LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS

Suvestinė redakcija nuo 2019-01-18 iki 2019-09-03

Įsakymas paskelbtas: TAR 2014-12-04, i. k. 2014-18981

Nauja redakcija nuo 2017-03-03:

Nr. 1-59, 2017-03-01, paskelbta TAR 2017-03-02, i. k. 2017-03530

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO

PLANO IR 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO

APRAŠO PATVIRTINIMO

2014 m. gruodžio 2 d. Nr. 1-298

Vilnius

Vadovaudamasis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014– 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą“, 6.2.3 papunkčiu ir 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1090 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, 119 punktu ir 177.2 papunkčiu,

t v i r t i n u pridedamus:

1. 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo planą.

2. 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą.

Energetikos ministras Rokas Masiulis

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2014-11-28 raštu Nr. ((24.41)-5K-1425625)-6K-1409273

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos energetikos ministro

2014 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 1-298

(Lietuvos Respublikos energetikos ministro

2017 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 1-59 redakcija)

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO Priemonių įgyvendinimo planas

I SKYRIUS

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 4 PRIORITETO „ENERGIJOS EFEKTYVUMO IR ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJOS GAMYBOS IR NAUDOJIMO SKATINIMAS“

ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

PIRMASIS SKIRSNIS

04.1.1-LVPA-V-108 PRIEMONĖ „DIDELIO EFEKTYVUMO KOGENERACIJOS SKATINIMAS VILNIAUS MIESTE“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. įgyvendinimo sprendimu, kuriuo patvirtinami tam tikri „2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos“ elementai, kad, siekiant investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo, iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo ir specialaus asignavimo Jaunimo užimtumo iniciatyvai būtų teikiama parama Lietuvai (apie nurodytą sprendimą Europos Komisija pranešė dokumentu Nr. C(2014) 6397) (toliau – Veiksmų programa), 4.1.1. konkretaus uždavinio „Padidinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla: atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo plėtra efektyviai šilumos ir elektros energijos gamybai kogeneracinėje elektrinėje Vilniuje.

1.4. Galimas pareiškėjas – UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė.

1.5. Galimas partneris – „Lietuvos energija“, UAB.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš Europos Sąjungos (toliau – ES) bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę nefinansuojami komunalinių atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumų sukūrimo projektai, kurie finansuojami pagal Veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ įgyvendinimo 05.2.1-APVA-V-022 priemonę „Komunalinių atliekų deginimo pajėgumų plėtra“.

Tokiu atveju, kai pagal sudarytas viešųjų pirkimų sutartis patiriamos dviejų skirtingų priemonių projektų išlaidos, jos finansuojamos proporcingai (pro rata) taip, kaip numatyta projektų finansavimo sąlygų aprašuose.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.315	„Atsinaujinančių išteklių energijos dalis galutiniame energijos balanse“	procentai	21,72	23
P.B.230	„Papildomi atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai“	MW	0	228
P.B.234	„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas“	t CO2 ekvivalentu	0	310 000
P.N.107	„Naujai įrengtų didelio efektyvumo kogeneracijos įrenginių vardinė (nominali) šiluminė galia“	MW	0	158
P.N.108	„Naujai įrengtų didelio efektyvumo kogeneracijos įrenginių elektrinė įrengtoji galia“	MW	0	70

7. Priemonės finansavimo šaltiniai eurais

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
91 000 000	0	23 000 000	0	0	0	23 000 000
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
91 000 000	0	23 000 000	0	0	0	23 000 000

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-8, 2019-01-15, paskelbta TAR 2019-01-17, i. k. 2019-00692

ANTRASIS SKIRSNIS

04.1.1-LVPA-K-109 PRIEMONĖ „BIOKURO PANAUDOJIMO

SKATINIMAS ŠILUMOS ENERGIJAI GAMINTI“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie Veiksmų programos 4.1.1. konkretaus uždavinio „Padidinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla: biokurą naudojančių šilumos gamybos įrenginių (iki 10 MW šiluminės galios) įrengimas rekonstruojamose ar naujai statomose katilinėse, pakeičiant iškastinį kurą centralizuotai tiekiamos šilumos gamyboje.

1.4. Galimi pareiškėjai: šilumos tiekėjai ir nepriklausomi šilumos gamintojai, eksploatuojantys iškastinį kurą naudojančius šilumos gamybos įrenginius.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.315	„Atsinaujinančių išteklių energijos dalis galutiniame energijos balanse“	procentai	21,72	23
P.B.230	„Papildomi atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai“	MW	0	70
P.B.234	„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas“	t CO2 ekvivalentu	0	78 000

7. Priemonės finansavimo šaltiniai, eurais

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
17 040 000	0	7 300 000	0	0	0	7 300 000
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
17 040 000	0	7 300 000	0	0	0	7 300 000

TREČIASIS SKIRSNIS

04.1.1-LVPA-K-110 PRIEMONĖ „NEDIDELĖS GALIOS BIOKURO

KOGENERACIJOS SKATINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie Veiksmų programos 4.1.1. konkretaus uždavinio „Padidinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla: naujų didelio efektyvumo biokuro kogeneracijos įrenginių (iki 5 MW elektrinės galios, visas nominalus šiluminis našumas ne didesnis nei 20 MW) įrengimas centralizuoto šilumos teikimo sistemose (išskyrus Vilniuje ir Kaune).

1.4. Galimi pareiškėjai: šilumos tiekėjai ir (potencialūs) nepriklausomi šilumos gamintojai.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.315	„Atsinaujinančių išteklių energijos dalis galutiniame energijos balanse“	procentai	21,72	23
P.B.230	„Papildomi atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai“	MW	0	18
P.B.234	„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas“	t CO2 ekvivalentu	0	12 000
P.N.108	„Naujai įrengtų didelio efektyvumo kogeneracijos įrenginių elektrinė įrengtoji galia“	MW	0	6

7. Priemonės finansavimo šaltiniai, eurais

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
12 000 000	0	5 000 000	0	0	0	5 000 000
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
12 000 000	0	5 000 000	0	0	0	5 000 000

KETVIRTASIS SKIRSNIS

04.3.1-FM-F-105 PRIEMONĖ „Energijos vartojimo efektyvumo

didinimas viešojoje infrastruktūroje“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie Veiksmų programos 4.3.1. konkretaus uždavinio „Sumažinti energijos suvartojimą viešojoje infrastruktūroje ir daugiabučiuose namuose“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. miestų gatvių apšvietimo modernizavimas, didinant energijos vartojimo efektyvumą;

1.3.2. valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų viešųjų pastatų atnaujinimas, didinant energijos vartojimo efektyvumą.

