Suvestinė redakcija nuo 2015-05-16 iki 2017-06-14
Įstatymas paskelbtas: TAR 2014-11-21, i. k. 2014-17299
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮSTATYMAS
DĖL europos sąjungos valstybių narių SPRENDIMŲ BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE TARPUSAVIO PRIPAŽINIMO IR VYKDYMO
2014 m. lapkričio 13 d. Nr. XII-1322
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti tam tikrų baudžiamąjį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų, kuriuose taikomas sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principas, įgyvendinimą.
2. Šiuo įstatymu nustatoma:
1) Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos;
2) Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos;
3) Europos Sąjungos valstybių narių teismų ir kitų kompetentingų institucijų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos;
4) Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos;
5) Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų sprendimų dėl kardomųjų priemonių (išskyrus suėmimą) pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos;
6) Lietuvos Respublikos teismų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų baudžiamojo proceso metu paskirtų tam tikrų rūšių kardomųjų priemonių ar kitų procesinių prievartos priemonių perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos;
7) Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų išduotų Europos apsaugos orderių pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-1675, 2015-05-07, paskelbta TAR 2015-05-15, i. k. 2015-07408
8) Lietuvos Respublikos teismų ar ikiteisminio tyrimo teisėjų išduotų Europos apsaugos orderių perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-1675, 2015-05-07, paskelbta TAR 2015-05-15, i. k. 2015-07408
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Alternatyvioji bausmė – su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė ar kita poveikio priemonė, kurią sudaro nuteistajam paskirtas vienas arba keli įpareigojimai ir (ar) draudimai, išskyrus Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją arba Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtą sprendimą konfiskuoti.
2. Apsaugos priemonė – baudžiamojo proceso metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1321 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 721 straipsniu ar Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsniu priimamu sprendimu, pavojingam asmeniui nustatomas vienas arba keli draudimai ir (ar) įpareigojimai, siekiant apsaugoti saugomą asmenį nuo nusikalstamos pavojingo asmens veikos, kuri gali kelti pavojų to saugomo asmens gyvybei, fiziniam arba psichiniam neliečiamumui, orumui, asmens laisvei arba lytiniam neliečiamumui.
3. Europos apsaugos orderis – sprendimas dėl saugomo asmens apsaugos priemonės, priimamas to asmens prašymu, siekiant toliau užtikrinti jo apsaugą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
4. Gyvenamoji vieta – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.16 straipsnyje nurodyta fizinio asmens gyvenamoji vieta.
5. Liudijimas – nustatytos formos dokumentas, kuriuo liudijamas prašymas dėl teismo ar kitos kompetentingos institucijos sprendimo (nuosprendžio, nutarties, nutarimo) pripažinimo ir vykdymo ir kuriame nurodoma visa pagrindinė su įtariamuoju, kaltinamuoju ar nuteistuoju, teismo ar kitos kompetentingos institucijos sprendimu (nuosprendžiu, nutartimi, nutarimu), bausmės ar kitos poveikio priemonės atlikimu susijusi ir kita būtina informacija.
6. Pavojingas asmuo – fizinis asmuo, kuriam nustatytas vienas ar keli Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1321 straipsnyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 721 straipsnyje, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnyje nurodyti draudimai ir (ar) įpareigojimai.
7. Priežiūros valstybė – Europos Sąjungos valstybė narė, kuriai perduotas teismo sprendimas dėl probacijos, dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba dėl kardomųjų priemonių vykdymo.
8. Probacijos priemonė – nuteistajam paskirti vienas ar keli įpareigojimai ir (ar) draudimai, taikomi vietoj laisvės atėmimo bausmės ar kitos su laisvės atėmimu susijusios priemonės tais atvejais, kai nuteistasis lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietos arba kai visiškai ar iš dalies atidedamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar kitos su laisvės atėmimu susijusios priemonės vykdymas, arba kai nuteistasis lygtinai atleidžiamas nuo laisvės atėmimo bausmės ar kitos su laisvės atėmimu susijusios priemonės prieš terminą.
10. Socialinė reabilitacija – visuma socialinių, psichologinių, teisinių, pedagoginių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti nuteistojo sėkmingą reintegraciją į visuomenę.
11. Sprendimas dėl kardomosios priemonės – baudžiamojo proceso metu priimtas sprendimas, kuriuo kaip įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo suėmimo (kardomojo kalinimo) alternatyva taikomas vienas ar keli iš šių įpareigojimų ir (ar) draudimų:
1) įpareigojimas informuoti sprendimą dėl kardomosios priemonės vykdančios valstybės kompetentingą instituciją apie visus gyvenamosios vietos pakeitimus;
2) draudimas lankytis tam tikrose sprendimą dėl kardomosios priemonės priėmusios arba jį vykdančios valstybės vietovėse, vietose ar nurodytuose regionuose;
4) įpareigojimas ar draudimas, kuriuo apribojamas išvykimas iš sprendimą dėl kardomosios priemonės vykdančios valstybės teritorijos;
6) įpareigojimas vengti kontaktų su konkrečiais asmenimis, susijusiais su įtariama nusikalstama veika;
12. Sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės – baudžiamojo proceso metu teismo priimtas galutinis nuosprendis ar kitas sprendimas, kuriuo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė ar kita priemonė, susijusi su terminuotu ar neterminuotu laisvės atėmimu.
13. Sprendimas dėl probacijos – teismo priimtas galutinis nuosprendis ar remiantis šiuo nuosprendžiu kompetentingos institucijos priimtas galutinis sprendimas, kuriuo nuteistasis lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietos ir (ar) kuriuo nuteistajam paskiriama viena arba kelios probacijos priemonės.
14. Sprendimas dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – baudžiamojo proceso metu teismo priimtas galutinis nuosprendis ar kitas sprendimas, kuriuo nuteistajam paskirta:
1) laisvės atėmimo bausmė ar kita su laisvės atėmimu susijusi priemonė, tačiau nuteistasis buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos remiantis šiuo sprendimu arba vėlesniu sprendimu dėl probacijos, paskiriant nuteistajam vieną ar kelias probacijos priemones;
2) laisvės atėmimo bausmė ar kita su laisvės atėmimu susijusi priemonė, kurios vykdymas buvo visiškai ar iš dalies atidėtas remiantis šiuo sprendimu arba vėlesniu sprendimu dėl probacijos, paskiriant nuteistajam vieną ar kelias probacijos priemones;
3) laisvės atėmimo bausmė ar kita su laisvės atėmimu susijusi priemonė, nuo kurios nuteistasis buvo lygtinai atleistas prieš terminą remiantis šiuo sprendimu arba vėlesniu sprendimu dėl probacijos, paskiriant nuteistajam vieną ar kelias probacijos priemones;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1675, 2015-05-07, paskelbta TAR 2015-05-15, i. k. 2015-07408
II SKYRIUS
SPRENDIMŲ DĖL LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖS PRIPAŽINIMAS IR VYKDYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE
3 straipsnis. Sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pagrindai ir sąlygos
1. Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos:
2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką;
2. Lietuvos Respublika gali pripažinti ir vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir kitais atvejais, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje, kai yra visos šios sąlygos:
1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo;
2) nuteistasis sutinka, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės;
3) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija sutinka, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai;
3. Sprendžiant, ar sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, su kita Europos Sąjungos valstybe nare gali būti konsultuojamasi šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Tais atvejais, kai nuteistasis pabėgo ar sugrįžo į Lietuvos Respubliką dėl to, kad kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje dėl jo yra pradėtas baudžiamasis procesas ar buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, arba kai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį atlikęs bausmę asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką, sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti pripažįstamas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje ir tuo atveju, kai nėra šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto nuteistojo sutikimo.
4 straipsnis. Institucijos, pripažįstančios kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės
1. Kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikoje pripažįsta:
2) jeigu nuteistasis atlieka bausmę Lietuvos Respublikos pataisos įstaigoje, – bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas;
5 straipsnis. Iniciatyva perduoti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdyti Lietuvos Respublikai
1. Sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti pripažįstamas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje tik esant kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos kreipimuisi.
2. Nuteistojo ar jo šeimos nario arba jo gynėjo prašymu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija gali kreiptis į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją, siūlydama sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės perduoti vykdyti Lietuvos Respublikai, jeigu tai sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai.
6 straipsnis. Konsultacijos dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti Lietuvos Respublikai
1. Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija kreipiasi dėl konsultacijos siekdama nustatyti, ar sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija patikrina, ar nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis, ar turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir socialinių, šeimos, ekonominių ar kitų svarbių ryšių, siejančių jį su Lietuvos Respublika ir sudarančių palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turi teisę kreiptis į kitas institucijas dėl reikalingos informacijos ar nuomonės pateikimo. Įvertinusi surinktą informaciją, Teisingumo ministerija kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai gali pateikti pagrįstą nuomonę, kad sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdant Lietuvos Respublikoje palankesnės sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai nebus sudarytos.
2. Jeigu konsultacijų šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nebuvo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pagrįstą nuomonę kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai gali pateikti ir savo iniciatyva ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumentų, nurodytų šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, gavimo dienos. Kai kita Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, apsvarsčiusi pagrįstą nuomonę, nusprendžia, kad nėra tikslinga atšaukti Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija gautus dokumentus, nurodytus šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, teismui persiunčia per tris darbo dienas nuo kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos atsakymo gavimo dienos.
3. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais konsultacijos su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija yra privalomos. Atsižvelgdama į konsultacijų rezultatus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija gali nesutikti, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarys palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, ir nedelsdama apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją, grąžindama jai šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, jeigu jie buvo gauti.
7 straipsnis. Sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimas
1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR), 4 straipsnyje nurodytą liudijimą, per penkias darbo dienas nuo visų dokumentų gavimo dienos persiunčia juos šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytam atitinkamam teismui. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytam teismui taip pat pateikia informaciją apie šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka vykusias konsultacijas, jeigu jų buvo, ir prideda susijusių dokumentų nuorašus. Jeigu nuteistasis yra Lietuvos Respublikoje, jam išsiunčiamas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos parengtas standartinis pranešimas, supažindinantis su jos sprendimu perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikai. Atlikusi šiuos veiksmus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai kartu pateikiama informacija apie lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančias Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, jeigu to buvo prašoma liudijime.
2. Teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas arba teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, gavę šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, paskiria teisėją, nagrinėsiantį šį klausimą.
3. Paskirtojo teisėjo nurodymu nuteistajam, jo gynėjui, prokurorui pranešama apie klausimo nagrinėjimo laiką ir pasiūloma pateikti atsiliepimus dėl jo. Šie asmenys į teismo posėdį nešaukiami.
4. Teismas, išnagrinėjęs klausimą rašytinio proceso tvarka, priima vieną iš šių nutarčių:
5. Teismas, priėmęs vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų nutarčių, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, nuteistajam, jo gynėjui ir prokurorui išsiunčia priimtos nutarties nuorašą arba kopiją.
6. Teismo nutartį pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės arba atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės prokuroras, nuteistasis ar jo gynėjas gali skųsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu nuteistajam buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, ši teismo nutartis gali būti skundžiama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 6 dalies nuostatas.
