Projektas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos valstybinės

kultūros paveldo komisijos

2018 m. rugsėjo 28 d.

sprendimu Nr. S-7(6.2.-224)

VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS NUOSTATAI

I. BENDROJI DALIS

1. Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato Valstybinės kultūros paveldo komisijos veiklą, kompetenciją, teises ir pareigas, darbo organizavimą bei finansavimą.

2. Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Paveldo komisija) yra Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas), Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – Respublikos Prezidentas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Paveldo komisija yra atskaitinga Seimui.

3. Paveldo komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymu, kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais įstatymais, šiais Nuostatais, Paveldo komisijos darbo reglamentu, kitais norminiais teisės aktais bei etikos principais.

4. Paveldo komisijos veiklos kryptis ir uždavinius lemia svarbūs visuomenės gerovės, kultūros pažangos ir valstybės poreikiai. Paveldo komisija siekia kultūros paveldo integralumo su kitomis politikos valdymo sritimis, taip užtikrinant kompleksišką jo pažinimą, išsaugojimą, atskleidimą ir perdavimą ateitiems kartoms.

5. Paveldo komisija veiklą grindžia pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo ir kitais teisinės valstybės principais bei nacionalinio saugumo pagrindais.

6. Paveldo komisija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu ir sąskaitą banke.

7. Paveldo komisijos buveinė: Rūdninkų g. 13, LT-01135, Vilnius. Patalpas Paveldo komisijai suteikia Vyriausybė.

II. paveldo KOMISIJOS funkcijos ir UŽDAVINIAI

8. Paveldo komisijos uždaviniai:

8.1. dalyvauti rengiant kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją reglamentuojančių teisės aktų projektus ir stebėti, kaip jie įgyvendinami;

8.2. teikti išvadas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai (toliau – Kultūros ministerija), Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas), savivaldybių institucijoms, įstaigoms, kitoms valstybės institucijoms dėl kultūros paveldo apsaugos ir būklės;

8.3. aktualizuoti kultūros paveldą visuomenėje;

8.4. vertinti UNESCO Pasaulio paveldo komitetui teikiamas periodines pasaulio paveldo objektų Lietuvoje būklės ataskaitas;

8.5. bendradarbiauti su Lietuvos ir tarptautinėmis institucijomis sprendžiant aktualias kultūros paveldo problemas.

9. Paveldo komisija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:

9.1. konsultuoja ir (ar) teikia siūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui, savivaldybių institucijoms, įstaigoms, kitoms valstybės institucijoms kultūros paveldo apsaugos politikos ir strategijos formavimo ir jų įgyvendinimo klausimais;

9.2. rengia įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kultūros paveldo apsauga, projektus ir teikia išvadas ir siūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui ir kitoms valstybės institucijoms dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kultūros paveldo apsaugą, projektų;

9.3. teikia išvadas ir siūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei dėl kultūros paveldo apsaugos institucijų veiklos ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo gerinimo;

9.4. teikia išvadas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui, savivaldybių institucijoms, kitoms valstybės institucijoms dėl kultūros paveldo apsaugos strategijos įgyvendinimo ir prioritetinio finansavimo;

9.5. teikia siūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su kultūros paveldo apsauga, pasirašymo, ratifikavimo ir denonsavimo;

9.6. analizuoja ir vertina kultūros paveldo apsaugos tendencijas, jų ryšį su valstybės vykdoma kitų valdymo sričių politika;

9.7. vertina ir teikia išvadas dėl kultūros paveldo apsaugos politikos ir strategijos įgyvendinimo programų ir dėl biudžeto lėšų, skirtų kultūros paveldo apsaugai, panaudojimo;

9.8. vertina kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atliekančios institucijos metines veiklos ataskaitas ir savivaldybių institucijų, įstaigų veiklą kultūros paveldo apsaugos požiūriu;

9.9. svarsto ir aprobuoja siūlymus kultūros paveldo objektus ar vietoves skelbti kultūros paminklais ar panaikinti jų apsaugą;

9.10. svarsto ir aprobuoja siūlymus nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus ir vietoves, kurie neskelbiami kultūros paminklais, skelbti valstybės saugomais ar panaikinti jų apsaugą;

9.11. svarsto ir aprobuoja siūlymus kilnojamąsias kultūros vertybes įrašyti į Kultūros vertybių registrą ar išbraukti iš jo;

9.12. bendradarbiauja su kitų valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis kultūros paveldo apsaugos klausimais;

9.13. svarsto visuomenės keliamus klausimus dėl kultūros paveldo apsaugos;

9.14. teikia visuomenei informaciją apie Paveldo komisijos veiklą;

9.15. atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

III. paveldo KOMISIJOS TEISĖS

10. Paveldo komisija turi teisę:

10.1. gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, kultūros paveldo objektų valdytojų, kitų fizinių ir juridinių asmenų informaciją apie kultūros paveldą, taip pat informaciją, paaiškinimus, sprendimus bei jų oficialius projektus ir kitokius dokumentus, susijusius su kultūros vertybių apsauga ir Paveldo komisijos sprendimų vykdymu;

10.2. lankyti, apžiūrėti, fiksuoti kultūros vertybes ir daiktus, kurie gali turėti vertingųjų savybių;

10.3. dalyvauti pagal kompetenciją valstybės ir savivaldybių institucijų posėdžiuose, konferencijose ir pasitarimuose, kuriuose svarstomi kultūros paveldo apsaugos klausimai, teikti pasiūlymus, kaip spręsti šiuos klausimus;

10.4. sudaryti pakomises, nuolatines, laikinąsias komisijas ar darbo grupes kultūros paveldo apsaugos problemoms nagrinėti;

10.5. leisti leidinius, atlikti ekspertines analizes, organizuoti konferencijas, kitus renginius kultūros paveldo apsaugos politikos ir strategijos klausimais, inicijuoti projektus ir juose dalyvauti, teikti apdovanojimus už kultūros paveldo apsaugą ir jo aktualizavimą.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. S-5(6.2.-251), 2022-11-25, paskelbta TAR 2022-12-01, i. k. 2022-24459

10.6. Administracinių nusižengimų kodekse numatytais atvejais ir tvarka pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus.

IV. paveldo KOMISIJOS STRUKTŪRA

11. Paveldo komisiją sudaro 12 narių: 2 narius skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas, 4 narius – Seimas Seimo Kultūros komiteto (toliau – Kultūros komitetas) teikimu, 4 narius – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Lietuvos Respublikos kultūros ministro teikimu, 2 narius renka ir atšaukia įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos asociacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu. Skiriant Paveldo komisijos narius, gali būti atsižvelgiama į skirtingų kultūros paveldo apsaugos specialistų poreikį Paveldo komisijoje. Paveldo komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir 5 metų darbo patirtį kultūros paveldo apsaugos srityje. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams.

12. Paveldo komisijos nario kadencija – 4 metai. Pasibaigus Paveldo komisijos narių kadencijai, Paveldo komisijos nariai pareigas eina tol, kol į jas Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo nustatyta tvarka paskiriami nauji asmenys. Tas pats asmuo Paveldo komisijos nariu gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Paveldo komisijos narys yra valstybės pareigūnas.

13. Paveldo komisijos nariai iš asociacijų renkami vadovaujantis Seimo patvirtintų Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių iš asociacijų rinkimo nuostatų nustatyta tvarka.

14. Paveldo komisijai vadovauja pirmininkas. Paveldo komisijos pirmininką Kultūros komiteto teikimu iš Paveldo komisijos narių 4 metams skiria ir atleidžia Seimas. Paveldo komisijos pirmininko kandidatūrą Kultūros komitetui teikia Paveldo komisija likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki Paveldo komisijos pirmininko kadencijos pabaigos. Pasibaigus Paveldo komisijos pirmininko kadencijai, Paveldo komisijos pirmininkas eina pareigas tol, kol į jas Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo nustatyta tvarka paskiriamas naujas asmuo. Tas pats asmuo Paveldo komisijos pirmininku gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

15. Paveldo komisijos pirmininkas turi pavaduotoją. Jį Paveldo komisijos pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Paveldo komisija iš savo narių. Paveldo komisijos pirmininkas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskyrimo teikia Paveldo komisijos pirmininko pavaduotojo kandidatūrą Paveldo komisijai. Paveldo komisijos pirmininko pavaduotojo kandidatūrai turi pritarti dauguma Paveldo komisijos narių.

16. Paveldo komisijos pirmininkas ir (ar) jo pavaduotojas gali būti atšaukti iš pareigų, jeigu jie atsisako jas eiti, arba Paveldo komisijos narių motyvuotu sprendimu, jeigu už jį balsavo dauguma Paveldo komisijos narių.

17. Kandidatas į Paveldo komisijos pirmininko pareigas renkamas slaptu balsavimu Paveldo komisijos posėdyje, kuriame turi dalyvauti 2/3 Paveldo komisijos narių. Rinkimai vyksta tokia tvarka:

17.1. Paveldo komisija išrenka šio posėdžio pirmininkaujantįjį;

17.2. kandidatai pristato savo veiklos programas, atsako į Paveldo komisijos narių ir posėdžio dalyvių klausimus;

17.3. kandidatas išrinktas, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip pusė posėdyje dalyvavusių Paveldo komisijos narių;

17.4. jeigu būti Paveldo komisijos pirmininku kandidatuoja daugiau nei du Paveldo komisijos nariai ir nė vienas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, tą pačią dieną skelbiamas antras balsavimas, kuriame dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Jie turi teisę pasisakyti prieš antrąjį balsavimą;

17.5. balsavimo biuletenius parengia Paveldo komisijos pirmininko paskirtas Paveldo komisijos administracijos darbuotojas;

17.6. balsų skaičiavimui išrenkama balsų skaičiavimo komisija, susidedanti iš trijų narių. Balsų skaičiavimo komisiją sudaro vienas Paveldo komisijos narys (nesantis kandidatu Paveldo komisijos pirmininko pareigoms užimti) ir du Paveldo komisijos administracijos darbuotojai. Paveldo komisijos pirmininkas pasiūlo kandidatus į balsavimo komisiją, dėl kurių pritarti turi Paveldo komisija. Balsų skaičiavimo komisija parengia protokolą, kuriame nurodoma, kiek biuletenių išdalyta, kiek biuletenių rasta balsadėžėje, kiek rasta negaliojančių biuletenių ir kandidatų surinkti balsai: kiek balsavo už kandidatą, kiek – prieš, kiek – susilaikė. Protokolą pasirašo visi balsų skaičiavimo komisijos nariai. Balsų skaičiavimo protokolas tvirtinamas atviru balsavimu.

18. Paveldo komisiją aptarnauja administracija, kurios struktūrą tvirtina Paveldo komisija.

Punkto pakeitimai:

Nr. S-2(6.2-248), 2022-05-06, paskelbta TAR 2022-05-10, i. k. 2022-09864

19. Administracijos veiklą nustato Administracijos nuostatai.

V. paveldo KOMISIJOS PIRMININKO BEI paveldo KOMISIJOS NARIO TEISĖS IR PAREIGOS

20. Paveldo komisijos pirmininkas:

20.1. organizuoja Paveldo komisijos darbą, valdo biudžeto asignavimus, atsako už lėšų, gautų iš valstybės biudžeto, tinkamą panaudojimą;

20.2. atsako už tai, kad Paveldo komisija atliktų jai pavestas funkcijas, darbus;

20.3. rengia Paveldo komisijos posėdžius ir jiems pirmininkauja arba įgalioja tai atlikti kitą Paveldo komisijos narį;

20.4. pasirašo Paveldo komisijos sprendimus ir nutarimus;

20.5. atstovauja Paveldo komisijai arba įgalioja tai atlikti kitą Paveldo komisijos narį;

20.6. Paveldo komisijai pavedus sudaro laikinąsias komisijas ir darbo grupes skubiems kultūros paveldo klausimams nagrinėti;

20.7. teikia Paveldo komisijai tvirtinti jos išlaidų sąmatą, administracijos struktūrą ir pareigybių sąrašus;

20.8. vadovauja administracijai, įstatymų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, tvirtina pareigybių aprašymus;

20.9. priima kitus sprendimus pagal kompetenciją, išskyrus sprendimus klausimais, kurie Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 5 straipsnyje yra priskirti Paveldo komisijos įgaliojimų sričiai. Jeigu klausimas skubus, o Paveldo komisija jo dar nesvarstė ir nėra aiški Paveldo komisijos nuomonė šiuo klausimu, Paveldo komisijos pirmininkas gali pateikti savo asmeninę nuomonę, apie tai informuodamas visus Paveldo komisijos narius, ir vėliau ją nedelsdamas pristato artimiausiame arba neeiliniame Paveldo komisijos posėdyje Paveldo komisijai patvirtinti, pakeisti arba paneigti;

20.10. kiekvienais metais iki kovo 1 dienos pateikia Seimui Paveldo komisijos veiklos ataskaitą;

20.11. kas dveji metai teikia pranešimą Seimui apie kultūros paveldo apsaugos raidą, būklę ir pažangą.

21. Paveldo komisijos pirmininkas negali dirbti verslo, komercijos ar kitose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas pareigas, užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą.

22. Paveldo komisijos pirmininkui laikinai negalint eiti visų ar kai kurių pareigų, funkcijas, nurodytas šių Nuostatų 20.1–20.6, 20.8–20.11 punktuose, atlieka jo pavaduotojas arba Paveldo komisijos pavedimu kitas Paveldo komisijos narys. Šių Nuostatų 20.7–20.8 punktuose nurodytas funkcijas gali atlikti Paveldo komisijos pirmininko įgaliotas administracijos darbuotojas.

23. Paveldo komisijos narys turi teisę:

23.1. nekliudomai patekti į kultūros paveldo objektus, gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, kultūros paveldo objektų valdytojų, kitų fizinių ir juridinių asmenų informaciją apie kultūros paveldą, taip pat informaciją, paaiškinimus, sprendimus bei jų oficialius projektus ir kitokius dokumentus, susijusius su kultūros vertybių apsauga ir Paveldo komisijos sprendimų vykdymu;

23.2. siūlyti sušaukti neeilinį Paveldo komisijos posėdį;

23.3. siūlyti įrašyti į Paveldo komisijos posėdžio darbotvarkę papildomą klausimą.

24. Paveldo komisijos nario pareigos:

24.1. dalyvauti Paveldo komisijos posėdžiuose;

24.2. dalyvauti rengiant Paveldo komisijos sprendimų ir nutarimų projektus, teikti pasiūlymus dėl metinio veiklos plano;

24.3. Paveldo komisijos pavedimu rengti medžiagą Paveldo komisijos posėdžiams;

24.4. Paveldo komisijos pavedimu kuruoti pakomises;

24.5. laiku deklaruoti privačius interesus bei vengti galimų viešųjų ir privačių interesų konflikto.

25. Paveldo komisijos pirmininko ir narių darbo užmokestį nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Paveldo komisijos nariams pareiginės algos dydis apskaičiuojamas proporcingai dirbtam laikui pagal Paveldo komisijos patvirtintą Paveldo komisijos narių darbo apmokėjimo tvarką.

VI. PAVELDO KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS

26. Paveldo komisijos įgaliojimų sričiai priklausantys klausimai svarstomi ir sprendžiami Paveldo komisijos posėdžiuose. Eiliniai Paveldo komisijos posėdžiai vyksta kartą per mėnesį pagal Paveldo komisijos suformuotą ir patvirtintą metinį veiklos planą. Esant būtinybei gali būti šaukiami neeiliniai Paveldo komisijos posėdžiai. Paveldo komisijos darbo tvarką nustato Paveldo komisijos darbo reglamentas.

27. Jeigu Paveldo komisijos narys be pateisinamos priežasties (pateisinamos priežastys – liga, atostogos, tarnybinė komandiruotė, dalyvavimas pagrindinės darbovietės reikšmingoje veikloje, stichinė ar artimųjų žmonių nelaimė, nenugalima jėga (force majeure)) nedalyvavo trijuose posėdžiuose iš eilės arba praleido daugiau nei pusę vykusių posėdžių per metus, Paveldo komisija gali priimti sprendimą kreiptis į šį narį rinkusią ar skyrusią instituciją dėl jo atšaukimo. Jei Paveldo komisijos narys nepraneša apie nedalyvavimą posėdyje arba nenurodo nedalyvavimo priežasties per 3 darbo dienas po posėdžio, laikoma, kad posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties.

28. Paveldo komisijai nutarus, iš Paveldo komisijos narių bei svarstytino klausimo srities ekspertų ir kitų kompetentingų asmenų gali būti sudarytos pakomisės ir darbo grupės.

29. Paveldo komisija sudaro nuolatines pakomises ir skiria jų kuratorius iš Paveldo komisijos narių. Pakomisių kuratoriai yra atsakingi už atitinkamų pakomisių veiklą.

30. Pakomisės veikia pagal Paveldo komisijos patvirtintus Pakomisės bendruosius nuostatus.

31. Pakomisės ar darbo grupės parengtus dokumentų projektus ir siūlymus jų įgaliojimų sričiai priklausančiais klausimais teikia svarstyti Paveldo komisijai.

32. Pakomisių ar darbo grupių posėdžiuose siūlomi sprendimai priimami balsų dauguma arba bendru sutarimu.

33. Išvados dėl pakomisės ar darbo grupės posėdyje svarstytų klausimų ar jų parengtų dokumentų projektai pateikiami administracijai ne vėliau kaip prieš savaitę iki numatomo Paveldo komisijos posėdžio.

34. Paveldo komisijos, pakomisių ir darbo grupių posėdžiai protokoluojami, daromas garso įrašas. Garso įrašas gali būti nedaromas išvažiuojamųjų posėdžių metu.

35. Prireikus paprasta balsų dauguma Paveldo komisija gali keisti darbotvarkę.

36. Kultūros paveldo apsaugos politikos ir strategijos problemas Paveldo komisija sprendžia posėdyje, kuriame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Paveldo komisijos narių, ir sprendimus priima ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančių narių balsais.

37. Kitais klausimais priimami nutarimai paprasta balsų dauguma, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė Paveldo komisijos narių.

38. Paveldo komisijos sprendimų ir nutarimų projektai skelbiami Teisės aktų projektų registre, priimti sprendimai ir nutarimai registruojami bei oficialiai skelbiami Teisės aktų registre. Priimti Paveldo komisijos sprendimai, nutarimai, metinės veiklos ataskaitos, metiniai veiklos planai ir darbotvarkės viešinami Paveldo komisijos interneto svetainėje, kurią tvarko Paveldo komisijos pirmininko paskirtas administracijos darbuotojas.

39. Visi posėdžio metu priimti oficialūs dokumentai saugomi ir tvarkomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

VII. paveldo KOMISIJOS LĖŠOS

40. Paveldo komisijos veiklos finansavimo šaltiniai: valstybės biudžeto asignavimai, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos, Lietuvos Respublikos, tarptautinių ir užsienio fondų bei organizacijų lėšos ir kitos teisėtai gautos lėšos.

41. Paveldo komisijos lėšos naudojamos:

41.1. Paveldo komisijos uždaviniams įgyvendinti;

41.2. Paveldo komisijos narių ir ekspertų darbui apmokėti; Paveldo komisijos narių, Paveldo komisijos pakomisių narių, atvykstančių iš kitų Lietuvos miestų į Paveldo komisijos posėdžius, kelionių išlaidoms apmokėti; kitoms Paveldo komisijos narių išlaidoms apmokėti, kiek tai susiję su Paveldo komisijos uždavinių įgyvendinimu;

41.3. Paveldo komisijos pirmininko, Paveldo komisijos nario, oficialiai pavaduojančio Paveldo komisijos pirmininką, administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui;

41.4. pagrindinėms darbo priemonėms įsigyti;

41.5. leidybai;

41.6. renginių kultūros paveldo apsaugos politikos ir strategijos klausimais organizavimo išlaidoms apmokėti;

41.7. ūkio išlaidoms;

41.8. kitoms šiuose Nuostatuose numatytoms funkcijoms vykdyti.

42. Paveldo komisijos lėšos naudojamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Paveldo komisijos finansinę veiklą kontroliuoja įstatymų nustatytos institucijos.

VIII. PAVELDO KOMISIJOS VEIKLOS PERTVARKYMAS, REORGANIZAVIMAS, LIKVIDAVIMAS

43. Paveldo komisija pertvarkoma, reorganizuojama ar likviduojama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

___________________

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Valstybinė kultūros paveldo komisija, Sprendimas

Nr. S-2(6.2-248), 2022-05-06, paskelbta TAR 2022-05-10, i. k. 2022-09864

Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuostatų keitimo

Lietuvos Respublikos Valstybinė kultūros paveldo komisija, Sprendimas

Nr. S-5(6.2.-251), 2022-11-25, paskelbta TAR 2022-12-01, i. k. 2022-24459

Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. S-7(6.2.-224) „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo