I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja Panevėžio miesto savivaldybės gyventojų mokėjimo už tam tikrų rūšių socialinių paslaugų dydžių nustatymą, atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas ir atvejus, asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą ir kitas sąlygas.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583, ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais apmokėjimo už socialines paslaugas tvarką.
3. Aprašas taikomas asmenims (šeimoms) mokantiems už tas socialines paslaugas, kurios nurodytos Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Panevėžio miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė), kurių teikimas finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto ar Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti.
4. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį.
5. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
6. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas pinigine išraiška.
7. Asmens (šeimos) ir Savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už specialiąsias socialines paslaugas (išskyrus ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas), nustatomos rašytine sutartimi (toliau – Sutartis), kurią pasirašo Savivaldybės administracijos direktorius arba Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, kurioje nustatyti konkretūs asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai (pinigine išraiška) ir mokėjimo tvarka, asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo iš naujo dėl asmens (šeimos) pajamų ir asmens turto pokyčių, įvykusių per šių paslaugų gavimo laiką, sąlygos. Sutartis dėl ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugų pasirašo Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, globos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ir socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), jo globėjas (rūpintojas), mokėsiantis už socialines paslaugas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-101, 2022-03-31, paskelbta TAR 2022-04-04, i. k. 2022-06931
8. Sutarties formą tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius.
9. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, traukiamos į įstaigų, teikiančių paslaugas, apskaitą ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
10. Mokestis už gautas socialines paslaugas mokamas socialines paslaugas teikiančiai socialinių paslaugų įstaigai.
11. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
12. Bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai, išskyrus asmeninės higienos, priežiūros ir transporto organizavimo paslaugas. Užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje (toliau – užsieniečiai), bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai ne ilgiau kaip 3 mėnesius.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-101, 2022-03-31, paskelbta TAR 2022-04-04, i. k. 2022-06931
13. Asmeniui (šeimai), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio(s) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) (toliau – pajamos) yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dvigubą dydį, visos bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.
14. Asmuo (šeima), kurio(s) pajamos didesnės už VRP dvigubą dydį, už Asmens higienos ir priežiūros paslaugų organizavimo paslaugą moka pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą kainą, išskyrus:
14.1 vienas gyvenantis asmuo ar vienas suaugęs asmuo su vienu ar daugiau vaikų, kurio pajamos didesnės už VRP dvigubą dydį, bet mažesnės už VRP trigubą dydį, Asmens higienos ir priežiūros paslaugų organizavimo paslaugomis naudojasi nemokamai;
14.2. vienas gyvenantis asmuo ar vienas suaugęs asmuo su vienu ar daugiau vaikų, kurio pajamos didesnės už VRP trigubą dydį, bet mažesnės už VRP keturgubą dydį, už Asmens higienos ir priežiūros paslaugų organizavimo paslaugą moka 50 procentų Savivaldybės tarybos patvirtintos kainos.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-54, 2022-02-17, paskelbta TAR 2022-02-18, i. k. 2022-02947
15. Asmuo (šeima), kurio(s) pajamos didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, per mėnesį už Transporto organizavimo paslaugas moka pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą kainą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-54, 2022-02-17, paskelbta TAR 2022-02-18, i. k. 2022-02947
16. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens mėnesio pajamos negali likti mažesnės už dvigubą VRP dydį.
III SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
17. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas. Užsieniečiams socialinės priežiūros paslaugos teikiamos nemokamai ne ilgiau kaip 3 mėnesius.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-101, 2022-03-31, paskelbta TAR 2022-04-04, i. k. 2022-06931
18. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui, kurio pajamos yra didesnės už VRP dvigubą dydį, bet mažesnės už VRP trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis sudaro 5 proc. asmens pajamų.
19. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui, kurio pajamos yra didesnės už VRP trigubą dydį, bet mažesnės už VRP keturgubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis sudaro 10 proc. asmens pajamų.
20. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui, kurio pajamos yra didesnės už VRP keturgubą dydį, bet mažesnės už VRP penkiagubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydį sudaro 15 proc. asmens pajamų.
21. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui, kurio pajamos yra didesnės už VRP penkiagubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydį sudaro 20 proc. asmens pajamų.
211. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama vienam gyvenančiam asmeniui ar vienam suaugusiam asmeniui su vienu ar daugiau vaikų, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui mažinamas 5 proc. nuo šio Aprašo 19–21 punktuose nurodytų mokėjimo už socialinę priežiūrą dydžių.
Papildyta punktu:
Nr. 1-136, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-22, i. k. 2022-08268
22. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai, kurios pajamos yra didesnės už VRP dvigubą dydį, bet mažesnės už VRP trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydį sudaro 5 proc. šeimos pajamų.
Šeimos, kurios pajamos yra didesnės už VRP trigubą dydį, bet mažesnės už VRP keturgubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydį sudaro 10 proc. šeimos pajamų.
Šeimos, kurios pajamos yra didesnės už VRP keturgubą dydį, bet mažesnės už VRP penkiagubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydį sudaro 15 proc. šeimos pajamų.
Šeimos, kurios pajamos yra didesnės už VRP penkiagubą dydį mokėjimo už socialinę priežiūrą dydį sudaro 20 proc. asmens pajamų.
23. Asmeniui (šeimai), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos yra mažesnės už VRP dvigubą dydį, socialinė priežiūra teikiama nemokamai, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna apgyvendinimo Nakvynės namuose paslaugas. Už apgyvendinimo Nakvynės namuose paslaugas moka 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio mokestį už mėnesį.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-320, 2020-10-29, paskelbta TAR 2020-10-29, i. k. 2020-22535
24. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens mėnesio pajamos negali likti mažesnės už VRP dvigubą dydį, o suaugusio asmens, patiriančio socialinę riziką, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 VRP dydžio.
25. Mokesčio už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą socialinę priežiūrą mokėjimo dydis nustatomas proporcingai teikiamų socialinių paslaugų trukmei.
26. Neteko galios nuo 2022-02-19.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-54, 2022-02-17, paskelbta TAR 2022-02-18, i. k. 2022-02947
27. Asmeniui (šeimai), kuris (kuri) patiria socialinės rizikos veiksnius, socialinės priežiūros paslaugos (socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo, laikino apnakvindinimo, psichosocialinės pagalbos paslaugos, intensyvi krizių įveikimo pagalba) teikiamos nemokamai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-54, 2022-02-17, paskelbta TAR 2022-02-18, i. k. 2022-02947
28. Pagalba globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įvaikintojams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti, nurodyta Socialinių paslaugų įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje, teikiama nemokamai.
29. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo (jos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra 7 pirmas kalendorines dienas teikiama nemokamai.
V SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
33. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.
34. Vieno gyvenančio asmens, kurio pajamos mažesnės už VRP dvigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydį sudaro 10 proc. asmens pajamų.
Vieno gyvenančio asmens, kurio pajamos yra didesnės už VRP dvigubą dydį, bet mažesnės už VRP trigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydį sudaro 15 procentų asmens pajamų.
Vieno gyvenančio asmens, kurio pajamos yra didesnės už VRP trigubą dydį, mokėjimo už vieno kalendorinio mėnesio laikotarpiu teikiamą dienos socialinę globą dydį sudaro 20 proc. asmens pajamų.
35. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už VRP dvigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą asmens namuose dydį sudaro 10 proc. asmens pajamų.
Asmens, gyvenančio šeimoje, kurio pajamos yra didesnės už VRP dvigubą dydį, bet mažesnės už VRP trigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydį sudaro 20 procentų asmens pajamų.
Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už VRP trigubą dydį, bet mažesnės už VRP keturgubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą asmens namuose dydį sudaro 30 proc. asmens pajamų.
Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už VRP keturgubą dydį, bet mažesnės už VRP penkiagubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą asmens namuose dydį sudaro 40 proc. asmens pajamų.
36. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už VRP penkiagubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą asmens namuose dydį sudaro 50 proc. asmens pajamų.
37. Asmens, gyvenančio šeimoje, kuris gauna dienos socialinės globos paslaugas institucijoje ir kurio pajamos yra didesnės už VRP dvigubą dydį, asmens mokėjimo už vieno kalendorinio mėnesio laikotarpiu teikiamą dienos socialinę globą dydį sudaro 20 proc. asmens pajamų.
38. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą institucijoje ir (ar) asmens namuose dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą institucijoje, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis institucijoje mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos institucijoje kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
39. Asmenys, gaunantys dienos socialinės globos paslaugas institucijoje, nuo mokesčio už paslaugas yra atleidžiami įstaigos nustatyta vidaus tvarka šiais atvejais:
39.2. dėl atostogų ar kitų objektyvių priežasčių dienos socialinių paslaugų gavėjo prašymu, bet ne ilgiau kaip 50 darbo dienų per kalendorinius metus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-54, 2022-02-17, paskelbta TAR 2022-02-18, i. k. 2022-02947
Nr. 1-101, 2022-03-31, paskelbta TAR 2022-04-04, i. k. 2022-06931
VI SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
40. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.
41. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis sudaro 80 proc. asmens pajamų. Jei asmeniui teikiama trumpalaikė socialinė globa ir jį prižiūrintiems šeimos nariams suteikiamas laikinas atokvėpis, asmens mokėjimo dydį sudaro 50 proc. asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 proc.) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja trumpalaikės socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
42. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
43. Krizių atvejais, kai suaugęs asmuo, patiriantis socialinę riziką, patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa 30 kalendorinių dienų teikiama nemokamai.
44. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir vaikui, patiriančiam socialinę riziką, teikiama nemokamai.
VII SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
45. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., ir turtą.
46. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį sudaro 80 proc. asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 proc.) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
47. Jei suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja 1 proc., skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
48. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui, turinčiam negalią, dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir sudaro 80 proc. vaiko pajamų. Tais atvejais, kai vaikas, turintis negalią, pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 proc.) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
49. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.
50. Asmenys, laikinai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 proc. jiems nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
VIII SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
51. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas.
52. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., ir apie turimą turtą.
53. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) užpildo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą prašymo-paraiškos gauti socialines paslaugas formą.
54. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, į asmens pajamas įskaitomos Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytos asmens gaunamos pajamos.
55. Pageidaujantis gauti ilgalaikę socialinę globą asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) kartu su prašymu-paraiška skirti socialines paslaugas pateikia informaciją apie turimą turtą, nurodytą Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje.
56. Į asmens turtą įskaitomas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, perduotas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, tuo atveju, kai asmeniui Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.
57. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius (toliau – Socialinių reikalų skyrius) turi teisę finansines galimybes vertinti po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam (jai) skiriamos socialinės paslaugos.
58. Asmens (šeimos narių) finansines galimybes vertina:
58.1. už bendrąsias ir socialinės priežiūros paslaugas, teikiamas Panevėžio socialinių paslaugų centre, – Panevėžio socialinių paslaugų centro direktoriaus paskirti atsakingi darbuotojai;
58.2. už socialinės priežiūros paslaugas, teikiamas socialinių paslaugų įstaigose, kurioms suteikta teisė teikti akredituotą socialinę priežiūrą ir už socialinės globos paslaugas – Socialinių reikalų skyriaus atsakingi darbuotojai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-54, 2022-02-17, paskelbta TAR 2022-02-18, i. k. 2022-02947
59. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės mokėti:
59.1. už socialinės globos paslaugas vertinamos užpildant Asmens finansinių galimybių vertinimo formą (1 priedas);
59.2. už socialinės priežiūros paslaugas vertinamos užpildant Asmens finansinių galimybių vertinimo formą (2 priedas).
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-54, 2022-02-17, paskelbta TAR 2022-02-18, i. k. 2022-02947
60. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
61. Asmens (šeimos narių), kuriam (kuriems) skiriamos socialinės paslaugos, finansinės galimybės vertinamos nustačius asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Pasikeitus asmens (šeimos), gaunančio(s) socialines paslaugas, ar asmens (šeimos), kuriam (-iai) nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamoms ir (ar) turtui, asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos iš naujo. Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžią, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos.
62. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos:
62.1. Asmens (šeimos narių), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančio (-ių) socialinę pašalpą, finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą;
62.2. kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą suteiktų socialinių paslaugų kainą;
62.3. kai asmuo Savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos Socialinių paslaugų skyrimo komisijos teikimu ir Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu yra atleistas nuo mokesčio už socialines paslaugas.
63. Bendrosioms socialinėms paslaugoms gauti asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo (šeima) nesutinka su Savivaldybės nustatytu mokėjimo už bendrąsias paslaugas dydžiu ir pageidauja šias paslaugas gauti nemokamai.
64. Socialinių reikalų skyriaus specialistai ir socialinių įstaigų socialiniai darbuotojai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja miesto gyventojus ir jiems tarpininkauja finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas klausimais.
