginimo žnyplės, ultragarso aparatai, kapsulės, sruogos, juostelės, keratino lipdukai, tresai ir kt.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: kirpėjas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-633 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės teikti kirpėjo paslaugas individualiai arba grožio paslaugas teikiančiose įmonėse.

Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)

Kompetencijos

Kompetencijų ribos

1. Plaukų kirpimas (LTKS IV)

1.1. Atlikti plaukų priežiūros procedūras.

Plaukų ir galvos odos būklės nustatymo būdų išmanymas. Plaukų priežiūros procedūroms naudojamos kosmetinės medžiagos, jų poveikis plaukams ir žmogaus organizmui. Plaukų trinkimas. Fizinio poveikio galvos odai būdai. Kliento konsultavimas, kaip prižiūrėti plaukus po plaukų kirpimo ir trumpalaikio sušukavimo.

1.2. Atlikti trumpalaikį plaukų sušukavimą.

Plaukų sušukavimui naudojami įrankiai, jų priežiūros ir laikymo būdai. Trumpalaikio plaukų sušukavimo priemonės ir technikos pagal kliento galvos proporcijas, plaukų būklę, šukuosenos paskirtį. Trumpalaikis plaukų sušukavimas įvairiomis technikomis ir įrankiais.

1.3. Atlikti bazinius kirpimus.

Moterų ir vyrų plaukų kirpimų klasifikavimas. Plaukų, barzdų ir ūsų kirpimo, skutimo įrankiai, jų priežiūra ir laikymo būdai. Bazinių plaukų kirpimų operacijos, kirpimo formos, struktūra, tekstūra, linija, projektavimas ir atšukavimas. Kirpimo įrankių priežiūra pagal higienos normų reikalavimus. Plaukų kirpimas įvairiomis technikomis. Barzdų, ūsų kirpimas ir skutimas.

2. Plaukų dažymas (LTKS IV)

2.1. Šviesinti plaukus.

Plaukų būklės, struktūros nustatymas, etninių plaukų skirtumų išmanymas. Priemonės plaukų šviesinimui ir jų parinkimas. Plaukų dažų receptūrų plaukų šviesinimui sudarymas. Plaukų šviesinimo technologijos, jų taikymas.

2.2. Dažyti plaukus ilgalaikiais plaukų dažais.

 

Plaukų dažymo ilgalaikiais plaukų dažais dažymo technologija. Plaukų dažų receptūrų sudarymas ir mišinių paruošimas. Plaukų dažymas ilgalaikiais plaukų dažais, naudojant įvairias plaukų dažymo technikas.

3. Šukuosenų modeliavimas (LTKS IV)

3.1. Atlikti trumpalaikį plaukų garbanojimą ir tiesinimą.

Plaukų garbanojimui, tiesinimui, džiovinimui naudojamų įrankių paskirtis ir eksploatavimas. Priemonių trumpalaikiam plaukų garbanojimui ir tiesinimui parinkimas. Trumpalaikis plaukų garbanojimas. Trumpalaikis plaukų tiesinimas.

3.2. Atlikti ilgalaikį plaukų garbanojimą ir tiesinimą.

Ilgalaikio plaukų garbanojimo ir tiesinimo procesas. Priemonių ilgalaikiam plaukų garbanojimui ir tiesinimui parinkimas. Ilgalaikis plaukų garbanojimas. Ilgalaikis plaukų tiesinimas. Karštasis plaukų garbanojimas. Kliento konsultavimas, kaip prižiūrėti plaukus po ilgalaikio garbanojimo ir (arba) tiesinimo.

3.3. Formuoti įvairias šukuosenas.

Šukuosenų stiliai. Šukuosenų komponavimo principai. Kompozicinio centro esmė. Šukuosenų klasifikavimas. Šukuosenos planavimas ir parinkimas remiantis plaukų ir veido analize bei kliento pageidavimu. Šukuosenos formavimas pagal planą.

3.4. Dekoruoti šukuosenas.

Šukuosenų dekoro, stiliaus, spalvų tendencijos. Plaukų dekoravimo priemonių, atsižvelgiant į šukuosenos paskirtį ir plaukų ilgį, kūrimas. Šukuosenų dekoravimas įvairiomis dekoravimo priemonėmis.

Specializacijos kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)

Kompetencijos

Kompetencijų ribos

1. Plaukų priauginimas (LTKS IV)

1.1. Ilginti ir tankinti plaukus, naudojant pridėtinius plaukus.

Plaukų ilginimo ir tankinimo technikos, medžiagos, priemonės ir įranga. Plaukų ilginimas ir tankinimas taikant įvairias technikas. Pridėtinių plaukų nuėmimas.

1.2. Prižiūrėti priaugintus plaukus.

Priaugintų plaukų priežiūros procedūros. Kliento konsultavimas, kaip prižiūrėti priaugintus plaukus.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą ir baigusiam profesinio mokymo programą.

Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas.

Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: pagrindinis išsilavinimas ir mokymasis vidurinio ugdymo programoje arba vidurinis išsilavinimas.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Netaikomi.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

37. Kvalifikacijos pavadinimas: kosmetikas, LTKS IV

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: neinvazinių veido ir kūno odos priežiūros paslaugų teikimas.

Tipinės darbo priemonės: kosmetologinė įranga, įrankiai ir aparatūra, skirta odos vientisumo nepažeidžiančioms procedūroms atlikti, kosmetikos, aseptikos ir antiseptikos, dezinfekcijos ir sterilizacijos priemonės.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: kosmetikas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-633 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kosmetikas turi gebėti: įvertinti žmogaus odos ir jos priedų būklę; atskirti įvairių tipų odą (sausą, riebią, mišrią ir kt.); sudaryti individualų veido ir kūno priežiūros paslaugų teikimo, procedūrų atlikimo veiksmų planą, atsižvelgiant į paslaugų vartotojo amžiaus ypatumus, odos problemas; atskirti tam tikriems susirgimams būdingas odos problemas, darinius; atpažinti gyvybei pavojingas būkles ir tinkamai reaguoti; parinkti ir naudoti kosmetikos priemones; parinkti ir atlikti mechaninio ir fizinio poveikio veido ir kūno odos priežiūros procedūras; parinkti ir atlikti aparatines neinvazines veido ir kūno odos priežiūros procedūras; atlikti mechaninį – higieninį veido valymą (veido garinimą, paruošimą mechaniniam valymui, odos šveitimą, inkštirų, komedonų šalinimą, odos drėkinimą, maitinimą); atlikti paviršinį cheminį veido odos šveitimą naudojant priemones, gaminius ar medžiagas, kurių pH didesnis arba lygus 3; dėti kosmetines kaukes, tepti kremus, losjonus ir kitus kosmetikos gaminius ant odos; įvertinti ir paaiškinti grožio paslaugos (procedūros) poveikį, tolesnę priežiūrą po grožio paslaugos (procedūros); atlikti makiažą; atlikti plaukų šalinimą (depiliaciją) naudojant kosmetikos priemones; atlikti nagų priežiūros procedūras (sveikų nagų manikiūrą, pedikiūrą, dirbtinių nagų priauginimą); atlikti antakių, blakstienų priežiūros procedūras; kūno tapybos procedūras. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės teikti kosmetiko paslaugas individualiai arba grožio paslaugas teikiančiose įmonėse.

Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)

Kompetencijos

Kompetencijų ribos

1. Veido odos priežiūra (LTKS IV)

1.1. Įvertinti veido odos būklę ir parinkti veido odos priežiūros procedūras.

Veido odos sandara, tipai, funkcijos, pakitimai įvairiais amžiaus tarpsniais. Tam tikriems susirgimams būdingos odos problemos, dariniai, jų atpažinimas. Paaiškinimas apie riziką, susijusią su grožio paslaugų teikimu, galimas komplikacijas, atvejus, kai grožio paslauga (procedūra) negali būti teikiama paslaugos vartotojui, galimas organizmo reakcijas. Veido odos tipo ir veido odos problemų nustatymas. Kosmetikos priemonių sudėtis, poveikis, derinimo ypatumai, indikacijos ir kontraindikacijos. Neinvazinių,  odos vientisumo nepažeidžiančių, veido ir kūno odos priežiūros procedūrų technologijų išmanymas. Veido odos priežiūros paslaugų teikimo ir individualaus veido odos priežiūros plano sudarymas. Kliento kortelės pildymas.

1.2. Atlikti neaparatines neinvazines veido odos priežiūros procedūras.

Darbo vietos neaparatinėms neinvazinėms veido odos priežiūros procedūroms atlikti paruošimas pagal grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimus. Veido odos nuvalymas. Veido odos vientisumo nepažeidžiančių šveitimo, mechaninio higieninio odos valymo, paviršinio cheminio šveitimo procedūrų atlikimas, naudojant priemones, kurių pH didesnis arba lygus 3. Kaukių, kremų ir kitų kosmetikos gaminių dėjimas (tepimas) ant veido odos. Grožio paslaugos vartotojo konsultavimas dėl veido odos priežiūros po atliktos procedūros.

2. Kūno odos priežiūra (LTKS IV)

2.1. Įvertinti kūno odos būklę ir parinkti kūno odos priežiūros procedūras.

Žmogaus kūno dalių ir sistemų anatomija, fiziologija, patologija. Kūno odos sandara, funkcijos, pakitimai įvairiais amžiaus tarpsniais. Tam tikriems susirgimams būdingos kūno odos problemos, dariniai, jų atpažinimas. Kosmetikos priemonių sudėtis, poveikis, derinimo ypatumai, indikacijos ir kontraindikacijos. Kūno odos priežiūros procedūrų technologijų, jų indikacijų ir kontraindikacijų išmanymas. Kūno odos priežiūros paslaugų teikimo ir individualaus kūno odos priežiūros plano sudarymas.

2.2. Atlikti neaparatines neinvazines kūno odos priežiūros procedūras.

Darbo vietos neaparatinėms neinvazinėms kūno odos priežiūros procedūroms atlikti paruošimas pagal grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimus. Neaparatinių kūno odos priežiūros procedūrų tipai, jų atlikimas. Grožio paslaugos vartotojo konsultavimas dėl kūno odos priežiūros po atliktos procedūros.

3. Aparatinių neinvazinių veido ir kūno odos priežiūros procedūrų atlikimas (LTKS IV)

3.1. Įvertinti veido ir kūno odos būklę prieš atliekant aparatines neinvazines procedūras ir parinkti aparatines neinvazines procedūras.

Veido ir kūno odos sandara, tipai, funkcijos, pakitimai įvairiais amžiaus tarpsniais. Veido ir kūno kosmetikos priemonių, naudojamų aparatinėms procedūroms, sudėtis, poveikis, derinimo ypatumai, indikacijos ir kontraindikacijos. Aparatinių neinvazinių veido ir kūno odos priežiūros procedūrų atlikimo technologijų ir poveikio, jų indikacijų ir kontraindikacijų išmanymas. Individualaus aparatinių neinvazinių veido ir kūno odos priežiūros procedūrų atlikimo plano sudarymas.

3.2. Atlikti aparatines neinvazines veido ir kūno odos priežiūros procedūras.

Darbo vietos aparatinėms neinvazinėms kūno odos priežiūros procedūroms atlikti paruošimas pagal grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimus. Aparatinių neinvazinių veido ir kūno odos priežiūros procedūrų atlikimas. Grožio paslaugos vartotojo konsultavimas dėl odos priežiūros po atliktos procedūros.

4. Makiažo atlikimas (LTKS IV)

4.1. Įvertinti veido odos būklę ir parinkti priemones makiažui atlikti.

Veido odos sandara, tipai, funkcijos ir problemos, pakitimai įvairiais amžiaus tarpsniais. Tam tikriems susirgimams būdingos odos problemos, dariniai ir jų atpažinimas. Žmogaus veido anatomija. Makiažui naudojamų kosmetikos priemonių sudėtis, derinimo ypatumai, indikacijos ir kontraindikacijos. Dekoratyvinės kosmetikos priemonių, makiažo atlikimo technikos ir technologijos parinkimas pagal nustatytą veido odos tipą ir problemas.

4.2. Atlikti makiažą.

Darbo vietos makiažui atlikti paruošimas pagal grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimus. Skirtingų rūšių makiažo atlikimas pagal paslaugos vartotojo poreikius. Antakių formavimas. Antakių ir blakstienų dažymas. Makiažo valymas.

5. Rankų ir kojų priežiūra (LTKS IV)

5.1. Įvertinti rankų ir kojų odos ir nagų būklę ir parinkti procedūras rankų ir kojų priežiūrai.

Rankų ir kojų odos ir nagų sandara, funkcijos ir pakitimai įvairiais amžiaus tarpsniais. Rankų ir kojų odos ir nagų ligos ir pakitimai. Rankų ir kojų odos ir nagų kosmetikos priemonių sudėtis, poveikis, indikacijos ir kontraindikacijos. Rankų ir kojų odos ir nagų priežiūros procedūrų technologijos.

5.2. Atlikti neinvazines rankų ir kojų sveikos odos priežiūros procedūras.

Darbo vietos neinvazinėms rankų ir kojų odos priežiūros procedūroms atlikti paruošimas pagal grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimus. Rankų ir kojų sveikos odos priežiūros procedūros. Grožio paslaugos vartotojo konsultavimas dėl rankų ir kojų odos priežiūros po atliktos procedūros.

5.3. Atlikti sveikų nagų manikiūrą.

Manikiūrų rūšys ir atlikimo technikos. Darbo vietos ir priemonių manikiūrui atlikti paruošimas pagal grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimus. Sveikų nagų manikiūro atlikimas įvairiomis technikomis. Nagų lakavimas.

5.4. Atlikti sveikų nagų pedikiūrą.

Pedikiūro rūšys ir atlikimo technikos. Darbo vietos ir priemonių pedikiūrui atlikti paruošimas pagal grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimus. Sveikų nagų pedikiūro atlikimas įvairiomis technikomis. Nagų lakavimas.

6. Depiliacija (LTKS IV)

6.1. Įvertinti veido ir kūno odos būklę prieš atliekant depiliaciją ir parinkti kosmetikos priemones ir plaukų šalinimo procedūrą.

Veido ir kūno odos sandara, tipai ir pakitimai įvairiais amžiaus tarpsniais. Plauko struktūra ir funkcijos. Kosmetikos priemonių, skirtų nepageidaujamiems plaukams šalinti, sudėtis, poveikis, indikacijos ir kontraindikacijos. Nepageidaujamų plaukų šalinimo procedūrų technologijos.

6.2. Atlikti nepageidaujamų plaukų šalinimą įvairiose kūno vietose.

Darbo vietos ir priemonių nepageidaujamiems plaukams šalinti paruošimas pagal grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimus. Įvairių kūno vietų depiliacijos procedūrų atlikimas. Paslaugos vartotojo konsultavimas dėl veido ir kūno odos priežiūros po atliktos procedūros.

Specializacijos kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)

Kompetencijos

Kompetencijų ribos

1. Nagų dailė (LTKS IV)

1.1. Įvertinti nagų būklę ir parinkti priemones nagų dailei.

Nagų anatomija ir fiziologija. Nagų ligos ir pakitimai, jų atpažinimas. Priemonių nagų dailei parinkimas pagal nagų būklę ir kliento poreikius. Nagų dailės technologija.

1.2. Atlikti nagų dailę.

Darbo vietos ir priemonių nagų dailei paruošimas pagal grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimus. Nagų dailės atlikimas taikant įvairias technikas. Grožio paslaugos vartotojo konsultavimas dėl nagų priežiūros po atliktos procedūros.

2. Dirbtinių nagų priauginimas (LTKS IV)

2.1. Įvertinti nagų būklę ir parinkti priemones, technologijas dirbtiniams nagams priauginti.

Nagų anatomija, fiziologija, patologija. Dirbtinių nagų priauginimo priemonių sudėtis, poveikis, naudojimo principai. Dirbtinių nagų priauginimo technologijos.

2.2. Priauginti dirbtinius nagus.

Darbo vietos dirbtiniams nagams priauginti paruošimas pagal grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimus. Nagų paruošimas prieš priauginant dirbtinius. Dirbtinių nagų priauginimas ir koregavimas taikant įvairias nagų priauginimo technikas. Grožio paslaugos vartotojo konsultavimas dėl nagų priežiūros po atliktos procedūros.

3. Blakstienų priauginimas (LTKS III)

3.1. Parinkti priemones blakstienoms priauginti.

Blakstienų priauginimo priemonių sudėtis, naudojimas ir parinkimas. Blakstienų priauginimo technologijos. Priemonių blakstienų priauginimui parinkimas pagal planuojamą technologiją.

3.2. Priauginti blakstienas.

Darbo vietos ir priemonių blakstienoms priauginti paruošimas pagal grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimus. Blakstienų priauginimas klasikine, 2D–6D blakstienų priauginimo technologijomis. Blakstienų cheminis rietimas ir dažymas. Priaugintų blakstienų priežiūra.

4. Kūno tapyba (LTKS III)

4.1. Parinkti priemones kūno tapybai.

Kūno tapybos priemonių sudėtis, indikacijos ir kontraindikacijos. Kūno tapybos technikos ir technologija. Kūno tapybos priemonių parinkimas pagal kūno tapybos technikas.

4.2. Atlikti kūno tapybą.

Darbo vietos ir priemonių kūno tapybai paruošimas pagal grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimus. Kūno tapymas įvairiomis kūno tapybos technikomis.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą ir baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą.

Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: pagrindinis išsilavinimas ir mokymasis vidurinio ugdymo programoje arba vidurinis išsilavinimas.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

 

Kosmetiko kvalifikaciją patvirtina profesinio mokymo diplomas, išduotas Lietuvos Respublikos formalųjį švietimą vykdančio švietimo teikėjo, patvirtinantis, kad suteikta kosmetiko kvalifikacija. Kosmetiko kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą ir baigusiam nustatytos apimties mokymosi kreditais grožio paslaugų srities formaliojo profesinio mokymo programą (110 mokymosi kreditų programą, skirtą pirminiam profesiniam mokymui, 90 mokymosi kreditų programą, skirtą tęstiniam profesiniam mokymui).

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

37ˡ. Kvalifikacijos pavadinimas: masažuotojas, LTKS IV

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: masažo paslaugos teikimas.

Tipinės darbo priemonės: masažui atlikti skirtas stalas ar kušetė, masažui skirta kliento kėdė ar kušetė, masažuotojui skirta kėdė ar balnelis, dezinfekcinės priemonės, voleliai, masažuokliai, masažo aparatai, aliejai ir kt.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus darbas.

Papildoma informacija: masažuotojas savo veikloje vadovaujasi specialiaisiais masažuotojo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės teikti masažo paslaugas individualiai arba masažo paslaugas teikiančiose įmonėse.

Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)

Kompetencijos

Kompetencijų ribos

1. Kliento fizinės ir emocinės būklės vertinimas (LTKS IV)

1.1. Vertinti kliento anatominę, fiziologinę ir emocinę būklę, atsižvelgiant į jo amžių, lytį ir patologinius pokyčius.

Žmogaus anatomijos, fiziologijos ir patologijos pagrindų bei amžiaus ir lyties ypatybių išmanymas.  Odos, infekcinių ir lytiškai plintančių ligų atpažinimas. Įvairaus amžiaus klientų psichosocialinės elgsenos įvertinimas.

1.2. Atpažinti gyvybei pavojingas būkles, įvertinti ir tinkamai reaguoti.

Žmogaus gyvybei ar sveikatai pavojingos būklės. Atvejai, kuomet rekomenduojama klientui kreiptis į atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą. Pirmoji pagalba, esant gyvybei pavojingoms būklėms ir traumų atvejais.

1.3. Bendrauti su klientais ir juos konsultuoti.

Profesinės etikos ir bendravimo psichologiniai aspektai: klientų aptarnavimo kultūra, profesinis dalykinis bendravimas, konfliktų priežastys ir jų sprendimai, neverbalinės kalbos naudojimas ir įvertinimas. Sveikos gyvensenos, ligų prevencijos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemonių propagavimas.

2. Klasikinio masažo atlikimas (LTKS IV)

2.1. Paruošti darbo vietą klasikiniam masažui atlikti.

Saugios darbo vietos paruošimas masažui atlikti, kurio metu rankomis sistemingai ir dozuotai yra veikiamas  žmogaus kūno paviršius, audiniai ir organai (toliau – klasikinis masažas). Higienos reikalavimai atliekant klasikinį masažą. Priemonės masažui atlikti ir jų parinkimas bei saugių ir ergonomiškų kliento padėčių parinkimas klasikiniam masažui atlikti.

2.2. Sudaryti klasikinio masažo procedūros veiksmų planą.

Saugių ir ergonomiškų masažuotojo darbo padėčių pasirinkimas. Klasikinio masažo veiksmų plano sudarymo, koregavimo principai ir metodai. Procedūros tikslų formulavimas atsižvelgiant į kliento amžių, lytį, kūno sudėjimą, būklę. Indikacijų ir kontraindikacijų masažo procedūrai įvertinimas.

2.3. Atlikti klasikinį masažą.

Pagrindiniai ir pagalbiniai klasikinio masažo būdai. Klasikinio masažo būdų (glostymo, trynimo, maigymo, vibracijos) atskiroms kūno dalims ar visam kūnui pritaikymas. Klasikinio masažo atlikimas atsižvelgiant į kliento amžių, lytį, kūno sudėjimą. Pasyvių judesių taikymas masažo metu. Klasikinio masažo poveikio žmogaus organizmui vertinimas ir kliento konsultavimas dėl prevencinių veiksmų po masažo procedūros.

3. Kosmetinio masažo atlikimas (LTKS IV)

3.1. Paruošti darbo vietą kosmetiniam masažui atlikti.

Darbo vietos paruošimas saugiam ir specialiai pritaikytam masažui atlikti, gerinančiam atskirų kūno dalių išvaizdą (toliau – kosmetinis masažas). Higienos reikalavimai atliekant kosmetinį masažą. Specialiosios priemonės ir produktai kosmetiniam masažui atlikti ir jų parinkimas. Saugių ir ergonomiškų kliento padėčių parinkimas masažui atlikti. 

3.2. Sudaryti kosmetinio masažo procedūros veiksmų planą.

Saugių ir ergonomiškų masažuotojo darbo padėčių pasirinkimas. Masažuotojo veiksmų plano sudarymo, koregavimo principai ir metodai atsižvelgiant į kliento amžių, lytį, kūno sudėjimą. Kliento lūkesčių įvertinimas ir procedūros tikslų formulavimas. Indikacijų ir kontraindikacijų kosmetinio masažo procedūrai įvertinimas.

3.3. Atlikti kosmetinį masažą.

Pagrindiniai, pagalbiniai ir specialieji masažo būdai. Kosmetinio, modeliuojančio kūno ir modeliuojančio veido masažo technikos. Kosmetinio masažo atskiroms kūno dalims ir veidui atlikimas atsižvelgiant į kliento amžių, lytį, kūno sudėjimą. Kosmetinio masažo poveikio vertinimas ir kliento konsultavimas dėl veiksmų po kosmetinio masažo procedūros.

4.Kūno puoselėjimo procedūrų atlikimas (LTKS IV)

4.1. Paruošti darbo vietą kūno puoselėjimo procedūrai atlikti.

Darbo vietos paruošimas saugioms ir specialiai pritaikytoms procedūroms atlikti, gerinančioms odos išvaizdą ir elastingumą, mažinančioms raukšles bei atpalaiduojančioms kūną (toliau – kūno puoselėjimo procedūros).

Higienos reikalavimai atliekant kūno puoselėjimo procedūras. Įranga, specialiosios priemonės ir produktai kūno puoselėjimo procedūroms atlikti ir jų parinkimas. Saugių ir ergonomiškų kliento padėčių parinkimas kūno puoselėjimo procedūroms atlikti.  Higienos normų laikymasis atliekant kūno puoselėjimo procedūras.

4.2. Sudaryti kūno puoselėjimo procedūrų veiksmų planą.

Saugių ir ergonomiškų masažuotojo darbo padėčių pasirinkimas. Masažuotojo veiksmų plano sudarymo, koregavimo principai ir metodai atsižvelgiant į kliento amžių, lytį, kūno sudėjimą. Kliento lūkesčių įvertinimas ir procedūros tikslų formulavimas. Indikacijų ir kontraindikacijų kūno puoselėjimo procedūrai įvertinimas.

4.3. Atlikti kūno puoselėjimo procedūras.

Detoksikuojančių, atpalaiduojančių, kūną formuojančių procedūrų taikymas atsižvelgiant į kliento amžių, lytį, kūno sudėjimą. Kūno puoselėjimo procedūrų poveikis žmogaus organizmui. Kliento konsultavimas po kūno puoselėjimo procedūros.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą ir baigusiam profesinio mokymo programą.

Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas.

Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomas reikalavimas - vidurinis išsilavinimas.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Netaikomi.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

Papildyta punktu:

Nr. V1-253, 2023-11-13, paskelbta TAR 2023-11-13, i. k. 2023-21918

 

38. Kvalifikacijos pavadinimas: kirpėjas meistras, LTKS V

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: plaukų kirpimas, dažymas, jų priežiūra,  šukuosenų modeliavimas, kirpėjų mokymas ir kirpyklos paslaugų organizavimas.

Tipinės darbo priemonės: kirpyklos įranga, įrankiai ir aparatūra, kosmetinės, pagalbinės, apsauginės, higienos ir dezinfekcijos priemonės.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: kirpėjas meistras savo veikloje vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-633 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės teikti kirpėjo paslaugas individualiai arba grožio paslaugas teikiančiose įmonėse, mokyti kirpėjus bei organizuoti kirpyklos paslaugas.

Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)

Kompetencijos

Kompetencijų ribos

1. Plaukų sutvarkymas taikant naujas technologijas ir technikas  (LTKS V)

1.1. Atlikti plaukų išvaizdos gerinimo ir būklės atkūrimo procedūras.

 

 

Galvos plaukuotosios dalies būklės diagnostika vizualiai ir skaitmeniniu  (aparatiniu) būdais. Plaukų išvaizdos gerinimo ir būklės atkūrimo procedūroms naudojamos medžiagos, jų poveikis plaukams ir žmogaus organizmui. Neinvazinių plaukų išvaizdos gerinimo ir būklės atkūrimo procedūrų atlikimas.  Kliento konsultavimas, kaip prižiūrėti plaukus.

1.2. Taikyti įvairias kirpimo technikas.

Naujausių moterų, vyrų ir vaikų plaukų kirpimų tendencijų išmanymas. Konkursiniai kirpimai. Įvairių kirpimo technikų jungimas viename kirpime. Individualizuotų kirpimo technikų parinkimas (įvertinant kliento pageidavimus, stilių, fizinius, techninius, emocinius aspektus) ir taikymas. Įrankių, priemonių parinkimas. Trumpalaikis sušukavimas po kirpimo. Paslaugų vartotojo konsultavimas, kaip formuoti plaukus pagal atliktą kirpimą.

1.3. Dažyti plaukus, taikant naujausias dažymo technikas.

Naujausių plaukų dažymo tendencijų  ir technikų išmanymas. Įrankių, dažymo priemonių parinkimas. Plaukų dažų mišinių receptūrų sudarymas. Plaukų dažymo technikų parinkimas (įvertinant kliento plaukų būklę,  pageidavimus, stilių, individualius fizinius, techninius, emocinius aspektus) ir taikymas. Paslaugų vartotojo konsultavimas, kaip prižiūrėti plaukus po dažymo. Konkursiniai dažymai.

