| Rūšis: | Įsakymas | Priėmimo data: | 2024-11-08 | Galiojanti suvestinė redakcija: | Nėra | ||
| Registravimo duomenys: | 2024-11-08 Nr. 2024-19528 | Įstaigos suteiktas Nr.: | V-1242 | Suvestinių redakcijų sąrašas pagal datą: | Nėra | ||
| Galioja | Įsigalioja 2024-11-09 | Priėmė: | Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija | Pakeitimų projektai: | Nėra | ||
| Ex post vertinimas: | Nėra | Paskelbta: | TAR, 2024-11-08, Nr. 19528 | Eurovoc terminai: | Yra | ||
| Ryšys su ES teisės aktais: | Nėra |
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL KOMUNIKACIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2024 m. lapkričio 8 d. Nr. V-1242
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Komunikacijos studijų krypties aprašu iki 2025 m. rugsėjo 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro
2024 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. V-1242
KOMUNIKACIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Komunikacijos studijų krypties aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja komunikacijos studijų krypties (J10), kuri priklauso socialinių mokslų studijų krypčių grupei (J), studijų programų specialiuosius reikalavimus. Aprašas komunikacijos studijų kryptį (toliau – komunikacijos kryptis) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
2. Aprašas parengtas atsižvelgus į šiuos Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus patvirtintus profesinius standartus: Poligrafijos, žiniasklaidos ir reklamos sektoriaus profesinį standartą, patvirtintą 2019 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V1-124 „Dėl Poligrafijos, žiniasklaidos ir reklamos sektoriaus profesinio standarto patvirtinimo“, Paslaugų administravimo, įstaigų aptarnavimo ir saugos užtikrinimo veiklos sektoriaus profesinį standartą, patvirtintą 2019 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V1-136 „Dėl Paslaugų administravimo, įstaigų aptarnavimo ir saugos užtikrinimo veiklos sektoriaus profesinio standarto patvirtinimo“, Švietimo sektoriaus ir bibliotekų veiklos profesinį standartą, patvirtintą 2019 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V1-143 „Dėl Švietimo sektoriaus ir bibliotekų veiklos profesinio standarto patvirtinimo“. Taip pat atsižvelgta į Tarptautinės verslo komunikacijos asociacijos (International Association of Business Communicators) parengtą standartą „The Global Standard of the Communication Profession“ ir užsienio šalių praktiką.
3. Aprašo reikalavimai taikomi koleginių ir universitetinių pirmosios ir antrosios studijų pakopų studijų programoms, kurios gali būti vykdomos nuolatine ir ištęstine studijų formomis.
4. Komunikacijos krypties studijos gali būti vykdomos pagal dviejų krypčių ar tarpkryptines studijų programas. Studijuojant pagal kitų studijų krypčių pirmosios pakopos studijų programas, komunikacijos krypties studijų dalykai gali būti pasirenkamieji studijų dalykai.
5. Stojantiesiems į kolegines ir universitetines pirmosios pakopos studijas Aprašas specialiųjų reikalavimų nenustato.
6. Į antrosios pakopos studijas rekomenduojama priimti asmenis:
6.1. baigusius universitetines pirmosios pakopos komunikacijos, informacijos paslaugų, leidybos, žurnalistikos krypties studijas;
6.2. baigusius kolegines komunikacijos ar informacijos paslaugų krypties studijas arba kitų studijų krypčių kolegines ar universitetines pirmosios pakopos studijas ir papildomąsias studijas, kurių turinį ir apimtį nustato priimančioji aukštoji mokykla, bei atitinkančius aukštosios mokyklos stojančiųjų priėmimo tvarkoje nustatytus reikalavimus.
7. Komunikacijos krypties studijų tikslas – išugdyti komunikacijos specialistus, turinčius teorinių ir metodologinių žinių, komunikacinių kompetencijų ir gebėjimų jas taikyti įvairiuose profesinės aplinkos kontekstuose; suvokiančius komunikacijos procesų prigimtį, jų tarpdalykiškumą ir dinamišką santykį su kitomis visuomenės struktūromis; gebančius prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų, kritiškai ir analitiškai mąstyti, vadovautis profesine etika bendradarbiaujant su kitais informacijos ir komunikacijos produktų kūrėjais bei vartotojais, kūrybiškai naudotis šiuolaikinėmis technologijomis.