8 straipsnis. Atsisakymas pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės
1. Teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu:
1) sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves;
2) sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės priimtas dėl nusikalstamos veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu;
3) sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės priimtas dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios gali būti taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai, ir yra suėję Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai;
4) nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą nusikalstamą veiką;
6) gautas šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas liudijimas yra neišsamus arba akivaizdžiai neatitinka sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ir nebuvo papildytas ar ištaisytas per teismo nustatytą terminą arba šis liudijimas nėra išverstas į lietuvių kalbą, taip pat kai nėra gautas sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ar jo esminių dalių vertimas į lietuvių kalbą, jeigu šių dokumentų turinys yra nepakankamas sprendimui priimti ir teismas prašė šį vertimą pateikti;
7) nuteistasis pagal tarptautinės teisės normas ar Lietuvos Respublikos įstatymus naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos;
8) sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ir liudijimo gavimo metu nuteistajam likusios laisvės atėmimo bausmės dalis yra trumpesnė negu šeši mėnesiai;
9) nuteistasis asmeniškai nedalyvavo šį klausimą nagrinėjant teisme, kuris priėmė sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, išskyrus atvejus, kai liudijime pažymima, kad:
a) jam asmeniškai ir laiku buvo įteiktas teismo šaukimas arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą nagrinėjimo teisme laiką ir vietą tokiu būdu, kad yra akivaizdu, jog jis žinojo apie numatytą nagrinėjimą teisme, taip pat kad asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, jeigu jis neatvyks į nagrinėjimą teisme, arba
b) jis, žinodamas apie numatomą nagrinėjimą teisme, įgaliojo savo pasirinktą ar valstybės paskirtą gynėją jį ginti nagrinėjimo teisme metu ir gynėjas iš tiesų asmenį gynė nagrinėjimo teisme metu, arba
c) jam įteikus sprendimą ir aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, kuriuos nagrinėjant šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą, įskaitant naujus įrodymus, pakartotinai nagrinėti iš esmės, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per nustatytą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą, arba nepateikė apeliacinio skundo;
10) kita Europos Sąjungos valstybė narė nesutiko dėl nuteistojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, nuteisimo, teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo ar kitokio jo laisvės apribojimo Lietuvos Respublikoje dėl kitų nusikalstamų veikų, padarytų iki sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ir liudijimo perdavimo;
11) sprendimu dėl laisvės atėmimo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė arba kita su laisvės atėmimu susijusi priemonė, kurios Lietuvos Respublika dėl savo teisinės ar sveikatos priežiūros sistemų ypatumų negali vykdyti, ir tokia priemonė šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka negali būti suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis.
2. Šio straipsnio 1 dalies 5, 6, 8, 9 ir 11 punktuose numatytais atvejais, prieš nuspręsdamas atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, teismas tinkamu būdu konsultuojasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ir prireikus prašo jos per nustatytą terminą pateikti papildomus paaiškinimus ar kitą reikalingą informaciją. Jeigu per nustatytą terminą reikalinga informacija nėra gaunama, teismas priima nutartį atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Prireikus gauti papildomos informacijos, teismas gali kreiptis į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją ir kitais atvejais.
3. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais teismas, pasikonsultavęs su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, vietoj sprendimo atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, esant galimybei ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimui, gali nuspręsti iš dalies pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Toks sprendimas priimamas šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas privalo užtikrinti, kad dėl iš dalies pripažinto sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės nepailgėtų bausmės ar kitos priemonės trukmė arba kitaip nebūtų nepagrįstai apsunkinta nuteistojo teisinė padėtis.
9 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmės suderinimas su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais
1. Teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis.
2. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone.
3. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką.
4. Suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnės negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.
5. Jeigu nuteistajam skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalimi, parenka bausmės atlikimo vietą.
6. Teismas privalo įskaityti į bausmę ar į kitą priemonę visą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje atliktos bausmės ar kitos priemonės laiką ir visą kardomojo kalinimo laiką, kurį nuteistasis buvo sulaikytas ir suimtas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje tol, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perėmimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.
7. Jeigu nuteistajam Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu už kitą nusikalstamą veiką paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis ir atsižvelgdamas į šio įstatymo 15 straipsnio nuostatas, išsprendžia klausimą dėl paskirtų bausmių subendrinimo.
10 straipsnis. Sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo terminai
1. Nutartį pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės arba nutartį atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės teismas priima ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo teisme dienos.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nutarties priėmimo termino eiga sustoja, jeigu teismas šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais kreipiasi į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją su prašymu per nustatytą terminą pateikti papildomus paaiškinimus ar kitą reikalingą informaciją. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino eiga atsinaujina nuo tos dienos, kai gaunami papildomi paaiškinimai ar kita reikalinga informacija.
3. Galutinis sprendimas pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės arba atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, įskaitant skundo nagrinėjimo apeliacine tvarka terminus, turi būti priimtas ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo teisme dienos.
4. Jeigu išimtiniais atvejais galutinis sprendimas per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą nėra priimtas, šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas atitinkamas teismas apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją, nurodydamas vėlavimo priežastis ir numatomą laiką, reikalingą sprendimui priimti.
11 straipsnis. Kardomųjų priemonių skyrimas nuteistajam
1. Jeigu nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra būtina užtikrinti, kad jis liktų Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol bus išspręstas klausimas ar perimti vykdyti Lietuvos Respublikoje sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, prokuroro nutarimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi nuteistajam skiriama kardomoji priemonė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytais pagrindais, sąlygomis ir tvarka.
2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą skirti nuteistajam kardomąją priemonę ir informacijos, kad nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra būtina skubiai užtikrinti jo dalyvavimą procese, nedelsdama persiunčia gautus dokumentus teritorinei prokuratūrai su prašymu spręsti kardomosios priemonės paskyrimo klausimą.
12 straipsnis. Nuteistojo perėmimas
1. Jeigu nuteistasis yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo nutartis pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, šią nutartį priėmęs teisėjas šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreipiasi į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas institucijas dėl nuteistojo perėmimo iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės.
2. Nuteistojo perėmimą iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką vykdo Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.
3. Nuteistojo perėmimas turi įvykti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo Lietuvos Respublikos teismo nutarties pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės įsiteisėjimo dienos.
4. Jeigu susidaro nenumatytos aplinkybės, dėl kurių perimti nuteistąjį per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą nepavyksta, šio straipsnio 2 dalyje nurodytos institucijos, pasitarusios su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingomis institucijomis, nustato kitą nuteistojo perėmimo dieną. Tokiu atveju nuteistasis turi būti perimtas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo susitarimo dėl naujos perėmimo dienos.
5. Iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės Lietuvos Respublikos perimtas nuteistasis perkeliamas į tardymo izoliatorių, iki bus nustatyta konkreti jo bausmės atlikimo vieta. Jeigu asmuo perimtas priverčiamajai medicinos priemonei taikyti, jis perduodamas į sveikatos priežiūros įstaigą.
13 straipsnis. Tranzitas
1. Vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys į kitą Europos Sąjungos valstybę narę tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją gali būti vežami tik gavus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sutikimą.
2. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra per septynias dienas nuo prašymo gavimo dienos priima sprendimą dėl leidimo pervežti nuteistąjį tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją. Prie prašymo privalo būti pateiktas liudijimo nuorašas. Sprendimo priėmimą galima atidėti, iki bus pateiktas liudijimo vertimas į lietuvių arba anglų kalbą.
3. Jeigu dėl nuteistojo anksčiau padarytos veikos Lietuvos Respublikoje vykstančio baudžiamojo proceso metu yra priimta kardomoji priemonė – suėmimas arba yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis, dėl kurių šis asmuo turėtų būti sulaikytas arba suimtas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. Susipažinusi su šia informacija, kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija gali atsiimti savo prašymą.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra imasi reikiamų veiksmų, siekdama užtikrinti šio asmens perdavimą Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį.
5. Prašymo dėl tranzito nereikalaujama, jeigu vykstama oro transportu be numatytų tarpinių nusileidimų. Nenumatyto nusileidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje atveju Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikia prašymą kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai atsiųsti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, jeigu ši informacija nebuvo gauta per 72 valandas.
14 straipsnis. Sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje ir jo teisinės pasekmės
1. Įsiteisėjus Lietuvos Respublikos teismo nutarčiai pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, šią nutartį priėmęs teisėjas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties įsiteisėjimo ar bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos dienos surašo patvarkymą vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir jį kartu su sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ir nutarties pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės nuorašais išsiunčia:
1) jeigu nuteistasis yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, – šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytoms institucijoms;
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų nuorašai taip pat išsiunčiami sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą kontroliuojančiam prokurorui ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.
3. Jeigu nuteistasis Lietuvos Respublikos teritorijoje nerandamas, policijos įstaiga informuoja nutartį pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės priėmusį teismą, kuris priima nutartį sustabdyti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir apie tai šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta tvarka praneša kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Nuo šio momento teisė vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės sugrįžta tai Europos Sąjungos valstybei narei. Jeigu nuteistasis vėliau surandamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, toliau sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti vykdomas tik gavus kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimą.
4. Sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės ir šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka suderinta bausmė ar kita priemonė vykdomi pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos įstatymus su šiame straipsnyje numatytais ypatumais.
5. Jeigu nuteistasis yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, bausmė pradedama vykdyti nedelsiant po to, kai nuteistasis šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka perimamas į Lietuvos Respubliką.
6. Sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti ginčijamas tik jį priėmusioje Europos Sąjungos valstybėje narėje pagal jos nacionalinę teisę.
7. Nuteistasis nuo bausmės atlikimo malonės ar amnestijos tvarka gali būti atleistas tiek pagal sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės priėmusios kitos Europos Sąjungos valstybės narės nacionalinę teisę, tiek pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
8. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.
9. Sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu dėl jo kylančius neaiškumus ar abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės esmė, turi teisę išspręsti nutartį pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės priėmęs teismas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka.
10. Jeigu gaunamas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimas, kuriuo panaikinamas liudijimas, arba bet koks kitas Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimas, dėl kurio sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės tampa nevykdytinu, nutartį pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės priėmęs teismas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, priima nutartį nutraukti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir išsiunčia nutartį bausmę vykdančiai institucijai.
15 straipsnis. Nuteistojo baudžiamosios atsakomybės ribos
1. Šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka į Lietuvos Respubliką perimtas nuteistasis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė už nusikalstamą veiką, padarytą iki nuteistojo perėmimo, dėl kurios jis nebuvo perimtas, išskyrus atvejus, kai:
1) nuteistasis, turėdamas galimybę išvykti iš Lietuvos Respublikos, ja nepasinaudojo per keturiasdešimt penkias dienas nuo jo galutinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos arba buvo palikęs Lietuvos Respublikos teritoriją ir vėl į ją sugrįžo;
2) už nusikalstamą veiką, padarytą iki nuteistojo perėmimo, Lietuvos Respublikos įstatymuose nenumatyta su laisvės atėmimu susijusi bausmė arba baudžiamojo proceso dėl šios nusikalstamos veikos metu jam nėra taikoma kardomoji priemonė – suėmimas;
3) nuteistasis buvo sutikęs, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės;
4) nuteistasis raštu sutinka, kad jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė už nusikalstamą veiką, padarytą iki jo perėmimo, dėl kurios jis nebuvo perimtas. Nuteistojo sutikimas gaunamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 70 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;
2. Prireikus gauti šio straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą sutikimą, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kreipiasi į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. Kartu su prašymu dėl tokio sutikimo pateikiama 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 34) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir 8 straipsnio 2 dalyje nurodytas vertimas.
16 straipsnis. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos informavimas
1. Teismas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, tiesiogiai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją apie šiuos įsiteisėjusius sprendimus:
1) nutartį pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, įskaitant sprendimą suderinti laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais ir šio suderinimo motyvus;
2) nutartį atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kartu informuodamas apie tokio atsisakymo priežastis;
3) nutartį nutraukti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą šio įstatymo 14 straipsnio 10 dalyje nurodytais atvejais;
4) nutartį sustabdyti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kai nuteistojo Lietuvos Respublikos teritorijoje nerandama;
2. Bausmę vykdanti institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją:
3) jeigu malonės ar amnestijos tvarka nuteistasis atleidžiamas nuo visos ar dalies laisvės atėmimo bausmės atlikimo;
3. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai informacija perduodama bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą tokiomis sąlygomis, kad būtų galima nustatyti jo autentiškumą. Pateikiamai informacijai taip pat keliami šio įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nurodyti reikalavimai.
17 straipsnis. Sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo Lietuvos Respublikoje ypatumai, susiję su Europos arešto orderio vykdymu
1. Vilniaus apygardos teismas, nusprendęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu atsisakyti perduoti Lietuvos Respublikos pilietį arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantį asmenį Europos arešto orderį išdavusiai Europos Sąjungos valstybei narei ir Lietuvos Respublikai perimti šios bausmės vykdymą, nutartimi šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka suderina sprendimu dėl laisvės atėmimo bausmės paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose nustatytais reikalavimais.
2. Jeigu Lietuvos Respublikos pilietis ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo buvo perduotas baudžiamojo persekiojimo tikslais Europos arešto orderį išdavusiai Europos Sąjungos valstybei narei su sąlyga, kad nuteistasis bus grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, dėl jo priimtas sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės nuteistojo pageidavimu ar Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pareikalavimu perimamas vykdyti Lietuvos Respublikoje šio įstatymo nustatyta tvarka su šio straipsnio 3 dalyje numatytais ypatumais.
3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės pripažįsta nuteistojo gyvenamosios vietos arba, kai gyvenamosios vietos neįmanoma nustatyti, Vilniaus miesto apylinkės teismas, gavęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstą kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir liudijimą. Teismas, priimdamas nutartį, nesprendžia, ar yra atsisakymo pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės šio įstatymo 8 straipsnyje numatyti pagrindai.
III SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ SPRENDIMŲ DĖL LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖS PERDAVIMAS VYKDYTI KITAI EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBEI NAREI
18 straipsnis. Sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei sąlygos
1. Šiame skyriuje nustatyta tvarka kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodami vykdyti šie Lietuvos Respublikos teismų priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės:
1) nuosprendžiai, kuriais paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos;
2) nuosprendžiai (nutartys), kuriais (kuriomis) paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro, sustiprinto ar griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Lietuvos Respublikos teismo sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, neatsižvelgiant į jo sutikimą ar nesutikimą būti perduotam, gali būti perduodamas vykdyti jo pilietybės valstybės kompetentingai institucijai, kai yra visos šios sąlygos:
1) teismas pagrįstai mano, kad bausmės vykdymo perdavimas jo pilietybės valstybei sudarys palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai;
2) šio asmens gyvenamoji vieta yra jo pilietybės valstybėje arba Lietuvos Respublikos teismas, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, policija ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos yra priėmę sprendimą, kuriuo remiantis bausmę atlikęs asmuo bus įpareigotas išvykti, išsiųstas arba grąžintas į jo pilietybės valstybę.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Lietuvos Respublikos teismo sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ar kitam asmeniui, turinčiam gyvenamąją vietą ar kitų glaudžių sąsajų su šia valstybe, taip pat gali būti perduodamas vykdyti šios valstybės kompetentingai institucijai, kai yra visos šios sąlygos:
1) teismas pagrįstai mano, kad bausmės vykdymo perdavimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei sudarys palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai;
2) nuteistasis sutinka, kad kita Europos Sąjungos valstybė narė perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės;
4. Sprendžiant, ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje bus sudarytos palankesnės sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai, šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti konsultuojamasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija.
5. Tais atvejais, kai nuteistasis pabėgo ar sugrįžo į kitą Europos Sąjungos valstybę narę dėl to, kad Lietuvos Respublikoje jam yra pradėtas baudžiamasis procesas ar buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti perduodamas šiai Europos Sąjungos valstybei narei ir negavus šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyto nuteistojo sutikimo.
6. Sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės neperduodamas vykdyti, jeigu neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra trumpesnė negu šeši mėnesiai, išskyrus atvejus, kai kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija sutinka perimti trumpesnės negu šeši mėnesiai laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
19 straipsnis. Institucijos, sprendžiančios dėl Lietuvos Respublikos teismo sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei
Dėl Lietuvos Respublikos teismo sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei sprendžia:
1) kai nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, – bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas arba priverčiamosios medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės taikymo vietos apylinkės teismas;
20 straipsnis. Iniciatyva kitai Europos Sąjungos valstybei narei perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės
1. Jeigu bausmės vykdymo metu paaiškėja šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti perduotas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, bausmę (priverčiamąją medicinos priemonę ar auklėjamojo poveikio priemonę) vykdanti institucija (toliau šiame skyriuje – bausmę vykdanti institucija), savo iniciatyva arba remdamasi nuteistojo, jo šeimos nario ar jo gynėjo arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu, pateikia šio įstatymo 19 straipsnio 1 punkte nurodytam teismui teikimą perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame teikime turi būti pažymėta, ar nuteistasis sutinka, kad sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės būtų perduotas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Kartu su teikimu teismui pateikiamas užpildytas liudijimo projektas, sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės nuorašas, nuteistojo, jo šeimos nario ar jo gynėjo arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymas, duomenys, pagrindžiantys, kad kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje bus sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti nuteistojo socialinę reabilitaciją.
21 straipsnis. Konsultacijos dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei
1. Konsultacijas su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais vykdo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Konsultacijos nevykdomos, jeigu sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės kitai Europos Sąjungos valstybei narei perduodamas remiantis šios valstybės kompetentingos institucijos prašymu.
2. Šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytu atveju, kai sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti perduodamas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tik gavus jos kompetentingos institucijos sutikimą, bausmę vykdanti institucija, prieš šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pateikdama teismui teikimą, kreipiasi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl konsultacijų su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija vykdymo.
3. Jeigu teismui nagrinėjant šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą teikimą kyla abejonių, ar sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimas kitai Europos Sąjungos valstybės narei sudarys palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, teismas gali kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl konsultacijų su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija vykdymo.
4. Kartu su kreipimusi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pateikiami šio įstatymo 20 straipsnyje nurodyti dokumentai.
5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, konsultuodamasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, jai pateikia duomenis, pagrindžiančius, kad šioje valstybėje būtų sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti nuteistojo socialinę reabilitaciją. Gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos atsakymą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija informaciją apie konsultacijų rezultatus perduoda bausmę vykdančiai institucijai ar teismui.
6. Jeigu negaunamas šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimas perimti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, bausmę vykdanti institucija palieka šį klausimą nenagrinėtą ir apie tai informuoja nuteistąjį, jo šeimos narį ar jo gynėją.
7. Kai konsultacijos šiame straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo vykdomos, o kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija pagrįstą nuomonę, kad nėra tikslinga jai perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, pateikia po to, kai jai buvo perduoti šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai, teismas, pasikonsultavęs su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, įvertina pagrįstą nuomonę ir gali nuspręsti priimti nutartį atšaukti nutartį perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės šiai valstybei. Pagrįsta nuomonė išnagrinėjama ir apie priimtą sprendimą kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija informuojama ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo pagrįstos nuomonės gavimo teisme dienos.
22 straipsnis. Sprendimo perduoti kitai Europos Sąjungos valstybei narei vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės priėmimas
1. Teismas, gavęs šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą teikimą, rengia teismo posėdį. Į teismo posėdį teismas šaukia prokurorą, nuteistąjį, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo gynėją, bausmę vykdančios institucijos atstovą, tačiau šių asmenų nedalyvavimas klausimo nagrinėjimo nesustabdo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jiems dalyvauti būtina.
2. Klausimo nagrinėjimas pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu. Po to teismas išklauso į posėdį atvykusius asmenis. Teismas nuteistajam išaiškina sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei teisines pasekmes ir sudaro galimybę žodžiu ar raštu pareikšti savo nuomonę. Jeigu nuteistasis išreiškė savo nuomonę žodžiu, jo nuomonė įrašoma į posėdžio protokolą.
3. Teismas, išnagrinėjęs klausimą, pasitarimų kambaryje priima vieną iš šių nutarčių:
1) perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Teismas gali nustatyti sąlygą, kad sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės galės būti vykdomas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje tik po to, kai teismas šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka gaus ir įvertins informaciją apie kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus, reglamentuojančius ankstyvą paleidimą iš laisvės atėmimo vietos;
4. Priėmęs nutartį, teismas ją paskelbia nuteistajam ar jo gynėjui, bausmę vykdančios institucijos atstovui ir prokurorui, kuriems taip pat įteikiami šios nutarties nuorašai. Posėdyje nedalyvavusiems asmenims teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išsiunčia šios nutarties nuorašą.
5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas nutartis nuteistasis ar jo gynėjas, bausmę vykdanti institucija ir prokuroras gali skųsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu sprendimu dėl laisvės atėmimo bausmės buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, šio straipsnio 3 dalyje nurodytos teismo nutartys skundžiamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 6 dalies nuostatas.
23 straipsnis. Sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimas vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai
1. Įsiteisėjus šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytai nutarčiai, per tris darbo dienas užpildomas liudijimas. Liudijimą kartu su sprendimu dėl laisvės atėmimo bausmės teismas tiesiogiai perduoda kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai arba tos valstybės centrinei institucijai, jeigu ji yra paskirta. Jeigu nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, teismas informuoja jį apie sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ir liudijimo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei naudodamas standartinį pranešimą. Kitu atveju standartinis pranešimas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai perduodamas kartu su liudijimu.
2. Teismas, pildydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytus liudijimą ir standartinį pranešimą, naudoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintas pavyzdines formas.
3. Iškilus sunkumų dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos nustatymo, teismas gali konsultuotis su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kuri išsiunčia visas būtinas užklausas, taip pat per Europos teisminio tinklo kontaktinius asmenis, kad gautų informaciją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės. Visas tolesnis susirašinėjimas tarp Lietuvos Respublikos teismo ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos vyksta tiesiogiai.
4. Sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės ir liudijimas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai perduodami bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, kai kita Europos Sąjungos valstybė narė gali nustatyti dokumentų autentiškumą. Dokumentus vienu metu galima perduoti tik vienai Europos Sąjungos valstybei narei.
5. Perduodami dokumentai, išskyrus sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, turi būti išversti į kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybinę kalbą arba į kitą kalbą, jeigu ši valstybė yra nurodžiusi, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau kitų Europos Sąjungos valstybių narių oficialiųjų kalbų. Dokumentų vertimą užtikrina nutartį perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmęs teismas.
6. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos reikalavimu teismas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų jai perduoda sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ir (ar) liudijimo originalus arba jų patvirtintus nuorašus, taip pat sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ar jo esminių dalių vertimus į šio straipsnio 5 dalyje nurodytą kalbą. Prireikus gali būti konsultuojamasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, siekiant nustatyti esmines sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės dalis, kurios turi būti išverstos.