1.4. Modeliuoti šukuosenas.

Naujausių moterų, vyrų ir vaikų šukuosenų tendencijų išmanymas. Šukuosenos, kaip asmens įvaizdžio dalies, planavimas ir modeliavimas. Šukuosenos idėjos sukūrimas  įvertinus paskirtį, kliento plaukų būklę, stilių, mados kryptį bei pageidaujamą įvaizdį.  Įrankių, priemonių, priedų (prisegamų plaukų sruogų, segtukų, smeigtukų, dekoro elementų ir pan.) šukuosenai atlikti parinkimas.  Įvairių kompozicijų šukuosenų atlikimas. Šukuosenų dekoravimas. Konkursinės šukuosenos.

2. Kirpėjų mokymas ir kompetencijų vertinimas (LTKS V)

2.1. Sudaryti individualų žemesnės kvalifikacijos kirpėjų mokymo planą.

Mokymo poreikių identifikavimas. Kirpėjų mokymo plano sudarymas ir aptarimas, mokymo kursų paieška.

2.2. Mokyti žemesnės kvalifikacijos kirpėjus ir vertinti jų kompetencijas.

Kirpėjų mokymas ir kompetencijų vertinimas. Dalyvavimas kirpėjų atrankoje. Darbų aplanko analizavimas. Rengimas konkursams ir parodoms. Kvalifikacijos kėlimo kursų organizavimas. Švietėjiška veikla plaukų priežiūros klausimais (pavyzdžiui, nuomonė, patarimai  periodiniuose leidiniuose, konferencijose, seminaruose, mokyklose, bendruomenei / visuomenei ir kt.).

3. Kirpyklos paslaugų organizavimas (LTKS V)

3.1. Organizuoti plaukų priežiūros paslaugų teikimo įmonės veiklą.

Įmonės įsteigimo reikalavimai ir procedūros. Įmonės veiklos planavimas ir organizavimas, buhalterinės apskaitos pagrindai. Grožio paslaugų rinkodara. Veiklai reikalingų medžiagų ir įrangos  įsigijimas. Plaukų priežiūros produktų reklama ir pardavimai.

3.2. Vadovauti veikloms plaukų priežiūros paslaugų teikimo įmonėje.

Veiklos užduočių planavimas ir skirstymas, atlikimo kokybės užtikrinimas, rezultatų vertinimas. Darbuotojų motyvavimo priemonės. Konfliktų sprendimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimas.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą ir baigusiam švietimo programą.

Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas.

Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią švietimo programą taikomas reikalavimas – vidurinis išsilavinimas, kirpėjo IV lygio kvalifikacija arba kvalifikaciją atitinkanti 3 metų darbo patirtis.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Netaikomi.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka.

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

39. Kvalifikacijos pavadinimas: kosmetologas, LTKS VI

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: odos ir jos darinių kosmetologinė priežiūra.

Tipinės darbo priemonės: kosmetologinė įranga, įrankiai ir aparatūra, kosmetinės, pagalbinės, apsauginės, higienos ir dezinfekcijos priemonės, lempa-lupa, mono-/ multifunkciniai diagnostikos aparatai, skirti odos pH, drėgmės lygiui, raukšlių gyliui, kraujagyslių būklei, odos pigmentacijai, celiulito tipui ir kitoms odos būklėms vertinti ir kt.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: kosmetologas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-633 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kosmetologas turi gebėti: įvertinti žmogaus odos ir jos priedų būklę; atskirti įvairių tipų odą (sausą, riebią, mišrią ir kt.); sudaryti individualų veido ir kūno priežiūros paslaugų teikimo, procedūrų atlikimo veiksmų planą, atsižvelgiant į paslaugų vartotojo amžiaus ypatumus, odos problemas; atskirti tam tikriems susirgimams būdingas odos problemas, darinius; atpažinti gyvybei pavojingas būkles ir tinkamai reaguoti; parinkti ir naudoti kosmetikos priemones; parinkti ir atlikti mechaninio ir fizinio poveikio veido ir kūno odos priežiūros procedūras; parinkti ir atlikti aparatines neinvazines veido ir kūno odos priežiūros procedūras; atlikti mechaninį – higieninį veido valymą (veido garinimą, paruošimą mechaniniam valymui, odos šveitimą, inkštirų, komedonų šalinimą, odos drėkinimą, maitinimą); atlikti paviršinį cheminį veido ir kūno odos šveitimą naudojant priemones, gaminius ar medžiagas, kurių pH didesnis arba lygus 3; dėti kosmetines kaukes, tepti kremus, losjonus ir kitus kosmetikos gaminius ant odos; įvertinti ir paaiškinti grožio paslaugos (procedūros) poveikį, tolesnę priežiūrą po grožio paslaugos (procedūros); atlikti makiažą; atlikti plaukų šalinimą (depiliaciją) naudojant kosmetikos priemones; atlikti nagų priežiūros procedūras (sveikų nagų manikiūrą, pedikiūrą, dirbtinių nagų priauginimą); atlikti antakių, blakstienų priežiūros procedūras; kūno tapybos procedūras; verti papuošalus į įvairias kūno vietas; atlikti ilgalaikį makiažą. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės teikti kosmetologo paslaugas individualiai arba grožio paslaugas teikiančiose įmonėse.

Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)

Kompetencijos

Kompetencijų ribos

1. Kliento odos ir jos darinių būklės tyrimas ir vertinimas (LTKS VI)

1.1. Taikyti vizualinius, manualinius, aparatinius odos ir jos priedų būklės tyrimo ir vertinimo metodus.

Žmogaus organizmo anatomijos, fiziologijos, biochemijos, farmakologijos, mikrobiologijos pagrindai. Bendrosios ir klinikinės patologijos pagrindai. Citologijos ir genetikos pagrindai. Odos, plaukų, nagų sandara, funkcijos, ypatumai įvairiais amžiaus tarpsniais. Odos ir odos priedų (nagų) ligos. Virusinės odos ligos. Alergologijos pagrindai. Odos pigmentacijos sutrikimai. Odos kraujotakos sutrikimai. Vidinių ir išorinių veiksnių poveikis odai ir jos priedams. Įvairių organų ir sistemų ryšys su oda ir jos priedais. Streso poveikis odai. Odos pokyčiai įvairiais amžiaus tarpsniais. Senstančios odos ir jos priedų ypatumai. Odos senėjimo mechanizmai. Senėjimo tipai. Senėjimo požymiai. Raukšlių tipai. Poodinis riebalinis audinys, rūšys, funkcijos, ypatumai. Celiulito / panikulopatijos formos, tipai. Dismorfizmas. Antsvoris. Strijos. Folikulinė hiperkeratozė. Padidėjęs plaukuotumas. Sveikos ir pakitusios odos požymiai. Jautri oda, požymiai. Įvairios veido odos tipų klasifikacijos. Įvairios kūno tipų klasifikacijos. Odos fototipo klasifikacija. Senėjimo teorijos. Senėjimo tipų klasifikacijos. Senėjimo laipsnio nustatymas. Fotosenėjimo klasifikacija. Įvairios veido odos raukšlių vertinimo skalės. Veido kontūrų pokyčio vertinimo skalės. Randų tipai, klasifikacija. Apgamų vertinimo kriterijai. Įvairios odos pigmentacijos vertinimo skalės. Įvairios spuogų klasifikacijos. Paprastųjų spuogų (acne vulgaris) laipsnio įvertinimo skalės. Spalviniai tipai. Veido formos. Antakių formos. Lūpų formos. Nago plokštelės būklės pokyčiai. Nago odelės būklės pokyčiai. Pėdų odos būklės pokyčiai. Veido ir kūno odos būklės manualiniai, vizualiniai, aparatiniai vertinimo būdai. Veido ir kūno odos diagnostikos įranga ir aparatai.

