Atgal
Dokumento dalys
Dokumento struktūra
Pagrindinė dalis
1 Punktas (1 p.)
2 Punktas (2 p.)
Parašo vieta
Patvirtinta KULTŪROS CENTRŲ PERTVARKYMO GAIRĖS
1 Skyrius SITUACIJOS ANALIZĖ
Skirsnis Šiuo metu Lietuvos Respublikoje veikiantys kultūros centrai, sudarantys sąlygas ir organizuojantys mėgėjų kūrybinę veiklą, puoselėjančią regionų etninį savitumą ir tradicijas, užtikrinantys profesionalaus meno prieinamumą gyventojams, tenkinantys visuomenės kultūrinius poreikius, savo veikloje vadovaujasi Biudžetinių įstaigų įstatymu, Viešųjų įstaigų įstatymu, Vietos savivaldos įstatymu bei Apskričių valdymo įstatymu. Remiantis Civilinio kodekso II knygos „Juridiniai asmenys“ nuostatomis, kultūros įstaigomis gali būti tik juridiniai asmenys, todėl iš 972 kultūros centrų, buvusių 2001 m. pradžioje (į kultūros centro sąvoką kol kas įeina visi kultūros židiniai: laisvalaikio, bendruomenės, pramogų salės, seklyčios, kultūros namai ir kt.), tik nedidelė dalis yra kultūros įstaigos. Kultūros įstaigų registre įregistruoti 57 centrai. Ši ir kitos priežastys skatina savivaldybes pertvarkyti kultūros centrų tinklą, numatyti jo perspektyvą, todėl 2001 m. kultūros ministro įsakymu buvo patvirtinta darbo grupė parengti kultūros centrų pertvarkymo gaires. Ją sudarė savivaldybių kultūros skyrių ir įstaigų vadovai, Kultūros ministerijos, Lietuvos liaudies kultūros centro specialistai. Darbo grupės nariai, remdamiesi kultūros centrų statistiniais duomenimis, atliko analizę ir parengė rekomendacinio pobūdžio dokumentą: nustatė savivaldybių kultūros centrų ir jų filialų kategorijas bei jų kriterijus, kultūros centrų pertvarkymo etapus ir tvarką. Statistinė analizė rodo, kad savivaldybėms priklauso 478 kultūros centrų pastatai, seniūnijoms – 337, žemės ūkio bendrovėms – 50, šios kategorijos kultūros centrai dažniausiai uždaromi (yrant bendrovėms nėra kam išlaikyti pastatų). Kultūros reikmėms naudojami 28 religinių bendruomenių namai, apie 40 kultūros židinių veikia švietimo įstaigose, 16 priklauso privatiems asmenims. Vertinant materialinę kultūros centrų bazę, didžiausią rūpestį kelia pastatai – per 1995-2000 m. tik trečdalis savivaldybių vykdė einamąjį remontą, vos kelios – kapitalinį. Susidėvėjusios, žiemą tik renginių metu šildomos kultūros centrų patalpos daugelyje rajonų netinka kultūros įstaigos veiklai. Tokios dažniausiai yra diskotekų, šokių salės. Didžioji dalis kultūros centrų išlaikomi iš savivaldybių biudžeto, tačiau lėšos skiriamos tik etatams ir pastatams išlaikyti. Trūksta lėšų materialinei bazei atnaujinti ir modernizuoti. Kaimo kultūros centruose trūksta įgarsinimo, apšvietimo aparatūros, koncertinių drabužių, muzikos instrumentų, nesutvarkyti sanitariniai mazgai. Miestų kultūros centrų materialinė bazė yra stipresnė, čia geresnės sąlygos profesionalaus meno sklaidai. Rajonų kultūros centrai atlieka ir metodinio vadovavimo funkciją (organizuoja metodinius seminarus filialų darbuotojams), čia dirba didžiausias skaičius aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų, atskirų sričių specialistų, didžiausias ir meno kolektyvų skaičius. Viena i prioritetinių valstybės sričių – informacinės visuomenės kūrimas. Kultūros centrai iš esmės nedalyvauja šiame procese – po vieną kompiuterį teturi rajonų ir keletas kaimo kultūros centrų. Tai atsiliepia ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, ir dalyvavimui tarptautiniuose kultūros projektuose. Mažėjant savivaldybių biudžetui, veiklai skiriama tik nedidelė jo dalis. Sunkiai prigyja programinis finansavimas, skatinantis kultūros darbuotojų kūrybiškumą ir iniciatyvumą. Veiklai, inventoriui įsigyti naudojamos lėšos, surenkamos už mokamas paslaugas. Tokių lėšų buvo surinkta: 1999 m. – 5 140280 Lt, 2000 m. – 5957435 Lt, palyginti su iš biudžeto skiriamomis lėšomis: 1999 m. – 54759047 Lt, 2000 m. – 50 348267 Lt, tai nėra didelės sumos. Iš fizinių ir juridinių asmenų gauta: 1998 m. iš viso – 719514 Lt, 1999 m. rajonuose – 337642 Lt, miestuose – 190020 Lt (iš viso 527662 Lt). 2000 m. rajonuose – 399290 Lt, miestuose – 631419 Lt (iš viso 1030709 Lt). Kultūros centrų veiklą lemia ne tik lėšos, bet ir darbuotojų profesionalumas. 1998 m. buvo 2979 kultūros darbuotojai (miestuose – 492, rajonuose – 2487). Aukštąjį išsilavinimą turėjo 743, iš jų kultūros profilio – 546. Aukštesnįjį išsilavinimą – 1319, iš jų kultūros profilio – 979 darbuotojai. 1999 m. darbuotojų skaičius šiek tiek sumažėjo, tačiau padaugėjo išsilavinimą turinčių kiekis: dirbo 2913 (miestuose – 449, rajonuose – 2464). Aukštąjį išsilavinimą turėjo 983, iš jų kultūros profilio – 757; aukštesnįjį išsilavinimą – 1408, iš jų kultūros profilio 1044. 2000 m. susikūrus 6 naujoms savivaldybėms vėl padidėjo darbuotojų skaičius: dirbo 2991 darbuotojas (miestuose – 552, rajonuose – 2339, savivaldybėse – 130 darbuotojų). Pagerėjo ir išsilavinimo rodikliai – aukštąjį išsilavinimą turi 1105, iš jų kultūros profilio 851; aukštesnįjį išsilavinimą – 1470, iš jų kultūros profilio – 1091 darbuotojas. Iš 2991 darbuotojo kultūros profilio išsilavinimą turi 1942 žmonės, tai sudaro 64,9 proc. Aukštąjį ir kultūros profilio išsilavinimą turinčių darbuotojų labiausiai trūksta kaimo kultūros įstaigose. Menka materialinė bazė, žemi atlyginimai neskatina įsidarbinti kultūros centruose jaunų specialistų.
2 Skyrius PAGRINDINĖS PROBLEMOS
1 Punktas (1 p.)
2 Punktas (2 p.)
3 Punktas (3 p.)
4 Punktas (4 p.)
5 Punktas (5 p.)
6 Punktas (6 p.)
7 Punktas (7 p.)
8 Punktas (8 p.)
3 Skyrius KULTŪROS CENTRŲ PERTVARKYMO KRYPTYS
9 Punktas (9 p.)
10 Punktas (10 p.)
11 Punktas (11 p.)
4 Skyrius KULTŪROS CENTRŲ PERTVARKYMO ETAPAI IR TVARKA I etapas Lietuvos liaudies kultūros centras iki 2002 m. kovo 1 d. parengia bendruosius daugiafunkcinių ir specializuotų kultūros centrų nuostatus. II etapas Remiantis Civiliniu kodeksu, kitais įstatymais ir teisės aktais, sutvarkyti kultūros centrų juridinį statusą. Siūloma savivaldybėms nustatyti kultūros centrų ir jų filialų kategorijas pagal patvirtintus kriterijus (priedas).
12 Punktas (12 p.)
13 Punktas (13 p.)
14 Punktas (14 p.)
15 Punktas (15 p.)
16 Punktas (16 p.)
17 Punktas (17 p.)
Priedas KULTŪROS CENTRŲ IR JŲ FILIALŲ KATEGORIJŲ KRITERIJAI (pr.)
Skirsnis Kategorijų kriterijuose vartojamos sąvokos:
©2014, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
