I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šie nuostatai reglamentuoja mokslo doktorantūros – trečiosios studijų pakopos – studijų, mokslinių tyrimų, disertacijos rengimo, gynimo ir mokslo daktaro laipsnio suteikimo tvarką.
2. Mokslo doktorantūros paskirtis – rengti mokslininkus, gebančius savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Mokslo doktorantūra ją baigusiam ir mokslo daktaro laipsnį įgijusiam asmeniui turi užtikrinti pakankamą kompetenciją: pažangiausių tiriamojo darbo, mokslo sričių ir jų sąveikos žinių; specializuotų gebėjimų ir metodikų mokslinių tyrimų ir kitų sričių problemoms spręsti bei turimoms žinioms ar profesinei praktikai plėsti; gebėjimą dirbti savarankiškai, mokslo ir profesijos išmanymą naujoms idėjoms ar procesams kurti ir panaudoti studijose bei kitoje veikloje.
3. Mokslo daktaro laipsnis gali būti suteikiamas asmeniui, kuris sėkmingai baigė nuolatinės (iki 4 metų) arba ištęstinės (iki 6 metų) formos mokslo doktorantūrą, parengė disertaciją ir ją apgynė, arba asmeniui, kuris apgynė eksternu parengtą disertaciją. Mokslo doktorantūros studijų apimtis ne mažesnė kaip 30 kreditų.
4. Nuostatuose vartojamos sąvokos:
4.1. Mokslo doktorantas – trečiosios studijų pakopos studentas ir tyrėjas.
4.2. Mokslo doktoranto darbo planas – individualus doktoranto darbo planas, kuriame numatyti mokslo doktorantūros studijų, mokslinių tyrimų, disertacijos rengimo etapai ir terminai.
4.3. Mokslo doktorantūros reglamentas – universiteto arba universiteto su kitais universitetais ir (ar) mokslinių tyrimų institutais parengtas ir patvirtintas mokslo doktorantūros vykdymo tvarkos aprašas.
4.4. Mokslo doktorantūros komitetas – aukšto lygio mokslinius tyrimus vykdančių mokslininkų grupė, atsakinga už mokslo doktorantūros turinį, kokybę, organizavimą ir vykdymą.
4.5. Mokslo doktoranto vadovas – mokslininkas, atitinkantis mokslo doktorantūros reglamento reikalavimus ir vadovaujantis doktoranto studijoms ir moksliniams tyrimams.
II SKYRIUS
DOKTORANTŪROS TEISĖ
5. Mokslo doktorantūros (toliau – doktorantūra) teisę universitetui arba universitetui su kitais Lietuvos universitetais ir (ar) mokslinių tyrimų institutais, kuriuose atliekami aukšto lygio moksliniai tyrimai, suteikia Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras (toliau – Ministras). Mokslo doktorantūros teisė (toliau – doktorantūros teisė) – teisė organizuoti trečiosios pakopos studijas, mokslinius tyrimus, disertacijos rengimą ir gynimą ir teikti mokslo daktaro laipsnius. Doktorantūros teisė suteikiama mokslo kryptyje, kurioje atliekami aukšto lygio moksliniai tyrimai. Universitetas arba universitetas su kitais universitetais ir (ar) mokslinių tyrimų institutais gali įgyti ne daugiau nei vieną doktorantūros teisę konkrečioje mokslo kryptyje, išskyrus universitetų reorganizavimo atvejį, kai doktorantūros teisė toje pačioje mokslo kryptyje gali būti suteikiama universitetui arba universitetams iki reorganizavimo procedūros pradžios įstojusių į doktorantūrą asmenų studijoms užbaigti. Mokslinių tyrimų institutas konkrečioje mokslo kryptyje gali dalyvauti ne daugiau kaip vienoje doktorantūroje. Universitetas arba universitetas su kitais universitetais ir (ar) mokslinių tyrimų institutais (toliau – institucija, institucijos), siekiantys (siekiančios) įgyti doktorantūros teisę, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (toliau – Ministerija) ir Lietuvos mokslo tarybai (toliau – Taryba) pateikia prašymą doktorantūros teisei įgyti (toliau – prašymas). Kartu su prašymu institucija (institucijos) Tarybos administruojamoje duomenų bazėje pateikia šiuos dokumentus:
5.1. pagrindimą, kodėl institucijai (institucijoms) tikslinga suteikti doktorantūros teisę mokslo kryptyje (pateikiami įrodymai dėl doktorantūros aktualumo ir tarptautiškumo, mokslo krypties potencialo Lietuvoje, išskiriant institucijas, siekiančias doktorantūros teisės);
5.2. doktorantūros projektą, kuriame nurodomas doktorantūros studijų dalies turinys ir numatomos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų bendros tematikos, siejamos su doktorantūros įgyvendinimui turima infrastruktūra, pasitelkiamu dėstytojų ir mokslo darbuotojų personalu, kitais ištekliais ir socialine partneryste, ir kita svarbia informacija. Rekomenduojama, kad doktorantūros studijas sudarytų ne mažiau kaip trys studijuojami dalykai;
5.3. pretendentų į mokslo doktorantūros komiteto (komitetų) (toliau – doktorantūros komitetas) narius bei kitų mokslininkų, dirbančių institucijoje (institucijose) (užėmusių pareigas konkurso tvarka arba pastaruosius trejus metus dirbusių institucijoje ne mažiau kaip 0,5 etato), siekiančioje įgyti doktorantūros teisę, kurie galėtų dalyvauti vykdant doktorantūrą, sąrašus (pateikiamas kiekvieno mokslininko gyvenimo aprašymas ir paskutinių penkerių metų mokslo darbų sąrašas). Jei doktorantūros teisę siekia įgyti kelios institucijos, teikiamame pretendentų į doktorantūros komiteto (komitetų) narius sąraše turi būti atstovų iš visų siekiančių įgyti doktorantūros teisę institucijų. Kiekvienoje institucijoje mokslo kryptyje, kurioje siekiama įgyti doktorantūros teisę, turi dirbti ne mažiau kaip 3 mokslininkai, tenkinantys ne žemesnius kaip Valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų pareigybių minimalių kvalifikacinių reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2018 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-340 „Dėl Valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų pareigybių minimalių kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai), nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus asmenims, siekiantiems užimti vyriausiojo mokslo darbuotojo ar vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas, bent vienas iš jų turi tenkinti ne žemesnius nei yra nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, siekiantiems užimti vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas. Tarp pretendentų į doktorantūros komiteto narius ne mažiau kaip du trečdaliai asmenų turi būti tos mokslo krypties, kurioje siekiama įgyti doktorantūros teisę;
5.4. bendros doktorantūros veiklos sutartis su užsienio mokslo ir studijų institucija, jei doktorantūros komiteto veikloje numato dalyvauti užsienio mokslininkai. Sutartyje turi būti nustatytos mokslininko iš užsienio mokslo ir studijų institucijos dalyvavimo doktorantūros komiteto veikloje sąlygos, tęstinumo, pasikeitus bent vienam doktorantūros komiteto nariui iš užsienio, užtikrinimas, gali būti nurodomos ir kitos doktorantūros organizavimo sąlygos. Rekomenduojama šias sutartis sudaryti ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui;
5.5. mokslo doktorantūros reglamento (toliau – doktorantūros reglamentas) projektą, parengtą vadovaujantis šių nuostatų 19 punkto reikalavimais. Jei doktorantūros teisę siekia įgyti kelios institucijos, teikiamas bendras visų institucijų suderintas doktorantūros reglamento projektas, kuriame detalizuojama, kokiomis sąlygomis institucijos vykdys bendrą doktorantūrą;
5.6. sutarties dėl įsipareigojimų bendrai vykdant doktorantūrą projektą, jei doktorantūros teisę siekia įgyti kelios institucijos;
5.7. kita, mokslo ir studijų institucijos (institucijų) nuomone, svarbi informacija.