65. Socialinių reikalų skyriaus specialistai ir savivaldybės socialinės paskirties įstaigų socialiniai darbuotojai užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų, reikalingų vertinant finansines galimybes mokėti už teikiamas socialines paslaugas, konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.
66. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pagal Sutartyje nurodytas sąlygas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens pajamų ir turto pokyčių dienos praneša Savivaldybei apie asmens (šeimos) pajamų, asmens turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką, išskyrus atvejus, kai Savivaldybė turi duomenis arba juos gauna iš valstybės ir žinybinių registrų, valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų.
67. Asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertinantys darbuotojai, paskirti pagal Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir socialinių paslaugų skyrimo Panevėžio mieste tvarkos aprašą, gavę informacijos apie asmens (šeimos), kuriam (-iai) nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamų pokyčius, jo (jos) finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo.
68. Socialinių reikalų skyrius, gavęs informacijos apie jau gaunančio ilgalaikę socialinę globą asmens, kuriam nustatytas ilgalaikės socialinės globos poreikis, turto pokyčius, finansines jo galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo.
69. Asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertinantys darbuotojai, paskirti pagal Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir socialinių paslaugų skyrimo Panevėžio mieste tvarkos aprašą, turi teisę asmens (šeimos), gaunančio(s) socialines paslaugas, finansines galimybes iš naujo vertinti savo ar socialines paslaugas asmeniui (šeimai) teikiančios socialinių paslaugų įstaigos iniciatyva.
X SKYRIUS
ASMENS TURTAS IR JO VERTINIMAS
72. Asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turtas vertinamas tik tais atvejais, kai asmens pajamų nepakanka sumokėti už ilgalaikę socialinę globą.
73. Nustatant asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių) turėtas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas turtas. Asmens turimo arba turėto turto vertė nustatoma sumuojant visą Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą.
74. Asmens turimo arba turėto turto vertė nustatoma sumuojant visą Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą. Asmens turto, nurodyto Socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, vertė nustatoma pagal duomenis apie vidutines rinkos vertes, Savivaldybės gaunamus iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Jei asmuo nesutinka su turto verte, nurodyta valstybės ir žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose, jis turi teisę kreiptis į asmenį, turintį teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, iš kurio gautą turto vertinimo ataskaitą pateikia Savivaldybei, vertinusiai finansines asmens galimybes. Rinkos vertės nustatymo data turi būti ne vėlesnė kaip 12 mėnesių iki finansinių galimybių vertinimo.
75. Tais atvejais, kai vertinamas turtas, turėtas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių), bet šio kreipimosi metu ar asmens finansinių galimybių vertinimo metu pakeistas į kitą kurį nors Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą. Pakeisto turto vertė nustatoma pagal asmens pateiktus turto vertę pagrindžiančius dokumentus.
76. Tais atvejais, kai asmeniui Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.
77. Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir (arba) artimaisiais giminaičiais ir šios šeimos ir (arba) artimųjų giminaičių gyvenamoji patalpa, kurioje jie ne trumpiau kaip vienerius metus yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, yra jo nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.
Tais atvejais, kai Socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas yra perduotas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, jis taip pat įskaitomas į asmens turtą. Rentos mokėtojo įsipareigojimai dėl asmens mokėjimo už socialines paslaugas nustatomi rašytine Savivaldybės, asmens ir rentos mokėtojo sutartimi.
78. Neteko galios nuo 2022-02-19.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-54, 2022-02-17, paskelbta TAR 2022-02-18, i. k. 2022-02947
79. Asmuo turto mokestį moka tol, kol padengia skirtumą tarp turimo ar turėto 12 mėnesių iki prašymo pateikimo datos turto vertės ir turto vertės normatyvo.
80. Informaciją apie asmens turimus statinius (įskaitant nebaigtus statyti) ir žemę (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių) ir jų vertes Socialinių reikalų skyrius gauna iš valstybės įmonės Registrų centro pagal duomenų apie gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą teikimo ir gavimo sutartį.
81. Informaciją apie privalomų registruoti transporto priemonių ir privalomos registruoti žemės ūkio technikos (išskyrus atvejus, kai Savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų), turimų akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertę bei pinigines lėšas nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme-paraiškoje suteikti socialines paslaugas. Prie prašymo-paraiškos pridedami turimi šio turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai.
82. Akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertė įskaitoma į viso turto vertės sumą, jeigu jų bendra vertė viršija 580 Eur. Piniginės lėšos, turimos bankuose ir kitose kredito įstaigose, ne bankuose ir ne kitose kredito įstaigose, gautos (negrąžintos) paskolos, kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos į viso turimo turto vertę įskaitomos, jeigu kiekvienos jų suma viršija 580 Eur.
83. Turto normatyvas asmeniui – 12 kv. metrų būsto naudingo ploto.
84. Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą dauginant iš asmens gyvenamosios nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti.
85. Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos valstybės įmonės Registrų centro nustatomos ir šios įmonės interneto svetainėje skelbiamos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose, kitose savivaldybių teritorijose.
XI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
86. Asmens prašymu, Socialinių paslaugų komisijos teikimu ir Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, kuris įforminamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, asmuo gali būti atleistas nuo mokėjimo už socialines paslaugas ne ilgiau kaip tris mėnesius per metus tuo atveju, jei pateko į itin sunkią materialinę padėtį dėl ypatingų aplinkybių: nukentėjo nuo gaisro, stichinės nelaimės, neteko rūpintojo (globėjo), užsieniečiai – už socialinės globos paslaugas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-101, 2022-03-31, paskelbta TAR 2022-04-04, i. k. 2022-06931
87. Asmenį atleidus nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas (sumažinus mokėjimo dalį), socialinių paslaugų teikimo išlaidos yra dengiamos Savivaldybės biudžeto ar valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų Savivaldybės biudžetui lėšomis.
88. Asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už paslaugas vertinimo išvadas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
89. Ginčai dėl Savivaldybės administracijos priimtų sprendimų (neveikimo) nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
90. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka.
91. Aprašas galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ galiojimo laikotarpiu.
92. Asmens duomenys tvarkomi mokėjimo už socialines paslaugas apskaičiavimo tikslais vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016 m. balandžio 27 d. 2016/679 „Dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1)“ (toliau – Reglamentas 2016/679) nuostatomis.
93. Duomenų subjekto teisės įgyvendinamos remiantis Reglamento 2016/679 nuostatomis.
94. Mokėjimą už socialines paslaugas įrodantys dokumentai saugomi ir tvarkomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
Priedas. Neteko galios nuo 2022-02-19
Priedo naikinimas:
Nr. 1-54, 2022-02-17, paskelbta TAR 2022-02-18, i. k. 2022-02947
Priedo pakeitimai:
Nr. 1-242, 2020-08-27, paskelbta TAR 2020-08-27, i. k. 2020-17928
Priedų pakeitimai:
1 priedas pagal sprendimą Nr. 1-54
Papildyta priedu:
Nr. 1-54, 2022-02-17, paskelbta TAR 2022-02-18, i. k. 2022-02947
2 priedas pagal sprendimą Nr. 1-54
Papildyta priedu:
Nr. 1-54, 2022-02-17, paskelbta TAR 2022-02-18, i. k. 2022-02947
Pakeitimai:
1.
Panevėžio miesto savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. 1-242, 2020-08-27, paskelbta TAR 2020-08-27, i. k. 2020-17928
Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 23 d. sprendimu N. 1-34, pakeitimo
2.
Panevėžio miesto savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. 1-320, 2020-10-29, paskelbta TAR 2020-10-29, i. k. 2020-22535
Dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 1-34 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo ir Savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 1-60-13 1 punkto pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo
3.
Panevėžio miesto savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. 1-19, 2021-01-28, paskelbta TAR 2021-01-29, i. k. 2021-01713
Dėl savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 1-34 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo ir savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 1-60-13 1 punkto pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo
4.
Panevėžio miesto savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. 1-54, 2022-02-17, paskelbta TAR 2022-02-18, i. k. 2022-02947
Dėl Savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 1-34 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo ir Savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 1-60-13 1 punkto pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo
5.
Panevėžio miesto savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. 1-101, 2022-03-31, paskelbta TAR 2022-04-04, i. k. 2022-06931
Dėl Savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 1-34 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo ir Savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 1-60-13 1 punkto pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo
6.
Panevėžio miesto savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. 1-136, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-22, i. k. 2022-08268
Dėl Savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 1-34 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo ir Savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 1-60-13 1 punkto pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo
