LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS

Suvestinė redakcija nuo 2016-10-07 iki 2017-03-02

Įsakymas paskelbtas: TAR 2014-12-04, i. k. 2014-18981

Nauja redakcija nuo 2015-04-24:

Nr. 1-108, 2015-04-22, paskelbta TAR 2015-04-23, i. k. 2015-06137

„LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL 2014–2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO PATVIRTINIMO

2014 m. gruodžio 2 d. Nr. 1-298

Vilnius

Vadovaudamasis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014– 2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, patvirtinimo“, 6.2.3 papunkčiu ir 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1090 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, 119 papunkčiu,

t v i r t i n u pridedamus:

1. 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo planą;

2. 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą.

Energetikos ministras Rokas Masiulis

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2014-11-28 raštu Nr. ((24.41)-5K-1425625)-6K-1409273

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJA

2014–2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO Priemonių įgyvendinimo planas

I SKYRIUS

2014–2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS (TOLIAU – VEIKSMŲ PROGRAMA) PRIORITETO „ENERGIJOS EFEKTYVUMO IR ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJOS GAMYBOS IR NAUDOJIMO SKATINIMAS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS (TOLIAU – PRIEMONĖ)

PIRMAS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 04.3.1-FM-F-105 „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas viešojoje infrastruktūroje“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti energijos suvartojimą viešojoje infrastruktūroje ir daugiabučiuose namuose“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. miestų gatvių apšvietimo modernizavimas didinant energijos vartojimo efektyvumą;

1.3.2. valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų viešųjų pastatų atnaujinimas didinant energijos vartojimo efektyvumą;

1.4. Galimi naudos gavėjai:

1.4.1. energijos taupymo paslaugų teikėjai (ETPT);

1.4.2. savivaldybės ir (arba) savivaldybių įmonės;

1.4.3. valstybei nuosavybės teise priklausančius viešuosius pastatus patikėjimo ar panaudos teise valdantys subjektai, išskyrus valstybės įmones, ir (arba) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas.

1.5. Netaikoma.

1.6. Netaikoma.

1.7. Netaikoma.

2. Priemonės finansavimo forma

2.1. Finansinių priemonių įgyvendinimas.

2.2. Netaikoma.

3. Projektų atrankos būdas

Nepildoma.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Vadovaujančioji institucija.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Jei pagal priemonę finansuojamas valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų viešųjų pastatų atnaujinimas, finansavimas teikiamas Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programoje nurodytoms viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo priemonėms.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.317	Sunaudotas galutinės energijos kiekis paslaugų ir namų ūkių sektoriuose	tūkst. tne	1 948	1 680
P.S.316	Miestai, kuriuose sumažintos miestų apšvietimo eksploatavimo ir energijos sąnaudos	skaičius	1	3
P.B.234	Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas	t CO₂ ekvivalentu	1 700	10 400
P.B.232	Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas	kWh/per metus	3 700 000	32 258 065

7. Priemonės finansavimo šaltiniai
					(eurais)
Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respubli-kos valstybės biudžeto lėšos – iki		Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respubli-kos valstybės biudžeto lėšos – iki		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
76 025 255	0		19 166 031	0		0	0	19 166 031
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
3 620 250	0		0	0		0	0	0
3. Iš viso
79 645 505	0		19 166 031	0		0	0	19 166 031

ANTRASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 04.3.2-LVPA-K-102 „ŠILUMOS TIEKIMO TINKLŲ MODERNIZAVIMAS IR PLĖTRA“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti energijos vartojimo efektyvumą šilumos tiekimo srityje ir namų ūkiuose“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų plėtra;

1.3.2. Centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų modernizacija šilumos perdavimo nuostolių mažinimui, tinklų darbo patikimumo didinimui.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Projektus pagal priemonę įgyvendina juridiniai asmenys, valdantys šilumos tinklus nuosavybės ar kita teise (nuomos, patikėjimo, panaudos ar kt.) ir turintys šilumos tiekimo licencijas.

1.5. Netaikoma.

1.6. Netaikoma.

1.7. Netaikoma.

2. Priemonės finansavimo forma

2.1. negrąžinamoji subsidija.

2.2. Netaikoma.

3. Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.318	„Transportavimo bei paskirstymo nuostoliai šilumos tinkluose“	Tūkst. tne	123	113
P.S.318	„Šilumos vartotojai, kuriems šiluma tiekiama patikimiau ir pagerėjo tiekimo kokybė“	Asmenys	160 000	660 000
P.S.319	„Modernizuoti centralizuoto šilumos tiekimo tinklai“	km	150	600
P.N.101	„Naujai nutiesti centralizuoto šilumos tiekimo tinklai“	km	4	8
P.N.102	„Transportavimo bei paskirstymo nuostolių sumažėjimas modernizuotuose centralizuoto šilumos tiekimo tinkluose“	MWh	39 500	138 000

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
57.924.004	0	57.924.004	0	0	0	57.924.004
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
11.584.801	0	11.584.801	0	0	0	11.584.801
3. Iš viso
69.508.804	0	69.508.804	0	0	0	69.508.804

Papildyta skirsniu:

Nr. 1-108, 2015-04-22, paskelbta TAR 2015-04-23, i. k. 2015-06137

TREČIASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 04.3.1-VIPA-V-101 „VALSTYBEI NUOSAVYBĖS TEISE PRIKLAUSANČIŲ PASTATŲ ATNAUJINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti energijos suvartojimą viešojoje infrastruktūroje ir daugiabučiuose namuose“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų viešųjų pastatų atnaujinimas didinant energijos vartojimo efektyvumą;

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Valstybei nuosavybės teise priklausančius viešuosius pastatus patikėjimo ar panaudos teise valdantys subjektai (išskyrus valstybės įmones) ir (arba) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas.

2. Priemonės finansavimo forma

2.1. Grąžinamoji subsidija

2.2. Grįžusios lėšos bus naudojamos priemonei Nr. 04.3.1-VIPA-V-101 „Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas“ finansuoti.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Jei pagal priemonę Nr. 04.3.1-VIPA-V-101 „Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas“ finansuojamas valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų viešųjų pastatų atnaujinimas, finansavimas teikiamas Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programoje nurodytoms viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo priemonėms.

Pagal priemonę Nr. 04.3.1-VIPA-V-101 „Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas“, siekiant ją atskirti nuo priemonės Nr. 04.3.1-FM-F-105 „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas viešojoje infrastruktūroje“, bus finansuojami energinio efektyvumo didinimo projektai pastatams, kurie pagal Vadovybės apsaugos įstatymo nuostatas priskirtini saugomiems objektams ir, kuriuose taikomas specialus režimas jų apsaugai ar, kuriuose pagal kitus galiojančius teisės aktus energijos taupymo paslaugų teikimo įmonės negali užtikrinti paslaugų teikimo.

Pagal šią priemonę taip pat bus finansuojami Tinkamų atnaujinti pastatų sąraše esančių pastatų energinio efektyvumo didinimo projektai, dėl kurių buvo kreiptasi, bet kuriems nebuvo skirtas finansavimas pagal priemonę Nr. 04.3.1-FM-F-105 „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas viešojoje infrastruktūroje“.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.317	„Sunaudotas galutinės energijos kiekis paslaugų ir namų ūkių sektoriuose“	Tūkst. tne.	1948	1680
P.B.232	„Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas“	kWh/per metus	2481000	9925000
P.B.234	„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas“	t CO₂ ekvivalentu	720	2878

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas			Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki		Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
26.065.801		0	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
2.896.200		0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
28.962.001		0	0	0	0	0	0

Papildyta skirsniu:

Nr. 1-153, 2015-06-15, paskelbta TAR 2015-06-18, i. k. 2015-09708

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 04.4.1-LVPA-K-106 „ELEKTROS SKIRSTOMŲJŲ TINKLŲ MODERNIZAVIMAS IR PLĖTRA“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie Veiksmų programos 4.4.1 konkretaus uždavinio „Išbandyti pažangiojo tinklo technologijų diegimo perspektyvas “ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Transformatorių pastočių ir skirstyklų atnaujinimas, diegiant pažangiojo tinklo elementus;

1.3.2. Elektros skirstomųjų tinklų skirstomųjų punktų, transformatorinių ir elektros linijų atnaujinimas, diegiant pažangiojo tinklo elementus.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Juridinis asmuo, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdantis skirstomuosius tinklus, esančius jo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinantis skirstomųjų tinklų eksploatavimą, plėtrą ir techninę priežiūrą, atsakingas už tai, kad būtų užtikrintas ilgalaikis sistemos pajėgumas pagrįstiems elektros energijos skirstymo poreikiams tenkinti, ir turintis atitinkamą veiklos licenciją.

1.5. Netaikoma.

1.6. Netaikoma.

1.7. Netaikoma.

2. Priemonės finansavimo forma

2.1. Negrąžinamoji subsidija.

2.2. Netaikoma.

3. Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.320	„Elektros energijos tiekimo kokybės pagerėjimas (SAIDI)“	Minutės	70,4	70
P.B.233	„Papildomai prie pažangiųjų tinklų prijungtų vartotojų skaičius“	Vartotojai	3 000	10 000
P.S.320	„Įrengtos naujos ir (arba) atnaujintos transformatorių pastotės ir (arba) skirstyklos, sukuriant bent 3 naujas pažangiojo elektros tinklo technines-funkcines savybes“	Skaičius	9	15

7. Priemonės finansavimo šaltiniai (eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
20 273 401	0	20 273 401	0	0	0	20 273 401
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
20 273 401	0	20 273 401	0	0	0	20 273 401

Papildyta skirsniu:

Nr. 1-230, 2015-10-05, paskelbta TAR 2015-10-15, i. k. 2015-15226

PENKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 04.1.1-LVPA-V-108 „DIDELIO EFEKTYVUMO KOGENERACIJOS SKATINIMAS

VILNIAUS MIESTE“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie veiksmų programos 4.1.1. konkretaus uždavinio „Padidinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla: atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo plėtra efektyviai šilumos ir elektros energijos gamybai kogeneracinėje elektrinėje Vilniuje.

1.4. Galimas pareiškėjas: UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė.

1.5. Galimas partneris: „Lietuvos energija“, UAB.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš Europos Sąjungos (toliau – ES) bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę nefinansuojami komunalinių atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumų sukūrimo projektai, kurie finansuojami pagal 05.2.1-APVA-V-022 priemonę „Komunalinių atliekų deginimo pajėgumų plėtra“.

Tokiu atveju, kai pagal sudarytas viešųjų pirkimų sutartis patiriamos dviejų skirtingų priemonių projektų išlaidos, jos finansuojamos proporcingai (pro rata) taip, kaip numatyta projektų finansavimo sąlygų aprašuose.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.315	„Atsinaujinančių išteklių energijos dalis galutiniame energijos balanse“	procentai	21,72	23
P.B.230	„Papildomi atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai“	MW	0	228
P.B.234	„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas“	t CO2 ekvivalentu	0	310 000
P.N.107	„Naujai įrengtų didelio efektyvumo kogeneracijos įrenginių vardinė (nominali) šiluminė galia“	MW	0	158
P.N.108	„Naujai įrengtų didelio efektyvumo kogeneracijos įrenginių elektrinė įrengtoji galia“	MW	0	70

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

				(eurais)
Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
84 000 000	0	20 900 000	0		0	0	20 900 000
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0		0	0	0
3. Iš viso
84 000 000	0	20 900 000	0		0	0	20 900 000“

Papildyta skirsniu:

Nr. 1-266, 2016-10-05, paskelbta TAR 2016-10-06, i. k. 2016-24687

II SKYRIUS

2014–2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS (TOLIAU – VEIKSMŲ PROGRAMA) PRIORITETO „DARNIOJO TRANSPORTO, PAGRINDINIŲ TINKLŲ INFRASTRUKTŪROS SKATINIMAS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS (TOLIAU – PRIEMONĖ)

PIRMASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 06.3.1-LVPA-V-103 „Elektros perdavimo sistemos modernizavimas ir plėtra“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sustiprinti integraciją į Europos Sąjungos vidaus energijos rinką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Naujų pažangiųjų elektros perdavimo linijų statyba;

1.3.2. Elektros perdavimo linijų modernizavimas diegiant pažangiosios infrastruktūros elementus;

1.3.3. Transformatorių pastočių ir skirstyklų modernizavimas diegiant pažangiosios infrastruktūros elementus;

1.3.4. Naujų pažangiųjų transformatorių pastočių ir skirstyklų statyba.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Asmenys, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdantis perdavimo tinklus, atliekantis nacionalinę balansavimo ir sisteminių paslaugų teikimo funkcijas ir turintis atitinkamą licenciją vykdyti šią veiklą.

1.5. Netaikoma.

1.6. Netaikoma.

1.7. Netaikoma.

2. Priemonės finansavimo forma

2.1. Negrąžinamoji subsidija.

2.2. Netaikoma.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Netaikoma.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.344	Herfindahl-Hirschman energijos importo indeksas Lietuvos elektros energijos rinkoje	HHI indeksas	3 400	2 800
P.S.345	Nutiestų ir (arba) rekonstruotų elektros perdavimo linijų ilgis	km	75	500
P.S.344	Įrengtos naujos ir (arba) atnaujintos transformatorių pastotės ir (arba) skirstyklos	skaičius	9	32

7. Priemonės finansavimo šaltiniai
				(eurais)
Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respubli-kos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respubli-kos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
68 639 944	0	68 639 944	0		0	0	68 639 944
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0		0	0	0
3. Iš viso
68 639 944	0	68 639 944	0		0	0	68 639 944

ANTRASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 06.3.1-LVPA-V-104 „GAMTINIŲ DUJŲ perdavimo sistemos modernizavimas ir plėtra“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie Veiksmų programos 6.3.1 konkretaus uždavinio „Sustiprinti integraciją į Europos Sąjungos vidaus energijos rinką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Programinės ir technologinės įrangos, reikalingos efektyviam perdavimo sistemos eksploatavimui ir valdymui užtikrinti diegimas, siekiant sukurti pažangias dujų perdavimo sistemas.

1.3.2. Esamų gamtinių dujų perdavimo tinklų ir jų priklausinių modernizavimas, diegiant pažangiosios infrastruktūros elementus.

1.3.3. Naujos pažangios gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros ir jų priklausinių plėtra.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys dujų perdavimo tinklus.

1.5. Netaikoma.

1.6. Netaikoma.

1.7. Netaikoma.

2. Priemonės finansavimo forma

2.1. Negrąžinamoji subsidija.

2.2. Netaikoma.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.345	„Herfindahl - Hirschman energijos importo indeksas Lietuvos gamtinių dujų rinkoje“	HHI indeksas	5000	3333
R.S.346	„N-1 kriterijaus įvykdymo gamtinių dujų sektoriuje lygis“	Proc.	106	186
P.S.347	„Nutiestų magistralinių dujotiekių ilgis“	km	0	110
P.S.346	„Panaudojant išmaniąsias technologijas modernizuotos dujų skirstymo stotys“	Skaičius	3	5
P.N.103	„Įdiegus pažangius infrastruktūros elementus modernizuoti arba įrengti gamtinių dujų perdavimo sistemos technologiniai priklausiniai“	Skaičius	10	20
P.N.104	„Įdiegta pažangi programinė ir technologinė įranga, reikalinga efektyviam dujų srautų valdymui ir perdavimo saugumui užtikrinti“	Skaičius	1	2

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-143, 2015-06-04, paskelbta TAR 2015-06-05, i. k. 2015-08935

7. Priemonės finansavimo šaltiniai				(eurais)
Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
47.208.063	0	47.208.063	0		0	0	47.208.063
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
5.792.400	0	5.792.400	0		0	0	5.792.400
3. Iš viso
53.000.463	0	53.000.463	0		0	0	53.000.463

Papildyta skirsniu:

Nr. 1-61, 2015-03-09, paskelbta TAR 2015-03-12, i. k. 2015-03700

TREČIASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 06.3.1-LVPA-K-107 „GAMTINIŲ DUJŲ SKIRSTYMO SISTEMŲ MODERNIZAVIMAS IR PLĖTRA“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie Veiksmų programos 6.3.1 konkretaus uždavinio „Sustiprinti integraciją į Europos Sąjungos vidaus energijos rinką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Pažangios programinės įrangos ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingos technologinės įrangos, skirtos efektyviam gamtinių dujų skirstymo sistemos eksploatavimui ir valdymui bei leidžiančios kurti pažangią gamtinių dujų skirstymo infrastruktūrą, diegimas.