7. Jeigu sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės perduodamas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei su šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga, teismas liudijime nurodo, kad reikalauja pateikti informaciją apie šios valstybės teisės aktus, reglamentuojančius ankstyvą paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Gavęs informaciją, teismas nedelsdamas įvertina, ar šių įstatymų taikymas nekliudys įgyvendinti bausmės paskirtį. Prireikus teismas rengia teismo posėdį. Nusprendęs, kad sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdančios kitos Europos Sąjungos valstybės narės įstatymų, reglamentuojančių ankstyvą paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, taikymas gali kliudyti įgyvendinti bausmės paskirtį, teismas priima nutartį atšaukti nutartį perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Ši nutartis gali būti skundžiama šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Įsiteisėjus nutarčiai atšaukti nutartį perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės kitai Europos Sąjungos valstybei narei, apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, informuojama kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija.
8. Jeigu nuteistojo nėra Lietuvos Respublikoje ir yra būtina užtikrinti, kad jis liktų kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje tol, kol bus perduoti sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės ir liudijimas arba kol toje valstybėje bus pripažintas sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės, teismas atskiru prašymu gali kreiptis į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją dėl kardomųjų priemonių nuteistajam paskyrimo. Jeigu teismas nesikreipė dėl kardomųjų priemonių paskyrimo prieš perduodamas sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir liudijimą, tokį prašymą jis gali nurodyti liudijime.
9. Jeigu perdavus sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir liudijimą kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija kreipiasi su prašymu duoti sutikimą dėl nuteistojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo už nusikalstamą veiką, padarytą iki nuteistojo perdavimo į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, dėl kurios jis nebuvo perduotas į šią valstybę, šį prašymą nagrinėja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Sprendimas dėl sutikimo priimamas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo prašymo gavimo dienos.
24 straipsnis. Nuteistojo perdavimas ir sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei teisinės pasekmės
1. Teismas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą, kad yra priimtas sprendimas pripažinti ir vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, apie gautą pranešimą informuoja nuteistąjį, bausmę vykdančią instituciją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, taip pat šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytas institucijas, jeigu nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais pirmiau įvertinama gauta informacija apie sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdančios Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus, reglamentuojančius ankstyvą paleidimą iš laisvės atėmimo vietos.
2. Nuteistojo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, perdavimas sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdančiai Europos Sąjungos valstybei narei organizuojamas pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas.
3. Visos išlaidos, susijusios su tolesniu sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymu, tenka kitai Europos Sąjungos valstybei narei, išskyrus nuteistojo pristatymo į šios valstybės teritoriją išlaidas, kurios apmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
4. Jeigu perduodant nuteistąjį į sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdysiančią Europos Sąjungos valstybę narę yra būtina gauti trečios valstybės – kitos Europos Sąjungos valstybės narės – leidimą vežti nuteistąjį tranzitu per šios valstybės teritoriją, prašymą dėl tokio leidimo pateikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Kartu pateikiamas liudijimo nuorašas su vertimu į šios valstybės valstybinę kalbą arba į kitą kalbą, jeigu ši valstybė yra nurodžiusi, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau kitų Europos Sąjungos valstybių narių oficialiųjų kalbų. Liudijimo vertimo tikslumą užtikrina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Vykstant oro transportu, nenumatyto nusileidimo atveju informacija, reikalinga sutikimui dėl tranzito gauti, privalo būti pateikta per 72 valandas. Jeigu kita Europos Sąjungos valstybė narė informuoja, kad dėl nuteistojo anksčiau padarytos veikos vežant tranzitu jis gali būti sulaikytas ar kitaip persekiojamas toje valstybėje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija įvertina, ar nėra tikslinga atsiimti tranzito prašymą.
5. Perdavus nuteistąjį kitai Europos Sąjungos valstybei narei, sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje nutraukiamas, išskyrus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse numatytus atvejus.
6. Kitai Europos Sąjungos valstybei narei perduotas vykdyti sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti ginčijamas tik Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
7. Nuteistasis, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė ar kita su laisvės atėmimu susijusi priemonė yra perduota vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, nuo jos atlikimo malonės ar amnestijos tvarka gali būti atleistas tiek pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tiek pagal kitos Europos Sąjungos valstybės narės nacionalinę teisę.
8. Jeigu sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje metu paaiškėja, kad nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžiu išteisinamas, jam pakeičiama bausmė, nuteistasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės arba dėl kitų priežasčių sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės tampa nevykdytinu, bausmę vykdanti institucija nedelsdama apie tai informuoja sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdančios Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją.
9. Jeigu sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdančios Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija informuoja, kad nuteistasis pabėgo iš laisvės atėmimo vietos ar kitaip nerandamas jos teritorijoje ir dėl to ji negali vykdyti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės, bausmę vykdanti institucija nedelsdama kreipiasi į nutartį perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmusį teismą su teikimu sustabdyti šios nutarties galiojimą. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos atgauna sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo teises nuo Lietuvos Respublikos teismo nutarties sustabdyti nutarties perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės kitai Europos Sąjungos valstybei narei galiojimą priėmimo dienos. Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija vėliau informuoja, kad nuteistasis buvo surastas tos valstybės teritorijoje ir ji gali toliau vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, bausmę vykdanti institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas, kreipiasi į teismą su teikimu atšaukti nutarties perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės kitai Europos Sąjungos valstybei narei galiojimo sustabdymą. Jeigu teismas sutinka tęsti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir atšaukia nutarties perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės kitai Europos Sąjungos valstybei narei galiojimo sustabdymą, apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, informuojama kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija.
IV SKYRIUS
SPRENDIMŲ DĖL SU LAISVĖS ATĖMIMU NESUSIJUSIOS BAUSMĖS AR SPRENDIMŲ DĖL PROBACIJOS PRIPAŽINIMAS IR VYKDYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE
25 straipsnis. Sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pagrindai ir sąlygos
1. Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo sprendimus dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimus dėl probacijos, kuriais Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą turinčiam ir į Lietuvos Respubliką sugrįžusiam ar pageidaujančiam sugrįžti nuteistajam paskirta alternatyvioji bausmė ar probacijos priemonė.
2. Lietuvos Respublika gali pripažinti ir vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos priimtą sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos, kuriuo alternatyvioji bausmė ar probacijos priemonė paskirta ir Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos neturinčiam asmeniui, jeigu to prašo nuteistasis ir teismas sutinka perimti alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės vykdymą.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais pripažįstama ir vykdoma tik tokia alternatyvioji bausmė ar probacijos priemonė, kurių turinį sudaro vienas ar keli iš šių įpareigojimų ar draudimų:
1) įpareigojimas informuoti konkrečią instituciją apie gyvenamosios vietos ar darbo vietos pakeitimą;
2) draudimas lankytis tam tikrose Europos Sąjungos valstybių narių vietovėse, vietose ar nurodytuose regionuose;
4) įpareigojimai, susiję su elgesiu, gyvenamąja vieta, mokymusi ir ugdymusi, laisvalaikiu arba nustatantys profesinės veiklos vykdymo apribojimus ar sąlygas;
7) įpareigojimas vengti naudotis konkrečiais objektais, kuriuos nuteistasis panaudojo arba tikėtina, kad panaudos nusikalstamai veikai padaryti;
8) įpareigojimas atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą ir (ar) įpareigojimas pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos atlyginimo faktą;
10) įpareigojimas bendradarbiauti su probacijos tarnybos pareigūnu arba socialinės tarnybos atstovu, vykdančiais su nuteistaisiais susijusias funkcijas;
4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais teismas paprastai sutinka perimti alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės vykdymą, jeigu nuteistasis Lietuvos Respublikoje mokosi, dirba, yra sudaręs darbo sutartį, čia yra nuteistojo šeimos nario gyvenamoji vieta arba yra kitų svarbių priežasčių, dėl kurių tikslinga perimti alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės vykdymą.
26 straipsnis. Sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos pripažinimas
1. Kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįsta:
2. Teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas arba teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos priimtą sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos bei 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą (toliau – Tarybos pamatinis sprendimas 2008/947/TVR) 6 straipsnyje nurodytą liudijimą, paskiria teisėją, nagrinėsiantį šį klausimą.
3. Paskirtojo teisėjo nurodymu nuteistajam, jo gynėjui, prokurorui ir probacijos tarnybai pranešama apie klausimo nagrinėjimo laiką ir pasiūloma pateikti atsiliepimus dėl sprendimo pripažinimo. Probacijos tarnybos atsiliepimas, kuriame ji pateikia siūlymus dėl alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais ir bausmių vykdymo įstatymais šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka, yra privalomas. Nuteistasis, jo gynėjas, prokuroras ir probacijos tarnybos atstovas į teismo posėdį nešaukiami.
4. Išnagrinėjęs klausimą rašytinio proceso tvarka, teismas priima vieną iš šių nutarčių:
2) atsisakyti pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos, jeigu nustatomi šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos. Šiame punkte nurodyta nutartis turi būti motyvuota.
5. Priėmęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytą nutartį, teismas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, nuteistajam, jo gynėjui ir prokurorui išsiunčia šios nutarties nuorašą.
6. Teismo nutartį pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos arba atsisakyti pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos prokuroras, nuteistasis ar jo gynėjas gali skųsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnyje nustatyta tvarka.
27 straipsnis. Atsisakymas pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos
1. Teismas atsisako pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos, jeigu:
1) sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves;
2) sprendimas dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimas dėl probacijos priimtas dėl nusikalstamos veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu;
3) sprendimas dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimas dėl probacijos priimtas dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios gali būti taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai, ir yra suėję Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai;
4) nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą nusikalstamą veiką;
5) sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos pripažinimas ir vykdymas pažeistų ne bis in idem principą;
6) gautas šio įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodytas liudijimas yra neišsamus arba akivaizdžiai neatitinka sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos ir nebuvo papildytas ar ištaisytas per teismo nustatytą galutinį terminą, arba jis nėra išverstas į lietuvių kalbą, taip pat kai nėra gautas sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos ar jo esminių dalių vertimas į lietuvių kalbą, jeigu šių dokumentų turinys yra nepakankamas sprendimui priimti ir teismas prašė šį vertimą pateikti;
7) sprendimu dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimu dėl probacijos nuteistajam paskirtos alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės neatitinka šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nurodytų priemonių;
8) nuteistasis pagal tarptautinės teisės normas ar Lietuvos Respublikos įstatymus naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos;
9) sprendimu dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimu dėl probacijos paskirtos alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės trukmė yra trumpesnė negu šeši mėnesiai;
10) nuteistasis asmeniškai nedalyvavo, kai šis klausimas buvo nagrinėjamas teisme, kuris priėmė sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos, išskyrus atvejus, kai liudijime pažymima, kad:
a) jam asmeniškai ir laiku buvo įteiktas teismo šaukimas arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą nagrinėjimo teisme laiką ir vietą tokiu būdu, kad yra akivaizdu, jog jis žinojo apie numatytą nagrinėjimą teisme, taip pat kad asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, jeigu jis neatvyks į nagrinėjimą teisme, arba
b) jis, žinodamas apie numatomą nagrinėjimą teisme, įgaliojo savo pasirinktą ar valstybės paskirtą gynėją jį ginti nagrinėjimo teisme metu ir gynėjas iš tiesų asmenį gynė nagrinėjimo teisme metu, arba
c) jam įteikus sprendimą ir aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, kuriuos nagrinėjant šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą, įskaitant naujus įrodymus, pakartotinai nagrinėti iš esmės, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per nustatytą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą, arba nepateikė apeliacinio skundo;
11) nuteistasis Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos arba negrįžo į Lietuvos Respubliką, arba nenori į ją sugrįžti, jeigu kreipimasis pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos grindžiamas šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatytais kriterijais;
12) sprendimu dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimu dėl probacijos paskirtos alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės turinį sudaro gydymo ar terapijos priemonė, kurios Lietuvos Respublika dėl savo teisinės ar sveikatos priežiūros sistemos ypatumų negali vykdyti, ir tokia priemonė šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka negali būti suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis;
2. Šio straipsnio 1 dalies 5, 6, 7, 10, 11, 12 ir 13 punktuose numatytais atvejais, prieš nuspręsdamas atsisakyti pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos, teismas tinkamu būdu konsultuojasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ir prireikus prašo jos per nustatytą terminą pateikti papildomus paaiškinimus ar kitą reikalingą informaciją. Jeigu per nustatytą terminą reikalinga informacija nėra gaunama, teismas priima nutartį atsisakyti pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos. Prireikus gauti papildomos informacijos, teismas gali kreiptis į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją ir kitais atvejais.
28 straipsnis. Alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės suderinimas su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais ir bausmių vykdymo įstatymais
1. Teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą alternatyviąją bausmę ar probacijos priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose ir bausmių vykdymo įstatymuose numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis.
2. Suderintos alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės trukmė, pobūdis ir gresiančios teisinės pasekmės už jos nevykdymą turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtos alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės trukmę, pobūdį ir gresiančias teisines pasekmes už jos nevykdymą. Draudžiama bausmę keisti kita priemone ir kitą priemonę keisti bausme.
3. Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirta alternatyvioji bausmė ar probacijos priemonė buvo derinama su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais dėl to, kad jos trukmė ilgesnė, negu Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose nustatytas maksimalus bausmės ar kitos poveikio priemonės terminas, suderintos alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės trukmė negali būti trumpesnė negu maksimalus bausmės ar kitos priemonės terminas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme už atitinkamas nusikalstamas veikas.
4. Teismas privalo įskaityti į alternatyviąją bausmę ar probacijos priemonę kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje atliktos alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės laiką.
29 straipsnis. Sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos pripažinimo terminai
1. Nutartį pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos arba nutartį atsisakyti pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos teismas priima ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo šio įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo teisme dienos.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nutarties priėmimo termino eiga sustoja, jeigu teismas šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais kreipiasi į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją su prašymu per nustatytą terminą pateikti papildomus paaiškinimus ar kitą reikalingą informaciją. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino eiga atsinaujina nuo tos dienos, kai gaunamas papildytas ar pataisytas liudijimas arba viso ar dalies sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos vertimas į lietuvių kalbą ar kita informacija.
3. Galutinis sprendimas pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos arba atsisakyti pripažinti sprendimą, įskaitant skundo nagrinėjimo apeliacine tvarka terminus, turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo šio įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo teisme dienos.
4. Jeigu yra išimtinių aplinkybių, dėl kurių galutinis sprendimas per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą nėra priimtas, šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytas teismas apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją, nurodydamas vėlavimo priežastis ir numatomą laiką, reikalingą sprendimui priimti.
30 straipsnis. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos informavimas
1. Teismas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, tiesiogiai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją apie šiuos įsiteisėjusius sprendimus:
1) nutartį pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos, įskaitant sprendimą suderinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą alternatyviąją bausmę ar probacijos priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais ir bausmių vykdymo įstatymais ir šio suderinimo motyvus;
2) nutartį atsisakyti pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos, kartu informuodamas apie tokio atsisakymo priežastis;
3) nutartį pakeisti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas arba dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo ir nuteistojo pasiuntimo atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį;
4) nutartį pakeisti bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas arba dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir nuteistojo pasiuntimo atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį;
2. Probacijos tarnyba nedelsdama, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją, jeigu:
1) kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija prašo pateikti informaciją apie Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose numatytą maksimalią su laisvės atėmimu susijusios bausmės ar kitos priemonės trukmę už nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo priimtas sprendimas dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimas dėl probacijos ir kuri galėtų būti taikoma nuteistajam, jeigu jis vengtų vykdyti ar be pateisinamos priežasties nevykdytų alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės;
2) malonės ar amnestijos tvarka nuteistasis atleidžiamas nuo visos ar dalies alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės vykdymo;
3) priimamas bet koks kitas sprendimas dėl alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės pakeitimo, jos vykdymo sustabdymo arba nutraukimo;
3. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai informacija perduodama laikantis šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų. Probacijos tarnyba šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją perduoda kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai tiesiogiai.
31 straipsnis. Sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos vykdymas Lietuvos Respublikoje
1. Šio įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka pripažintas ir šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais ir bausmių vykdymo įstatymais suderintas sprendimas dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimas dėl probacijos vykdomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Jeigu asmuo nevykdo alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės, jam gali būti taikomos Lietuvos Respublikos įstatymų numatytos teisinės pasekmės.
2. Visos išlaidos, susijusios su pripažinto sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos vykdymu Lietuvos Respublikoje, apmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, išskyrus išlaidas, kurios atsirado sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos priėmusios kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje.
32 straipsnis. Sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos vykdymo Lietuvos Respublikoje pabaiga
1. Sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos vykdymas Lietuvos Respublikoje pasibaigia:
1) įvykdžius sprendimu paskirtą alternatyviąją bausmę ar probacijos priemonę arba pasibaigus jos vykdymo terminui;
2) malonės ar amnestijos tvarka nuteistąjį atleidus nuo visos ar dalies alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės vykdymo;
2. Probacijos tarnybos teikimu teismas gali nutraukti sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos vykdymą, jeigu:
3) sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos priėmusioje valstybėje narėje dėl nuteistojo pradėtas naujas baudžiamasis procesas ir šios valstybės narės kompetentinga institucija prašo nutraukti sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos vykdymą Lietuvos Respublikoje.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytus klausimus išnagrinėja ir nutartimi išsprendžia probacijos tarnybos buvimo vietos apylinkės teismo teisėjas. Nuteistasis, jo gynėjas, prokuroras ir probacijos tarnybos atstovas į teismo posėdį nešaukiami. Apie priimtus sprendimus teismas nedelsdamas tiesiogiai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją ir probacijos tarnybą. Kai kita Europos Sąjungos valstybė narė gauna šį teismo pranešimą, šiai valstybei narei sugrįžta teisė vykdyti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos.
V SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ SPRENDIMŲ DĖL SU LAISVĖS ATĖMIMU NESUSIJUSIOS BAUSMĖS IR SPRENDIMŲ DĖL PROBACIJOS PERDAVIMAS VYKDYTI KITAI EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBEI NAREI
33 straipsnis. Sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei pagrindai ir sąlygos
1. Šiame skyriuje nustatyta tvarka kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodami vykdyti šie Lietuvos Respublikos teismų priimti sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimai dėl probacijos:
2) nuosprendžiai (nutartys), kuriais (kuriomis) nuteistajam paskirta viena ar kelios baudžiamojo (auklėjamojo) poveikio priemonės;
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimai dėl probacijos perduodami vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tik tada, kai nuteistajam paskirtų bausmių ar poveikio priemonių turinį sudaro:
3. Probacijos tarnybos teikimu arba savo iniciatyva teismas gali perduoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, jeigu nuteistasis grįžo arba nori sugrįžti į šioje valstybėje narėje esančią savo gyvenamąją vietą.
4. Probacijos tarnybos teikimu arba savo iniciatyva teismas taip pat gali perduoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, jeigu to prašo nuteistasis ir šios valstybės narės kompetentinga institucija sutinka su tokiu perdavimu.
34 straipsnis. Iniciatyva perduoti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei
1. Jeigu bausmės ar probacijos vykdymo metu paaiškėja šio įstatymo 33 straipsnyje nurodyti pagrindai ir sąlygos, dėl kurių sprendimas dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimas dėl probacijos gali būti perduotas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, probacijos tarnyba savo iniciatyva ar nuteistojo prašymu pateikia šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytam teismui teikimą perduoti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju teikimas gali būti paduotas tik tuo atveju, kai yra nuteistojo prašymas.
2. Kartu su teikimu teismui pateikiamas užpildytas liudijimo projektas, sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos nuorašas, nuteistojo prašymas, jeigu jis buvo pateiktas.
35 straipsnis. Sprendimo perduoti kitai Europos Sąjungos valstybei narei vykdyti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos priėmimas
1. Sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei klausimą nagrinėja ir jį išsprendžia probacijos tarnybos buvimo vietos apylinkės teismas.
2. Teismas, gavęs šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytą teikimą, rengia teismo posėdį. Į teismo posėdį teismas šaukia prokurorą, nuteistąjį, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo gynėją, probacijos tarnybos atstovą, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo nagrinėjimo nesustabdo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jiems dalyvauti būtina.
3. Klausimo nagrinėjimas pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu. Po to teismas išklauso į posėdį atvykusius asmenis. Teismas nuteistajam išaiškina sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei teisines pasekmes ir sudaro galimybę žodžiu ar raštu pareikšti savo nuomonę. Jeigu nuteistasis išreiškia savo nuomonę žodžiu, jo nuomonė įrašoma į posėdžio protokolą.
4. Išnagrinėjęs klausimą, teismas pasitarimų kambaryje priima vieną iš šių nutarčių:
1) perduoti vykdyti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos kitai Europos Sąjungos valstybei narei;
5. Priėmęs nutartį, teismas ją paskelbia nuteistajam ar jo gynėjui, probacijos tarnybos atstovui ir prokurorui, kuriems taip pat įteikiami šios nutarties nuorašai. Posėdyje nedalyvavusiems asmenims teismas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išsiunčia šios nutarties nuorašą.
36 straipsnis. Sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos perdavimas vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai
1. Įsiteisėjus šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytai nutarčiai, per tris darbo dienas užpildomas liudijimas. Liudijimą kartu su sprendimu dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimu dėl probacijos teismas tiesiogiai perduoda kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai arba šios valstybės narės centrinei institucijai, jeigu ji yra paskirta.
2. Teismas, pildydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą liudijimą, naudoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintą pavyzdinę formą.
3. Sprendimas dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimas dėl probacijos ir liudijimas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai perduodamas bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, kai kita Europos Sąjungos valstybė narė gali nustatyti dokumentų autentiškumą. Dokumentus vienu metu galima perduoti tik vienai Europos Sąjungos valstybei narei.
4. Liudijimas turi būti išverstas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybinę kalbą arba į kitą kalbą, jeigu ši valstybė narė yra nurodžiusi, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau kitų Europos Sąjungos valstybių narių oficialiųjų kalbų. Liudijimo vertimą užtikrina nutartį perduoti vykdyti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmęs teismas.
5. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pareikalavimu teismas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų jai perduoda sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos ir (ar) liudijimo originalus arba jų patvirtintus nuorašus, taip pat sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos ar jų esminių dalių vertimus į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą kalbą.
6. Kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais dokumentais teismas gali kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašyti pateikti informaciją apie jos baudžiamuosiuose įstatymuose numatytą maksimalią su laisvės atėmimu susijusios bausmės ar kitos priemonės trukmę už nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo priimtas sprendimas dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimas dėl probacijos ir kuri galėtų būti taikoma nuteistajam, jeigu jis vengtų vykdyti ar be pateisinamos priežasties nevykdytų alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės.