8. Koleginės ir pirmosios pakopos universitetinės studijos skirtos rengti komunikacijos specialistus, kurie dirbs komunikacijos ir visuomenės informavimo srityje, inicijuos ir savo veiksmais sieks teigiamų asmeninių, organizacinių ir visuomenės pokyčių.
9. Antrosios pakopos universitetinės studijos skirtos pasirengti savarankiškam analitiniam, tiriamajam darbui, komunikacijos vadybos veikloms planuoti ir įgyvendinti, vertinti, taip pat ir vadovaujamam darbui strateginiame lygmenyje komunikacijos srityje, kuriam atlikti reikia atitinkamų teorinių ir metodologinių žinių ir gebėjimų jas taikyti.
10. Baigusiesiems suteikiamas socialinių mokslų profesinio bakalauro / bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenis bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopas, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu profesinio bakalauro / bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
11. Komunikacija kaip studijų objektas aprėpia medijų ir komunikacijos studijas, apimančias komunikacinio ir informacinio turinio kūrimo ir sklaidos procesų suvokimą, analizę, valdymą ir šių kompetencijų taikymą profesinėje veikloje, asmeninėje ir viešojoje erdvėje. Komunikacijos studijų objektas taip pat apima auditorijų analizę, informacijos ir komunikacijos poveikio tyrimus ir vertinimą, tradicinių bei naujųjų medijų išmanymą.
12. Komunikacijos ir informacijos profesinės srities specifika ir šių mokslų tarpdalykiškumas reikalauja integruoti skirtingų mokslo ir studijų krypčių žinias, atliepiančias šiandienos komunikacijos specialisto profesiogramą. Komunikacijos kryptis yra itin glaudžiai susijusi su žurnalistikos, leidybos, informacijos paslaugų studijų krypčių studijomis. Komunikacijos kryptis taip pat susijusi su kitų socialinių mokslų studijų krypčių grupės studijų kryptimis (sociologijos, psichologijos, ekonomikos, antropologijos, politikos mokslų ir kt.), teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės studijų kryptimis (vadybos, rinkodaros ir kt.), humanitarinių mokslų studijų krypčių grupės (filosofijos, istorijos, literatūros, kalbos, kultūros studijomis ir kt.), menų studijų krypčių grupės (kino, medijų meno, dizaino ir kt.), informatikos mokslų studijų krypčių grupės ir kitų studijų krypčių studijomis.
13. Studijų programos pasižymi didele strategijų ir taikomų tyrimų metodų įvairove, savo tikslams pasitelkia kokybinius, kiekybinius bei mišrius socialinių ir humanitarinių mokslų metodus.
14. Komunikacijos studijų krypties absolventai gali dirbti tiek privačiame, tiek valstybiniame ar nevyriausybiniame sektoriuose. Absolventai gali dirbti komunikacinį (taip pat organizacinį, vadybinį) darbą įvairiose minėtų sektorių organizacijose ir individualiai: verslo, gamybos ar prekybos, švietimo, žiniasklaidos, reklamos, leidybos, turizmo, laisvalaikio ir pramogų industrijų, architektūros ir urbanistikos įstaigose, kultūros ir meno organizacijose.
15. Komunikacijos studijų krypties absolventai gali kurti komunikacijos turinį ir taikyti tinkamas technologijas komunikacijos turinio kūrimui ir sklaidai; kurti kūrybinių industrijų projektus, taikyti šiuolaikines informacijos ir komunikacijos technologijas tinkamam komunikacijos žinios perdavimui atitinkamai auditorijai; antrosios studijų pakopos absolventai gali inicijuoti, kurti ir įgyvendinti kūrybinių industrijų projektus, atlikti komunikacijos veiklų vertinimą, teikti konsultacines vidinės ir išorinės komunikacijos organizavimo paslaugas. Be šių išvardytų darbų baigusieji antrosios pakopos studijas gali dirbti aukštosiose mokyklose ar mokslinių tyrimų institutuose mokslinį tiriamąjį darbą, taip pat tęsti studijas trečiojoje studijų pakopoje – doktorantūroje.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
16. Baigus kolegines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
16.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:
16.1.1. išmano komunikacijos sąvokas ir geba jas taikyti praktiškai spręsdamas aktualius komunikacijos aplinkoje kylančius klausimus;
16.1.2. atpažįsta ir supranta komunikacijos tekstų, dalyvių ir technologijų vaidmenį vietos, nacionaliniu ir globaliu mastu;
16.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
16.2.1. supranta mokslinių ir taikomųjų tyrimų paskirtį, yra susipažinęs su jų metodais ir geba juos pasirinkti ir taikyti praktiškai;
16.2.2. geba efektyviai panaudoti įvairius empirinės informacijos šaltinius, juos analizuoti, pateikti ir daryti tyrimais pagrįstas išvadas;
16.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
16.3.1. geba atpažinti, kritiškai vertinti ir savarankiškai operatyviai parengti įvairaus pobūdžio komunikacinį turinį, parinkti tikslinius kanalus ir jį iškomunikuoti, pasitelkdamas įvairias šiuolaikines medijas;
16.3.2. geba savarankiškai reikšti savo mintis bei idėjas, taip pat profesionaliai perteikti ir kitų asmenų mintis bei idėjas tekstu, žodžiu, vaizdu ir kitomis komunikacinėmis priemonėmis;
16.3.3. geba profesionaliai parengti ir įgyvendinti komunikacijos planus, atsižvelgdamas į organizacijų, bendruomenių ir kitų komunikacijos dalyvių interesus bei tikslinių auditorijų poreikius;
16.3.4. vadovaujasi asmens duomenų apsaugos, autorių ir gretutinių teisių apsaugos bei profesinės etikos normomis, siekia užtikrinti kūrybinių paslaugų ir produktų autorių ir vartotojų teisių apsaugą;
16.3.5. geba savarankiškai taikyti kūrybinės raiškos, viešojo kalbėjimo, kūrybinio rašymo, profesinės kalbos vartojimo, informacijos paieškos, atrankos, apibendrinimo bei perteikimo tikslinei auditorijai ir kitus profesinius gebėjimus komunikacijos planui sudaryti, komunikacijos turiniui kurti, pateikti ir analizuoti;
16.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
16.4.1. efektyviai ir tikslingai komunikuoja raštu bei žodžiu, yra empatiškas ir socialiai atsakingas, geba darniai dirbti komandoje, planuojant ir įgyvendinant komunikacines veiklas;
16.4.2. demonstruoja kūrybinio bendradarbiavimo, problemų, konfliktų sprendimo, žmogiškųjų, finansinių ir laiko resursų valdymo gebėjimus profesinėje aplinkoje;
16.4.3. taiko socialinės atsakomybės kompetencijas bendradarbiaudamas su verslo, socialiniais partneriais, klientais, vartotojais ir kitomis suinteresuotųjų grupėmis;
16.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
16.5.1. dirba kūrybiškai, savarankiškai ir atsakingai, laikosi profesinės etikos normų. Vadovaujasi žodžio laisvės, socialinės atsakomybės, žmogaus teisių apsaugos ir kitais demokratijos bei pilietinės visuomenės principais;
16.5.2. geba prisitaikyti prie kintančių medijų aplinkos, nuolat atnaujinti ir taikyti medijų ir informacinio raštingumo žinias, atsakingai naudoti šiuolaikines technologijas;
16.5.3. supranta savarankiško mokymosi visą gyvenimą svarbą, plėtoja studijų metu įgytą patirtį, stebi medijų tendencijas, kryptingai planuoja profesinę karjerą;
17. Baigus universitetines pirmosios pakopos komunikacijos krypties studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
17.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:
17.1.1. supranta komunikacijos procesų prigimtį ir vietą visuomenėje, jų dinamišką santykį su kitomis visuomenės struktūromis socialiniu, ekonominiu, kultūriniu, politiniu, technologiniu požiūriu;
17.1.2. išmano klasikines ir šiuolaikines komunikacijos teorines prieigas ir geba jas taikyti, spręsdamas aktualius komunikacijos aplinkoje kylančius klausimus;
17.1.3. atpažįsta komunikacijos tekstų, kontekstų, dalyvių, žanrų ir technologijų ypatumus ir jų sąveiką;
17.1.4. suvokia komunikacijos reguliavimo ir savireguliavimo sistemų prigimtį ir jų funkcijas komunikacijos, kūrybinių industrijų ir medijų srityje;
17.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
17.2.1. suvokia mokslinių ir taikomųjų tyrimų prigimtį, logiką bei poreikį, analizuodamas įvairius medijų ir komunikacijos procesų aspektus;
17.2.2. geba pasirinkti ir pritaikyti atitinkamas analitines prieigas, kiekybinius ir kokybinius metodus, įgyvendindamas komunikacijos tekstų, kontekstų, dalyvių, žanrų, formų ir priemonių tyrimus;
17.2.3. geba planuoti mokslinius ir taikomuosius tyrimus, rinkti duomenis ir juos analizuoti siekiant pagerinti komunikacijos veiklos rezultatus;
17.2.4. geba efektyviai panaudoti įvairius empirinės informacijos šaltinius, juos analizuoti, reflektuoti, priimti tyrimais pagrįstus sprendimus;
17.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
17.3.1. geba kurti įvairaus pobūdžio komunikacinį turinį, taikyti skirtingas raiškos ir technologines priemones;
17.3.2. geba parengti, analizuoti ir vertinti komunikacijos planus, atsižvelgdamas į organizacijų, institucijų, bendruomenių ir kitų komunikacijos dalyvių interesus bei tikslinių auditorijų poreikius, įvertindamas aplinkos veiksnių įtaką įvairiais komunikacijos plano rengimo ir įgyvendinimo etapais;
17.3.3. geba taikyti organizacijos vadybos ir veiklos organizavimo žinias komunikacijos veiklos analizei; susieti komunikacijos strategiją su organizacijos tikslais, vertybėmis ir politika;
17.3.4. geba atpažinti, analizuoti ir integruoti suinteresuotųjų šalių poreikius, kurti suinteresuotųjų šalių įtraukimo strategijas ir partnerystes;
17.3.5. geba atstovauti organizacijai laikydamasis etikos principų, atsižvelgdamas į profesinius ir visuomenės lūkesčius; geba kurti ir stiprinti organizacijos reputaciją; prisidėti formuojant organizacijos kultūrą ir jos procesus;
17.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
17.4.1. geba dirbti individualiai ir grupėje planuojant ir įgyvendinant komunikacines veiklas, teikti profesionalias konsultacijas apie komunikacijos vaidmenį ir vertę;
17.4.2. geba kurti pasitikėjimu grįstus santykius su vidinėmis ir išorinėmis tikslinėmis auditorijomis; demonstruoti lyderystės, komandinio darbo, kūrybinės raiškos, problemų sprendimo, žmogiškųjų, finansinių ir laiko resursų valdymo gebėjimus profesinėje aplinkoje;
17.4.3. geba taikyti darnaus vystymosi, demokratinio dalyvavimo principus, verslumo ir socialinės atsakomybės kompetencijas bendraudamas su verslo partneriais, klientais, vartotojais ir kitomis tikslinėmis auditorijomis;
17.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
17.5.1. geba dirbti kūrybiškai, savarankiškai ir atsakingai, laikytis profesinės etikos normų ir darnaus vystymosi principų;
17.5.2. vadovaujasi žodžio laisvės, socialinės atsakomybės, žmogaus teisių apsaugos ir kitais demokratijos ir pilietinės visuomenės principais;
17.5.3. geba greitai prisitaikyti prie kintančios komunikacinės aplinkos, taikyti medijų ir informacinio raštingumo žinias, atsakingai naudoti šiuolaikines technologijas;
18. Baigus universitetines antrosios pakopos komunikacijos krypties studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
18.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:
18.1.1. išmano medijų ir komunikacijos teorines prieigas, modelius bei konceptus, geba teorines žinias integruoti ir pritaikyti tarpasmeninės, grupinės, organizacinės, viešosios ir masinės komunikacijos problemoms vertinti ir spręsti;
18.1.2. geba analizuoti ir vertinti šiuolaikinės komunikacijos procesus ir reiškinius nacionaliniu, tarptautiniu ir globaliu mastu, numatyti socialinių, ekonominių, kultūrinių, politinių, technologinių veiksnių reikšmę medijų ir komunikacijos veiklos sričiai, gali prognozuoti šios srities ateities raidos scenarijus;
18.1.3. išmano profesinės srities reguliavimo ir savireguliavimo kontekstą bei socialinės atsakomybės principus, geba juos taikyti komunikacijos praktikoje;
18.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
18.2.1. geba atlikti mokslinius ir taikomuosius tyrimus komunikacijos problemoms spręsti, strategijoms bei taktikoms pagrįsti; išmano, geba parinkti ir kurti vertinimo sistemas komunikacijos poveikiui ir kuriamai vertei pagrįsti; geba matuoti komunikacijos veiklų rezultatus;
18.2.2. turi metodologinių žinių ir gebėjimų atpažinti ir formuluoti tyrimo problemas, inicijuoti ir savarankiškai įgyvendinti medijų ir komunikacijos tyrimus, kūrybiškai taikyti mokslinės informacijos rinkimo ir analizės metodus;
18.2.3. išmano ir geba reflektuoti tyrimo eigą, kritiškai vertinti tyrimo rezultatus, nustatyti jų patikimumą, efektyviai komunikuoti tyrimo rezultatus žodžiu ir raštu, atsižvelgdamas į auditorijos interesus;
18.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
18.3.1. išmano organizacijų komunikacijos, ryšių su visuomene, marketingo, vadybos principus, geba analizuoti, planuoti, vertinti įvairaus pobūdžio komunikacijos procesus, priimti sprendimus šiems procesams tobulinti atsižvelgdamas į besikeičiančią situaciją;
18.3.2. geba analizuoti organizacijos informacinę ir komunikacinę aplinką, valdyti vidinę ir išorinę komunikaciją, kurti tarpusavio supratimu, pasitikėjimu ir bendradarbiavimu grįstus ryšius su vidinėmis ir išorinėmis auditorijomis, rengti ir įgyvendinti komunikacijos strategijas, visuomenės informavimo programas;
18.3.3. geba kurti prasmingą komunikacinį turinį, užtikrindamas ilgalaikę organizacijos perspektyvą ir operatyvumą valdant krizines situacijas; teikti strateginius pasiūlymus organizacijos kultūros, valdymo ir plėtros klausimais, atsižvelgdamas į visų suinteresuotųjų šalių interesus;
18.3.4. geba demonstruoti organizacinę ir komunikacinę lyderystę, savarankiškai generuoti kūrybines idėjas, panaudoti įvairius informacijos ir žinių įgijimo, kaupimo, skleidimo ir išsaugojimo metodus, kuriančius konkurencinį organizacijų pranašumą;
18.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
18.4.1. geba vadovauti komandai, inicijuoti, planuoti ir organizuoti komunikacines veiklas, motyvuoti komandos narius, skatinti jų bendradarbiavimą ir profesinį tobulėjimą, savo veikloje vadovautis empatija ir pagarba;
18.4.2. išmano tarpasmeninės, grupės ir viešosios komunikacijos etikos principus, geba prisiimti pilietinę ir socialinę atsakomybę už savo ir komandos veiklos rezultatus, jų poveikį visuomenės gerovei ir aplinkai;
18.4.3. geba diskutuoti dalykiniais klausimais, argumentuotai reikšti mintis, kūrybiškai spręsti problemas ir reflektuoti savo profesinę veiklą ir asmeninę poziciją atviros, demokratinės ir pilietinės visuomenės kontekste;
18.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
18.5.1. geba įvertinti profesinės veiklos galimybes ir asmeninius poreikius, prisiimti atsakomybę už nuolatinį asmeninį ir profesinį tobulėjimą; teikti profesionalias konsultacijas, motyvuoti ir prisidėti prie asmeninio ir komandos tobulėjimo;
18.5.2. geba analitiškai, strategiškai, kūrybiškai mąstyti, inicijuoti ir organizuoti projektus, spręsti problemines situacijas, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, tinkamai valdyti laiko, žmogiškuosius ir finansinius išteklius;
18.5.3. turi medijų ir informacinio raštingumo, kritinio mąstymo ir analitinių gebėjimų vertinti informaciją, jos poveikį visuomenei, atsakingai naudotis šiuolaikinėmis technologijomis;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
19. Dėstymas, studijavimas ir vertinimas turi remtis studijų krypties samprata ir studijų rezultatais, taip pat turi derėti su besikeičiančiu tarptautiniu ir nacionaliniu šių sričių mokslinių tyrimų kontekstu ir profesinio lauko pokyčiais. Studijų procese turi būti integruojami mokslinių tyrimų rezultatai, atsižvelgiama į ryšius su kitomis susijusiomis studijų ir mokslo kryptimis, išnaudojamos tarpdalykiškumo (tiek mokslų, tiek studijų) galimybės.
20. Akademinis, administracinis personalas turi žinoti ir suprasti studijų programos didaktinę koncepciją. Akademinis personalas turėtų demonstruoti, o administracija – užtikrinti akademinio personalo kompetencijas, įgalinančias pasiekti studijų programų rezultatus.
21. Skirtingų pakopų studijose gali būti taikomi tie patys studijų metodai, tačiau turi skirtis pateikiamų užduočių turinys, sudėtingumas ar studento savarankiškumo raiška. Atsižvelgiant į šiuos požymius, studijų programose turi būti planuojama kontaktinio darbo apimtis, skiriama studijuoti būtinoje studijų aplinkoje ir situacijose, reikalaujančiose tiesioginės (ne virtualiosios) sąveikos su kitais studijų proceso dalyviais. Kontaktinio darbo apimtys turi derėti su tuo metu galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintomis teisės normomis.
22. Studijų procese mokymosi visą gyvenimą koncepcijai įgyvendinti studentus reikia rengti ir skatinti juos būti atsakingus už savo mokymąsi, suteikti trūkstamą informaciją apie karjeros planavimą ir įgyvendinimą. Programa, jos turinys ir didaktinė sistema turi motyvuoti studentus panaudoti studijoms ir kitus galimus išteklius bei šaltinius.
23. Studijų (dėstymo ir studijavimo) metodų pasirinkimas turi užtikrinti studijų rezultatų pasiekimą, kuris grindžiamas mokėjimų bei gebėjimų rinkiniais ir jų įvertinimais. Studijų procese turi būti lanksčiai taikomas platus aktyvių (dėstymo ir studijavimo) metodų diapazonas, studentams sudarantis galimybes įsisavinti platų kognityvinių, tarpasmeninių bei praktinių mokėjimų spektrą. Dėstymo ir studijavimo metodai turi būti aiškiai apibrėžti, reguliariai peržiūrimi ir tobulinami atsižvelgiant į pokyčius, efektyvūs ir įvairūs. Savarankiško darbo užduotys turi atitikti studijų programos studijų rezultatus, motyvuoti studentus racionaliai naudoti studentų ir dėstytojų laiką bei materialiuosius išteklius (bibliotekas, laboratorijas, įrangą ir kt.).
24. Komunikacijos studijų krypties studijų programų specifika reikalauja atitinkamų metodų ir lankstaus jų taikymo, derinant įvairius studijų metodus ir formas (paskaita, seminaras, „svečio paskaita, probleminis mokymasis, atvejo analizė, prezentacija, rašto darbai, komandinis darbas, vaidmenų žaidimai, simuliacijos ir kt.).
25. Įgyvendinant studijų programas siekiama studijų tarptautiškumo, mobilumo, bendradarbiavimo inovacijų ir dalijimosi gerąja patirtimi. Išvykstamasis ir atvykstamasis mobilumas, taip pat virtualaus mobilumo veiklos skatinamos tarp programos studentų, dėstytojų ir administracinio personalo.
26. Universitetinėse studijose dėstymas ir studijavimas turi būti papildytas tiriamaisiais darbais, pritaikymu praktikoje ir perkeliamųjų mokėjimų plėtote, antrojoje studijų pakopoje – įtraukimu į mokslinę veiklą (konferencijas, projektus, mokslines praktikas ir kt.). Koleginėse studijose – pritaikymu ir bendrųjų gebėjimų plėtote, kuri užtikrinama per praktinę veiklą (praktikas, išvykas, mainus ir kt.). Studijų programos struktūra ir parinkti metodai turi kryptingai vesti nuo bendrųjų sąvokų ir konceptų prie jų taikymo, gebėjimo tirti ir daryti išvadas, parengti tiriamiesiems atitinkamų studijų dalykų darbams, atliekant paskirų kursų užduotis ir įsisavintas žinias taikant profesinės praktikos metu.
27. Praktika yra studijų programos dalis, privaloma tik koleginių ir universitetinių pirmosios pakopos studijose. Būtina užtikrinti tinkamą praktikos organizavimą, kurį sudaro studentų parengimas ir apmokymas, užduočių parengimas, supervizijų ar nuolatinio grįžtamojo ryšio organizavimas, glaudaus ryšio su praktikos vietos vadovu palaikymas, ataskaitų pristatymas bei įvertinimas. Praktika siekiama užtikrinti žinių ir įgūdžių, įgyjamų teorinių studijų metu, dermę su praktine veikla, kurioje studijų metu įgytos kompetencijos yra įtvirtinamos, pritaikomos ir tobulinamos (pažintinės, mokomosios ar profesinės) praktikos vietoje.
28. Remiantis aukštosios mokyklos patvirtinta Studijų pasiekimų vertinimo tvarka ir strategija turi būti sudaromos individualios atskirų programų studijų dalykų ar modulių vertinimo tvarkos, nurodančios, kaip ir kokiais būdais bei metodais bus vertinamas studijų programos (studijų dalyko) tikslų įgyvendinimas (studijų rezultatai) lyginant su apibrėžtais tikslais. Vertinimas turi būti grindžiamas šiais principais: pagrįstumo (vertinimu turi būti matuojamas apibrėžtas studijų rezultatų pasiekimo lygis), patikimumo, aiškumo (vertinimo sistema turi būti informatyvi, suprantama vertintojams ir vertinamiesiems), naudingumo (vertinimas turi būti teigiamai vertinamas pačių vertinamųjų ir prisidėti prie studijų programos tikslų įgyvendinimo bei studijų rezultatų pasiekimo), nešališkumo (vertinimas turi būti objektyvus ir nepriklausyti nuo vertintojo pasikeitimo, vertinimo metodai turi būti vienodai tinkami visiems vertinamiesiems).
29. Komunikacijos studijų krypties studijose taikoma vertinimo sistema turi leisti stebėti studijų rezultatų sekimo dinamiką, padėti stebėti pažangą ir įsivertinti, kokiu lygiu pasiekti studijų rezultatai, palaikyti grįžtamąjį ryšį, kurti prielaidas priemonėms rezultatams pasiekti tobulinti. Vertinimo sistema ir vertinimo strategija turi užtikrinti studentų orientaciją į reikalingą žinių, supratimo ir gebėjimų pusiausvyrą. Vertinimo sistema turi apimti įvairius vertinimo būdus (formaliuosius ir neformaliuosius), tipus (diagnostinius, formuojamuosius, individualios pažangos, apibendrinamuosius ir kt.) ir metodus (žodinius, vaizdinius, praktinius), remtis veiklos rezultatų vertinimu ir aiškiais bei objektyviais kriterijais.
30. Viešai ginamas baigiamasis komunikacijos studijų krypties studijų programų darbas vertintinas kaip studijų rezultatų pasiekimo įrodymas, kai dėmesys sutelkiamas į pasirinktos teorinės ar praktinės problemos sprendimą taikant kiekybinius ir kokybinius tyrimus bei jų rezultatų interpretavimą ir proceso reflektavimą. Baigiant komunikacijos krypties studijų programas gali būti kuriamas kūrybinis projektas, skirtas analitinėms ir taikomosioms komunikacinėms kompetencijoms įgyti.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
31. Komunikacijos studijų krypties studijų programas organizuojanti aukštoji mokykla turi turėti pakankamai akademinio, administracinio ir studijų pagalbinio personalo, materialinių, metodinių ir informacinių išteklių joms įgyvendinti.
32. Akademinis personalas vertinamas pagal mokslinę, pedagoginę ir praktinę patirtį: dalyvavimą moksliniuose tyrimuose, pažangių dėstymo metodų taikymą, patirtį tarptautinėje mokslinėje ir pedagoginėje erdvėje, gebėjimą bendrauti užsienio kalbomis, dalyvavimą konferencijose, kvalifikacijos tobulinimo programose ir stažuotėse, pripažinimą profesinėse, mokslinėse bendrijose. Iš akademinio personalo tikimasi profesinio įžvalgumo, asmeninio domėjimosi studentų studijų progresu, gebėjimo patarti studentams dėl studijų planų, profesinės karjeros ir kitų veiksmų, kuriais remiantis vertinami studijų programos rezultatai.
33. Dėstytojams keliami šie kvalifikaciniai reikalavimai:
33.1. koleginių studijų programose ne mažiau kaip 10 procentų komunikacijos krypties dalykų apimties turi dėstyti mokslininkai, turintys mokslo daktaro laipsnį ir atliekantys komunikacijos ir informacijos mokslų krypties tyrimus. Daugiau kaip pusė komunikacijos krypties dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metus praktinio darbo komunikacijos srityje patirties;
33.2. universitetinių pirmosios pakopos studijų programose ne mažiau kaip 50 procentų komunikacijos krypties dalykų apimties turi dėstyti mokslininkai, turintys mokslo daktaro laipsnį, atliekantys komunikacijos ir informacijos mokslų krypties tyrimus ir skelbiantys jų rezultatus;
33.3. antrosios pakopos studijų programose ne mažiau kaip 80 procentų visų studijų dalykų dėstytojų turi turėti daktaro mokslo laipsnį ir vykdyti su dėstomam dalykui (moduliui) artimomis mokslo kryptimis susijusius tyrimus, skelbiantys jų rezultatus mokslo leidiniuose. Kiti dėstytojai gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų profesinės veiklos patirtį komunikacijos srityje. Ne mažiau kaip 20 procentų komunikacijos krypties dalykų apimties antrosios pakopos studijose turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai, vykdantys mokslinius tyrimus komunikacijos ir informacijos mokslų kryptyse.
34. Programai įgyvendinti svarbi bendradarbiavimu grįsta partnerystė su vidiniais ir išoriniais socialiniais dalininkais – studentais, moksleiviais, absolventais, darbdaviais ir kitais socialiniais partneriais bei plačiąja visuomene. Socialiniai partneriai turi būti įtraukiami į studijų kokybės priežiūros procesą, vertinant programų aktualumą ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikių ir ateities raidos perspektyvos požiūriu. Pagal galimybes socialiniai partneriai turėtų būti įtraukiami ir į studijų procesą („svečio paskaitos“, socialinių partnerių veiklos pagrindu parengiamų atvejų analizė). Dėl komunikacijos studijų krypties specifikos patariama į studijų procesą aktyviau įtraukti išskirtinę patirtį komunikacijos srityje turinčius praktikus, pasitelkiant partnerystės docentų ar partnerystės profesorių pareigybes. Į studijų programos kokybės priežiūros ir studijų programos tobulinimo veiklas turi būti įtraukiami ir studentai bei absolventai.
35. Patalpos, kuriose vykdomos studijos, turi atitikti higienos ir darbo saugos reikalavimus ir jų turi pakakti. Auditorijos turi būti aprūpintos vizualizavimo įranga, didelėse auditorijose turi būti įrengta įgarsinimo įranga. Studentų bendravimo gebėjimams lavinti ir komandinio darbo įgūdžiams formuoti turi būti įrengtos patalpos, pritaikytos darbui grupėmis.