6. Institucija (institucijos), kuriai (kurioms) jau suteikta doktorantūros teisė, gali teikti Ministerijai ir Tarybai siūlymą suteikti šią teisę dar vienai ar kelioms jos siekiančioms institucijoms (toliau – siūlymas), kurios doktorantūrą vykdytų kartu su siūlymą pateikusia institucija (institucijomis). Siūlymas teikiamas kartu su doktorantūros teisės siekiančia institucija (institucijomis). Kartu su prašymu institucija (institucijos) pateikia šiuos dokumentus Tarybos administruojamoje duomenų bazėje:
6.1. pretendentų į doktorantūros komiteto narius bei kitų mokslininkų, dirbančių institucijoje (institucijose) (užėmusių pareigas konkurso tvarka arba pastaruosius trejus metus dirbusių institucijoje ne mažiau kaip 0,5 etato), siekiančioje įgyti doktorantūros teisę, kurie galėtų dalyvauti bendrai vykdant doktorantūrą, sąrašai (pateikiama kiekvieno mokslininko gyvenimo aprašymas ir paskutinių penkerių metų mokslo darbų sąrašas). Kiekvienos institucijos mokslo kryptyje, kurioje siekiama įgyti doktorantūros teisę, turi dirbti ne mažiau kaip 3 mokslininkai, tenkinantys ne žemesnius kaip Minimaliuose kvalifikaciniuose reikalavimuose yra nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, siekiantiems užimti vyriausiojo mokslo darbuotojo ar vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas, bent vienas iš jų turi tenkinti ne žemesnius nei yra nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, siekiantiems užimti vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas. Tarp pretendentų į doktorantūros komiteto narius ne mažiau kaip du trečdaliai asmenų turi būti tos mokslo krypties, kurioje siekiama įgyti doktorantūros teisę;
6.2. informacija apie doktorantūros teisės siekiančios institucijos (institucijų) turimą mokslinių tyrimų infrastruktūrą, numatomą naudoti doktorantūrai vykdyti;
6.3. patikslinto doktorantūros komiteto sudėties projektas;
6.4. sutarties dėl įsipareigojimų bendrai vykdant doktorantūrą projektas;
6.5. papildytas doktorantūros reglamento projektas arba doktorantūros teisės siekiančios institucijos (institucijų) doktorantūros reglamento projektas.
7. Doktorantūros teisę siekiančios įgyti institucijos (ar institucijų) ir jų pateiktų pretendentų į doktorantūros komitetą (komitetus) mokslinių tyrimų lygį Taryba vertina atsižvelgdama į Palyginamojo ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo, organizuojamo pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. V–706 „Dėl Palyginamojo ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Palyginamasis vertinimas), Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo, organizuojamo pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. V-747 „Dėl Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Kasmetinis vertinimas), rezultatus, Minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Jei dėl doktorantūros teisės įgijimo kreipiasi institucijų grupė, vertinamas kiekvienos institucijos mokslinis lygis doktorantūrai organizuoti.
8. Dokumentai, pateikti pagal šių nuostatų 5.1–5.7 papunkčių reikalavimus, vertinami pagal šiuos kriterijus: doktorantūros nacionalinis aktualumas ir tarptautiškumas, doktorantūros poreikis ir pagrįstumas, institucijos (institucijų) mokslo krypties mokslinių tyrimų lygis ir potencialas, turima mokslinių tyrimų infrastruktūra, doktorantūros projekto tinkamumas, doktorantūros reglamento išsamumas ir pagrįstumas bei kitus Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-339 „Dėl Mokslo doktorantūros teisei įgyti prašymų vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Prašymų vertinimo tvarka) patvirtintame Mokslo doktorantūros teisei įgyti prašymų vertinimo tvarkos apraše nustatytus kriterijus, Kasmetinio vertinimo ir Palyginamojo vertinimo rezultatus.
9. Dokumentai, pateikti pagal šių nuostatų 6.1–6.5 papunkčių reikalavimus, vertinami pagal šiuos kriterijus: numatytų doktorantūros komiteto narių iš doktorantūros teisės siekiančios institucijos mokslinė kompetencija, kitų doktorantūroje dalyvausiančių mokslininkų, dirbančių institucijoje (institucijose), siekiančioje įgyti doktorantūros teisę, mokslinė kompetencija, institucijos infrastruktūros pakankamumas, ir kitus Prašymų vertinimo tvarkoje nustatytus kriterijus, Kasmetinio vertinimo ir Palyginamojo vertinimo rezultatus.
10. Taryba pagal šių nuostatų 5.1–5.7 papunkčių reikalavimus dokumentų vertinimą įvykdo ne vėliau kaip per 3 mėnesius, o pagal šių nuostatų 6.1–6.5 papunkčių reikalavimus – ne vėliau kaip per mėnesį (į šį laikotarpį neįskaitomi liepos ir rugpjūčio mėnesiai) nuo dokumentų pateikimo Tarybai dienos. Prašymo ar siūlymo bei pateiktų dokumentų nagrinėjimo metu Taryba turi teisę kreiptis į doktorantūros teisės siekiančią instituciją (institucijas) dėl papildomos su nagrinėjamu prašymu susijusios informacijos teikimo ar prašyme nurodytos informacijos tikslinimo.
11. Taryba, įvertinusi prašymą ar siūlymą kartu su pateiktais dokumentais, parengia rekomendaciją ir vertinamąsias išvadas, patalpina jas Tarybos administruojamoje duomenų bazėje ir supažindina su jomis prašymą ar siūlymą pateikusią instituciją (institucijas). Prašymo ar siūlymo teikėjai, atsižvelgę į vertinamąsias išvadas, prireikus gali tikslinti kartu su prašymu ar siūlymu pateiktus dokumentus ir juos pateikti Tarybai. Taryba teikia Ministerijai vertinamąsias išvadas ir rekomendaciją dėl doktorantūros teisės suteikimo ar nesuteikimo. Ministerijai teikiamose vertinamosiose išvadose Taryba pateikia informaciją apie institucijos (institucijų) atitinkamos mokslo krypties, kurioje prašoma doktorantūros teisės, mokslinio tyrimo lygio, pretendentų į doktorantūros komitetą (komitetus) mokslinių tyrimų lygio, doktorantūros reglamento kokybės vertinimą ir kitus vertinimus pagal šių nuostatų 8 ar 9 punkte nurodytus kriterijus. Jei Taryba nerekomenduoja suteikti doktorantūros teisės, vertinamosiose išvadose nurodomos konkrečios ir motyvuotos šį sprendimą pagrindžiančios priežastys.
12. Ministras, išnagrinėjęs pateiktą rekomendaciją ir vertinamąsias išvadas, per mėnesį nuo Tarybos rekomendacijos pateikimo dienos priima vieną iš šių sprendimų:
12.1. suteikti arba nesuteikti doktorantūros teisę. Apie priimtą sprendimą Ministerija informuoja prašymą pateikusią instituciją (institucijas) raštu. Institucijai (institucijoms), kuriai Ministerija nesuteikia doktorantūros teisės, pateikiami argumentai dėl teisės nesuteikimo priežasčių;
12.2. prašyti Tarybos papildomai pagrįsti vertinamąją išvadą dėl institucijos (institucijų) pateikto prašymo ar siūlymo įvertinimo;
12.3. prašyti Tarybos atlikti pakartotinį institucijos, siekiančios įgyti doktorantūros teisę, su prašymu ar siūlymu pateiktų dokumentų vertinimą.
13. Institucija (institucijos), kuriai po prašymo ar siūlymo įvertinimo doktorantūros teisė nesuteikiama, per 10 darbo dienų (išskyrus liepos ir rugpjūčio mėnesius) nuo priimto sprendimo išsiuntimo institucijai dienos gali teikti Ministro sudarytai ir veikiančiai pagal Ministro tvirtinamus nuostatus apeliacinei komisijai motyvuotą apeliaciją, kurioje aiškiai ir argumentuotai išdėsto, kurie sprendime išdėstyti argumentai ir (ar) teiginiai yra nepagrįsti, arba skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui.
14. Institucija (institucijos), kuriai (kurioms) suteikiama doktorantūros teisė, doktorantūros komiteto sudėtį ir doktorantūros reglamentą viešai paskelbia institucijos (institucijų) interneto svetainėje (svetainėse). Institucijos, kurioms po prašymo įvertinimo doktorantūros teisė nesuteikiama, su nauju patikslintu prašymu gali kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo nesuteikti doktorantūros teisės priėmimo dienos.
15. Taryba ne rečiau kaip kas 6 metai Tarybos nustatyta tvarka organizuoja institucijos (institucijų) vykdomos doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimą ir teikia siūlymus Ministrui. Vertinama doktorantūros reglamento atitiktis šiems nuostatams, doktorantūros reglamento laikymasis, priėmimo į doktorantūrą ir disertacijos gynimo kokybė bei skaidrumas, vadovavimo doktorantūrai ir doktorantūros finansavimo tinkamumas, pasirengimo mokslinei ir pedagoginei karjerai efektyvumas ir kiti rodikliai. Vertinimas atliekamas atsižvelgiant į Kasmetinį vertinimą, Minimalius kvalifikacinius reikalavimus bei Palyginamojo vertinimo rezultatus. Taryba, atsižvelgdama į vertinimo rezultatus, gali siūlyti kitą doktorantūros teisę turinčios institucijos (institucijų) kokybės ir efektyvumo vertinimą vykdyti po 3 metų.
16. Jeigu nustatoma, kad doktorantūros komitetas ar doktorantūros reglamentas neatitinka šiuose nuostatuose nustatytų reikalavimų arba jeigu doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimas neigiamas, Taryba teikia siūlymą Ministrui suteiktą doktorantūros teisę sustabdyti arba panaikinti. Ministras, išnagrinėjęs Tarybos pateiktą pasiūlymą, gali priimti sprendimą sustabdyti arba panaikinti institucijos (institucijų) doktorantūros teisę. Jei doktorantūros teisė Ministro sprendimu sustabdoma arba panaikinama, institucija (institucijos) negali vykdyti mokslo doktorantų (toliau – doktorantai) priėmimo. Sprendimą dėl jau priimtų doktorantų studijų ir disertacijų gynimo galimybių institucijoje (institucijose), kurioms doktorantūros teisė panaikinama, priima Ministro sudaryta komisija. Jeigu priimamas sprendimas doktorantūros teisę sustabdyti, prašymai Ministerijai ir Tarybai atnaujinti sustabdytą doktorantūros teisę nagrinėjami ne anksčiau kaip po 3 metų nuo Ministro sprendimo dėl doktorantūros teisės sustabdymo įsigaliojimo. Institucija (institucijos) tokį prašymą ir šių nuostatų 5.1–5.7 papunkčiuose nurodytus dokumentus teikia tarybos administruojamoje duomenų bazėje. Ministras, gavęs Tarybos vertinamąsias išvadas ir rekomendaciją, priima atitinkamą sprendimą. Institucija, kuriai doktorantūros teisė panaikinama, naują prašymą įgyti doktorantūros teisę gali teikti ne anksčiau kaip po 5 metų nuo Ministro įsakymo dėl doktorantūros teisės panaikinimo įsigaliojimo. Tais atvejais, kai valstybinėje aukštojoje mokykloje, kuriai sustabdoma arba panaikinama doktorantūros teisė, yra jos nebaigusių doktorantų, Ministras, atsižvelgdamas į Tarybos, aukštosios mokyklos ir joje studijuojančių doktorantų siūlymus, nustato tolesnes jų studijų ir disertacijos gynimo galimybes. Bet kokias iškilusias papildomas doktorantų finansines prievoles, susijusias su doktorantūros studijomis, dengia doktorantūros teisę praradusi aukštoji mokykla.
17. Doktorantūros komiteto sudėties pakeitimai derinami su Taryba.
III SKYRIUS
DOKTORANTŪROS VYKDYMAS
18. Doktorantūra vykdoma pagal doktorantūros reglamentą. Institucija gali parengti reglamentą, taikomą visoms jos vykdomoms doktorantūroms, arba doktorantūros reglamentus, kurie būtų taikomi kelių mokslo krypčių ar vienos mokslo krypties doktorantūroms. Jei doktorantūros teisė suteikiama kelioms institucijoms, parengiamas bendras visų institucijų tarpusavyje suderintas doktorantūros reglamentas.
19. Doktorantūros reglamente turi būti nustatyta:
19.1. pretendentų į doktorantus konkurso organizavimo tvarka;
19.2. mokslo doktoranto darbo plano (toliau – doktoranto darbo planas) sudarymo ir tvirtinimo tvarka;
19.3. institucijos struktūrinių padalinių (katedrų, laboratorijų, skyrių, fakultetų arba specialiai sukurtų struktūrų) su doktorantūros organizavimu susijusios funkcijos;
19.4. mokslo doktorantūros komiteto, mokslo doktoranto vadovo (toliau – doktoranto vadovas), gynimo tarybos, doktoranto konsultanto (jeigu numatoma pasitelkti) funkcijos ir darbo tvarka, doktorantūros komiteto sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo tvarka, doktorantūros komiteto narių atitikties jiems nustatytiems reikalavimams užtikrinimo tvarka;
19.5. disertacijų tematikų, doktorantų vadovų konkurso organizavimo tvarka;
19.6. reikalavimai doktorantūros komiteto, doktorantų vadovams, gynimo tarybų nariams, doktoranto konsultantui (jeigu jį numatoma pasitelkti);
19.7. vadovavimo doktorantams ir mokslinių tyrimų vykdymo tvarka;
19.8. doktoranto žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo ir atestavimo tvarka;
19.9. doktoranto parengtos disertacijos nagrinėjimo, gynimo ir mokslo daktaro diplomo išdavimo tvarka;
19.10. eksterno prašymo leisti ginti daktaro disertaciją nagrinėjimo tvarka;
19.11. disertacijos (jei ginama mokslinė monografija – jos santraukos) pirmojo ir antrojo puslapių pavyzdžiai;
19.12. doktorantūros finansavimo tvarka;
19.13. apeliacijų ir skundų dėl nesuteikto mokslo laipsnio, dėl eksterno ar doktoranto prašymo ginti disertaciją atmetimo ir kitais su doktorantūros vykdymu susijusiais klausimais nagrinėjimo doktorantūrą vykdančioje institucijoje tvarka;
19.14. doktorantūros dokumentų saugojimo tvarka;
19.15. kita su doktorantūros organizavimu susijusi informacija.
20. Doktorantūros komitetas susideda iš ne mažiau kaip 9 aukšto lygio mokslinius tyrimus vykdančių mokslininkų, dirbančių (užėmusių pareigas konkurso tvarka arba pastaruosius trejus metus dirbusių institucijoje ne mažiau kaip 0,5 etato) doktorantūros teisę įgijusioje institucijoje (institucijose) (netaikoma mokslininkams iš užsienio mokslo ir studijų institucijų). Tarp doktorantūros komiteto narių turi būti ne mažiau kaip du trečdaliai narių tos mokslo krypties, kurioje institucija (institucijos) įgijo doktorantūros teisę. Doktorantūros komiteto narys komiteto pirmininku gali būti ne ilgiau kaip dvi 4 metų kadencijas iš eilės. Mokslininkas gali būti ne daugiau kaip dviejų doktorantūros komitetų narys. Doktorantūros komiteto sprendimas priimamas, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų doktorantūros komiteto narių. Doktorantūros komitetų narių mokslinis aktyvumas periodiškai vertinamas šių nuostatų 15 punkte nurodytų doktorantūrų vertinimo arba Ministro inicijuoto doktorantūros komitetų vertinimo metu.
21. Jei doktorantūros teisę įgijo universitetas su kitais universitetais ir (ar) mokslinių tyrimų institutais, doktorantūros komitete turi būti atstovų iš visų doktorantūros teisę įgijusių institucijų.
22. Doktorantūros teisę įgijusiame universitete arba universitete su kitais Lietuvos ir (ar) užsienio universitetais ir (ar) mokslinių tyrimų institutais gali veikti doktorantūros mokykla (mokyklos). Doktorantūros mokykla yra universiteto arba universiteto su kitais Lietuvos ir (ar) užsienio šalių universitetais ir (ar) mokslinių tyrimų institutais doktorantūros organizavimo forma.
23. Doktorantūros studijas ir mokslinius tyrimus koordinuoja doktorantūros komitetas. Doktorantūros komitetas doktorantūros reglamente nustatyta tvarka vykdo disertacijų tematikų, doktorantų vadovų ir pretendentų į doktorantus konkursą, tvirtina doktorantų darbo planus. Doktoranto darbo plane nurodomi studijuojami dalykai ir jų apimtis studijų kreditais. Rekomenduojama doktoranto darbo planą sudaryti taip, kad studijuojami dalykai apimtų ne tik rengiamos daktaro disertacijos temą, bet ir bendrųjų gebėjimų ugdymą (t. y. projektų paraiškų rengimas, etikos ir procedūrų bei autorių teisių klausimai, komunikaciniai gebėjimai ir kt.), kurių apimtis būtų ne mažiau kaip 5 kreditai. Pedagoginė praktika gali būti atliekama, jei doktorantas sutinka ją atlikti. Pedagoginė praktika atliekama institucijos nustatyta tvarka, šios praktikos trukmę ir pobūdį suderinus su doktoranto vadovu ir doktorantūros komitetu.
24. Doktoranto vadovas yra aktyvus mokslininkas, doktorantūros mokslo kryptyje atliekantis mokslinius tyrimus. Vienu metu jis gali vadovauti ne daugiau kaip 5 doktorantams.
25. Doktoranto vadovo teikimu gali būti siūloma doktorantūros komitetui paskirti doktoranto konsultantą. Reikalavimus doktoranto konsultantui nustato institucija. Doktoranto vadovu ar konsultantu gali būti mokslininkas iš užsienio institucijos. Rekomenduojama, kad tais atvejais, jei doktoranto vadovas yra iš užsienio institucijos, doktoranto konsultantas turi būti iš Lietuvos institucijos.
26. Į doktorantūrą priimama doktorantūros reglamente nustatyta atviro konkurso tvarka. Konkurse gali dalyvauti asmenys, turintys magistro laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. Doktorantūros reglamente nustatyta tvarka doktorantas kasmet atestuojamas. Neatestuotas doktorantas šalinamas iš doktorantūros.
27. Institucijos, kartu įgijusios doktorantūros teisę, turi sudaryti sutartis dėl įsipareigojimų bendrai vykdyti doktorantūrą. Sutartyse nustatomos: priėmimo į doktorantūrą, doktorantūros finansavimo, doktorantūros reglamentų tvirtinimo ir tikslinimo tvarkos, doktorantų studijų organizavimo, bendros infrastruktūros naudojimo, doktorantūros nutraukimo vienos ar kelių institucijų iniciatyva sąlygos ir kitos nuostatos. Institucija (institucijos) apie priimtą sprendimą nutraukti doktorantūros vykdymą informuoja Ministeriją ir Tarybą. Ministerija paveda Tarybai įvertinti, ar institucijoms užtenka pajėgumų vykdyti doktorantūrą be vienos (ar kelių) institucijų. Gavęs Tarybos vertinamąsias išvadas ir rekomendaciją, Ministras priima sprendimą pratęsti doktorantūros teisę be vienos ar kelių institucijų, suteiktą doktorantūros teisę sustabdyti arba suteiktą doktorantūros teisę panaikinti.
28. Doktorantūros teisę įgijusios institucija (institucijos) savo nustatyta tvarka patvirtina Doktorantūros proceso kokybės užtikrinimo tvarkos aprašą arba nustato šią tvarką kituose savo tvirtinamuose dokumentuose, kurie viešai paskelbiami institucijos (institucijų) interneto svetainėje (svetainėse). Doktorantūros teisę turinti institucija gali sudaryti sutartį su užsienio institucija dėl doktorantūros vykdymo. Jei doktorantūros teisę įgijo kelios institucijos kartu, rekomenduojama, kad sutartį dėl doktorantūros vykdymo pasirašytų visos doktorantūros teisę turinčios institucijos.
29. Doktorantūros teisę turinčioje institucijoje doktorantūros lėšų panaudojimo tvarka turi būti nustatyta doktorantūros reglamente arba kitame institucijos tvirtinamame ir viešai paskelbtame teisės akte. Rekomenduojama, kad ne mažiau kaip 50 procentų institucijos gaunamų doktorantūros studijų kainos lėšų būtų skiriama doktorantų moksliniams tyrimams disertacijos tema vykdyti ir mobilumui užtikrinti.
IV SKYRIUS
MOKSLO DAKTARO DISERTACIJA IR JOS GYNIMAS
30. Mokslo daktaro disertaciją, kaip vientisą leidinį (išskyrus 32 punkte numatytą atvejį), sudaro: disertacijos tekstas ir santrauka. Atskirai pridedamos disertaciją teikiančio ginti asmens (toliau – disertantas) mokslinių publikacijų disertacijos tema kopijos arba nuorodos į jas.
31. Kaip mokslo daktaro disertacija gali būti teikiama ginti ir mokslinė monografija, kurią disertantas parašė be bendraautorių. Kartu teikiama monografijos santrauka. Šiuo atveju kitos mokslinės publikacijos teikiamos, jeigu jų reikia disertacijos temai atskleisti.
32. Kaip mokslo daktaro disertacija gali būti teikiama ginti ir disertacija mokslinių straipsnių rinkinio pagrindu. Šiuo atveju disertaciją turi sudaryti ne mažiau kaip 1 autorinio lanko apimties apžvalga, santrauka lietuvių ar užsienio kalba (santrauka rengiama kita kalba nei apžvalga) ir disertanto mokslinių publikacijų disertacijos tema kopijos. Svarbiausius tyrimų rezultatus disertantas turi būti paskelbęs ne mažiau kaip keturiuose straipsniuose, kurie paskelbti arba priimti paskelbti (turintys skaitmeninio objekto indentifikatorių (angl. digital object identifier)(toliau – DOI)) tarptautiniuose mokslo leidiniuose turinčiuose cituojamumo rodiklį Clarivate Analytics Web of Science (CA WoS ) duomenų bazėje. Apgynus disertaciją mokslinių straipsnių rinkinio pagrindu, šie straipsniai negali būti panaudoti ginant kitas disertacijas.
33. Mokslo daktaro disertacijoje (toliau – disertacija) turi būti apibrėžtas darbo tikslas, suformuluoti sprendžiami uždaviniai, nurodytas mokslinis darbo naujumas, apžvelgti pasaulyje atlikti tyrimai disertacijos tema, pristatyti taikyti tyrimų metodai, aptarti tyrimų rezultatai, pagrįstas jų patikimumas ir santykis su kitų tyrėjų duomenimis, suformuluotos išvados ir kiti, doktoranto nuomone, svarbūs aspektai. Taip pat su disertacija pateikiamas mokslinių konferencijų, kuriose buvo paskelbti disertacijos tyrimų rezultatai, sąrašas, disertanto gyvenimo, mokslinės ir kūrybinės veiklos aprašymas.
34. Disertacijos tekstas rašomas lietuvių arba anglų kalba, jei tam pritaria doktorantūros komitetas – kita nei lietuvių ar anglų kalba. Disertacijos santrauka (rekomenduojama apimtis – ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1 autorinis lankas) rengiama lietuvių arba anglų kalba (ne ta kalba, kuria parašytas disertacijos tekstas). Jei disertacija parašyta ne lietuvių ir ne anglų kalba, tai rengiamos dvi santraukos (lietuvių ir anglų kalbomis). Disertacija ir santrauka turi būti parašyta taisyklinga kalba.
35. Disertacijai keliami konkretūs reikalavimai, nustatomi doktorantūros reglamente.
36. Doktorantas gali teikti ginti disertaciją, kai:
36.1. yra išlaikęs egzaminus ir atsiskaitęs už kitus doktoranto darbo plane numatytus dalykus;
36.2. svarbiausius savo tyrimų rezultatus yra paskelbęs ne mažiau kaip dviejuose straipsniuose, paskelbtuose arba turinčiuose DOI recenzuojamuose mokslo leidiniuose, arba mokslinėje monografijoje, kurie nebuvo pateikti jau apgintose disertacijose. Doktorantai savo tyrimų rezultatus paskelbia:
36.2.1. humanitarinių ir socialinių mokslų sričių – ne mažiau kaip dviejuose straipsniuose, recenzuojamuose mokslo leidiniuose, iš kurių vienas paskelbtas tarptautiniame leidinyje, kurio daugiau nei pusė redakcinės kolegijos narių yra ne tos šalies, kurioje leidžiamas leidinys, atstovai, arba mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį Clarivate Analytics Web of Science arba Elsevier Scopus (Scopus) duomenų bazėse arba mokslinėje monografijoje;
36.2.2. kitų mokslo sričių – ne mažiau kaip dviejuose straipsniuose tarptautiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį Clarivate Analytics Web of Science (CA WoS) duomenų bazėje;
36.3. savo tyrimų rezultatus yra pristatęs tarptautiniuose moksliniuose renginiuose;
36.4. yra ne mažiau kaip tris mėnesius stažavęsis užsienio mokslo ir studijų institucijoje (institucijose) (rekomenduotina). Institucijos nustatyta tvarka doktorantas gali atlikti stažuotę Lietuvos ar užsienio įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje;
36.5. atitinka kitus doktorantūros reglamente ir doktoranto darbo plane nustatytus reikalavimus.
37. Doktorantūros komitetas, gavęs doktoranto prašymą ginti disertaciją ir jos rankraštį, įvertina doktoranto indėlį į mokslo publikacijas disertacijos tema, doktorantūros reglamente nustatyta tvarka įvertina, ar disertacija atitinka doktorantūros reglamente disertacijoms keliamus reikalavimus. Jeigu disertacija atitinka visus reikalavimus, doktorantūros komitetas sudaro ne mažesnę kaip trijų mokslininkų gynimo tarybą ir vieną iš jos narių paskiria pirmininku. Gynimo taryba – tai mokslininkų grupė, kuri, išnagrinėjusi ginti pateiktą disertaciją, įvertinusi jos kokybę, atitiktį disertacijoms keliamiems reikalavimams ir doktoranto mokslinę kompetenciją, nusprendžia, ar pretendentui suteiktinas mokslo daktaro laipsnis. Tarp gynimo tarybos narių ir doktoranto ar jo vadovo (disertaciją ginant eksternu – konsultanto) negali kilti interesų konfliktas. Gynimo tarybos nariai negali turėti bendrų publikacijų su doktorantu. Daugiau kaip pusė gynimo tarybos narių turi per paskutinius penkerius metus neturėti bendrų publikacijų su disertanto vadovu (ginant disertaciją eksternu – su konsultantu). Rekomenduojama, kad ne mažiau kaip vienas gynimo tarybos narys turi būti iš užsienio mokslo ir studijų institucijos. Ginant lituanistinio pobūdžio disertaciją, mokslininkai iš užsienio mokslo ir studijų institucijų į gynimo tarybą įtraukiami pagal poreikį.
38. Doktorantūros reglamento nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki disertacijos gynimo:
38.1. disertacija pateikiama gynimo tarybos nariams;
38.2. duomenys apie numatomą ginti disertaciją pateikiami Tarybos administruojamoje disertacijų duomenų bazėje jos nustatyta tvarka. Tarybos administruojamoje disertacijų duomenų bazėje paskelbiama nuoroda į tinklapį, kuriame skelbiama parengta disertacija.
39. Gynimo tarybos nariai rašytinius atsiliepimus apie disertaciją doktorantūros reglamento nustatyta tvarka pateikia ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki disertacijos gynimo.
40. Disertacija ginama viešame gynimo tarybos posėdyje. Disertacijos gynimas gali vykti tiek lietuvių, tiek kita kalba. Tais atvejais, kai posėdyje vartojama kita kalba, vertimo į lietuvių kalbą poreikį nustato doktorantūros komitetas. Posėdžiui vadovauja gynimo tarybos pirmininkas. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė gynimo tarybos narių (išskyrus atvejus, kai gynimo taryba sudaroma iš 3 narių)(įskaitant ir dalyvaujančius telekonferencijos būdu). Posėdžio metu perskaitomi nedalyvaujančių gynimo tarybos narių ir kiti gauti atsiliepimai apie disertaciją. Jei gynimo taryba sudaryta iš trijų narių, šios gynimo tarybos posėdyje turi dalyvauti visi jos nariai.
41. Doktorantas pristato svarbiausius savo darbo rezultatus ir išvadas, nurodo savo indėlį į disertacijoje pateiktas publikacijas. Gynimo tarybos nariai argumentuotai įvertina disertacijos mokslinį lygį, rezultatų naujumą ir originalumą, išvadų patikimumą ir pagrįstumą, nurodo darbo trūkumus ir netikslumus, o gynimo metu – ir doktoranto mokslinę kompetenciją. Doktorantas atsako į pateiktus klausimus ir komentuoja pareikštas pastabas.
42. Po diskusijų su doktorantu gynimo tarybos nariai balsuodami sprendžia, ar jam suteiktinas mokslo daktaro laipsnis. Telekonferencijos būdu dalyvaujantys gynimo tarybos nariai irgi balsuoja. Sprendimas priimamas, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų gynimo tarybos narių, išskyrus atvejus, jeigu gynimo tarybą sudaro 3 nariai. Pastaruoju atveju sprendimas priimamas, jei už sprendimą balsuoja visi trys nariai. Jeigu priimamas sprendimas, kad mokslo daktaro laipsnis nesuteiktinas, balsavimo protokole nurodomi tokio sprendimo argumentai. Balsavimo protokolą pasirašo visi posėdyje tiesiogiai dalyvavę gynimo tarybos nariai.
43. Per 2 savaites doktorantūros reglamento nustatyta tvarka vienas apgintos disertacijos egzempliorius (išskyrus disertacijas, kurios apgintos uždarame posėdyje) pateikiamas Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai ir disertacija paskelbiama Lietuvos elektroninių tezių ir disertacijų duomenų bazėje (ETD).
44. Ne vėliau kaip per 20 darbo dienų po disertacijos gynimo posėdžio apie gynimo rezultatus pranešama Tarybai. Pranešime Tarybai pateikiama informacija apie priežastis, dėl kurių disertacija neapginta arba buvo neginta. Duomenys apie apgintą disertaciją pateikiami Tarybos administruojamoje disertacijų duomenų bazėje jos nustatyta tvarka.
45. Jeigu gynimo taryba nusprendžia, kad mokslo daktaro laipsnis nesuteiktinas, pataisyta ir (ar) papildyta disertacija gali būti teikiama ginti ne anksčiau kaip po vienų metų. Šiuo atveju daktaro laipsnis įgyjamas eksternu pagal šių nuostatų V skyriaus reikalavimus. Nustačius mokslinio nesąžiningumo faktą (plagiatą ir kitus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus), disertacija negali būti ginama.
46. Jeigu disertacija pateikiama iki doktorantūros pabaigos, tačiau nesuspėjama jos apginti, per 12 mėnesių po doktorantūros pabaigos disertacija gali būti ginama įprasta tvarka. Per šį laikotarpį neapginta disertacija ginama eksternu pagal šių nuostatų V skyriaus reikalavimus.
47. Laiku apginta disertacija yra disertacija, apginta ne vėliau kaip per vienus metus nuo doktorantūros pabaigos.
V SKYRIUS
MOKSLO DAKTARO LAIPSNIO ĮGIJIMAS EKSTERNU
48. Siekti eksternu įgyti mokslo daktaro laipsnį gali asmuo, turintis magistro laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją (toliau – eksternas). Eksternas turi būti išleidęs mokslinę monografiją arba svarbiausius disertacijos rezultatus paskelbęs ne mažiau kaip dviejuose straipsniuose, išspausdintuose recenzuojamuose mokslo leidiniuose, nurodytuose šių nuostatų 36.2 papunktyje, ir parengęs disertacijos rankraštį.
49. Prašymą leisti ginti mokslo daktaro disertaciją eksternas teikia doktorantūros teisę turinčio universiteto rektoriui. Prie prašymo prideda:
49.1. disertacijos rankraštį arba išleistą mokslinę monografiją;
49.2. mokslinių publikacijų sąrašą ir jų elektronines kopijas;
49.3. magistro laipsnio arba jam lygiavertės aukštojo mokslo kvalifikacijos diplomo ir jo priedėlio (priedo) kopijas;
49.4. informaciją apie doktorantūros studijų dalykų atsiskaitymus (jeigu tokių buvo);
49.5. gyvenimo, mokslinės ir kūrybinės veiklos aprašymą.
50. Doktorantūros komitetas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos išnagrinėja pateiktą medžiagą ir nusprendžia, ar disertacijos rankraštis arba išleista mokslinė monografija atitinka mokslo daktaro disertacijai keliamus reikalavimus. Jeigu doktorantūros komitetas išnagrinėjęs prašymą priima neigiamą sprendimą, asmuo teikti pakartotinį prašymą leisti ginti disertaciją gali ne anksčiau kaip po vienų metų nuo komiteto sprendimo dienos. Jeigu doktorantūros komitetas išnagrinėjęs prašymą priima teigiamą sprendimą, disertacija gali būti ginama ne vėliau kaip po vienų metų nuo šiame punkte nurodyto teigiamo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu priimamas teigiamas sprendimas, doktorantūros komitetas doktorantūros reglamente nustatyta tvarka:
50.1. skiria mokslinį konsultantą;
50.2. nustato studijuotinus doktorantūros dalykus ir jų egzaminų laikymo terminus arba priima sprendimą dėl ankščiau doktorantūroje studijuotų dalykų užskaitymo.
51. Eksternas, gavęs doktorantūros komiteto leidimą, disertaciją gina pagal šių nuostatų IV skyriaus 38–46 punktų reikalavimus. Eksternas institucijai padengia tik tiesiogiai su mokslo daktaro laipsnio įgijimu susijusias išlaidas.
VI SKYRIUS
MOKSLO DAKTARO LAIPSNIO SUTEIKIMAS IR PANAIKINIMAS
52. Disertaciją apgynusiam asmeniui mokslo laipsnį suteikia ir diplomą išduoda doktorantūros teisę turintis Lietuvos universitetas (universitetai).
53. Apeliacija dėl nesuteikto mokslo laipsnio doktorantūros reglamento nustatyta tvarka nagrinėjama doktorantūros teisę turinčioje institucijoje (institucijose). Teisės aktų nustatyta tvarka skundas dėl nesuteikto mokslo daktaro laipsnio gali būti teikiamas Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui.
54. Mokslo laipsnį suteikęs universitetas gali atšaukti sprendimą suteikti mokslo laipsnį (įskaitant iki šių nuostatų įsigaliojimo suteiktus mokslo laipsnius):
54.1. kai nustatomas mokslinio nesąžiningumo faktas;
54.2. kai mokslo daktaro laipsnis suteiktas pažeidus šiuos nuostatus ar kitus teisės aktus, reglamentuojančius daktaro laipsnio suteikimą.
55. Mokslo laipsnį suteikęs universitetas atšaukia sprendimą suteikti mokslo laipsnį, kai Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius priima tai padaryti įpareigojantį sprendimą. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius gali įpareigoti universitetą atšaukti ir iki šių nuostatų įsigaliojimo priimtą sprendimą suteikti mokslo laipsnį.
56. Jei mokslo laipsnį suteikusi institucija yra likviduota, dėl suteikto mokslo laipsnio pripažinimo negaliojančiu sprendžia Taryba.
57. Mokslo daktaro laipsnio diplomo formą ir diplomo blankų gamybos, apskaitos ir registracijos ir išdavimo tvarką nustato Ministras.
VII SKYRIUS
DOKTORANTŪRA IR PALYGINAMASIS EKSPERTINIS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS VERTINIMAS
58. Per 10 darbo dienų po Palyginamojo ekspertinio mokslinių tyrimų vertinimo rezultatų paskelbimo Taryba apskaičiuoja ir savo tinklalapyje paskelbia institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) veiklos kokybės įverčius visose mokslo kryptyse, kuriose institucijos teikė duomenis palyginamajam vertinimui. Institucijos MTEP veiklos kokybės įvertis mokslo kryptyje apskaičiuojamas sudedant visų toje mokslo kryptyje veikiančių institucijos vertinamųjų vienetų MTEP veiklos kokybės įverčių sandaugas su tų institucijos vertinamųjų vienetų tos mokslo krypties mokslininkų visos darbo dienos atitikmenimis ir gautą sumą padalijus iš institucijos tos mokslo krypties mokslininkų visos darbo dienos atitikmens. Institucijų mokslo krypčių mokslininkų visos darbo dienos atitikmenys skelbiami kartu su jų MTEP veiklos kokybės įverčiais tose mokslo kryptyse.
59. Doktorantūros teisės siekiančios institucijos, kurios MTEP veiklos kokybės įvertis doktorantūros mokslo kryptyje yra ne mažesnis kaip 4 balai, Taryba, vertindama jos prašymą doktorantūros teisei įgyti, neatlieka šių nuostatų 7, 8 ir 9 punktuose nustatyto institucijos mokslinių tyrimų lygio bei infrastruktūros pakankamumo vertinimo. Šiai institucijai suderinus su Taryba doktorantūros komiteto sudėtį ir doktorantūros projektą, Tarybos teikimu doktorantūros teisę suteikia Ministras.
60. Jei doktorantūros teisės siekia kelios institucijos kartu, šių nuostatų 59 punkte nustatyta išimtis dėl mokslinių tyrimų lygio bei infrastruktūros pakankamumo vertinimo jų prašymui taikoma, jei šių institucijų bendras MTEP veiklos kokybės įvertis yra ne mažesnis kaip 4 balai, o kiekvienos doktorantūros teisės siekiančios institucijos MTEP veiklos kokybės įvertis yra ne mažesnis kaip 2 balai. Institucijų bendras MTEP veiklos kokybės įvertis mokslo kryptyje apskaičiuojamas sudedant visų institucijų MTEP veiklos kokybės įverčių sandaugas su tų institucijų tos mokslo krypties mokslininkų visos darbo dienos atitikmenimis ir gautą sumą padalijus iš šių institucijų tos mokslo krypties mokslininkų visos darbo dienos atitikmenų sumos.
61. Institucijos (institucijų), kurios (kurių) MTEP veiklos kokybės įvertis (bendras MTEP veiklos kokybės įvertis) yra mažesnis kaip 4 balai, bet ne mažesnis kaip 3 balai (ir kiekvienos doktorantūros teisės siekiančios institucijos MTEP veiklos kokybės įvertis yra ne mažesnis kaip 2 balai), prašymas doktorantūros teisei įgyti vertinamas pagal šių nuostatų reikalavimus.
62. Institucijos (institucijų), kurios (kurių) MTEP veiklos kokybės įvertis (bendras MTEP veiklos kokybės įvertis) yra mažesnis kaip 3 balai, prašymas doktorantūros teisei įgyti nenagrinėjamas. Išimties tvarka tokios (tokių) institucijos (institucijų) prašymas doktorantūros teisei įgyti vertinamas pagal šių nuostatų reikalavimus, jei kiekvienos doktorantūros teisės siekiančios institucijos MTEP veiklos kokybės įvertis yra ne mažesnis kaip 2 balai ir kai doktorantūrą numatoma vykdyti pasitelkiant užsienio instituciją, kuri vykdo tos pačios ar artimos mokslo krypties doktorantūrą ir jos mokslinės veiklos lygis yra aukštesnis nei Lietuvos institucijos (institucijų). Šiuo atveju kartu su prašymu doktorantūros teisei įgyti pateikiamas sutarties tarp visų doktorantūros teisės siekiančių institucijų ir užsienio institucijos dėl doktorantūros vykdymo projektas, kuriame be kitų klausimų aptariama doktorantų stažuotės šioje institucijoje, šios institucijos atstovo (atstovų) dalyvavimas doktorantūros komiteto veikloje ir disertacijų gynime, doktorantų konsultantų iš šios institucijos skyrimas, ir šalių ketinimų protokolas dėl sutarties pasirašymo, jei doktorantūros teisė bus suteikta.
63. Jei doktorantūros teisę turinčių institucijų bendras MTEP veiklos kokybės įvertis yra ne mažesnis kaip 3 balai, bet vienos ar kelių iš jų MTEP veiklos kokybės įvertis yra mažesnis kaip 2 balai, Taryba įvertina, ar doktorantūros teisę turinčios institucijos gali vykdyti doktorantūrą be institucijų, kurių MTEP veiklos kokybės įvertis yra mažesnis kaip 2 balai. Jei Tarybos įvertinimas teigiamas, doktorantūros teisė stabdoma tik toms institucijoms, kurių MTEP veiklos kokybės įvertis yra mažesnis kaip 2 balai. Neigiamo Tarybos įvertinimo atveju stabdoma visų institucijų doktorantūros teisė.
64. Institucijos (institucijų), kurios (kurių) MTEP veiklos kokybės įvertis (bendras MTEP veiklos kokybės įvertis) yra mažesnis kaip 3 balai, doktorantūros teisė stabdoma išskyrus atvejį, kai doktorantūra vykdoma kartu su užsienio institucija, kuri vykdo tos pačios ar artimos mokslo krypties doktorantūrą ir jos mokslinės veiklos lygis yra aukštesnis nei Lietuvos institucijos (institucijų), o MTEP veiklos kokybės įvertis (bendras MTEP veiklos kokybės įvertis) yra ne mažesnis kaip 2 balai. Šiuo atveju institucijų, kurių MTEP veiklos kokybės įvertis yra mažesnis kaip 2 balai (jei tokių yra), doktorantūros teisė stabdoma, o Taryba įvertina, ar doktorantūros teisę turinti institucija (institucijos be institucijų, kurių MTEP veiklos kokybės įvertis yra mažesnis kaip 2 balai) gali vykdyti doktorantūrą kartu su užsienio institucija. Šiuo atveju institucija (institucijos be institucijų, kurių MTEP veiklos kokybės įvertis yra mažesnis kaip 2 balai) per du mėnesius nuo šių nuostatų 58 punkte nurodyto institucijų MTEP veiklos kokybės įverčių paskelbimo pateikia Tarybai institucijų sutarties su užsienio institucija dėl doktorantūros vykdymo projektą, atitinkantį šių nuostatų 62 punkto reikalavimus, ir šalių ketinimų protokolą dėl sutarties pasirašymo, jei doktorantūros teisė būtų suteikta. Taryba per du mėnesius nuo šių dokumentų gavimo įvertina, ar doktorantūros teisę turinti institucija (institucijos be institucijų, kurių MTEP veiklos kokybės įvertis yra mažesnis kaip 2 balai) gali vykdyti doktorantūrą kartu su užsienio institucija. Neigiamo Tarybos įvertinimo atveju institucijos (institucijų) doktorantūros teisė sustabdoma.