37 straipsnis. Sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei teisinės pasekmės
1. Teismas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą, kad yra priimtas sprendimas pripažinti ir vykdyti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos, apie gautą pranešimą informuoja nuteistąjį, jeigu jis yra Lietuvos Respublikoje, ir probacijos tarnybą.
2. Gavusi teismo pranešimą, probacijos tarnyba nedelsdama nutraukia alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės vykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus atvejus.
3. Jeigu kita Europos Sąjungos valstybė narė Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriatui yra pateikusi Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškimą, probacijos tarnyba ir teismas ex officio išlaiko įgaliojimus, susijusius su bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimu ir nuteistojo pasiuntimu atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, ta apimtimi ir tais atvejais, dėl kurių kita Europos Sąjungos valstybė narė šiuo pareiškimu atsisakė tokių įgaliojimų.
4. Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija informuoja teismą, kad nustatė vieną ar kelis pagrindus, dėl kurių ji galėtų atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos, tačiau galėtų sutikti perimti alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės priežiūrą, išskyrus įgaliojimus, susijusius su alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės pakeitimu, bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimu ir nuteistojo pasiuntimu atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos kitai Europos Sąjungos valstybei narei perdavęs vykdyti teismas gali duoti sutikimą šios valstybės narės kompetentingai institucijai dėl alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės priežiūros perdavimo šiai valstybei narei tokiomis sąlygomis. Tokiu atveju probacijos tarnyba ir teismas ex officio išlaiko įgaliojimus, susijusius su alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės pakeitimu, bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimu ir nuteistojo pasiuntimu atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, ta apimtimi, kiek kita Europos Sąjungos valstybė narė atsisakė šių įgaliojimų. Teismas apie alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei sąlygas nedelsdamas informuoja nuteistąjį, jeigu jis yra Lietuvos Respublikoje, ir probacijos tarnybą.
5. Lietuvos Respublikos teismo priimtas ir įsiteisėjęs nuosprendis, kurio pagrindu nuteistajam paskirta alternatyvioji bausmė ar probacijos priemonė yra perduota vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, gali būti peržiūrėtas tik Lietuvos Respublikos teismų ir tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.
6. Nuteistasis, kuriam paskirta alternatyvioji bausmė ar probacijos priemonė yra perduota vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, nuo jos atlikimo malonės ar amnestijos tvarka gali būti atleistas tiek pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tiek pagal kitos Europos Sąjungos valstybės narės nacionalinę teisę.
38 straipsnis. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos informavimas
1. Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas tiesiogiai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją, kai paaiškėja aplinkybių, dėl kurių, probacijos tarnybos nuomone, kitai Europos Sąjungos valstybei narei reikėtų pakeisti alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės sąlygas arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ar bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistąjį pasiųsti atlikti likusią bausmę.
2. Šio įstatymo 37 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais probacijos tarnyba per penkias darbo dienas informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją, kai Lietuvos Respublikoje priimamas sprendimas dėl alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės pakeitimo, dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo ir nuteistojo pasiuntimo atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį arba kai pasibaigia alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės vykdymo terminas.
39 straipsnis. Kitai Europos Sąjungos valstybei narei perduoto sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos vykdymo teisių atgavimas
1. Lietuvos Respublika atgauna visas sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos vykdymo teises, kai:
1) gaunamas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimas dėl alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės vykdymo grąžinimo Lietuvos Respublikai dėl to, kad nuteistasis pasislėpė arba dėl kitų priežasčių neberandamas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba kad nuteistasis nebeturi gyvenamosios vietos kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje;
2) šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju gaunamas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimas grąžinti sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos vykdymo teises Lietuvos Respublikai dėl to, kad Lietuvos Respublikoje pradėtas naujas baudžiamasis procesas dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos;
3) šio straipsnio 3 dalyje numatytu atveju Lietuvos Respublikos teismas informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją, kad Lietuvos Respublika atsiima sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos vykdymo teises, nes tolesnis sprendimo vykdymas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje gali pažeisti teisingumo principą;
2. Jeigu Lietuvos Respublikoje pradedamas naujas baudžiamasis procesas dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, teismas prokuroro teikimu arba savo iniciatyva gali kreiptis į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją su prašymu grąžinti sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos vykdymo teises Lietuvos Respublikai. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai sutikus grąžinti sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos vykdymo teises Lietuvos Respublikai, teismas nutartimi panaikina ankstesnę teismo nutartį perduoti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei ir šios valstybės narės kompetentingai institucijai išsiunčia pranešimą apie šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodyto liudijimo atsiėmimą.
3. Teismas nutartimi panaikina ankstesnę teismo nutartį perduoti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei ir šios valstybės narės kompetentingai institucijai išsiunčia pranešimą apie šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodyto liudijimo atsiėmimą, kai iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos gauta informacija leidžia manyti, kad bus pažeistas teisingumo principas dėl to, kad:
1) kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje su jos nacionaline teise suderinta alternatyvioji bausmė ar probacijos priemonė tapo griežtesnės, negu Lietuvos Respublikoje paskirtos alternatyvioji bausmė ar probacijos priemonė, arba
2) nuteistajam vengiant ar be pateisinamos priežasties nevykdant alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės, pagal kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisę jam taikytina su laisvės atėmimu susijusi bausmė ar kita priemonė būtų griežtesnė, negu tai numato Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai.
4. Teismas šio straipsnio 3 dalyje nurodytą nutartį gali priimti tik tais atvejais, kai kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija dar nepradėjo vykdyti alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės ir nuo iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos gautos informacijos gavimo momento nėra praėjęs ilgesnis kaip dešimties dienų terminas.
5. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos nutartys įsiteisėja nuo jų priėmimo momento ir yra galutinės ir neskundžiamos.
6. Teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pranešimą arba priėmęs šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytą nutartį, apie tai nedelsdamas informuoja nuteistąjį ir probacijos tarnybą.
7. Gavusi šio straipsnio 6 dalyje nurodytą pranešimą, probacijos tarnyba nedelsdama imasi reikalingų veiksmų, kuriais pradedamas ar tęsiamas sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos vykdymas.
8. Tolesnio sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos vykdymo Lietuvos Respublikoje metu, probacijos tarnyba ar teismas ex officio atsižvelgia į kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vykdytos alternatyviosios bausmės arba probacijos priemonės trukmę ir jos laikymąsi, kitus dėl nuteistojo kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos priimtus sprendimus.
VI SKYRIUS
SPRENDIMŲ DĖL KARDOMŲJŲ PRIEMONIŲ PRIPAŽINIMAS IR VYKDYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE
40 straipsnis. Sprendimo dėl kardomosios priemonės pripažinimas Lietuvos Respublikoje
1. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos baudžiamojo proceso metu priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą sprendimą dėl kardomosios priemonės Lietuvos Respublikoje nuolatinę gyvenamąją vietą turinčiam ir į Lietuvos Respubliką sutikusiam grįžti asmeniui kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos, nutarimu pripažįsta asmens, dėl kurio priimtas šis sprendimas, gyvenamosios vietos apygardos prokuratūros prokuroras. Pripažindamas sprendimą dėl kardomosios priemonės prokuroras parenka ir paskiria vieną ar kelias iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nurodytų kardomųjų priemonių (išskyrus suėmimą, intensyvią priežiūrą, namų areštą ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu), kurios labiausiai atitinka kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendime dėl kardomosios priemonės nurodytus įpareigojimus ir (ar) draudimus, tačiau negali būti už juos griežtesnės.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1675, 2015-05-07, paskelbta TAR 2015-05-15, i. k. 2015-07408
2. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu Lietuvos Respublikoje šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti pripažįstamas ir vykdomas sprendimas dėl kardomosios priemonės, kuriuo kardomoji priemonė paskirta ir Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčiam asmeniui, jeigu to prašo šis asmuo ir prokuroras sutinka perimti sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymą. Prokuroras paprastai sutinka perimti sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymą, jeigu įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis Lietuvos Respublikoje mokosi, dirba arba sudarė darbo sutartį, čia yra jo šeimos nario gyvenamoji vieta arba yra kitų svarbių priežasčių, dėl kurių tikslinga perimti sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymą. Šioje dalyje nurodytais atvejais sprendimą pripažinti kardomąją priemonę priima Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras.
3. Jeigu reikalinga paskirti kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą ar namų areštą arba reikalinga laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, prokuroras su atitinkamu prašymu kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją, kuris patvirtina prokuroro nutarimą pripažinti sprendimą dėl kardomosios priemonės ir ta pačia nutartimi paskiria intensyvią priežiūrą ar namų areštą arba laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymą. Ikiteisminio tyrimo teisėjas prokuroro nutarimą pripažinti sprendimą dėl kardomosios priemonės gali atsisakyti patvirtinti tik nustatęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes.
4. Prokuroras atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimą dėl kardomosios priemonės, jeigu:
1) gautas liudijimas yra neišsamus arba akivaizdžiai neatitinka sprendimo dėl kardomosios priemonės ir nebuvo papildytas ar ištaisytas per prokuroro nustatytą terminą, arba jis nėra išverstas į lietuvių kalbą;
2) sprendimas dėl kardomosios priemonės perduotas Lietuvos Respublikai be asmens, dėl kurio šis sprendimas priimtas, prašymo arba asmuo nesutiko sugrįžti į Lietuvos Respubliką;
3) sprendime dėl kardomosios priemonės nurodyti įpareigojimai ar draudimai neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytų kriterijų;
5) sprendimas dėl kardomosios priemonės priimtas dėl nusikalstamos veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu;
6) sprendimas dėl kardomosios priemonės susijęs su veika, dėl kurios gali būti taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai, ir yra suėję Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties ar 96 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai;
7) asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas dėl kardomosios priemonės, pagal tarptautinės teisės normas ar Lietuvos Respublikos įstatymus naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios atsakomybės;
8) asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas dėl kardomosios priemonės, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą nusikalstamą veiką;
5. Prieš priimdamas nutarimą atsisakyti pripažinti sprendimą dėl kardomosios priemonės šio straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytais atvejais, prokuroras tinkamu būdu konsultuojasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ir prireikus prašo jos per nustatytą terminą pateikti papildomus paaiškinimus ar kitą reikalingą papildomą informaciją. Jeigu per nustatytą terminą reikalinga informacija nėra gaunama, prokuroras priima nutarimą atsisakyti pripažinti sprendimą dėl kardomosios priemonės. Prireikus gauti papildomos informacijos, prokuroras gali kreiptis į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją ir kitais atvejais.
6. Prokuroras apie priimtą nutarimą pripažinti sprendimą dėl kardomosios priemonės ir paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytas kardomąsias priemones ar kitas procesines prievartos priemones arba nutarimą atsisakyti pripažinti sprendimą dėl kardomosios priemonės nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, informuoja asmenį, dėl kurio priimtas šis sprendimas, ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją.
7. Prokuroro nutarimą pripažinti sprendimą dėl kardomosios priemonės ir paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytas kardomąsias priemones ar kitas procesines prievartos priemones arba nutarimą atsisakyti pripažinti sprendimą dėl kardomosios priemonės asmuo, dėl kurio priimtas šis sprendimas, ar jo gynėjas gali apskųsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys patvirtinti ar atsisakyti patvirtinti prokuroro nutarimą pripažinti sprendimą dėl kardomosios priemonės gali būti skundžiamos aukštesniajam teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Prokuroras apie skundo padavimą ir numatomą skundo nagrinėjimo trukmę, taip pat apie skundo nagrinėjimo rezultatus informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją.