1.3.2. Esamų gamtinių dujų skirstymo sistemų ir jų priklausinių modernizavimas, diegiant pažangiosios infrastruktūros elementus.

1.3.3. Naujų pažangiųjų skirstymo sistemų įrengimas, siekiant užtikrinti dujų skirstymo saugumą ir patikimumą.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Juridinis asmuo, kuris licencijoje nurodytoje teritorijoje verčiasi gamtinių dujų skirstymo veikla ir yra atsakingas už gamtinių dujų skirstymo sistemos eksploatavimą, techninės priežiūros užtikrinimą, prireikus – už jos plėtrą konkrečioje teritorijoje, sujungimą su kitomis sistemomis, taip pat už ilgalaikio sistemos pajėgumo užtikrinimą, pagrįstą gamtinių dujų skirstymo paklausa.

1.5. Netaikoma.

1.6. Netaikoma.

1.7. Netaikoma.

2. Priemonės finansavimo forma

2.1. Negrąžinamoji subsidija.

2.2. Netaikoma.

3. Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.101	„Gamtinių dujų vartotojų, kurie patiria naudą įdiegus pažangiosios infrastruktūros elementus, dalis“	procentai	3,52	14,08
R.N.102	„Prie pažangiųjų skirstymo sistemų prijungtų gamtinių dujų vartotojų dalis“	procentai	0,35	0,53
R.N.103	„Gamtinių dujų vartotojų, kurie patiria naudą įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą, dalis“	procentai	1,76	3,52
P.S.348	„Nutiestų skirstomųjų dujotiekių ilgis“	km	20	50
P.N.105	„Prie pažangiųjų skirstymo sistemų prijungti gamtinių dujų vartotojai“	skaičius	2 000	3 000
P.N.106	„Gamtinių dujų vartotojai, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą“	skaičius	10 000	20 000
P.N.110	„Gamtinių dujų vartotojai, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus pažangiosios. infrastruktūros elementus“	skaičius	20 000	80 000

7. Priemonės finansavimo šaltiniai				(eurais)
Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
15 229 314	0	15 229 314	0		0	0	15 229 314
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
2 353 386	0	2 353 386	0		0	0	2 353 386
3. Iš viso
17 582 700	0	17 582 700	0		0	0	17 582 700

Skirsnio pakeitimai:

Nr. 1-204, 2016-07-12, paskelbta TAR 2016-07-13, i. k. 2016-20243

4 skirsnis. Neteko galios nuo 2016-10-07

Skirsnio naikinimas:

Nr. 1-266, 2016-10-05, paskelbta TAR 2016-10-06, i. k. 2016-24687

PENKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 04.1.1- LVPA-K-110 „NEDIDELĖS GALIOS BIOKURO KOGENERACIJOS SKATINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio 4.1.1. „Padidinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla: investicinė pagalba naujiems arba atnaujinamiems (iki 5 MW elektrinės galios (visas nominalus šiluminis našumas ne didesnis nei 20 MW) didelio naudingumo biokuro kogeneracijos įrenginiams (išskyrus Vilniuje ir Kaune).

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Juridiniai asmenys, valdantys centralizuotus šilumos tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais ir turintys šilumos tiekimo licencijas;

1.4.2. Juridiniai asmenys, turintys leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus ir turintys prisijungimą prie centralizuoto šilumos perdavimo tinklo (arba turintys prisijungimo prie centralizuoto šilumos perdavimo tinklo sąlygas, kurios bus išpildytos projekto įgyvendinimo metu).

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.315	„Atsinaujinančių išteklių energijos dalis galutiniame energijos balanse“	procentai	21,72	23
P.B.230	„Papildomi atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai“	MW	0	18
P.B.234	„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas“	t CO2 ekvivalentu	0	25 000
P.N.108	„Naujai įrengtų didelio efektyvumo kogeneracijos įrenginių vardinė (nominali) elektrinė galia“	MW	0	6

7. Priemonės finansavimo šaltiniai (eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
12 000 000	0	12 000 000	0	0	0	12 000 000
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
12 000 000	0	12 000 000	0	0	0	12 000 000“

Papildyta skirsniu:

Nr. 1-265, 2015-11-18, paskelbta TAR 2015-11-18, i. k. 2015-18296

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 04.1.1-LVPA-K-109 „IŠKASTINĮ KURĄ NAUDOJANČIŲ KATILINIŲ MODERNIZAVIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie 4.1.1. uždavinio „Padidinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla: iškastinį kurą naudojančių katilinių modernizavimas, įrengiant atsinaujinančių išteklių energiją naudojančius šilumos gamybos įrenginius.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. juridiniai asmenys, nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdantys šilumos gamybos įrenginius ir centralizuoto šilumos tiekimo tinklus bei turintys šilumos tiekimo licencijas;

1.4.2. juridiniai asmenys, nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdantys šilumos gamybos įrenginius, gaminančius šilumos energiją, kuri yra perduodama į centralizuoto šilumos tiekimo sistemą.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.315	„Atsinaujinančių išteklių energijos dalis galutiniame energijos balanse“	procentai	21,72	23
P.B.230	„Papildomi atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai“	MW	15	70
P.B.234	„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas“	t CO2 ekvivalentu	15 000	65 000

7. Priemonės finansavimo šaltiniai (eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
15 000 000	0	15 000 000	0	0	0	15 000 000
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
15 000 000	0	15 000 000	0	0	0	15 000 000“

Papildyta skirsniu:

Nr. 1-265, 2015-11-18, paskelbta TAR 2015-11-18, i. k. 2015-18296

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos energetikos ministro
2014 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 1-298

(Lietuvos Respublikos energetikos ministro
2016 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. 1-266 redakcija)

2014–2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ NACIONALINIŲ

STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠAS

Rodiklio kodas	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetai	Sąvokų apibrėžtys	Apskaičiavimo tipas	Skaičiavimo būdas	Duomenų šaltinis	Pasiekimo momentas	Institucija
1	2	3	4	5	6	7	8	9
R.N.101	„Gamtinių dujų vartotojų, kurie patiria naudą įdiegus pažangiosios infrastruktūros elementus, dalis“	Procentai	Gamtinių dujų vartotojas suprantamas kaip asmuo, perkantis gamtines dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje (pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą). Pažangiosios infrastruktūros elementus sudaro išmanioji apskaita, nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistemos, skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga. Išmanioji apskaita suprantama kaip dujų apskaita, leidžianti vartotojui nuotoliniu būdu stebėti, kiek suvartojama dujų per pasirinktą laikotarpį, taip pat leidžianti palyginti santykį tarp suvartojamo dujų kiekio ir aplinkos temperatūros ir kurią įdiegus mažėja skaitiklių patikrinimo sąnaudos. Nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistema suprantama kaip sistema, padedant kuriai stebimi, surenkami ir analizuojami duomenys apie technologinius ir kitus parametrus, atliekami reikalingų parametrų pakeitimai bei įtaisai reikalingi šių parametrų fiksavimui (davikliai, ryšio sistemos ir kt.). Skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga suprantama kaip įranga skirta dujų slėgio parametrams reguliuoti, nustatytam lygiui palaikyti ir (ar) prietaisai įrangos funkcionalumo kontrolei.	Įvedamasis	Skaičiuojamas pagal formulę: A_p= (100 x V_i)/Q_v kur: A_p – gamtinių dujų vartotojų, kurie patiria naudą, įdiegus pažangiosios. infrastruktūros elementus, procentas. V_i – gamtinių dujų vartotojų, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus pažangiosios. infrastruktūros elementus, skaičius (nustatomas surenkant duomenis iš nacionalinio rodiklio P.N.110). Q_v -Bendras Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojų, skaičius (skaičiavimui naudojamas 2014 m. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojų skaičius – 568.058).	Pirminis šaltinis: Projekto vykdytojo parengta ataskaita. Antrinis šaltinis: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinus projekto veiklas įgyvendinančiajai institucijai pateikiama projekto vykdytojo parengta ataskaita.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.
R.N.102	„Prie pažangiųjų skirstymo sistemų prijungtų gamtinių dujų vartotojų dalis“	Procentai	Gamtinių dujų vartotojas suprantamas kaip asmuo, perkantis gamtines dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje (pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą). Pažangioji skirstymo sistema suprantama kaip pažangioji gamtinių dujų skirstymo sistema. Pažangioji gamtinių dujų skirstymo sistema suprantama kaip gamtinių dujų skirstymo sistema, kurioje įdiegti pažangiosios infrastruktūros elementai ir (ar) programinė ir technologinė įranga. Pažangiosios infrastruktūros elementus sudaro išmanioji apskaita, nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistemos, skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga. Išmanioji apskaita suprantama kaip dujų apskaita, leidžianti vartotojui nuotoliniu būdu stebėti, kiek suvartojama dujų per pasirinktą laikotarpį, taip pat leidžianti palyginti santykį tarp suvartojamo dujų kiekio ir aplinkos temperatūros ir kurią įdiegus mažėja skaitiklių patikrinimo sąnaudos. Nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistema suprantama kaip sistema, padedant kuriai stebimi, surenkami ir analizuojami duomenys apie technologinius ir kitus parametrus, atliekami reikalingų parametrų pakeitimai bei įtaisai reikalingi šių parametrų fiksavimui (davikliai, ryšio sistemos ir kt.). Skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga suprantama kaip įranga skirta dujų slėgio parametrams reguliuoti, nustatytam lygiui palaikyti ir (ar) prietaisai įrangos funkcionalumo kontrolei. Programinė įranga suprantama kaip informacijos apdorojimo sistemos programų, procedūrų, taisyklių visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinkama dokumentacija. Technologinė įranga suprantama kaip gamtinių dujų perdavimo arba skirstymo sistemoje montuojami davikliai, duomenų perdavimo moduliai ir kita įranga, skirta duomenų surinkimui, kaupimui, perdavimui.	Įvedamasis	Skaičiuojamas pagal formulę: S_p=(100 x V_s)/Q_v kur: S_p – prie pažangiųjų skirstymo sistemų prijungtų gamtinių dujų vartotojų procentas. V_s – skaičiuojamu laikotarpiu prie pažangiųjų skirstymo sistemų prijungtų gamtinių dujų vartotojų skaičius (nustatomas surenkant duomenis iš nacionalinio rodiklio P.N.105). Q_{v –}Bendras Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojų, skaičius. (skaičiavimui naudojamas 2014 m. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojų skaičius – 568.058).	Pirminis šaltinis: Projekto vykdytojo parengta ataskaita. Antrinis šaltinis: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinus projekto veiklas įgyvendinančiajai institucijai pateikiama projekto vykdytojo parengta ataskaita.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.
R.N.103	„Gamtinių dujų vartotojų, kurie patiria naudą įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą, dalis“	Procentai	Gamtinių dujų vartotojas suprantamas kaip asmuo, perkantis gamtines dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje (pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą). Programinė įranga suprantama kaip informacijos apdorojimo sistemos programų, procedūrų, taisyklių visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinkama dokumentacija. Technologinė įranga suprantama kaip gamtinių dujų perdavimo arba skirstymo sistemoje montuojami davikliai, duomenų perdavimo moduliai ir kita įranga, skirta duomenų surinkimui, kaupimui, perdavimui.	Įvedamasis	Skaičiuojamas pagal formulę: P_p= (100 x V_p)/Q_v kur: P_p – gamtinių dujų vartotojų, kurie patiria naudą, įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą, procentas. V_p– gamtinių dujų vartotojų, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą, skaičius (nustatomas surenkant duomenis iš nacionalinio rodiklio P.N.106). Q_v – bendras Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojų, skaičius (skaičiavimui naudojamas 2014 m. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojų skaičius – 568.058).	Pirminis šaltinis: Projekto vykdytojo parengta ataskaita. Antrinis šaltinis: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinus projekto veiklas įgyvendinančiajai institucijai pateikiama projekto vykdytojo parengta ataskaita.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.
P.N.101	„Naujai nutiesti centralizuoto šilumos tiekimo tinklai“	km	Šilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams (pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą). Šilumos tiekimo tinklas – įrenginių kompleksas, susidedantis iš vamzdynų, uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros, siurblių, kontrolės ir matavimo prietaisų bei kitų įrenginių, skirtas šilumnešiui nuo šilumos šaltinių iki šilumą naudojančių objektų transportuoti (pagal Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 įsakymu Nr. 1-160 „Dėl Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“). Naujo statinio statyba – statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį (pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą).	Automatiškai apskaičiuojamas	Sumuojamas įgyvendinant projekto veiklas naujai nutiesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklo sutartinis ilgis (kilometrais, sutartinių 100mm skersmens viengubų vamzdžių) Sutartinių 100 mm skersmens viengubų vamzdžių ilgis apskaičiuojamas pagal formulę: L = (d/100)*l kur: L – modernizuoto vamzdyno ilgis sutartiniais vienetais (km); d-modernizuoto vamzdžio diametras (mm); l- modernizuoto vamzdžio ilgis (km)	Pirminis šaltinis: statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą) (kopijos). Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis yra laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą).	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.102	„Transportavimo bei paskirstymo nuostolių sumažėjimas modernizuotuose centralizuoto šilumos tiekimo tinkluose“	MWh	Šilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams (pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą). Šilumos tiekimo tinklas – įrenginių kompleksas, susidedantis iš vamzdynų, uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros, siurblių, kontrolės ir matavimo prietaisų bei kitų įrenginių, skirtas šilumnešiui nuo šilumos šaltinių iki šilumą naudojančių objektų transportuoti (pagal Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 įsakymu Nr. 1-160 „Dėl Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“). Modernizacija suprantama kaip susidėvėjusių šilumos tiekimo tinklų keitimas naujais bei naujausių technologijų diegimas. Šilumos nuostoliai – šiluma, iš šilumos tiekimo vamzdynais tekančio šilumnešio arba karšto vandens buitinėms reikmėms patekusi į tuos vamzdynus supančią aplinką, kai ji tam specialiai neskirta (pagal Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1–26 „Dėl vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodikos patvirtinimo“).	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas projekto vykdytojui atliekant skaičiavimus, pagal Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1–26 „Dėl vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodikos patvirtinimo“.	Pirminis šaltinis: projekto vykdytojo skaičiavimai (ataskaita). Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis yra laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje projekto vykdytojas apskaičiuoja pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie stebėsenos rodiklio pasiekimą teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.103	„Įdiegus pažangius infrastruktūros elementus modernizuoti arba įrengti gamtinių dujų perdavimo sistemos technologiniai priklausiniai“	Skaičius	Modernizavimas suprantamas kaip turto modernizavimas. Turto modernizavimas – investicija į ilgalaikį turtą, kuria siekiama pailginti jo naudingo tarnavimo laiką ir (ar) pagerinti kokybines savybes, pritaikant ir (ar) įdiegiant naujas technologijas (pagal Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“). Gamtinių dujų perdavimo sistema – aukšto slėgio vamzdynai ir įrenginiai, įskaitant gamtinių dujų skirstymo stotis, dujoms iš įmonių, suskystintų gamtinių dujų sistemų perduoti į gamtinių dujų saugyklas, skirstomuosius dujotiekius arba į dujas naudojančius įrenginius, taip pat statiniai ir priemonės šiems vamzdynams veikti. Perdavimo sistema taip pat vadinama magistraliniu dujotiekiu (pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą). Technologinis priklausinys suprantamas kaip energetikos įrenginys – techninės konstrukcijos, tarp jų mechanizmai, mašinos, aparatai, linijos, jų pagalbiniai įtaisai ir technologiniai priklausiniai, skirti energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti ir (ar) skirstyti išskyrus dujų skirstymo stotis (pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą). Pažangieji infrastruktūros elementai suprantami kaip įrenginiai, duomenų surinkimo, apdorojimo, valdymo informacinės sistemos, kurių pagalba užtikrinamas efektyvus gamtinių dujų perdavimas, vykdomas gamtinių dujų perdavimo sistemos operatyvus valdymas ir mažinamas bendras poveikis klimatui ir aplinkai.	Automatiškai apskaičiuojamas	Sumuojami įgyvendinant projekto veiklas naujai įrengti arba modernizuoti gamtinių dujų perdavimo sistemos technologiniai priklausiniai.	Pirminis šaltinis: statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą) (kopijos). Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą), kuriuo patvirtinama, kad gamtinių dujų perdavimo sistemos technologinis priklausinys yra naujai įrengtas arba modernizuotas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.104	„Įdiegta pažangi programinė ir technologinė įranga, reikalinga efektyviam dujų srautų valdymui ir perdavimo saugumui užtikrinti“	Skaičius	Programinė įranga suprantama kaip informacijos apdorojimo sistemos programų, procedūrų, taisyklių visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinkama dokumentacija. Technologinė įranga suprantama kaip gamtinių dujų perdavimo arba skirstymo sistemoje montuojami davikliai, duomenų perdavimo moduliai ir kita įranga, skirta duomenų surinkimui, kaupimui, perdavimui. Dujų srautų valdymas suprantamas kaip perdavimo sistemos operatoriaus pajėgumų visumos valdymas siekiant optimaliai ir maksimaliai išnaudoti techninius pajėgumus bei palaikyti optimalų perdavimo sistemos darbo režimą (pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 ir Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisykles, patvirtintas 2012 m. liepos 5 d. LR energetikos ministro įsakymu. Nr. 1-128) Perdavimo saugumo užtikrinimas suprantamas kaip saugaus ir nenutrūkstamo perdavimo sistemos funkcionavimo užtikrinimas bei perdavimo sistemos sutrikimų prevencija (pagal Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisykles, patvirtintas 2012 m. liepos 5 d. LR energetikos ministro įsakymu. Nr. 1-128).	Automatiškai apskaičiuojamas	Sumuojama įgyvendinant projekto veiklas įdiegta programinė ir technologinė įranga, reikalinga efektyviam dujų srautų valdymui ir perdavimo saugumui užtikrinti.	Pirminis šaltinis: atliktų darbų patvirtinimo dokumentas (užbaigtų darbų priėmimo aktas) (kopijos). Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas atliktų darbų patvirtinimo dokumentas (užbaigtų darbų priėmimo aktas), kuriuo patvirtinama, kad programinės ir technologinės įrangos paketas yra įdiegtas ir priduotas eksploatavimui.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie stebėsenos rodiklio pasiekimą teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas
P.N.105	„Prie pažangiųjų skirstymo sistemų prijungti gamtinių dujų vartotojai“	Skaičius	Gamtinių dujų vartotojas suprantamas kaip asmuo, perkantis gamtines dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje (pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą). Pažangioji skirstymo sistema suprantama kaip pažangioji gamtinių dujų skirstymo sistema. Pažangioji gamtinių dujų skirstymo sistema suprantama kaip gamtinių dujų skirstymo sistema, kurioje įdiegti pažangiosios infrastruktūros elementai ir (ar) programinė ir technologinė įranga. Pažangiosios infrastruktūros elementus sudaro išmanioji apskaita, nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistemos, skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga. Išmanioji apskaita suprantama kaip dujų apskaita, leidžianti vartotojui nuotoliniu būdu stebėti, kiek suvartojama dujų per pasirinktą laikotarpį, taip pat leidžianti palyginti santykį tarp suvartojamo dujų kiekio ir aplinkos temperatūros ir kurią įdiegus mažėja skaitiklių patikrinimo sąnaudos. Nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistema suprantama kaip sistema, padedant kuriai stebimi, surenkami ir analizuojami duomenys apie technologinius ir kitus parametrus, atliekami reikalingų parametrų pakeitimai bei įtaisai reikalingi šių parametrų fiksavimui (davikliai, ryšio sistemos ir kt.). Skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga suprantama kaip įranga skirta dujų slėgio parametrams reguliuoti, nustatytam lygiui palaikyti ir (ar) prietaisai įrangos funkcionalumo kontrolei. Programinė įranga suprantama kaip informacijos apdorojimo sistemos programų, procedūrų, taisyklių visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinkama dokumentacija. Technologinė įranga suprantama kaip gamtinių dujų perdavimo arba skirstymo sistemoje montuojami davikliai, duomenų perdavimo moduliai ir kita įranga, skirta duomenų surinkimui, kaupimui, perdavimui.	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant gamtinių dujų vartotojus, prijungtus prie pažangiųjų skirstymo sistemų.	Pirminis šaltinis: projekto vykdytojo sudaromas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir (ar) gamtinių dujų persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas. Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje sudaromas ir kartu su galutiniu mokėjimo prašymu pateikiamas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir (ar) gamtinių dujų persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie stebėsenos rodiklio pasiekimą teikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.106	„Gamtinių dujų vartotojai, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą“	Skaičius	Gamtinių dujų vartotojas suprantamas kaip asmuo, perkantis gamtines dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje (pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą). Programinė įranga suprantama kaip informacijos apdorojimo sistemos programų, procedūrų, taisyklių visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinkama dokumentacija. Technologinė įranga suprantama kaip gamtinių dujų perdavimo arba skirstymo sistemoje montuojami davikliai, duomenų perdavimo moduliai ir kita įranga, skirta duomenų surinkimui, kaupimui, perdavimui.	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant gamtinių dujų vartotojus, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą.	Pirminis šaltinis: projekto vykdytojo sudaromas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir (ar) gamtinių dujų persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas. Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje sudaromas ir kartu su galutiniu mokėjimo prašymu pateikiamas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir (ar) gamtinių dujų persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie stebėsenos rodiklio pasiekimą teikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.107	„Naujai įrengtų didelio efektyvumo kogeneracijos įrenginių vardinė (nominali) šiluminė galia“	MW	Energetikos įrenginys – techninė konstrukcija (mechanizmas, mašina, aparatas, linija, jų pagalbiniai įtaisai), skirta energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti bei skirstyti (pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą). Didelio efektyvumo kogeneracija – tai kogeneracijos procesas, kai pasiekiamas ne mažesnis kaip 10 proc. kuro (pirminės energijos) sutaupymas, palyginti su atskira palyginamąja šilumos ir elektros energijos gamyba, arba pasiekiamas ne mažesnis kaip 0 proc. kuro sutaupymas mažesnės nei 1 MW elektrinės galios kogeneracijos blokui, kaip nustatyta Elektros energijos, pagamintos didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu, kilmės garantijos pažymėjimų išdavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1-216 (pagal Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašą, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202). Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (kogeneracija) – šilumos ir elektros energijos gamyba bendrame technologiniame cikle (pagal Lietuvos Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą). Vardinė (nominali) šiluminė galia – gamintojo nustatyta didžiausia kurą deginančio įrenginio galia, kurią įrenginys gali pasiekti ir išlaikyti ilgalaikio nenutrūkstamo eksploatavimo metu (pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą).	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojama projektų įgyvendinimo metu įsigytų ir įrengtų energetikos įrenginių vardinė (nominali) šiluminė galia.	Pirminis šaltinis: statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai, energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma. Antrinis šaltinis: galutinis mokėjimo prašymas.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai, išduodama energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.108	„Naujai įrengtų didelio efektyvumo kogeneracijos įrenginių elektrinė įrengtoji galia“	MW	Energetikos įrenginys – techninė konstrukcija (mechanizmas, mašina, aparatas, linija, jų pagalbiniai įtaisai), skirta energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti bei skirstyti (pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą). Didelio efektyvumo kogeneracija – kogeneracijos procesas, kai pasiekiamas ne mažesnis kaip 10 proc. kuro (pirminės energijos) sutaupymas, palyginti su atskira palyginamąja šilumos ir elektros energijos gamyba, arba pasiekiamas ne mažesnis kaip 0 proc. kuro sutaupymas mažesnės nei 1 MW elektrinės galios kogeneracijos blokui, kaip nustatyta Elektros energijos, pagamintos didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu, kilmės garantijos pažymėjimų išdavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1-216 (pagal Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašą, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202). Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (kogeneracija) – šilumos ir elektros energijos gamyba bendrame technologiniame cikle (pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą). Elektrinė – elektros energijos gamintojo nuosavybės ar kita teise valdomas energetikos objektas, skirtas elektros energijai ar elektros ir šilumos energijai bendrosios gamybos būdu iš atsinaujinančių išteklių gaminti, susidedantis iš vieno ar daugiau tarpusavyje technologiškai susijusių elektros energiją generuojančių įrenginių, prijungtų prie elektros tinklų (pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą). Elektrinės įrengtoji galia – visų elektrinės generatorių aktyviųjų galių suma (pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą).	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojama projektų įgyvendinimo metu įsigytų ir įrengtų energetikos įrenginių elektrinė įrengtoji galia.	Pirminis šaltinis: statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai, energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma. Antrinis šaltinis: galutinis mokėjimo prašymas.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai, išduodama energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.110	„Gamtinių dujų vartotojai, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus pažangiosios. infrastruktūros elementus“	Skaičius	Gamtinių dujų vartotojas suprantamas kaip asmuo, perkantis gamtines dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje (pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą). Pažangiosios infrastruktūros elementus sudaro išmanioji apskaita, nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistemos, skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga. Išmanioji apskaita suprantama kaip dujų apskaita, leidžianti vartotojui nuotoliniu būdu stebėti, kiek suvartojama dujų per pasirinktą laikotarpį, taip pat leidžianti palyginti santykį tarp suvartojamo dujų kiekio ir aplinkos temperatūros ir kurią įdiegus mažėja skaitiklių patikrinimo sąnaudos. Nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistema suprantama kaip sistema, padedant kuriai stebimi, surenkami ir analizuojami duomenys apie technologinius ir kitus parametrus, atliekami reikalingų parametrų pakeitimai bei įtaisai reikalingi šių parametrų fiksavimui (davikliai, ryšio sistemos ir kt.). Skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga suprantama kaip įranga skirta dujų slėgio parametrams reguliuoti, nustatytam lygiui palaikyti ir (ar) prietaisai įrangos funkcionalumo kontrolei.	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant gamtinių dujų vartotojus, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus pažangiosios. infrastruktūros elementus.	Pirminis šaltinis: projekto vykdytojo sudaromas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir (ar) gamtinių dujų persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas. Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje sudaromas ir kartu su galutiniu mokėjimo prašymu pateikiamas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir (ar) gamtinių dujų persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie stebėsenos rodiklio pasiekimą teikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.

_______________________

Papildyta priedu:

Nr. 1-108, 2015-04-22, paskelbta TAR 2015-04-23, i. k. 2015-06137

Priedo pakeitimai:

Nr. 1-143, 2015-06-04, paskelbta TAR 2015-06-05, i. k. 2015-08935

Nr. 1-234, 2015-10-15, paskelbta TAR 2015-10-19, i. k. 2015-15744

Nr. 1-265, 2015-11-18, paskelbta TAR 2015-11-18, i. k. 2015-18296

Nr. 1-204, 2016-07-12, paskelbta TAR 2016-07-13, i. k. 2016-20243

Nr. 1-266, 2016-10-05, paskelbta TAR 2016-10-06, i. k. 2016-24687

Pakeitimai: