Suvestinė redakcija nuo 2021-01-12 iki 2021-06-03
Įsakymas paskelbtas: TAR 2016-01-15, i. k. 2016-01098
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL KAUNO MIESTO INTEGRUOTOS TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2016 m. sausio 15 d. Nr. 1V-32
Vilnius
Vadovaudamasis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“, 7.8.7 papunkčiu,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministro 2016 m. sausio 15 d.
įsakymu Nr. 1V-32
kauno miesto integruota teritorijŲ vystymo programa
I skyrius
Bendrosios nuostatos
1. Kauno miesto integruotoje teritorijų vystymo programoje (toliau – Kauno ITV programa) pateikiama Kauno ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizė, vystymo tikslai, uždaviniai ir priemonės, programos veiksmų planas.
2. Kauno ITV programoje ir jos prieduose vartojami šie sutrumpinimai:
2.10. ŠMSM – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 1V-184, 2019-02-21, paskelbta TAR 2019-02-21, i. k. 2019-02847
II skyrius
Kauno itv programos įgyvendinimo teritorijOS situacijos analizė
3. Rengiant Kauno ITV programą vadovaujamasi šių Kauno ITV programos įgyvendinimo teritorijai taikomų planavimo ir teritorijų planavimo dokumentų ir teisės aktų nuostatomis:
3.1. Lietuvos Respublikos partnerystės sutarties, patvirtintos 2014 m. birželio 20 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2014) 4234 (toliau – Partnerystės sutartis) 1.1 dalies „Teritorinė plėtra ir regioninė politika“, 3.1 dalies „Integruotas teritorinės plėtros požiūris“, 3.1.2 dalies „Integruotos teritorinės investicijos (ITI)“ nuostatomis;
3.2. 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014) 6397, 4 skirsnio „Integruotos teritorinės plėtros aprašymas“, 7 ir 8 prioritetų „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ bei „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ nuostatomis;
3.3. Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“;
3.4. 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“;
3.5. 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 172 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“, nuostatomis: tikslu –„didinti teritorinę sanglaudą regionuose“; uždaviniu – „spręsti tikslinėms teritorijoms (gyvenamosioms vietovėms) būdingas problemas, didinant konkurencingumą ir gyvenamosios vietos patrauklumą, skatinant ekonomikos augimą“;
3.6. Kauno apskrities teritorijos bendruoju (generaliniu) planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 672 „Dėl Kauno apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano patvirtinimo“;
3.7. Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1V-480 „Dėl Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairių patvirtinimo“ (toliau – Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairės);
4. Socialinei, ekonominei, demografinei, aplinkos būklei ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimams (klimato kaitai) Kauno mieste didžiausią įtaką daro šie veiksniai:
4.1. Neigiami ilgalaikiai gyventojų skaičiaus pokyčiai:
4.1.1. Gyventojų skaičiaus mažėjimas būdingas visoms Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio (toliau – didieji miestai) savivaldybėms (žr. 1 pav.), iš kurių lėčiau negu vidutiniškai šalyje gyventojų skaičius mažėjo tik Vilniaus miesto savivaldybėje. Kaunas ir kiti Lietuvos miestai šiuo aspektu nėra unikalūs, nes po planinės ekonomikos žlugimo, formuojantis aukštesnei ir vidurinei visuomenės klasei, atsirandant galimybei įsigyti namą užmiestyje, augant automobilizacijos lygiui, sudėtingos fizinės, socialinės ir demografinės transformacijos pasireiškė visuose centrinės ir rytų Europos miestuose (vakarų Europos ar JAV miestai labiausiai su miestų tuštėjimo (angl. Shrinking cities) reiškiniu susidūrė anksčiau, jau po II-ojo pasaulinio karo). Visgi aktualiausi pokyčiai Kauno miesto ir kitų Lietuvos miestų demografinėje raidoje stebimi laikotarpiu nuo 2001 m. (kuomet pirmą kartą išsiskyrė Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų demografinės raidos tendencijos, ženkliai išaugo tarptautinis gyventojų mobilumas, pasireiškė kritusio gimstamumo kaimo gyvenamosiose vietovėse pasekmės);
4.1.2. 2015 m. sausio 1 d. Kauno mieste gyveno 304 tūkst. gyventojų, arba 20,6 proc. mažiau, lyginant su 2001 m. Gyventojų skaičiaus 2001–2015 m. panašia apimtimi sumažėjo visuose didžiuosiuose miestuose, išskyrus Vilnių (nuo 19,2 proc. Klaipėdoje iki 22 proc. Šiauliuose); visų šių miestų gyventojų skaičiaus pokytis buvo didesnis už santykinį gyventojų skaičiaus pokytį atitinkamu laikotarpiu šalyje (16,2 proc.).
1 pav. Gyventojų skaičiaus kitimas miestuose nuo 1996 m. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
4.1.3. Kauno miesto gyventojų skaičiaus mažėjimo tempas (žr. 1 pav.) 2011–2014 m. sulėtėjo daugiau kaip du kartus (lyginant su 2005–2010 m.) ir kiek priartėjo prie šalies tendencijos (gyventojų skaičiaus mažėjimas Kauno miesto savivaldybėje ir šalyje siekė atitinkamai 5,1 ir 4,4 proc.), o 2014 m. pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius 15 metų – -0,9 proc. (šalyje – -0,8 proc.). Tai lėmė keletas priežasčių – nuslūgusi ekonominės recesijos sukelta užsienio emigracijos banga, suaktyvėjusi migracija į didžiuosius miestus ir jų priemiesčius iš likusios Lietuvos Respublikos teritorijos (2001 m. didžiuosius miestus ir žiedines savivaldybes atvykdavo 41 proc. keičiančių gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos gyventojų, 2011 m. – 48 proc., 2014 m. – 51 proc.), išaugęs bendras gyventojų mobilumas (2001 m. gyvenamąją vietą Lietuvoje keitė 1,1 proc., 2011 m. – 1,7 proc., 2014 m. – 2,1 proc. visų Lietuvos Respublikos gyventojų). 2011 m. Kauno miesto savivaldybė pirmą kartą per 2001–2015 m. laikotarpį turėjo (ir išlaikė vėlesniais metais) teigiamą neto vidaus migracijos su kitomis Lietuvos savivaldybėmis rodiklį (skaičiuojant be miesto-priemiesčio migracijos su Kauno rajono savivaldybe, žr. 3 pav.), taip pat pasireiškė didėjanti imigracija, daugiausiai grįžtamoji, anksčiau į užsienį išvykusių asmenų (į Kauno miestą, gerėjant ekonominei situacijai, 2011–2014 m. iš užsienio atvyko 8,4 tūkst. gyventojų (apie 2,7 proc. Kauno miesto gyventojų);
2 pav. Gyventojų skaičiaus kitimas Kauno miesto savivaldybėje, pagrindiniai veiksniai (lyginant su gyventojų skaičiumi). Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
4.1.4. natūrali gyventojų kaita visą 2001–2014 m. laikotarpį Kauno miesto savivaldybėje yra pastovi (-0,2– -0,3 proc. gyventojų skaičiaus per metus), t. y. gimstamumas yra nepakankamas, kad užtikrinti teigiamą natūralios gyventojų skaičiaus kaitos lygį, tačiau lyginant su migracija, natūralios gyventojų skaičiaus kaitos poveikis buvo mažiau reikšmingas (žr. 2 pav.). Lemiantis gyventojų skaičiaus pokyčius veiksnys Kauno mieste yra migracija į užsienio valstybes (suaktyvėjusi 2005 m. ir 2010 m.) ir į kitas Lietuvos savivaldybes (iš esmės pastovi ar didėjanti visą 2001–2015 m. laikotarpį, daugiausiai dėl migracijos į žiedinę Kauno rajono savivaldybę); dėl migracijos Kauno miesto savivaldybė 2001–2015 m. prarasdavo nuo 3,5 iki 0,6 proc. gyventojų per metus (vidutiniškai – 1,4 proc.).
4.2. Intensyvi urbanistinė plėtra ties Kauno miesto riba:
4.2.1. nuo 2001 m. Kauno miesto savivaldybėje fiksuojami 2 trumpalaikiai emigracijos pikai – 2005 m. (supaprastėjus įsidarbinimo kitose ES valstybėse narėse) ir 2010 m. (dėl visai šaliai būdingo tarptautinės migracijos šuolio po 2009 m. finansinės krizės). Spartesnio gyventojų pajamų augimo laikotarpiais (2008 m., 2012–2014 m.), buvo pastebima intensyvesnio išsikėlimo į priemiestines teritorijas Kauno rajono savivaldybėje tendencija (žr. 3 pav.), todėl Kauno miesto gyventojų skaičių ir demografinę struktūrą pastebimai įtakojo urbanistinė plėtra priemiestinėse teritorijose;
3 pav. Gyventojų skaičiaus kitimas Kauno miesto savivaldybėje pagal priežastis (asmenys). Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
4.2.2. Kauno miesto (kaip ir kitų didžiųjų miestų) gyventojų išsikėlimo į užmiestį tendencijas galima įvertinti analizuojant keletą apie didžiuosius miestus ir gretimas savivaldybes pateikiamų rodiklių (neto migraciją, atvykusių gyventojų skaičių, gyventojų amžiaus struktūros pokyčius ir kt.) iš kurių bene tiksliausiai faktinės miesto plėtros į priemiestį mastą rodo bendras gyventojų skaičiaus pokytis priemiestinėje teritorijoje, naujų butų statyba ir agreguotas gyventojų skaičiaus kaitos rodiklis (naujai atvykusių gyventojų dalis bendrame gyventojų skaičiuje) aplink didžiuosius miestus išsidėsčiusiose savivaldybėse, kurių administracinėmis ribomis eina didžioji dalis vieno iš didžiųjų miestų administracinės ribos, t. y. Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus rajonų savivaldybėse (toliau – žiedinės savivaldybės);
4 pav. Gyventojų skaičiaus kaita miestuose ir žiedinėse savivaldybėse 2001–2014 m.
4.2.3. nepaisant to, kad teigiama neto vidaus migracija būdinga visoms žiedinėms savivaldybėms (į jas atvyksta daugiau gyventojų, keičiančių gyvenamąją vietą šalies viduje, negu išvyksta), tik 3 iš šių savivaldybių bendras gyventojų skaičiaus pokytis buvo teigiamas. Didžiausias santykinis gyventojų skaičiaus pokytis (lyginant su atitinkamoje savivaldybėje 2001 m. gyvenusių asmenų skaičiumi, žr. 4 pav.) buvo Klaipėdos rajono savivaldybėje, kurioje gyventojų skaičius 2001–2014 m. padidėjo apie 6,7 tūkst., arba 14,4 proc., Kauno rajono savivaldybės gyventojų skaičius tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 7 tūkst. arba 8,6 proc., Vilniaus rajono 7,1 tūkst. arba 8,1 proc.). Vertinant absoliutine išraiška, trijų miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų priemiestinės teritorijos buvo urbanizuojamos panašiu intensyvumu (gyventojų skaičiaus augimas siekė nuo 6,7 tūkst. iki 7,1 tūkst. asmenų). Intensyviai urbanizacijai Kauno miesto prieigose prielaidas sudaro Kauno rajono savivaldybėje istoriškai susiformavusi priemiesčių gyvenamoji sistema, dėl kurios netoli nuo Kauno miesto esančios gyvenamosios vietovės (pvz., Raudondvaris, Kulautuva, Domeikava, Ramučiai, Akademija, Ringaudai ir kt.) turi gerą susisiekimo ir inžinerinę infrastruktūrą, jų gyventojai be didesnių kliūčių gali naudotis ir Kauno mieste prieinamomis paslaugomis ir dirbti Kaune. Šiose vietovėse stebimas gyventojų skaičiaus augimas, jos tampa itin patrauklios gyventi Kauno mieste dirbantiems gyventojams ir dėl tos priežasties, kad Kauno miesto savivaldybės administracinėse ribose yra santykinai nedaug naujiems individualiems gyvenamiesiems namams statyti tinkamų teritorijų (administracinė Kauno miesto savivaldybės riba iš esmės eina ties kompaktiškai daugiabučiais gyvenamaisiais namais XX a. VI-IX dešimtmečiais užstatytų mikrorajonų riba);
4.2.4. 2001–2014 m. laikotarpiu vidutinis į Kauno rajono savivaldybę kasmet atvykstančių gyventojų skaičius siekė 3 tūkst. gyventojų per metus, arba vidutiniškai 3,6 proc. atitinkamų metų pradžioje savivaldybėje gyvenusių gyventojų skaičiaus (palyginimui, šalyje 2001–2014 m. šis rodiklis vidutiniškai siekė 2 proc.). Tai yra, gyventojų kaita aplink Kauno miestą vyksta beveik du kartus sparčiau, negu vidutiniškai šalyje. Tokiu tempu keičiantis Kauno rajono savivaldybės gyventojų sudėčiai, nuo 2001 m. naujai atvykusių gyventojų skaičius konservatyviu vertinimu (žr. 5 pav.) gali siekti iki 38 proc. visų Kauno rajono savivaldybės gyventojų (32,5 tūkst.), iš kurių beveik 16 tūkst. yra gyventojai, anksčiau gyvenę Kauno mieste (įvertinus skirtingas migracijos kryptis pasirenkančių gyventojų tikimybinį pasiskirstymą, potencialių migrantų grupės dydį, iš skirtingų Lietuvos teritorijų išvykstančių ir atvykstančių gyventojų skaičių, emigracijos į užsienį ar pakartotinės migracijos Lietuvoje arba grįžimo į buvusią gyvenamą vietą tikimybę ir mirtingumą skirtingose amžiaus grupėse ir kt. veiksnius);
5 pav. Gyventojų kaita didžiuosiuose miestuose ir žiedinėse savivaldybėse (gyventojų grupės dalis gyventojų skaičiuje, 2015 m. sausio 1 d.)
4.2.5. iš Kauno miesto į priemiestį 2001–2014 m. išvykusių gyventojų skaičius siekė apie 20 tūkst. (5,3 proc. Kauno miesto gyventojų) ir šis procesas jau įgavo ir aiškiai stebimus ekonominius padarinius ir neigiamus pokyčius gyventojų demografinėje struktūroje (demografinį senėjimą), pirmiausiai dėl to, kad į priemiestį paprastai išsikelia aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai, jaunos šeimos su vaikais:
4.2.5.1. iš miesto išsikraustančius gyventojus seka prekybos ir paslaugų įmonės, dažnai iškeliama ir gamybinė veikla – tai aiškiai iliustruoja darbo vietų skaičiaus Kauno rajono savivaldybėje veikiančiose įmonėse augimas, kuris 2011–2014 m. siekė 44,1 proc. (6,2 tūkst.) (kuomet Kauno mieste tuo pačiu laikotarpiu vos 3,1 proc. (3,8 tūkst.);
4.2.5.2. Kauno miesto savivaldybėje demografinės senatvės koeficientas (pagyvenusių asmenų ir vaikų santykis išreikštas procentine skale) 2006–2014 m. pablogėjo 36 punktais (nuo 103 2006 m. iki 139 2014 m.), t. y. gyventojų amžiaus struktūra pasikeitė nuo subalansuotos (kuomet pagyvenusių asmenų ir vaikų buvo beveik po lygiai) į gyventojų amžiaus struktūrą, neužtikrinančią teigiamos natūralios kaitos (pagyvenusių asmenų skaičius vaikų skaičių viršija 39 proc.). 2014 m. Kauno miesto savivaldybėje demografinės senatvės koeficientas ir šio rodiklio pokytis nuo 2006 m. buvo didesnis tiek lyginant su šalies rodikliu (126, pokytis 28 punktai), tiek su visų didžiųjų miestų, išskyrus Panevėžį (142, pokytis 48 punktai), rodikliais.
4.3. Gyventojų skaičiaus mažėjimas ir gyventojų amžiaus struktūros pokyčiai sukelia papildomas socialines ir sveikatos problemas: senstant populiacijai mažėja dirbančių žmonių, didėja sveikatos priežiūros ir socialinės globos paslaugų poreikis bei išlaidos sveikatos priežiūrai, nes didėja sergamumas, ypač lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Kauno mieste ši tendencija fiksuojama jau ne pirmus metus. Lėtinės neinfekcinės ligos (širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, lėtinės plaučių ligos ir t.t.) yra dažniausia gyventojų mirties priežastis. Žmonės suserga neužkrečiamosiomis ligomis dėl genetinių, biologinių, aplinkos veiksnių, netinkamo gyvenimo būdo. Neracionali mityba, alkoholio vartojimas, stresas ir mažas fizinis aktyvumas per artimiausius dešimtmečius gali nulemti dar didesnį šių ligų augimo mastą:
4.3.1. 2013 m. užregistruotas didžiausias sergamumas kraujotakos sistemos ligomis Kauno mieste tarp vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų. Šis rodiklis, lyginant su 2012 m., išaugo daugiau nei dvigubai. Rodiklio augimas pastebimas ir kitose amžiaus grupėse. Didėja sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais Kauno mieste tiek vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų, tiek ir kitose amžiaus grupėse. Stipriai išaugo sergamumas ir cukriniu diabetu: 2013 m. vyresnių nei 65 m. amžiaus grupėje užregistruota net 1 575 cukrinio diabeto atvejai, tenkantys 100 000 gyventojų, kuomet 2012 m. buvo užregistruota 811 cukrinio diabeto atvejų, tenkančių 100 000 gyventojų. Asmenų, kuriems užregistruota trauma, skaičius iki 2013 m. tendencingai didėjo, kur ypatingas didėjimas buvo pastebėtas 2013 m. Tarp Kauno miesto gyventojų didėja sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis. Vyresnių nei 65 m. amžiaus grupėje šis rodiklis 2013 m. siekė 14 674 atvejus, tenkančius 100 000 gyventojų. Siekiant gerinti sergamumo rodiklius būtinos prevencinės priemonės, skatinančios žmonių savimonę ir sveiką senėjimą Kauno mieste;
4.3.2. dėl neigiamų demografinių tendencijų, mažėjant gyventojų skaičiui ir didėjant virš 65 m. amžiaus gyventojų daliai, sparčiai didėja vyresnių nei 65 m. amžiaus pacientų dalis. Siekiant plėsti teikiamų paslaugų spektrą vyresnio amžiaus žmonėms, reikalingos patalpos ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugoms teikti konsultuojant ligonius ir jų artimuosius asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Kasmet didėjant vyresnių asmenų daliai bendroje prisirašiusių pacientų struktūroje, VšĮ Kauno Kalniečių ir VšĮ Kauno centro poliklinikos susiduria su neįgalių ir vyresnio amžiaus asmenų nepasitenkinimu dėl apsunkinto fizinio sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo bei tikslinių grupių (turinčių negalią ir vyresnio amžiaus) asmenų apsilankymų pas šeimos gydytoją skaičiaus (tenkančio vienam gyventojui) ir prevencinių programų dalyvių aktyvumo mažėjimu. Dažnai poliklinikose sanitariniai higieniniai mazgai ir registratūros nepritaikytos specialiesiems neįgaliųjų asmenų poreikiams ir yra nepatogios laukiantiems pacientams, o pastatuose nebūna lifto ir jam tinkamų prievažų ir prieigų. Taip ribojamas fizinis sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas neįgaliesiems bei vyresnio amžiaus asmenims ir nesudaromos sąlygos funkciniam neįgaliojo asmens savarankiškumui (be lydinčio asmens). Siekiant užtikrinti VšĮ Kauno Kalniečių ir VšĮ Kauno centro poliklinikose teikiamų paslaugų spektrą vyresnio amžiaus žmonėms, būtinas išorinės ir vidinės aplinkos pritaikymas neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms (neįgaliųjų patekimo į polikliniką (aikštelių, šaligatvių, pandusų, dangos, bortelių, laiptų ir kt), registratūros, laukiamųjų, kabinetų, laiptinių, durų, tualetų, lifto pritaikymas vyresnio amžiaus ir žmonėms turintiems negalią).
4.4. Kauno regiono makroekonominiai ir makrosocialiniai rodikliai, taip pat ir paties Kauno miesto įmonių dirbančiųjų struktūra lemia tai, kad išorinių veiksnių (šalies ir Kauno regiono mastu) formuojamos Kauno miesto raidos tendencijos be ženklių nukrypimų atkartoja bendrąsias šalies raidos tendencijas ir problemas (lėtai mažėjantį nedarbą, žemas pajamas ir to nulemtą ekonominę migraciją):
4.4.1. Kauno regionas, kuriame išsidėstęs Kauno miestas, (lyginant su bendraisiais šalies rodikliais) pasižymi panašia į vyraujančią Lietuvoje ekonomine, socialine ir demografine struktūra – Kauno regiono BVP/gyv. 2014 m. siekė 98,7 proc. šalies vidurkio, BVP augimas 2011–2014 m. – 10,7 proc. (šalyje 10,8 proc.), užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis – 75,7 proc. (šalyje – 72,5 proc.), medianinis gyventojų amžius 2014 m. – 42 metai (lygus šalies rodikliui), įmonių dirbančiųjų struktūra (žr. 6 pav.) iš esmės atkartoja šalies įmonių dirbančiųjų struktūrą;
4.4.2. artima vidutinei šalyje 2013 m. buvo ir Kauno miesto įmonių dirbančiųjų struktūra (žr. 7 pav.), įmonių dirbančiųjų dalis tradiciniuose ūkio sektoriuose pramonėje ir statyboje buvo beveik tokia pati kaip šalyje (atitinkamai 35 ir 34 proc.), šiuo aspektu Kauno miesto savivaldybė užėmė vidurinę poziciją tarp aiškiai vyraujančių prekybos ir paslaugų sektoriumi pasižyminčių Vilniaus miesto savivaldybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės (kurioje didelę dalį išplėtotų paslaugų sudaro transporto ir saugojimo paslaugos) bei Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybių, pasižyminčių vyraujančia tradicinės pramonės (apdirbamosios gamybos) veikla. Vienintelis ūkio sektorius, kuriame Kauno miesto savivaldybės rodiklis ženkliau išsiskyrė, buvo prekyba (29 proc. įmonių dirbančiųjų, šalyje vidutiniškai – 26 proc.);
6 pav. Įmonių dirbančiųjų struktūra (proc.) Kauno regione ir Lietuvoje (2013 m.). Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
7 pav. Įmonių dirbančiųjų struktūra (proc.) didžiuosiuose miestuose ir Lietuvoje (2013 m.). Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
4.4.3. 2009 m. ekonominis nuosmukis lėmė išaugusį nedarbo lygį visoje šalyje, bet šiuo aspektu Kauno miesto savivaldybė ypač neišsiskyrė – 2010 m. registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis (toliau – registruotas nedarbas) Kauno miesto savivaldybėje buvo didžiausias per pastarąjį dešimtmetį ir pasiekė 13,9 proc. (Lietuvoje 15,9 proc.), o vėliau nuosekliai mažėjo – iki 8,2 proc. 2014 m. (Lietuvoje – 9,5 proc.). Registruoto nedarbo mažėjimo tempas 2011–2014 m. Kauno miesto savivaldybėje atitiko Lietuvos tendenciją (Kauno miesto savivaldybėje – 41 proc. Lietuvoje – 40 proc.), tačiau buvo lėtesnis negu kituose didžiuosiuose miestuose. 2010 m. registruotas nedarbas Kauno miesto savivaldybėje, lyginant su kitų didžiųjų miestų savivaldybėmis, buvo žemiausias (kartu su Šiaulių miesto savivaldybe), tačiau mažėjo lėčiausiai iš visų didžiųjų miestų savivaldybių, todėl jau 2012 m. Kauno miesto savivaldybės rodiklis buvo aukštesnis už Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybių ir artėjo prie prasčiausio tarp didžiųjų miestų – Panevėžio miesto savivaldybės rodiklio;
8 pav. Registruotas nedarbas didžiuosiuose miestuose ir Lietuvoje. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos darbo birža
4.4.4. prielaidų spartesniam nedarbo mažėjimui Kauno miesto savivaldybėje nesudarė lėtai augantis darbuotojų skaičius vietinėse įmonėse. Nors bendras registruotų bedarbių skaičius Kauno miesto savivaldybėje 2011–2014 m. sumažėjo 13,6 tūkst., darbuotojų skaičius veikiančiose įmonėse per tą patį laikotarpį padidėjo tik 3,8 tūkst., t. y. beveik 10 tūkst. ekonomiškai aktyvių gyventojų tiesiog išvyko į užsienį ar kitas Lietuvos savivaldybes (neįskaitant persikėlusių į Kauno rajono savivaldybę, tačiau likusių dirbti Kauno mieste), arba įsidarbino kitose savivaldybėse veikiančiose įmonėse. Darbuotojų skaičiaus veikiančiose įmonėse pokytis Kauno miesto savivaldybėje (3,1 proc.) buvo 2–3 kartus mažesnis lyginant tiek su kitais didžiaisiais miestais (jų rodikliai siekė nuo 6,3 proc. Panevėžio miesto savivaldybėje iki 11,6 proc. Vilniaus miesto savivaldybėje), tiek su bendru šalies rodikliu (8 proc.), tiek su kitų Kauno regiono savivaldybių rodikliu (11,8 proc.);
4.4.5. darbo jėgos paklausa susijusi su ekonominiu ciklu (ekonomikos ciklo nulemtas visuminės paklausos ir pasiūlos augimas) ir nedarbo lygis ekonominio augimo sąlygomis yra esminiai darbo užmokesčio lygį ir pokyčius lemiantys veiksniai. T. y. didėjant visuminei paklausai, vidaus vartojimui ir (ar) eksportui ir mažėjant laisvos darbo jėgos kiekiui, didėja konkurencija tarp darbdavių ir tai lemia darbo užmokesčio augimą. Pastebima, kad Kauno miesto savivaldybėje mokamas bruto darbo užmokestis (679,8 Eur 2014 m.) iš esmės atitinka tą lygį, kurį būtų galima prognozuoti pagal Kauno regiono BVP/gyv. (abu rodikliai beveik lygūs šalies vidurkiui), o gana spartus bruto darbo užmokesčio didėjimas (15,6 proc. nuo 2011 iki 2014 m., antras geriausias rodiklis tarp didžiųjų miestų) gali būti paaiškintas mažėjančia darbo jėgos pasiūla dėl demografinių priežasčių;
4.4.6. nepaisant gana spartaus darbo užmokesčio augimo pastaraisiais metais, bruto darbo užmokestis Kaune 2014 m. išliko pastebimai žemesnis negu Vilniuje ar Klaipėdoje (atitinkamai 17 ir 6 procentais), todėl, nors ir būdamas geografiniame Lietuvos centre, Kauno miestas neturi konkurencinio pranašumo pritraukiant darbo jėgą iš mažiau ekonomiškai išvystytų, aukšto nedarbo lygio teritorijų vakarinėje ar rytinėje Lietuvos dalyje. Vertinant neto vidaus migraciją kartu su aplink miestus išsidėsčiusiomis žiedinėmis savivaldybėmis (t. y. eliminavus miesto–priemiesčio migracijos srautus) pastebima, kad į Kauno miesto savivaldybę kartu su Kauno rajono savivaldybe iš kitų Lietuvos savivaldybių 2011–2014 m. atvyko 4 tūkst. gyventojų daugiau, negu išvyko. Tokį patį rodiklį turėjo Klaipėdos miesto savivaldybė kartu su Klaipėdos rajono savivaldybe, nepaisant beveik du kartus mažesnio gyventojų skaičiaus ir mažesnio aukštųjų mokyklų skaičiaus (Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybėse 2014 m. veikė 5 universitetai ir 6 kolegijos, Klaipėdos miesto savivaldybėje – 2 universitetai ir 4 kolegijos), Vilniaus miesto ir Vilniaus rajonų savivaldybių bendras neto vidaus migracijos rodiklis buvo net 4,5 karto aukštesnis (17,7 tūkst.). Prastesnius (neigiamus) neto vidaus migracijos rodiklius turėjo tik Šiauliai ir Panevėžys (su atitinkamomis žiedinėmis savivaldybėmis). Iš kitų savivaldybių atvykstantys gyventojai net iš dalies nekompensavo išvykstančių į užsienį Kauno miesto ir priemiesčių gyventojų skaičiaus, nes 2011–2014 m. bendra neto tarptautinė migracija Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybėje siekė –14,2 tūkst. gyventojų, vertinant absoliutine išraiška šis rodiklis buvo didžiausias tarp didžiųjų miestų (santykine išraiška, lyginant su gyventojų skaičiumi, šis rodiklis siekė -3,5 proc. visų gyventojų, panašius rodiklius turėjo ir Klaipėdos bei Šiaulių miestų savivaldybės, kartu su atitinkamomis žiedinėmis savivaldybėmis – -3,9 ir -3,8 proc., geresnius (nors ir dėl skirtingų priežasčių) – Vilniaus ir Panevėžio miestai kartu su atitinkamomis žiedinėmis savivaldybėmis – -2,1 ir -2,5 proc.).
4.5. Aukštas verslumo ir užimtumo lygis:
4.5.1. Kauno miesto savivaldybė 2015 m. pradžioje (kaip ir ankstesniais metais) pasižymėjo vienu didžiausių šalyje veikiančių įmonių skaičiumi, tiek absoliutiniu, tiek tenkančiu 1000 gyventojų (verslumo lygiu). 2015 m. pradžioje Kauno miesto savivaldybėje veikė 10,7 tūkst. įmonių (14 proc. visų Lietuvos įmonių), o veikiančių įmonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų siekė 35,5, tai buvo antras didžiausias rodiklis tarp didžiųjų miestų savivaldybių (po Vilniaus miesto savivaldybės, kurioje 1000 gyventojų teko 52,0 veikiančios įmonės), kiek žemesnis verslumo lygis buvo Klaipėdos miesto savivaldybėje (34,1); Šiaulių (27,5) ir Panevėžio (25,8) verslumo lygio rodikliai jau buvo ženkliai (atitinkamai 29 ir 38 procentais) žemesni. Lyginant su šalies rodikliu (26,2) Kauno miesto savivaldybėje verslumo lygis buvo aukštesnis 36 procentais;
4.5.2. aukštas verslumo lygis (ir tai, kad dauguma Kauno miesto savivaldybėje, kaip ir kituose miestuose veikiančių įmonių yra darbo jėgai imlaus prekybos ar paslaugų sektoriaus) yra viena iš pagrindinių prielaidų, užtikrinančių aukštą užimtumo lygį Kauno miesto savivaldybėje. Kauno miesto savivaldybėje užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis (81,4 proc.), nepaisant gana lėtai mažėjančio registruoto nedarbo, buvo 8,9 proc. punkto aukštesnis už šalies rodiklį (72,5 proc.), o tarp didžiųjų miestų geresnis rodiklis fiksuotas tik Klaipėdos miesto savivaldybėje (83,6 proc.). Išliekant registruoto nedarbo mažėjimo (o taip pat ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimo) tendencijai, Kauno miesto savivaldybė artimiausiais metais gali pasiekti optimalų užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykį (iki 85–86 proc.), t. y. situaciją kuomet iš esmės visą likusią neužimtų gyventojų dalį lems vadinamasis „frikcinis“ nedarbas, kurį nuolat patiria 4-6 proc. darbingo amžiaus gyventojų (ši nedarbo rūšis egzistuoja nuolat, asmenims keičiant darbovietes, įsidarbinant absolventams, asmenims, atvykusiems iš kitų vietovių ir pan.), iki 10 proc. darbingo amžiaus gyventojų nedirbs ir neieškos darbo todėl, kad tam neturės objektyvaus poreikio (pvz. mokysis bendrojo lavinimo mokyklose, studijuos). Tačiau ir esant gerai užimtumo situacijai išliks santykinai nedidelės, tačiau gilią socialinę atskirtį patiriančios grupės (sergantys priklausomybės ligomis, buvę kaliniai, smurtą patiriantys asmenys ir kt.), kurių atžvilgiu kiekybinis darbo vietų pasiūlos didėjimas turi nedidelį poveikį.
4.6. Nepakankamas investicinis patrauklumas:
4.6.1. Kauno miesto savivaldybėje, kaip ir kitose didžiųjų miestų savivaldybėse (ir visoje šalyje) 2009–2010 m. laikotarpiu (ekonominės recesijos metu) pasireiškė ženklus materialinių investicijų kritimas; materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui, apimtis Kauno miesto savivaldybėje sumažėjo 2,5 karto – nuo 2549 Eur 2008 m. iki 1010 Eur 2009 m. (absoliutine išraiška, nuo 860 iki 336 mln. Eur.), Lietuvoje per tą patį laikotarpį materialinės investicijos irgi sumažėjo, tačiau mažiau – vidutiniškai 1,8 karto. Spartesnį negu vidutiniškai šalyje materialinių investicijų kritimą Kauno miesto savivaldybėje galima paaiškinti tuo, kad ekonominio nuosmukio buvo ne tik pristabdytos įmonių investicijos, susijusios su gamybos ir paslaugų plėtra (dėl ekonominių sunkumų ar ekonominės padėties neapibrėžtumo), bet iš esmės sustojo ir nekilnojamojo turto vystymo projektai (panašios tendencijos pasireiškė ir Klaipėdos bei Vilniaus miestų savivaldybėse). 2010 m. materialinės investicijos Kauno miesto savivaldybėje, kitų didžiųjų miestų savivaldybėse ir visoje šalyje išliko stabiliai žemos (ženkliai nebekrito, tačiau ir nedidėjo). 2011 m. pasireiškė investicinių procesų suaktyvėjimas vykstant ekonominiam atsigavimui ir materialinės investicijos Kauno mieste nuosekliai didėjo iki 1850 Eur vienam gyventojui 2014 m. (absoliutine išraiška – apie 560 mln. Eur). Pastebėtina ir tai, kad iki 2014 m. nei Kauno miesto savivaldybės, nei kitų didžiųjų miestų savivaldybių ar bendras šalies materialinių investicijų rodiklis iki ekonominės recesijos buvusio lygio nepasiekė (iš esmės todėl, kad iki buvusios apimties neatsistatė investicijos, susijusios su nekilnojamojo turto operacijomis ir statyba, taip pat viešojo sektoriaus investicijos);
4.6.2. pagal materialinių investicijų tenkančių vienam gyventojui apimtį Kauno miesto savivaldybė (kartu su Panevėžio ir Šiaulių miestų savivaldybėmis) priklausė savivaldybių grupei, kuriose materialinės investicijos, tenkančios vienam gyventojui buvo mažesnės už šalies vidurkį (2014 m. – 1908 Eur), tuo tarpu Vilniaus miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybėse materialinės investicijos vienam gyventojui 2014 m. šalies vidurkį viršijo 77 ir 75 procentais. Vertinant materialinių investicijų struktūrą pagal ūkio sektorius (2013 m. rodiklius, žr. 9 pav.), pastebima, kad Kauno miesto savivaldybė pasižymėjo gana subalansuota (todėl tvaria) investicijų struktūra, nebuvo aiškiai vyraujančio sektoriaus, kaip pvz. Vilniaus miesto savivaldybės (nekilnojamojo turto operacijos), Klaipėdos miesto savivaldybės (transportas ir saugojimas) ar Panevėžio miesto savivaldybės (apdirbamoji gamyba) atvejais. Tačiau daugelyje sektorių, išskyrus didmeninę ir mažmeninę prekybą bei švietimo, sveikatos priežiūros ir kitą komunalinio ir socialinio aptarnavimo veiklą, investicijų vienam gyventojui apimtis buvo mažesnė negu kituose miestuose ar šalyje (žr. 10 pav.), t. y. daugiau nei kituose miestuose ir šalyje investuota į darbui imlius, tačiau nepasižyminčius sukuriama aukšta pridėtine verte ar mokamu aukštu darbo užmokesčiu sektorius;
9 pav. Materialinių investicijų struktūra Kauno miesto savivaldybėje 2013 m. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
10 pav. Materialinės investicijos Kauno miesto savivaldybėje, palyginti su šalies ir kitų didžiųjų miestų rodikliais. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
4.6.3. vertinant tiesiogines užsienio investicijas (toliau – TUI), būtina atsižvelgti į tam tikrus šio rodiklio ypatumus – TUI vienam gyventojui aukšta reikšmė (ir dideli svyravimai) būdingi mažoms savivaldybėms, kuriose veikia pavienės užsienio kapitalo įmonės (AB „ORLEN Lietuva“, UAB „IKEA Industry Lietuva“ ir pan.) ir didesnė dalis visų TUI savivaldybėje yra vienos įmonės veiklos rezultatas (todėl iš šio rodiklio sunku daryti apibendrintas išvadas apie mažesnių savivaldybių ekonominę situaciją); Vilniaus miesto savivaldybės rodikliai yra 3–4 kartus aukštesni už vidutinius šalyje dėl sostinės fenomeno (sostinėje yra susitelkusios pagrindinių užsienio kapitalo įmonių buveinės, kurių adresu paprastai įskaitomos vadinamosios „portfelinės“ investicijos, dukterinėms įmonėms suteikiamos paskolos ir pan.). Tačiau didieji miestai turi pakankamai diversifikuotą (nepriklausančią nuo vienos didelės įmonės) ekonominę struktūrą, pastovų TUI srautą, pagal kurį galima spręsti apie šių miestų konkurencingumą tarptautiniu mastu. Kauno miesto savivaldybė buvo antroji tarp didžiųjų miestų savivaldybių (taip pat ir tarp visų šalies savivaldybių) pagal absoliutinę atliekamų TUI apimtį (po Vilniaus miesto savivaldybės) ir trečioji tarp didžiųjų miestų savivaldybių (po Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybių) pagal TUI vienam gyventojui (šiose savivaldybėse vienam gyventojui 2014 m. teko atitinkamai 16 313 Eur ir 4 452 Eur TUI). 2014 m. Kauno miesto savivaldybėje atlikta 1007 mln. Eur TUI (3574 Eur vienam gyventojui), panašus šio rodiklio lygis išliko visą 2011–2014 m. laikotarpį, svyravo apie 1 mlrd. Eur ir siekė nuo 8 iki 10 proc. visų Lietuvoje atliekamų TUI (arba apie 25 proc. visų šalyje, be Vilniaus miesto savivaldybės, atliekamų TUI). Tai yra, Kauno miestą galima laikyti antru pagal svarbą Lietuvoje užsienio investicijų traukos centru (be Vilniaus, Kauno miestas pritraukia didžiausią dalį Lietuvoje atliekamų užsienio investicijų), tačiau taip pat galima pastebėti, kad Klaipėdos miestas, nepaisant mažesnio gyventojų skaičiaus, mažesnio absoliutinio įmonių skaičiaus ir panašaus verslumo lygio, užsienio investicijų pritraukia santykiniai daugiau (skaičiuojant vienam gyventojui), t. y. savo ekonominį potencialą konkuruojant tarptautiniu lygiu išnaudoja efektyviau. Lyginant su Šiauliais (966 Eur TUI vienam gyventojui) ir Panevėžiu (2486 Eur TUI vienam gyventojui), Kauno miesto TUI vienam gyventojui rodiklis buvo 3,7–1,4 karto aukštesnis.
5. Esminiai aplinkos būklei ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimams (klimato kaitai) darantys įtaką veiksniai Kauno mieste:
5.1. ekonominės veiklos koncentracija Kauno mieste (Kaune veikiančios įmonės sudaro apie 70 proc. visų Kauno regiono įmonių) lemia ir gerą viso Kauno regiono užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykį (2014 m. – 75,7 proc., antras geriausias rodiklis tarp dešimties Lietuvos regionų, po Klaipėdos regiono (78,8 proc.)). Visgi didelė įmonių koncentracija Kauno mieste ir daugiau kaip dvigubai besiskiriantis verslumo lygis, lyginant su likusia Kauno regiono dalimi (Kauno regione, skaičiuojant be Kauno miesto savivaldybės, 1000 gyventojų 2015 m. pradžioje teko tik 16,0 veikiančios įmonės, 2,2 karto mažiau, negu Kauno miesto savivaldybėje), kelia rimtas problemas, susijusias su transporto srautų suvaldymu, ir racionaliu darbo ir gyvenamųjų vietų išdėstymu, siekiant išvengti ir šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų, kietųjų dalelių ir kitų žmogui bei aplinkai kenksmingų cheminių junginių išmetimų. Apytiksliu įvertinimu, švytuoklinės migracijos mastas 2014 m. tarp Kauno miesto ir aplinkinių savivaldybių galėjo siekti apie 40 tūkst. dirbančiųjų (t. y. 80 tūkst. kelionių į darbą ir atgal), ir lemti apie 700-800 tūkst. tonų išmetamo CO2 per metus.
5.2. Smarkiai išaugęs automobilizacijos lygis Kauno miestui kelia daug problemų, susijusių su išaugusių transporto srautų valdymu ir automobilių statymo vietų išdėstymu ir oro tarša:
5.2.1. Statistikos departamento duomenimis, 2009–2013 m. laikotarpiu individualių lengvųjų automobilių skaičius Kauno mieste išaugo 3,06 proc., o automobilizacijos lygis (tūkstančiui gyventojų tenkančių automobilių skaičius) – 11,4 proc., dėl to susiduriama ir su vis didėjančiu automobilių statymo vietų trūkumu, o didžiausias azoto oksido ir azoto dioksido taršos lygis Kauno mieste sutampa su rytiniu ir vakariniu transporto srautų piku. Tai rodo, jog autotransportas yra pagrindinis miesto oro teršėjas, jis lemia 80 proc. visos taršos. Labiausiai teršiamos Dainavos ir Centro seniūnijos, Taikos ir Savanorių prospektai ir jų prieigos;
5.2.2. 2013 m. vidutinė kietųjų dalelių (KD10) paros koncentracija Kauno mieste viršijo ribines vertes 26 dienas (2012 m. – 23 dienas, 2011 m. – 29 dienas, 2010 m. – 41 dieną). Tai mažiau nei leidžiama pagal Lietuvos ir ES teisės aktų reikalavimus (35 dienos). Didžiausia tarša KD10 2013 m. buvo pastebima Centro, Žaliakalnio, Dainavos seniūnijose. Mažiausia – Panemunės, Šančių, Šilainių seniūnijose;
5.2.3. 2009 m. atlikta analizė parodė, kad Kauno miesto savivaldybės teritorijoje visuomeniniu transportu ir lengvaisiais automobiliais vykdoma apie 84 proc. visų kelionių (57 proc. visuomeniniu transportu ir 27 proc. lengvaisiais automobiliais), o pėsčiomis gyventojai atlieka apie 16 proc. visų kelionių. Tai trumpos, viena miesto dalimi apribotos kelionės. Naujesnių tyrimų atlikta nėra, tačiau įvertinant tai, kad automobilizacijos lygis Kauno mieste 2009–2013 m. išaugo apie 11 proc., o vidutiniškai vienam gyventojui tenkančių kelionių visuomeniniu transportu skaičius išaugo 20 proc., galima daryti išvadą, kad didėja visuomeninio transporto reikšmė. Pagrindinis visuomeninis vežėjas Kauno mieste yra UAB „Kauno autobusai“. Bendrovė aptarnauja 16 troleibusų maršrutų, kurių bendras ilgis siekia 374 km bei 32 autobusų maršrutus po Kauno miestą ir artimuosius priemiesčius, kurių bendras ilgis siekia 1 090 km. Kauno mieste įdiegtos visuomeninio miesto transporto valdymo ir apmokėjimo elektroninėmis priemonėmis už keleivių pervežimą bei visuomeninio transporto stebėjimo sistemos. Iš viso Kauno mieste per metus visuomeninis transportas 2013 m. pervežė 89 milijonus keleivių. Tai yra 297 kelionės vienam gyventojui per metus.
6. Kauno miesto urbanistinio ir ekonominio vystymosi potencialas:
6.1. Lietuvos bendrajame plane Kauno miestas priskiriamas I lygmens T kategorijos – valstybinio bei makroregioninio ir tarpvalstybinio lygmens centro sudėtinei daliai. Šis centras formuojamas jungiant Vilniaus ir Kauno potencialą (pagal šią rekomendaciją parengtas ir strateginis Vilniaus–Kauno dvimiesčio planas). Pilnavertei Kauno miesto integracijai į Europos urbanistinį karkasą ir miesto konkurencingumo, gyvenimo kokybės augimui būtini Europos lygmens išoriniai ryšiai.
6.2. Kauno miestui būdingi šie teritoriniai-urbanistiniai privalumai:
6.2.1. gera geografinė padėtis ir subalansuota urbanistinė struktūra. Kauno miestas yra Lietuvos geografiniame centre, apsuptas demografiškai ir struktūriškai subalansuotų apylinkių, be didesnių ekonominių ir socialinių kontrastų, netoli (100 km) sostinės Vilniaus, taip pat arti (apie 60 km) kitų apskričių centrų – Marijampolės, Alytaus – bei reikšmingų savivaldybių centrų – Jonavos, Kėdainių, Prienų (30–55 km);
6.2.2. gerai išvystytas susisiekimas. Kauno miestas yra transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) I ir IXB koridorių, kelių E67 (Praha, Varšuva, Marijampolė, Kaunas, Panevėžys, Ryga, Talinas, Helsinkis (Via Baltica)), E85 (nuo Klaipėdos per Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą, Rumuniją, Bulgariją iki Graikijos uosto Aleksandropolio, Lietuvos teritorijoje sutampantis su magistraliniais keliais A15 Vilnius-Lyda ir A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda) ir E262 (nuo Kauno per Daugpilį, Rėzeknę iki Ostravos (Rusijoje)) sankirtoje. Kauno mieste yra stambus geležinkelio mazgas, kurį netolimoje ateityje kirs europinės vėžės geležinkelis (Rail Baltica). Greta Kauno miesto, Karmėlavoje veikia intensyviai vystomas antrasis pagal svarbą Lietuvos oro uostas. Kauno mieste yra visos galimybės turėti modernų upių uostą;
6.2.3. dėl savo dydžio ir kultūrinių tradicijų Kauno miestas yra stambiausias kultūros ir sporto centras Kauno apskrityje ir visoje centrinėje Lietuvos dalyje, jame sukoncentruotos aukštojo mokslo įstaigos (skaičiuojant su Kauno prieigose esančiu Aleksandro Stulginskio universitetu – 5 universitetai), svarbiausi kultūros objektai – teatrai, muziejai, sporto, pramoginių renginių infrastruktūra.
11 pav. Kauno miesto seniūnijos ir miesto dalys
6.3. Kauno miesto savivaldybės teritoriją sudaro 11 seniūnijų, kurios papildomai gali būti skaidomos į 32 struktūriškai ir geografiškai identifikuojamas miesto dalis (mikrorajonus, transportinius rajonus), kurios toliau įvardijamos pagal geografinį vietovardį (žr. 11 pav.). Rengiant Kauno miesto teritorijos bendrąjį planą atlikta erdvinė gyvenamųjų ir darbo vietų pasiskirstymo šiose Kauno miesto dalyse analizė (žr. 12 pav.) parodė, kad didžiausia gyvenamųjų vietų koncentracija buvo šiaurinėje miesto dalyje, o pagrindinės darbo vietos yra įsikūrusios Naujamiestyje, Naujasodyje, Dainavoje, Eiguliuose, Žaliakalnyje. Naujamiestyje koncentravosi daugiausia smulkių prekybos ir paslaugų įmonių, o Naujasodyje bei Dainavoje – daugiausiai pramonės įmonių. Teritorijoje apribotoje Nemuno dešiniuoju ir Neries kairiuoju krantais gyveno apie 65 % gyventojų ir buvo apie 74 % darbo vietų. Nemuno kairiajame krante gyveno 11 % Kauno miesto gyventojų ir buvo įkurta 8 % darbo vietų. Kauno miesto dalyje apribotoje Nemuno ir Neries dešiniaisiais krantais gyveno 24 % gyventojų ir buvo įkurta 18 % darbo vietų. Tokie skaičiai rodo, kad daugiau kaip pusė miesto vidaus transportinių ryšių atliekama nevažiuojant per miesto tiltus. Be to, atstumai tarp gyvenamųjų ir darbo vietų yra tokie, kad dalis miestiečių turi galimybę į darbą atvykti pėsčiomis arba dviračiu. Palankus veiksnys yra tas, kad didžioji dalis darbo vietų išdėstytos netoli nuo gyvenamųjų vietų, o tai mažina kelionės trukmę (ir poreikį naudotis automobiliu).
12 pav. Kauno miesto gyventojų ir darbo vietų pasiskirstymas pagal miesto dalis (transportinius rajonus). Šaltinis: Kauno miesto bendrasis planas
6.4. Kauno miesto aplinką formuoja svarbūs gamtinio karkaso elementai – Nemuno ir Neries upių slėniai, apsupti šlaitų ir iš dalies į miesto teritoriją įsiterpusios Kauno marios. Kauno miesto teritorijoje yra dideli žalių masyvų plotai, kurie kartu su gretimais Kauno miesto apylinkių miškais sudaro gerą gamtinį foną, palaiko biologinę įvairovę, didina ekologinės kompensacijos lygį, švelnina urbanizacijos procesų poveikį aplinkai.
6.5. Vertingi Kauno miesto urbanistinės aplinkos elementai – Kauno miesto senamiestis, kuriame daug vertingų statinių (kultūros paveldo objektų), pasižymintis unikalia gatvių ir aikščių struktūra, Naujamiestis, Žaliakalnis, kuriuose yra vertingų tarpukario architektūros pastatų, gausu urbanistikos ir architektūros paminklų, Vilijampolėje išlikę Radvilų miestelio urbanistinės struktūros fragmentai, S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas Aleksote, Žemuosiuose Šančiuose ir Panemunėje – kareivinių kompleksai, fortai.
13 pav. Saugomos gamtinės teritorijos ir kultūros paveldo objektai Kauno mieste. Šaltiniai: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Nacionalinė saugomų teritorijų apsaugos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
6.6. Kauno miesto bendrajame plane išskiriamos teritorinės-urbanistinės problemos:
6.6.1. Asimetrinė miesto konfigūracija. Kauno miestas nuo centrinės dalies buvo plėtojamas asimetriškai šiaurės rytų bei šiaurės vakarų kryptimis. Dėl to pailgėjo atstumai tarp centro, didžiųjų gyvenamųjų ir pramonės teritorijų, o kartu ir kelionių trukmė, padidėjo aplinkos tarša. Pietinė dalis, net arti centro, yra nepakankamai išplėtota. Tai didelis rezervas Kauno miestui plėtoti perspektyvia pietvakarių kryptimi, nors tam reikia labai daug lėšų tiltams, magistralinėms gatvėms ir inžineriniams tinklams statyti;
6.6.2. netolygiai vystoma teritorija. Po 1996 m. įvykusio Kauno miesto savivaldybės teritorijos ribų pakeitimo Kauno miesto teritorija buvo suformuota neatsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją bei kelių tinklą. Savivaldybės teritorijai buvo priskirtos teritorijos už apylankų, izoliuotos nuo miesto struktūros. Patogios plėtrai teritorijos apylankų ribose netapo miesto dalimi. Teritorijos konfigūracija miesto aplinkkelių atžvilgiu iškarpyta, joje sunku suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą;
6.6.3. pernelyg didelė funkcinė diferenciacija. Kauno mieste susiformavo stambios teritorijos su viena vyraujančia paskirtimi – gyvenamosios (daugiabutės ir sodybinės), pramoninės teritorijos. Nepakankamai subalansuota darboviečių, būstų, poilsio zonų struktūra visose Kauno miesto dalyse didina švytuoklinę migraciją;
6.6.4. Kauno miesto gamtinė aplinka yra didelė miesto vertybė, tačiau jos elementai – Nemunas ir Neris, mažieji upeliai, jų slėniai – sukelia daug sunkumų plėtojant miesto infrastruktūrą: reikalingi 300–400 m ilgio tiltai, iškasos gatvėms ties šlaitais įrengti (kurios, savo ruožtu, naikina vertingą griovų ir slėnių aplinką). T. y. darbo vietų išdėstymas arčiau gyvenamųjų vietų (mažinant judėjimo abipus Nemuno ir Neries poreikį) ir didesnė funkcinė teritorijų diversifikacija Kauno miesto atveju yra labiau ekologines, o ne socialines problemas sprendžiantis uždavinys (įvertinus aukštą Kauno miesto savivaldybės gyventojų užimtumo lygį).
6.7. Viešąsias paslaugas gyventojams teikiančių įstaigų koncentracija:
6.7.1. socialines paslaugas teikiančios organizacijos išsidėsčiusios įvairiose Kauno miesto seniūnijose ir jų dalyse. Didžiausia jų koncentracija yra natūraliai susidariusi Centro, Žaliakalnio, Eigulių, Gričiupio, Šančių ir Šilainių seniūnijose (miesto branduolio teritorijoje, nesunkiai pasiekiamoje iš kitų miesto dalių ir tankiai užstatytose daugiabučiais namais „miegamųjų“ rajonų teritorijose). Miesto centrinėje dalyje koncentruojasi aukštojo mokslo įstaigos ir profesinės mokyklos bei jų padaliniai. Beveik visos aukštojo mokslo įstaigos turi po keletą, ar keliolika skirtingo ploto sklypų įvairiose miesto dalyse, o iš aukštųjų mokyklų didžiausią teritoriją užima Vytauto didžiojo universitetas, kuriam priklauso botanikos sodas Fredoje. Yra ir kompleksinių teritorijų, kuriose jau susiformavę akademiniai miesteliai: Lietuvos sporto universiteto teritorija Žaliakalnyje ir Kauno technologijos universiteto teritorija Gričiupyje. Kaip atskira mokslo teritorija išskiriama šiaurės rytinėje Dainavos dalyje esanti teritorija, kurioje yra įsikūrę keli Kauno kolegijos fakultetai bei 5 profesinės mokyklos. Mažiausiai ugdymo ir įvairias socialines paslaugas teikiančių įstaigų yra periferinėse Kauno miesto dalyse, kuriose ir gyventojų skaičius mažesnis;
6.7.2. Kauno miesto savivaldybės teritorijoje yra 43 pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos (toliau - pirminės sveikatos priežiūros įstaigos), iš kurių: 5 – savivaldybės, 1 valstybės ir 37 privačios. Prie šių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų 2014 m. buvo prisirašę 380 543 pacientai, iš kurių 304 012 yra Kauno miesto savivaldybės gyventojai ir 76 531 – kitų savivaldybių gyventojas. Prie 5 savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros įstaigų yra prisirašę 204 729 pacientai, prie valstybės pirminės sveikatos priežiūros įstaigos 13 766 pacientai, prie privačių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų – 162 048 pacientai. 5 savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros įstaigos yra įsikūrusios Dainavos, Šančių, Šilainių, Centro, Eigulių seniūnijose.
6.8. Socialinių, demografinių, aplinkos ir klimato kaitos problemų teritorinių židinių (probleminių teritorijų) nustatymas:
6.8.1. gyventojų pasiskirstymas pagal amžių atskirose Kauno miesto dalyse atitinka tam tikras miesto gyventojų vidinės migracijos tendencijas – dažniausiai keičianti gyvenamą vietą yra 16–30 m. amžiaus gyventojų grupė (dažnai – šeimos su vaikais), mažiausiai mobili – pensinio amžiaus gyventojų grupė; keičiant gyvenamą vietą mieste dažniau migruojama į naujai urbanizuojamas teritorijas, vėliausiai statytas Kauno miesto dalis (t. y. kartojasi migracijos į priemiestį tendencija, su ta išimtimi, kad nėra išvykstama už Kauno miesto administracinių ribų);
6.8.2. gyvenamųjų namų teritorijų Kauno mieste būklė, priklausomai nuo miesto dalies bei vietinių bendruomenių iniciatyvų, yra įvairi, t. y. atskirose dalyse yra ir geros ir blogos būklės gyvenamųjų teritorijų, tačiau dažniausiai naujausiuose miesto namų kvartaluose pastatų būklė bei jų aplinkos būklė yra gera, o blogiausia būklė yra senosiose miesto dalyse: Vilijampolėje, dalyje Žaliakalnio seniūnijos, Žemuosiuose Šančiuose. Sovietinės statybos „miegamuosiuose“ rajonuose didžiausia problema yra nusidėvėjusios gyvenamųjų namų inžinerinės sistemos, nesandarios stambiaplokščių daugiabučių gyvenamųjų namų siūlės, susidėvėję aplinkos elementai. Daugelyje Kauno miesto vietų susiduriama su automobilių statymo problema, namų kiemuose susidėvėjusiomis takų, aikštelių dangomis, blogos būklės želdiniais. Atitinkamai patrauklesnėmis tampa miesto dalys, iš kurių nesunkiai pasiekiama pagrindinė socialinė infrastruktūra (mokyklos, darželiai, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos), tačiau galima individualių namų statyba, nėra didelio gyventojų tankumo (atitinkamai, mažesni transporto srautai ir švaresnė gamtinė aplinka), o pačios teritorijos yra urbanizuotos santykinai neseniai (t. y. infrastruktūra nėra spėjusi pasenti ir nusidėvėti). Todėl gana intensyviai urbanizuojamos tokios miesto dalys kaip Birutė, Freda, Kazliškiai (Aleksoto seniūnija), Vaišvydava, Panemunė, Rokai, Vičiūnai (Panemunės seniūnija), visa Šilainių seniūnija, Lampėdžiai (Vilijampolės seniūnija), tuo tarpu Kauno miesto centrinėje dalyje esančiose seniūnijose ar dalyse stebimas ne tik gyventojų skaičiaus mažėjimas, bet ir tai, kad jose dažniau pasilieka vyresni gyventojai (t. y. teritorijos sparčiai demografiškai sensta);
6.8.3. ypač nepalankus demografinės senatvės koeficientas (65 m. amžiaus ir vyresnių gyventojų ir vaikų iki 15 m. amžiaus) santykis, vertinant pagal 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo informaciją, nustatytas iš esmės visose miesto centrinės dalies seniūnijose – Centro, Dainavos ir Gričiupio – 180–181; Vilijampolės, Žaliakalnio – 144–156; mažesnis už Kauno miesto vidutinį koeficientą (2011 m. surašymo metu – 134), tačiau didesnis už 100 demografinės senatvės koeficientas buvo seniūnijose, kurių didelę dalį užėmė intensyviau urbanizuojami miesto pakraščiai – Aleksoto, Eigulių, Panemunės, Petrašiūnų, Šančių seniūnijose (110–127), vienintelėje Šilainių seniūnijoje demografinės senatvės koeficientas siekė 70 (ši teritorija pradėta užstatyti apie 1980-uosius metus, todėl daugelis gyventojų nespėjo pasiekti vyresnio amžiaus – pagyvenusių asmenų dalis siekė tik 10,8 proc.);
6.8.4. Žaliakalnio ir (ypač) Centro seniūnijos išsiskyrė tuo aspektu, kad nepaisant aukšto demografinės senatvės koeficiento (nulemto mažo skaičiaus vaikų ir didelio skaičiaus pagyvenusių asmenų), joms buvo būdinga didelė jaunų gyventojų (15–29 m.) dalis – atitinkamai 21,8 ir 28 proc. (žr. 14 pav.). Tai yra, istoriniai gyvenamieji rajonai miesto centre yra patrauklūs jaunimui dėl netoliese esančių aukštųjų mokyklų, kultūrinio gyvenimo įvairovės, gerų laisvalaikio praleidimo galimybių ir kitų priežasčių, tačiau baigus studijas, sukūrus šeimą, sulaukus vaikų, iš miesto centro išsikeliama;
14 pav. Gyventojų amžiaus grupės Kauno miesto seniūnijose. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas (2011 m. visuotinis gyventojų ir būstų surašymas)
6.8.5. Kauno mieste iš mobilių taršos šaltinių į atmosferą išmetama dvigubai daugiau oro teršalų nei iš stacionarių taršos šaltinių. Kauno miesto bendrojo plano duomenimis, oras yra labiausiai užterštas Žaliakalnyje, Senamiestyje, Naujamiestyje, Kalniečiuose, Dainavoje, Eiguliuose bei Vilijampolėje, o mažiausias užterštas periferinėse miesto dalyse – Panemunėje, Vičiūnuose, Rokuose, Birutėje, Kazliškiuose, Romainiuose, Linkuvoje. Kaune didžiausios teršiančios įmonės yra išsidėsčiusios Petrašiūnuose, Naujasodyje, Palemone, Rokuose ir Aleksote, tačiau šios miesto dalys nepasižymi didžiausia oro tarša, o tai reiškia, kad oro tarša mieste yra labiau įtakojama ne stacionarių taršos šaltinių, bet mobilių taršos šaltinių;
6.8.6. Kauno miesto bendrajame plane nustatyta, kad dirvožemiai labiausiai užteršti įvairių pramonės šakų bei transporto koncentracijos zonose. Didžiausios sunkiųjų metalų koncentracijos yra fiksuojamos pramonės įmonių kiemuose, poligonuose, garažų masyvų teritorijose, buvusiose karinėse teritorijose, buitinių atliekų šiukšlynų teritorijose, gatvių ir šalikelių dirvožemyje, geležinkelio stoties teritorijoje. Didelės sunkiųjų metalų koncentracijos bei jų sankaupos yra didžiausios technogeninės apkrovos Kauno miesto dalyse: Vilijampolėje, Šančiuose, Naujamiestyje, Petrašiūnuose, Aleksote. Kauno miesto dirvožemis labiausiai yra užterštas švinu, cinku bei variu.
15 pav. Dirvožemio užterštumas Kauno mieste. Šaltinis: Kauno miesto bendrasis planas
6.9. Didžiausias triukšmas fiksuojamas intensyvaus eismo gatvėse bei sankryžose. Svarbiais triukšmo sklaidos šaltiniais laikytini ir geležinkeliai bei kiti lokaliniai šaltiniai, tokie kaip ventiliatoriai ir transformatoriai. Tam tikrose Kauno miesto zonose (žr. 16 pav.) vidutinis paros triukšmo lygis viršija leistinas ribas (65 dBA) ir tampa pavojingu gyventojų sveikatai. Šiuo metu Kauno mieste pastebimas automobilizacijos lygio didėjimas, todėl ateityje triukšmo problema taps vis aktualesne, todėl mieste suformuotos tyliosios gamtos zonos: Kleboniškis (Kleboniškio miško parkas), Ąžuolynas, Vičiūnai (Panemunės šilas), Kalniečių parkas, Lampėdžių miško parkas, Romainių miškas. Tyliosios aglomeracijos zonos Kauno mieste apima Kazliškius, Sargėnus, didžiąją dalį Panemunės, dalį Fredos ir Birutės, Vaišvydavą, Žaliakalnio dalį tarp Savanorių prospekto, Jonavos, Žemaičių, K. Petrausko Utenos ir Nuokalnės gatvių.
16 pav. Triukšmo sklaida ir tyliosios zonos Kauno mieste. Šaltinis: Kauno miesto bendrasis planas
7. Tikslinių teritorijų pasirinkimo kriterijai ir pasirinkimo pagrindimas:
7.1. siekiant nustatyti tikslines teritorijas buvo atliktas Kauno miesto bendrojo plano stebėsenos rezultatų įvertinimas. Tikslinės teritorijos atrinktos pagal socialines ir infrastruktūros būklės problemas, viešųjų institucijų, rekreacinių zonų ir viešųjų erdvių koncentraciją, ekonominį potencialą ir patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-470 „Dėl pritarimo 2014–2020 metų Kauno miesto integruotos teritorijos vystymo programos projektui“:
7.1.1. Aleksoto tikslinė teritorija apima Aleksoto seniūniją ir dalį Centro seniūnijos – Nemuno salą, (toliau – Aleksoto tikslinė teritorija) ir išsiskiria kaip verslo, mokslo, kultūros ir rekreacijos centras, patogus gyvenamasis rajonas, komercinių objektų vieta. Aleksoto tikslinė teritorija apima pietvakarinę Kauno miesto dalį kairiajame Nemuno krante. Ją sudaro Aleksotas, Freda, Kazliškiai, Marvelė, Birutė ir Nemuno sala:
7.1.1.1. Aleksoto tikslinės teritorijos plotas – 24,76 kv. km., kuriame įsikūrę 20 300 gyventojų. Gyventojų tankumas Aleksoto tikslinėje teritorijoje 2,3 karto mažesnis už Kauno miesto gyventojų tankumą;
7.1.1.2. Aleksoto tikslinė teritorija išsiskiria rekreacinėmis erdvėmis ir viešųjų paslaugų infrastruktūra, gausu kultūrinių-rekreacinių teritorijų (VDU Kauno botanikos sodas, Naugardiškių, Antakalnio parkai, Aleksoto funikulierius, apžvalgos aikštelė), komercinių teritorijų (Aleksoto turgavietė, prekybos centrai ir sandėliai), švietimo įstaigų (Muzikos akademija, Divizijos generolo S. Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykla, 1 gimnazija, 1 progimnazija, 1 pradinė mokykla, 4 vaikų darželiai-lopšeliai), 3 pirminės sveikatos priežiūros centrai, 4 V. Kudirkos bibliotekos filialai, katalikų Šv. Kazimiero bažnyčia. Aleksoto tikslinėje teritorijoje veikia mokslo technologijų parkas „Technopolis“, kurio dalininkai yra Kauno miesto savivaldybė, Kauno technologijos universitetas ir Kauno pramonės prekybos ir amatų rūmai. Nemažą Aleksoto tikslinės teritorijos dalį užima pramoninės teritorijos (tačiau dalis jų – apleistos), yra 2 veikiantys aerodromai. Teritorijoje yra žydų kapinės H. ir O. Minkovskių g., Seniavos kapinės, rusų karo belaisvių, Fredos bei senosios Aleksoto kapinaitės;
7.1.1.3. Aleksoto tikslinėje teritorijoje 2014 m. buvo 4 031 gyvenamasis namas, iš kurių 213 daugiabučiai. Svarbiausia Aleksoto inžinerinė problema – didelė dalis namų (1 329) neprijungtų prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tinklų. Gatvių ilgis Aleksote siekia 148,7 km, ir sudaro 18,3 % Kauno miesto gatvių tinklo ilgio, iš kurių su asfalto danga tik 72,2 km arba 48,6 % šios tikslinės teritorijos gatvių ilgio. Bazinė infrastruktūra išvystyta nepakankamai, o esama stipriai susidėvėjusi ir neatitinka šių dienų reikalavimų: trūksta automobilių stovėjimo aikštelių, prasta gatvių ir pėsčiųjų takų būklė, nepakankamai sutvarkytos viešosios erdvės. Neišvystytas viešasis transportas, todėl sunku patekti į J. Dobkevičiaus progimnaziją, pasiekti Tirkiliškių mokyklą – darželį, Tirkiliškių lopšelį – darželį, pirminės sveikatos priežiūros centrą „Sveikatos ratas“ (Tirkiliškių g.). Marvelė nesujungta jokiu transportu su Aleksoto centru, šaligatviai įrengti tik 5-iose gatvėse, visai nėra dviračių takų;
7.1.1.4. Aleksoto tikslinėje teritorijoje esančiose bendrojo lavinimosi mokyklose 2013–2014 m. mokėsi 1 018 vaikai, iš kurių pasitikrino sveikatą 970 (95,28 proc. visų vaikų). Iš visų pasitikrinusiųjų – 393 vaikams nustatyti regos sutrikimai (40,52 proc. visų pasitikrinusiųjų) iš jų: miopija – 122 vaikams (12,6 proc.), astigmatizmas – 72 vaikams (7,4 proc.). Aleksoto seniūnijos bendrojo lavinimo mokyklose mokosi 404 14-18 m. (8-12 klasių) vaikai, iš jų 361 yra pasitikrinę sveikatą (89,36 proc. visų besimokančių 14-18 m. vaikų). Iš visų pasitikrinusiųjų – 18 nustatytas antsvoris ar nutukimas (5 proc.), 64 – kraujotakos sistemos sutrikimai (17,73 proc.), 15 – nervų sistemos sutrikimai (4,2 proc.). Siekiant mažinti vaikų sergamumą, Aleksoto tikslinėje teritorijoje numatytos prevencinės priemonės, skatinančios sveiką gyvensenos būdą ir didinančios fizinį vaikų aktyvumą.
7.1.2. Žaliakalnio tikslinė teritorija apima Žaliakalnio seniūniją (toliau – Žaliakalnio tikslinė teritorija) ir pasižymi įvairia funkcine struktūra: prie pagrindinių gatvių (Savanorių prospekto ir kt.) – polifunkcinė, kita dalis monofunkcinė. Didelė dalis užstatyta mažaaukščiais gyvenamaisiais namais, dalis teritorijos yra rekreacinė, nedidelė dalis – karinės ir pramoninės teritorijos:
7.1.2.1. Žaliakalnio tikslinės teritorijos plotas – 7,35 kv. km., kuriame įsikūrę 24 996 gyventojai. Gyventojų tankumas Žaliakalnio tikslinėje teritorijoje 1,8 karto didesnis už Kauno miesto gyventojų tankumą;
7.1.2.2. Žaliakalnio tikslinėje teritorijoje yra gausu miesto, regiono ir valstybės svarbos esamų ir plėtotinų sporto, kultūros ir rekreacinių viešųjų erdvių ir teritorijų, tai S. Dariaus ir S. Girėno stadiono ir sporto halės erdvė, P. Vileišio aikštė su ledo arena, futbolo ir lengvosios atletikos maniežų erdvė, Kristaus Prisikėlimo šventovės aikštė, Kauko laiptų baseino zona, Sporto gatvė, Ąžuolyno parkas, kuriam suteiktas NATURA 2000 teritorijos statusas dėl jame besiveisiančio Niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma eremita). Teritorija išsiskiria buvusiomis pramoninės ir karinėmis erdvėmis, turinčiomis konversijos potencialą, tai buvusi metalo apdirbimo gamykla „Koordinatė“ prie Savanorių prospekto (reikalinga konversija), buvusi radijo gamyklos „Banga“ teritorija (šiandien įvykdyta dalinė konversija), karinė teritorija prie Radvilėnų plento (reikalinga konversija). Žaliakalnio tikslinėje teritorijoje yra Lietuvos sporto universitetas, 1 gimnazija, 2 vidurinės, 1 pagrindinė ir 2 pradinės mokyklos, 1 darželis-mokykla, 4 papildomo ugdymo įstaigos, 11 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, cerkvė, policijos nuovada, NVO būstinės, turgavietė, Žaliakalnio sveikatos priežiūros centras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VšĮ Kauno klinikos, 2 pašto skyriai. Žaliakalnį kerta svarbi miesto magistralinė trasa – Savanorių prospektas (pereinantis į magistralinį kelią A1, taigi ir TEN-T tinklo koridorius), taip pat svarbios Parodos, K. Petrausko gatvės, Vydūno alėja, Radvilėnų plentas. Žaliakalnį su miesto centru jungia 10 laiptų bei funikulierius;
7.1.2.3. pagal gyventojų tankumą ir teritorijos svarbą Žaliakalnio tikslinės teritorijos bazinė infrastruktūra išvystyta nepakankamai, esama infrastruktūra susidėvėjusi ir neatitinka šių dienų reikalavimų. Žaliakalnio tikslinėje teritorijoje yra 160 gatvių, kurių ilgis – 81,3 km. Gatvių tinklas tankus, tačiau didžioji dalis gatvių siauros, nepritaikytos didesniems eismo srautams. Trūksta automobilių stovėjimo aikštelių, prasta kiemų, gatvių ir pėsčiųjų takų būklė, neįrengtos arba nepakankamai sutvarkytos viešosios erdvės. Žaliakalnis išsiskiria dideliu oro užterštumu, nes šioje teritorijoje vyksta dideli tranzitinio transporto srautai nepritaikytose gatvėse, ne visoje teritorijoje įrengta lietaus ir buitinių nuotekų sistema, todėl teršiamas gruntas bei paviršiniai ir gruntiniai vandenys;
7.1.2.4. Žaliakalnio tikslinėje teritorijoje esančiose bendrojo lavinimo mokyklose 2013–2014 m. mokėsi 3 106 vaikai, iš kurių pasitikrino sveikatą 3094 vaikai (99,61 proc. visų vaikų). Iš visų pasitikrinusiųjų – 1469 vaikams nustatyti regos sutrikimai (47,48 proc. visų pasitikrinusiųjų) iš jų: miopija – 572 vaikams (18,49 proc. visų pasitikrinusiųjų), astigmatizmas – 205 vaikams (6,63 proc. visų pasitikrinusiųjų);
7.1.2.5. Žaliakalnio tikslinėje teritorijoje esančiose bendrojo lavinimo mokyklose 2013–2014 m. mokėsi 1 386 14–18 m. (8–12 klasių) vaikai, iš jų 1 374 yra pasitikrinę sveikatą. Iš visų pasitikrinusiųjų – 45 nustatytas antsvoris ar nutukimas (3,28 proc.), 156 – kraujotakos sistemos sutrikimai (11,35 proc.), 40 – nervų sistemos sutrikimai (2,9 proc.). Siekiant mažinti vaikų sergamumą, Žaliakalnio tikslinėje teritorijoje būtinos prevencinės priemonės, skatinančios sveiką gyvensenos būdą ir didinančios fizinį vaikų aktyvumą.
8. Kauno ITV programos įgyvendinimui susieta teritorija, patvirtinta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-470 „Dėl pritarimo 2014–2020 metų Kauno miesto integruotos teritorijos vystymo programos projektui“ (žr. 17 pav.), įvertinus šiuos teritorijų funkcinius ryšius:
8.1. Aleksotas ir Žaliakalnis – nedidelio aukštingumo masyvų žiedas, pasižymintis tankiu smulkių gatvių tinklu, bei supantis Kauno miesto istorines dalis – Senamiestį ir Naujamiestį. Žaliakalnis ir Aleksotas formuoja savotišką ratą aplink Kauno miesto centro branduolį ir šiuo požiūriu užtikrina Kauno miesto centro pilnavertį funkcionavimą. Šios miesto dalys pasižymi bendrais funkciniais prioritetais, jose tikslinga vystyti mišrią gyvenamąją ir verslo zonas, greta gyvenamosios funkcijos vystyti įvairią komercinę bei paslaugų veiklą. Šios teritorijos išsiskiria rekreacinių zonų ir viešųjų erdvių koncentracija, bei ekonominiu potencialu, tačiau dėl aplinkui esančių gyvenamųjų kvartalų šiose teritorijose galima tik labai ribota pramonės veikla, todėl ateityje tikėtina šiose zonose esančių pramonės zonų konversija į komercinės ar visuomeninės paskirties teritorijas. Aleksotą ir Žaliakalnį su greta esančiomis teritorijomis sieja bendra transporto sistema, kultūros, rekreacijos ir sporto objektų, aptarnaujančių Kauno miesto svečius ir gyventojus tinklas.
8.2. Kauno miesto tikslinėse teritorijose pagerėjusi susisiekimo infrastruktūra pagerins periferinių rajonų susisiekimą su Kauno miesto centru. Susietoje teritorijoje vykdomų projektų rezultatus pajaus tikslinių teritorijų gyventojai, o jos efektyvumas priklausys nuo tikslinių teritorijų vystymo, todėl susieta teritorija laikoma su tikslinėmis teritorijomis besiribojanti zona, kuriai būdingi funkciniai ryšiai ir tos pačios infrastruktūros naudojimas su Žaliakalniu ir Aleksotu. Susietos teritorijos plotas siekia 32,18 kv. km, joje gyvena daugiau nei 200 tūkst. Kauno miesto gyventojų.
17 pav. Kauno ITV programos tikslinės ir susieta teritorijos
III skyrius
Baigiamosios nuostatos
10. Kauno ITV programos įgyvendinimo teritorijos vystymo tikslai, uždaviniai ir priemonės dėstomi Kauno ITV programos 2 priede, Kauno ITV programos veiksmų planas dėstomas Kauno ITV programos 3 priede.
2014–2020 metų Kauno miesto integruotos teritorijų vystymo programos
1 priedas
| STIPRYBIŲ, SIPLNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ LENTELĖ |
||||
| Stiprybės |
Aktualumo įvertinimas |
Suteiktą informaciją pagrindžianti informacija, prielaidos |
||
| 1. |
Kauno miestas įsikūręs ypatingai patogioje geografinėje vietoje, kur susikerta sausumos, oro ir upių keliai bei išplėtota miesto išorės ir vidaus transporto infrastruktūra |
5 |
Kauno miestas dėl nedidelių atstumų ir strategiškai patogios padėties aukštos kategorijos tarptautinių kelių ir geležinkelių atžvilgiu yra gerai integruotas ne tik į bendrą Lietuvos susisiekimo sistemą, bet ir į tarptautinį transporto koridorių tinklą. |
|
| 2. |
Aleksoto ir Žaliakalnio viešosios erdvės išsiskiria rekreaciniais objektais, kurie pritraukia didelę dalį lankytojų |
5 |
Aleksoto ir Žaliakalnio tikslinėse teritorijose yra: Aleksoto funikulierius ir apžvalgos aikštelė, VDU Kauno botanikos sodas, S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas, Kauno tvirtovės statiniai, Lengvosios atletikos maniežas, Dariaus ir Girėno sporto kompleksas su sporto hale, Futbolo maniežas ir aikštė su dirbtine danga, „Ąžuolyno“ teniso kortai, žiemos sporto mokykla „Baltų ainiai“ (ledo arena), Kauko laiptų baseino zona, Sporto gatvė, Ąžuolyno parkas. |
|
| 3. |
Aleksoto tikslinėje teritorijoje susiformavusios apleistos teritorijos, turinčios urbanistinį potencialą |
4 |
Aleksote yra buvusių pramoninių zonų, kurios patrauklios investuotojams: Julijanavos g. 1 buvusių Mėsos kombinato valymo įrenginių, buvusi Mėsos kombinato teritorija, Aviacijos gamyklos teritorija. |
|
| 4. |
Aukštas verslumo lygis |
3 |
Kauno miesto savivaldybė 2015 m. pradžioje (kaip ir ankstesniais metais) pasižymėjo vienu didžiausių šalyje veikiančių įmonių skaičiumi, tiek absoliutiniu, tiek tenkančiu 1000 gyventojų (verslumo lygiu). 2015 m. pradžioje Kauno miesto savivaldybėje veikė 10,7 tūkst. įmonių (14 proc. visų Lietuvos įmonių), o veikiančių įmonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų siekė 35,5, tai buvo antras didžiausias rodiklis tarp didžiųjų miestų savivaldybių (po Vilniaus miesto savivaldybės, kurioje 1000 gyventojų teko 52,0 veikiančios įmonės). |
|
| Silpnybės |
Aktualumo įvertinimas |
Suteiktą informaciją pagrindžianti informacija, prielaidos |
||
| 1. |
Prasta gyvenamųjų rajonų aplinkos kokybė |
5 |
Socialinių, kultūrinių, rekreacinių objektų tinklas mieste gana tankus, tačiau esami objektai prastos būklės. Didelė dalis miestiečių, siekdami susitvarkyti gyvenamąją aplinką pagal savo poreikius bei gyventi mažiau triukšmingoje ir užterštoje aplinkoje, tačiau dažnai neįvertinę miesto infrastruktūros stokos |
|
| 2. |
Kauno mieste pasireiškia neigiamos demografinės tendencijos, susijusios su natūralia gyventojų kaita ir didele miesto gyventojų migracija |
5 |
Kauno mieste pastebimos neigiamos demografinės tendencijos, kurios pasireiškia ir tikslinėse teritorijose. 2001–2014 m. Kauno mieste gyventojų skaičius sumažėjo penktadaliu (20,6 proc.). Gyventojų skaičiaus mažėjimas sukelia kompleksines problemas aplinkosauginiu aspektu (didėja atstumai tarp gyvenamųjų ir darbo vietų, judėjimas tampa mažiau racionalus), socialiniu ir demografiniu aspektu (didėja skirtingų amžiaus ir socialiniu grupių segregacija teritoriniu principu – formuojasi prestižiniai rajonai ir socialiniai „getai“ tuštėjančiose miestų dalyse) |
|
| 3. |
Tiesioginės užsienio ir materialinės investicijos, tenkančios vienam gyventojui, Kauno mieste ženkliai nusileidžia Vilniaus ir Klaipėdos miestams |
5 |
Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybių TUI vienam gyventojui 2014 m. siekė atitinkamai – 16 313 Eur ir 4 452 Eur, Kauno miesto savivaldybėje – 3 574 Eur; pagal materialinių investicijų tenkančių vienam gyventojui apimtį Kauno miesto savivaldybė (kartu su Panevėžio ir Šiaulių miestų savivaldybėmis) priklausė savivaldybių grupei, kuriose materialinės investicijos, tenkančios vienam gyventojui (2014 m. – 1850 Eur) buvo mažesnės už šalies vidurkį (2014 m. – 1908 Eur). Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybėse materialinių investicijų buvo atliekama 75–77 proc. daugiau. |
|
| Galimybės |
Aktualumo įvertinimas |
Suteiktą informaciją pagrindžianti informacija, prielaidos |
||
| 1. |
Verslo steigimą ir veiklą reglamentuojančių teisės aktų supaprastinimas |
5 |
Pagal Pasaulio banko vertinimo metodikoje numatytus kriterijus, sąlygos pradėti verslą tarp trijų Baltijos šalių 2013 metais prasčiausiai vertinamos Lietuvoje. Pagal šį kriterijų, Lietuva užėmė tik 107 vietą. 2015 metų vertinimų metu pagal šį rodiklį Lietuva užėmė 11 vietą. Tokį Lietuvos pakilimą lėmė procedūrų vykdymo laiko ir piniginių sąnaudų pokytis, siekiant pradėti verslą. |
|
| 2. |
Augantis aukštojo mokslo poreikis ir ilgėjanti vidutinė gyventojų mokymosi trukmė |
5 |
Žinių ir įgūdžių, kurios įgyjamos mokykloje ar universitete, neužtenka visam gyvenimui. Siekiant prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir naujų technologijų atsiranda poreikis nuolat gilinti žinias ir tęsti mokslus toliau. |
|
| 3. |
Tarptautinė Lietuvos transporto sistemos reikšmė pasireiškia stabiliu transporto srautų augimu |
3 |
Lietuvoje kasmet didėja transporto sektoriaus įtaka ekonomikai, kurios geografinė padėtis ir išvystyta transporto infrastruktūra lemia transporto sektoriaus augimą. |
|
| 4. |
Besikeičianti Europos ekonominė situacija, paskatins išvykusių Lietuvos gyventojų grįžimą |
3 |
Europos ekonominio augimo sulėtėjimas, tikėtina, lems emigracijos proceso mažėjimą, o kartu ir išvykusių asmenų grįžimą. |
|
| Grėsmės |
Aktualumo įvertinimas |
Suteiktą informaciją pagrindžianti informacija, prielaidos |
||
| 1. |
Lėtas šalies ekonominis augimas ar galima ekonominė stagnacija |
5 |
Lietuvos ekonomikos išorės aplinka yra pablogėjusi. Neatslūgstant Rusijos ir Ukrainos konfliktui, vis prasčiau vertinamos Rusijos ir su ja glaudžiais ekonominiais ryšiais susijusių valstybių ūkio raidos perspektyvos. Euro zonos ekonomiką neigiamai veikia Graikijos skolų krizė. |
|
| 2. |
Visuomenės senėjimas pasireiškia visose pasaulio šalyse, o labiausiai – besivystančiose valstybėse |
4 |
Senėjimas pasireiškia visose pasaulio šalyse dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ir mažėjančio gimstamumo, o pastaruoju metu visuomenės senėjimas ryškiausiai pasireiškia besivystančiose valstybėse, nes gimstamumas sparčiai mažėti ėmė vėliau nei išsivysčiusiose šalyse. Ši tendencija gali neigiamai veikti atvykstančių į Kauno miestą studijuoti asmenų skaičių. |
|
Kauno miesto integruotos teritorijų vystymo programos
2 priedas
KAUNO MIESTO INTEGRUOTOS TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TERITORIJOS VYSTYMO TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS
| 1. Tikslas: Sumažinti neigiamas demografines tendencijas Kauno miesto tikslinėse teritorijose, gerinant gyvenamąją aplinką.
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1. Programos tikslas suformuotas atsižvelgiant į stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (toliau – SSGG) analizės metu identifikuotus didžiausią įtaką Žaliakalnio ir Aleksoto tikslinėms teritorijoms darančius veiksnius. Suformuotas tikslas leidžia išnaudoti šias stiprybes ir galimybes: |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Aukštas verslumo lygis; |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Verslo steigimą ir veiklą reglamentuojančių teisės aktų supaprastinimas; |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Augantis aukštojo mokslo poreikis ir ilgėjanti vidutinė gyventojų mokymosi trukmė. |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Tikslas suformuotas siekiant mažinti identifikuotų silpnybių ir grėsmių įtaką: |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Prasta gyvenamųjų rajonų aplinkos kokybė; |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Kauno mieste pasireiškia neigiamos demografinės tendencijos, susijusios su natūralia gyventojų kaita ir didele miesto gyventojų migracija; |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Lėtas šalies ekonominis augimas ar galima ekonominė stagnacija.
2. Įvertinti šie alternatyvūs tikslai: Sumažinti neigiamas demografines tendencijas Kauno miesto tikslinėse teritorijose, gerinant gyvenamąją aplinką; Mažinti gyventojų emigraciją, kuriant naujas darbo vietas. Daugiakriterės analizės metodu buvo atrinkta tikslo alternatyva „Sumažinti neigiamas demografines tendencijas Kauno miesto tikslinėse teritorijose, gerinant gyvenamąją aplinką“, kuri surinko aukštesnį įvertinimą.
3. Tikslui priskirtas efekto rodiklis: Gyventojų skaičiaus pokytis Kauno mieste, proc. Siekiama reikšmė 2023 metais – 0,2 proc. |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Programos efektas: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
| Efekto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai |
Pradinė reikšmė (2013 m.) |
Siekiama reikšmė (2020 m.) |
Siekiama reikšmė (2023 m.) |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1-E |
Gyventojų skaičiaus pokytis Kauno mieste, proc. |
-1,60 |
-0,40 |
0,20 |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||||||||||
| Programos rezultatai: |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Rezultato rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai |
Pradinė reikšmė (2013 m.) |
Siekiama reikšmė (2020 m.) |
Siekiama reikšmė (2023 m.) |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1-R-1 |
Įmonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, vnt. |
32 |
35 |
36,5 |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1-R-2 |
Išvykusių gyventojų skaičius, asm. |
8 960 |
7 700 |
7 100 |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1-R-3 |
Vidutinės disponuojamos namų ūkio pajamos, Eur |
806,88 |
897,82 |
941,27 |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1-R-4 |
Kietųjų dalelių vidutinės paros koncentracijos pokytis, proc. |
3,80 |
0,01 |
-1,50 |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||
| Programos efekto ir rezultatų pasiekimo grafikas |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai |
Siekiama reikšmė |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2014 m. |
2015 m. |
2016 m. |
2017 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2020 m. |
2021 m. |
2022 m. |
2023 m. |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1-E |
Gyventojų skaičiaus pokytis, proc. |
-1,60 |
-1,40 |
-1,20 |
-1,00 |
-0,80 |
-0,60 |
-0,40 |
-0,20 |
0,00 |
0,20 |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||
| 1-R-1 |
Įmonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, vnt. |
32 |
32,5 |
33 |
33,5 |
34 |
34,5 |
35 |
35,5 |
36 |
36,5 |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||
| 1-R-2 |
Išvykusių gyventojų skaičius, asm. |
8 900 |
8 700 |
8 500 |
8 300 |
8 100 |
7 900 |
7 700 |
7 500 |
7 300 |
7 100 |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||
| 1-R-3 |
Vidutinės disponuojamos namų ūkio pajamos, Eur |
811,00 |
825,00 |
840,00 |
854,00 |
869,00 |
883,00 |
898,00 |
912,00 |
927,00 |
941,00 |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||
| 1-R-4 |
Kietųjų dalelių vidutinės paros koncentracijos metinis pokytis, proc. |
3,00 |
2,50 |
2,00 |
1,50 |
1,00 |
0,50 |
0,01 |
-0,50 |
-1,00 |
-1,50 |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1. Uždavinys: Sudaryti sąlygas naujų darbo vietų kūrimui, kuriant naujus ir stiprinant esamus traukos centrus tikslinėse teritorijose. |
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1. Paaiškinimas, kaip formuluojant uždavinį buvo naudojami SSGG analizės rezultatai (nurodomi konkrečių SSGG lentelėje įvardytų veiksnių strateginiai ryšiai). |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Tikslo 1 uždavinys suformuotas atsižvelgiant į SSGG analizėje identifikuotą stiprybę – aukštą verslumo lygį. Uždavinio įgyvendinimas leis pasinaudoti identifikuota galimybe: verslo steigimą ir veiklą reglamentuojančių teisės aktų supaprastinimu. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2. Uždavinio alternatyvų vertinimo metu svarstyti alternatyvūs uždaviniai: |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Didinti gyventojų užimtumą Kauno mieste, aktualizuojant kultūros paveldą; |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Kurti naujas darbo vietas, vykdant apleistų teritorijų konversiją; |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Sudaryti sąlygas naujų darbo vietų kūrimui, kuriant naujus ir stiprinant esamus traukos centrus tikslinėse teritorijose. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Daugiakriterinės analizės metodu buvo atrinkta uždavinio alternatyva „Sudaryti sąlygas naujų darbo vietų kūrimui, formuojant naujus ir stiprinant esamus traukos centrus tikslinėse teritorijose“. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3. Uždaviniui priskirtas programos rezultatas: |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Įmonių skaičius, tenkantis 1 000 gyventojų, vnt. Siekiama reikšmė 2023 m. – 36,5 vnt. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||
| Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu): |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai |
Siekiama reikšmė |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2014 m. |
2015 m. |
2016 m. |
2017 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2020 m. |
2021 m. |
2022 m. |
2023 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1-1-P-1 |
Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, m2 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
12 000 |
41 964,40 |
191 527,40 |
1 114 360,80 |
1 261 757,80 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1-1-P-2 |
Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse, m2 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
5 100 |
5 100 |
31 651,48 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1-1-P-3 |
Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos, vnt. |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
3 |
3 |
3 |
3 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1-1-P-4 |
Modernizuoti kultūros infrastruktūros objektai, vnt. |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
7 |
7 |
7 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1-1-P-5 |
Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas, kWh/per metus |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
440 000 |
440 000 |
440 000 |
440 000 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
| Uždavinio įgyvendinimo priemonės: |
Lėšų poreikis (iš viso) tūkst. Eur |
Iš jų viešosios lėšos, tūkst. Eur |
Iš jų ES lėšos, tūkst. Eur |
Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė) |
| 1.1.1.(v) Viešųjų materialinių ir (ar) nematerialinių investicijų (ES, valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų viešųjų lėšų) lėšomis numatomos įgyvendinti priemonės (kurios programos veiksmų plane bus detalizuotos iki veiksmų): |
|
|
|
|
| 1.1.1.1. Buvusios Aviacijos gamyklos teritorijos konversija |
5 705 |
5 705 |
4 850 |
Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse –149 563 m2 |
| 1.1.1.2. Kauno sporto halės išvystymas į daugiafunkcį centrą visuomenės poreikiams |
8 546 |
8 546 |
7 264 |
Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse – 5 100 m2 |
| 1.1.1.3. Nemuno salos išvystymas į multifunkcį sveikatinimo ir kultūros kompleksą, pritaikant jį visuomenės poreikiams |
3 280 |
3 280 |
2 719 |
Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse –283 282 m2 |
| 1.1.1.4. Marvelės upelio slėnio sutvarkymas, panaudojant teritorijos gamtinio karkaso ypatumus, siekiant netradicinių erdvių pritaikymo kultūros ir kt. reikmėms |
226 |
226 |
192 |
Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 12 000 m2 |
| 1.1.1.5. Apžvalgos aikštelės Aleksote rekonstravimas |
1 037 |
1 037 |
851 |
Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse –18 612 m2 |
| 1.1.1.6. Šv. Arkangelo Mykolo (Soboro) bažnyčios pritaikymas kultūrinei, turistinei ir socialinei edukacinei veiklai |
1 859 |
1 854 |
1 022 |
Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos – 1 vnt. |
| 1.1.1.7. Teritorijos prie daugiafunkcio S. Dariaus ir S. Girėno sveikatinimo, kultūros ir užimtumo centro, Lietuvos Sporto Universiteto ir Sporto halės sutvarkymas; Teritorijos prie daugiafunkcio S. Dariaus ir S. Girėno sveikatinimo, kultūros ir užimtumo centro, Sporto halės, Sporto g. ir jos prieigų sutvarkymas |
8 216 |
8 216 |
5 929 |
Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 13 301 m2 |
| 1.1.1.8. Daugiafunkcio S. Dariaus ir S. Girėno sveikatinimo, kultūros ir užimtumo centro įkūrimas, pritaikant S. Dariaus ir S. Girėno stadiono infrastruktūrą |
34 954 |
34 954 |
0 |
Rekonstruotas sporto objektas (stadionas), 1 vnt. |
| 1.1.1.9. Kompleksiškas Kauko laiptų prie Aukštaičių gatvės zonos sutvarkymas |
1 401 |
1 401 |
1 191 |
Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse –11 352,40 m2 |
| 1.1.1.10. Kompleksiškas Ąžuolyno parke esančios infrastuktūros sutvarkymas, pritaikant ją visuomenės poreikiams |
5 669 |
5 669 |
4 593 |
Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 626 250,40 m2 |
| 1.1.1.11. Visuomenės aplinkosauginį švietimą skatinančios infrastruktūros atnaujinimas Lietuvos zoologijos sode |
18 305 |
18 305 |
15 559 |
Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos – 1 vnt. |
| 1.1.1.12. Kauno kino centro „Romuva“ kultūros paveldo aktualizavimas, jį įveiklinant, optimizuojant ir keliant paslaugų kokybę |
2 323 |
2 323 |
1 022 |
Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos – 1 vnt. |
| 1.1.1.13. VšĮ „Girstučio“ kultūros ir sporto centro (Kovo 11-osios g. 26, Kaunas) kultūrinei veiklai naudojamos dalies rekonstravimas |
1 313 |
1 313 |
1 116 |
Modernizuoti kultūros infrastruktūros objektai – 1 vnt. |
| 1.1.1.14. Nacionalinio M. K Čiurlionio dailės muziejaus padalinio M. Žilinsko dailės galerijos modernizavimas |
4 923 |
4 923 |
4 185 |
Modernizuoti kultūros infrastruktūros objektai – 1 vnt. |
| 1.1.1.15. Kauno apskrities viešosios bibliotekos modernizavimas |
10 648 |
10 648 |
9 051 |
Modernizuoti kultūros infrastruktūros objektai – 1 vnt. |
| 1.1.1.16. Kauno valstybinio lėlių teatro pastato atnaujinimas |
2 832 |
2 832 |
2 407 |
Modernizuoti kultūros infrastruktūros objektai – 1 vnt. |
| 1.1.1.17. Kauno valstybinio muzikinio teatro modernizavimas |
4 799 |
4 799 |
4 528 |
Modernizuoti kultūros infrastruktūros objektai – 1 vnt. |
| 1.1.1.18. Kauno IX forto muziejaus modernizavimas |
3 305 |
3 305 |
50 |
Modernizuoti kultūros infrastruktūros objektai – 1 vnt. |
| 1.1.1.19. Lietuvos aviacijos muziejaus pastato Veiverių g. 132, Kaunas modernizavimas |
3 636 |
3 636 |
50 |
Modernizuoti kultūros infrastruktūros objektai – 1 vnt. |
| 1.1.1.20. Buvusios Aviacijos gamyklos angaro konversija |
8 532 |
8 532 |
5 100 |
Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse –8151,48 m2 Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 147 397 m2 |
| 1.1.1.21. Daugiafunkcio sveikatinimo ir laisvalaikio centro įkūrimas Nemuno saloje |
28 000 |
28 000 |
0 |
Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse – 18 400 m2 |
| 1.1.2. Priemonės, kurių įgyvendinimui numatomos naudoti finansinės priemonės: |
|
|
|
|
| 1.1.2.1. Kauno sporto halės pastato energetinio efektyvumo didinimas |
2 200 |
0 |
0 |
Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas – 440 000 kWh/per metus |
| Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti: |
161 709 |
159 504 |
71 679 |
|
| 1.2. Uždavinys: Didinti tikslinių teritorijų patrauklumą gyventojams, kompleksiškai gerinant ir plėtojant viešąją infrastruktūrą. |
|
||||||||||
| 1. Uždavinys suformuotas atsižvelgiant į SSGG analizėje identifikuotą silpnybę (problemą) – prastą gyvenamųjų rajonų aplinkos kokybę. Uždavinio įgyvendinimas leis išnaudoti identifikuotą galimybę – augantį aukštojo mokslo poreikį ir ilgėjančią vidutinę gyventojų mokymosi trukmę. Išsprendus nurodytą problemą, galėtų būti sumažintas į Kauno miestą atvykstančių studijuoti, tačiau po studijų išvykstančių gyventojų skaičius. |
|||||||||||
|
|
|||||||||||
| 2. Uždavinio alternatyvų vertinimo metu svarstyti alternatyvūs uždaviniai: |
|||||||||||
| Plėtoti viešąsias paslaugas, didinant tikslinių teritorijų patrauklumą gyventojams; |
|||||||||||
| Didinti tikslinių teritorijų patrauklumą, plėtojant inžinerinę infrastruktūrą; |
|||||||||||
| Didinti tikslinių teritorijų patrauklumą gyventojams, kompleksiškai gerinant ir plėtojant viešąją infrastruktūrą. |
|||||||||||
| Daugiakriterės analizės metodu buvo atrinkta uždavinio alternatyva „Didinti tikslinių teritorijų patrauklumą gyventojams, kompleksiškai gerinant ir plėtojant viešąją infrastruktūrą“. |
|||||||||||
|
|
|||||||||||
| 3. Uždaviniui priskirtas programos rezultatas (rezultato rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, siekiama reikšmė ir metai, kuriais ši reikšmė turi būti pasiekta). |
|||||||||||
| Išvykusių gyventojų skaičius, asm. Siekiama reikšmė 2023 metais – 7 100 asm. |
|||||||||||
| Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu): |
|||||||||||
| Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai |
Siekiama reikšmė |
||||||||||
| 2014 m. |
2015 m. |
2016 m. |
2017 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2020 m. |
2021 m. |
2022 m. |
2023 m. |
||
| 1-2-P-1 |
Švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurta ar atnaujinta ne mažiau nei viena edukacinė erdvė, vnt. |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
8 |
8 |
8 |
8 |
| 1-2-P-2 |
Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas, asm. |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
4 548 |
4 548 |
4 548 |
4 548 |
| 1-2-P-3 |
Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais, gyventojų ekvivalentas |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
1 812 |
1 812 |
1 812 |
1 812 |
| 1-2-P-4 |
Rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis, km |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
26,28 |
26,28 |
26,28 |
26,28 |
| 1-2-P-5 |
Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti, įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra, ha |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
549,34 |
549,34 |
549,34 |
549,34 |
| 1-2-P-6 |
Sukurti / pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai, t |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
13 426 |
13 426 |
14 852 |
14 852 |
14 852 |
| Uždavinio įgyvendinimo priemonės: |
Lėšų poreikis (iš viso) tūkst. Eur |
Iš jų viešosios lėšos, tūkst. Eur |
Iš jų ES lėšos, tūkst. Eur |
Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė) |
| 1.2.1.(v) Viešųjų materialinių ir (ar) nematerialinių investicijų (ES, valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų viešųjų lėšų) lėšomis numatomos įgyvendinti priemonės (kurios programos veiksmų plane bus detalizuotos iki veiksmų): |
|
|
|
|
| 1.2.1.1. Kauno lopšelio-darželio „Svirnelis“, Kauno lopšelio-darželio „Boružėlė“, Kauno Žaliakalnio lopšelio-darželio modernizavimas, didinant paslaugų prieinamumą |
1 421 |
1 421 |
1 169 |
Švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurta ar atnaujinta ne mažiau nei viena edukacinė erdvė – 3 vnt. Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas – |
| 1.2.1.2. Žaliakalnio bendrojo ugdymo įstaigų modernizavimas, didinant paslaugų efektyvumą (Jono Jablonskio gimnazija, KTU Inžinerijos licėjus) |
887 |
887 |
754 |
Švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurta ar atnaujinta ne mažiau nei viena edukacinė erdvė – 2 vnt. Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas – 1 700 asm. |
| 1.2.1.3. Žaliakalnio švietimo įstaigų modernizavimas, plėtojant vaikų ir jaunimo neformalaus ugdymo galimybes (A. Kačanausko vaikų muzikos mokykla) |
41 |
41 |
35 |
Švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurta ar atnaujinta ne mažiau nei viena edukacinė erdvė – 1vnt. Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas – 732 asm. |
| 1.2.1.4. Aleksoto bendrojo ugdymo įstaigos modernizavimas, didinant paslaugų efektyvumą (Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija) |
828 |
828 |
703 |
Švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurta ar atnaujinta ne mažiau nei viena edukacinė erdvė – 1 vnt. Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas – 650 asm. |
| 1.2.1.5. Susietos teritorijos (centro) įstaigų modernizavimas, plėtojant vaikų ir jaunimo neformalaus ugdymo galimybes (Kauno moksleivių techninės kūrybos centro ir jo bazės modernizavimas) |
40 |
40 |
34 |
Švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurta ar atnaujinta ne mažiau nei viena edukacinė erdvė – 1vnt. Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas – 891 asm. |
| 1.2.1.6. Geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstrukcija Kaune |
20 749 |
9 157 |
9 157 |
Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujais pastatytais nuotekų surinkimo tinklais – 1 812 gyventojų ekvivalentas Rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis – 26,28 km |
| 1.2.1.7 Paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcija ir plėtra Kaune |
13 334 |
8 981 |
8 981 |
Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti, įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra – 549,34 ha |
| 1.2.1.8. Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas Kauno mieste |
6 813 |
6 813 |
4 808 |
Sukurti / pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai –14 851,98 t |
| Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti: |
44 113 |
28 168 |
25 641 |
|
| 1.3. Uždavinys: Mažinti socialinę atskirtį, skatinant socialiai pažeidžiamų grupių integraciją ir sveiką gyvenimo būdą. |
|||||||||||
| 1. Uždavinys suformuotas atsižvelgiant į SSGG analizėje identifikuotą silpnybę (problemą) – Kauno mieste pasireiškiančias neigiamas demografines tendencijas, susijusias su natūralia gyventojų kaita ir didele miesto gyventojų migracija. Uždavinio įgyvendinimas leis pasinaudoti identifikuota galimybe – lėtėjantį šalies ekonominį augimą ar galimą ekonominę stagnaciją. |
|||||||||||
|
|
|||||||||||
| 2. Uždavinio alternatyvų vertinimo metu svarstyti alternatyvūs uždaviniai: |
|||||||||||
| Plėtoti socialinę infrastruktūrą, sudarant prielaidas socialiai pažeidžiamų grupių integracijai; |
|||||||||||
| Gerinti viešųjų paslaugų prieinamumą socialiai pažeidžiamoms grupėms; |
|||||||||||
| Mažinti socialinę atskirtį, skatinant socialiai pažeidžiamų grupių integraciją ir sveiką gyvenimo būdą. |
|||||||||||
| Daugiakriterės analizės metodu buvo atrinkta uždavinio alternatyva „Mažinti socialinę atskirtį, skatinant socialiai pažeidžiamų grupių integraciją ir sveiką gyvenimo būdą“. |
|||||||||||
|
|
|||||||||||
| 3. Uždaviniui priskirtas programos rezultatas: |
|||||||||||
| Vidutinės disponuojamos namų ūkio pajamos, Eur. Siekiama reikšmė 2023 metais – 941,27 Eur.
|
|||||||||||
|
Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu): |
|||||||||||
| Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai |
Siekiama reikšmė |
||||||||||
| 2014 m. |
2015 m. |
2016 m. |
2017 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2020 m. |
2021 m. |
2022 m. |
2023 m. |
||
| 1-3-P-1 |
Investicijas gavę socialinių paslaugų infrastruktūros objektai, 1 vnt. |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
1 |
1 |
1 |
1 |
| 1-3-P-2 |
Naujai įrengtų ar įsigytų socialinių būstų skaičius, vnt. |
0 |
0 |
0 |
0 |
34 |
100 |
173 |
173 |
173 |
173 |
| 1-3-P-3 |
Modernizuoti kultūros infrastruktūros objektai, vnt. |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
1 |
1 |
1 |
1 |
| 1-3-P-4 |
Tikslinių grupių asmenys, kurie dalyvavo informavimo, švietimo ir mokymo renginiuose bei sveikatos raštingumą didinančiose veiklose, asm. |
0 |
0 |
0 |
0 |
1 000 |
2 300 |
5 628 |
5 628 |
5 628 |
5 628 |
| Uždavinio įgyvendinimo priemonės: |
Lėšų poreikis (iš viso) tūkst. Eur |
Iš jų viešosios lėšos, tūkst. Eur |
Iš jų ES lėšos, tūkst. Eur |
Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė) |
| 1.3.1.(v) Viešųjų materialinių ir (ar) nematerialinių investicijų (ES, valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų viešųjų lėšų) lėšomis numatomos įgyvendinti priemonės (kurios programos veiksmų plane bus detalizuotos iki veiksmų): |
|
|
|
|
| 1.3.1.1. Kauno kartų namų (Sąjungos a. 13A) infrastruktūros modernizavimas ir pritaikymas senyvo amžiaus asmenims |
1 289 |
1 289 |
1 096 |
Investicijas gavę socialinių paslaugų infrastruktūros objektai – 1 vnt. |
| 1.3.1.2. Energetiškai efektyvių būstų įrengimas ar įsigijimas pagal socialinio būsto fondo plėtros programą |
6 715 |
6 715 |
5 707 |
Naujai įrengtų ar įsigytų socialinių būstų skaičius – |
| 1.3.1.3. Kauno kultūros centro infrastruktūros pritaikymas vietos bendruomenės reikmėms |
1 507 |
1 507 |
1 281 |
Modernizuoti kultūros infrastruktūros objektai – 1 vnt. |
| 1.3.1.4. Sveikos gyvensenos skatinimas Kauno mieste |
530 |
530 |
451 |
Tikslinių grupių asmenys, kurie dalyvavo informavimo, švietimo ir mokymo renginiuose bei sveikatos raštingumą didinančiose veiklose – 5 628 asm. |
| 1.3.2. Priemonės, siūlomos įgyvendinti per bendruomenės inicijuotos vietos plėtros iniciatyvą: |
|
|
|
|
| 1.3.2.1. Pagal Aleksoto ir Žaliakalnio teritorijose veikiančių VVG parengtas vietos plėtros strategijas (bendradarbiaujant savivaldybei, įmonėms ir verslo asociacijoms, bendruomenėms ir kitoms NVO įgyvendinti vietos bendruomenių socialines ir kultūrines iniciatyvas socialinei integracijai didinti; jaunimo bei socialinio verslumo iniciatyvas; veiklas, skatinančias jaunimo užimtumą, įdarbinimą ir verslumą |
X |
X |
X |
BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes) – 625 asm. |
| Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti: |
10 041 |
10 041 |
8 535 |
|
| 1.4. Uždavinys: Mažinti oro užterštumą, kuriant saugią ir darnią susisiekimo sistemą. |
|
|
|||||||||
| 1. Uždavinys suformuotas atsižvelgiant į SSGG analizėje identifikuotą stiprybę – Kauno miestas įsikūręs ypatingai patogioje geografinėje vietoje, kur susikerta sausumos, oro ir upių keliai bei išplėtota miesto išorės ir vidaus transporto infrastruktūra. Uždavinio įgyvendinimas leis pasinaudoti identifikuota galimybe – Tarptautinės Lietuvos transporto sistemos reikšmės stabilaus transporto sektoriaus augimo skatinimas. |
|||||||||||
|
|
|||||||||||
| 2. Uždavinio alternatyvų vertinimo metu svarstyti alternatyvūs uždaviniai: |
|||||||||||
| Mažinti kelionės laiką, plėtojant gatvių tinklą; |
|||||||||||
| Skatinti draugišką aplinkai susisiekimo sistemą, diegiant darnaus judumo priemones; |
|||||||||||
| Mažinti oro užterštumą, kuriant saugią ir darnią susisiekimo sistemą. |
|||||||||||
| Daugiakriterės analizės metodu buvo atrinkta uždavinio alternatyva „Mažinti oro užterštumą, kuriant saugią ir darnią susisiekimo sistemą“. |
|||||||||||
|
|
|||||||||||
| 3. Uždaviniui priskirtas programos rezultatas: |
|||||||||||
| Kietųjų dalelių vidutinės paros koncentracijos metinis pokytis, proc. Siekiama reikšmė 2023 metais – -1,5 proc. |
|||||||||||
|
Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu): |
|||||||||||
| Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai |
Siekiama reikšmė |
||||||||||
| 2014 m. |
2015 m. |
2016 m. |
2017 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2020 m. |
2021 m. |
2022 m. |
2023 m. |
||
| 1-4-P-1 |
Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, km |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
10,31 |
10,31 |
10,31 |
| 1-4-P-2 |
Įgyvendintos darnaus judumo priemonės, vnt. |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
1 |
1 |
1 |
1 |
1 |
| 1-4-P-3 |
Įrengtų naujų dviračių ir (ar) pėsčiųjų takų ir (ar) trasų ilgis, km |
0 |
0 |
0 |
0 |
4,25 |
10,25 |
10,25 |
10,25 |
10,25 |
10,25 |
| 1-4-P-4 |
Įdiegtos saugų eismą gerinančios priemonės, vnt. |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
10 |
10 |
18 |
18 |
18 |
| 1-4-P-5 |
Įsigyti gatvių valymo įrenginiai, vnt. |
0 |
0 |
0 |
9 |
9 |
9 |
9 |
9 |
9 |
9 |
| 1-4-P-6 |
Įsigytos naujos ekologiškos viešojo transporto priemonės, vnt. |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
28 |
28 |
28 |
28 |
| Uždavinio įgyvendinimo priemonės: |
Lėšų poreikis (iš viso) tūkst. Eur |
Iš jų viešosios lėšos, tūkst. Eur |
Iš jų ES lėšos, tūkst. Eur |
Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė) |
| 1.4.1.(v) Viešųjų materialinių ir (ar) nematerialinių investicijų (ES, valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų viešųjų lėšų) lėšomis numatomos įgyvendinti priemonės (kurios programos veiksmų plane bus detalizuotos iki veiksmų): |
|
|
|
|
| 1.4.1.1. Pėsčiųjų ir dviračių takas Veiverių g. nuo Vytauto Didžiojo tilto iki Kauno miesto ribos |
1133 |
1133 |
335 |
Įrengtų naujų dviračių ir (ar) pėsčiųjų takų ir (ar) trasų ilgis – 4,25 km |
| 1.4.1.2. Dviračių ir pėsčiųjų tako Savanorių prospekte įrengimas (tako ilgis 6 km) |
1700 |
1700 |
180 |
Įrengtų naujų dviračių ir (ar) pėsčiųjų takų ir (ar) trasų ilgis – 6 km |
| 1.4.1.3. Aleksoto gatvių rekonstravimas (Kalvarijos g., Vyčio Kryžiaus g., K. Sprangausko g., J. Petruičio g., J. Čapliko g., J. Pabrėžos g. , Vilties g.) |
10 647 |
10 647 |
3 473 |
Rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis – 9,68 km Įdiegtos saugų eismą gerinančios priemonės – 7 vnt. |
| 1.4.1.4. Šviesoforinės įrangos J. Lukšos-Daumanto g. ir Sukilėlių pr. sankryžoje įrengimas |
75 |
75 |
36 |
Įdiegtos saugų eismą gerinančios priemonės – 1vnt. |
| 1.4.1.5. Šeštokų 1-osios g. ir Alyvų |
1 512 |
1 512 |
252 |
Rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis – 0,63 km Įdiegtos saugų eismą gerinančios priemonės – 1 vnt. |
| 1.4.1.6. Šviesoforinės įrangos įrengimas Eivenių g. ir Sukilėlių pr. sankryžoje |
83 |
83 |
36 |
Įdiegtos saugų eismą gerinančios priemonės – 1vnt. |
| 1.4.1.7. Eismo saugos įrenginių rekonstrukcija Savanorių prospekte |
828 |
828 |
294 |
Įdiegtos saugų eismą gerinančios priemonės – 8 vnt. |
| 1.4.1.8. Aplinkos oro kokybės gerinimas Kauno mieste |
1 656 |
1 656 |
1 378 |
Įsigyti gatvių valymo įrenginiai – 9 vnt. |
| 1.4.1.9. Darnaus judumo Kauno mieste plano parengimas |
240 |
240 |
204 |
Įgyvendintos darnaus judumo priemonės – 1 vnt. |
| 1.4.1.10. Naujų ekologiškų Kauno miesto viešojo transporto priemonių įsigijimas |
16 706 |
16 706 |
14 102 |
Įsigytos naujos ekologiškos viešojo transporto priemonės – 28 vnt. |
| Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti: |
34 580 |
34 580 |
20 290 |
|
Priedo pakeitimai:
Nr. 1V-209, 2017-03-23, paskelbta TAR 2017-03-23, i. k. 2017-04759
Nr. 1V-373, 2017-05-17, paskelbta TAR 2017-05-17, i. k. 2017-08271
Nr. 1V-184, 2019-02-21, paskelbta TAR 2019-02-21, i. k. 2019-02847
Nr. 1V-786, 2020-08-14, paskelbta TAR 2020-08-14, i. k. 2020-17375
Nr. 1V-25, 2021-01-11, paskelbta TAR 2021-01-11, i. k. 2021-00392
Kauno miesto integruotos teritorijų vystymo programos
3 priedas
KAUNO MIESTO INTEGRUOTOS TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMOS VEIKSMŲ PLANAS
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1. Tikslas: Sumažinti neigiamas demografines tendencijas Kauno miesto tikslinėse teritorijose, gerinant gyvenamąją aplinką. |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.1. Uždavinys: Sudaryti sąlygas naujų darbo vietų kūrimui, kuriant naujus ir stiprinant esamus traukos centrus Kauno miesto tikslinėse teritorijose. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.1.1v veiksmas: Buvusios Aviacijos gamyklos teritorijos konversija (įrengiant viešąsias erdves, pritaikant ją visuomenės poreikiams ir privačių investicijų pritraukimui). |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2019 |
2021 |
KMSA |
VRM |
7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose) |
R |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.1.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai: |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 5 705 420,42 |
427 906,54 |
427 906,54 |
427 906,53 |
427 906,53 |
0 |
0 |
0 |
0 |
4 849 607,35 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.1.2v veiksmas: Kauno sporto halės išvystymas į daugiafunkcį centrą visuomenės poreikiams (pritraukiant naujas komercines veiklas, pritaikant naujų viešųjų paslaugų teikimui, tikslinės teritorijos gyventojų bendruomeninei veiklai). |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2019 |
2021 |
KMSA |
VRM |
7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose) |
R |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.1.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai: |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 8 545 544,06 |
640 915,78 |
640 915,78 |
640 916,21 |
640 916,21 |
0 |
0 |
0 |
0 |
7 263 712,07 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.1.3v veiksmas: Nemuno salos išvystymas į multifunkcį sveikatinimo ir kultūros kompleksą, pritaikant jį visuomenės poreikiams (įrengiant krantines ir prieplauką, infrastruktūrą, skatinančią privačių investicijų pritraukimą, sutvarkant viešąsias erdves). |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2019 |
2023 |
KMSA |
VRM |
7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose) |
R |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.1.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai: |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 3 279 919,07 |
239 890,75 |
239 890,75 |
321 266,39 |
321 266,39 |
0 |
0 |
0 |
0 |
2 718 761,93 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.1.4v veiksmas: Marvelės upelio slėnio sutvarkymas, panaudojant teritorijos gamtinio karkaso ypatumus, siekiant netradicinių erdvių pritaikymo kultūros ir kt. reikmėms (planuojama sutvarkyti Marvelės upelio slėnį, įrengti viešųjų erdvių infrastruktūrą, mažosios architektūros elementus, pritaikant teritoriją visuomenės poreikiams). |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2017 |
2019 |
KMSA |
VRM |
7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose) |
R |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1.1.4v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai: |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 226 207,16 |
16 965,53 |
16 965,53 |
16 965,55 |
16 965,55 |
0 |
0 |
0 |
0 |
192 276,08 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.1.5v veiksmas: Apžvalgos aikštelės Aleksote rekonstravimas. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2017 |
2020 |
KMSA |
VRM |
7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose) |
R |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.1.5v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai: |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1 036 802,45 |
50 058,85 |
50 058,85 |
135 743,31 |
135 743,31 |
0 |
0 |
0 |
0 |
851 000,29 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.1.6v veiksmas: Šv. Arkangelo Mykolo (Soboro) bažnyčios pritaikymas kultūrinei, turistinei ir socialinei edukacinei veiklai. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2018 |
2021 |
VšĮ „Soboro projektai“ |
KM |
5.4.1. Padidinti kultūros ir gamtos paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą, visuomenės informuotumą apie juos supančią aplinką |
R |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.1.6v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai:
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1 858 651,83 |
0 |
0 |
831 884,83 |
831 884,83 |
0 |
0 |
5 000,23 |
5 000,23 |
1 021 766,77 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.1.7v veiksmas: Teritorijos prie daugiafunkcio S. Dariaus ir S. Girėno sveikatinimo, kultūros ir užimtumo centro, Sporto halės, Sporto g. ir jos prieigų sutvarkymas (sutvarkant aikštę ir pritaikant ją renginiams bei visuomenės poreikiams, pėsčiųjų takus ir želdinius, rekonstruojant apšvietimą, automobilių stovėjimo aikšteles prie Ąžuolyno gatvės). |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2019 |
2022 |
KMSA |
VRM |
7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose) |
R |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.1.7v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai: |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 8 215 508,90 |
523 158 |
523 158 |
1 763 230,90 |
1 763 230,90 |
0 |
0 |
0 |
0 |
5 929 120 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.1.8v veiksmas: Daugiafunkcio S. Dariaus ir S. Girėno sveikatinimo, kultūros ir užimtumo centro įkūrimas, pritaikant S. Dariaus ir S. Girėno stadiono infrastruktūrą (pritaikant potribūnines patalpas sveikatingumo skatinimui ir mėgėjiškam sportui, neformaliam švietimui, kultūrinei, bendruomeninei ir NVO veiklai)
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2017 |
2020 |
KMSA |
|
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.1.8v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai: |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 34 954 381,95 |
0 |
0 |
34 954 381,95 |
34 954 381,95 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1.1.9v veiksmas: Kompleksiškas Kauko laiptų prie Aukštaičių gatvės zonos sutvarkymas (paruošiant naujų dekoratyvinės dailės akcentų vietas, įrengiant mažosios architektūros formas, atnaujinant dekoratyvinį baseiną ir šaligatvių dangas, sutvarkant želdinius, rekonstruojant teritorijos apšvietimo ir stebėjimo sistemas, lietaus nuotekų sistemą). |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2017 |
2020 |
KMSA |
VRM |
7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose) |
R |
|
|
1.1.9v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai: |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1 400 717,18 |
105 053,81 |
105 053,81 |
105 054,12 |
105 054,12 |
0 |
0 |
0 |
0 |
1 190 609,25 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.1.10v veiksmas: Kompleksiškas Ąžuolyno parke esančios infrastuktūros sutvarkymas, pritaikant ją visuomenės poreikiams (pėsčiųjų, bėgimo ir dviračių takų, apšvietimo įrengimas, infrastruktūros rekonstravimas, siekiant esamas erdves pritaikyti poilsio ir rekreacijos reikmėms). |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2019 |
2021 |
KMSA |
VRM |
7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose) |
R |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.1.10v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai: |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 5 669 408,05 |
405 281,47 |
405 281,47 |
670 936,56 |
670 936,56 |
0 |
0 |
0 |
0 |
4 593 190,02 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.1.11v veiksmas: Visuomenės aplinkosauginį švietimą skatinančios infrastruktūros atnaujinimas Lietuvos zoologijos sode.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2017 |
2023 |
BĮ „Lietuvos zoologijos sodas“ |
AM |
5.4.1. Padidinti kultūros ir gamtos paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą, visuomenės informuotumą apie juos supančią aplinką |
V |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.1.11v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai: |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 18 305 036 |
2 745 755,40 |
2 745 755,40 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
15 559 280,60 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.1.12v veiksmas: Kauno kino centro „Romuva“ (kultūros paveldo objekto) aktualizavimas, jį įveiklinant, optimizuojant ir keliant paslaugų kokybę. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2018 |
2021 |
Kauno kino centras „Romuva“ |
KM |
5.4.1. Padidinti kultūros ir gamtos paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą, visuomenės informuotumą apie juos supančią aplinką |
R |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.1.12v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai: |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2 322 686,72 |
0 |
0 |
1 300 919,72 |
1 300 919,72 |
0 |
0 |
0 |
0 |
1 021 767 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.1.13v veiksmas: VšĮ „Girstučio“ kultūros ir sporto centro (Kovo 11-osios g. 26, Kaune) kultūrinei veiklai naudojamos dalies rekonstravimas. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2017 |
2021 |
VšĮ „Girstučio kultūros centras“ |
KM |
7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose) |
R |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1.13v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai: |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1 312 960,70 |
0 |
0 |
196 944,11 |
196 944,11 |
0 |
0 |
0 |
0 |
1 116 016,59 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.1.14v veiksmas: Nacionalinio M. K Čiurlionio dailės muziejaus padalinio M. Žilinsko dailės galerijos modernizavimas.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2018 |
2020 |
Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus |
KM |
7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose) |
V |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1.1.14v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai:
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Iš viso veiksmui įgyvendinti
|
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 4 923 369 |
738 505 |
738 505 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
4 184 864 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.1.15v veiksmas: Kauno apskrities viešosios bibliotekos modernizavimas.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2019 |
2021 |
Kauno apskrities viešoji biblioteka |
KM |
7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose) |
V |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1.1.15v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai:
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 10 647 695,31 |
1 597 154,30 |
1 597 154,30 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
9 050 541,01 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.1.16v veiksmas: Kauno valstybinio lėlių teatro pastato atnaujinimas.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2016 |
2021 |
Kauno valstybinis lėlių teatras |
KM |
7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose) |
V |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1.1.16v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai:
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||||||
| 2 831 510,82 |
424 726,63 |
424 726,63 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
2 406 784,19 |
||||
|
|
1.1.17v veiksmas: Kauno valstybinio muzikinio teatro modernizavimas.
|
||||||||||||
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
||||||||
| 2017 |
2021 |
Kauno valstybinis muzikinis teatras |
KM |
7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose) |
V |
||||||||
|
1.1.17v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai:
|
|||||||||||||
|
Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||||||
| 4 799 260,31 |
271 177,91 |
271 177,91 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
4 528 082,40 |
||||
1.1.18v veiksmas: Kauno IX forto muziejaus modernizavimas.
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
||||||
| 2020 |
2022 |
Kauno IX forto muziejus |
KM |
7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose) |
V |
||||||
|
1.1.18v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai:
|
|||||||||||
|
Iš viso veiksmui įgyvendinti
|
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||||
| 3 305 184,00 |
3 255 184,00* |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
50 000,00 |
||
*Valstybės investicijų programos lėšos
1.1.19v veiksmas: Lietuvos aviacijos muziejaus pastato Veiverių g. 132, Kaunas modernizavimas.
|
Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
2020 |
2022 |
Lietuvos aviacijos muziejus |
KM |
7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose) |
V |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1.1.19v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai:
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3 635 561,77 |
3 585 561,77* |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
50 000,00 |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
*Valstybės investicijų programos lėšos 1.1.20v veiksmas: Buvusios Aviacijos gamyklos angaro konversija |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
2020 |
2023 |
KMSA |
VRM |
7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose) |
R |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.1.20v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai: |
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
8 532 139,41 |
450 000,00 |
450 000,00 |
2 982 139,41 |
2 982 139,41 |
0 |
0 |
0 |
0 |
5 100 000 |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1.1.21v veiksmas: Daugiafunkcio sveikatinimo ir laisvalaikio centro įkūrimas Nemuno saloje
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2020 |
2022 |
KMSA |
|
|
– |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1.1.21v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai: |
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
28 000 000 |
0 |
0 |
28 000 000 |
28 000 000 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Iš viso pagal 1.1 uždavinį (Eur): |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
159 507 965,11 |
15 477 295,74 |
8 636 549,97 |
72 348 289,59 |
72 348 289,59 |
0 |
0 |
5 000,23 |
5 000,23 |
71 677 379,55 |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
1.2. Uždavinys: Didinti tikslinių teritorijų patrauklumą gyventojams, kompleksiškai gerinant ir plėtojant viešąją infrastruktūrą.
1.2.1v veiksmas: Kauno lopšelio-darželio „Svirnelis“ modernizavimas, didinant paslaugų prieinamumą.
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
| 2018 |
2021 |
KMSA |
ŠMSM |
9.1.3. Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą |
R |
1.2.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai:
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||
| 296 653,10 |
20 013,77 |
20 013,77 |
49 816,63 |
49 816,63 |
0 |
0 |
0 |
0 |
226 822,70 |
1.2.2v veiksmas: Kauno lopšelio-darželio „Boružėlė “ modernizavimas, didinant paslaugų prieinamumą.
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
| 2018 |
2021 |
KMSA |
ŠMSM |
9.1.3. Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą |
R |
1.2.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai:
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||
| 691 188,71 |
51 839,15 |
51 839,15 |
51 839,16 |
51 839,16 |
0 |
0 |
0 |
0 |
587 510,40 |
1.2.3v veiksmas: Kauno Žaliakalnio lopšelio-darželio modernizavimas, didinant paslaugų prieinamumą.
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
| 2018 |
2021 |
KMSA |
ŠMSM |
9.1.3. Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą |
R |
1.2.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai:
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||
| 432 824,62 |
31 331,79 |
31 331,79 |
46 399,18 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
355 093,65 |
1.2.4v veiksmas: Žaliakalnio bendrojo ugdymo įstaigų modernizavimas, didinant paslaugų efektyvumą (Kauno Jono Jablonskio gimnazija, KTU Inžinerijos licėjus).
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
| 2018 |
2021 |
KMSA |
ŠMSM |
9.1.3. Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą |
R |
1.2.4v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai:
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||
| 886 813,24 |
66 510,99 |
66 510,99 |
66 511,00 |
66 511,00 |
0 |
0 |
0 |
0 |
753 791,25 |
1.2.5v veiksmas: Žaliakalnio švietimo įstaigų modernizavimas, plėtojant vaikų ir jaunimo neformalaus ugdymo galimybes (A. Kačanausko vaikų muzikos mokykla).
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
| 2017 |
2021 |
A. Kačanausko vaikų muzikos mokykla |
ŠMSM |
9.1.3. Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą |
R |
1.2.5v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai:
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||
| 40 931,30 |
0 |
0 |
6 139,84 |
6 139,84 |
0 |
0 |
0 |
0 |
34 791,46 |
1.2.6v veiksmas: Aleksoto bendrojo ugdymo įstaigos modernizavimas, didinant paslaugų efektyvumą (Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija).
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
| 2018 |
2021 |
KMSA |
ŠMSM |
9.1.3. Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą |
R |
1.2.6v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai:
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||
| 827 908,37 |
62 093,13 |
62 093,13 |
62 093,13 |
62 093,13 |
0 |
0 |
0 |
0 |
703 722,11 |
1.2.7v veiksmas: Susietos teritorijos (centro) įstaigų modernizavimas, plėtojant vaikų ir jaunimo neformalaus ugdymo galimybes (Kauno moksleivių techninės kūrybos centro pastato ir jo mokymo bazės modernizavimas).
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
| 2017 |
2018 |
Kauno moksleivių techninės kūrybos centras |
ŠMSM |
9.1.3. Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą |
R |
1.2.7v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai:
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||
| 40 223,93 |
0 |
0 |
6 033,74 |
6 033,74 |
0 |
0 |
0 |
0 |
34 190,19 |
1.2.8v veiksmas: Geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstrukcija Kaune.
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
| 2017 |
2021 |
UAB „Kauno vandenys“ |
AM |
5.3.2. Padidinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos efektyvumą |
R |
1.2.8v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai:
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||
| 20 748 906,02 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
11 592 172,50 |
11 592 172,50 |
9 156 733,52 |
1.2.9v veiksmas: Paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcija ir plėtra Kaune.
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
| 2017 |
2022 |
UAB „Kauno vandenys“ |
AM |
5.1.1. Sumažinti dėl klimato kaitos atsirandančius nuostolius |
R |
1.2.9v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai:
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||
| 13 333 881,35 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
4 352 934,14 |
2 249 081,45 |
8 980 947,21 |
1.2.10v veiksmas: Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas Kauno mieste.
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
| 2017 |
2021 |
KMSA |
AM |
5.2.1. Sumažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekį ir užtikrinti tinkamą radioaktyvių atliekų saugojimą |
R |
1.2.10v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai:
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||
| 6 813 259,37 |
0 |
0 |
2 005 452,38 |
2 005 452,38 |
0 |
0 |
0 |
0 |
4 807 806,99 |
| Iš viso pagal 1.2 uždavinį (Eur): |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||
| 44 112 590,01 |
231 788,83 |
231 788,83 |
2 294 285,06 |
2 247 885,88 |
0 |
0 |
15 945 106,64 |
13 841 253,95 |
25 641 409,48 |
1.3. Uždavinys: Mažinti socialinę atskirtį, skatinant socialiai pažeidžiamų grupių integraciją ir sveiką gyvenimo būdą.
1.3.1v veiksmas: Kauno kartų namų (Sąjungos a. 13A) infrastruktūros modernizavimas ir pritaikymas senyvo amžiaus asmenims.
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
| 2017 |
2021 |
Kauno kartų namai |
SADM |
8.1.1. Padidinti bendruomenėje teikiamų socialinių paslaugų dalį, pereinant nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų |
R |
1.3.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai:
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||
| 1 289 496,32 |
0 |
0 |
193 424,46 |
193 424,46 |
0 |
0 |
0 |
0 |
1 096 071,86 |
1.3.2v veiksmas: Energetiškai efektyvių būstų įregimas ar įsigijimas pagal socialinio būsto fondo plėtros programą.
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
| 2016 |
2021 |
KMSA |
SADM |
8.1.2. Padidinti socialinio būsto prieinamumą pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms |
R |
1.3.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai:
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||
| 6 714 639 |
0 |
0 |
1 007 196 |
1 007 196 |
0 |
0 |
0 |
0 |
5 707 443 |
1.3.3v veiksmas: Kauno kultūros centro „Tautos namai“ infrastruktūros pritaikymas vietos bendruomenės reikmėms.
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
| 2017 |
2021 |
Kauno kultūros centras „Tautos namai“ |
KM |
7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose) |
R |
1.3.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai:
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||
| 1 506 950,04 |
0 |
0 |
226 042,51 |
226 042,51 |
0 |
0 |
0 |
0 |
1 280 907,53 |
1.3.4 veiksmas: Sveikos gyvensenos skatinimas Kauno mieste.
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
| 2018 |
2021 |
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras |
SAM |
8.1.3. Pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus |
R |
1.3.4v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai:
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||
| 530 118,57 |
39 758,89 |
39 758,89 |
39 758,89 |
39 758,89 |
0 |
0 |
0 |
0 |
450 600,79 |
| Iš viso pagal 1.3 uždavinį (Eur): |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||
| 10 041 203,93 |
39 758,89 |
39 758,89 |
1 466 421,86 |
1 466 421,86 |
0 |
0 |
0 |
0 |
8 535 023,18 |
1.4. Uždavinys: Mažinti oro užterštumą, kuriant saugią ir darnią susisiekimo sistemą.
1.4.1v veiksmas: Pėsčiųjų ir dviračių takas Veiverių g. nuo Vytauto Didžiojo tilto iki Kauno miesto ribos (tako ilgis 4,2 km).
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
| 2017 |
2018 |
KMSA |
SM |
4.5.1. Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus |
R |
1.4.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai:
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||
| 1 133 405,57 |
0 |
0 |
798 043,11 |
59 181,61 |
0 |
0 |
0 |
0 |
335 362,46 |
1.4.2v veiksmas: Dviračių ir pėsčiųjų tako Savanorių prospekte įrengimas (tako ilgis 6 km).
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
| 2017 |
2019 |
KMSA |
SM |
4.5.1. Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus |
R |
1.4.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai:
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||
| 1 699 859,06 |
0 |
0 |
1 519 859,06 |
31 764,71 |
0 |
0 |
0 |
0 |
180 000 |
1.4.3v veiksmas: Aleksoto gatvių rekonstravimas (Kalvarijos g., Vyčio Kryžiaus g., K. Sprangausko g., J. Petruičio g., J. Čapliko g., J. Pabrėžos g., Vilties g.) (rekonstruojant gatves bus įrengta / rekonstruota asfalto danga, pėsčiųjų / dviračių takai, šaligatviai, gatvės apšvietimas, lietaus nuotekų sistema, želdinimas, diegiamos eismo saugos priemonės. Atlikus šiuos darbus bus padidintas keleivių ir krovinių pralaidumas, pagerintos ES transeuropinio transporto tinklo pagrindinio tinklo koridorių jungtys su valstybinės ir vietinės reikšmės transporto tinklu).
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
| 2019 |
2021 |
KMSA |
SM |
6.2.1. Padidinti regionų judumą, plėtojant jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones |
R |
1.4.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai:
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||
| 10 647 354,29 |
0 |
0 |
7 174 742,86 |
6 779 167,93 |
0 |
0 |
0 |
0 |
3 472 611,43 |
1.4.4v veiksmas: Šviesoforinės įrangos J. Lukšos-Daumanto g. ir Sukilėlių pr. sankryžoje įrengimas.
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
| 2018 |
2019 |
KMSA |
SM |
6.2.1. Padidinti regionų judumą, plėtojant jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones |
R |
1.4.4v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai:
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||
| 75 204 |
0 |
0 |
39 506 |
6 300 |
0 |
0 |
0 |
0 |
35 698 |
1.4.5v veiksmas: Šeštokų 1-osios g. ir Alyvų 1-osios g. Kaune statyba (bus naujai įrengtos dvi dviejų eismo juostų gatvės, vienos eismo juostos žiedinė sankryža, šaligatviai, gatvės apšvietimas, lietaus kanalizacija, želdiniai, padidintas keleivių ir krovinių judumas, pagerintos ES transeuropinio transporto tinklo pagrindinio tinklo koridorių jungtys su valstybinės ir vietinės reikšmės transporto tinklu).
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
| 2019 |
2021 |
KMSA |
SM |
6.2.1. Padidinti regionų judumą, plėtojant jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones |
R |
1.4.5v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai:
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||
| 1 511 579 |
0 |
0 |
1 259 579 |
1 244 699 |
0 |
0 |
0 |
0 |
252 000 |
1.4.6v veiksmas: Šviesoforinės įrangos įrengimas Eivenių g. ir Sukilėlių pr. sankryžoje.
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
| 2018 |
2019 |
KMSA |
SM |
6.2.1. Padidinti regionų judumą, plėtojant jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones |
R |
1.4.6v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai:
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||
| 82 952 |
0 |
0 |
47 254 |
6 300 |
0 |
0 |
0 |
0 |
35 698 |
1.4.7v veiksmas: Eismo saugos įrenginių rekonstrukcija Savanorių prospekte.
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
| 2018 |
2019 |
KMSA |
SM |
6.2.1. Padidinti regionų judumą, plėtojant jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones |
R |
1.4.7v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai:
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||
| 827 754 |
0 |
0 |
533 994 |
51 840 |
0 |
0 |
0 |
0 |
293 760 |
1.4.8v veiksmas: Aplinkos oro kokybės gerinimas Kauno mieste.
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
| 2016 |
2019 |
KMSA |
AM |
5.6.1. Sumažinti miestuose kietųjų dalelių ore ir cheminių medžiagų grunte pavojaus sveikatai ir aplinkai taršos lygį |
V |
1.4.8v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai:
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||
| 1 655 525,06 |
0 |
0 |
277 537,63 |
277 537,63 |
0 |
0 |
0 |
0 |
1 377 987,43 |
1.4.9v veiksmas: Darnaus judumo Kauno mieste plano parengimas.
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
| 2018 |
2020 |
KSMA |
SM |
4.5.1. Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus |
V |
1.4.9v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (tūkst. Eur):
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||
| 239 943 |
0 |
0 |
35 991,45 |
35 991,45 |
0 |
0 |
0 |
0 |
203 951,55 |
1.4.10v veiksmas: Naujų ekologiškų Kauno miesto viešojo transporto priemonių įsigijimas (28 ekologiškų viešojo transporto priemonių įsigijimas).
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R, V, –) |
| 2019 |
2021 |
KSMA |
SM |
4.5.1. Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus |
V |
1.4.10v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (tūkst. Eur):
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||
| 16 706 060,00 |
0 |
0 |
2 603 677,00 |
2 603 677,00 |
0 |
0 |
0 |
0 |
14 102 383,00 |
| Iš viso pagal 1.4 uždavinį (Eur): |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||
| 34 579 635,98 |
0 |
0 |
14 290 184,11 |
11 096 459,33 |
0 |
0 |
0 |
0 |
20 289 451,87 |
| Iš viso pagal veiksmų planą (Eur): |
Valstybės biudžeto lėšos: |
Savivaldybės biudžeto lėšos: |
Kitos viešosios lėšos: |
Privačios lėšos: |
ES lėšos |
||||
| Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
Iš viso: |
Iš jų bendrasis finansavimas |
||
| 248 241 395,03 |
15 748 843,46 |
8 908 097,69 |
90 399 180,62 |
87 159 056,66 |
0 |
0 |
15 950 106,87 |
13 846 254,18 |
126 143 264,08 |
Priedo pakeitimai:
Nr. 1V-209, 2017-03-23, paskelbta TAR 2017-03-23, i. k. 2017-04759
Nr. 1V-373, 2017-05-17, paskelbta TAR 2017-05-17, i. k. 2017-08271
Nr. 1V-184, 2019-02-21, paskelbta TAR 2019-02-21, i. k. 2019-02847
Nr. 1V-786, 2020-08-14, paskelbta TAR 2020-08-14, i. k. 2020-17375
Nr. 1V-25, 2021-01-11, paskelbta TAR 2021-01-11, i. k. 2021-00392
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas
Nr. 1V-632, 2016-09-08, paskelbta TAR 2016-09-08, i. k. 2016-23383
Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-32 „Dėl Kauno miesto integruotos teritorijų vystymo programos patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas
Nr. 1V-209, 2017-03-23, paskelbta TAR 2017-03-23, i. k. 2017-04759
Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-32 „Dėl Kauno miesto integruotos teritorijų vystymo programos patvirtinimo“ pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas
Nr. 1V-373, 2017-05-17, paskelbta TAR 2017-05-17, i. k. 2017-08271
Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-32 „Dėl Kauno miesto integruotos teritorijų vystymo programos patvirtinimo“ pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas
Nr. 1V-600, 2018-08-20, paskelbta TAR 2018-08-21, i. k. 2018-13214
Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-32 „Dėl Kauno miesto integruotos teritorijų vystymo programos patvirtinimo“ pakeitimo
5.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas
Nr. 1V-184, 2019-02-21, paskelbta TAR 2019-02-21, i. k. 2019-02847
Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-32 „Dėl Kauno miesto integruotos teritorijų vystymo programos patvirtinimo“ pakeitimo
6.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas
Nr. 1V-936, 2019-11-20, paskelbta TAR 2019-11-20, i. k. 2019-18513
Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-32 „Dėl Kauno miesto integruotos teritorijų vystymo programos patvirtinimo“ pakeitimo
7.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas
Nr. 1V-786, 2020-08-14, paskelbta TAR 2020-08-14, i. k. 2020-17375
Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-32 „Dėl Kauno miesto integruotos teritorijų vystymo programos patvirtinimo“ pakeitimo
8.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas
Nr. 1V-25, 2021-01-11, paskelbta TAR 2021-01-11, i. k. 2021-00392
Dėl vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-32 "Dėl Kauno miesto integruotos teritorijų vystymo programos patvirtinimo“ pakeitimo