1.4. Galimi naudos gavėjai:

1.4.1. energijos taupymo paslaugų teikėjai;

1.4.2. savivaldybės ir (arba) savivaldybių įmonės;

1.4.3. valstybei nuosavybės teise priklausančius viešuosius pastatus patikėjimo ar panaudos teise valdantys subjektai, išskyrus valstybės įmones, ir (arba) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas.

2. Priemonės finansavimo forma

Finansinių priemonių įgyvendinimas.

3. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

4. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių:

Jei pagal priemonę finansuojamas valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų viešųjų pastatų atnaujinimas, finansavimas teikiamas Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1328 „Dėl Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos patvirtinimo“ (toliau – Energinio efektyvumo didinimo programa), nurodytoms viešųjų pastatų atnaujinimo veiksmams (priemonėms).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-25, 2018-02-08, paskelbta TAR 2018-02-09, i. k. 2018-02096

5. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.317	„Sunaudotas galutinės energijos kiekis paslaugų ir namų ūkių sektoriuose“	tūkst. tne	1 948	1 680
P.S.316	„Miestai, kuriuose sumažintos miestų apšvietimo eksploatavimo ir energijos sąnaudos“	skaičius	0	3
P.B.234	„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas“	t CO₂ ekvivalentu	0	10 400
P.B.232	„Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas“	kWh/per metus	0	32 258 065

“

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-130, 2018-04-27, paskelbta TAR 2018-04-30, i. k. 2018-06895

6. Priemonės finansavimo šaltiniai, eurais

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki		Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
76 025 255	0		19 166 031	0	0	0	19 166 031
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
3 620 250	0		0	0	0	0	0
3. Iš viso
79 645 505	0		19 166 031	0	0	0	19 166 031

PENKTASIS SKIRSNIS

04.3.1-VIPA-V-101 PRIEMONĖ „VALSTYBEI NUOSAVYBĖS TEISE

PRIKLAUSANČIŲ PASTATŲ ATNAUJINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.3. Remiama veikla: valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų viešųjų pastatų atnaujinimas, didinant energijos vartojimo efektyvumą.

1.4. Galimi pareiškėjai: valstybei nuosavybės teise priklausančius viešuosius pastatus patikėjimo ar panaudos teise valdantys subjektai (išskyrus valstybės įmones) ir (arba) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas.

2. Priemonės finansavimo forma

2.1. Grąžinamoji subsidija.

2.2. Grįžusios lėšos bus naudojamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslams siekti.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Uždaroji akcinė bendrovė Viešųjų investicijų plėtros agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių:

Pagal priemonę finansavimas teikiamas Energinio efektyvumo didinimo programoje nurodytiems viešųjų pastatų atnaujinimo veiksmams (priemonėms).

Pagal 04.3.1-VIPA-V-101 priemonę „Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas“, siekiant ją atskirti nuo 04.3.1-FM-F-105 priemonės „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas viešojoje infrastruktūroje“, bus finansuojami energinio efektyvumo didinimo projektai pastatams, kurie pagal Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo nuostatas priskirtini saugomiems objektams ir jiems taikomas specialus režimas apsaugai užtikrinti arba kuriuose pagal kitus teisės aktus energijos taupymo paslaugų teikimo įmonės negali užtikrinti paslaugų teikimo.

Pagal priemonę taip pat bus finansuojami į Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu tvirtinamus tinkamų atnaujinti pastatų sąrašus įtrauktų pastatų energinio efektyvumo didinimo projektai, dėl kurių buvo kreiptasi, bet kuriems nebuvo skirtas finansavimas pagal 04.3.1-FM-F-105 priemonę „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas viešojoje infrastruktūroje“.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-25, 2018-02-08, paskelbta TAR 2018-02-09, i. k. 2018-02096

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.317	„Sunaudotas galutinės energijos kiekis paslaugų ir namų ūkių sektoriuose“	tūkst. tne	1948	1 680
P.B.232	„Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas“	kWh/per metus	0	5 505 595
P.B.234	„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas“	t CO₂ ekvivalentu	0	1 568

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-25, 2018-02-08, paskelbta TAR 2018-02-09, i. k. 2018-02096

7. Priemonės finansavimo šaltiniai, eurais

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
16 065 801	0	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
16 065 801	0	0	0	0	0	0

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-25, 2018-02-08, paskelbta TAR 2018-02-09, i. k. 2018-02096

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

04.3.2-LVPA-K-102 PRIEMONĖ „ŠILUMOS TIEKIMO TINKLŲ

MODERNIZAVIMAS IR PLĖTRA“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie Veiksmų programos 4.3.2. konkretaus uždavinio „Padidinti energijos vartojimo efektyvumą šilumos tiekimo srityje ir namų ūkiuose“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. šilumos tiekimo tinklų modernizavimas, didinant šilumos tiekimo patikimumą ir mažinant šilumos nuostolius;

1.3.2. šilumos tiekimo tinklų plėtra.

1.4. Galimi pareiškėjai: šilumos tiekėjai.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.318	„Transportavimo bei paskirstymo nuostoliai šilumos tinkluose“	tūkst. tne	123	111
P.S.318	„Šilumos vartotojai, kuriems šiluma tiekiama patikimiau ir pagerėjo tiekimo kokybė“	asmenys	160 000	930 000
P.S.319	„Modernizuoti centralizuoto šilumos tiekimo tinklai“	km	150	1 000
P.N.101	„Naujai nutiesti centralizuoto šilumos tiekimo tinklai“	km	0	8
P.N.102	„Transportavimo bei paskirstymo nuostolių sumažėjimas modernizuotuose šilumos tiekimo tinkluose“	MWh	17 000	138 000
P.N.109	„Prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos prijungti nauji šilumos vartotojai“	skaičius	0	500

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-25, 2018-02-08, paskelbta TAR 2018-02-09, i. k. 2018-02096

Nr. 1-8, 2019-01-15, paskelbta TAR 2019-01-17, i. k. 2019-00692

7. Priemonės finansavimo šaltiniai eurais

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
84 508 805	0	84 508 805	0	0	0	84 508 805
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
5 000 000	0	5 000 000	0	0	0	5 000 000
3. Iš viso
89 508 805	0	89 508 805	0	0	0	89 508 805

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-130, 2018-04-27, paskelbta TAR 2018-04-30, i. k. 2018-06895

Nr. 1-8, 2019-01-15, paskelbta TAR 2019-01-17, i. k. 2019-00692

SEPTINTASIS SKIRSNIS

04.4.1-LVPA-K-106 PRIEMONĖ „ELEKTROS SKIRSTOMŲJŲ TINKLŲ MODERNIZAVIMAS IR PLĖTRA“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie Veiksmų programos 4.4.1. konkretaus uždavinio „Išbandyti pažangiojo tinklo technologijų diegimo perspektyvas“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. transformatorių pastočių ir (ar) skirstyklų atnaujinimas, diegiant pažangiojo tinklo elementus;

1.3.2. elektros skirstomųjų tinklų skirstomųjų punktų, transformatorinių ir (ar) elektros linijų atnaujinimas, diegiant pažangiojo tinklo elementus.

1.4. Galimi pareiškėjai – elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriai.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.320	„Elektros energijos tiekimo kokybės pagerėjimas (SAIDI)“	minutės	70,4	70
P.B.233	„Papildomai prie pažangiųjų tinklų prijungtų vartotojų skaičius“	vartotojai	0	215 000
P.S.320	„Įrengtos naujos ir (arba) atnaujintos transformatorių pastotės, skirstomieji punktai ir (arba) skirstyklos, sukuriant bent 3 naujas pažangiojo elektros tinklo technines – funkcines savybes“	skaičius	0	56

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-130, 2018-04-27, paskelbta TAR 2018-04-30, i. k. 2018-06895

Nr. 1-8, 2019-01-15, paskelbta TAR 2019-01-17, i. k. 2019-00692

7. Priemonės finansavimo šaltiniai eurais

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
35 273 401	0	35 273 401	0	0	0	35 273 401
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
35 273 401	0	35 273 401	0	0	0	35 273 401

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-8, 2019-01-15, paskelbta TAR 2019-01-17, i. k. 2019-00692

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

04.1.1-LVPA-K-112 PRIEMONĖ „BIOKURĄ NAUDOJANČIŲ ŠILUMOS GAMYBOS ĮRENGINIŲ KEITIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4.1.1. konkretaus uždavinio „Padidinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla: nusidėvėjusių biokurą naudojančių šilumos gamybos įrenginių keitimas naujais (iki 10 MW šiluminės galios) centralizuoto šilumos tiekimo sistemose.

1.4. Galimi pareiškėjai: šilumos tiekėjai ir nepriklausomi šilumos gamintojai.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš Europos Sąjungos (toliau – ES) bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.315	„Atsinaujinančių išteklių energijos dalis galutiniame energijos balanse“	procentai	21,72	23
P.N.111	„Pakeistų (naujai įrengtų) biokuro įrenginių vardinė (nominali) šiluminė galia“	MW	0	35

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

				(eurais)
Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
8 000 000	0	3 400 000	0		0	0	3 400 000
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
2 000 000	0	860 000	0		0	0	860 000
3. Iš viso
10 000 000	0	4 260 000	0		0	0	4 260 000

Papildyta skirsniu:

Nr. 1-158, 2017-06-20, paskelbta TAR 2017-06-20, i. k. 2017-10305

DEVINTASIS SKIRSNIS

NR. 04.3.2-LVPA-V-111 „KATILŲ KEITIMAS NAMŲ ŪKIUOSE“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4.3.2. konkretaus uždavinio „Padidinti energijos vartojimo efektyvumą šilumos tiekimo srityje ir namų ūkiuose“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla: neefektyviai biomasę naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes technologijas, naudojančias atsinaujinančių išteklių energiją šilumos gamybai, namų ūkiuose, kurie nėra prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos.

1.4. Galimas pareiškėjas: biudžetinė įstaiga.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-8, 2019-01-15, paskelbta TAR 2019-01-17, i. k. 2019-00692

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš Europos Sąjungos (toliau – ES) bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.319	„Energijos suvartojimas namų ūkiuose (neprijungtuose prie centralizuotų šilumos tinklų)“	Tūkst. tne	450	310
P.S.317	„Namų ūkiai, kuriuose padidintas atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo efektyvumas“	Namų ūkiai	0	4 200

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-130, 2018-04-27, paskelbta TAR 2018-04-30, i. k. 2018-06895

7. Priemonės finansavimo šaltiniai, eurais

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
10 747 792	0	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
4 252 208	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
15 000 000	0	0	0	0	0	0

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-130, 2018-04-27, paskelbta TAR 2018-04-30, i. k. 2018-06895

Papildyta skirsniu:

Nr. 1-199, 2017-07-27, paskelbta TAR 2017-07-27, i. k. 2017-12693

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

04.3.1-VIPA-T-113 PRIEMONĖ „VALSTYBEI NUOSAVYBĖS TEISE

PRIKLAUSANČIŲ PASTATŲ ATNAUJINIMAS (II)“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.3. Remiama veikla: valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų viešųjų pastatų atnaujinimas, didinant energijos vartojimo efektyvumą, kuomet dalį investicijų numatoma finansuoti pagal 04.3.1-FM-F-105 priemonę „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas viešojoje infrastruktūroje“.

2. Priemonės finansavimo forma

2.1. Grąžinamoji subsidija.

2.2. Grįžusios lėšos bus naudojamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslams siekti.

3. Projektų atrankos būdas

Tęstinė projektų atranka.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Uždaroji akcinė bendrovė Viešųjų investicijų plėtros agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę finansavimas teikiamas Energinio efektyvumo didinimo programoje nurodytiems viešųjų pastatų atnaujinimo veiksmams (priemonėms).

Pagal priemonę nebus finansuojami projektai, kuriems skirtas finansavimas pagal 04.3.1-VIPA-V-101 priemonę „Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas“, taip pat projektai, kuriems įgyvendinti pasirašytos paskolos sutartys su uždarąja akcine bendrove Viešųjų investicijų plėtros agentūra pagal 04.3.1-FM-F-105 priemonę „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas viešojoje infrastruktūroje“ iki 04.3.1-VIPA-T-113 priemonės „Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas (II)“ patvirtinimo dienos.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.317	„Sunaudotas galutinės energijos kiekis paslaugų ir namų ūkių sektoriuose“	tūkst. tne	1 948	1 680
P.B.232	„Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas“	kWh/per metus	0	4 419 405
P.B.234	„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas“	t CO₂ ekvivalentu	0	1 259

7. Priemonės finansavimo šaltiniai, eurais

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
10 000 000	0	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
2 896 200	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
12 896 200	0	0	0	0	0	0

Papildyta skirsniu:

Nr. 1-25, 2018-02-08, paskelbta TAR 2018-02-09, i. k. 2018-02096

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

04.1.1-LVPA-V-114 PRIEMONĖ „ELEKTROS ENERGIJOS IŠ ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ GAMYBOS ĮRENGINIŲ ĮRENGIMAS NAMŲ ŪKIUOSE“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.3. Remiama veikla: mažos galios atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių technologijų, skirtų pasigaminti elektros energiją namų ūkių reikmėms, įrengimas.

1.4. Galimas pareiškėjas: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš Europos Sąjungos (toliau – ES) bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.315	„Atsinaujinančių išteklių energijos dalis galutiniame energijos balanse“	procentai	21,72	28
P.B.230	„Papildomi atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai“	MW	0	35
P.B.234	„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas“	t CO2 ekvivalentu	0	21 000

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
10 000 000	0	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
7 000 000	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
17 000 000	0	0	0	0	0	0

Papildyta skirsniu:

Nr. 1-296, 2018-11-14, paskelbta TAR 2018-11-14, i. k. 2018-18391

II SKYRIUS

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 6 PRIORITETO „DARNAUS TRANSPORTO IR PAGRINDINIŲ

TINKLŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

PIRMASIS SKIRSNIS

06.3.1-LVPA-V-103 PRIEMONĖ „Elektros perdavimo sistemos modernizavimas ir plėtra“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie Veiksmų programos 6.3.1. konkretaus uždavinio „Sustiprinti integraciją į Europos Sąjungos vidaus energijos rinką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. naujų pažangiųjų elektros perdavimo linijų statyba;

1.3.2. elektros perdavimo linijų modernizavimas, diegiant pažangiosios infrastruktūros elementus;

1.3.3. transformatorių pastočių ir (ar) skirstyklų modernizavimas, diegiant pažangiosios infrastruktūros elementus;

1.3.4. naujų pažangiųjų transformatorių pastočių ir (ar) skirstyklų statyba.

1.4. Galimas pareiškėjas – elektros energijos perdavimo sistemos operatorius.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.344	„Herfindahl-Hirschman energijos importo indeksas Lietuvos elektros energijos rinkoje“	HHI indeksas	3 400	2 800
P.S.345	„Nutiestų ir (arba) rekonstruotų elektros perdavimo linijų ilgis“	km	75	500
P.S.344	„Įrengtos naujos ir (arba) atnaujintos transformatorių pastotės ir (arba) skirstyklos“	skaičius	1	32

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-130, 2018-04-27, paskelbta TAR 2018-04-30, i. k. 2018-06895

7. Priemonės finansavimo šaltiniai, eurais

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
68 639 944	0	68 639 944	0	0	0	68 639 944
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
68 639 944	0	68 639 944	0	0	0	68 639 944

ANTRASIS SKIRSNIS

06.3.1-LVPA-V-104 PRIEMONĖ „GAMTINIŲ DUJŲ perdavimo sistemos modernizavimas ir plėtra“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie Veiksmų programos 6.3.1. konkretaus uždavinio „Sustiprinti integraciją į Europos Sąjungos vidaus energijos rinką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. programinės ir technologinės įrangos, reikalingos efektyviam perdavimo sistemos eksploatavimui ir valdymui užtikrinti, diegimas, siekiant sukurti pažangias dujų perdavimo sistemas;

1.3.2. esamų gamtinių dujų perdavimo tinklų ir jų priklausinių modernizavimas, diegiant pažangiosios infrastruktūros elementus;

1.3.3. naujos pažangios gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros ir jų priklausinių plėtra.

1.4. Galimas pareiškėjas – gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.345	„Herfindahl – Hirschman energijos importo indeksas Lietuvos gamtinių dujų rinkoje“	HHI indeksas	5 000	3 333
R.S.346	„N-1 kriterijaus įvykdymo gamtinių dujų sektoriuje lygis“	procentai	106	186
P.S.347	„Nutiestų ir (ar) modernizuotų magistralinių dujotiekių ilgis“	km	0	22
P.S.346	„Panaudojant išmaniąsias technologijas modernizuotos dujų skirstymo ir apskaitos stotys“	skaičius	1	5
P.N.103	„Įdiegus pažangius infrastruktūros elementus modernizuoti arba įrengti gamtinių dujų perdavimo sistemos technologiniai priklausiniai“	skaičius	10	20
P.N.104	„Įdiegta pažangi programinė ir technologinė įranga, reikalinga efektyviam dujų srautų valdymui ir perdavimo saugumui užtikrinti“	skaičius	0	2

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-296, 2018-11-14, paskelbta TAR 2018-11-14, i. k. 2018-18391

Nr. 1-8, 2019-01-15, paskelbta TAR 2019-01-17, i. k. 2019-00692

7. Priemonės finansavimo šaltiniai, eurais

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
47 208 063	0	47 208 063	0	0	0	47 208 063
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
5 792 400	0	5 792 400	0	0	0	5 792 400
3. Iš viso
53 000 463	0	53 000 463	0	0	0	53 000 463

TREČIASIS SKIRSNIS

06.3.1-LVPA-K-107 PRIEMONĖ „GAMTINIŲ DUJŲ SKIRSTYMO SISTEMŲ MODERNIZAVIMAS IR PLĖTRA“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie Veiksmų programos 6.3.1. konkretaus uždavinio „Sustiprinti integraciją į Europos Sąjungos vidaus energijos rinką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. pažangios programinės įrangos ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingos technologinės įrangos, skirtos efektyviam gamtinių dujų skirstymo sistemos eksploatavimui ir valdymui bei leidžiančios kurti pažangią gamtinių dujų skirstymo infrastruktūrą, diegimas.

1.3.2. esamų gamtinių dujų skirstymo sistemų ir jų priklausinių modernizavimas, diegiant pažangiosios infrastruktūros elementus.

1.3.3. naujų pažangiųjų skirstymo sistemų įrengimas, siekiant užtikrinti dujų skirstymo saugumą ir patikimumą.

1.4. Galimi pareiškėjai – gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriai.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.101	„Gamtinių dujų vartotojų, kurie patiria naudą įdiegus pažangiosios infrastruktūros elementus, dalis“	procentai	3,52	14,08
R.N.102	„Prie pažangiųjų skirstymo sistemų prijungtų gamtinių dujų vartotojų dalis“	procentai	0,35	0,53
R.N.103	„Gamtinių dujų vartotojų, kurie patiria naudą įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą, dalis“	procentai	1,76	3,52
P.S.348	„Nutiestų skirstomųjų dujotiekių ilgis“	km	20	50
P.N.105	„Prie pažangiųjų skirstymo sistemų prijungti gamtinių dujų vartotojai“	skaičius	2 000	3 000
P.N.106	„Gamtinių dujų vartotojai, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą“	skaičius	10 000	20 000
P.N.110	„Gamtinių dujų vartotojai, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus pažangiosios. infrastruktūros elementus“	skaičius	20 000	80 000

7. Priemonės finansavimo šaltiniai, eurais

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
15 229 314	0	15 229 314	0	0	0	15 229 314
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
2 353 386	0	2 353 386	0	0	0	2 353 386
3. Iš viso
17 582 700	0	17 582 700	0	0	0	17 582 700

_______________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos energetikos ministro

2015 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1-108

(Lietuvos Respublikos energetikos ministro

2017 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 1-158

redakcija)

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS NACIONALINIŲ

STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠAS

Rodiklio kodas	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetai	Sąvokų apibrėžtys	Apskaičiavimo tipas	Skaičiavimo būdas	Duomenų šaltinis	Pasiekimo momentas	Institucija
1	2	3	4	5	6	7	8	9
R.N.101	„Gamtinių dujų vartotojų, kurie patiria naudą įdiegus pažangiosios infrastruktūros elementus, dalis“	Procentai	Gamtinių dujų vartotojas suprantamas kaip asmuo, perkantis gamtines dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažangiosios infrastruktūros elementus sudaro išmanioji apskaita, nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistemos, skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga. Išmanioji apskaita suprantama kaip dujų apskaita, leidžianti vartotojui nuotoliniu būdu stebėti, kiek suvartojama dujų per pasirinktą laikotarpį, taip pat leidžianti palyginti santykį tarp suvartojamo dujų kiekio ir aplinkos temperatūros ir kurią įdiegus mažėja skaitiklių patikrinimo sąnaudos. Nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistema suprantama kaip sistema, padedant kuriai stebimi, surenkami ir analizuojami duomenys apie technologinius ir kitus parametrus, atliekami reikalingų parametrų pakeitimai bei įtaisai reikalingi šių parametrų fiksavimui (davikliai, ryšio sistemos ir kt.). Skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga suprantama kaip įranga skirta dujų slėgio parametrams reguliuoti, nustatytam lygiui palaikyti ir (ar) prietaisai įrangos funkcionalumo kontrolei.	Įvedamasis	Skaičiuojamas pagal formulę: A_p=(100 x V_i)/Q_v kur: A_p – gamtinių dujų vartotojų, kurie patiria naudą įdiegus pažangiosios infrastruktūros elementus, procentas. V_i – gamtinių dujų vartotojų, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą įdiegus pažangiosios. infrastruktūros elementus, skaičius (nustatomas surenkant duomenis iš rodiklio P.N.110). Q_v – bendras Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojų, skaičius (skaičiavimui naudojamas 2014 m. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojų skaičius – 568 058).	Pirminis šaltinis: projekto vykdytojo parengta ataskaita. Antrinis šaltinis: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kalendoriniams metams Lietuvos Respublikos energetikos ministerija apskaičiuoja iki praėjusių metų pabaigos pasiektą rodiklio reikšmę.	Už pasiektos stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.
R.N.102	„Prie pažangiųjų skirstymo sistemų prijungtų gamtinių dujų vartotojų dalis“	Procentai	Gamtinių dujų vartotojas suprantamas kaip asmuo, perkantis gamtines dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažangioji skirstymo sistema suprantama kaip pažangioji gamtinių dujų skirstymo sistema. Pažangioji gamtinių dujų skirstymo sistema suprantama kaip gamtinių dujų skirstymo sistema, kurioje įdiegti pažangiosios infrastruktūros elementai ir (ar) programinė ir technologinė įranga. Pažangiosios infrastruktūros elementus sudaro išmanioji apskaita, nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistemos, skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga. Išmanioji apskaita suprantama kaip dujų apskaita, leidžianti vartotojui nuotoliniu būdu stebėti, kiek suvartojama dujų per pasirinktą laikotarpį, taip pat leidžianti palyginti santykį tarp suvartojamo dujų kiekio ir aplinkos temperatūros ir kurią įdiegus mažėja skaitiklių patikrinimo sąnaudos. Nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistema suprantama kaip sistema, kuriai padedant stebimi, surenkami ir analizuojami duomenys apie technologinius ir kitus parametrus, atliekami reikalingų parametrų pakeitimai bei įtaisai reikalingi šių parametrų fiksavimui (davikliai, ryšio sistemos ir kt.). Skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga suprantama kaip įranga, skirta dujų slėgio parametrams reguliuoti, nustatytam lygiui palaikyti, ir (ar) prietaisai įrangos funkcionalumo kontrolei. Programinė įranga suprantama kaip informacijos apdorojimo sistemos programų, procedūrų, taisyklių visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinkama dokumentacija. Technologinė įranga suprantama kaip gamtinių dujų perdavimo arba skirstymo sistemoje montuojami davikliai, duomenų perdavimo moduliai ir kita įranga, skirta duomenų surinkimui, kaupimui, perdavimui.	Įvedamasis	Skaičiuojamas pagal formulę: S_p=(100 x V_s)/Q_v kur: S_p – prie pažangiųjų skirstymo sistemų prijungtų gamtinių dujų vartotojų procentas. V_s – skaičiuojamu laikotarpiu prie pažangiųjų skirstymo sistemų prijungtų gamtinių dujų vartotojų skaičius (nustatomas surenkant duomenis iš rodiklio P.N.105). Q_v– bendras Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojų skaičius (skaičiavimui naudojamas 2014 m. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojų skaičius – 568 058).	Pirminis šaltinis: projekto vykdytojo parengta ataskaita. Antrinis šaltinis: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kalendoriniams metams Lietuvos Respublikos energetikos ministerija apskaičiuoja iki praėjusių metų pabaigos pasiektą rodiklio reikšmę.	Už pasiektos stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.
R.N.103	„Gamtinių dujų vartotojų, kurie patiria naudą įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą, dalis“	Procentai	Gamtinių dujų vartotojas suprantamas kaip asmuo, perkantis gamtines dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Programinė įranga suprantama kaip informacijos apdorojimo sistemos programų, procedūrų, taisyklių visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinkama dokumentacija. Technologinė įranga suprantama kaip gamtinių dujų perdavimo arba skirstymo sistemoje montuojami davikliai, duomenų perdavimo moduliai ir kita įranga, skirta duomenų surinkimui, kaupimui, perdavimui.	Įvedamasis	Skaičiuojamas pagal formulę: P_p= (100 x V_p)/Q_v kur: P_p – gamtinių dujų vartotojų, kurie patiria naudą, įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą, procentas. V_p– gamtinių dujų vartotojų, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą, skaičius (nustatomas surenkant duomenis iš nacionalinio rodiklio P.N.106). Q_v – bendras Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojų, skaičius (skaičiavimui naudojamas 2014 m. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojų skaičius – 568 058).	Pirminis šaltinis: projekto vykdytojo parengta ataskaita. Antrinis šaltinis: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kalendoriniams metams Lietuvos Respublikos energetikos ministerija apskaičiuoja iki praėjusių metų pabaigos pasiektą rodiklio reikšmę.	Už pasiektos stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.
P.N.101	„Naujai nutiesti centralizuoto šilumos tiekimo tinklai“	km	Šilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams (pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą). Šilumos tiekimo tinklas – įrenginių kompleksas, susidedantis iš vamzdynų, uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros, siurblių, kontrolės ir matavimo prietaisų bei kitų įrenginių, skirtas šilumnešiui nuo šilumos šaltinių iki šilumą naudojančių objektų transportuoti (pagal Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 įsakymu Nr. 1-160 „Dėl Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“). Naujų tinklų tiesimas suprantamas kaip naujų šilumos perdavimo tinklų klojimas naujose trasose (remiantis Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-172 „Dėl Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašo patvirtinimo“).	Automatiškai apskaičiuojamas	Sumuojamas įgyvendinant projekto veiklas naujai nutiesto šilumos tiekimo tinklo ilgis (kilometrais, sutartinių 100 mm skersmens viengubų vamzdžių). Sutartinių 100 mm skersmens viengubų vamzdžių ilgis apskaičiuojamas pagal formulę: L = (d/100)*l kur: L – modernizuoto vamzdyno ilgis sutartiniais vienetais (km); d-modernizuoto vamzdžio diametras (mm); l- modernizuoto vamzdžio ilgis (km).	Pirminis šaltinis: statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą) (kopijos). Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai ir (ar) galutinis mokėjimo prašymas.	Stebėsenos rodiklis yra laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą).	Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.102	„Transportavimo bei paskirstymo nuostolių sumažėjimas modernizuotuose centralizuoto šilumos tiekimo tinkluose“	MWh	Šilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams (pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą). Šilumos tiekimo tinklas – įrenginių kompleksas, susidedantis iš vamzdynų, uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros, siurblių, kontrolės ir matavimo prietaisų bei kitų įrenginių, skirtas šilumnešiui nuo šilumos šaltinių iki šilumą naudojančių objektų transportuoti (pagal Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 įsakymu Nr. 1-160 „Dėl Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“). Modernizavimas suprantamas kaip turto modernizavimas. Turto modernizavimas – investicija į ilgalaikį turtą, kuria siekiama pailginti jo naudingo tarnavimo laiką ir (ar) pagerinti kokybines savybes, pritaikant ir (ar) įdiegiant naujas technologijas. (pagal Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“). Transportavimo bei paskirstymo nuostoliai suprantami kaip šilumos nuostoliai. Šilumos nuostoliai – šiluma, iš šilumos tiekimo vamzdynais tekančio šilumnešio arba karšto vandens buitinėms reikmėms patekusi į tuos vamzdynus supančią aplinką, kai ji tam specialiai neskirta (pagal Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1–26 „Dėl vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodikos patvirtinimo“).	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas projekto vykdytojui atliekant skaičiavimus, pagal Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1–26 „Dėl vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodikos patvirtinimo“.	Pirminis šaltinis: projekto vykdytojo skaičiavimai (ataskaita). Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai ir (ar) galutinis mokėjimo prašymas.	Stebėsenos rodiklis yra laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas apskaičiuoja pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.	Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.103	„Įdiegus pažangius infrastruktūros elementus modernizuoti arba įrengti gamtinių dujų perdavimo sistemos technologiniai priklausiniai“	Skaičius	Modernizavimas suprantamas kaip turto modernizavimas. Turto modernizavimas – investicija į ilgalaikį turtą, kuria siekiama pailginti jo naudingo tarnavimo laiką ir (ar) pagerinti kokybines savybes, pritaikant ir (ar) įdiegiant naujas technologijas (pagal Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“). Gamtinių dujų perdavimo sistema – aukšto slėgio vamzdynai ir įrenginiai, įskaitant gamtinių dujų skirstymo stotis, dujoms iš įmonių, suskystintų gamtinių dujų sistemų perduoti į gamtinių dujų saugyklas, skirstomuosius dujotiekius arba į dujas naudojančius įrenginius, taip pat statiniai ir priemonės šiems vamzdynams veikti. Perdavimo sistema taip pat vadinama magistraliniu dujotiekiu (pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą). Technologinis priklausinys suprantamas kaip energetikos įrenginys. Energetikos įrenginiai suprantami kaip techninės konstrukcijos, tarp jų mechanizmai, mašinos, aparatai, linijos, jų pagalbiniai įtaisai ir technologiniai priklausiniai, skirti energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti ir (ar) skirstyti, išskyrus dujų skirstymo stotis. Pažangieji infrastruktūros elementai suprantami kaip įrenginiai, duomenų surinkimo, apdorojimo, valdymo informacinės sistemos, kurių pagalba užtikrinamas efektyvus gamtinių dujų perdavimas, vykdomas gamtinių dujų perdavimo sistemos operatyvus valdymas ir mažinamas bendras poveikis klimatui ir aplinkai.	Automatiškai apskaičiuojamas	Sumuojami įgyvendinant projekto veiklas naujai įrengti arba modernizuoti gamtinių dujų perdavimo sistemos technologiniai priklausiniai.	Pirminis šaltinis: statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą) (kopijos). Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai ir (ar) galutinis mokėjimo prašymas.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą), kuriuo patvirtinama, kad gamtinių dujų perdavimo sistemos technologinis priklausinys yra naujai įrengtas arba modernizuotas.	Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.104	„Įdiegta pažangi programinė ir technologinė įranga, reikalinga efektyviam dujų srautų valdymui ir perdavimo saugumui užtikrinti“	Skaičius	Programinė įranga suprantama kaip informacijos apdorojimo sistemos programų, procedūrų, taisyklių visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinkama dokumentacija. Technologinė įranga suprantama kaip gamtinių dujų perdavimo arba skirstymo sistemoje montuojami davikliai, duomenų perdavimo moduliai ir kita įranga, skirta duomenų surinkimui, kaupimui, perdavimui. Dujų srautų valdymas suprantamas kaip perdavimo sistemos operatoriaus pajėgumų visumos valdymas siekiant optimaliai ir maksimaliai išnaudoti techninius pajėgumus bei palaikyti optimalų perdavimo sistemos darbo režimą (pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 ir Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1-128 „Dėl Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“). Perdavimo saugumo užtikrinimas suprantamas kaip saugaus ir nenutrūkstamo perdavimo sistemos funkcionavimo užtikrinimas bei perdavimo sistemos sutrikimų prevencija (pagal Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1-128 „Dėl Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“.	Automatiškai apskaičiuojamas	Sumuojama įgyvendinant projekto veiklas įdiegta programinė ir technologinė įranga, reikalinga efektyviam dujų srautų valdymui ir perdavimo saugumui užtikrinti.	Pirminis šaltinis: atliktų darbų patvirtinimo dokumentas (užbaigtų darbų priėmimo aktas) (kopijos). Antrinis šaltinis: galutinis mokėjimo prašymas.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas atliktų darbų patvirtinimo dokumentas (užbaigtų darbų priėmimo aktas), kuriuo patvirtinama, kad programinės ir technologinės įrangos paketas yra įdiegtas ir priduotas eksploatavimui.	Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.105	„Prie pažangiųjų skirstymo sistemų prijungti gamtinių dujų vartotojai“	Skaičius	Gamtinių dujų vartotojas suprantamas kaip asmuo, perkantis gamtines dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažangioji skirstymo sistema suprantama kaip pažangioji gamtinių dujų skirstymo sistema. Pažangioji gamtinių dujų skirstymo sistema suprantama kaip gamtinių dujų skirstymo sistema, kurioje įdiegti pažangiosios infrastruktūros elementai ir (ar) programinė ir technologinė įranga. Pažangiosios infrastruktūros elementus sudaro išmanioji apskaita, nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistemos, skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga. Išmanioji apskaita suprantama kaip dujų apskaita, leidžianti vartotojui nuotoliniu būdu stebėti, kiek suvartojama dujų per pasirinktą laikotarpį, taip pat leidžianti palyginti santykį tarp suvartojamo dujų kiekio ir aplinkos temperatūros ir kurią įdiegus mažėja skaitiklių patikrinimo sąnaudos. Nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistema suprantama kaip sistema, padedant kuriai stebimi, surenkami ir analizuojami duomenys apie technologinius ir kitus parametrus, atliekami reikalingų parametrų pakeitimai bei įtaisai reikalingi šių parametrų fiksavimui (davikliai, ryšio sistemos ir kt.). Skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga suprantama kaip įranga skirta dujų slėgio parametrams reguliuoti, nustatytam lygiui palaikyti ir (ar) prietaisai įrangos funkcionalumo kontrolei. Programinė įranga suprantama kaip informacijos apdorojimo sistemos programų, procedūrų, taisyklių visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinkama dokumentacija. Technologinė įranga suprantama kaip gamtinių dujų perdavimo arba skirstymo sistemoje montuojami davikliai, duomenų perdavimo moduliai ir kita įranga, skirta duomenų surinkimui, kaupimui, perdavimui.	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant gamtinių dujų vartotojus, prijungtus prie pažangiųjų skirstymo sistemų.	Pirminis šaltinis: projekto vykdytojo sudaromas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir (ar) gamtinių dujų persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas. Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai ir (ar) galutinis mokėjimo prašymas.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu sudaromas ir kartu su mokėjimo prašymu pateikiamas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir (ar) gamtinių dujų persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas.	Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.106	„Gamtinių dujų vartotojai, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą“	Skaičius	Gamtinių dujų vartotojas suprantamas kaip asmuo, perkantis gamtines dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Programinė įranga suprantama kaip informacijos apdorojimo sistemos programų, procedūrų, taisyklių visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinkama dokumentacija. Technologinė įranga suprantama kaip gamtinių dujų perdavimo arba skirstymo sistemoje montuojami davikliai, duomenų perdavimo moduliai ir kita įranga, skirta duomenų surinkimui, kaupimui, perdavimui.	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant gamtinių dujų vartotojus, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą.	Pirminis šaltinis: projekto vykdytojo sudaromas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir (ar) gamtinių dujų persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas. Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymas ir (ar) galutinis mokėjimo prašymas.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu sudaromas ir kartu su mokėjimo prašymu pateikiamas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir (ar) gamtinių dujų persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas.	Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.107	„Naujai įrengtų didelio efektyvumo kogeneracijos įrenginių vardinė (nominali) šiluminė galia“	MW	Įrenginys suprantamas kaip energetikos įrenginys. Energetikos įrenginiai suprantami kaip techninės konstrukcijos, tarp jų mechanizmai, mašinos, aparatai, linijos, jų pagalbiniai įtaisai ir technologiniai priklausiniai, skirti energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti ir (ar) skirstyti, išskyrus dujų skirstymo stotis. Didelio efektyvumo kogeneracija – kogeneracijos procesas, kai pasiekiamas ne mažesnis kaip 10 proc. kuro (pirminės energijos) sutaupymas, palyginti su atskira palyginamąja šilumos ir elektros energijos gamyba, arba pasiekiamas ne mažesnis kaip 0 proc. kuro sutaupymas mažesnės nei 1 MW elektrinės galios kogeneracijos blokui (pagal Elektros energijos, pagamintos didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu, kilmės garantijos pažymėjimų išdavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1-216 „Dėl Elektros energijos, pagamintos didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu, kilmės garantijos pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“). Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (kogeneracija) – šilumos ir elektros energijos gamyba bendrame technologiniame cikle (pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą). Vardinė (nominali) šiluminė galia – gamintojo nustatyta didžiausia kurą deginančio įrenginio galia, kurią įrenginys gali pasiekti ir išlaikyti ilgalaikio nenutrūkstamo eksploatavimo metu (pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą).	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojama projektų įgyvendinimo metu įsigytų ir įrengtų energetikos įrenginių vardinė (nominali) šiluminė galia.	Pirminis šaltinis: statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai, energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma. Antrinis šaltinis: galutinis mokėjimo prašymas.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai, išduodama energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma.	Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.108	„Naujai įrengtų didelio efektyvumo kogeneracijos įrenginių elektrinė įrengtoji galia“	MW	Įrenginys suprantamas kaip energetikos įrenginys. Energetikos įrenginiai suprantami kaip techninės konstrukcijos, tarp jų mechanizmai, mašinos, aparatai, linijos, jų pagalbiniai įtaisai ir technologiniai priklausiniai, skirti energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti ir (ar) skirstyti, išskyrus dujų skirstymo stotis. Didelio efektyvumo kogeneracija – kogeneracijos procesas, kai pasiekiamas ne mažesnis kaip 10 proc. kuro (pirminės energijos) sutaupymas, palyginti su atskira palyginamąja šilumos ir elektros energijos gamyba, arba pasiekiamas ne mažesnis kaip 0 proc. kuro sutaupymas mažesnės nei 1 MW elektrinės galios kogeneracijos blokui (pagal Elektros energijos, pagamintos didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu, kilmės garantijos pažymėjimų išdavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1-216 „Dėl Elektros energijos, pagamintos didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu, kilmės garantijos pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“). Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (kogeneracija) – šilumos ir elektros energijos gamyba bendrame technologiniame cikle (pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą). Elektrinė – elektros energijos gamintojo nuosavybės ar kita teise valdomas energetikos objektas, skirtas elektros energijai ar elektros ir šilumos energijai bendrosios gamybos būdu iš atsinaujinančių išteklių gaminti, susidedantis iš vieno ar daugiau tarpusavyje technologiškai susijusių elektros energiją generuojančių įrenginių, prijungtų prie elektros tinklų (pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą). Elektrinės įrengtoji galia – visų elektrinės generatorių aktyviųjų galių suma (pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą).	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojama projektų įgyvendinimo metu įsigytų ir įrengtų energetikos įrenginių elektrinė įrengtoji galia.	Pirminis šaltinis: statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai, energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma. Antrinis šaltinis: galutinis mokėjimo prašymas.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai, išduodama energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma.	Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.109	„Prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos prijungti nauji šilumos vartotojai“	asmenys	Centralizuoto šilumos tiekimo sistema – integruotas šilumos perdavimo tinklas, prie kurio prijungtuose viename ar keliuose šilumos gamybos šaltiniuose pagaminta šiluma perduodama šilumos vartotojams (pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“). Šilumos vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų (pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą).	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos prijungtus naujus šilumos vartotojų.	Pirminis šaltinis: projekto vykdytojo sudaromas šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su šilumos vartotojais sąrašas. Antrinis šaltinis: galutinis mokėjimo prašymas ir (ar) ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje ar poprojektiniu laikotarpiu sudaromas ir kartu su galutiniu mokėjimo prašymu ir (ar) ataskaita po projekto finansavimo pabaigos pateikiamas šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių sąrašas.	Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.110	„Gamtinių dujų vartotojai, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus pažangiosios infrastruktūros elementus“	Skaičius	Gamtinių dujų vartotojas suprantamas kaip asmuo, perkantis gamtines dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažangiosios infrastruktūros elementus sudaro išmanioji apskaita, nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistemos, skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga. Išmanioji apskaita suprantama kaip dujų apskaita, leidžianti vartotojui nuotoliniu būdu stebėti, kiek suvartojama dujų per pasirinktą laikotarpį, taip pat leidžianti palyginti santykį tarp suvartojamo dujų kiekio ir aplinkos temperatūros ir kurią įdiegus mažėja skaitiklių patikrinimo sąnaudos. Nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistema suprantama kaip sistema, padedant kuriai stebimi, surenkami ir analizuojami duomenys apie technologinius ir kitus parametrus, atliekami reikalingų parametrų pakeitimai bei įtaisai reikalingi šių parametrų fiksavimui (davikliai, ryšio sistemos ir kt.). Skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga suprantama kaip įranga skirta dujų slėgio parametrams reguliuoti, nustatytam lygiui palaikyti ir (ar) prietaisai įrangos funkcionalumo kontrolei.	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant gamtinių dujų vartotojus, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus pažangiosios infrastruktūros elementus.	Pirminis šaltinis: projekto vykdytojo sudaromas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir (ar) gamtinių dujų persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas. Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai ir (ar) galutinis mokėjimo prašymas.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu sudaromas ir pateikiamas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir (ar) gamtinių dujų persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas.	Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.111	„Pakeistų (naujai įrengtų) biokuro įrenginių vardinė (nominali) šiluminė galia“	MW	Įrenginys suprantamas kaip energetikos įrenginys. Energetikos įrenginiai suprantami kaip techninės konstrukcijos, tarp jų mechanizmai, mašinos, aparatai, linijos, jų pagalbiniai įtaisai ir technologiniai priklausiniai, skirti energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti ir (ar) skirstyti, išskyrus dujų skirstymo stotis. Biokuras – iš biomasės pagaminti degieji dujiniai, skystieji ir kietieji produktai, naudojami energijai gaminti. (pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą). Vardinė (nominali) šiluminė galia – gamintojo nustatyta didžiausia kurą deginančio įrenginio galia, kurią įrenginys gali pasiekti ir išlaikyti ilgalaikio nenutrūkstamo eksploatavimo metu (pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą).	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojama projektų įgyvendinimo metu įsigytų ir įrengtų energetikos įrenginių vardinė (nominali) šiluminė galia.	Pirminis šaltinis: statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai, energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma. Antrinis šaltinis: galutinis mokėjimo prašymas.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai, išduodama energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma.	Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

_______________________

Pakeitimai: