Suvestinė redakcija nuo 2019-12-04 iki 2020-07-01
Įsakymas paskelbtas: TAR 2019-09-20, i. k. 2019-14910
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS rESPUBLIKOS NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS REGULIAVIMO SRIČIAI PRISKIRTOSE NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIOSE ĮMONĖSE
2019 m. rugsėjo 11 d. Nr. 1K-267
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. 699 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą“ 1 ir 2 punktais,
1. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčios energetikos infrastruktūros fizinės ir veiklos apsaugos reikalavimų aprašą.
2. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reguliavimo sričiai priskirtose nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse ir (arba) su nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčia infrastruktūra dirbančių asmenų, taip pat asmenų, kuriems dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo būtų suteikta teisė be palydos patekti prie įmonių infrastruktūros ar priimti sprendimus dėl šios infrastruktūros funkcionavimo, einamų pareigų sąrašą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2019 m. rugsėjo 11 d. įsakymu
Nr. 1K-267
LIETUVOS rESPUBLIKOS FINANSŲ ministerijOS REGULIAVIMO SRIČIAI PRISKIRTŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ ĮMONIŲ IR NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIĄ REIKŠMĘ TURINČIOS ENERGETIKOS INFRASTRUKTŪROS FIZINĖS ir veiklos apSAUGOS REIKALAVIMų aprašas
i SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčios energetikos infrastruktūros fizinės ir veiklos apsaugos reikalavimų apraše (toliau – Aprašas) reglamentuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. 699 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą“ priedą Finansų ministerijai priskirtų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių (toliau – įmonė) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčios energetikos infrastruktūros (toliau – infrastruktūra) fizinės apsaugos tikslas ir principai, taip pat detalizuojama:
2. Įmonės fizinė ir veiklos apsauga organizuojama ir vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.
3. Aprašas taikomas šioms įmonėms ir jų infrastruktūrai:
3.4. paskirtajam tiekėjui, numatytam Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme;
4. Apraše vartojamos sąvokos:
4.1. Galima grėsmė – galimų pažeidėjų, kurie galėtų mėginti neteisėtai patekti į įmonę ir (ar) užvaldyti ją ir (ar) atskirus jos įrenginius, sutrikdyti įmonės veiklą ir (ar) padaryti žalą jos turtui, charakteristikų ir ketinimų visuma.
4.2. Galimas pavojus (toliau – pavojus) – pavojingi reiškiniai, medžiagos, žmogaus veikla arba sąlygos (padėtis), galintys pareikalauti žmonių aukų ar juos sužaloti, padaryti neigiamą poveikį žmonių sveikatai, žalą jų turtui ir gamtai, žmonių pragyvenimo šaltiniui ir teikiamoms paslaugoms, sukelti socialinių ir ekonominių problemų.
4.3. Įmonės apsauga – visuma organizacinių, teisinių, techninių, specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų, kurių tikslas – užtikrinti nepertraukiamą, stabilią ir saugią įmonės veiklą, darbuotojų ir aplinkinių žmonių sveikatą ir saugumą, sumažinti įmonės veiklos neigiamą poveikį aplinkai dėl įmonės veiklos sutrikdymo ar infrastruktūros sugadinimo ar sunaikinimo.
4.5. Įmonės fizinė apsauga – įmonės apsaugos sistemos dalis, kurią sudaro visuma organizacinių, teisinių, techninių, specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų, kuriais užtikrinama saugomų objektų ir jų apsaugos zonų apsauga nuo neteisėto fizinio poveikio, įmonės fizinės apsaugos incidentų.
4.6. Įmonės fizinės apsaugos incidentas (toliau – incidentas) – įvykis, pažeidžiantis nustatytą įmonės fizinės apsaugos režimą ir galintis turėti neigiamą įtaką įmonės fizinei apsaugai.
4.7. Neteisėtas fizinis poveikis – asmenų neteisėti veiksmai ir jų padariniai (neteisėtas patekimas į saugomo objekto patalpas ar teritoriją, saugomo objekto sugadinimas, sunaikinimas, pasisavinimas, saugomame objekte vykdomos veiklos sutrikdymas (išjungimas, darbo režimo keitimas, poveikis personalui, apribojant galimybes jam vykdyti funkcijas ar pan.), saugomame objekte vykdomos veiklos rezultatų sugadinimas), galintys fiziškai pakenkti saugomam objektui arba jame vykdomai veiklai.
4.8. Pavojaus rizika – pavojaus (incidento) tikimybės ir galimų padarinių derinys. Rizika apskaičiuojama pagal formulę: pavojaus tikimybė (T) x galimi padariniai (poveikis) (P).
4..9. Saugomas objektas – įmonė, jos įrenginiai ir turtas, kuriems yra nustatyti fizinės apsaugos lygių reikalavimai.
II SKYRIUS
ĮMONIŲ FIZINĖS APSAUGOS TIKSLAS IR PRINCIPAI
5. Įmonių fizinės apsaugos tikslas – apsaugoti saugomus objektus ir įmonių darbuotojus nuo neteisėto fizinio poveikio, incidentų. Įmonės, kurių fizinę apsaugą vykdo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigos, fizinės apsaugos organizavimo priemones derina su šiomis įstaigomis.
6. Efektyviai įmonių apsaugos sistemai būtinas vienodas požiūris į įmonių fizinę ir informacijos apsaugą, procesų kontrolę, ekstremaliųjų situacijų valdymo planus ir personalo patikimumą.
7. Įmonių fizinės apsaugos režimas (kaip ir visos apsaugos sistemos) grindžiamas šiais pagrindiniais principais:
7.1. nuodugnios ir detalios (daugiasluoksnės – kelių lygių) apsaugos. Turi būti sudarytos sąlygos pažeidėjui patirti nesėkmę, bandant įveikti vieną po kitos apsaugos sistemos kliūtis;
7.3. dubliavimo. Didelės ir labai didelės rizikos saugomuose objektuose sužlugus (išėjus iš rikiuotės) kuriam nors saugumo posistemiui, jo funkcijas turi perimti likę veikti posistemiai;
8. Įmonių fizinės apsaugos režimas turi užtikrinti 4 pagrindines apsaugos funkcijas: aptikti, sulaikyti, duoti atsaką ir (ar) reaguoti, būti atsparus ir (ar) at(si)kurti.
9. Įmonių fizinės apsaugos sistema projektuojama, jos veikimas organizuojamas ir prižiūrimas vadovaujantis šiais principais:
9.1. teisiniu įmonės fizinės apsaugos organizavimo ir veiklos pagrįstumu. Įmonių fizinės apsaugos sistema organizuojama ir veikia laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, įmonės vidaus teisės aktų reikalavimų;
9.2. įmonės vadovo atsakomybe. Įmonės vadovas atsako už įmonės fizinės apsaugos sistemos organizavimą, priežiūrą ir kontrolę. Įmonės vadovas turi nuolatos rūpintis patikima saugomų objektų fizine apsauga, todėl privalo:
9.2.1. periodiškai kontroliuoti įmonės fizinės apsaugos vykdymą, analizuoti fizinės apsaugos sistemos įmonėje veikimą ir aptarti su įmonės atsakingais darbuotojais fizinės apsaugos sistemos veikimo problemas bei reikiamas priemones šiai sistemai tobulinti;
9.3. neteisėtų veiksmų prieš įmonę atgrasymu. Įmonės fizinės apsaugos sistema turi būti projektuojama, organizuojama ir turi veikti taip, kad būtų pajėgi ne tik apsunkinti neteisėto fizinio poveikio vykdymą, bet ir galėtų užkirsti kelią tokiam poveikiui;
9.4. įmonių fizinės apsaugos sistemos adekvatumu (proporcingumu). Įmonių fizinės apsaugos sistemos projektuojamos atsižvelgiant į galimas grėsmes, galimą žalą ir poveikį (padarinius). Jos turi sušvelninti nustatytas rizikas ir efektyviai jas sumažinti iki priimtino lygio. Įmonės fizinės apsaugos sistemai būtinos investicinės ir eksploatacinės sąnaudos turi būti adekvačios galimoms grėsmėms;
9.5. bendradarbiavimu. Įmonės vadovas, apsaugos padalinys ir (ar) apsaugos tarnyba privalo bendradarbiauti su policijos įstaigomis, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka, administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų prevencija įmonės teritorijoje, ir policijos įstaigoms teikti informaciją apie teisės pažeidimus. Įmonės konsultuojasi tarpusavyje ir su kompetentingomis valstybės institucijomis ir įstaigomis fizinės apsaugos klausimais;
9.6. įmonės fizinės apsaugos sistemos aktyvumu. Įmonės vadovo, atsakingų darbuotojų, apsaugos padalinio ir (ar) apsaugos tarnybos veikla turi užkardyti galimus neteisėtus, nukreiptus prieš saugomus objektus, veiksmus. Fizinės apsaugos sistemos turi sumažinti nustatytas rizikas, aptikti ir sulaikyti galimus pažeidėjus;
9.7. įmonės fizinės apsaugos priemonių diferenciacija. Saugomi objektai turi būti suskirstyti pagal svarbą, galimas grėsmes, galimus padarinius ir nuostolius (saugomiems objektams, žmonėms, šalies ūkiui ir aplinkai) ir jiems priskirtas saugomo objekto fizinės apsaugos lygis. Diferencijuojant atskirų saugomų objektų fizinės apsaugos lygius, galima minimaliomis investicijomis pasiekti maksimalių rezultatų, pagrindinį dėmesį skiriant saugomiems objektams, priskirtiems konkretiems fizinės apsaugos lygiams;
9.8. įmonės fizinės apsaugos nepertraukiamumu. Negalima saugomo objekto palikti be apsaugos. Priklausomai nuo turto vertės ir svarbos įmonės veiklai, galimų grėsmių, pasirenkamos atitinkamos fizinės apsaugos pajėgos ir priemonės, kurių vykdymas gali užtikrinti nuolatinę saugomo objekto fizinę apsaugą;
9.9. įmonės fizinės apsaugos pajėgų ir priemonių kompleksiškumu. Efektyvi saugomų objektų fizinė apsauga turi būti vykdoma naudojant skirtingas fizinės apsaugos priemones, maksimaliai suderinant jų poveikį. Pasirenkant įmonės fizinės apsaugos priemones, būtina atsižvelgti į:
III SKYRIUS
Saugomų OBJEKTŲ FIZINĖS APSAUGOS LYGIų reikalavimai
10. Saugomų objektų fizinės apsaugos lygis grindžiamas konkrečių saugomų objektų rizikos vertinimo – rizikos identifikavimo, rizikos analizės ir rizikos lygio vertinimo (proceso, kurio metu rizikos analizės rezultatai lyginami su rizikos kriterijais, kad būtų nustatyta, ar rizika ir (ar) jos dydis yra priimtini ir (ar) toleruotini) – rezultatais.
11. Atskiriems saugomiems objektams įmonės vadovo sprendimu, atsižvelgiant į įvertintas galimas grėsmes ir į privalomus minimalius saugomų objektų fizinės apsaugos lygius, nustatytus Aprašo 20 punkte, nustatomas vienas iš šių saugomų objektų fizinės apsaugos lygių:
12. Saugomiems energetikos objektams, kuriems priskirtas konkretus saugomo objekto fizinės apsaugos lygis, taikomos organizacinės ir techninės priemonės, nurodytos Aprašo 1 priede.
IV SKYRIUS
ĮMONĖS FIZINĖS apSAUGOS SISTEMOS PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI
14. Projektuojant įmonės fizinės apsaugos sistemą įmonė privalo užtikrinti, kad:
14.2. būtų ryšys su teritorinėmis ir specializuotomis policijos įstaigomis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldžiomis įstaigomis, savivaldybių priešgaisrinėmis tarnybomis, žinybinėmis priešgaisrinėmis pajėgomis ir savanoriškomis ugniagesių formuotėmis, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos padaliniais;
14.3. saugomo objekto fizinės apsaugos lygis ir apsaugos priemonės būtų proporcingi nustatytoms rizikoms;
15. Įmonės fizinės apsaugos sistemos tikslas – įrengta ir efektyviai veikianti apsaugos sistema, parengta efektyviai reaguoti į incidentus.
16. Siekiant išvengti pašalinių asmenų prasiskverbimo į saugomą objektą, tikslinga nustatyti leidimų režimą. Leidimų režimą nustato įmonės vadovas, o jį realizuoja apsaugos padalinys ar apsaugos tarnyba. Taip pat nustatoma kasdienių apsaugos veiksmų tvarka bei atskiros apsaugą stiprinančios funkcijos ir jų perdavimo atitinkamiems įmonės darbuotojams tvarka.
17. Įmonės vadovo paskirta komisija arba nepriklausomų ekspertų grupė (jei saugomų objektų teritorijos bendros su kitais ūkio subjektais, dalyvaujant ir jų atstovams) saugomo objekto vidaus patalpas (jei reikia, ir teritorijas), kurioms reikia didesnės fizinės apsaugos, suskirsto į atskiras apsaugos zonas, į kurias asmenų patekimas bus sankcionuotas. Įmonės nusistato įeigos į šias apsaugos zonas kontrolės priemones ir būdus. Įmonės leidimų režimo taisyklėse turi būti numatyta patekimo į didesnio saugumo zonas sankcionavimo, buvimo jose ir išvykimo iš jų tvarka.
18. Būtina užtikrinti, kad visi įmonės apsaugos darbuotojai turėtų pastovų ir patikimą ryšį su apsaugos padaliniu ir (ar) apsaugos tarnyba bei įmonės vadovybe. Apsaugos padalinys ir (ar) apsaugos tarnyba privalo turėti ne mažiau kaip dviejų rūšių ryšį su įmonės vadovybe ir kompetentingų valstybės institucijų ir įstaigų atstovais.
19. Saugomų objektų apsaugos signalizacijos, vaizdo stebėjimo ir įeigos kontrolės sistemas gali projektuoti ir įrengti įmonės, turinčios atitinkamos valstybės institucijos išduotus atestatus (licencijas) atlikti atitinkamus darbus. Sutartyse su šiomis įmonėmis turi būti numatyta, kad informacija, susijusi su saugomų objektų apsaugos signalizacijos įrengimu, nebus atskleista tretiesiems asmenims. Ši informacija priskiriama įmonės konfidencialiai informacijai.
V SKYRIUS
MINIMALŪS SAUGOMŲ OBJEKTŲ FIZINĖS apSAUGOS LYGIAI
20. Įmonės vadovo sprendimu nustatomas saugomų objektų fizinės apsaugos lygis turi būti ne žemesnis kaip:
20.3. paskirtojo tiekėjo, numatyto Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme, – antrasis fizinės apsaugos lygis;
20.5. AB „Energijos skirstymo operatorius“ – antrasis fizinės apsaugos lygis. Atskirų šios bendrovės įrenginių ir turto:
20.5.1. AB „Energijos skirstymo operatorius“ dujų dispečerinio valdymo centro – antrasis fizinės apsaugos lygis;
20.5.2. skirstomojo tinklo įrenginių, esančių bendrose su LITGRID, AB, 110 kV transformatorių pastotėse ir skirstyklose, – toks pats fizinės apsaugos lygis kaip ir LITGRID, AB, atitinkamų įrenginių. AB „Energijos skirstymo operatorius“ turto, esančio bendrose su LITGRID, AB, 110 kV transformatorių pastočių ir skirstyklų teritorijose, apsaugos klausimai sprendžiami tarpusavio sutarčių pagrindu;
20.6. AB „Ignitis gamyba“, AB, priklausančių Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, Lietuvos elektrinės – ketvirtasis fizinės apsaugos lygis;
20.7. akcinės bendrovės Giraitės ginkluotės gamyklos – antrasis fizinės apsaugos lygis. Atskirų šios bendrovės įrenginių ir turto:
20.7.1. lauko parako saugyklų ir laikino parako išlaikymo sandėlio – trečiasis fizinės apsaugos lygis;
VI SKYRIUS
ORGANIZACINIAI FIZINĖS apSAUGOS PAGRINDAI
21. Už įmonės fizinės apsaugos sistemos projektavimą, diegimą ir veiklą atsako įmonės vadovas. Įmonės vadovas paskiria už įmonės fizinės apsaugos sistemos priežiūrą ir kontrolę atsakingą asmenį. Jeigu įmonės vadovas nepaskiria už įmonės fizinės apsaugos sistemos priežiūrą ir kontrolę atsakingo asmens, apsaugos padalinio vadovu laikomas įmonės vadovas.
22. Įmonė, o kai saugomų objektų teritorijos bendros su kitais ūkio subjektais, dalyvaujant ir jų atstovams, įvertina galimas grėsmes saugomiems objektams. Įmonės vadovas, atsižvelgdamas į nustatytas galimas grėsmes saugomiems objektams ir galimas pasekmes (padarinius), įmonės fizinės apsaugos tikslus ir principus, nustato įmonės fizinės apsaugos tvarką. Nustatant šią tvarką turi būti nurodyti konkretūs saugomi objektai, jų fizinės apsaugos lygiai, saugomų objektų fizinės apsaugos užtikrinimo priemonės, apsaugos darbuotojų postai, patruliavimo ir atsakomybės zonos.
23. Įmonės vadovas, atsižvelgdamas į įmonės fizinės apsaugos tvarką, tvirtina įmonės fizinės apsaugos sistemos reglamentą, kuriame turi būti nustatyta apsaugos padalinio ir (ar) apsaugos tarnybos vadovo, kiekvieno apsaugos darbuotojo funkcijos, teisės ir pareigos, įmonės apsaugos sistemos veikla įprastinėmis situacijomis ir sąlygomis, susidariusiomis dėl neteisėto fizinio poveikio, taip pat ir kitomis ekstremaliosiomis situacijomis, įmonės fizinės apsaugos sistemos ryšiai ir bendradarbiavimas su kompetentingomis valstybės institucijomis ir įstaigomis. Įmonės vadovas tvirtina apsaugos padalinio vadovo ir visų apsaugos darbuotojų pareigines instrukcijas (pareiginius nuostatus), kuriose turi būti konkrečiai nurodytos darbuotojų funkcijos, pareigos ir teisės, užtikrinant įmonės fizinę apsaugą.
24. Įmonės vadovas tvirtina saugomų objektų leidimų režimo aprašą, kuriame turi būti nustatyta patekimo į saugomą objektą ir išvykimo iš jo, taip pat buvimo saugomame objekte kontrolės – darbuotojų pažymėjimų ar kitų dokumentų, patvirtinančių asmens tapatybę ir kitą reikalaujamą informaciją, ir su savimi turimų daiktų, transporto priemonėse esančių krovinių ir su jais susijusių dokumentų patikrinimo – tvarka. Jeigu saugomo objekto teritorija dalijasi keli ūkio subjektai, leidimų režimo aprašas rengiamas bendrai ir jį tvirtina tų subjektų vadovai.
25. Įmonės vadovas tvirtina ekstremaliųjų situacijų valdymo planą teisės aktuose, reglamentuojančiuose civilinę saugą, nustatyta tvarka.
26. Įmonės vadovas sudaro ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, jei Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija ar įstaiga nurodo tokį centrą sudaryti.
27. Ne rečiau kaip kartą per metus, o įvykus neteisėtam fiziniam poveikiui prieš saugomus objektus tuoj pat po jo turi būti:
27.1. peržiūrimos galimos grėsmės, atliekant rizikos vertinimą, ir, jei reikia, koreguojama įmonės fizinės apsaugos tvarka;
28. Įmonės fizinės apsaugos dokumentus (fizinės apsaugos tvarkos aprašą, fizinės apsaugos planą ir kt.), kuriuose yra informacijos, kurios atskleidimas padarytų žalą saugomų objektų fiziniam saugumui ir fizinės apsaugos sistemai, rekomenduojama priskirti įmonės konfidencialiai informacijai.
29. Įsigyjant įmonės fizinės apsaugos sistemos įrengimo paslaugas, rekomenduotina atskirai vertinti pasiūlymų kokybę ir kainą.
vii skyrius
ĮMONĖS VEIKLOS APSAUGOS REIKALAVIMAI
31. Įmonės veiklos apsaugai taikomos šios priemonės personalo saugumo, sandorių patikros, investuotojų patikros, korupcijos prevencijos ir informacinio saugumo srityse:
31.1. Personalo saugumo srityje:
31.1.1. Organizuojamas asmenų, pretenduojančių eiti ar einančių pareigas įmonėje, tikrinimas, siekiant įvertinti, ar jie atitinka reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje.
31.1.2. Sudaromi sąrašai pareigų:
31.1.2.1. į kurias pretenduojantys ar kurias einantys asmenys tikrinami, ar jie atitinka reikalavimus, nustatytus Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje ir (ar) Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje;
31.1.2.2. į kurias pretenduojantiems ar kurias einantiems asmenims būtina dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
31.2. Sandorių patikros srityje:
31.2.1. Atliekama įmonės sudaromų ir jau sudarytų sandorių esminių pakeitimų, kai jie atitinka Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus kriterijus, atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra.
31.3. Investuotojų patikros srityje – įmonės, gavusios informacijos apie investuotojus, siekiančius vykdyti arba vykdančius veiklą nustatytoje apsaugos zonos teritorijoje arba siekiančius įsigyti turto nustatytoje apsaugos zonoje, apie tai informuoja Finansų ministeriją, kad būtų užtikrinta investuotojų atitiktis nacionalinio saugumo interesams.
31.4. Korupcijos prevencijos srityje – įmonės turi taikyti korupcijos prevencijos priemones, nustatytas Korupcijos prevencijos įstatyme, ir atsižvelgti į asmenims taikomus reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme.
31.5. Informacinio saugumo srityje:
31.5.1. Įmonės, kurioms patikėta įslaptinta informacija, griežtai laikosi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyto principo „būtina žinoti“. Tai reiškia, kad įslaptinta informacija gali būti patikėta tik asmenims, kurie turi atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir kuriems, vykdant darbo pareigas, reikia susipažinti ir dirbti su ja.
31.5.2. Įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti kompleksiškai taikomi reikalavimai:
31.5.3. Įmonės privalo nustatyti neskelbtinos informacijos apsaugos principus, apsaugos organizavimo tvarką ir informacinių išteklių (informacijos, dokumentų, techninės ir programinės įrangos) valdymo ypatumus:
31.5.3.1. Įmonėse turi būti nuosekliai laikomasi principo „būtina darbui“. Šis principas reiškia, kad įmonės konfidencialios, komercinę (gamybos) paslaptį sudarančios informacijos ir (ar) prieigos teisė prie jos darbuotojams, valdymo organų nariams ir tretiesiems asmenims gali būti suteikta tik tiek, kiek ji būtina vykdant konkrečias darbo ir kitas su įmone susijusias funkcijas, įsipareigojimus pagal sudarytus sandorius ar teisės aktuose numatytas pareigas, ir tik pasirašius konfidencialumo įsipareigojimą.
31.5.3.2. Neskelbtinos informacijos apsauga turi remtis rizikos valdymo procesu. Tuo tikslu periodiškai nustatoma, kokia neskelbtina informacija valdoma, įvertinama informacijos praradimo ir nesankcionuoto atskleidimo tikimybė ir poveikis bei planuojamos organizacinės ir techninės priemonės, padėsiančios sumažinti riziką iki priimtino lygio.
31.5.3.3. Įmonių valdymo organų patvirtintuose dokumentuose turi būti nustatytos įmonių kolegialių organų, įmonių vadovų, struktūrinių padalinių vadovų ir darbuotojų teisės ir pareigos, funkcijos, uždaviniai ir atsakomybė, klasifikuojant neskelbtiną informaciją ir užtikrinant šios informacijos administravimą ir apsaugą.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
32. Įmonės fizinės apsaugos ir įmonės veiklos apsaugos auditą rekomenduojama atlikti ne rečiau kaip kas 3 metus, o, įvykus incidentams, atlikti privalomai. Įmonės fizinės apsaugos ir įmonės veiklos apsaugos auditą atlieka įmonės vidaus audito padalinys arba įmonės, turinčios kvalifikuotus šios srities specialistus, kurių patirtis fizinės ir veiklos apsaugos audito srityje yra ne mažesnė nei 3 metai.
33. Audito metu tikrinamas ir įvertinamas apsaugos sistemų efektyvumas ir naudojamų apsaugos priemonių tinkamumas šalinti nustatytas grėsmes.
34. Atliekant auditą, turi būti įvertinami visi fizinės ir veiklos apsaugos rizikos valdymo aspektai. Įmonės rengia audito pastabų ir rekomendacijų įgyvendinimo planus.
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reguliavimo
sričiai priskirtų nacionaliniam saugumui užtikrinti
svarbių įmonių ir nacionaliniam saugumui užtikrinti
svarbią reikšmę turinčios energetikos infrastruktūros
fizinės ir veiklos apsaugos reikalavimų aprašo
1 priedas
ORGANIZACINĖS IR TECHNINĖS PRIEMONĖS SAUGOMUOSE ENERGETIKOS OBJEKTUOSE
| Eil. Nr. |
Priemonės pavadinimas |
Saugomo objekto fizinės apsaugos lygiai |
|||||||
| I |
II |
III |
IV |
||||||
| Privalomos priemonės |
Rekomenduojamos priemonės |
Privalomos priemonės |
Rekomenduojamos priemonės |
Privalomos priemonės |
Rekomenduojamos priemonės |
Privalomos priemonės |
Rekomenduojamos priemonės |
||
| 1. |
Technologinė įranga, perduodanti įvykių signalus į technologinio valdymo pultą |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
Apsaugos signalizacija, perduodanti įvykių signalus į nuotolinį apsaugos stebėjimo pultą |
|
+ |
|
|
|
|
|
|
| 3. |
Apsaugos sistema, leidžianti aptikti ir įvertinti pašalinių saugomų objektų įsibrovimą iš išorės bei operatyviai reaguoti į pavojaus signalus |
|
|
+ |
|
|
|
|
|
| 4. |
Aukšto lygio apsaugos sistema, leidžianti aptikti, įvertinti ir sulaikyti išorinę grėsmę, išvengti grėsmės iš vidaus |
|
|
|
|
+ |
|
|
|
| 5. |
Aukščiausio lygio apsaugos sistema, leidžianti aptikti, įvertinti, sulaikyti ir neutralizuoti grėsmes |
|
|
|
|
|
|
+ |
|
| 6. |
Perimetro tvora |
|
|
|
+ |
|
|
|
|
| 7. |
Perimetro tvora ir didesnio patikimumo mechaninės kliūtys (vartai, durys, spynos, langai, grotos, žaliuzės) |
|
|
|
|
+ |
|
|
|
| 8. |
Perimetro tvora, kuri sutvirtinta fizinėmis priemonėmis (ir (arba) dviejų ruožų tvora), apsunkinančiomis patekimą į teritoriją |
|
|
|
|
|
|
+ |
|
| 9. |
Perimetre ir patalpose įrengtos didelio patikimumo mechaninės kliūtys (vartai, durys, spynos, langai, grotos, žaliuzės) |
|
|
|
|
|
|
+ |
|
| 10. |
Dviejų ruožų elektroninė perimetro apsaugos sistema, užtikrinanti efektyvų pažeidimo identifikavimą |
|
|
|
|
|
|
+ |
|
| 11. |
Į saugomo objekto teritoriją patenkančio transporto išsamios patikros punktas |
|
|
|
|
|
|
+ |
|
| 12. |
Apsaugos signalizacija |
|
|
|
+ |
|
|
|
|
| 13. |
Dviejų lygių (perimetro ir (arba) įrenginių bei patalpų) apsaugos signalizacijos sistema |
|
|
|
|
+ |
|
|
|
| 14. |
Kompleksinė apsaugos signalizacijos sistema, identifikuojanti pažeidimą skirtingais aptikimo principais veikiančiais jutikliais (magnetiniais, judesio, šiluminiais, akustiniais, seisminiais) |
|
|
|
|
|
|
+ |
|
| 15. |
Kelios dubliuojančios apsaugos signalizacijos sistemos |
|
|
|
|
|
|
|
+ |
| 16. |
Elektroninė įeigos kontrolės sistema |
|
|
|
|
+ |
|
|
|
| 17. |
Privalomosios grįžties funkciją (angl. antipassback) užtikrinanti elektroninė įeigos kontrolės sistema |
|
|
|
|
|
|
+ |
|
| 18. |
Vaizdo stebėjimo sistema |
|
|
|
+ |
|
|
|
|
| 19. |
Vaizdo stebėjimo sistema, kurios signalai perduodami į nuotolinį ar vietinį apsaugos stebėjimo postą |
|
|
|
|
+ |
|
+ |
|
| 20. |
Ne trumpesnis kaip 30 parų vaizdo stebėjimo įrašų archyvas |
|
|
|
|
+ |
|
+ |
|
| 21. |
Į sinchroniškai veikiančią valdymo ir stebėjimo sistemą sujungtos visos atskiros apsaugos sistemos (vaizdo stebėjimo, signalizacijos, įeigos kontrolės) |
|
|
|
|
|
|
+ |
|
| 22. |
Nustatyta saugomų objektų periodinės vizualinės apžiūros tvarka |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
| 23. |
Apsaugos darbuotojų ar kitų nuolat budinčių darbuotojų reagavimas į techninių ar apsaugos priemonių pavojaus signalus |
+ |
|
+ |
|
|
|
|
|
| 24. |
Nuolatinis apsaugos sistemos signalų stebėjimas nuotoliniame apsaugos stebėjimo poste |
|
|
|
|
+ |
|
|
|
| 25. |
Nuolatinis apsaugos sistemų signalų stebėjimas saugomame objekte esančiame apsaugos poste ir lygiagretus stebėjimas nuotoliniame apsaugos stebėjimo poste |
|
|
|
|
|
|
+ |
|
| 26. |
Ginkluotų apsaugos darbuotojų reagavimas į apsaugos sistemos pavojaus signalus |
|
|
|
|
+ |
|
|
|
| 27. |
Apsaugos darbuotojų nuolat arba periodiškai vykdoma saugomų objektų apsauga (dienos ar nakties režimas, statybos ar remonto darbai) |
|
|
|
|
|
+ |
|
|
| 28. |
Ginkluotų apsaugos darbuotojų nuolat vykdoma saugomų objektų apsauga |
|
|
|
|
|
|
+ |
|
| 29. |
Pakankamų ginkluotų apsaugos darbuotojų pajėgų reagavimas į pavojaus signalus, siekiant neutralizuoti grėsmę |
|
|
|
|
|
|
+ |
|
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reguliavimo
sričiai priskirtų nacionaliniam saugumui užtikrinti
svarbių įmonių ir nacionaliniam saugumui užtikrinti
svarbią reikšmę turinčios energetikos infrastruktūros
fizinės ir veiklos apsaugos reikalavimų aprašo
2 priedas
ORGANIZACINĖS IR TECHNINĖS PRIEMONĖS SAUGOMUOSE AKCINĖS BENDROVĖS GIRAITĖS GINKLUOTĖS GAMYKLOS OBJEKTUOSE
| Eil. Nr. |
Priemonės pavadinimas |
Saugomo objekto fizinės apsaugos lygiai |
||||||||
| I |
II |
III |
IV |
|||||||
| Privalomos priemonės |
Rekomenduojamos priemonės |
Privalomos priemonės |
Rekomenduojamos priemonės |
Privalomos priemonės |
Rekomenduojamos priemonės |
Privalomos priemonės |
Rekomenduojamos priemonės |
|||
| 1. |
Apsaugos sistema, leidžianti aptikti ir įvertinti neteisėtą fizinį poveikį bei operatyviai reaguoti į pavojaus signalus |
|
|
+ |
|
|
|
|
|
|
| 2. |
Aukšto lygio apsaugos sistema, leidžianti aptikti, įvertinti ir sulaikyti išorinę grėsmę, išvengti grėsmės iš vidaus |
|
|
|
|
+ |
|
|
|
|
| 3. |
Aukščiausio lygio apsaugos sistema, leidžianti aptikti, įvertinti, sulaikyti ir neutralizuoti grėsmes |
|
|
|
|
|
|
+ |
|
|
| 4. |
Perimetro tvora |
|
|
|
+ |
|
|
|
|
|
| 5. |
Perimetro tvora ir didesnio patikimumo mechaninės kliūtys (vartai, durys, spynos, langai, grotos, žaliuzės) |
|
|
|
|
+ |
|
+ |
|
|
| 6. |
Perimetro tvora, kuri sutvirtinta fizinėmis priemonėmis (ir (arba) dviejų ruožų tvora), apsunkinančiomis patekimą į teritoriją |
|
|
|
|
+ |
|
+ |
|
|
| 7. |
Perimetre ir patalpose įrengtos didelio patikimumo mechaninės kliūtys (vartai, durys, spynos, langai, grotos, žaliuzės) |
|
|
|
|
+ |
|
+ |
|
|
| 8. |
Dviejų ruožų elektroninė perimetro apsaugos sistema, užtikrinanti efektyvų pažeidimo identifikavimą |
|
|
|
|
|
|
+ |
|
|
| 9. |
Į saugomo objekto teritoriją patenkančio transporto išsamios patikros punktas |
|
|
|
+ |
|
+ |
+ |
|
|
| 10. |
Apsaugos signalizacija |
|
|
|
+ |
+ |
|
|
|
|
| 11. |
Dviejų lygių (perimetro ir (arba) įrenginių bei patalpų) apsaugos signalizacijos sistema |
|
|
|
|
+ |
|
|
|
|
| 12. |
Kompleksinė apsaugos signalizacijos sistema, identifikuojanti pažeidimą skirtingais aptikimo principais veikiančiais jutikliais (magnetiniais, judesio, šiluminiais, akustiniais, seisminiais) |
|
|
|
|
|
|
+ |
|
|
| 13. |
Kelios dubliuojančios apsaugos signalizacijos sistemos |
|
|
|
|
|
|
|
+ |
|
| 14. |
Elektroninė įeigos kontrolės sistema |
|
|
|
+ |
+ |
|
|
|
|
| 15. |
Privalomosios grįžties funkciją (angl. antipassback) užtikrinanti elektroninė įeigos kontrolės sistema |
|
|
|
|
|
|
+ |
|
|
| 16. |
Vaizdo stebėjimo sistema |
|
|
|
+ |
+ |
|
|
|
|
| 17. |
Vaizdo stebėjimo sistema, kurios signalai perduodami į nuotolinį ar vietinį apsaugos stebėjimo postą |
|
|
|
|
+ |
|
+ |
|
|
| 18. |
Ne trumpesnis kaip 30 parų vaizdo stebėjimo įrašų archyvas |
|
|
|
|
+ |
|
+ |
|
|
| 19. |
Į sinchroniškai veikiančią valdymo ir stebėjimo sistemą sujungtos visos atskiros apsaugos sistemos (vaizdo stebėjimo, signalizacijos, įeigos kontrolės) |
|
|
|
|
|
|
+ |
|
|
| 20. |
Nustatyta saugomų objektų periodinės vizualinės apžiūros tvarka |
|
|
+ |
|
+ |
|
+ |
|
|
| 21. |
Apsaugos darbuotojų ar kitų nuolat budinčių darbuotojų reagavimas į techninių ar apsaugos priemonių pavojaus signalus |
|
|
+ |
|
+ |
|
+ |
|
|
| 22. |
Nuolatinis apsaugos sistemų signalų stebėjimas saugomame objekte esančiame apsaugos poste ir lygiagretus stebėjimas nuotoliniame apsaugos stebėjimo poste |
|
|
|
|
|
|
+ |
|
|
| 23. |
Ginkluotų apsaugos darbuotojų reagavimas į apsaugos sistemos pavojaus signalus |
|
|
+ |
|
+ |
|
+ |
|
|
| 24. |
Apsaugos darbuotojų nuolat arba periodiškai vykdoma saugomų objektų apsauga (dienos ar nakties režimas, statybos ar remonto darbai) |
|
|
|
|
|
+ |
+ |
|
|
| 25. |
Ginkluotų apsaugos darbuotojų nuolat vykdoma saugomų objektų apsauga |
|
|
|
|
|
|
+ |
|
|
| 26. |
Pakankamų ginkluotų apsaugos darbuotojų pajėgų reagavimas į pavojaus signalus, siekiant neutralizuoti grėsmę |
|
|
|
|
|
|
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|||||||
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2019 m. rugsėjo 11 d. įsakymu
Nr. 1K-267
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS REGULIAVIMO SRIČIAI PRISKIRTOSE NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIOSE ĮMONĖSE IR (ARBA) SU NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI STRATEGINĘ AR SVARBIĄ REIKŠMĘ TURINČIA INFRASTRUKTŪRA DIRBANČIŲ ASMENŲ, TAIP PAT ASMENŲ, KURIEMS DĖL JIEMS PRISKIRTŲ FUNKCIJŲ AR PAVESTO DARBO BŪTŲ SUTEIKTA TEISĖ BE PALYDOS PATEKTI PRIE ĮMONIŲ INFRASTRUKTŪROS AR PRIIMTI SPRENDIMUS DĖL ŠIOS INFRASTRUKTŪROS FUNKCIONAVIMO, EINAMŲ PAREIGŲ SĄRAŠAS
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reguliavimo sričiai priskirtose nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse ir (arba) su nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčia infrastruktūra dirbančių asmenų, taip pat asmenų, kuriems dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo būtų suteikta teisė be palydos patekti prie įmonių infrastruktūros ar priimti sprendimus dėl šios infrastruktūros funkcionavimo, einamų pareigų sąraše (toliau – Pareigų sąrašas) nurodytos asmenų, kurie dirba Finansų ministerijos reguliavimo sričiai priskirtose nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse ir (arba) su nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčia infrastruktūra (įskaitant nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių kolegialių priežiūros organų narius, valdymo organų narius ir vienasmenius valdymo organus), taip pat asmenų, kuriems dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo būtų suteikta teisė be palydos patekti prie įmonių infrastruktūros ar priimti sprendimus dėl šios infrastruktūros funkcionavimo, einamos pareigos. Pareigų sąrašas pateiktas lentelėje:
| Eil. Nr. |
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė |
Pareigų pavadinimas |
| 1. |
UAB „Ignitis grupė“ |
valdybos nariai; generalinis direktorius; tarptautinės plėtros direktorius; verslo saugos vadovas; finansų ir iždo direktorius; infrastruktūros ir plėtros direktorius; Informacinių technologijų tarnybos direktorius; Informacijos saugos departamento vadovas; komercijos ir paslaugų direktorius; Komunikacijos tarnybos direktorius; Organizacinio vystymo tarnybos direktorius; Prevencijos, rizikos valdymo ir atitikties tarnybos direktorius; Teisės tarnybos direktorius; Vidaus audito tarnybos direktorius
|
| 2. |
AB „Energijos skirstymo operatorius“ |
stebėtojų tarybos nariai; generalinis direktorius; Tinklų vystymo tarnybos direktorius; Tinklų eksploatavimo tarnybos direktorius; Finansų ir administravimo tarnybos direktorius; Paslaugų tarnybos direktorius; Dujų tinklo eksploatavimo departamento direktorius; Tinklo strategijos departamento direktorius; Tinklo duomenų valdymo departamento direktorius; ITT skyriaus vadovas; Prevencijos skyriaus vadovas; Tinklų eksploatavimo tarnybos Operatyvinio valdymo departamento: - direktorius; - tinklo valdymo sistemos vadovas; - tinklo valdymo sistemos administratorius; - Tinklo valdymo skyriaus (Vilniaus ir Kauno) vadovai; - Tinklo valdymo skyriaus Tinklo valdymo komandų (Vilniaus ir Kauno) vadovai, vyriausieji dispečeriai, dispečeriai, vyriausieji inžinieriai ir inžinieriai; - Dujų tinklo valdymo skyriaus vadovas, Dujų tinklo valdymo skyriaus dujų vamzdynų dispečeriai, vyriausieji inžinieriai ir inžinieriai; - Režimų planavimo skyriaus vadovas, Režimų planavimo skyriaus Režimų planavimo komandų (I, II ir III) vadovai, vyriausieji inžinieriai ir inžinieriai; Tinklų eksploatavimo tarnybos Elektros tinklo eksploatavimo departamento: - direktorius; - Valdymo sistemų skyriaus vadovas, Valdymo sistemų skyriaus Valdymo sistemų komandų (I ir II) vadovai, ekspertai, vyriausieji inžinieriai ir inžinieriai; - Pastočių eksploatavimo skyriaus vadovas, Pastočių eksploatavimo skyriaus Pastočių eksploatavimo komandų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Utenos) vadovai, relinės apsaugos ir automatikos vyriausieji inžinieriai ir inžinieriai. |
| 3. |
AB „Ignitis gamyba“ |
stebėtojų tarybos nariai; valdybos nariai; generalinis direktorius; gamybos direktorius; finansų ir administravimo direktorius; gamybos plėtros direktorius; departamentų vadovai; skyrių vadovai; grupių vadovai; projektų vadovai; elektrinės pamainos viršininkas |
| 4. |
UAB „Ignitis“ |
stebėtojų tarybos nariai; valdybos nariai; generalinis direktorius; generalinio direktoriaus pavaduotojas; tarnybų direktoriai; departamentų vadovai; skyrių vadovai |
| 5. |
Lietuvos elektrinė |
departamentų vadovai; skyrių vadovai; grupių vadovai; elektrinės pamainos viršininkas |
| 6. |
Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė |
departamentų vadovai; skyrių vadovai; grupių vadovai; elektrinės pamainos viršininkas |
| 7. |
Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė |
departamentų vadovai; skyrių vadovai; grupių vadovai; elektrinės pamainos viršininkas |
| 8. |
Akcinė bendrovė Giraitės ginkluotės gamykla |
direktorius; technikos direktorius; finansų direktorius; valdybos nariai |
_______________________________
| SUDERINTA Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019- 08-14 raštu Nr. 1d-4103
|
SUDERINTA Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2019-09-02 raštu Nr. 18-7680
|
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-355, 2019-11-25, paskelbta TAR 2019-12-03, i. k. 2019-19394
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-355, 2019-11-25, paskelbta TAR 2019-12-03, i. k. 2019-19394
Dėl finansų ministro 2019 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. 1K-267 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo įgyvendinimo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reguliavimo sričiai priskirtose nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse“ pakeitimo