41 straipsnis. Sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymas Lietuvos Respublikoje
1. Šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažintas sprendimas dėl kardomosios priemonės vykdomas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą ir kitus įstatymus, atsižvelgiant į šiame straipsnyje nurodytus ypatumus.
3. Sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymo metu jį kontroliuojantis prokuroras bendradarbiauja ir konsultuojasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija. Sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymo metu gali būti keičiamasi visa naudinga informacija, įskaitant informaciją, kuria remiantis galima patikrinti asmens tapatybę, gyvenamąją vietą ir informaciją apie ankstesnį asmens teistumą. Pasikeitus asmens gyvenamajai vietai ar negalint jo rasti joje, prokuroras nedelsdamas apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją ir prireikus skelbia šio asmens paiešką.
4. Tik kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija turi teisę priimti sprendimus, susijusius su sprendimu dėl kardomosios priemonės, įskaitant sprendimus dėl kardomosios priemonės ar kitos procesinės prievartos priemonės atnaujinimo, peržiūros ir panaikinimo, dėl kardomosios priemonės ar kitos procesinės prievartos priemonės pakeitimo, dėl suėmimo (kardomojo kalinimo) paskyrimo, kiek tai susiję su kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje dėl nusikalstamos veikos vykstančiu baudžiamuoju procesu, kurio metu buvo priimtas sprendimas dėl kardomosios priemonės. Kitai Europos Sąjungos valstybei narei pakeitus ar atnaujinus sprendimą dėl kardomosios priemonės, šis sprendimas Lietuvos Respublikoje pripažįstamas šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4–9 punktuose numatytų atsisakymo pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimą dėl kardomosios priemonės pagrindų nagrinėjimą.
5. Asmeniui, dėl kurio priimtas sprendimas dėl kardomosios priemonės, pažeidus Lietuvos Respublikoje šio sprendimo pagrindu paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, taip pat paaiškėjus kitoms svarbioms aplinkybėms, kurios turi reikšmės sprendimo dėl kardomosios priemonės tolesniam vykdymui, atnaujinimui, peržiūrėjimui ar panaikinimui, prokuroras nedelsdamas apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. Pranešama naudojant pranešimą, kurio pavyzdinę formą patvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
6. Asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas dėl kardomosios priemonės, Lietuvos Respublikoje padaręs naują nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Apie padarytą naują nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą ir asmens patraukimą atsakomybėn nedelsiant informuojama kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija.
7. Jeigu dėl asmens, dėl kurio priimtas sprendimas dėl kardomosios priemonės, išduotas Europos arešto orderis ar gautas ekstradicijos prašymas, jie nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatyta tvarka.
8. Sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymą kontroliuojančio prokuroro nutarimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka.
9. Visos išlaidos, susijusios su perimto sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymu Lietuvos Respublikoje, apmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, išskyrus išlaidas, kurios atsirado sprendimą dėl kardomosios priemonės priėmusios kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje.
42 straipsnis. Sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymo nutraukimas
1. Sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymas Lietuvos Respublikoje nutraukiamas prokuroro nutarimu, jeigu:
1) kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija atsiėmė liudijimą arba kitaip nusprendė nutraukti kardomųjų priemonių vykdymą;
2) pasibaigė sprendime dėl kardomosios priemonės ar liudijime nurodytas terminas, kuriam buvo paskirta kardomoji priemonė;
3) paskyrus intensyvią priežiūrą, namų areštą, laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimą baigėsi maksimalus šios priemonės taikymo terminas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1311, 132 ar 157 straipsnyje, ar šio termino pratęsimas ir ikiteisminio tyrimo teisėjas, išnagrinėjęs prokuroro ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pateiktą medžiagą, nusprendžia nepratęsti intensyvios priežiūros, namų arešto, laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimo termino;
4) asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas dėl kardomosios priemonės, ne mažiau kaip du kartus pažeidė kardomosios priemonės sąlygas, o kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija po priminimo per pagrįstą terminą nepriėmė sprendimo atnaujinti, peržiūrėti ar panaikinti sprendimą dėl kardomosios priemonės;
2. Prieš priimdamas nutarimą nutraukti sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymą, prokuroras privalo apie tai informuoti kitą Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją ir prireikus prašyti jos per prokuroro nustatytą terminą pateikti reikalingą informaciją. Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija prašo pratęsti intensyvios priežiūros, namų arešto, laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimo taikymą, prokuroras su atitinkamu prašymu iki šios priemonės termino pabaigos kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją.
VII SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOJE PASKIRTŲ TAM TIKRŲ RŪŠIŲ KARDOMŲJŲ PRIEMONIŲ AR KITŲ PROCESINIŲ PRIEVARTOS PRIEMONIŲ PERDAVIMAS VYKDYTI KITAI EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBEI NAREI
43 straipsnis. Sprendimo dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei sąlygos
1. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodamos vykdyti šios Lietuvos Respublikoje vykstančio baudžiamojo proceso metu paskirtos procesinės prievartos priemonės (toliau šiame skyriuje – kardomoji priemonė):
1) kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, namų areštas, užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti;
2. Kardomoji priemonė gali būti perduota vykdyti tai Europos Sąjungos valstybei narei, kurioje įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis teisėtai ir nuolat gyvena, jeigu jis sutinka grįžti į šią valstybę narę.
3. Įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo prašymu kardomoji priemonė gali būti perduota vykdyti ir kitai Europos Sąjungos valstybei narei, jeigu šios valstybės narės kompetentinga institucija sutinka su tokiu perdavimu.
4. Sprendžiant dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, turi būti įvertinama, ar jos vykdymo šioje valstybėje narėje metu bus užtikrinta kardomosios priemonės paskirtis, taip pat atsižvelgiama į šios valstybės narės pateiktą pareiškimą pagal Tarybos pamatinio sprendimo 2009/829/TVR 8 straipsnio 2 dalį.
44 straipsnis. Sprendimo dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmimo ir priežiūros tvarka
1. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei ikiteisminio tyrimo metu nutarimu priima prokuroras, teisminio nagrinėjimo metu – nutartimi bylą nagrinėjantis teismas. Prieš priimdamas šį sprendimą prokuroras ar teismas paprastai susižino su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, siekdamas išsiaiškinti, ar ji galės vykdyti šią kardomąją priemonę.
2. Priėmus sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, surašomas liudijimas, kurio pavyzdinę formą patvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Liudijimas turi būti išverstas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybinę kalbą arba į kitą kalbą, jeigu ši valstybė yra nurodžiusi, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau kitų Europos Sąjungos valstybių narių oficialiųjų kalbų. Liudijimo vertimą užtikrina sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmusi institucija.
3. Kardomoji priemonė vienu metu gali būti perduota vykdyti tik vienai Europos Sąjungos valstybei narei. Liudijimas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai perduodamas bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, kai kita Europos Sąjungos valstybė narė gali nustatyti dokumentų autentiškumą.
4. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmusi institucija ir ją vykdančios kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija tarpusavyje susižino tiesiogiai, išskyrus atvejus, kai ši valstybė narė yra paskyrusi vieną ar daugiau centrinių institucijų. Jeigu nėra žinoma kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, gali būti konsultuojamasi su Europos teisminio tinklo kontaktiniais asmenimis.
5. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmusi institucija privalo:
3) savo iniciatyva ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu jai pateikti visą informaciją, reikalingą sklandžiai kardomosios priemonės vykdymo eigai užtikrinti, įskaitant informaciją apie kardomosios priemonės apskundimą ir skundo nagrinėjimo rezultatus;
4) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka laiku priimti reikalingus sprendimus dėl kardomosios priemonės panaikinimo ar pakeitimo, dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros ar namų arešto termino pratęsimo, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimo termino pratęsimo, taip pat prireikus prašyti tęsti kardomųjų priemonių taikymą arba atšaukti sprendimą dėl kardomosios priemonės vykdymo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei ir apie juos nedelsdama informuoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją;
5) gavusi informaciją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos apie ilgiausią laikotarpį, kurį galima vykdyti kardomųjų priemonių priežiūrą šioje valstybėje narėje, jeigu jos nacionalinėje teisėje toks laikotarpis yra nustatytas, arba apie sprendimą adaptuoti kardomąsias priemones, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo šios informacijos gavimo dienos, nuspręsti, ar nėra tikslinga atšaukti sprendimą dėl kardomosios priemonės vykdymo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, jeigu paaiškėja, kad kardomosios priemonės vykdymas šioje valstybėje narėje nepadės pasiekti kardomųjų priemonių tikslų;
6. Prokuroro nutarimas dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei ir nutarimas dėl liudijimo atsiėmimo ir kardomosios priemonės vykdymo perėmimo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismo nutartis dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei ir nutartis dėl liudijimo atsiėmimo ir kardomosios priemonės vykdymo perėmimo gali būti skundžiamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso X dalyje nustatyta tvarka.
VIII SKYRIUS
EUROPOS APSAUGOS ORDERIO PRIPAŽINIMAS IR VYKDYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE
45 straipsnis. Europos apsaugos orderio pripažinimas Lietuvos Respublikoje
1. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos baudžiamojo proceso metu priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą Europos apsaugos orderį Lietuvos Respublikoje nedelsdamas, per įmanomai trumpiausią laiką nuo Europos apsaugos orderio gavimo dienos, pripažįsta asmens, dėl kurio priimtas šis sprendimas, gyvenamosios (buvimo) vietos apylinkės teismas, kai byla nagrinėjama teisme (toliau VIII ir IX skyriuose – teismas), arba ikiteisminio tyrimo teisėjas, kai vyksta ikiteisminis tyrimas (toliau VIII ir IX skyriuose – ikiteisminio tyrimo teisėjas). Pripažindamas Europos apsaugos orderį, teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas parenka ir paskiria vieną ar kelis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1321 straipsnyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 721 straipsnyje nurodytus įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurie labiausiai atitinka kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotame Europos apsaugos orderyje nurodytus įpareigojimus ir (ar) draudimus, tačiau negali būti už juos griežtesni.
2. Teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas, priėmęs sprendimą pripažinti Europos apsaugos orderį, informuoja pavojingą asmenį, Europos Sąjungos valstybės narės, išdavusios Europos apsaugos orderį, kompetentingą instituciją ir saugomą asmenį apie visus įpareigojimus ir (ar) draudimus, paskirtus taikant šio straipsnio 1 dalį, ir apie jų pažeidimo galimas teisines pasekmes. Saugomo asmens adresas ar kita kontaktinė informacija pavojingam asmeniui neatskleidžiama, išskyrus atvejus, kai tokia informacija būtina paskirtos apsaugos priemonės vykdymui užtikrinti.
3. Teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas, manydamas, kad Europos apsaugos orderyje pateikta informacija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintą pavyzdinę Europos apsaugos orderio formą yra neišsami, bet kuriuo būdu, jeigu tik pateikiamas rašytinis dokumentas, apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės, išdavusios Europos apsaugos orderį, kompetentingą instituciją ir prašo jos per nustatytą terminą pateikti trūkstamus duomenis, papildomus paaiškinimus ar kitą reikalingą informaciją.
4. Teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą Europos apsaugos orderį, jeigu:
1) Europos apsaugos orderis yra neišsamus arba nebuvo užpildytas per teismo arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytą terminą;
3) kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirta apsaugos priemonė priimta dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu;
4) apsauga grindžiama sankcijos arba priemonės, kuriai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus taikoma amnestija ir kuri susijusi su veika, priklausančia Lietuvos Respublikos kompetencijai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, vykdymu;
5) pavojingas asmuo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios atsakomybės;
6) pagal Lietuvos Respublikos įstatymus pavojingo asmens baudžiamasis persekiojimas už veiką, dėl kurios paskirta apsaugos priemonė kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, negali būti vykdomas, kai veika priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai;
8) pagal Lietuvos Respublikos įstatymus pavojingas asmuo dėl savo amžiaus negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už veiką, dėl kurios paskirta apsaugos priemonė kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje;
5. Teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas, priėmęs sprendimą atsisakyti pripažinti Europos apsaugos orderį, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo informuoja saugomą asmenį ir Europos Sąjungos valstybės narės, išdavusios Europos apsaugos orderį, kompetentingą instituciją apie tokį atsisakymą ir jo motyvus, taip pat informuoja saugomą asmenį apie visas taikytinas teisės gynimo priemones, įskaitant galimybę prašyti paskirti apsaugos priemonę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
46 straipsnis. Europos apsaugos orderio vykdymas Lietuvos Respublikoje
1. Šio įstatymo nustatyta tvarka pripažintas Europos apsaugos orderis vykdomas ir su jo vykdymo pažeidimu susijusios teisinės pasekmės įgyvendinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.
2. Jeigu pavojingas asmuo pažeidžia Europos apsaugos orderio pagrindu Lietuvos Respublikoje paskirtą apsaugos priemonę, teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas nedelsdamas, per įmanomai trumpiausią laiką praneša apie tai Europos apsaugos orderį išdavusios kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba priežiūros valstybės kompetentingai institucijai. Pranešama užpildant pranešimą, kurio pavyzdinę formą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
47 straipsnis. Apsaugos priemonių, paskirtų remiantis Europos apsaugos orderiu, vykdymo nutraukimas
1. Apsaugos priemonės, paskirtos remiantis Europos apsaugos orderiu, vykdymas gali būti nutraukiamas teismo arba ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, jeigu:
1) yra aiškus pagrindas manyti, kad saugomas asmuo negyvena, jo nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jis galutinai išvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos;
2) pagal Lietuvos Respublikos įstatymus pasibaigia paskirtų apsaugos priemonių maksimalus galiojimo laikotarpis;
3) kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija pakeitė Europos apsaugos orderį, o naujai nustatytas draudimas ir (ar) įpareigojimas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1321 straipsnyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 721 straipsnyje nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų rūšių arba kai Europos apsaugos orderyje pateikta informacija yra neišsami ar pagal šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalį nebuvo pateikta patikslinta informacija;
2. Apie šio straipsnio 1 dalyje priimtą sprendimą teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos, informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės, išdavusios Europos apsaugos orderį, kompetentingą instituciją ir, jeigu įmanoma, saugomą asmenį.
3. Teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas, prieš nutraukdamas paskirtų apsaugos priemonių vykdymą pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, gali paprašyti Europos Sąjungos valstybės narės, išdavusios Europos apsaugos orderį, kompetentingos institucijos pateikti informaciją, ar to konkretaus atvejo aplinkybėmis vis dar reikalinga Europos apsaugos orderio teikiama apsauga.
Papildyta skyriumi:
Nr. XII-1675, 2015-05-07, paskelbta TAR 2015-05-15, i. k. 2015-07408
IX SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOJE IŠDUOTO EUROPOS APSAUGOS ORDERIO PERDAVIMAS VYKDYTI KITAI EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBEI NAREI
48 straipsnis. Europos apsaugos orderio išdavimas
1. Europos apsaugos orderis gali būti išduodamas tik tais atvejais, kai galioja Lietuvos Respublikoje paskirta apsaugos priemonė.
2. Europos apsaugos orderis gali būti išduotas, jeigu saugomas asmuo nusprendžia gyventi arba jau gyvena kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba jeigu saugomas asmuo nusprendžia būti arba jau yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Priimdami sprendimą dėl Europos apsaugos orderio išdavimo, teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas atsižvelgia į laikotarpio ar laikotarpių, kuriais saugomas asmuo ketina būti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, trukmę ir apsaugos poreikio svarbą. Europos apsaugos orderis išduodamas laikantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos pavyzdinės formos.
3. Prašymą išduoti Europos apsaugos orderį saugomas asmuo gali pateikti savo gyvenamosios (buvimo) vietos apylinkės teismui arba ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Jeigu toks prašymas pateiktas teismui arba ikiteisminio tyrimo teisėjui, kaip vykdančioms Europos apsaugos orderį institucijoms, teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo perduoda jį kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kaip išduodančios Europos apsaugos orderį, kompetentingai institucijai. Jeigu saugomas asmuo turi atstovą, jis gali pateikti nurodytą prašymą saugomo asmens vardu.
4. Apsaugos priemonę skiriantis teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas saugomą asmenį apie galimybę pateikti prašymą išduoti Europos apsaugos orderį informuoja tuo atveju, jeigu tas asmuo ketina išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę (pataria tą daryti prieš išvykstant į kitą Europos Sąjungos valstybę narę), taip pat nurodo pagrindines tokio prašymo pateikimo sąlygas.
5. Teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas, priėmęs sprendimą atsisakyti išduoti Europos apsaugos orderį, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo informuoja saugomą asmenį apie atsisakymą ir jo motyvus, taip pat informuoja saugomą asmenį apie visas taikytinas teisės gynimo priemones pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
6. Teismo arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį atsisakyti išduoti Europos apsaugos orderį asmuo, dėl kurio priimtas toks sprendimas, ar jo gynėjas gali apskųsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 65 straipsnyje arba X dalyje nustatyta tvarka.
49 straipsnis. Teismo ar ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencija
1. Teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas, išduodantis Europos apsaugos orderį, turi išskirtinę kompetenciją, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, priimti sprendimus dėl:
1) paskirtos apsaugos priemonės ir Europos apsaugos orderio atnaujinimo, peržiūros, pakeitimo, atšaukimo ir panaikinimo;
2. Tais atvejais, kai teismo sprendimas dėl probacijos, dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba dėl kardomųjų priemonių jau perduotas arba, išdavus Europos apsaugos orderį, perduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, tolesni sprendimai priimami remiantis šio įstatymo IV–VII skyrių nuostatomis.
3. Kai apsaugos priemonė nustatyta jau perduotame kitai Europos Sąjungos valstybei narei teismo sprendime dėl probacijos, dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba sprendimas, išdavus Europos apsaugos orderį, perduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, o priežiūros valstybės kompetentinga institucija yra priėmusi kitų sprendimų, nurodytų šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje ir 37 straipsnio 3 dalyje, turinčių įtakos apsaugos priemonėje nustatytiems įpareigojimams ir (ar) draudimams, teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo atitinkamų duomenų gavimo dienos, atnaujina, peržiūri, pakeičia, atšaukia ar panaikina Europos apsaugos orderį.
4. Teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, informuoja Europos Sąjungos valstybės narės, vykdančiosios Europos apsaugos orderį, kompetentingą instituciją apie visus pagal šio straipsnio 1 ir 3 dalis priimtus sprendimus.
5. Jeigu teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą arba pagal 3 dalį atšaukė ar panaikino Europos apsaugos orderį, kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija turi būti apie tai informuojama nedelsiant, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu tokį kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą gauna teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas, jie turi nutraukti apsaugos priemones, paskirtas pagal šio įstatymo 45 straipsnį.
6. Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija pakeitė Europos apsaugos orderį, teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas:
1) vadovaudamasis šio įstatymo 45 straipsniu iš dalies pakeičia apsaugos priemones, paskirtas remiantis Europos apsaugos orderiu, arba
7. Jeigu teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas iš Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos, vykdančios Lietuvos Respublikos išduotą Europos apsaugos orderį, gauna prašymą pateikti informaciją dėl poreikio toliau tęsti paskirtos apsaugos priemonės taikymą pasibaigus maksimaliam jos galiojimo laikotarpiui, į tokį prašymą privalo atsakyti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo dienos.
50 straipsnis. Europos apsaugos orderio perdavimas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei
1. Teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas Europos apsaugos orderį perduoda kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą tokiomis sąlygomis, kad būtų galima nustatyti jo autentiškumą.
2. Priėmus sprendimą dėl Europos apsaugos orderio perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, užpildomas nustatytos formos dokumentas, kurio pavyzdinę formą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Šis dokumentas turi būti išverstas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybinę kalbą arba į kitą kalbą, jeigu ši valstybė yra nurodžiusi, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau kitų Europos Sąjungos valstybių narių oficialiųjų kalbų. Vertimą užtikrina sprendimą dėl Europos apsaugos orderio perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmęs teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas. Teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas taip pat užtikrina ir pranešimo dėl apsaugos priemonių, paskirtų Europos apsaugos orderio pagrindu, pažeidimo atveju vertimą į kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybinę kalbą arba į vieną iš jos valstybinių kalbų.
3. Teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas, perdavę Europos apsaugos orderį vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, ir jį vykdančios kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija bendradarbiauja ir gali konsultuotis vieni su kitais tiesiogiai, išskyrus atvejus, kai kita Europos Sąjungos valstybė narė yra paskyrusi vieną ar daugiau centrinių institucijų. Jeigu nėra žinoma kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, konsultuojamasi su Europos teisminio tinklo kontaktiniais asmenimis.
Papildyta skyriumi:
Nr. XII-1675, 2015-05-07, paskelbta TAR 2015-05-15, i. k. 2015-07408
X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Skyriaus numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1675, 2015-05-07, paskelbta TAR 2015-05-15, i. k. 2015-07408
51 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
Straipsnio numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1675, 2015-05-07, paskelbta TAR 2015-05-15, i. k. 2015-07408
2. Šio įstatymo II ir III skyrių nuostatos taikomos sprendimams dėl laisvės atėmimo bausmės, kurie priimti po 2011 m. gruodžio 5 d. Tais atvejais, kai sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės priimtas iki 2011 m. gruodžio 5 d., taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsnio ir atitinkamos tarptautinių sutarčių nuostatos.
52 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui
Straipsnio numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1675, 2015-05-07, paskelbta TAR 2015-05-15, i. k. 2015-07408
Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl Europos Sąjungos valstybių
narių sprendimų
baudžiamosiose bylose tarpusavio
pripažinimo ir vykdymo“
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (OL 2008 L 327, p. 27), iš dalies pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR (OL 2009 L 81, p. 24).
2. 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą (OL 2008 L 337, p. 102), iš dalies pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR (OL 2009 L 81, p. 24).
3. 2009 m. spalio 23 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/829/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo sprendimams dėl kardomųjų priemonių Europos Sąjungos valstybėse narėse kaip alternatyvos kardomajam kalinimui (OL 2009 L 294, p. 20).
4. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio (OL 2011 L 338, p. 2).
Papildyta punktu:
Nr. XII-1675, 2015-05-07, paskelbta TAR 2015-05-15, i. k. 2015-07408
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1675, 2015-05-07, paskelbta TAR 2015-05-15, i. k. 2015-07408
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 1, 2, 40 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo naujais VIII ir IX skyriais įstatymas