1.2. Parinkti kosmetologinio tyrimo metodus ir įvertinti odos ir odos priedų būklę.

Odos tipo nustatymas bei odos būklės įvertinimas taikant pasirinktas klasifikacijas ar vertinimo skales. Odos būklės vertinimo kriterijai. Odos būklę įtakojantys veiksniai. Manualiniai vertinimo testai. Kliento odos ir odos darinių būklės subjektyvūs, objektyvūs ištyrimo metodai. Antropometriniai matavimai: kūno masės, ūgio, kūno dalių apimties ir odos klasių matavimai. Odos diagnostikos aparatų ir įrangos taikymo ypatumai, diagnostikos atlikimo technika. Kosmetologinės įrangos naudojimas. Kliento poreikių nustatymas.

1.3. Dokumentuoti kliento odos ir jos darinių būklės tyrimo duomenis.

Dokumentavimo tvarka. Kliento kortelių formos. Kliento kortelės pildymas, kliento anamnezės surinkimas, odos ir jos darinių būklės vertinimo žymėjimas. Sisteminis kosmetologijos dokumentų pildymas.

1.4. Apibendrinti tyrimo duomenis ir supažindinti klientą su gautais rezultatais.

Psichologijos ir profesinės etikos žinių taikymas bendraujant su klientais. Konfliktinių situacijų valdymas. Tarpasmeniniai ir bendravimo įgūdžiai. Holistinis tyrimo rezultatų vertinimas ir analizė. Pakitusios odos ir jos priedų būklės priežasčių įvardinimas. Kosmetologinės diagnozės nustatymas, remiantis tyrimo ir vertinimo rezultatais. Bendros kliento odos būklės vertinimas pagal išorinius požymius ir (jeigu reikia) nukreipimas specialisto konsultacijai. Kliento supažindinimas su odos ir jos darinių būklės įvertinimo rezultatais ir procedūrų eiga ir odos priežiūra po procedūrų namuose. Konsultavimas sveikos odos priežiūros klausimais.

2. Kosmetologinės programos klientui rengimas ir vykdymas (LTKS VI)

2.1. Sudaryti klientui individualų kosmetologinės priežiūros planą.

Žmogaus organizmo anatomijos, fiziologijos, biochemijos, farmakologijos, mikrobiologijos pagrindai. Amžiaus tarpsnių fiziologija. Odos anatomija, fiziologija, patologinė fiziologija (uždegimo, gijimo, randėjimo procesai ir kt.). Alergologijos pagrindai. Alerginės odos reakcijos. Citologijos ir genetikos pagrindai. Bendrosios ir klinikinės patologijos pagrindai. Sveikos ir pakitusios odos požymiai. Vidinių ir išorinių faktorių poveikis odai ir jos dariniams. Įvairių organų ir sistemų ryšys su oda. Bendrosios kosmetologijos žinios. Farmakologijos žinios. Ilgalaikio ir trumpalaikio kosmetologinės priežiūros plano sudarymo principai. Individualios kliento odos ir jos priedų priežiūros rekomendacijų teikimas, atsižvelgiant į esamą būklę. Kompleksinis įvairių metodų derinimas. Kosmetologinės aparatūros, veido ir kūno odos priežiūros procedūrų, kosmetikos priemonių taikymo indikacijos ir kontraindikacijos, derinimas, dozavimas, poveikis, galimos nepageidaujamos reakcijos.

2.2. Konsultuoti klientus odos ir odos darinių priežiūros klausimais.

Savarankiško darbo / namų programos rengimas klientui. Sveikos gyvensenos ir racionalios mitybos pagrindai. Konsultavimas odos priežiūros klausimais. Kosmetologinė švietėjiška veikla.

2.3. Parinkti kosmetikos gaminius, medžiagas, priemones ir aparatus kosmetologinėms procedūroms atlikti.

Kosmetinės chemijos ir medžiagotyros žinios. Biochemijos ir biofizikos žinios. Kosmetikos gaminių receptūros. Kosmetologinės įrangos ir aparatų techniniai duomenys, veikimo principas, taikymo galimybės. Kosmetikos priemonės (pirminiam veido odos paruošimui, šveitimui, mechaninio ir (ar) fizinio poveikio veido (kūno) odos priežiūros ar puoselėjimo procedūroms, kaukių dėjimui, aparatų naudojimui, baigiamajam etapui), jų rūšys, derinimas, indikacijos, kontraindikacijos.

2.4. Atlikti manualines veido ir kūno odos priežiūros procedūras.

Darbo vietos manualinėms veido ir kūno odos priežiūros procedūroms atlikti paruošimas pagal grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimus. Užkrečiamų ligų, alerginių reakcijų profilaktika. Aseptikos ir antiseptikos reikalavimai. Pirminis veido odos paruošimas / odos nuvalymas. Veido odos šveitimas, taikant mechaninius, biologinius, cheminius šveitiklius. Veido odos šveitimo atlikimo ypatumai. Kreminių, gelinių kaukių dėjimo technika, indikacijos, kontraindikacijos. Specialiųjų kaukių (stingstančios dumblių, termoaktyvios, parafino, kolageno lakšto ir kt.) dėjimo technika. Mechaninio veido valymo atlikimo metodika. Mechaninio ir (ar) fizinio poveikio veido (kūno) odos priežiūros ar puoselėjimo procedūrų atlikimo praktiniai įgūdžiai, atlikimo ypatumai. Kūno odos paruošimas procedūrai. Paviršinis cheminis veido ir kūno odos šveitimas, naudojant priemones, gaminius ar medžiagas, kurių pH didesnis arba lygus 3. Kūno kaukių dėjimo ir įvyniojimo atlikimo technikos: įvyniojimas į plėvelę / foliją, kompresinę plėvelę, bintavimo metodas (bandažas), stingstančių dumblių, kreminių kaukių, parafino, parafango aplikacijos. Nepageidaujamų plaukų šalinimo procedūrų atlikimas, taikant įvairias metodikas (šiltą, karštą vašką, dervas, cukraus pastą, siūlą ir kitas metodikas). Kosmetinių medžiagų, priemonių ir procedūrų taikymo indikacijos, kontraindikacijos, derinimo ypatumai, galimi šalutiniai poveikiai. Makiažo parinkimas, atsižvelgiant į kliento poreikius, amžiaus ypatumus, veido formą, spalvinį tipą. Dieninis, vakarinis, dalykinis, podiumo, proginis ir kt. makiažai, jų atlikimo ypatumai. Įvairių technikų taikymas. Spalvotyra. Specialūs efektai. Grimas. Kūno tapyba. Antakių ir blakstienų dažymas, antakių koregavimas. Blakstienų cheminis užrietimas, priauginimas taikant įvairias technikas, antakių priauginimas. Ilgalaikis makiažas, taikant įvairias technikas, indikacijos, kontraindikacijos. Tatuiravimas. Veido ir kūno priežiūros procedūros, kurioms naudojamas vanduo, ir kurios skirtos atsipalaiduoti, savijautai gerinti, kūnui gražinti ir lepinti, atliekamos specialiai įrengtose patalpose (toliau – SPA procedūros), jų indikacijos ir kontraindikacijos. Klasikinio, terapinio, saugaus manikiūro ir pedikiūro atlikimas, indikacijos ir kontraindikacijos. Parafino terapija. Rankų ir pėdų šveitimo, kaukių dėjimo, mechaninio ir (ar) fizinio poveikio veido (kūno) odos priežiūros ar puoselėjimo procedūrų atlikimo technika. Įvairios lakavimo technikos. Nagų dailė. Nagų priauginimo būdai, indikacijos ir kontraindikacijos, galimos nepageidaujamos reakcijos, jų profilaktika. Gautų rezultatų vertinimas. Gamintojų pateikti kosmetikos priemonių naudojimo nurodymai. Procedūros eigos koregavimas (nutraukimas) atsižvelgiant į kliento būklę.

2.5. Atlikti aparatinės kosmetologijos priežiūros procedūras.

Darbo vietos aparatinėms kosmetologijos priežiūros procedūroms atlikti paruošimas pagal grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimus. Užkrečiamų ligų, alerginių reakcijų profilaktika. Technologinių procesų dirbant su kosmetologine įranga ir prietaisais valdymas. Kosmetologinės aparatūros techniniai parametrai, eksploatacijos taisyklės, panaudojimo technika. Indikacijos, kontraindikacijos.  Priemonės ar prietaisai, kurie pagal gamintojo nurodytas instrukcijas (rekomendacijas, aprašymą, nurodytą paskirtį) skirti buitiniam ir (arba) grožio paslaugų teikėjui profesionaliajam naudojimui. Gautų procedūros rezultatų vertinimas. Kosmetinės aparatūros naudojimo galimybių ribos. Procedūros eigos koregavimas (nutraukimas) atsižvelgiant į kliento būklę. Papuošalų vėrimas į įvairias kūno vietas.

3. Kosmetologinės veiklos vystymas (LTKS VI)

3.1. Planuoti, organizuoti ir vystyti veido ir kūno priežiūros paslaugų verslą.

Vadybos pagrindai. Rinkodara. Reklama ir prekybos pagrindai. Administravimo pagrindai. Verslo plano kūrimas. Darbo organizavimo principai (darbo vietų organizavimas, darbo vietų aptarnavimas, darbo būdai ir metodai, darbo normavimas, darbo sąlygų įvertinimas, planavimas, saugaus darbo kontrolė, darbo santykiai). Darbo teisės, saugos ir buhalterinės apskaitos pagrindai, reikalingi vadovaujant darbuotojams. Veiklos užduočių planavimas ir skirstymas, atlikimo kokybės tikrinimas, rezultatų vertinimas. Žemesnės kvalifikacijos darbuotojų mokymas ir kompetencijų vertinimas. Saugus ir kokybiškas kosmetinių procedūrų atlikimas nespecializuotose vietose. Kosmetologinės priežiūros dokumentacijos valdymas. Grožio paslaugų pardavimų procesų valdymas. Kosmetinių medžiagų, kosmetologinės įrangos bei priemonių reklama ir pardavimai. Kosmetologinė švietėjiška veikla. Komandos narių saugaus darbo kontrolė.

3.2. Vykdyti kosmetologinius tyrimus.

Taikomųjų mokslinių tyrimų planavimas, atlikimas ir sklaida. Tyrimų etika.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį kosmetologijos studijų krypties išsilavinimą, profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos mokantis kosmetologijos studijų krypties pirmosios pakopos koleginėse studijose.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Kvalifikaciją patvirtina diplomas apie baigtą kosmetologijos studijų krypties koleginių studijų programą ir patvirtinantis įgytą sveikatos mokslų profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų, įgytų studijuojant pirmosios pakopos studijose, vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. 

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

 

____________________________

 

Sveikatos priežiūros ir grožio paslaugų

sektoriaus profesinio standarto

3 priedas

 

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IR GROŽIO PASLAUGŲ SEKTORIAUS TARPSEKTORINĖS KVALIFIKACIJOS APRAŠAS

 

1. Kvalifikacijos pavadinimas: pirtininkas, LTKS IV

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: pirties procedūrų atlikimas.

Tipinės darbo priemonės: gamtos ištekliai, augalinės, gyvulinės ir kitos natūralios kilmės priemonės, vantos, prausimosi reikmenys, plaušinės, kubilai, samčiai, aromatiniai aliejai, smilkalai, hidrolatai ir kt.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas.

Papildoma informacija: pirtininkas savo veikloje vadovaujasi įstaigos, kurioje dirba, vidaus taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos bei kitais veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti grožio paslaugas teikiančiose įmonėse, SPA centruose, vandens pramogų parkų pirtyse, viešosiose ir privačiose pirtyse arba vykdyti individualią veiklą.

Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)

Kompetencijos

Kompetencijų ribos

1. Pirties eksploatavimas (LTKS IV)

1.1. Paruošti pirties įrangą darbui.

Pirčių rūšys: sauso karšto oro, garinė, drėgnoji, hamamas, infraraudonųjų spindulių pirtis. Nuolatinio ir periodinio kūrenimo malkinės krosnys. Malkų paruošimas: įvairių malkų savybės, medienos rūšys, drėgnumas, džiovinimo laikas, kaitrumas. Malkinių krosnių kūrenimo režimai. Elektrinės krosnys. Elektrinių krosnių tipai. Laikmačio panaudojimas, temperatūros reguliavimas. Dujinės krosnys. Eksploatacija ir saugumo reikalavimai. Hamamas. Garo generatoriai ir kita įranga. Infraraudonųjų spindulių pirtys; kaitinimo elementų rūšys, veikimo principai, darbo saugos pagrindai. Garo kūrimas, palaikymas ir valdymas. Priemonės garo kūrimui ir valdymui. Skirtingi garo režimai vanojimo procedūros metu.

1.2. Prižiūrėti pirtį ir jos įrangą.

Lietuvos higienos norma HN 39:2016 „Pirčių visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“. Pirtininko darbo įrankiai ir priemonės. Pirties mikroklimatas: temperatūra, drėgmė, ventiliacija; apšvietimas; mikroklimato pritaikymas konkrečiam procedūros scenarijui. Pirties garinės planavimas. Darbo vieta: plautai, stalai, dušai, baseinai ir kt. Pirties garinės eksploatavimo ypatumai. Pagalbinės priemonės, matavimo prietaisai, indai, įrankiai. Poilsio zonos ir jų įrengimas. Poilsio zonos įranga (masažiniai krėslai, relaksacijos baldai ir kt.). Darbo vietos ergonomika. Darbo sauga ir higiena.

2. Pirties procedūrų atlikimas (LTKS IV)

2.1. Paruošti darbo vietą ir priemones pirties procedūroms atlikti.

Darbo saugos, ergonomikos, higienos normos ir reikalavimai. Pirtininko darbo higiena ir savisauga, darbo ir poilsio režimas. Darbo vieta, apšvietimas, dezinfekcinės priemonės, papildomos priemonės (muzikos įrašai ir kt.). Darbo įranga ir įrankiai: vantos, prausimosi reikmenys, plaušinės, kubilai, samčiai; pirtininko darbo drabužiai. Vantų ir pagalbinių priemonių paruošimas. Profesinės dokumentacijos pildymas.

2.2. Įvertinti fiziologinius, anatominius žmogaus ypatumus, užtikrinant procedūros saugumą.

Pirties procedūrų ir šilumos poveikis sveikatai ir bendrai žmogaus organizmo būklei. Pirmosios pagalbos teikimas. Pirties procedūrų poveikis žmogaus organizmui: nervų sistemai, judėjimo ir atramos aparatui, odai, širdies ir kraujagyslių sistemai, medžiagų apykaitai, virškinamojo trakto sistemai, kvėpavimo sistemai, reprodukcinei sistemai. Pirties procedūrų poveikis vyrams, moterims ir vaikams.

2.3. Vanoti vantomis.

Vanojimo procedūros plano sudarymas, atsižvelgiant į kliento būklę. Vanojimo būdų įvairovė: vanojimas su vienu, dviem, trimis, keturiais vertimais, vanojimas sėdint ir kt. Vanojimo rūšys: lengvas, atpalaiduojamasis, klasikinis, intensyvus, kontrastinis, šveičiamasis, sausas, proginis, detoksikacinis, atskirų kūno dalių, vibroakustinis vanojimas ir kt. Vanojimas skirtingo dydžio, formos ir skirtingų augalų vantomis. Kontrastinių procedūrų atlikimas, naudojant įvairios temperatūros vandenį, ledą, sniegą. Pirties procedūrų atlikimo saugumas.

2.4. Atlikti pirties  procedūras.

Įvairios veido ir kūno procedūrų atlikimo technologijos, indikacijos ir kontraindikacijos. Pirties procedūrų būdų, priemonių ir medžiagų tinkamas parinkimas ir taikymas. Mechaninio ir (ar) fizinio poveikio veido (kūno) odos priežiūros procedūrų atlikimas pirtyje. Kosmetinės priemonės ir medžiagos, jų tinkamas parinkimas ir naudojimas. Hamamo ritualas.

Pirties procedūrų planavimas. Individualios pirties procedūros ir procedūros grupėms. Pirties procedūrų atlikimo saugumas.

2.5. Informuoti klientus apie pirties procedūrą ir elgesį po jos.

Maisto ir skysčių vartojimas procedūros metu, prieš ir po jos. Poprocedūrinės rekomendacijos. Sveikos gyvensenos principai ir prevencinės sveikatos priemonės; sveikos mitybos principai; fizinis aktyvumas, streso valdymas, tinkamas darbo, poilsio, miego režimas. Žalingi įpročiai, jų poveikis organizmui. Asmens higienos įgūdžiai. Ligų ir traumų prevencijos būdai.

3. Gamtos išteklių paruošimas ir naudojimas pirtyje (LTKS IV)

3.1. Rinkti, laikyti, apdoroti ir konservuoti pirties procedūroms naudojamus augalus.

Augalų atpažinimas. Pirtyje naudojamų augalų botaninės, fizinės, cheminės savybės, jų poveikis žmogaus organizmui. Pavojingi, nuodingi, alergizuojantys augalai; atsargumo priemonės ir kontraindikacijos.  Gamtosaugos ir ekologijos reikalavimai renkant augalus; augalų rinkimo taisyklės ir sąlygos.

3.2. Rišti ir konservuoti vantas.

Darbo įrankiai ir priemonės: sekatoriai, žirklės, peiliai, virvelės, fiksatoriai, rišamosios medžiagos. Augalinės žaliavos paruošimas vantų rišimui. Vantų tipai ir rūšys pagal paskirtį (vėdavimo, vanojimo, trynimo, aromatinės, ritualinės ir kt.), žaliavą (spygliuočių, lapuočių, žolių, mišrios vantos), formą (vėduoklinės, verpstinės, ilgakotės ir kt.). Sausosios masažinės vantos (vytelių, meldų, linų ir kt.). Vantos saugumas, ergonomiškumas, patvarumas. Skirtingi vantų rišimo būdai. Vantų paruošimas konservavimui ir konservavimas (džiovinimas, šaldymas, sūdymas). Konservuotų vantų laikymas ir kokybės kontrolė. Skirtingai konservuotų vantų paruošimas naudojimui pirtyje.

3.3. Ruošti pirties procedūrose naudojamas augalinės bei gyvulinės kilmės ir kitas natūralios kilmės priemones.

Pirties arbatos ir kiti gaivieji gėrimai. Aromatinių augalų šluotelės, natūralūs smilkalai, hidrolatai, eteriniai aliejai, nuovirai, užpilai, aliejinės, spiritinės ir vandeninės ištraukos, milteliai ir kt. Augaliniai paklotai, pagalvėlės, voleliai; natūralios augalinės plaušinės, šveistukai; masažuokliai ir kt. Druska, jūros druska, bišofitas ir kitos natūralios mineralinės medžiagos; medus, pikis bei kiti bičių produktai; pienas ir pieno produktai; molis, gintaras, durpės, purvas, jūrų dumbliai, sapropelis, akmenys, mediena ir kt.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą ir baigusiam profesinio mokymo programą.

Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas.

Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: pagrindinis išsilavinimas ir mokymasis vidurinio ugdymo programoje arba vidurinis išsilavinimas.

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikoma)

Netaikomi.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

 

_____________________________________

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras, Įsakymas

Nr. V1-253, 2023-11-13, paskelbta TAR 2023-11-13, i. k. 2023-21918

Dėl Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus 2020 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. V1-32 „Dėl Sveikatos priežiūros ir grožio paslaugų sektoriaus profesinio standarto patvirtinimo“, pakeitimo